(1)

2020 m. rugpjūčio 14 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento (2) 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą (toliau – tyrimas) dėl importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR, Kinija arba nagrinėjamoji šalis) kilmės plokščių valcavimo produktų iš aliuminio (toliau – PVPA arba tiriamasis produktas).

(2)

2021 m. balandžio 12 d. Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/582 (3) (toliau – laikinasis reglamentas) nustatė laikinąjį antidempingo muitą.

(3)

2021 m. liepos 13 d. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą į Sąjungą importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokštiems valcavimo produktams iš aliuminio (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Be to, 2021 m. rugpjūčio 13 d. (toliau – pirmas papildomas galutinis faktų atskleidimas) ir 2021 m. rugsėjo 3 d. (toliau – antras papildomas galutinis faktų atskleidimas) suinteresuotosioms šalims buvo pateikti papildomo faktų atskleidimo dokumentai. Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl galutinio ir papildomo faktų atskleidimo.

(4)

Po galutinio faktų atskleidimo „Airoldi Metalli S.p.a.“ (toliau – „Airoldi“), „Valeo Systèmes Thermiques SAS“ (toliau – „Valeo“) ir susijusios bendrovės ir „TitanX Engine Cooling AB“ (toliau – „Titan X“) pateikė informacijos apie rinkos sąlygų pasikeitimą po tiriamojo laikotarpio (toliau – TL) (2019 m. liepos 1 d. – 2020 m. birželio 30 d.) ir pareiškė, kad dėl tokių pokyčių būtų pagrįsta sustabdyti priemonių taikymą pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalį.

(5)

2021 m. liepos 28 d. Komisija savo iniciatyva nusprendė paprašyti suinteresuotųjų šalių Sąjungoje iki 2021 m. rugpjūčio 12 d. pateikti pastabų dėl galimybės tinkamam laikotarpiui sustabdyti galutinių priemonių taikymą. Atrinktų Sąjungos gamintojų ir jų asociacijos taip pat buvo paprašyta pateikti informaciją apie tam tikrus žalos rodiklius po tiriamojo laikotarpio. Pastabų pateikė trys atrinkti Sąjungos gamintojai, EA, 12 naudotojų ir jų asociacija, taip pat penki importuotojai ir jų asociacija. Atrinkti Sąjungos gamintojai ir Europos aliuminio asociacija (toliau – EA) taip pat pateikė prašomą informaciją, susijusią su tam tikrais rodikliais. Po pastabų teikimo termino (2021 m. rugpjūčio 20 d.) EA taip pat nusiuntė Komisijai raštą, kuriame pareiškė savo nepritarimą galimam priemonių taikymo sustabdymui. EURANIMI ir „Airoldi“ pateikė pastabų dėl EA rašto.

(6)

2021 m. rugsėjo 1 d. Komisija atskleidė savo ketinimą sustabdyti priemonių taikymą devyniems mėnesiams nuo jų nustatymo dienos ir paprašė šalių iki 2021 m. rugsėjo 6 d. pateikti pastabų.

(7)

Atskleidus faktus, EA teigė, kad laikotarpis, per kurį reikėjo atsakyti į 5 konstatuojamojoje dalyje nurodytą prašymą pateikti pastabas, pažeidė pagrindinio reglamento 6 straipsnio 2 dalį, nes atrinktiems Sąjungos gamintojams ir EA atsakyti buvo suteikta tik 15 dienų, o ne 30 dienų, kaip nurodyta toje nuostatoje.

(8)

Komisija laikėsi nuomonės, kad, priešingai nei taikoma atliekant tyrimus, pavyzdžiui, inicijuotus pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį, 11 straipsnio 2 arba 3 dalį, 6 straipsnio 2 dalis netaikoma taikant 14 straipsnio 4 dalį, kai Komisija vertina, ar muitų taikymas turėtų būti sustabdytas. 14 straipsnio 4 dalyje šiuo atžvilgiu nėra jokių nuorodų į konkrečius terminus ar kitas pagrindinio reglamento nuostatas. Bet kuriuo atveju, Komisija laikėsi nuomonės, kad nustatytas terminas prašomai informacijai pateikti buvo pagrįstas atsižvelgiant į ribotą aprėptį (6 atviri klausimai ir tik keli rodikliai, palyginti su standartiniu klausimynu) ir laikotarpį, su kuriuo ši informacija yra susijusi (12 mėnesių). Be to, Komisija bandė patenkinti Sąjungos pramonės prašymą pratęsti terminą ir atrinktiems Sąjungos gamintojams suteikė 2–4 papildomas darbo dienas (priklausomai nuo informacijos pobūdžio) išsamiems atsakymams pateikti. Tuo remdamasi Komisija manė, kad Sąjungos pramonė turėjo pakankamai laiko prašomai informacijai pateikti, ir šis teiginys buvo atmestas.

(9)

Atskleidus faktus, EA ir „Elval Halcor S.A.“ (toliau – „Elval“) teigė, kad prašančiosios šalys nebuvo tipiški Sąjungos naudotojai ir importuotojai. Jie teigė, kad antidempingo muitų taikymo sustabdymo procedūra yra kitokia konkreti procedūra, kuriai turėtų būti taikomos tos pačios procesinės teisės ir garantijos kaip ir pradiniams tyrimams ir peržiūroms. Visų pirma jie teigė, kad dviejų naudotojų, prašančių sustabdyti priemonių taikymą, metinis PVPA suvartojimas sudarė mažiau nei 5 % Sąjungos rinkos ir kad sprendimas sustabdyti priemonių taikymą būtų neproporcingas jų tipiškumui visos Sąjungos rinkos atžvilgiu.

(10)

Be to, EA teigė, kad Komisija neužtikrino, jog EA būtų informuota apie šių prašymų esmę, ir todėl pažeidė savo pareigą užtikrinti, kad visos šalys galėtų laiku susipažinti su ta pačia informacija. Visų pirma ji teigė, kad prašymai buvo pateikti vėlyvame etape arba buvo neaiškūs, nepateikus nuorodos į 14 straipsnio 4 dalį ir nepatvirtinti jokiais įrodymais. Tuo remdamasi EA tvirtino, kad dėl to, jog Komisija nesilaikė gero administravimo praktikos, šalims nebuvo suteikta galimybė paneigti kai kurių prašymų pateikėjų teiginių ir todėl pastarieji laikyti tinkamesniais. Be to, EA teigė, kad prašymai sustabdyti priemonių taikymą turėjo būti pateikti Skundų tarnybai, kad būtų nustatyta, ar jie atitinka nagrinėjimo kriterijus. Tuo remdamasi EA teigė, kad ji buvo diskriminuojama pažeidžiant 19 straipsnio 2 dalį, nes ji nežinojo apie prašymus.

(11)

Komisija šiuos teiginius griežtai atmetė. Priešingai nei pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje, 14 straipsnio 4 dalyje nenumatytas joks teisinis reikalavimas, t. y. tipiškumo procentinė dalis arba tam tikra padėtis, kad šalis galėtų prašyti sustabdyti galutinių priemonių taikymą. Priešingai, šiame straipsnyje numatyta galimybė Komisijai apsvarstyti tokį klausimą savo iniciatyva. Kaip nurodyta 5 konstatuojamojoje dalyje, Komisija pradėjo rinkti informaciją savo iniciatyva, kad galėtų priimti sprendimą dėl 14 straipsnio 4 dalyje numatyto priemonių taikymo sustabdymo tinkamumo. Bet kuriuo atveju, atitinkamų naudotojų ir importuotojų apskritai ir pagal importo iš nagrinėjamosios šalies apimties dalį svoris yra kur kas didesnis, nei nurodė EA. Be to, 14 straipsnio 4 dalyje nenurodyta, kad suinteresuotosios šalys prašymą sustabdyti priemonių taikymą turi pateikti Skundų tarnybai; tokia nuostata taip pat neįgalioja Komisijos tarnybų taikyti specialią vidaus procedūrą, kad jos galėtų nuspręsti, ar tenkinami 14 straipsnio 4 dalyje nurodyti elementai. Tuo remiantis šie teiginiai atmesti.

(12)

Kalbant apie galimybę susipažinti su prašymais sustabdyti priemonių taikymą, pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalyje nenumatyta galimybė šalims teikti pastabas dėl prašymų sustabdyti priemonių taikymą. Bet kuriuo atveju, Komisija laikėsi nuomonės, kad EA turėjo pakankamai galimybių pateikti pastabų dėl galimo priemonių taikymo sustabdymo po to, kai buvo atskleistos galutinės Komisijos išvados ir jose tokia galimybė buvo nurodyta (žr. galutinio faktų atskleidimo dokumento 367 konstatuojamąją dalį), ir Komisijai paprašius pateikti pastabų dėl galimybės sustabdyti galutinių priemonių taikymą, kaip nurodyta 5 konstatuojamojoje dalyje.

(13)

Be to, EA taip pat turėjo galimybę pateikti pastabų dėl prašymų sustabdyti priemonių taikymą po to, kai, „Airoldi“2021 m. liepos 30 d. pateikė pastabų ir „Valeo“2021 m. rugpjūčio 27 d. pateikė patikslintas pastabas, kuriose jos prašė sustabdyti priemonių taikymą, kaip nurodyta 4 konstatuojamojoje dalyje. Be to, Komisija laikėsi nuomonės, kad iš esmės šie prašymai sustabdyti priemonių taikymą buvo grindžiami kitais teiginiais, kuriuos prašymus pateikusios šalys jau pateikė tyrimo metu. Taigi EA turėjo pakankamai galimybių pateikti pastabų dėl šių teiginių. Komisija taip pat pažymėjo, kad šie elementai rodo laikinai pasikeitusias rinkos sąlygas, į kurias Sąjungos pramonė pati atsižvelgė per tyrimą, kaip nurodyta galutinio reglamento 528 konstatuojamojoje dalyje.

(14)

EA pridūrė, kad prie to, jog nebuvo vykdomas tinkamas procesas, prisidėjo trijų darbo dienų terminas pastaboms pateikti, ir teigė, kad pastabų dėl priemonių taikymo sustabdymo faktų atskleidimo dokumento pateikimo terminas pažeidė pagrindinio reglamento 20 straipsnio 5 dalį. Be to, jos prašymas pratęsti terminą buvo atmestas be tinkamo pagrindimo. EA teigė, kad terminas pastaboms pateikti turėjo būti bent 10 dienų.

(15)

Komisija laikėsi nuomonės, kad pagrindinio reglamento 20 straipsnio 5 dalis netaikoma taikant 14 straipsnio 4 dalį. Iš tiesų, 14 straipsnio 4 dalyje nėra nuorodos į 20 straipsnio 5 dalį, kiek tai susiję su pastabomis, ir, priešingai nei kituose pagrindinio reglamento straipsniuose, nenurodytas konsultacijų su Sąjungos pramone dienų skaičius. Be to, 14 straipsnio 4 dalyje tik reikalaujama, kad Komisija suteiktų Sąjungos pramonei galimybę pateikti pastabų, nenurodant jokio privalomo termino šiuo atžvilgiu. Turėdama tris darbo dienas Sąjungos pramonė galėjo pateikti reikšmingų pastabų.

(16)

Komisija savo liepos 28 d. klausimyne jau buvo paprašiusi Sąjungos pramonės nuomonės dėl galimybės sustabdyti priemonių taikymą ir į rugsėjo 1 d. faktų atskleidimo dokumentą įtraukė skirsnį apie Sąjungos pramonės poziciją. Šiomis aplinkybėmis nebuvo nepagrįsta gauti tris darbo dienas pastaboms dėl Komisijos atlikto anksčiau pateiktos informacijos ir nuomonių vertinimo pateikti. Todėl termino pratęsimas taip pat nebuvo pagrįstas. Tuo remiantis šis teiginys buvo atmestas.

(17)

2021 m. rugsėjo 8 d. EA pakartojo savo susirūpinimą bylas nagrinėjančiai pareigūnei klausymo metu ir paprašė jos padaryti praktinę išvadą, kad Komisijai teisiškai būtų neleidžiama šiame etape priimti tokio sprendimo dėl priemonių taikymo sustabdymo dėl reikšmingų procedūrinių klaidų ir sprendimo projekte esančių esminių klaidų. Po prieštaringo klausymo bylas nagrinėjanti pareigūnė padarė išvadą, kad pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalyje nėra konkrečių terminų ar procedūrinių taisyklių, kurie tariamai buvo pažeisti. Ji pažymėjo, kad EA aiškiai žinojo apie galimą priemonių taikymo sustabdymą nuo tada, kai liepos 28 d. gavo klausimyną. Ji taip pat rekomendavo Komisijai nustatyti veiksmingą stebėsenos po sprendimo priėmimo sistemą, kad pasikeitus aplinkybėms Komisija galėtų greitai reaguoti.

(18)

2021 m. spalio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2021/1784 (4) (toliau – galutinis reglamentas) Komisija importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plokštiems valcavimo produktams iš aliuminio (toliau – nagrinėjamasis produktas) nustatė galutinį antidempingo muitą. Antidempingo muito normos svyruoja nuo 14,3 % iki 24,6 %.

(19)

Remdamasi turima informacija nustačiusi, kad antidempingo muitų nustatymas buvo pagrįstas, Komisija toliau nagrinėjo, ar būtų pagrįsta sustabdyti nagrinėjamajam produktui nustatytų antidempingo priemonių taikymą, atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas.

(20)

Pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad dėl Sąjungos interesų antidempingo priemonių taikymas gali būti sustabdytas, jei rinkos sąlygos laikinai pasikeitė tokiu mastu„ jog nėra tikimybės žalai atsinaujinti dėl tokio sustabdymo.

(21)

Atlikus tyrimą, po kurio priimtas galutinis reglamentas, nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu (2017 m. – 2020 m. birželio mėn.) importas iš Kinijos išaugo 70 % ir dėl to labai sumažėjo Sąjungos pramonės gamyba (– 11 %), pardavimas (– 14 %), rinkos dalis (– 3 %) ir pelningumas (nuo 3,1 % 2017 m. iki – 1,8 % tiriamuoju laikotarpiu). Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad dėl importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala.

(22)

Antroji tiriamojo laikotarpio pusė taip pat sutapo su COVID-19 pandemija, kurios metu dėl sulėtėjusios ekonomikos sumažėjo paklausa ir dėl to sumažėjo Sąjungos pramonės pajėgumai, gamyba ir pardavimas. Tačiau Komisija nustatė, kad šis elementas nesusilpnino priežastinio ryšio tarp materialinės žalos ir importo dempingo kaina, nes Kinijos kilmės importas dempingo kaina jau buvo labai išaugęs 2017–2019 m. (prieš COVID-19 pandemiją) ir dėl to labai pablogėjo didžioji dauguma žalos rodiklių. Atliekant tą tyrimą, Komisija padarė išvadą, kad nėra įtikinamų priežasčių padaryti išvadą, jog galutinių muitų nustatymas importuojamiems Kinijos kilmės PVPA neatitiktų Sąjungos interesų. Visų pirma Komisija pažymėjo, kad tuo metu turimi duomenys rodė laikiną padėtį po COVID-19 pandemijos, darančią poveikį kainoms, ir kad tokio atsigavimo nebuvo galima numatyti ir rinkai prireikė laiko prisitaikyti iki tol, kol ekonomikos atsigavimas ir augimas normalizuosis ir vėl įsivyraus paklausos ir pasiūlos pusiausvyra.

(23)

Papildomos informacijos, kurios prašė Komisija, kad per tinkamą laiką išnagrinėtų galimybę sustabdyti priemonių taikymą, analizė parodė, kad po tiriamojo laikotarpio Sąjungos pramonės padėtis labai pagerėjo. Pirmąjį 2021 m. pusmetį Sąjungos gamintojų pardavimas Sąjungoje nesusijusioms šalims išaugo daugiau nei 55 %, palyginti su tiriamuoju laikotarpiu, ir 34 % palyginti su 2017 m. – tai buvo geriausi nagrinėjamojo laikotarpio metai. Be to, gamybos apimtis ir gamybos pajėgumai per tą patį laikotarpį kito teigiama linkme, atitinkamai padidėjo 11 % ir 25 %, palyginti su 2017 m. Vidutinės vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainos pirmąjį 2021 m. pusmetį išaugo 2,4 %, palyginti su 2017 m., ir 6,5 %, palyginti su tiriamuoju laikotarpiu. 2021 m. pirmąjį pusmetį pelningumas pasiekė 1,9 %, o tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė veikė nuostolingai (– 1,8 %). Be to, kelios suinteresuotosios šalys pateikė įrodymų, kad Sąjungos gamintojai negalėjo tiekti užsakomų produktų, nes 2021 m. ir bent pirmąjį 2022 m. pusmetį jie pasiekė užsakymų priėmimo pajėgumo ribą. Tuo remdamasi Komisija pažymėjo, kad Sąjungos pramonės padėtis po tiriamojo laikotarpio apskritai pagerėjo.

(24)

Atskleidus faktus, EA teigė, kad, remiantis 2021 m. gauto pelno lygiu, Sąjungos pramonei vis dar buvo daroma materialinė žala. Be to, EA ir „Elval“ nurodė 2021 m. pirmojo pusmečio „Valeo Group“ veiklos rezultatus (5) (pagal EBITDA, pardavimą, pinigų srautą, užsakymų priėmimą) ir 2021 m. perspektyvas. Tuo remdamosi jos teigė, kad naudotojų pramonės būklė yra gera ir skiriasi nuo Sąjungos pramonės ir jos daug labiau pažeidžiamos padėties.

(25)

Šiuo atžvilgiu Komisija laikėsi nuomonės, kad Sąjungos pramonei padarytos žalos po TL vertinimas buvo grindžiamas įvairių žalos rodiklių, nurodytų 23 konstatuojamojoje dalyje, vertinimu, o ne vien tik pelno dydžiu. Aptariamu atveju visi rodikliai, dėl kurių Komisija prašė pateikti informaciją po TL, rodė, kad, palyginus 2021 m. pirmąjį pusmetį su TL, padėtis labai pagerėjo. Tas pats pasakytina ir lyginant 2021 m. pirmojo pusmečio duomenis su 2017 m. duomenimis, išskyrus pajėgumų naudojimą ir pelningumą. Komisija pažymėjo, kad pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje pelningumas nuo tiriamojo laikotarpio pabaigos pradėjo didėti, viršijo 2018 m. lygį ir palaipsniui artėjo prie 2017 m. pelno lygio, kuris per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo didžiausias. Atsižvelgiant į tai, mažai tikėtina, kad priemonių taikymo sustabdymas trukdytų teigiamai pelno tendencijai.

(26)

Komisija laikėsi nuomonės, kad nuoroda į „Valeo Group“ veiklos rezultatus ir perspektyvas buvo netinkama, nes atitinkami duomenys nebuvo susiję nei su sektoriumi, naudojančiu tiriamąjį produktą, nei išskirtinai su ES veikla. Be to, Komisija nemanė, kad „Valeo Group“ veiklos rezultatai buvo tipiški naudotojų pramonės kuriai priklauso daugelio kitų sektorių (pastatų ir statybos, pakavimo ir kitų pramonės reikmių) ekonominės veiklos vykdytojai, rezultatai. Komisija taip pat pažymėjo, kad tai, jog „Valeo Group“ laikyta tipiška naudotojų pramonės bendrove, prieštaravo EA teiginiui 9 konstatuojamojoje dalyje. Tuo remdamasi Komisija šį teiginį atmetė.

(27)

Išanalizavus įvairių šalių pastabas, gautas Komisijai paprašius, paaiškėjo, kad šie pokyčiai po TL yra paaiškinami keliais veiksniais.

(28)

Paklausa Sąjungoje ir už jos ribų padidėjo dėl ekonomikos atsigavimo po COVID-19 pandemijos. Be to, naudotojai, kurie anksčiau pirkdavo iš KLR, po tyrimo inicijavimo užsakymus nukreipė į Sąjungos pramonę, todėl paklausa dar labiau padidėjo.

(29)

Nors Sąjungos pramonė po tiriamojo laikotarpio padidino savo pajėgumus, ji negalėjo patenkinti per pastaruosius mėnesius išaugusios paklausos iš dalies dėl to, kad anksčiau buvo sumažinusi savo pajėgumus. Be to, laikotarpiu po TL buvo laikinas aliuminio pusgaminių ir pirminio aliuminio trūkumas (streikas, gamybos pertrūkiai Sąjungoje ar už jos ribų, didelė aliuminio plokščių iš Rusijos paklausa).

(30)

Apskritai 2021 m. pirmąjį pusmetį laikinai pasikeitusios rinkos sąlygos lėmė pasiūlos ir paklausos disbalansą. Praktiškai dėl to gerokai pailgėjo pirkimo terminai (nuo 4–12 savaičių įprastu metu iki 6–10 mėnesių) ir gerokai išaugo plokščių valcavimo produktų iš aliuminio kainos, nes padidėjo aliuminio kaina Londono metalų biržoje (LMB) (daugiau kaip 10 % nuo TL iki kito 12 mėnesių laikotarpio), priemoka už aliuminį (daugiau kaip 13 % nuo TL iki kito 12 mėnesių laikotarpio) ir konvertavimo mokesčiai. Priemokos už aliuminį didėjimui įtakos taip pat turėjo ir pranešimas apie nustatytą 15 % eksporto mokestį pirminiam aliuminiui iš Rusijos.

(31)

Tačiau Komisija atsižvelgė į šiuos faktus:

(32)

Atskleidus faktus, EA teigė, kad duomenys, dėl kurių buvo priimtas sprendimas sustabdyti priemonių taikymą, nebuvo patikrinti ir jų nebuvo galima rasti suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje.

(33)

Komisija laikėsi nuomonės, kad remiantis byloje esančia informacija, įskaitant pastabas dėl galimybės sustabdyti priemonių taikymą, pateiktas Komisijai pateikus 5 konstatuojamojoje dalyje minėtą prašymą pateikti informaciją, neliko jokių abejonių dėl padėties po TL Sąjungos rinkoje ir laikinai pasikeitusių rinkos sąlygų. Šios pastabos ir prie jų pridėti įrodymai, kaip antai svarbaus Sąjungos gamintojo pareiškimas dėl pardavimo apimties, kad jis laikinai negalėjo įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, patvirtino bendradarbiaujančių šalių pateiktus teiginius. Iš tiesų, jie tik patvirtino tyrimo išvadas, iš kurių matyti laikinas paklausos ir pasiūlos disbalansas po TL, kurį apskaičiavo Sąjungos pramonė (žr. galutinio reglamento 528 konstatuojamąją dalį). Tuo remdamasi Komisija manė, kad jos sprendimas buvo pagrįstas patikimais faktais ir šį teiginį atmetė. Bet kuriuo atveju nėra absoliučios pareigos atlikti patikrinimus vietoje, kad būtų galima priimti pateiktus duomenis, jei Komisija gali pati įsitikinti jų patikimumu.

(34)

Atskleidus faktus EA ir „Elval“ teigė, kad nebuvo pasiūlos ir paklausos disbalanso. Šiuo atžvilgiu EA ir „Elval“ tvirtino, kad gamybos, pajėgumų ir pardavimo padidėjimas Sąjungoje laikotarpiu po TL parodė, jog Sąjungos pramonė gebėjo aprūpinti rinką. EA taip pat tvirtino, kad tokiais skaičiais kiekybiškai įvertintas pasiūlos padidėjimas ir pajėgumai, kurių yra dar didesnei pasiūlai užtikrinti. Tuo remdamasi EA teigė, kad 29 konstatuojamojoje dalyje pateikta Komisijos išvada, kad Sąjungos pramonė „negalėjo patenkinti per pastaruosius mėnesius išaugusios paklausos“, nebuvo pagrįsta byloje pateiktais faktais, kuriais grindžiamas sprendimas dėl priemonių taikymo sustabdymo.

(35)

Visų pirma EA teigė, kad 29 konstatuojamojoje dalyje minėtas Komisijos vertinimas, kad Sąjungos pramonė anksčiau sumažino savo pajėgumus, prieštaravo galutinio reglamento 6 lentelėje pateiktoms išvadoms, rodančioms, kad pajėgumai nuo 2018 m. iki TL šiek tiek sumažėjo. Tuo remdamasi ji teigė, kad Komisijos išvada buvo pagrįsta akivaizdžia Sąjungos gamybos pajėgumų raidos vertinimo klaida ir kad po tiriamojo laikotarpio gamybos pajėgumai padidėjo dar 15 %, todėl nepanaudoti pajėgumai sudarė 490 tūkst. tonų per metus. Be to, EA teigė, kad be Kinijos yra daug kitų tiekimo šaltinių.

(36)

Komisija nesutiko su EA teiginiais dėl keleto priežasčių. Pirma, nurodyti pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu ir ypač tiriamuoju laikotarpiu buvo susiję su teoriniais pajėgumais. Teoriniai pajėgumai buvo didesni už aktyviuosius/žmonių valdomus pajėgumus, nes nebuvo atsižvelgta į faktinių pajėgumų sumažėjimą dėl, pavyzdžiui, darbuotojų skaičiaus sumažėjimo dėl COVID-19 pandemijos izoliavimo priemonių, ir kaip pranešė kai kurie pagrindiniai Sąjungos gamintojai. Visų pirma, Sąjungos pramonė pranešė, kad per COVID-19 pandemiją sumažino pamainų skaičių, o padidėjus paklausai bendrovėms prireikė daugiau laiko iš naujo pasamdyti ir apmokyti reikiamus darbuotojus, kad būtų galima panaudoti turimus pajėgumus. Antra, kaip nurodyta 31 konstatuojamojoje dalyje, pasiūlos ir paklausos disbalansą lemia ir aliuminio pusgaminių ir pirminio aliuminio trūkumas, dėl kurio sumažėja faktiniai turimi pajėgumai. Trečia, Sąjungos pramonė pati pripažino, kad buvo laikinas pasiūlos ir paklausos disbalansas, kaip minėta galutinio reglamento 528 konstatuojamojoje dalyje. Šį laikiną disbalansą taip pat patvirtino kelios suinteresuotosios šalys savo atsakymuose į prašymus pateikti informacijos dėl priemonių taikymo sustabdymo ir pastabose dėl faktų atskleidimo, kuriose nurodė, kad po tiriamojo laikotarpio gerokai pailgėjo pirkimo terminai ir kad Sąjungos gamintojai 2021 m. ir bent pirmąjį 2022 m. pusmetį pasiekė pajėgumų vykdyti užsakymus ribą (žr. 23 ir 30 konstatuojamąsias dalis). Kai kuriuos iš pirmiau nurodytų elementų, pavyzdžiui, pailgėjusius pirkimo terminus, patvirtina ir nepriklausomi rinkos šaltiniai (6). Ketvirta, iš byloje esančios informacijos nematyti, kad kitose šalyse yra nepanaudotų pajėgumų, o EA šiuo klausimu nepateikė jokių įrodymų. Tuo remdamasi Komisija laikėsi nuomonės, kad jos išvada dėl pasiūlos ir paklausos disbalanso buvo tiksli, ir atmetė EA teiginį.

(37)

EA taip pat nesutiko su Komisijos išvada, kad Sąjungos pramonė negalėjo patenkinti per pastaruosius mėnesius padidėjusios paklausos. Visų pirma, EA nurodė, kad 2020 m. pabaigoje / 2021 m. pradžioje išaugo visų PVPA (įskaitant į tyrimo taikymo sritį nepatenkančius produktus) užsakymų priėmimas ir 2021 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirčius padidėjo tiriamojo produkto gamybos apimtis ir tiekimas. Ji taip pat teigė, kad nuo 2021 m. antrojo ketvirčio užsakymų priėmimo lygis sumažėjo beveik iki 2020 m. pirmojo ketvirčio lygio ir kad tai rodo, kad stabilizuojasi paklausa ir kad šis rodiklis buvo geriausias byloje pateiktas įvertis, susijęs su sparčiu paklausos po TL pokyčiu. Tuo remdamasi ji teigė, kad Sąjungos pramonė sugebėjo greitai sureaguoti į ekonomikos atsigavimą po COVID-19 pandemijos ir patenkinti išaugusią paklausą.

(38)

Šiuo atžvilgiu pirmiausia reikėtų priminti, kad EA nurodyta užsakymų priėmimo apimtis apima daug platesnę produkto apibrėžtąją sritį ir geografinę aprėptį nei šio tyrimo taikymo sritis. Todėl ji negali būti tiesiogiai lyginama su tiriamojo produkto gamybos ir pardavimo raida. Visų pirma, atitinkama užsakymų priėmimo apimtis yra maždaug du kartus didesnė už bendrą Sąjungos pramonės Sąjungoje parduodamo tiriamojo produkto kiekį. Tuo remdamasi Komisija laikėsi nuomonės, kad rodiklių, kurie labai skiriasi produkto apibrėžtosios srities ir geografinės aprėpties atžvilgiu, palyginimas neturi prasmės. Dėl tų pačių produkto apibrėžtosios srities ir geografinės aprėpties ir kiekio skirtumų, nuoroda į užsakymų priėmimo pokyčius 2021 m. antrąjį ketvirtį, t. y. perspektyvinis rodiklis, susijęs su būsima gamyba ir tiekimu, siekiant pagrįsti Sąjungos pramonės gebėjimą tiekti tiriamąjį produktą laikotarpiu po TL pabaigos, laikyta netinkama.

(39)

Be to, Komisija laikėsi nuomonės, kad EA teiginys, jog Sąjungos pramonė per pastaruosius mėnesius galėjo patenkinti dabartinę paklausą, prieštarauja galutinio reglamento 528 konstatuojamojoje dalyje minėtam EA pareiškimui, kad buvo laikinas paklausos ir pasiūlos disbalansas, ir byloje esantiems gausiems įrodymams, kad pailgėjo pirkimo terminai, nebuvo įmanoma viršyti sutartinių susitarimų ir tai, kad kai kurie Sąjungos gamintojai 2021 m. ir 2022 m. pirmąjį pusmetį pasiekė užsakymų priėmimo ribą. Tuo remdamasi Komisija EA teiginį atmetė.

(40)

Atskleidus faktus, EA išreiškė abejonių dėl Komisijos išvados, kad, kaip minėta 30 konstatuojamojoje dalyje, pailgėjo pirkimo terminai, ir paprašė nurodyti šaltinį, kuriuo remiantis prieita prie šios išvados. EA taip pat teigė, kad Sąjungos pramonės nebuvo prašyta pateikti tokios informacijos ir jai nebuvo suteikta galimybė pateikti pastabų dėl šių teiginių.

(41)

Šiuo atžvilgiu suinteresuotosioms šalims susipažinti pateiktos pastabos, kurias Komisijai paprašius, kaip minėta 5 konstatuojamojoje dalyje, pateikė tam tikri naudotojai ir importuotojai, rodo, kad pailgėjo pirkimo terminai. Kai kurios iš jų buvo paremtos konfidencialiais įrodymais, gautais keičiantis elektroniniais laiškais, ir patvirtintos 2021 m. rugpjūčio 5 d. CRU leidinyje apie aliuminio produktus. Tuo remdamasi Komisija laikėsi nuomonės, kad Sąjungos pramonė turėjo galimybę pateikti pastabų dėl kitų šalių pastabų. Tačiau Sąjungos pramonė nepateikė patvirtinamųjų dokumentų, kuriais būtų užginčytas pailgėjusių pirkimo terminų faktas. Priešingai, kaip minėta galutinio reglamento 528 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonė jau pripažino šį faktą. Tuo remiantis šis teiginys buvo atmestas.

(42)

Atskleidus faktus, EA ir „Elval“ teigė, kad aliuminio kainos ir aliuminio priemokos raida tik iš dalies atsispindėjo vidutinėje vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainoje ir kad Sąjungos pramonė absorbavo dalį padidėjusios kainos ir kad 2,4 % padidėjimas, lyginant 2017 m. su 2021 m. pirmuoju pusmečiu, buvo pagrįstas ir juo negalima grįsti išvados dėl pasikeitusių rinkos sąlygų.

(43)

Komisija sutiko su tuo, kad Sąjungos pramonė nevisiškai perkėlė padidėjusią aliuminio kainą ir aliuminio priemoką savo pirkėjams. Tačiau, siekdama prasmingai palyginti laikotarpio po TL kainas su TL galiojusiomis kainomis, Komisija laikėsi nuomonės, kad visų pirma reikėtų lyginti laikotarpį pasibaigus tyrimui ir naujausią laikotarpį. Tuo remdamasi, kaip minėta 23 konstatuojamojoje dalyje, Komisija apskaičiavo, kad kaina nuo tiriamojo laikotarpio iki 2021 m. pirmojo pusmečio padidėjo 6,5 %. Kadangi TL vidutinė kaina buvo didesnė už kainą TL pabaigoje atsižvelgiant į LMB raidą, laikyta, kad konservatyvus 6,5 % kainos padidėjimas yra reikšmingas. Be to, kadangi didžioji dalis pardavimų vykdoma pagal ilgalaikes sutartis, manyta, kad toks kainų padidėjimas nevisiškai atspindėjo kainos padidėjimo mastą, kurio tikimasi atsižvelgiant į įvairių suinteresuotųjų šalių pateiktus kainų padidėjimo įrodymus. Tuo remdamasi, Komisija laikėsi nuomonės, kad apskaičiuotas kainos padidėjimas pateisina išvadą dėl laikinai pasikeitusių rinkos sąlygų, ir atmetė EA teiginį.

(44)

Atskleidus faktus, EA teigė, kad Komisija įvertino AHEX PVPA paklausos ir pasiūlos padėtį 2021–2026 m. laikotarpiu ir kad atliekant tokį vertinimą a fortiori nagrinėta padėtis po TL, kai prognozuojamą paklausą būtų galima absorbuoti prognozuojamais Sąjungos pramonės pajėgumais ir prognozuojamu importu iš trečiųjų šalių.

(45)

Komisija su šiuo teiginiu nesutiko. Iš tiesų, kaip minėta galutinio reglamento 56 konstatuojamojoje dalyje, pati Sąjungos pramonė pripažino, kad esama laikinų pajėgumo problemų, susijusių su staigiu ir stipriu atsigavimu po COVID-19 pandemijos. Be to, AHEX PVPA sektoriaus naudotojai per pagrindinį tyrimą ir tyrimą dėl priemonių taikymo sustabdymo pateikė įrodymų, kad po tiriamojo laikotarpio pasiūlos ir paklausos disbalansas yra laikinas. Tuo remiantis šis teiginys buvo atmestas.

(46)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad iš tiesų po galutinio reglamento nagrinėjamojo laikotarpio rinkos sąlygos pasikeitė. Tačiau pasikeitusios rinkos sąlygos buvo laikino pobūdžio (priešingai nei struktūriniai pokyčiai) ir tikėtina, kad laikinai sustabdžius priemonių taikymą pasiūla ir paklausas vėl susilygins.

(47)

Labai padidėjus Sąjungos pramonės pardavimui, gerokai padidėjo rinkos dalis, nes labai sumažėjo importas iš Kinijos. Atsižvelgiant į paklausos lygį, tai, kad daug naudotojų perėjo prie Sąjungos pramonės, ir į sutarčių pobūdį (labai nedaug neatidėliotinų užsakymų), mažai tikėtina, kad Kinijos eksportuotojai perimtų reikšmingą kiekį Sąjungos pramonės užsakymų, jei priemonių taikymas būtų sustabdytas 9 mėnesiams.

(48)

Be to, Komisija laikėsi nuomonės, kad sustabdžius priemonių taikymą 9 mėnesiams, naudotojams, kurie prašė neįtraukti tam tikrų produktų, būtų suteiktas papildomas laikotarpis (iš naujo) įvertinti Sąjungos gamintojus ir prireikus būtų užtikrintas sklandus perėjimas nuo Kinijos prie Sąjungos tiekimo šaltinio.

(49)

Nors pramonė dar nepasiekė 2017 m. pasiekto pelningumo lygio, tikėtina, kad 2021 m. prasidėjusi teigiama tendencija tęsis, kol rinkos sąlygos prisitaikys prie padėties po COVID-19 pandemijos. Iš tiesų, metų laikotarpiui apskaičiuotas Sąjungos pramonės užsakymų priėmimo lygis (7) 2021 m. pirmąjį ketvirtį buvo didžiausias nuo 2015 m. 2021 m. antrąjį ketvirtį metų laikotarpiui apskaičiuotas užsakymų priėmimo lygis buvo mažesnis nei pirmąjį ketvirtį, tačiau vis dar atitiko 2017–2018 m. lygį. Be to, kaip minėta 23 konstatuojamojoje dalyje, remiantis kelių naudotojų pateikta informacija, keli Sąjungos gamintojai pranešė, kad jie nebepriima užsakymų bent iki 2022 m. pirmojo pusmečio. Tai suteikia patikinimą dėl Sąjungos pramonės veiklos lygio ateinančiais mėnesiais. Be to, kadangi didžioji dalis pardavimo vykdoma pagal sutartis, į kurias įtraukti kainų nustatymo mechanizmai, Sąjungos pramonės pajamų lygiui neturės įtakos didėjantis KLR kilmės importas priemonių taikymo sustabdymo laikotarpiu, nes toks kiekis atitiks paklausą, kurios šiuo metu Sąjungos pramonė iš esmės negali patenkinti. Galiausiai, dėl pirminių medžiagų ir gatavų produktų kainų raidos Komisija laikėsi nuomonės, kad didžiojoje daugumoje sutarčių taikytini kainų nustatymo mechanizmai sudarytų sąlygas Sąjungos pramonei prireikus perkelti kainos padidėjimą savo pirkėjams. Dar viena garantija, kad Sąjungos pramonė nenukentėtų dėl pirminių medžiagų kainų svyravimo, yra platus apsidraudimo mechanizmų naudojimas siekiant atsižvelgti į pirminių medžiagų kainų raidą. Todėl Komisija padarė išvadą, kad priemonių taikymo sustabdymas neturės poveikio bendriems Sąjungos pramonės veiklos rezultatams per ateinančius mėnesius.

(50)

Atskleidus faktus, EA teigė, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą per skubotą tyrimo procesą sustabdydama priemonių taikymą, nesilaikydama tinkamo proceso taisyklių, gero administravimo ir nepatikrinusi faktų. Be to, EA laikėsi nuomonės, kad neišvengiamą žalą Sąjungos pramonei buvo galima aiškiai numatyti, nes Sąjungos gamintojai, norėdami konkuruoti su importu dempingo kaina iš Kinijos, turėtų nuostolingai sumažinti savo kainas ir prarasti rinkos dalį Kinijos gamintojams. EA taip pat teigė, kad priemonių taikymo sustabdymas apsunkintų nepanaudotų Sąjungos pramonės gamybos pajėgumų panaudojimą, sukeltų netikrumą ir matomumo trūkumą, dėl ko būtų peržiūrimi investiciniai sprendimai ir sumažėtų darbo vietų, apyvarta ir pelnas. Pagrįsdama šį teiginį, EA pateikė Sąjungos gamintojo pareiškimą, kuriame nurodomas tariamas kainos pasiūlymas dėl pristatymo 2022 m. sausio mėn.

(51)

Komisija nesutiko su EA teiginiu, kad ji padarė akivaizdžią vertinimo klaidą ir nesilaikė tinkamo proceso taisyklių, gero administravimo ir nepatikrino faktų. Šiuo atžvilgiu daroma nuoroda į 9–14 konstatuojamąsias dalis, kuriose Komisija atmetė teiginius dėl suinteresuotųjų šalių teisių, ir į 33 konstatuojamąją dalį dėl tikrinimo aspektų.

(52)

Dėl faktų vertinimo Komisija pažymėjo, kad EA neginčijo ir nepateikė patvirtinamųjų įrodymų, kuriais būtų paneigtas 47–49 konstatuojamosiose dalyse minėtas Komisijos pagrindimas dėl žalos pasikartojimo tikimybės priemonių taikymo sustabdymo laikotarpiu. Kalbant apie tariamą numatomą neišvengiamą žalą, kaip minėta 49 konstatuojamojoje dalyje, Komisija laikėsi nuomonės, kad Sąjungos pramonės pajamų lygiui neturėtų įtakos didėjantis KLR kilmės importas priemonių taikymo sustabdymo laikotarpiu, nes toks kiekis atitiks paklausą, kurios šiuo metu Sąjungos pramonė iš esmės negali patenkinti. Be to, Komisija laikėsi nuomonės, kad vieno Sąjungos gamintojo pareiškimas nerodo, kokio dydžio poveikis būtų daromas visai Sąjungos pramonei priemonių taikymo sustabdymo laikotarpiu.

(53)

Svarbu tai, kad priemonių taikymas sustabdomas ribotam devynių mėnesių laikotarpiui ir jų taikymą galima greitai atnaujinti, jei Kinijos kilmės importas į Sąjungą padidės tiek, kad būtų daroma žala Sąjungos pramonei. Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, šis teiginys buvo atmestas.

(54)

Atskleidus faktus, „Elval“ teigė, kad sprendimas sustabdyti priemonių taikymą prieštaravo galutinio faktų atskleidimo išvadoms. Galutinio faktų atskleidimo dokumente padaryta išvada, kad Sąjungos gamintojai jau ilgą laikotarpį patiria žalą. „Elval“ nuomone, priėmus sprendimą sustabdyti priemonių taikymą, būtų sudarytos sąlygos Kinijos importo srautui ir būtų padaryta didelė žala tiekimo grandinei ateityje.

(55)

Komisija laikėsi nuomonės, kad šis teiginys neturi pagrindo, nes pagrindinio tyrimo analizės laikotarpis (2017 m. – 2020 m. birželio mėn.) ir sprendimo sustabdyti priemonių taikymą analizės laikotarpis (2020 m. liepos mėn. – 2021 m. birželio mėn.) skiriasi ir todėl Komisija gali padaryti skirtingas išvadas remdamasi kiekvieno laikotarpio nagrinėjamais duomenimis. Be to, kaip minėta 47–49 konstatuojamosiose dalyse, Komisija padarė išvadą, kad priemonių taikymo sustabdymas neturės poveikio Sąjungos pramonės rezultatams apskritai per ateinančius mėnesius, remiantis 2020 m. liepos mėn. – 2021 m. birželio mėn. pastebėtomis teigiamomis tendencijomis. Kadangi šiuo klausimu nebuvo pateikta konkretesnių duomenų, šis teiginys atmestas.

(56)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija padarė išvadą, kad nėra tikimybės, jog žala pasikartotų per 9 mėnesius, jei priemonių taikymas būtų sustabdytas.

(57)

Komisijai paprašius pateikti pastabų dėl galimo priemonių taikymo sustabdymo, Sąjungos pramonė teigė, kad paklausa padidėjo laikinai ir kad yra ekonomikos sulėtėjimo požymių, visų pirma automobilių sektoriuje. Sąjungos pramonė taip pat teigė, kad priemonių taikymo sustabdymas lemtų masinį atsargų kaupimą ir sumažintų priemonių taisomąjį poveikį. Todėl ji teigė, kad priemonių taikymo sustabdymas pakenktų pradėtiems atkūrimo veiksmams.

(58)

Atsižvelgdama į pagrindinių Sąjungos pramonės žalos rodiklių raidą po tiriamojo laikotarpio, tikėtiną pajėgumų naudojimą ir užsakymų knygas, Komisija laikėsi nuomonės, kad priemonių taikymo sustabdymas veikiausiai nedarytų žalos Sąjungos pramonei ar nepakenktų pradėtiems atkūrimo veiksmams.

(59)

Be to, atsižvelgdama į dabartinį aukštą kainų lygį ir didelę paklausą Sąjungoje ir už jos ribų, Komisija manė, kad importo iš Kinijos atsargų kaupimo rizika yra nedidelė. Po COVID pandemijos atsigavus ekonomikai gerokai padidėjo krovinių vežimo jūra išlaidos, todėl atsargų kaupimas taip pat tampa ne toks patrauklus.

(60)

Svarbiausia, jei Kinijos kilmės produktai į Sąjungą bus importuojami didesniais kiekiais, dėl kurių bus daroma žala Sąjungos pramonei, priemonių taikymas gali būti greitai atnaujintas pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalį. Komisija stebės nagrinėjamojo produkto importo raidą ir nedelsdama atitinkamai reaguos į visus šiame sprendime aprašytos padėties pokyčius.

(61)

Šiuo atžvilgiu, priėmus įgyvendinimo aktų projektus, bus galima susipažinti su nekonfidencialia bylos versija per TRON, kad būtų galima laiku pateikti naują informaciją.

(62)

Atskleidus faktus, EA teigė, kad Komisija, vertindama priemonių taikymo ar netaikymo pasekmes pačios Sąjungos pramonės interesams ir tolesnių naudotojų interesams, nenustatė, jog galutinių antidempingo priemonių taikymo sustabdymas atitiktų Sąjungos interesus. Be to, EA teigė, kad bet koks bandymas ištaisyti šią akivaizdžią teisės klaidą taikant pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalį būtų savavališkas ir pažeistų tinkamą procesą.

(63)

Komisija su tuo nesutiko. Vertinimas pagal 14 straipsnio 4 dalį yra neatsiejamas nuo Sąjungos interesų vertinimo. Šiuo atžvilgiu Komisija įvertino Sąjungos interesus sulygindama tolesnių naudotojų interesus, remdamasi 30 ir 48 konstatuojamosios dalyse nurodytais elementais, ir Sąjungos pramonės interesus, kaip nurodyta 49 ir 54 konstatuojamosios dalyse, susijusius su tikimybės analize. Tuo remdamasi, Komisija padarė išvadą, kad priemonių taikymo sustabdymas atitiktų Sąjungos interesus. Taigi Komisija atliko Sąjungos interesų analizę, kaip reikalaujama 14 straipsnio 4 dalyje. Taip pat daroma nuoroda į ankstesnius sprendimus dėl priemonių taikymo sustabdymo (8), kuriuose Komisija laikėsi tokio paties požiūrio. Tuo remiantis šis teiginys buvo atmestas.

(64)

Atskleidus faktus, EA teigė, kad nėra teisinio reikalavimo sustabdyti muitų surinkimą tą pačią dieną, kurią nustatyti muitai remiantis pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį inicijuoto tyrimo išvada. Be to, ji teigė, kad dėl tokios praktikos sumažėjo jos, kaip suinteresuotosios šalies, teisės.

(65)

Komisija sutiko su EA teiginio pagrindu. Pagal 14 straipsnio 4 dalį Komisija turi veiksmų laisvę spręsti, kada priimti sprendimą sustabdyti priemonių taikymą. Todėl nėra pareigos sustabdyti priemonių taikymą tą pačią dieną, kurią užbaigiamas tyrimas, po kurio nustatomi muitai. Tačiau ši veiksmų laisvė taip pat netrukdo Komisijai sustabdyti priemonių taikymą tą pačią dieną, kurią jos nustatytos. Kitaip tariant, Komisija laikėsi nuomonės, kad, jei tenkinamos 14 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos, ji turi visišką veiksmų laisvę dėl tinkamo laiko, kuriuo imtis veiksmų šiuo klausimu. Lygiai taip pat, kaip minėta 8 konstatuojamojoje dalyje, Komisija laikėsi nuomonės, kad terminai pastaboms pateikti buvo pagrįsti ir kad EA, kaip suinteresuotosios šalies, teisės nesumažėjo.

(66)

Atskleidus faktus, EA pakartojo, kad sprendimas dėl priemonių taikymo sustabdymo nebuvo pagrįstas Sąjungos interesais, ir teigė, kad panašu, jog pagrindinė priežastis, dėl kurios priimtas sprendimas sustabdyti priemonių taikymą, buvo noras rasti alternatyvų požiūrį į kelių naudotojų nesėkmingus prašymus tam tikras PVPA subkategorijas išbraukti iš produkto apibrėžtosios srities. Šiuo atžvilgiu EA rėmėsi „Valeo“ prašymu sustabdyti priemonių taikymą. Be to, EA teigė, kad sustabdžius priemonių taikymą rinka būtų atverta ne tik produktų, kuriems prašoma taikyti išimtį, bet ir kitų į produkto apibrėžtąją sritį patenkančių produktų, tiekimui dempingo kaina.

(67)

Komisija su EA teiginiu nesutiko. Kaip minėta 63 konstatuojamojoje dalyje, Komisijos sprendimas sustabdyti priemonių taikymą iš tiesų grindžiamas Sąjungos interesais, kurie grindžiami laikinai pasikeitusiomis rinkos sąlygomis ir žalos pasikartojimo tikimybės sustabdžius priemonių taikymą nebuvimu. Be to, Komisija pažymėjo, kad laikinas rinkos sąlygų pasikeitimas yra susijęs ne tik su tam tikromis PVPA produktų subkategorijomis, bet su visa PVPA rinka. Tuo remiantis šis teiginys buvo atmestas.

(68)

Atskleidus faktus, EA ir „Elval“ teigė, kad sustabdžius priemonių taikymą atrodytų, kad Komisija nesiekia atgrasyti nuo anglies gamyba grindžiamo aliuminio importo, turinčio didelį anglies dioksido išmetimo rodiklį, taip, kad tai būtų naudinga labiau aplinką tausojantiems Sąjungos gamintojams, ir kad šis sprendimas kelia pavojų ES pramonės pastangoms siekti žaliojo kurso tikslų prarandant investicijas.

(69)

Komisija nesutiko su EA teiginiu ir laikėsi nuomonės, kad sprendimas sustabdyti priemonių taikymą buvo priimtas paisant Sąjungos interesų, kad būtų atsižvelgta į laikinai pasikeitusias rinkos sąlygas ir užtikrinta, kad trumpuoju laikotarpiu vėl įsivyrautų paklausos ir pasiūlos pusiausvyra. Tuo remdamasi Komisija nemanė, kad priemonių taikymo sustabdymas pakenktų ES pramonės ir visų pirma Sąjungos PVPA pramonės pastangoms, nes, kaip minėta 54 konstatuojamojoje dalyje, Komisija padarė išvadą, kad nėra tikėtina, jog laikinai sustabdžius priemonių taikymą žala pasikartotų. Be to, sprendimas dėl priemonių taikymo sustabdymo bus atidžiai stebimas, kad jį būtų galima nedelsiant panaikinti, jei toks priemonių taikymo sustabdymas būtų naudojamas importo apimčiai padidinti taip, kad priemonių taikymo sustabdymo laikotarpiu Sąjungos pramonei būtų toliau daroma žala. Tuo remiantis šis teiginys buvo atmestas.

(70)

Atskleidus faktus, naudotojai „Valeo“, „TitanX“, „TDK Hungary Components Kft“ (toliau – „TDK HU“), atrinktas eksportuojantis gamintojas „Xiamen Xiashun Aluminium Foil Co., Ltd.“ (toliau – „Xiamen Xiashun“), Europos neintegruotųjų metalo importuotojų asociacija (toliau – EURANIMI) ir importuotojas „O. Wilms GMBH“ (toliau – „Nilo“) pareiškė, jog pritaria priemonių taikymo sustabdymui.

(71)

Kelios iš šių šalių abejojo dėl devynių mėnesių priemonių taikymo sustabdymo trukmės, teigdamos, kad reikės daugiau laiko, kol pasikeis laikinos rinkos sąlygos, nurodytos 30–31 konstatuojamosios dalyse„ nes tikėtina, kad jos nepasikeis per devynis mėnesius. Visų pirma jos teigė, kad nagrinėjamos aplinkybės gali būti ne laikinos, o gali tęstis ilgiau po devynių mėnesių laikotarpio. Komisija pažymėjo, kad devynių mėnesių laikotarpis yra ilgiausias laikotarpis, nustatytas pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalyje. Tik tuo atveju, jei pasibaigus tam laikotarpiui vis dar bus tenkinamos visos tame pačiame straipsnyje nustatytos sąlygos, šį laikotarpį galima būtų dar pratęsti.

(72)

Atskleidus faktus, „Xiamen Xiashun“ teigė, kad pasiūlymas dėl priemonių taikymo sustabdymo ir visų pirma 30 konstatuojamojoje dalyje pateiktos Komisijos išvados dėl dabartinio paklausos ir pasiūlos disbalanso Sąjungos rinkoje patvirtina, kad turėjo būti atlikta folijos ruošinio analizė pagal segmentus ir todėl folijos ruošinys turėtų būti išbrauktas iš galutinių priemonių produkto apibrėžtosios srities. Komisija pirmiausia nurodė savo išvadas, pateiktas galutinio reglamento 2.2.8 skirsnyje, kuriose laikėsi nuomonės, kad analizė pagal segmentus yra nepagrįsta, ir atmetė šį prašymą išbraukti produktą iš apibrėžtosios srities. Komisijos nustatytas dabartinis pasiūlos ir paklausos disbalansas yra susijęs su tiriamuoju produktu apskritai, o ne su konkrečios rūšies produktu, pvz., folijos ruošiniu, o galutiniame reglamente laikotarpis po TL nebuvo nagrinėtas. Komisija taip pat nustatė, kad nagrinėjamas disbalansas buvo tik laikinas ir todėl jį geriausiai galima pašalinti sustabdžius priemonių taikymą. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(73)

Atskleidus faktus, keletas naudotojų ir importuotojų pritarė Komisijos išvadoms dėl nustatytų laikinai pasikeitusių rinkos sąlygų, nurodytų 23–28 konstatuojamosiose dalyse, jos vertinimui dėl ribotos atsargų kaupimo rizikos (59 konstatuojamoji dalis) ir jos išvadai dėl žalos pasikartojimo tikimybės priemonių taikymo sustabdymo laikotarpiu (54 konstatuojamoji dalis). Visų pirma keletas naudotojų nurodė, kad po TL su Sąjungos gamintojais sudarytos naujos ilgalaikės sutartys, kurios kartu su kitomis teigiamomis rinkos tendencijomis (padidėjusia paklausa ir pajėgumų naudojimu bei padidėjusiu pelningumu) užkirstų kelią žalai pasikartoti. Be to, keletas naudotojų išreiškė abejonių, ar priemonių taikymo sustabdymo laikotarpiu atsiras papildomų Sąjungos pramonės pajėgumų, ir taip pat teigė, kad aptariamo laikotarpio gali nepakakti patvirtinimo procesui užbaigti.

(74)

Kalbant apie išvadas dėl papildomų pajėgumų, Komisija laikėsi nuomonės, kad dėl akivaizdaus automobilių sektoriaus sulėtėjimo per ateinančius mėnesius Sąjungos pramonė galėtų skirti daugiau pajėgumų tiriamojo produkto gamybai ir taip būtų galima atkurti pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą.

(75)

Dėl teiginio, kad patvirtinimo procesui užbaigti nepakanka laiko, Komisija pažymėjo, kad, kaip nurodyta galutinio reglamento 133 konstatuojamojoje dalyje, kai kurie pagrindiniai naudotojai nelaukė, kol bus sustabdytas priemonių taikymas ir pradėjo perėjimą nuo Kinijos tiekėjų prie Sąjungos gamintojų ir tokiu būdu inicijavo Sąjungos gamintojų (pakartotinį) vertinimą. Be to, Komisija nurodė savo išvadas galutinio reglamento 136 ir 137 konstatuojamosiose dalyse dėl atitinkamai to, jog yra lygiaverčių lydinių, ir dvejopų tiekimo šaltinių. Be to, dauguma naudotojų didžiąją dalį PVPA perka ES, todėl jau palaiko verslo ryšius su vienu ar keliais Sąjungos gamintojais. Šie faktai patvirtina išvadą, kad priemonių sustabdymo laikotarpis leistų sklandžiai pereiti nuo KLR tiekėjų prie Sąjungos gamintojų patvirtinimo arba pakartotinio patvirtinimo požiūriu. Todėl tikėtina, kad (pakartotinis) patvirtinimas užims mažiau laiko, nei visapusiškas naujas patvirtinimo procesas. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(76)

Atskleidus faktus, „TDK HU“ teigė, kad problema, susijusi su tiriamojo produkto, naudojamo aliuminio elektrolitiniams kondensatoriams gaminti, pajėgumų trūkumu, išliks ir po devynių mėnesių, nes šiuo metu Sąjungoje šio konkrečios rūšies produktai negaminami. Be to, mažai tikėtina, kad Sąjungos pramonė sugebės pradėti tokią gamybą, o patvirtinimo procesas gali užtrukti ilgai. Komisija pažymėjo, kad galutinio reglamento 217–240 konstatuojamosios dalyse padarytos išvados galioja ir šio sprendimo nustatytų faktų atžvilgiu. Visų pirma nebuvo pateikta jokių naujų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima pakeisti jame padarytas išvadas, kad negavusi klausimyno atsakymų ir pridedamų būtinų įrodymų Komisija negalėjo atlikti prasmingo „TDK HU“ ir kitų suinteresuotųjų šalių teiginių vertinimo remdamasi standartine laiku pateikta informacija. Todėl Komisija šį teiginį atmetė.

(77)

Atsižvelgiant į laikiną rinkos sąlygų, susijusių su paklausa ir pasiūla, pokyčių pobūdį ir visų pirma į dabartinį paklausos ir pasiūlos Sąjungos rinkoje disbalansą, taip pat į Sąjungos pramonės perspektyvas ateinančiais mėnesiais, manoma, kad mažai tikėtina, jog su Kinijos Liaudies Respublikos kilmės nagrinėjamojo produkto importu susijusi žala atsinaujintų dėl priemonių taikymo sustabdymo. Todėl Komisija padarė išvadą, kad galutiniu reglamentu nustatytų antidempingo priemonių taikymo sustabdymas devynių mėnesių laikotarpiui atitinka Sąjungos interesus.

(78)

Jeigu padėtis, dėl kurios sustabdomas priemonių taikymas, vėliau pasikeistų, Komisija gali nedelsiant panaikinti antidempingo priemonių taikymo sustabdymą. Atsižvelgdama į per 2021 m. rugsėjo 8 d. vykusio klausymo metu bylas nagrinėjančios pareigūnės pateiktą rekomendaciją, Komisija taip pat nusprendė nustatyti veikiančią po stebėsenos taikomą sistemą, kurią taikydamos suinteresuotosios šalys gali reguliariai atkreipti Komisijos dėmesį į atitinkamus pokyčius rinkoje,