(1)

pagrindinės sandorio šalies atliekama tarpuskaita ir garantinių įmokų pakeitimai sandorių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, atveju labai prisidėjo prie finansinio stabilumo, ypač kiek tai susiję su sandorio šalies rizikos valdymu. Didesnė išvestinių finansinių priemonių pagrindinės sandorio šalies atliekama tarpuskaita ir išvestinių finansinių priemonių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, pozicijų užtikrinimas smarkiai padidino išvestinių finansinių priemonių rinkos atsparumą nuo 2008 m. finansų krizės. Šios reformos, kurioms vadovavo Finansinio stabilumo taryba, remdamasi G20 lygmeniu pasiektais susitarimais, padėjo užtikrinti, kad dėl dabartinių nepalankiausių rinkos sąlygų nekiltų visuotinio susirūpinimo dėl sandorio šalies kredito rizikos. Pagrindinės sandorio šalies atliekama tarpuskaita taip pat padidina užskaitos galimybes, taip sudarant sąlygas sutaupyti likvidumą, įskaitant dėl kintamosios garantinės įmokos mokėjimų, mechaniškai atspindinčių rinkos kainų pokyčius;

(2)

rinkos sukrėtimai, kaip antai smarkus turto kainų kritimas ir itin didelis rinkos kintamumas lemia kintamosios garantinės įmokos padidėjimą ir taip pat gali lemti reikšmingus pradinės garantinės įmokos reikalavimus grynųjų pinigų ekvivalentų (angl. cash securities), prekių ar išvestinių finansinių priemonių atveju. Garantinės įmokos atlieka esminį vaidmenį pagrindinėms sandorio šalims valdant sandorio šalies kredito riziką ir yra rizikos valdymo sudedamoji dalis bei padeda užtikrinti sisteminį atsparumą;

(3)

tokios rinkos sąlygos gali turėti reikšmingo poveikio rinkos dalyvių likvidumo valdymui, jų finansavimo poreikiui, ir netgi jų mokumui, jei likvidumo problemos lemtų sisteminį skubų turto pardavimą;

(4)

galiausiai išoriniai veiksniai, susiję su reikšmingais rinkos pokyčiais ir atitinkamais reikalavimais įnešti garantines įmokas, gali sukelti riziką finansinės sistemos stabilumui;

(5)

dėl COVID-19 pandemijos protrūkio ir pastaruoju metu ryškiai padidėjusio naftos kainų kintamumo, be kita ko, smarkiai padaugėjo reikalavimų įnešti garantines įmokas rinkose, kuriose tarpuskaitą atlieka pagrindinė sandorio šalis, ir rinkose, kuriose tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka. Nuo 2020 m. vasario mėn. vidurio pradinės garantinės įmokos padidėjo – šis padidėjimas buvo didesnis biržinių išvestinių finansinių priemonių atveju, lyginant su ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis – išaugus sandorių apimtims, ir tai yra garantinių įmokų modelio atsakas į galimus didesnius nuostolius ateityje dėl padidėjusio rinkos kintamumo. Be to, pagrindinės sandorio šalys pareikalavo įnešti ir surinko dideles vienos dienos kintamosios garantinės įmokos sumas, padengiančias rinkos pokyčius, atitinkamas sumas dažnai išmokant tik kitą rytą, taip sukuriant situaciją, kai likvidumas laikinai laikomas pagrindinių sandorio šalių sąskaitose. Kovo mėnesį buvo užregistruotas reikšmingas dienos kintamosios garantinės įmokos už dvišalius portfelius padidėjimas;

(6)

nemažai daliai tarpuskaitos narių pradinės garantinės įmokos žymiai padidėjo, o kai kurie tarpuskaitos nariai patyrė padidėjusius likvidumo suvaržymus. Tačiau jokioje iš Sąjungoje įsteigtų pagrindinių sandorių šalių nebuvo užfiksuotas įsipareigojimų neįvykdymas. Reikalavimai įnešti garantines įmokas galėjo turėti reikšmingos įtakos subjektams, kurie nėra bankai, vykdant klientų tarpuskaitą ar sandorių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, atveju, dėl likvidumo suvaržymų. Žvelgiant į ateitį, rinkos dalyvių gebėjimas padengti reikalavimus įnešti garantines įmokas priklausys nuo būsimo kintamumo lygio ir nuo to, ar jų likvidumo valdymas išliks atsparus;

(7)

apskritai pagrindinių sandorių šalių ir tarpuskaitos narių koncentracija ir pagrindinių sandorio šalių tarpusavio sąsajos dėl bendrų tarpuskaitos narių, likvidumo teikėjų, saugotojų ar investicinių sandorio šalių taip pat gali padidinti likvidumo rizikos išplitimą;

(8)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 648/2012 (3) nustatyti antiprocikliškumo techniniai standartai ir gairės (garantinių įmokų antiprocikliškumo priemonės) yra skirti pagrindinių sandorio šalių garantinių įmokų procikliškumo rizikai apriboti. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 153/2013 (4) numatytos garantinių įmokų ir įkaito procikliškumo specifikacijos, kurių nacionalinės kompetentingos institucijos turi laikytis. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/834 (ERIR Refit) (5) nustatyti ERIR daliniai pakeitimai sustiprina garantinių įmokų nustatymo skaidrumą tarp pagrindinių sandorio šalių ir tarpuskaitos narių, tačiau toks pats skaidrumo lygis nėra užtikrinamas tarpuskaitos narių ir jų klientų santykiuose;

(9)

Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) yra atsakinga už Sąjungos finansų sistemos makroprudencinę priežiūrą. Vykdydama savo įgaliojimus, ESRV turėtų prisidėti prie sisteminės rizikos, kylančios finansiniam stabilumui, įskaitant su likvidumu susijusią riziką, prevencijos ir mažinimo. Vykdydama savo uždavinį, ESRV įvertina riziką finansų sistemai, galinčią kilti dėl didelių reikalavimų įnešti garantines įmokas, ir siūlo, kaip ši rizika galėtų būti sumažinta;

(10)

ESRV pripažįsta, kad daugiašalę užskaitą atliekant pagrindinėms sandorio šalims, sutaupytas likvidumas yra naudingas visai finansų sistemai. ESRV taip pat palankiai vertina pagrindinės sandorio šalies atliekamos tarpuskaitos sisteminę naudą, nes tai yra esminė priemonė finansiniam stabilumui sustiprinti, užtikrinant ir plėtojant patikimo rizikos valdymo praktiką, kiek tai susiję su kredito ir likvidumo rizika;

(11)

ESRV taip pat pripažįsta, kad su garantinėmis įmokomis susiję politikos veiksmai turi nepažeisti apsaugos nuo sandorio šalies kredito rizikos. Sandorio šalys, įskaitant pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos narius ir jų klientus, turėtų užtikrinti, kad jie turi pakankamą likvidumą, kad galėtų laiku įvykdyti reikalavimus įnešti garantines įmokas. Tačiau iš finansinio stabilumo perspektyvos taip pat naudinga užtikrinti, kad pagrindinių sandorio šalių sprendimai dėl rizikos valdymo nesukurtų nereikalingos naštos tarpuskaitos nariams, tarpuskaitos narių klientams ir kitoms sandorio šalims dėl pernelyg ryškių procikliškų savybių, taip netyčia sukuriant likvidumo suvaržymus, galinčius virsti mokumo problemomis. ESRV tikisi, kad atsakydamos į šias rekomendacijas, pagrindinės sandorio šalys užtikrins tinkamą rizikos valdymą ir atsparumą ir toliau saugos rinkos dalyvius nuo nuostolių, kylančių dėl įsipareigojimo neįvykdymo;

(12)

rekomendacijomis A ir D siekiama užtikrinti, kad staigius ir reikšmingus (taigi procikliškus) pokyčius ir staigaus kritimo poveikį, susijusius su pradinėmis garantinėmis įmokomis (įskaitant papildomas garantines įmokas), ir įkaitu, apribotų: i) pagrindinės sandorių šalys savo tarpuskaitos narių atžvilgiu; ii) tarpuskaitos nariai jų klientų atžvilgiu; ir iii) dvišalėje aplinkoje, kai jie kyla dėl mechaniško rėmimosi kredito reitingais ir galimai dėl procikliško vidaus kreditingumo vertinimo balais metodologijų. Likvidumo planavimas turėtų būti kiek įmanoma nuspėjamas ir valdomas, ribojant netikėtus ir reikšmingus reikalavimus įnešti garantines įmokas. Pasikeitus garantinių įmokų ir įvertinimų mažesne nei rinkos verte protokolams ir nustačius protingus ir įmanomus įvykdyti įspėjimo laikotarpius, būtų galima užtikrinti, kad rinkos dalyviai tvarkingai prie to prisitaikytų;

(13)

B rekomendacija siekiama užtikrinti, kad pagrindinės sandorio šalys savo likvidumo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metu visapusiškai apimtų bet kokius įvykius, dėl kurių jos galėtų patirti likvidumo trūkumą, taip skatinant jas pagerinti tai, kaip valdomas jų pasikliovimas likvidumo paslaugos teikėjais. Tai padidins bendrą rinkos atsparumą, atsižvelgiant į tai, kad tarp pagrindinių sandorio šalių ir jų likvidumo paslaugos teikėjų yra didelė koncentracija ir tarpusavio sąsajos, ir kad atsargus likvidumo valdymas individualios pagrindinės sandorio šalies lygmeniu šiuo požiūriu sustiprintų rizikos valdymą sisteminiu ir makroprudenciniu požiūriu;

(14)

C rekomendacija siekiama užtikrinti, kad pagrindinės sandorio šalys, išlaikydamos savo finansinį atsparumą, apribotų per dieną surinktų kintamųjų garantinių įmokų mokėjimo asimetriją ir kad kurdamos garantinių įmokų sistemas ir grafikus būtų nuspėjamos, kad tarpuskaitos nariai išvengtų pernelyg didelių likvidumo suvaržymų, galinčių lemti įsipareigojimų neįvykdymo įvykius;

(15)

ši rekomendacija nedaro poveikio Sąjungos centrinių bankų įgaliojimams pinigų politikos srityje;

(16)

ESRV rekomendacijos skelbiamos po to, kai adresatams buvo pranešta apie ketinimą paskelbti ir po to, kai Bendroji valdyba praneša Europos Sąjungos Tarybai apie ketinimą tai padaryti ir suteikia Tarybai galimybę reaguoti,

1.

2.

Tiek, kiek tai netrukdo laiku įgyvendinti rizikos valdymo sprendimus, ši informacija turėtų būti pateikta, likus pakankamai laiko iki įgyvendinimo.

3.

4.

1.

2.

3.

4.

1.

2.

1.

2.

1.

a)

iki 2020 m. lapkričio 30 d. kompetentingos institucijos turi pateikti Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir ESRV I priedo formą apie A rekomendacijos 1 dalies ir A rekomendacijos 2 dalies įgyvendinimą;

b)

iki 2020 m. lapkričio 30 d. atitinkamos kompetentingos institucijos turi pateikti Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir ESRV I priedo formą apie A rekomendacijos 3 dalies ir A rekomendacijos 4 dalies įgyvendinimą.

a)

iki 2021 m. gruodžio 31 d. ESMA turi pateikti Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir ESRV I priedo formą apie B rekomendacijos 1 dalies įgyvendinimą;

b)

iki 2020 m. lapkričio 30 d. kompetentingos institucijos turi pateikti Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir ESRV I priedo formą apie B rekomendacijos 2 dalies, B rekomendacijos 3 dalies ir B rekomendacijos4 dalies įgyvendinimą.

a)

iki 2020 m. lapkričio 30 d. kompetentingos institucijos turi pateikti Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir ESRV I priedo formą apie C rekomendacijos 1 dalies įgyvendinimą;

b)

iki 2020 m. lapkričio 30 d. atitinkamos tarpuskaitos narių kompetentingos institucijos turi pateikti Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir ESRV I priedo formą apie C rekomendacijos 2 dalies įgyvendinimą.

a)

iki 2021 m. gruodžio 31 d. kompetentingos institucijos ir atitinkamos kompetentingos institucijos turi pateikti Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir ESRV I priedo formą apie D rekomendacijos 1 dalies įgyvendinimą;

b)

iki 2022 m. gruodžio 31 d. Komisija turi pateikti Europos Parlamentui, Tarybai ir ESRV I priedo formą apie D rekomendacijos 2 dalies įgyvendinimą.

1.

2.