2021 3 19 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 93/1 |
TARYBOS REKOMENDACIJA
2021 m. kovo 12 d.
dėl romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo
(2021/C 93/01)
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį kartu su 19 straipsnio 1 dalimi,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1) |
Tarybos direktyvoje 2000/43/EB (1) nustatyta kovos su diskriminacija dėl rasinės ar etninės kilmės visoje Sąjungoje sistema, susijusi su tokiomis sritimis kaip užimtumas, švietimas, socialinė apsauga, įskaitant socialinį draudimą ir sveikatos priežiūrą, socialinės lengvatos ir galimybė gauti prekes ir paslaugas bei jų tiekimas ir teikimas, įskaitant aprūpinimą būstu. Vienas iš šios rekomendacijos tikslų – prisidėti prie veiksmingo tos direktyvos įgyvendinimo, nedarant poveikio valstybių narių kompetencijai; |
(2) |
Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/913/TVR (2) valstybės narės įpareigojamos kriminalizuoti viešą smurto ar neapykantos kurstymą rasės, odos spalvos, religijos, kilmės ar tautinės arba etninės kilmės pagrindu ir užtikrinti, kad rasistiniai ir ksenofobiniai motyvai būtų laikomi sunkinančiomis aplinkybėmis arba kad skirdami sankcijas nacionaliniai teismai galėtų atsižvelgti į tokius motyvus. Šia rekomendacija siekiama stiprinti priemones, kurių imamasi kovojant su neapykantos retorika, neapykantos nusikaltimais ir prieš romų tautybės asmenis nukreiptu smurtu. Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES (3), šia rekomendacija taip pat siekiama skatinti paramą nuo tokių nusikaltimų nukentėjusiems romams; |
(3) |
Europos socialinių teisių ramsčiu išreiškiami principai ir teisės, kuriais siekiama remti ir didinti socialinį teisingumą, neatsižvelgiant į lytį, rasinę ar etninę kilmę, religiją ar tikėjimą, negalią, amžių ar seksualinę orientaciją. Socialinio ramsčio principams įgyvendinti labai svarbios yra universalios priemonės ir jas papildančios tikslinės priemonės, skirtos grupėms, kurioms gresia didelė diskriminacijos ar socialinės atskirties rizika, apsaugoti ir remti, kaip antai šioje rekomendacijoje nustatytos priemonės. Pasiekti rezultatų įgyvendinant šį ramstį yra bendras politinis įsipareigojimas ir atsakomybė. Jis turėtų būti įgyvendinamas ir Sąjungos, ir valstybių narių lygmenimis pagal jų atitinkamą kompetenciją, tinkamai atsižvelgiant į skirtingą socioekonominę aplinką ir nacionalinių sistemų įvairovę, įskaitant socialinių partnerių vaidmenį, tuo pačiu visapusiškai laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų; |
(4) |
šia rekomendacija taip pat prisidedama prie darnaus lygių ir įtraukių demokratinių visuomenių vystymosi pagal Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus; |
(5) |
Komisija pateikė pasiūlymus Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 2021–2027 m. Bendrųjų nuostatų reglamento, dėl „Europos socialinio fondo +“ (toliau – 2021–2027 m. ESF+), ir dėl 2021–2027 m. Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo. Tuose pasiūlymuose lygybė ir nediskriminavimas nurodomi kaip horizontalieji principai, kurių turėtų būti laikomasi įgyvendinant tuos fondus. Pasiūlyme dėl 2021–2027 m. ESF+ valstybės narės ir Komisija konkrečiai raginamos užtikrinti lygybę ir nediskriminavimą įgyvendinant Sąjungos programas ir kalbama apie trečiųjų šalių piliečių socioekonominės integracijos bei marginalizuotų bendruomenių, pavyzdžiui, romų, įtraukties skatinimą, kas siejama su nacionalinio romams skirto strateginio plano reikiama sąlyga. Kol tie pasiūlymai bus priimti, šia rekomendacija prisidedama prie jų veiksmingo įgyvendinimo ateityje; |
(6) |
2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatu „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (strategija „Europa 2020“) suteiktas didelis postūmis kovoti su skurdu ir socialine atskirtimi nustatant bendrus Europos tikslus – mažinti skurdą bei socialinę atskirtį ir didinti mokyklą baigusių asmenų skaičių bei užimtumo lygį. Tų tikslų negalima pasiekti nepagerinus romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo, todėl šioje rekomendacijoje pateikiamos konkrečios gairės; |
(7) |
2011 m. gegužės 19 d. Taryba patvirtino 2011 m. balandžio 5 d. Komisijos komunikatą „ES romų integracijos nacionalinių strategijų planas iki 2020 m.“, kuriuo valstybės narės raginamos visapusiškai skatinti romų socialinę ir ekonominę įtrauktį ir kuriuo nustatomi tikslai švietimo, užimtumo, sveikatos priežiūros ir aprūpinimo būstu srityse. Nepaisant pirminio projekto ribotumų, ES planas turėjo didelę pridėtinę vertę, kuria toliau grindžiama dabartinė rekomendacija, inter alia, įtraukiant patirtį, įgytą įgyvendinant planą; |
(8) |
2013 m. gruodžio 9 d. Tarybos rekomendacija (4) buvo siekiama sustiprinti nacionalines romų integracijos priemones. Joje Taryba paragino valstybes nares kasmet pranešti Komisijai apie visas priemones, kurių imtasi laikantis rekomendacijos, ir apie bet kokią pažangą, padarytą įgyvendinant romų integracijos nacionalines strategijas (RINS). Ši rekomendacija grindžiama ta patirtimi, ir joje apžvelgiamos ir išplečiamos priemonės, kurių reikia imtis; |
(9) |
savo 2016 m. gruodžio 8 d. išvadose „Romų integracijos proceso paspartinimas“ Taryba paragino Komisiją atlikti ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano iki 2020 m. laikotarpio vidurio peržiūrą (išsamų vertinimą) ir ja remiantis pateikti pasiūlymą dėl iniciatyvos po 2020 m. Nors atliktame išsamiame vertinime pripažįstama plano pridėtinė vertė, pažymima, kad romų tautybės asmenys Europoje ir toliau susiduria su diskriminacija ir socialine bei ekonomine atskirtimi; |
(10) |
iš Tarybos, Europos Parlamento ir kelių Europos ir nacionalinių pilietinės visuomenės organizacijų atlikto išsamaus vertinimo ir juo remiantis padarytų išvadų matyti, kad reikalingas atnaujintas ir tvirtesnis įsipareigojimas siekti romų lygybės ir įtraukties. Tuo įsipareigojimu turėtų būti užtikrintas ypatingas dėmesys kovai su diskriminacija, be kita ko, sprendžiant priešiškumo čigonams – tam tikros prieš romų tautybės asmenis nukreipto rasizmo formos – problemą ir sutelkiant dėmesį į keturias socioekonominės įtraukties sritis – švietimą, užimtumą, sveikatą ir būstą. Jis taip pat turėtų atspindėti konkrečių grupių poreikius ir romų populiacijos įvairovę; padėti įtraukti romus į romų lygybės ir įtraukties strategijų rengimą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą; padėti gerinti tikslų nustatymą, duomenų rinkimą, stebėseną ir ataskaitų teikimą, taip pat padėti užtikrinti, kad bendrojoje politikoje daugiau dėmesio būtų skiriama romų lygybei ir įtraukčiai. Rengiant priemones ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas lyčių aspektui; |
(11) |
ši rekomendacija taip pat grindžiama įvairiomis išvadomis, anksčiau išdėstytomis 2015 m. balandžio 15 d. ir 2019 m. vasario 12 d. atitinkamose Europos Parlamento rezoliucijose, 2016 m. gruodžio 8 d. Tarybos išvadose ir Komisijos metinėse ataskaitose nuo 2013 m.; |
(12) |
vadovaudamasi ES romų integracijos nacionalinių strategijų planu iki 2020 m., Komisija 2020 m. spalio 7 d. priėmė dokumentų rinkinį, kurį sudaro pasiūlymas dėl šios rekomendacijos ir Komunikatas „Lygybės sąjunga. ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginis planas“ (toliau – 2020 m. spalio 7 d. komunikatas). 2020 m. spalio 7 d. komunikate nustatomi ES lygmens tikslai ir, kai aktualu, uždaviniai ir būtiniausi visų valstybių narių įsipareigojimai, kuriuos gali papildyti papildomos nacionalinės pastangos ir Sąjungos parama, atsižvelgiant į nacionalinį kontekstą ir romų populiacijos dydį. Naujausi duomenys rodo, kad šeši iš dešimties europiečių vis dar mano, kad romų tautybės asmenų diskriminacija jų šalyje yra plačiai paplitusi, o daugiau kaip šeši iš dešimties sutinka, kad visuomenė galėtų gauti naudos, jei romai būtų geriau integruoti (5). Pagrindinis šios rekomendacijos tikslas – padėti skatinti romų lygybę ir kovoti su romų atskirtimi, jiems aktyviai dalyvaujant procese; |
(13) |
per COVID-19 pandemiją atskirtos ir palankių sąlygų neturinčios romų bendruomenės patyrė didelį neigiamą poveikį sveikatai ir socioekonominį poveikį – dėl to kyla rizika, kad esama nelygybė ir skurdo bei socialinės atskirties rizika dar labiau padidės. Šia rekomendacija skatinama mažinti struktūrinę nelygybę, su kuria susiduria romai, sprendžiant, kai aktualu, tokius klausimus kaip ribotos romų galimybės gauti švaraus vandens, naudotis sanitarijos infrastruktūra ir sveikatos priežiūros paslaugomis, įskaitant skiepijimo paslaugas, ir trūkstamos priemonės ir skaitmeniniai įgūdžiai, kurie leistų romams aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, be kita ko, nuotoliniame švietime, taip pat panaikinant didelį ekonominį nesaugumą ir sprendžiant klausimą dėl perpildytų namų ūkių, atskirtų gyvenviečių arba stovyklų; |
(14) |
didėjančio populizmo ir rasizmo Sąjungoje (6) kontekste reikia sutelkti dėmesį į kovą su diskriminacija ir jos prevenciją, be kita ko, kovą su priešiškumu čigonams, nes minėti reiškiniai yra viena iš pagrindinių diskriminacijos bei atskirties priežasčių ir jas dar labiau didina. Todėl 2020 m. rugsėjo 18 d. ES kovos su rasizmu veiksmų plane 2020–2025 m. išdėstomi įvairūs konkretūs kovos su rasizmu veiksmai. Priešiškumas čigonams yra nepaprastai paplitusi (7) rasizmo forma, kilusi dėl plačiosios visuomenės požiūrio į tuos, kurie istorinio „priskyrimo kitokiam“ (8) procese laikomi „čigonais“, taip pat dėl visuomenės elgesio su tokiais asmenimis, ir toks priešiškumas grindžiamas stereotipais ir neigiamomis nuostatomis, kurios kartais gali būti netyčinės ar nesąmoningos (9). Nuo 2005 m. Europos Parlamentas savo pranešimuose ir 2005 m. balandžio 28 d., 2015 m. balandžio 15 d., 2017 m. spalio 25 d. ir 2019 m. vasario 12 d. rezoliucijose vartoja terminą „priešiškumas čigonams (romams)“. Šį reiškinį, dar vadinamą prieš romus nukreiptu rasizmu ir romafobija, yra pripažinusios kelios tarptautinės ir pilietinės visuomenės organizacijos. Savo 2016 m. gruodžio 8 d. išvadose Taryba pripažino būtinybę „kovoti su visų formų prieš romus nukreiptu rasizmu, kuris kartais vadinamas priešiškumu čigonams, nes tai yra viena iš pagrindinių jų socialinės atskirties ir diskriminacijos priežasčių“. 2020 m. spalio 8 d. Tarptautinis Holokausto aukų atminimo aljansas (IHRA) priėmė teisiškai neprivalomą priešiškumo čigonams / kovos su romų diskriminacija apibrėžtį (10); |
(15) |
kalbant apie romų populiacijai skirtas priemones, svarbu pripažinti tam tikrų grupių (11) įskaitant romų tautybės moteris, romų tautybės jaunimą, romų tautybės vaikus, romų tautybės LGBTI asmenis, vyresnio amžiaus romus, negalią turinčius romus, tuos romus, kurie yra trečiųjų šalių piliečiai arba asmenys be pilietybės, ir ES judžius romus, konkrečius poreikius arba pažeidžiamumą. Todėl šioje rekomendacijoje atsižvelgiama į daugialypės diskriminacijos problemos sprendimo svarbą (12). Joje siūlomos priemonės, skirtos geresnei romų tautybės vaikų, kurie yra ypač diskriminuojami ir patiria didelę segregaciją, apsaugai ir integracijai. Vadovaujantis Tarybos 2016 m. gruodžio 8 d. išvadomis, ja taip pat siekiama sudaryti galimybių ir panaudoti neišnaudotą romų tautybės jaunuolių potencialą, didinant jų aktyvų dalyvavimą jaunimui skirtose programose ir priemonėse, pavyzdžiui, kaip nurodyta 2020 m. liepos 1 d. Komisijos komunikate „Jaunimo užimtumo rėmimas. Tiltas jaunai kartai į darbo rinką“; |
(16) |
pripažįstant romų bendruomenės narių įvairovę, terminas „romai“ vartojamas kaip bendrasis terminas, kuriuo nurodomos tam tikros įvairios romų kilmės grupės, įskaitant romus, sintus, kalus, čigonus, romanišelius ir bojašus (rudarus). Jis taip pat apima tokias grupes kaip aškaliai, egiptiečiai, Rytų grupės (įskaitant Dom, Lom, Rom ir Abdal), taip pat klajoklių populiacijas, įskaitant etninius klajoklius, jenišus ar tuos romus, kuriems taikomas administracinis terminas „Gens du voyage“, ir žmones, kurie vadina save čigonais, neneigiant ypatingų tų grupių požymių; |
(17) |
atsižvelgiant į judumą Sąjungos viduje, būtina gerbti Sąjungos piliečių laisvo judėjimo teisę ir laikytis naudojimosi šia teise sąlygų. Tos sąlygos apima pakankamų išteklių ir visaverčio sveikatos draudimo turėjimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB (13). Kartu būtina siekti gerinti romų gyvenimo sąlygas ir toliau įgyvendinti priemones, kuriomis skatinama jų ekonominė ir socialinė įtrauktis jų kilmės valstybėse narėse ir jų gyvenamosios vietos valstybėse narėse; |
(18) |
pripažįstant, kad valstybės narės turėtų pasirinkti savo stebėsenos metodus, įskaitant tinkamus duomenų rinkimo metodus, ir atsižvelgiant į tai, kad su etnine kilme susijusios informacijos rinkimas yra opus klausimas, ir tam tikrose valstybėse narėse toks rinkimas yra neįmanomas, šioje rekomendacijoje pabrėžiama duomenų rinkimo, kaip būtino pagrindo priemonėms, kuriomis veiksmingai pagerinama romų populiacijos padėtis, rengti, svarba, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (14) ir Nediskriminavimo, lygybės ir įvairovės klausimų aukšto lygio grupės Duomenų apie lygybę pogrupio paskelbtų 2018 m. Gairių dėl geresnio duomenų apie lygybę rinkimo ir naudojimo (15). Šioje rekomendacijoje taip pat pripažįstama rodiklių, kaip stebėsenos metodo, svarba. 2020 m. spalio 7 d. komunikate paaiškinama, kad valstybės narės gali pasirinkti rodiklius iš Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros, Komisijos ir valstybių narių bendrai parengto romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo vertinimo rodiklių rinkinio; |
(19) |
šioje rekomendacijoje daugiausia dėmesio akivaizdžiai skiriama romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo skatinimo priemonėms, nesiekiant išskirti palankių sąlygų neturinčių kitų grupių. Panašiomis aplinkybėmis šios priemonės turėtų būti grindžiamos tais pačiais principais. Šiuo atžvilgiu tebėra aktualūs bendrieji pagrindiniai romų įtraukties principai (16). Be to, priemonėmis romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo aspektai turėtų būti integruojami tiek į Sąjungos, tiek į nacionalines politikos iniciatyvas, ypatingą dėmesį skiriant sąryšingumui ir lyčių aspektui. 2020 m. spalio 7 d. komunikate pateikiamos tolesnės gairės dėl nacionalinių strateginių planų, susijusių su romais, planavimo ir įgyvendinimo; |
(20) |
vienas iš šios rekomendacijos tikslų – patvirtinti ilgalaikį įsipareigojimą dėl romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo bendrų tikslų ir pateikti atnaujintas bei sustiprintas gaires, nustatant priemones, kurias valstybės narės gali patvirtinti siekdamos tų tikslų; |
(21) |
šia rekomendacija visapusiškai laikomasi subsidiarumo principo ir gerbiama valstybių narių pirminė atsakomybė šioje srityje. Ji nedaro poveikio valstybių narių nacionalinės proceso teisės principams ir teisinėms tradicijoms. Turėtų būti taikomas bendras, tačiau diferencijuotas požiūris, deramai atsižvelgiant į tokias nacionalines aplinkybes kaip romų tautybės asmenų skaičius ir dalis visoje populiacijoje, bendras ekonominis kontekstas, konkretūs tikslinių populiacijų ypatumai kiekvienoje valstybėje narėje ir galimybė nustatyti konkrečiai etninei grupei skirtas politikos priemones. Nacionalinis požiūris į romų įtrauktį, lygybę bei dalyvavimą ir atitinkamos priemonės tai skatinti turėtų būti pritaikyti ir atrinkti atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir poreikius vietoje; tai turėtų apimti ir būtinybę palankių sąlygų neturinčių grupių, tokių kaip romai, klausimus spręsti platesniame kontekste. Bendrosios priemonės turėtų būti parengtos taip, kad jomis būtų užtikrinta, kad romai būtų veiksmingai pasiekti; |
(22) |
nacionaliniame romams skirtame strateginiame plane daroma nuoroda į nacionalines romams skirtas strategijas ir (arba) romų lygybei, įtraukčiai ir dalyvavimui svarbius integruotus politikos priemonių rinkinius platesniame socioekonominiame kontekste, |
REKOMENDUOJA:
1. |
Valstybės narės turėtų priimti nacionalinius romams skirtus strateginius planus pagal savo platesnio pobūdžio socialinės įtraukties politiką, kuria gerinama romų padėtis, ir pageidautinai ne vėliau kaip 2021 m. rugsėjo mėn. juos pateikti Europos Komisijai. Remdamosi nacionaline bei Sąjungos teise ir atsižvelgdamos į turimus išteklius ir nacionalines aplinkybes valstybės narės turėtų atitinkamai apsvarstyti šioje rekomendacijoje nustatytų priemonių aktualumą nacionaliniame kontekste ir įgyvendinti jas proporcingai ir pasirinktinai, glaudžiai bendradarbiaudamos su visais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais. Vertinant tą priemonių aktualumą valstybės narės skatinamos prisiimti savanoriškus minimalius įsipareigojimus ir, atsižvelgiant į nacionalinį kontekstą, galimai dėti papildomas pastangas, kaip numatyta komunikate. |
Horizontalieji tikslai: lygybė, įtrauktis ir dalyvavimas
2. |
Valstybės narės turėtų sutelkti pastangas priimti ir įgyvendinti priemones, kad būtų skatinama lygybė ir veiksmingai užkertamas kelias diskriminacijai, priešiškumui čigonams, socialinei ir ekonominei atskirčiai, taip pat jų pagrindinėms priežastims, bei su tuo kovojama. Šios pastangos turėtų, be kita ko, apimti tokias priemones:
|
3. |
Valstybės narės turėtų kovoti su itin dideliu romų populiacijos skurdo rizikos lygiu ir materialiniu ir socialiniu nepritekliumi, kad būtų teikiama veiksminga parama romų įtraukčiai, lygybei ir dalyvavimui. Kai aktualu, valstybės narės turėtų laikytis integruoto požiūrio, daugiausia dėmesio skirdamos visoms atitinkamoms politikos sritims. Tos pastangos galėtų būti realizuotos imantis šių priemonių:
|
4. |
Valstybės narės turėtų atitinkamai skatinti prasmingą romų tautybės asmenų, įskaitant moteris, vaikus, jaunimą, vyresnio amžiaus žmones ir neįgaliuosius, dalyvavimą ir jų konsultavimą, kad būtų teikiama veiksminga parama romų lygybės ir nediskriminavimo srityse. Tai turėtų, be kita ko, apimti šias priemones:
|
Sektorių tikslai
Galimybė dalyvauti kokybiško įtraukaus bendrojo švietimo programose
5. |
Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visiems romams būtų suteikta reali vienoda prieiga prie visų formų ir visų pakopų švietimo programų ir užtikrinti, kad jie galėtų jose dalyvauti, pradedant ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra ir baigiant tretiniu išsilavinimu, įskaitant antrą galimybę mokytis, suaugusiųjų švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą. |
6. |
Valstybės narės turėtų gerinti vienodas romų tautybės mokinių galimybes dalyvauti kokybiško ir įtraukaus švietimo programose, be kita ko, taikant, pavyzdžiui, tokias priemones, kuriomis būtų:
|
7. |
Valstybės narės turėtų siekti, kad būtų įveikta visų formų diskriminacija, nelygybė ir sudarytos palankios sąlygos, kiek tai susiję su švietimo galimybėmis, rezultatais ir pasiekimais, be kita ko, kai aktualu, taikant, pavyzdžiui, tokias priemones, kuriomis būtų:
|
Galimybės rasti kokybišką ir tvarų darbą
8. |
Valstybės narės turėtų skatinti vienodas romų, ypač romų tautybės jaunimo, galimybes rasti kokybišką ir tvarų darbą, be kita ko, kai aktualu, taikant, pavyzdžiui, tokias priemones, kuriomis būtų:
|
Sveikata ir galimybė naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros ir socialinėmis paslaugomis
9. |
Valstybės narės turėtų užtikrinti veiksmingas vienodas galimybes netrukdomai naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros ir socialinėmis paslaugomis, ypač didžiausios rizikos grupėms arba grupėms, kurios gyvena marginalizuotose arba atokiose vietovėse, kai aktualu, taikant, pavyzdžiui, tokias priemones, kuriomis būtų:
|
Galimybė gauti tinkamą būstą ir būtiniausias paslaugas nepatiriant segregacijos
10. |
Valstybės narės turėtų užtikrinti romų tautybės asmenims vienodas sąlygas gauti tinkamą būstą ir būtiniausias paslaugas nepatiriant segregacijos, be kita ko, taikant, pavyzdžiui, tokias priemones, kuriomis būtų:
|
Partnerystės ir instituciniai gebėjimai
Nacionalinių romų informacijos centrų įtraukimas ir jų rėmimas
11. |
Valstybės narės turėtų aprūpinti nacionalinius romų informacijos centrus pakankamais ir reikalingais ištekliais, darbuotojais ir institucinėmis galiomis, taip pat juos įgalinti, kad jie galėtų veiksmingai koordinuoti ir stebėti nacionalinę romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo politiką, įskaitant informavimo veiklą vietos lygmeniu. |
12. |
Valstybės narės turėtų suteikti nacionaliniams romų informacijos centrams galimybę palengvinti romų pilietinės visuomenės dalyvavimą ir prisidėjimą rengiant, įgyvendinant, stebint ir peržiūrint nacionalinius romų integracijos strateginius planus ir vietos veiksmų planus, pasitelkiant reformuotus nacionalinės romų platformos procesus. |
13. |
Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nacionaliniai romų informacijos centrai dalyvautų rengiant socialinės įtraukties politiką ir teikiant universaliąsias paslaugas, kad būtų padidintas jų aktualumas romų tautybės asmenims ir jose siūlomo informavimo mastas, be kita ko, kai aktualu, priimant sprendimus dėl Sąjungos fondų programavimo ir stebėsenos. |
Vienodą požiūrį skatinančių įstaigų dalyvavimas
14. |
Valstybės narės, atsižvelgdamos į atitinkamas savo nacionalines teisines sistemas, turėtų remti vienodą požiūrį skatinančias įstaigas (toliau – lygybės įstaigos), kad jos, laikydamosi savo įgaliojimų, galėtų efektyviai ir nepriklausomai veikti ir bendradarbiauti su visais atitinkamais subjektais, įskaitant nacionalinius romų informacijos centrus, valdžios institucijas, pilietinės visuomenės organizacijas ir privatųjį sektorių. Teikiant tokią paramą lygybės įstaigoms turėtų būti sudarytos galimybės, kai taikytina:
|
15. |
Valstybės narės turėtų suteikti galimybę lygybės įstaigoms aktyviai dalyvauti ir veiksmingai prisidėti rengiant, įgyvendinant, stebint ir peržiūrint nacionalinius strateginius planus romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo klausimais bei atitinkamas Sąjungos fondų programas, kai aktualu, be kita ko:
|
Vietos ir regioninių suinteresuotųjų subjektų sutelkimas
16. |
Valstybės narės turėtų įtraukti regionines ir vietos valdžios institucijas ir vietos pilietinę visuomenę į nacionalinių strateginių planų rengimą, įgyvendinimą, stebėseną ir peržiūrą, priklausomai nuo to, kas aktualu. |
17. |
Valstybės narės turėtų skatinti regionines ir vietos valdžios institucijas, atsižvelgiant į jų atitinkamus įgaliojimus, rengti arba atnaujinti vietos veiksmų arba segregacijos panaikinimo planus arba romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginius planus. Į tuos vietos planus arba strateginius planus kiek įmanoma turėtų būti įtrauktos priemonės, pagrindiniai principai, lyginamieji standartai, išmatuojami tikslai ir finansavimo paskirstymas. |
18. |
Valstybės narės turėtų užtikrinti centrinės ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimą rengiant ir įgyvendinant Sąjungos finansavimo programas, susijusias su kova su romų diskriminacijos prevencija ir jos įveikimu, siekiant užtikrinti, kad romų lygybė, įtrauktis ir dalyvavimas būtų numatyti visais programų rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo etapais, ir pagerinti Sąjungos lėšų nukreipimą į vietos lygmenį. |
19. |
Valstybės narės turėtų skatinti įtrauktį ir įvairovę pasitelkdamos atitinkamas priemones, pavyzdžiui, pozityvius veiksmus, kad užtikrintų romams vienodas galimybes įsidarbinti vietos ir regioninėse valdžios institucijose. |
20. |
Valstybės narės turėtų skatinti romų tautybės moterų ir vyrų įgalėjimą ir pripažinti atstovavimą jiems vietos lygmeniu. |
Bendradarbiavimas su pilietine visuomene
21. |
Valstybės narės turėtų skatinti socialines inovacijas, valdžios institucijų ir romų bei jų interesus ginančios pilietinės visuomenės partnerystę ir bendradarbiavimą. |
22. |
Valstybės narės turėtų visapusiškai naudotis nacionalinėmis romų platformomis arba kitais bendradarbiavimo ir dialogo palaikymo kanalais valstybėse narėse, kad romai ir jų interesus ginanti pilietinė visuomenė bei kiti suinteresuotieji subjektai būtų skaidriai ir plačiau įtraukti į nacionalinių romams skirtų strateginių planų ir vietos veiksmų planų rengimą, įgyvendinimą, stebėseną ir peržiūrą. |
23. |
Valstybės narės turėtų remti pilietinę visuomenę jai stebint neapykantos nusikaltimus bei neapykantos retoriką ir kitus prieš romus nukreiptus nusikaltimus ir pranešant apie juos, ir teikti pagalbą nukentėjusiesiems, kai jie praneša apie neapykantos nusikaltimus ir neapykantos retoriką. |
24. |
Valstybės narės turėtų užtikrinti finansavimą romų ir jų interesus ginančios pilietinės visuomenės, įskaitant romų jaunimo organizacijas, pliuralizmui ir nepriklausomumui remti, kad jos galėtų teikti ataskaitas dėl nacionalinių romams skirtų strateginių planų ir vykdyti jų stebėseną kaip nepriklausomos stebėtojų organizacijos, taip pat kad jos galėtų išlaikyti savo administracinius pajėgumus. |
25. |
Valstybės narės turėtų įtraukti pilietinę visuomenę ir romų bendruomenes į Sąjungos fondų programų ciklą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis, be kita ko, kaip atitinkamų Sąjungos fondų stebėsenos komitetų narius. |
26. |
Valstybės narės turėtų skatinti romų pilietinės visuomenės, įskaitant jaunimo organizacijas, pajėgumų stiprinimą ir lyderystę, kad atitinkamos įstaigos ir organizacijos galėtų dalyvauti visuose politikos ciklo etapuose ir apskritai visuomeniniame gyvenime. |
27. |
Valstybės narės turėtų skatinti tarpsektorinį darbą ir platesnio masto lygybės ir įtraukties aljansus, įtraukiant valdžios institucijas, pilietinę visuomenę, verslo ir pramonės sektorius, akademinę ir mokslo bendruomenę. Tai padėtų bendrų veiksmų imtis subjektams, propaguojantiems lyčių lygybę, kovojantiems su rasizmu, diskriminacija dėl rasinės ar etninės kilmės, ksenofobija ir su tuo susijusia netolerancija ar ginantiems vaikų, vyresnio amžiaus žmonių, romų, LGBTI asmenų, negalią turinčių asmenų, prieglobsčio prašytojų, pabėgėlių ir kitų migrantų bei asmenų be pilietybės teises. |
Tarpvalstybinis bendradarbiavimas
28. |
Valstybės narės turėtų stiprinti bendradarbiavimą ir tarpusavio mokymąsi, kiek tai susiję su veiksmingiausiais būdais, kaip integruoti romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo klausimus įgyvendinant visas svarbias Sąjungos iniciatyvas. |
29. |
Valstybės narės turėtų skatinti tarpvalstybinę partnerystę ir mainus remdamos nacionalinių romų informacijos centrų tinklą, tinklą „EURoma“ ir Europos romų platformą. |
30. |
Kai kurie ES judūs romų tautybės piliečiai, kurie įsikuria ne savo kilmės valstybėje narėje arba tokioje valstybėje narėje būna laikinai, be kita ko, siekdami pasinaudoti sezoninio ar trumpalaikio darbo galimybėmis, atsiduria pažeidžiamoje padėtyje. Kai aktualu, valstybės narės turėtų skatinti nustatyti tinkamas tarpvalstybinio bendradarbiavimo nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu formas, įskaitant dvišalius ar daugiašalius projektus ir susitarimus, ir skatinti aktyviai juose dalyvauti, tuo pačiu laikantis Sąjungos teisinės sistemos ir galiojančių nacionalinės teisės aktų. Tai galėtų apimti, pavyzdžiui, bendradarbiavimą klausimais, susijusiais su romų tautybės vaikų galimybėmis gauti išsilavinimą, vaikų mokymosi patirtimi ir rezultatais, taip pat poreikiais ir iššūkiais savivaldybių lygmeniu. Šis bendradarbiavimas turėtų apimti pačių romų dalyvavimą. |
Finansavimas
31. |
Valstybės narės, ypač tos, kurios susiduria su didesniais iššūkiais romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo srityse ir (arba) kuriose gyvena didesnės romų bendruomenės, turėtų visapusiškai ir optimaliai panaudoti bendrąsias ir tikslines Sąjungos ir nacionalinių fondų lėšas, skirtas romų diskriminacijos prevencijai ir kovai su ja, be kita ko, nustatydamos konkrečius tikslus skatinti palankių sąlygų neturinčių grupių ir marginalizuotų bendruomenių, pavyzdžiui, romų (23), socioekonominę integraciją, ir užtikrinti veiksmingą Sąjungos ir nacionalinių finansavimo šaltinių, skirtų romų lygybei ir jų socialinei ir ekonominei įtraukčiai skatinti, derinimą. |
32. |
Valstybės narės turėtų palengvinti regioninių, vietos, miestų ir kitų valdžios institucijų, ekonominių ir socialinių partnerių ir atitinkamų pilietinei visuomenei atstovaujančių įstaigų, nevyriausybinių organizacijų ir įstaigų, atsakingų už socialinės įtraukties, pagrindinių teisių ir nediskriminavimo skatinimą, dalyvavimą rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant Sąjungos programas, įskaitant dalyvavimą stebėsenos komitetų veikloje. |
33. |
Valstybės narės turėtų skirti pakankamai nacionalinių išteklių ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginio plano ir nacionalinių strateginių planų politikos priemonėms įgyvendinti, užtikrinant, kad jos atitiktų realius romų bendruomenių poreikius ir būtų proporcingos romų bendruomenių dydžiui ir patiriamiems sunkumams. |
34. |
Nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose (24) turėtų būti atsižvelgiama į teises ir lygias galimybes visiems bei tai skatinama, taip pat turėtų būti skatinama palankių sąlygų neturinčių grupių, įskaitant romus ir kitus rasinėms ar etninėms mažumoms priklausančius asmenis, įtrauktis. |
35. |
Valstybės narės turėtų tobulinti Sąjungos programų arba struktūrinių reformų, skirtų mažumų socioekonominei įtraukčiai užtikrinti, rengimą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą, pavyzdžiui, prašydamos techninės paramos pagal struktūrinių reformų rėmimo programą. |
36. |
Valstybės narės turėtų skatinti naudoti nacionalines ir Sąjungos lėšas, kad būtų stiprinami centrinės ir vietos valdžios institucijų bei pilietinės visuomenės organizacijų pajėgumai ir sudarytos sąlygos joms keistis gerąja patirtimi, kad šios institucijos ir organizacijos galėtų prisidėti prie kovos su romų diskriminacija priemonių įgyvendinimo spartindamos lygybės ir įtraukties užtikrinimą, be kita ko, kovodamos su segregacija ir skatindamos romų dalyvavimą. |
37. |
Valstybės narės turėtų reaguoti į vietos lygmens, įskaitant miesto vietoves, finansavimo poreikius, kai aktualu, siekdamos remti ES judžius romus, be kita ko, numatydamos kalbų mokymą, kokybišką ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, mokyklinį ugdymą, valstybines užimtumo tarnybas, socialinius darbuotojus, tarpininkus ir t. t. |
Nacionalinių romams skirtų strateginių planų stebėsena ir ataskaitų teikimas
38. |
Valstybės narės turėtų stebėti ir vertinti nacionalinių strateginių planų įgyvendinimą, atitinkamai naudodamos rodiklių rinkinį, kurį parengė Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (toliau – Agentūra), nacionaliniai romų informacijos centrai, nacionalinės statistikos tarnybos ir Komisija Agentūros koordinuojamoje darbo grupėje su romais susijusių rodiklių ir ataskaitų teikimo klausimais (25). Valstybės narės taip pat gali naudoti nacionalinius rodiklius, atsižvelgdamos į savo nacionalinių teisinių sistemų ir politikos požiūrių raidą, taip pat į romų tautybės asmenų padėtį savo teritorijoje. |
39. |
Atsižvelgdamos į komunikate nustatytus Sąjungos tikslus ir pagrindinius uždavinius, valstybės narės turėtų, priklausomai nuo to, kas aktualu, įtraukti nacionalinius kiekybinius ir (arba) kokybinius tikslus į nacionalinius romams skirtus strateginius planus, pritaikydamos juos prie nacionalinių aplinkybių ir duomenų apie lygybę rinkimo galimybių; tai gali apimti, pavyzdžiui, etniniu požiūriu išskaidytus duomenis arba aktualius socioekonominius tarpinius duomenis arba šių duomenų derinį. |
40. |
Ne vėliau kaip 2023 m. birželio mėn. valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie priemones, kurių imtasi pagal šią rekomendaciją. Vėliau kas dvejus metus valstybės narės turėtų teikti Komisijai ataskaitas apie vykdomas ir naujas priemones, įskaitant informaciją apie pažangą įgyvendinant nacionalinius romams skirtus strateginius planus kiekvienoje teminėje srityje. Valstybių narių ataskaitos bus naudojamos rengiant Komisijos kas dvejus metus teikiamas vertinimo ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginio plano įgyvendinimo. |
41. |
Siekiant padidinti skaidrumą valstybės narės turėtų palengvinti visišką nacionalinių ataskaitų dėl romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo viešą atskleidimą; jos taip pat turėtų sudaryti sąlygas politinei patirčiai kaupti ir, kai aktualu, pasirūpinti, kad nacionalinė strategija ir galutinai parengtos įgyvendinimo ataskaitos būtų aptartos nacionaliniuose parlamentuose. |
42. |
Agentūra 2020 m., 2024 m. ir 2028 m. turėtų atlikti reguliarią romų apklausą, kad būtų galima pateikti duomenis, būtinus pradiniams, tarpiniams ir galutiniams rezultatams, atspindintiems bet kokius romų padėties pokyčius. Be to, Agentūra turėtų remti valstybių narių pastangas rinkti atitinkamus duomenis apie lygybę, remti Komisiją jai vykdant stebėseną ir analizę, taip pat padėti nacionaliniams romų informacijos centrams teikti ataskaitas padedant darbo grupei su romais susijusių rodiklių ir ataskaitų teikimo klausimais. |
PRAŠO KOMISIJOS:
43. |
Užtikrinti, kad rengiant ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl nacionalinių romams skirtų strateginių planų įgyvendinimo būtų remiamasi valstybių narių pateikta informacija. |
44. |
Toliau stengtis integruoti romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimimo aspektus į visų atitinkamų svarbių Komisijos iniciatyvų rengimą ir įgyvendinimą, taip pat toliau stebėti romų lygybei, įtraukčiai ir dalyvavimui skirtą politiką Europos semestro ir Europos socialinių teisių ramsčio kontekste. |
45. |
Toliau skatinti tarpvalstybinę partnerystę ir mainus remiant nacionalinių romų informacijos centrų tinklą, tinklą „EURoma“, Europos romų platformą, Europos Parlamento pilietinės visuomenės stebėsenos parengiamuosius veiksmus ir Europos nacionalinių lygybės įstaigų tinklą (EQUINET).
Ši rekomendacija pakeičia 2013 m. gruodžio 9 d. Tarybos rekomendaciją dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse. |
Priimta Briuselyje 2021 m. kovo 12 d.
Tarybos vardu
Pirmininkė
A. P. ZACARIAS
(1) 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (OL L 180, 2000 7 19, p. 22).
(2) 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 328, 2008 12 6, p. 55).
(3) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (OL L 315, 2012 11 14, p. 57).
(4) 2013 m. gruodžio 9 d. Tarybos rekomendacija dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse (OL C 378, 2013 12 24, p. 1).
(5) Specialioji „Eurobarometro“ apklausa Nr. 493. Diskriminacija Europos Sąjungoje (pirmieji rezultatai paskelbti 2019 m. rugsėjo mėn.)
(6) Plačiai paplitęs rasizmas toliau kamuoja Europą (angl. Widespread racism continues to plague Europe) 2019 m. birželio 20 d. ES pagrindinių teisių agentūros leidinys, grindžiamas 2019 m. pagrindinių teisių ataskaita, ES pagrindinių teisių agentūra, 2019 m. birželio 6 d.
(7) 1998 m. kovo 6 d. priimta Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija bendrosios politikos rekomendacija Nr. 3 dėl kovos su rasizmu ir netolerancija romų / čigonų atžvilgiu. Bendrosios politikos rekomendacijos Nr. 13 dėl kovos su priešiškumu čigonams ir romų diskriminacija preambulėje pakartota, kad priešiškumas čigonams yra ypač įsigalėjusi, smurtinė, pasikartojanti ir įprasta rasizmo forma.
(8) Kovos su priešiškumu čigonams aljansas. 2017 m. informacinis dokumentas. Gauta iš http://antigypsyism.eu/?page_id=17.
(9) ES kovos su rasizmu, ksenofobija ir kitų formų netolerancija aukšto lygio grupė. 2018 m. lapkričio mėn. išvadų dokumentas. „Priešiškumas čigonams: didinti šio reiškinio pripažinimą siekiant geriau suprasti jo apraiškas ir į jas reaguoti“ (angl. Antigypsyism: Increasing its recognition to better Understand and address its Manifestations).
(10) https://www.holocaustremembrance.com/resources/working-definitions-charters/working-definition-antigypsyism-anti-roma-discrimination
(11) Susijusius su įvairiais kontekstais, pavyzdžiui, su prekyba žmonėmis, kurių aukomis dažniausiai tampa romų tautybės moterys ir vaikai.
(12) Terminas „daugialypė diskriminacija“ vartojamas kaip visa apimanti sąvoka, kuria apibrėžiami visi atvejai, kai diskriminuojama dėl kelių pagrindų; ji gali pasireikšti dviem būdais. Tai gali būti „pridėtinė diskriminacija“, kai diskriminuojama dėl kelių atskirai veikiančių diskriminavimo pagrindų, ir „sąveikinė diskriminacija“, kai du arba daugiau diskriminavimo pagrindų veikia ir sąveikauja tarpusavyje tokiu būdu, kad jų neįmanoma atsieti ar atskirti; „Kova su daugialype diskriminacija. Praktika, politika ir įstatymai“. Europos Komisijos ataskaita (2007). Daugialypė diskriminacija ES teisėje. Galimybės teisinėmis priemonėmis reaguoti į sąveikinę diskriminaciją dėl lyties. Europos teisės ekspertų lyčių lygybės klausimais tinklas. Europos Komisija (2009).
(13) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (OL L 158, 2004 4 30, p. 77).
(14) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(15) Gairės dėl geresnio duomenų apie lygybę rinkimo ir naudojimo (2018). Europos Audito Rūmai rekomendavo parengti tinkamas metodikas, pagal kurias būtų renkami atitinkami duomenys apie romų įtrauktį visose valstybėse narėse. „Romų integracijai skirtos ES politikos iniciatyvos ir finansinė parama: per pastarąjį dešimtmetį padaryta didelė pažanga, tačiau būtina dėti daugiau pastangų vietoje“. Specialioji ataskaita Nr. 14/2016.
(16) Bendrieji pagrindiniai principai buvo svarstomi 2009 m. balandžio mėn. pirmoje Europos romų įtraukties klausimų platformoje, o 2009 m. birželio 8 d. EPSCO taryba juos patvirtino priimdama kelias išvadas, kuriose paragino valstybes nares rengiant ir įgyvendinant politikos priemones atsižvelgti, kai tinkama, į bendruosius pagrindinius principus. EPSCO tarybos išvados dėl romų įtraukties (2009 m. birželio 8 d.).
(17) 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 95, 2010 4 15, p. 1).
(18) Sisteminė arba struktūrinė diskriminacija suprantama kaip akivaizdi nelygybė, atsirandanti dėl teisės aktų, politikos ir praktikos ne dėl to, kad tai buvo padaryta tyčia, bet dėl įvairių institucinių veiksnių rengiant, įgyvendinant ir peržiūrint teisės aktus, politiką ir praktiką. „Romų ir klajoklių įtrauktis. Siekiant parengti lygybės įstaigų darbo patirtimi grindžiamą naują ES strategiją. Equinet perspektyva“ (angl. Roma and Traveller Inclusion: Towards a new EU Framework, Learning from the work of equality bodies, Equinet Perspective), 2020 m. birželio mėn.
(19) Romų etninės kilmės ES piliečiai, kurie naudojasi laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teise.
(20) Romų tautybės moterys devyniose ES valstybėse narėse (angl. Roma women in nine EU Member States) (2019 m.), Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ataskaita, kurioje apibūdinami iššūkiai, su kuriais susiduria romų tautybės moterys ir mergaitės.
(21) Atsižvelgiant į tai, kas apibūdinta 2020 m. spalio 30 d. Tarybos rekomendacijoje „Tiltas į darbo rinką. Sustiprinta Jaunimo garantijų iniciatyva“, kuria pakeičiama 2013 m. balandžio 22 d. Tarybos rekomendacija dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos nustatymo (OL C 372, 2020 11 4, p. 1).
(22) Žr. 2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2020/2184 dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės 16 straipsnį, kartu su 31 konstatuojamąja dalimi (OL L 435, 2020 12 23, p. 1).
(23) Žr. visų pirma pasiūlymo dėl 2021–2027 m. ESF+ 4 straipsnio 1 dalies v ir viii punktus.
(24) 2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 17).
(25) 2020 m. spalio 7 d. komunikato 2 priedas ir dokumentas „ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginio plano stebėsenos sistema. Tikslai ir rodikliai“ (angl. Monitoring framework for an EU Roma strategic framework for equality, inclusion and participation – Objectives and indicators).