(1)

kibernetinis saugumas – labai svarbus ekonomikos ir visuomenės skaitmeninės transformacijos sėkmės garantas. ES yra įsipareigojusi skirti kaip niekad dideles investicijas siekdama užtikrinti, kad žmonės, įmonės ir valdžios institucijos pasitikėtų skaitmeninėmis priemonėmis;

(2)

COVID-19 pandemija padidino junglumo svarbą ir Europos priklausomybę nuo stabilių tinklų ir informacinių sistemų, taip pat parodė, kad reikia apsaugoti visą tiekimo grandinę. Naudotis patikimomis ir saugiomis tinklų ir informacinėmis sistemomis itin svarbu kovos su pandemija priešakyje esantiems subjektams, pavyzdžiui, ligoninėms, medicinos agentūroms ir vakcinų gamintojams. ES pastangų užkirsti kelią grėsmingiausiems kibernetiniams išpuoliams prieš tokius subjektus, nustatyti jų atvejus, nuo jų atgrasyti, sulaikyti nuo jų, mažinti jų poveikį ir į juos reaguoti koordinavimas galėtų padėti išvengti žmonių žūčių ir užkirti kelią bandymams pakenkti ES dedamoms pastangoms kuo greičiau nugalėti pandemiją. Be to, stiprinant ES gebėjimus veiksmingai kovoti su kibernetiniais išpuoliais prisidedama prie pasaulinės, atviros, stabilios ir saugios kibernetinės erdvės plėtojimo;

(3)

atsižvelgdami į tarpvalstybinį kibernetinio saugumo grėsmių pobūdį ir nuolat dažnėjančius sudėtingesnius, plataus masto ir tikslinius išpuolius (1), atitinkamos kibernetinio saugumo institucijos ir subjektai turėtų padidinti savo pajėgumus reaguoti į tokias grėsmes ir išpuolius, panaudodami turimus išteklius ir geriau koordinuodami pastangas. Visi atitinkami ES subjektai turi būti pasirengę imtis bendrų atsakomųjų veiksmų ir keistis informacija laikydamiesi principo „būtina dalytis“, o ne „būtina žinoti“;

(4)

nepaisant didelės pažangos, padarytos valstybėms narėms bendradarbiaujant kibernetinio saugumo srityje, visų pirma pasitelkiant bendradarbiavimo grupę (TIS bendradarbiavimo grupę) ir reagavimo į kompiuterių saugumo incidentus tarnybų (CSIRT) tinklą, sukurtą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/1148 (2), bendros ES platformos, kurioje būtų galima veiksmingai ir saugiai dalytis įvairiose kibernetinio saugumo bendruomenėse surinkta informacija ir kurioje atitinkami subjektai galėtų koordinuoti ir mobilizuoti operatyvinius pajėgumus, vis dar nėra. Todėl kyla pavojus, kad į kibernetines grėsmes ir incidentus kiekvienas reaguos atskirai – tai reikštų mažesnį veiksmingumą ir didesnį pažeidžiamumą. Be to, trūksta ES lygmens techninio ir operatyvinio bendradarbiavimo (tiek dalijimosi informacija, tiek reagavimo į incidentus tikslais) su privačiuoju sektoriumi kanalo;

(5)

esamos valstybių narių bei atitinkamų ES institucijų, įstaigų ir agentūrų sistemos, struktūros ir turimi ištekliai bei ekspertinės žinios – tvirtas pagrindas siekiant suvienyti pastangas kibernetinio saugumo grėsmėms, incidentams ir krizėms suvaldyti (3). Iš operatyvinės pusės ši esama struktūra apima Koordinuoto atsako į didelio masto kibernetinio saugumo incidentus ir krizes projektą (toliau – Projektas) (4), CSIRT tinklą ir ES ryšių palaikymo dėl kibernetinių krizių organizacinį tinklą (toliau – „EU-CyCLONe“) (5), taip pat Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centrą (toliau – EC3), Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (toliau – Europolas) jungtinę kovos su elektroniniu nusikalstamumu darbo grupę (toliau – J-CAT) ir ES teisėsaugos institucijų reagavimo į ekstremalias situacijas protokolą. TIS bendradarbiavimo grupė, ES žvalgybos ir situacijų centras (ES INTCEN), Kibernetinio saugumo diplomatijos priemonių rinkinys (6) ir su kibernetine gynyba susiję projektai, pradėti vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO) (7), taip pat prisideda prie politikos ir operatyvinio bendradarbiavimo įvairiose kibernetinio saugumo bendruomenėse. Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūrai (ENISA), pagal jos padidintus įgaliojimus, pavesta remti operatyvinį bendradarbiavimą (8) tinklų ir informacinių sistemų, tokių sistemų naudotojų ir kitų asmenų, nukentėjusių nuo kibernetinių grėsmių ir incidentų, kibernetinio saugumo srityje. Pagal Integruoto politinio atsako į krizes (IPCR) mechanizmus ES gali koordinuoti savo politinį atsaką į dideles krizes, be kita ko, didelio masto kibernetinių išpuolių atveju;

(6)

tačiau mechanizmo, pagal kurį būtų sutelkti esami ištekliai ir teikiama savitarpio pagalba kibernetinėse bendruomenėse, atsakingose už tinklų ir informacinių sistemų saugumą, kovą su kibernetiniais nusikaltimais, kibernetinės diplomatijos plėtojimą ir, kai tinkama, kibernetinę gynybą krizės atveju, dar nėra. ES lygmeniu taip pat nėra ir visapusiško mechanizmo, kuriuo būtų užtikrinamas visų bendruomenių techninis ir operatyvinis bendradarbiavimas informuotumo apie padėtį, pasirengimo ir reagavimo srityse. Be to, turėtų būti užtikrinama sinergija su teisėsaugos ir žvalgybos bendruomenėmis pasitelkiant atitinkamai Europolą ir INTCEN;

(7)

Komisija, Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis), valstybės narės ir atitinkamos ES institucijos, įstaigos ir agentūros pripažįsta, kad svarbu išanalizuoti dabartinės pastaraisiais metais kurtos ES kibernetinio saugumo struktūros stipriąsias ir silpnąsias puses, spragas ir sutapimus. Konsultuodamasi su valstybėmis narėmis Komisija, dalyvaujant vyriausiajam įgaliotiniui, kaip atsaką į šią analizę ir kaip svarbią Saugumo sąjungos strategijos (9), Skaitmeninės strategijos (10) ir Kibernetinio saugumo strategijos (11) sudedamąją dalį parengė Jungtinio kibernetinio saugumo padalinio koncepciją;

(8)

krizės atveju valstybės narės turėtų galėti pasikliauti ES solidarumu – koordinuota pagalba, kurią, be kita ko, teikia visos keturios kibernetinės bendruomenės, t. y. civilinė, teisėsaugos (12), diplomatijos ir, kai tinkama, gynybos. Dalyvių iš vienos ar daugiau bendruomenių intervencijų mastas gali priklausyti nuo didelio masto incidento ar krizės pobūdžio ir atitinkamai nuo atsakomųjų priemonių, kurių reikės imtis siekiant į juos reaguoti, tipo. Kilus kibernetinėms grėsmėms, incidentams ir krizėms, aukštos kvalifikacijos ekspertai ir techninė įranga – esminis pranašumas, galintis padėti išvengti didelės žalos ir užtikrinti veiksmingą padėties atitaisymą. Todėl svarbiausia Jungtinio kibernetinio saugumo padalinio dalis bus aiškiai žinomi techniniai ir operatyviniai pajėgumai (visų pirma ekspertai ir įranga), kuriais prireikus galės pasinaudoti valstybės narės. Toje platformoje dalyviai turės unikalią galimybę tokius pajėgumus plėtoti ir koordinuoti pasitelkdami ES greitojo reagavimo į kibernetinius incidentus ir krizes grupes. Tuo pačiu būtų užtikrinama tinkama sinergija su jau vykdomais kibernetinio saugumo projektais, susijusiais su PESCO;

(9)

Jungtinis kibernetinio saugumo padalinys būtų virtuali ir fizinė platforma, dėl kurios nereikia steigti papildomos savarankiškos įstaigos. Jo struktūra neturėtų daryti poveikio nacionalinių kibernetinio saugumo institucijų ir atitinkamų Sąjungos subjektų kompetencijai ir įgaliojimams. Jungtinio kibernetinio saugumo padalinys būtų numatytas jo dalyvių susitarimo memorandumuose. Kaip saugaus ir greito ES subjektų ir valstybių narių institucijų operatyvinio ir techninio bendradarbiavimo platforma, jis turėtų būti grindžiamas esamomis struktūromis, ištekliais ir pajėgumais ir suteikti jiems pridėtinės vertės. Jis taip pat turėtų suburti visas kibernetinio saugumo bendruomenes, t. y. civilinę, teisėsaugos, diplomatijos ir gynybos. Platformos dalyviai turėtų atlikti operatyvinį arba pagalbinį vaidmenį. Operatyvinį vaidmenį atliekantys dalyviai turėtų būti, be kita ko, ENISA, Europolas, ES institucijų, įstaigų ir agentūrų kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba (CERT-EU), Komisija, Europos išorės veiksmų tarnyba (įskaitant INTCEN), CSIRT tinklas ir „EU-CyCLONe“. Pagalbinį vaidmenį turėtų atlikti Europos gynybos agentūra (EGA), TIS bendradarbiavimo grupės pirmininkas, Tarybos kibernetinių klausimų horizontaliosios darbo grupės pirmininkas ir vienas atitinkamų PESCO projektų atstovas (13). Kadangi valstybės narės turi operatyvinių pajėgumų ir kompetencijos reaguoti į didelio masto kibernetines grėsmes, incidentus ir krizes, platformos dalyviai, siekdami savo tikslų, visų pirma turėtų remtis savo pajėgumais, o atitinkami Sąjungos subjektai jiems padėtų;

(10)

Jungtinis kibernetinio saugumo padalinys turėtų suteikti naują postūmį procesui, kuris pradėtas 2017 m. parengus Projektą. Jam vykdant veiklą turėtų būti toliau įgyvendinama Projekto struktūra ir žengtas ryžtingas žingsnis kuriant Europos kibernetinio saugumo krizių valdymo sistemą, kurios paskirtis – nustatyti ir švelninti grėsmes ir riziką ir koordinuotai ir laiku į jas reaguoti. Žengdamas tokį žingsnį, Jungtinis kibernetinio saugumo padalinys turėtų padėti ES reaguoti į esamas ir galimas grėsmes;

(11)

pagal ES reagavimo į kibernetinio saugumo krizes sistemą į Jungtinio kibernetinio saugumo padalinio veiklą įsitraukusiems operatyvinį ir pagalbinį vaidmenį atliekantiems dalyviams turėtų būti sudarytos sąlygos bendradarbiauti su platesniu suinteresuotųjų subjektų ratu. Dalyviai, vykdydami savo funkcijas ir neviršydami įgaliojimų, turėtų galimybę įgyti geresnį pasirengimą ir susidaryti išsamesnį vaizdą apie padėtį, kuris apimtų visus su kibernetinio saugumo grėsmėmis ir incidentais susijusius aspektus, taip pat pasinaudoti papildomomis kibernetinio saugumo srities ekspertinėmis žiniomis. Pavyzdžiui, dalyviai turėtų reguliariai dalyvauti tarpbendruomeninėse pratybose, įgyti aiškiai apibrėžtą vaidmenį ES reagavimo į krizes plane, plačiau informuoti apie savo veiksmus bendrais viešosios komunikacijos kanalais ir sudaryti operatyvinio bendradarbiavimo susitarimus su privačiojo sektoriaus subjektais. Be to, dalyviams, kurie prisideda prie Jungtinio kibernetinio saugumo padalinio veiklos, turėtų būti sudarytos sąlygos stiprinti esamus tinklus, pavyzdžiui, CSIRT tinklą ir „EU-CyCLONe“, – jiems būtų suteikta saugių keitimosi informacija priemonių, atverti geresni aptikimo pajėgumai (t. y. saugumo operacijų centrai, SOC) ir sudarytos sąlygas pasinaudoti turimais ES operatyviniais pajėgumais;

(12)

į Jungtinio kibernetinio saugumo padalinio veiklą įsitraukę dalyviai daugiausia dėmesio turėtų skirti techniniam ir operatyviniam bendradarbiavimui, įskaitant bendras operacijas. Dalyviai turėtų prisidėti prie tokio bendradarbiavimo tiek, kiek leidžia jų įgaliojimai. Bendradarbiavimas turėtų būti grindžiamas vykdomais veiksmais ir juos papildyti. Priklausomai nuo bendradarbiavimo tipo, gali įsitraukti ir kiti dalyviai;

(13)

siekiant koordinuoti atsakomuosius veiksmus į kibernetines grėsmes, incidentus ir krizes pasinaudojant esamais pajėgumais ir ekspertinėmis žiniomis, prie platformos dalyvių turėtų prisijungti valstybių narių ir ES subjektų techninio ir operatyvinio krizių valdymo ekspertai. Jungtinio kibernetinio saugumo padalinio veikloje dalyvaujantys ekspertai, naudodamiesi fizine ir virtualia platforma, galės stebėti ir apsaugoti daug platesnį išpuolių perimetrą. Šiuo tikslu dalyviai turėtų per platformą koordinuoti veiksmus tarpvalstybinių incidentų ir krizių atvejais, taip pat teikti pagalbą incidentus patyrusioms šalims;

(14)

siekiant sukurti Jungtinį kibernetinio saugumo padalinį, reikalingas laipsniškas procesas, kurio metu būtų sutelktos ir sustiprintos šioje rekomendacijoje minimos esamos sistemos ir struktūros, įskaitant bendradarbiavimo mechanizmus, sukurtus valstybių narių vadovaujamuose forumuose (pavyzdžiui, CSIRT tinklas, „EU-CyCLONe“, Tarybos kibernetinių klausimų horizontalioji darbo grupė, J-CAT ir atitinkami PESCO projektai), o iš ES institucijų, įstaigų ir agentūrų pusės – sustiprintas struktūrizuotas ENISA, CERT-EU ir Tarpinstitucinės keitimosi informacija apie kibernetinį saugumą grupės bendradarbiavimas. Turėtų būti tinkamai įtrauktos hibridinių grėsmių, civilinės saugos (14) ir konkretiems sektoriams skirtos sistemos (15). Panašiai turėtų būti sukurtas struktūrinis ryšys su IPCR (16). Krizės atveju taip būtų įmanoma surinktą informaciją greitai ir veiksmingai perduoti politinio lygmens sprendimus priimantiems asmenims Taryboje;

(15)

todėl Jungtinis kibernetinio saugumo padalinys turėtų būti sukurtas palaipsniui ir skaidriai per ateinančius dvejus metus. Dėl šios priežasties šioje rekomendacijoje nustatytų tikslų turėtų būti siekiama keturiais etapais, kaip aprašyta šios rekomendacijos priede. Parengiamasis procesas, kurį organizuoja ir remia ENISA ir kuriame dalyvauja ES ir valstybių narių lygmens operatyvinį ir pagalbinį vaidmenį atliekantys dalyviai, turėtų būti pradėtas pirmaisiais dviem etapais ir vykdomas Komisijos įsteigtos darbo grupės. Parengiamasis darbas turėtų būti grindžiamas abipusio bendradarbiavimo, įtraukumo ir bendro sutarimo siekimo principais. Visi dalyviai turėtų būti skatinami aktyviai dalyvauti šiame procese, suteikiant jiems galimybę išsakyti įvairias nuomones ir pozicijas ir ieškant sprendimų, kurie sulauktų daugiausia pritarimo. Atsižvelgiant į poreikius ir tinkamai pagrįstas sąlygas, šioje rekomendacijoje nurodytų įvairių etapų įgyvendinimo tvarkaraštis gali būti patikslintas;

(16)

pirmuoju etapu parengiamasis procesas turėtų prasidėti nuo atitinkamų ES turimų operatyvinių pajėgumų nustatymo ir platformos dalyvių funkcijų ir atsakomybės vertinimo. Antras etapas turėtų apimti ES reagavimo į kibernetinius incidentus ir krizes plano, atitinkančio Projektą (17), ir ES teisėsaugos institucijų reagavimo į ekstremalias situacijas protokolą ir įgyvendinamą pasirengimo ir informuotumo apie padėtį veiklą, taip pat atitinkančio Kibernetinio saugumo aktą ir Europolo reglamentą (18), plėtojimą, taip pat dalyvių funkcijų ir atsakomybės platformoje vertinimo užbaigimą. Darbo grupė turėtų pateikti to vertinimo rezultatus Komisijai ir vyriausiajam įgaliotiniui, kurie vėliau pasidalys tais rezultatais su Taryba. Neviršydami savo atitinkamos kompetencijos ribų, Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis turėtų bendradarbiaudami parengti bendrą tuo vertinimu grindžiamą ataskaitą ir paprašyti Tarybos tą ataskaitą patvirtinti Tarybos išvadomis;

(17)

po šio patvirtinimo Jungtinis kibernetinio saugumo padalinys pradės veikti, ir dar reikės įgyvendinti du likusius proceso etapus. Trečiuoju etapu dalyviai turėtų tapti pajėgūs Jungtiniame kibernetinio saugumo padalinyje mobilizuoti ES greitojo reagavimo grupes, laikantis ES reagavimo į kibernetinius incidentus ir krizes plane nustatytų procedūrų, naudojantis tiek fizine, tiek virtualia platforma ir prisidedant prie reagavimo į incidentus sprendimų įvairiose srityse (pradedant viešąja komunikacija ir baigiant ex post padėties atitaisymu). Galiausiai ketvirtajame etape prie platformos bus pakviesti prisidėti privačiojo sektoriaus suinteresuotieji subjektai, įskaitant tiek kibernetinio saugumo sprendimų ir paslaugų naudotojus, tiek jų teikėjus, kad dalyviams taptų paprasčiau dalytis informacija ir koordinuotas ES atsakas į kibernetines grėsmes ir incidentus taptų tvirtesnis;

(18)

iki keturių etapų proceso pabaigos dalyviai turėtų parengti veiklos, padarytos įgyvendinant keturis rekomendacijoje nustatytus etapus, ataskaitą, kurioje būtų aprašyti laimėjimai ir kilę sunkumai, ir pateikti ją Komisijai ir vyriausiajam įgaliotiniui. Remdamiesi ta ataskaita, Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis turėtų tuos rezultatus įvertinti ir padaryti išvadas dėl Jungtinio kibernetinio saugumo padalinio ateities;

(19)

kaip nustatyta šios rekomendacijos IV skirsnyje, atsižvelgdami į turimą biudžetą ir žmogiškuosius išteklius, Komisija, ENISA, Europolas ir CERT-EU Jungtiniam kibernetinio saugumo padaliniui turėtų teikti administracinę, finansinę ir techninę paramą. Siekiant užtikrinti, kad Jungtinio kibernetinio saugumo padalinio kūrimui būtų veiksmingai pasirengta, taip pat užtikrinti jo tvarumą, bus labai svarbu stiprinti atitinkamų ES institucijų, įstaigų ir agentūrų operatyvinius kibernetinio saugumo pajėgumus. Komisija ketina užtikrinti, kad būsimas reglamentas dėl ES institucijoms, įstaigoms ir agentūroms taikytinų bendrų privalomų kibernetinio saugumo taisyklių (2021 m. spalio mėn.) CERT-EU atveju būtų šio indėlio teisinis pagrindas;

(20)

ENISA, atsižvelgdama į Reglamentu (ES) 2019/881 (Kibernetinio saugumo aktu) jai suteiktus didesnius įgaliojimus, turi unikalią galimybę organizuoti ir remti pasirengimo kurti Jungtinį kibernetinio saugumo padalinį procesą, taip pat prisidėti prie jo veikimo užtikrinimo. Pagal Kibernetinio saugumo akto nuostatas ENISA šiuo metu steigia Briuselio biurą, kuris rems jos struktūrizuotą bendradarbiavimą su CERT-EU. Jungtinio kibernetinio saugumo padalinio kūrimą gali palengvinti naudingas struktūrizuotas bendradarbiavimas, pvz., kai suteikiamos greta esančios patalpos: taip atsiranda fizinė erdvė, kuria prireikus galėtų naudotis dalyviai ir kitų atitinkamų ES institucijų, įstaigų ir agentūrų darbuotojai. Fizinė platforma turėtų būti derinama su virtualia platforma, kurioje būtų įdiegtos bendradarbiavimo ir saugaus dalijimosi informacija priemonės. Šios priemonės apjungs didžiulius kiekius informacijos, surinktos pasitelkiant Europos kibernetinį skydą (19), įskaitant saugumo operacijų centrus (SOC) ir keitimosi informacija ir jos analizės centrus (ISAC);

(21)

2018 m. Tarybos priimtame ES teisėsaugos institucijų reagavimo į ekstremalias situacijas protokole dėl didelių tarpvalstybinių kibernetinių išpuolių svarbiausias vaidmuo tenka Europolo Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centrui (EC3) (20), kuris yra Projekto sistemos dalis. Tas protokolas sudaro sąlygas ES teisėsaugos institucijoms bet kuriuo metu sureaguoti į didelio masto tarpvalstybinius išpuolius, kurie, kaip įtariama, yra piktavališki, skubiai imantis atsakomųjų veiksmų ir vertinimo, taip pat saugiai ir laiku keistis svarbia informacija, kad būtų veiksmingai koordinuojami atsakomieji veiksmai į tarpvalstybinius incidentus. Protokole išsamiau aptariamas bendradarbiavimas su kitomis ES institucijomis ir ES masto krizių protokolai, taip pat bendradarbiavimas su privačiojo sektoriaus subjektais krizių atveju. Teisėsaugos bendruomenė, prireikus padedama Europolo, turėtų prisidėti prie Jungtinio kibernetinio saugumo padalinio, imdamasi būtinų veiksmų viso tyrimo ciklo metu, laikydamasi baudžiamosios teisenos sistemos reikalavimų ir taikytinų elektroninių įrodymų tvarkymo procedūrų. Nuo EC3 įsteigimo 2013 m. Europolas teikia operatyvinę paramą ir sudaro palankesnes sąlygas plėtoti operatyvinį bendradarbiavimą kovojant su kibernetinėmis grėsmėmis. Europolas platformą remti turėtų pagal jam suteiktus įgaliojimus ir taikydamas žvalgybos informacija grindžiamą viešosios tvarkos palaikymo metodą, naudodamasis visomis vidaus ekspertų žiniomis, produktais, priemonėmis ir paslaugomis, kurie tinka reagavimo į incidentus ar krizes tikslais;

(22)

2013/40/ES direktyva dėl atakų prieš informacines sistemas taip pat reikalaujama, kad, siekdamos keistis informacija apie toje direktyvoje apibrėžtas nusikalstamas veikas, valstybės narės užtikrintų, kad jos turėtų ištisą parą be poilsio dienų veikiantį nacionalinį informacinį punktą. Veikiančių nacionalinių informacinių punktų tinklas taip pat turėtų prisidėti prie Jungtinio kibernetinio saugumo padalinio veiklos, prireikus užtikrindamas valstybių narių teisėsaugos institucijų dalyvavimą;

(23)

ES kibernetinės diplomatijos bendruomenė prisideda prie visuotinės, atviros, stabilios ir saugios kibernetinės erdvės propagavimo ir apsaugos, taip pat prie kibernetinės kenkimo veiklos prevencijos, atgrasymo nuo jos ir atsakomųjų veiksmų šioje srityje. 2017 m. ES nustatė bendro ES diplomatinio atsako į kibernetinę kenkimo veiklą sistemą (Kibernetinio saugumo diplomatijos priemonių rinkinį). Ši sistema yra platesnio masto ES kibernetinės diplomatijos politikos dalis. Ja prisidedama prie konfliktų prevencijos ir didesnio tarptautinių santykių stabilumo užtikrinimo. Ji suteikia galimybę ES ir valstybėms narėms, atitinkamais atvejais bendradarbiaujant su tarptautiniais partneriais, naudotis visomis bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) priemonėmis pagal atitinkamas jų įgyvendinimo procedūras, siekiant skatinti bendradarbiavimą, mažinti grėsmes ir daryti įtaką dabartiniam ir galimam kenkėjiškam elgesiui kibernetinėje erdvėje. Jungtiniame kibernetinio saugumo padalinyje kibernetinės diplomatijos bendruomenė turėtų bendradarbiaudama naudotis visomis diplomatinėmis priemonėmis, konkrečiai, kiek tai susiję su vieša komunikacija, prisidėti prie bendro informuotumo apie padėtį ir bendrauti su trečiosiomis šalimis krizės atveju;

(24)

vadovaudamasis Projekto sistema, vyriausiasis įgaliotinis, be kita ko, pasitelkdamas INTCEN, turėtų prisidėti prie Jungtinio kibernetinio saugumo padalinio veiklos, užtikrindamas nuolatinį žvalgybos duomenimis grindžiamą bendrą informuotumą apie esamas ir galimas grėsmes, įskaitant būtiną strateginį informuotumą apie padėtį bet kokio konkretaus įvykio atveju;

(25)

kibernetinės gynybos bendruomenėje ES ir valstybės narės siekia stiprinti kibernetinės gynybos pajėgumus ir tolesnę sinergiją, koordinavimą ir bendradarbiavimą tarp atitinkamų ES institucijų, įstaigų ir agentūrų, taip pat su valstybėmis narėmis ir tarp jų, be kita ko, bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijų ir operacijų srityje. Bendruomenė veikia pagal tarpvyriausybinio ES lygmens valdymo taisykles nacionalinėmis karinio vadovavimo struktūrose ir naudodamasi kariniais arba dvejopo naudojimo pajėgumais ir ištekliais. Kadangi jos yra kitokio pobūdžio, siekiant sudaryti sąlygas keistis informacija su kibernetinės gynybos bendruomene, turėtų būti sukurtos specialios sąsajos su Jungtiniu kibernetinio saugumo padaliniu (21);

(26)

nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas yra teisinis pagrindas, nustatytas Lisabonos sutartimi (22) ir įtvirtintas 2017 m. Sąjungos sistemoje. Plėtojant struktūrizuotą bendradarbiavimą buvo sukurta keletas kibernetinės srities PESCO projektų, kurie padėjo įgyvendinti 11 įsipareigojimą (23) užtikrinti, kad būtų aktyviau dedamos pastangos bendradarbiaujant kibernetinės gynybos srityje, pavyzdžiui, dalijantis informacija, rengiant mokymus ir teikiant operatyvinę paramą. EIVT, įskaitant ES karinį štabą ir EGA, sudaro PESCO sekretoriatą, kuris Sąjungos sistemoje yra vienintelis informacinis punktas visais PESCO klausimais, įskaitant su PESCO projektais susijusias paramos ir koordinavimo funkcijas (pavyzdžiui, naujų projektų pasiūlymų vertinimą, projektų pažangos ataskaitų rengimą ir t. t.). Atitinkamų PESCO projektų atstovai turėtų remti Jungtinį kibernetinio saugumo padalinį, visų pirma informuotumo apie padėtį ir pasirengimo imtis veiksmų klausimais;

(27)

kad būtų remiama Europos kibernetinio saugumo krizių valdymo sistema, tinkamai atsižvelgiant į keitimosi duomenimis ir informacijos saugumo teisinę sistemą, per Jungtinį kibernetinio saugumo padalinį dalyviai turėtų tinkamai integruoti privačiojo sektoriaus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant tiek kibernetinio saugumo sprendimų ir paslaugų teikėjus, tiek naudotojus. Kibernetinio saugumo paslaugų teikėjai turėtų prie iniciatyvos prisidėti dalydamiesi žvalgybos informacija apie grėsmes ir suteikdami galimybę tiems, kurie imasi atsakomųjų veiksmų prieš incidentus, greitai padidinti padalinio pajėgumus reaguoti į didelio masto išpuolius ir krizes. Kibernetinio saugumo prekių ir paslaugų naudotojai, visų pirma tie, kuriems taikoma TIS direktyva, turėtų turėti galimybę kreiptis pagalbos ir konsultacijų naudodamiesi struktūriniais kanalais (kurių dabar nėra), susijusiais su ES lygmens keitimosi informacija ir jos analizės centrais (ISAC) (24). Platforma taip pat galėtų padėti stiprinti bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais;

(28)

siekiant didinti ir palaikyti informuotumą apie padėtį, reikia sutelkti pažangiausius įsibrovimo aptikimo ir prevencijos pajėgumus. Jungtinis kibernetinio saugumo padalinys turėtų remtis pažangiausiu tinklu, galinčiu analizuoti piktavališkas grėsmes ir incidentus, kurie gali daryti poveikį pagrindinėms ryšių ir informacinėms sistemoms visoje Sąjungoje. Tai reiškia, kad Jungtinis kibernetinio saugumo padalinys, be kitų šaltinių, turėtų panaudoti iš nacionalinių, sektorių ir tarpvalstybinių SOC stebimų ryšių tinklų gautas žinias apie grėsmes, kad dalyviai galėtų geriau įvertinti ES grėsmių padėtį;

(29)

siekiant paremti keitimąsi operatyvine informacija, galbūt įskaitant konfidencialią medžiagą, platforma turėtų naudotis tinkamai apsaugotais ryšių kanalais. Tokie kanalai taip pat galėtų būti grindžiami esama infrastruktūra, pavyzdžiui, Europolo ir teisėsaugos bendruomenės naudojama saugaus keitimosi informacija tinklo programa (SIENA). Kaip paskelbta Kibernetinio saugumo strategijoje, ES institucijų, įstaigų ir agentūrų naudojamos priemonės turėtų atitikti informacijos saugumo taisykles, kurias Komisija netrukus pasiūlys;

(30)

Komisija, visų pirma pasitelkdama Skaitmeninės Europos programą, rems investicijas, būtinas fizinei ir virtualiajai platformai sukurti, saugiems ryšių kanalams ir mokymo pajėgumams kurti ir palaikyti, taip pat aptikimo pajėgumams plėtoti ir diegti. Be to, Europos gynybos fondas galėtų padėti finansuoti pagrindines kibernetinės gynybos technologijas ir kibernetinės gynybos pajėgumus, kurie sustiprintų pasirengimą nacionalinei kibernetinei gynybai.