(1)

Direktyvos 2006/112/EB 193 straipsnyje nustatyta, kad pridėtinės vertės mokestį (PVM) mokesčių administratoriui paprastai privalo sumokėti prekes tiekiantis ar paslaugas teikiantis apmokestinamasis asmuo;

(2)

Vokietijos Federacinė Respublika (toliau – Vokietija) 2021 m. kovo 15 d. raštu Komisijai pateikė prašymą leisti taikyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB 193 straipsnio dėl asmenų, kuriems tenka prievolė mokėti PVM, kai perleidžiami apyvartiniai taršos leidimai, kuriais prekiaujama nacionalinėje sistemoje pagal 2019 m. gruodžio 12 d. Prekybos kuro apyvartiniais taršos leidimais įstatymą (vok. Gesetz über einen nationalen Zertifikatehandel für Brennstoffemissionen – BEHG) (toliau – prašymas);

(3)

pagal Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnio 2 dalies antra pastraipą Komisija 2021 m. balandžio 7 d. raštais perdavė prašymą kitoms valstybėms narėms, o 2021 m. balandžio 8 d. raštu pranešė Vokietijai turinti visą informaciją, kuri yra būtina prašymui įvertinti;

(4)

pagal Direktyvos 2006/112/EB 199a straipsnio 1 dalies a ir b punktus valstybėms narėms leidžiama nustatyti, kad prievolė mokėti PVM tenka apmokestinamiesiems asmenims, gaunantiems perleidžiamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinius taršos leidimus, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB (2) 3 straipsnyje, ir kitus perleidžiamus vienetus, kuriuos veiklos vykdytojai gali naudoti siekdami laikytis tos direktyvos (toliau – atvirkštinio apmokestinimo mechanizmas). Tos nuostatos į Direktyvą 2006/112/EB buvo įtrauktos Tarybos direktyva 2010/23/ES (3) siekiant prisidėti prie kovos su sukčiavimu PVM. Pagal Direktyvos 2006/112/EB 199a straipsnio 1 dalies a ir b punktus taikant atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą prekybai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamu kiekiu apsiribojama tik apyvartiniais taršos leidimais, kuriais prekiaujama pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (toliau – ES ATLPS);

(5)

BEHG Vokietija sukūrė nacionalinės apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, skirtos išmetamiesiems teršalams, kuriems netaikoma ES ATLPS, teisinį pagrindą. Todėl Direktyvos 2006/112/EB 199a straipsnio 1 dalies a ir b punktai nėra teisinis pagrindas taikyti atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą prekybai pagal BEHG;

(6)

Vokietijos teigimu, prekyba apyvartiniais taršos leidimais labai prastai apsaugota nuo sukčiavimo PVM. Prekyba kuro apyvartiniais taršos leidimais pagal BEHG, taip pat kaip ir pagal ES ATLPS, gali būti naudojamasi nesąžiningais tikslais. Apyvartiniais taršos leidimais galima keistis greitai, ne vieną kartą ir lengvai. Todėl institucijoms yra labai sunku nustatyti tokius nuosavybės teisės pasikeitimus ir užtikrinti, kad būtų surinkta reikiama mokesčių suma. Apyvartinių taršos leidimų pirkėjas, kuris yra apmokestinamasis asmuo, turintis teisę į atskaitą, galėtų atskaityti mokėtiną PVM, tiekėjui nesumokėjus mokesčių administratoriui sąskaitoje faktūroje nurodyto apyvartos mokesčio. Ypač dėl to, kad tiekimo grandinėje dalyvauja „dingę prekiautojai“, kurie greitai dingsta arba neturi jokio turto, institucijos negali surinkti nuslėptų mokesčių, o tai daro neigiamą poveikį biudžetui. Siekdama kompensuoti valstybės pajamų nuostolius, Vokietija pateikė prašymą leisti nukrypti nuo Direktyvos 2006/112/EB 193 straipsnio siekiant apyvartinių taršos leidimų perleidimui taikyti atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą;

(7)

nustačius, kad tais konkrečiais atvejais apmokestinamasis asmuo, kuriam tenka prievolė mokėti PVM, yra gavėjas, būtų supaprastina PVM surinkimo procedūra ir užkirstas kelias mokesčių slėpimui ir vengimui. Todėl Vokietijai turėtų būti leista taikyti atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą apyvartinių taršos leidimų, kuriais prekiaujama nacionalinėje prekybos sistemoje pagal BEHG, perleidimui (toliau – speciali priemonė);

(8)

speciali priemonė turėtų būti ribotos trukmės. Todėl Vokietijai turėtų būti leista taikyti specialią priemonę iki 2024 m. gruodžio 31 d.;

(9)

atsižvelgiant į specialios priemonės taikymo sritį ir naujumą, svarbu įvertinti jos poveikį. Taigi, jeigu Vokietija norėtų, kad specialią priemonę būtų leista toliau taikyti po 2024 m., ne vėliau kaip 2024 m. kovo 31 d. ji kartu su prašymu Komisijai pratęsti specialios priemonės taikymo laikotarpį turėtų pateikti specialios priemonės taikymo ataskaitą. Toje ataskaitoje turėtų būti pateiktas specialios priemonės poveikio kovai su sukčiavimu PVM ir prekiautojų bei sandorių, kuriems speciali priemonė turėjo įtakos, skaičiaus įvertinimas;

(10)

speciali priemonė neturės neigiamo poveikio Sąjungos nuosaviems ištekliams iš PVM,