(1)

Sprendime (ES) 2020/525 pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 28 straipsnio 1 dalies a punktą ESMA reikalauja, kad fiziniai arba juridiniai asmenys, turintys grynųjų trumpųjų pozicijų, susijusių su įmonių, kurių akcijomis leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje, išleistu akciniu kapitalu, pateiktų kompetentingoms institucijoms duomenis apie tokias pozicijas, jei jos viršytų 0,1 % išleisto akcinio kapitalo ribą arba nukristų žemiau jos.

(2)

Atsižvelgiant į neseniai finansų rinkose įvykusius išskirtinius pokyčius, Sprendimu (ES) 2020/525 sukuriama priemonė yra susijusi su tuo, kad nacionalinėms kompetentingoms institucijoms yra būtina žinoti apie rinkos dalyvių įgytas grynąsias trumpąsias pozicijas, susijusias su akcijomis, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje.

(3)

Sprendimu (ES) 2020/1123 ESMA atnaujino laikiną reikalavimą, nes nepaisant dalinio ES finansų rinkų atsigavimo nuo nuostolių, patirtų nuo pandemijos protrūkio, perspektyvos atsigauti ateityje buvo neaiškios ir grėsmės tvarkingam finansų rinkų veikimui ir vientisumui bei finansų sistemos stabilumui vis dar išliko.

(4)

Pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 28 straipsnio 10 dalį ESMA turi šią priemonę periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius, persvarstyti.

(5)

ESMA šią priemonę persvarstė išanalizavusi veiklos rodiklius, įskaitant kainas, kintamumą, kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių kainų skirtumų indeksus, taip pat grynųjų trumpųjų pozicijų, ypač patenkančių į 0,1–0,2 % intervalą, raidą. Remdamasi atlikta analize, ESMA nusprendė, kad priemonę reikėtų pratęsti dar trims mėnesiams.

(6)

COVID-19 pandemija ir toliau neigiamai veikia realiąją ekonomiką, o bendra atsigavimo ateityje perspektyva lieka neaiški, ypač atsižvelgiant į naujausius pokyčius ES ir už jos ribų. ESMA pažymi, kad per kelias pastarąsias savaites keliose valstybėse žymiai išaugo COVID-19 atvejų skaičius; tai kelia susirūpinimą dėl galimos antrosios COVID-19 infekcijos bangos ir didina netikrumą dėl bet kokių ateities perspektyvų.

(7)

Remiantis „Eurostoxx 50“ indeksu, akcijų rinkos laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 20 d. iki 2020 m. rugsėjo 3 d. prarado 14 % vertės, palyginti su 13 % vertės sumažėjimu nuo 2020 m. vasario 20 d. iki 2020 m. birželio 4 d. (1 pav.). Palyginti su kovo mėn. lygiu (kai jis sumažėjo maždaug 30 %, palyginti su 2020 m. vasario mėn., kaip nurodyta Sprendime (ES) 2020/525), indekso „Eurostoxx 50“ vertės žymiai pagerėjo, tačiau neatsigavo iki lygio, buvusio iki COVID-19.

(8)

Palyginti su 2020 m. vasario mėn., indeksu VSTOXX (6) matuojamas kintamumas taip pat išlieka palyginti didelis. Rugsėjo mėn. nustatytas lygis (+ 15 %) yra šiek tiek didesnis nei birželio mėn. (+ 13 %). Tas pats pasakytina ir apie indeksą VIX (7), kuris rodo net dar didesnį pokytį (+ 18 % rugsėjo mėn., palyginti su +9 % birželio mėn.) (1 pav. ir 2 pav.).

(9)

Kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių (angl. credit default swap, CDS) lygis nuo birželio 4 d. iki rugsėjo 3 d. sumažėjo nuo 17 % iki 28 % (1 pav.). Tačiau siekiant geriau suprasti CDS informacinę reikšmę šiuo metu, duomenys turi būti vertinami atsižvelgiant į Europos Centrinio Banko sprendimą (ES) dėl specialiosios pandeminės pirkimo programos (SPPP). Nuo kovo mėn. pradžios CDS palūkanų normų skirtumai tapo labai nepastovūs ir rodė didelę finansinę riziką. ESMA atnaujino Sprendimą (ES) 2020/525, remdamasi duomenimis iki birželio 4 d., taip pat remdamasi tuo, kad tuo metu CDS palūkanų normų skirtumai buvo dideli ir nepastovūs, ir buvo laikomi rizikos suvokimo požymiu rinkoje.

(10)

Tačiau birželio 4 d. nusprendus padidinti SPPP dar 600 mlrd. eurų, ECB bendra paskelbtos pinigų skatinamosios priemonės vertė išaugo iki 1,35 trilijono eurų, o CDS palūkanų normų skirtumų informacinė vertė sumažėjo rizikos suvokimo rinkoje atžvilgiu.

(11)

Panašias išvadas galima daryti dėl valstybės obligacijų rinkų informacinės vertės, kuriai, kaip CDS palūkanų normų skirtumų atveju, įtaką daro centrinių bankų pinigų politika. Kaip matyti iš 1 pav., Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Italijos 10 metų Vyriausybės obligacijų pajamingumas, palyginti su birželio mėn. lygiu, sumažėjo vidutiniškai 22 baziniais punktais.

(12)

Todėl ESMA mano, kad akcijų rinkų raida, kuriai centrinių bankų pinigų politika daro gerokai mažesnį poveikį, turėtų padėti geriau suprasti dabartinį rizikos lygį ES finansų rinkose.

(13)

Panašiai kaip ir indeksas „Eurostoxx 50“, indeksas „STOXX EUROPE 800“, išskyrus Šveicariją, nuo 2020 m. vasario 20 d. sumažėjo maždaug 17 %, palyginti su 16 % sumažėjimu birželio mėn. Indeksas „STOXX Europe Total Market Banks“ (Europos bankai) nuo vasario mėn. sumažėjo 37 %, o birželio mėn. – apie 30 %.

(14)

Kaip minėta 2020 m. rugsėjo mėn. ESMA ataskaitoje Nr. 2 dėl tendencijų, rizikos ir pažeidžiamumo (angl. Trends, Risks and Vulnerabilities, 2020 m. antrąjį ketvirtį pastebėta sektorių diferenciacijos požymių, visų pirma susijusių su kredito įstaigomis. Birželio pabaigoje ES oro transporto bendrovių ir bankų sektoriaus indeksai vis dar buvo atitinkamai 36 % ir 30 % mažesni nei sausio mėn. pradžioje. Be to, iš 3 pav. matyti, kad bankų ir draudimo sektoriai nuo birželio mėn. yra gana stabilūs, tačiau rezultatai, pasiekti laikotarpiu nuo vasario 20 d. iki rugsėjo 3 d., suprastėjo, palyginti su laikotarpiu nuo vasario 20 d. iki birželio 4 d.: – 38 %, palyginti su – 33 % bankų sektoriuje, ir – 21 %, palyginti su – 20 % draudimo sektoriuje. Priešingai, nefinansinių (8) sektorių rezultatai šiek tiek pagerėjo: – 9 %, palyginti su – 11 %.

(15)

Kainos tam tikruose sektoriuose atsigavo toliau blogėjant makroekonominei aplinkai ir gilaus bei visą pasaulį tuo pat metu apėmusio nuosmukio sąlygomis. Kaip nurodyta ataskaitoje dėl tendencijų, rizikos ir pažeidžiamumo, dabartinis akivaizdus finansų rinkos rezultatų atsiejimas nuo pagrindinės ekonominės veiklos kelia klausimą dėl rinkos atsigavimo tvarumo ateityje.

(16)

Atsižvelgiant į bendrą nacionalinį ar ES lygį, panašu, kad kainos neatsigavo. Iš 5 pav. matyti, kad kainos sumažėjo visoje Sąjungoje; nuo birželio mėn. iki rugsėjo mėn. padėtis reikšmingai nepagerėjo, o akcijų indeksų rezultatai 22 ES rinkose rodo, kad sumažėjimas nuo vasario 20 d. iki rugsėjo 3 d. buvo didesnis nei laikotarpiu nuo vasario 20 d. iki birželio 4 d. Be to, lyginant 2020 m. rugsėjo 3 d. ir vasario 20 d. kainas, 25 valstybių vertybinių popierių rinkos, palyginti su 24 birželio mėn., prarado bent 10 % savo vertės. Per tą patį laikotarpį Europos kredito įstaigų akcijų kainos sumažėjo 10–59 %, palyginti su vasario–birželio mėn. užregistruotais 9–48 % dydžio nuostoliais.

(17)

Akcijų, kurių grynoji trumpoji pozicija patenka į 0,1–0,2 % intervalą, procentinė dalis nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 11 d. nuolat didėjo ir vėliau išliko stabili iki 2020 m. rugsėjo 4 d. (9), viršydama visas grynąsias trumpąsias pozicijas vidutiniškai 13 % (6 pav.). Be to, nustačius žemesnę pranešimo ribą, kai kuriose valstybėse grynosios trumposios pozicijos, patenkančios į 0,1–0,2 % intervalą, sudarė maždaug 50 % visų pozicijų, apie kurias pranešta. Apibendrinant, grynųjų trumpųjų pozicijų, patenkančių į 0,1–0,2 % intervalą, procentinė dalis, apie kurią reikėjo pranešti, nes laikinai buvo sumažinta pranešimo riba, tebėra svarbi visų grynųjų trumpųjų pozicijų dalis ir dabartinėmis aplinkybėmis turi didelę informacinę vertę reguliavimo institucijoms.

(18)

Apskritai, didelis kainų sumažėjimas pagrindiniuose sektoriuose, palyginti didelis kintamumas, galimas finansų rinkos rezultatų atsiejimas nuo pagrindinės ekonominės veiklos ir nuolat aukštas grynųjų trumpųjų pozicijų lygis, tuo pačiu esant netikrumui dėl COVID-19 pandemijos raidos ir jos poveikio realiajai ekonomikai, rodo, kad ES finansų rinkos tebėra pažeidžiamos. Dėl tokios padėties didėja tikimybė, kad artimiausiais mėnesiais didėjant spaudimui parduoti skolintus vertybinius popierius, gali pasireikšti arba sustiprėti neigiamos tendencijos, o tai, savo ruožtu, gali neigiamai paveikti rinkos dalyvių pasitikėjimą arba kainų nustatymo mechanizmo patikimumą.

(19)

Todėl ESMA mano, kad dėl susiklosčiusių pirmiau paaiškintų aplinkybių kyla didelė grėsmė tinkamam finansų rinkų veikimui ir vientisumui.

(20)

Kaip Finansinio stabilumo apžvalgoje (10) paaiškino ECB, finansinis stabilumas – tai padėtis, kai finansų sistema, apimanti finansų tarpininkus, rinkas ir rinkų infrastruktūras, yra pajėgi atlaikyti sukrėtimus ir įveikti finansinių disbalansų padarinius.

(21)

COVID-19 pandemija tebedaro didelį poveikį Sąjungos realiajai ekonomikai. Kaip nurodyta ESMA ataskaitoje dėl tendencijų, rizikos ir pažeidžiamumo, nors rinka ir atsigauna, jos aplinka išlieka pažeidžiama, ir, ESMA vertinimu, „dėl nepastovios rinkos aplinkos instituciniams ir mažmeniniams investuotojams rizikos, kurią kelia galimos rinkos korekcijos, laikotarpis užsitęs, o rizika visoje ESMA stebimoje srityje yra labai didelė“ (11). Šiuo atžvilgiu ESMA perspėjo visuomenę, kad finansų rinkų veiklos rodikliai gali būti atsieti nuo pagrindinės ekonominės veiklos.

(22)

Šio sprendimo 2 skyriaus a punkte pateikiama daugiau informacijos apie bankų, draudimo sektorių ir finansų rinkų rezultatus.

(23)

Dėl tokio plačiai paplitusio kainų sumažėjimo dauguma ES akcijų visuose sektoriuose atsiduria nestabilioje padėtyje, kurioje tolesnis kainų mažėjimas, nesietinas su papildoma esminė informacija, galėtų turėti labai žalingų pasekmių.

(24)

ESMA vertinimu, dabartiniu tebesitęsiančio neapibrėžtumo laikotarpiu didelį norą parduoti gali sukelti ir neįprastą akcijų kainų kintamumą gali paskatinti įvairūs veiksniai, tarp jų – tai, kad vis daugiau rinkos dalyvių ima prekiauti skolintais vertybiniais popieriais ir ima kauptis reikšmingos grynosios trumposios pozicijos.

(25)

Visų pirma, ESMA pažymi, kad kredito įstaigų dėl kainų kritimo patiriami nuostoliai, kurie buvo vienas iš birželio mėn. priimto sprendimo dėl pratęsimo kriterijų, nesumažėjo. Tai rodo, jog kredito įstaigos, kurios tam tikrais atvejais yra sistemiškai svarbios, ir toliau gali jautriai reaguoti į skolintų vertybinių popierių pardavimo strategijas ir į reikšmingą grynųjų trumpųjų pozicijų kaupimąsi, nepriklausomai nuo to, ar šios strategijos ir pozicijos yra pagrįstos esmine informacija.

(26)

Išlieka rizika, kad dėl vis dažniau naudojamų skolintų vertybinių popierių pardavimo strategijų ir reikšmingų grynųjų trumpųjų pozicijų kaupimosi gali įsisukti netvarkingo tam tikrų emitentų kainų mažėjimo spiralė ir tai gali sukelti šalutinį poveikį toje pačioje valstybėje narėje arba visoje ES, o tai savo ruožtu gali sukelti riziką vienos arba kelių valstybių narių finansų sistemai.

(27)

Nors pastebima, kad kai kurie Europos finansų rinkų sektoriai iš dalies atsigauna, ESMA mano, kad dabartinės rinkos aplinkybės ir toliau kelia didelę grėsmę Sąjungos finansų sistemos stabilumui.

(28)

Laikantis ESMA įgaliojimų, pagal numatomą pratęsti priemonę fiziniai arba juridiniai asmenys, turintys grynųjų trumpųjų pozicijų, susijusių su akcijomis, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, yra įpareigojami teikti informaciją kompetentingoms institucijoms laikydamiesi žemesnės ribos, negu nustatyta Reglamento (ES) Nr. 236/2012 5 straipsnyje.

(29)

Pratęsiama priemonė turėtų padidinti nacionalinių kompetentingų institucijų ir ESMA galimybes tinkamai vertinti kintančią padėtį, atskirti rinkos pokyčius, kuriuos lemia esminė informacija, nuo tų, kuriuos gali sukelti arba paaštrinti skolintų vertybinių popierių pardavimas, ir reaguoti, jei siekiant užtikrinti rinkų vientisumą, tinkamą veikimą ir stabilumą, reikėtų imtis griežtesnių veiksmų.

(30)

Dar viena sąlyga, kad ESMA galėtų taikyti šią priemonę, yra nustatytų grėsmių tarpvalstybinis poveikis.

(31)

Kaip aprašyta pirmiau, akcijų rinkos visoje ES, tiek vertinant nacionalinius, tiek visos Europos indeksus, nevisiškai atsigavo po kovo mėn. smarkiai sumažėjusių kainų.

(32)

Kadangi šios grėsmės veikia daugumos ES valstybių narių finansų rinkas – nors ir nevienodai stipriai – tarpvalstybinis poveikis yra ypač didelis, nes dėl ES finansų rinkų tarpusavio sąsajų didėja tikimybė, kad dėl didesnio noro parduoti skolintus vertybinius popierius galimas šalutinis arba neigiamas poveikis išplis tarp rinkų.

(33)

Todėl ESMA mano, kad pirmiau aprašytos grėsmės rinkos vientisumui, tinkamam veikimui ir finansiniam stabilumui yra tarpvalstybinio pobūdžio. Dėl COVID-19 krizės pobūdžio jos iš tiesų yra visos ES ir pasaulinio mąsto.

(34)

Dar viena sąlyga, kad ESMA galėtų nustatyti šiame sprendime numatytą priemonę, yra tai, kad kompetentinga institucija arba kompetentingos institucijos nesiėmė jokių veiksmų grėsmei pašalinti arba kad įgyvendintais veiksmais nepavyksta tinkamai pašalinti grėsmės.

(35)

Esant Sprendime (ES) 2020/525 aprašytam susirūpinimui dėl rinkos vientisumo, tinkamo veikimo ir finansinio stabilumo, kuris aktualus ir šiame sprendime, kai kurios nacionalinės kompetentingos institucijos ėmėsi nacionalinių priemonių, skirtų skolintų vertybinių popierių pardavimui Ispanijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Belgijoje, Graikijoje ir Italijoje (12) apriboti. Jų galiojimas baigėsi gegužės 18 d.

(36)

Pasibaigus pirmiau nurodytų laikinų priemonių galiojimui arba jas panaikinus, ES nebuvo imtasi jokių kitų priemonių pagal Reglamentą (ES) Nr. 236/2012 ir šio sprendimo priėmimo dieną jokių tokių galiojančių priemonių nėra.

(37)

Iki šio sprendimo priėmimo nė viena kompetentinga institucija nebuvo patvirtinusi priemonių, kurios suteiktų galimybę nustačius žemesnes pranešimo ribas surinkti daugiau informacijos apie grynųjų trumpųjų pozicijų raidą, nes jos gali vadovautis Sprendimu (ES) 2020/1123.

(38)

Būtinybė surinkti daugiau informacijos apie grynąsias trumpąsias pozicijas yra dar svarbesnė tais atvejais, kai pirmiau nurodyti pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 20 straipsnį nustatyti apribojimai nebegalioja, o netikrumas dėl užsitęsusios COVID-19 pandemijos poveikio vis dar tęsiasi. Kadangi skolintų vertybinių popierių pardavimui ir lygiavertį poveikį darantiems sandoriams kiti išorės apribojimai nėra taikomi, visoje ES nacionalinės kompetentingos institucijos turi būti pajėgios iš anksto nustatyti, ar grynosios trumposios pozicijos kaupiasi tokiu mastu, kad gali sukelti pirmiau aprašytą grėsmę finansų rinkoms ir finansiniam stabilumui, kurią spaudimas parduoti skolintus vertybinius popierius išryškina ir sustiprina.

(39)

Turint galvoje pirmiau paminėtą visai ES kylančią grėsmę, vis dar akivaizdu, kad nacionalinių kompetentingų institucijų gaunama informacija pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą pranešimo ribą dabartinėmis nepalankiomis rinkos sąlygomis yra nepakankama. ESMA mano, kad, palikus galioti mažesnę pranešimo ribą, turėtų būti užtikrinta, kad visos ES nacionalinės kompetentingos institucijos ir ESMA turėtų kuo tikslesnių duomenų, kad jais remdamosi galėtų stebėti rinkos tendencijas ir, prireikus, pačios pasirengtų ir padėtų ESMA imtis papildomų priemonių.

(40)

ESMA taip pat turi atsižvelgti į tai, ar taikant pratęsiamą priemonę galima reikšmingai sumažinti nustatytas grėsmes.

(41)

ESMA nuomone, nepaisant neįprastų nuostolių, patirtų prekiaujant akcijomis reguliuojamose rinkose po 2020 m. vasario 20 d., rinkos veikia tinkamai ir jų vientisumas yra iš esmės išsaugotas.

(42)

Todėl ESMA išanalizavo esamas aplinkybes, ypač atsižvelgdama į tai, kokią grėsmę jos kelia Sąjungos rinkų vientisumui ir finansiniam stabilumui ir į tai, ar taikant ESMA pratęsiamą priemonę tas grėsmes bus galima veiksmingai pašalinti ir ateityje.

(43)

Pirmiau aprašytomis aplinkybėmis bet koks skolintų vertybinių popierių pardavimo ir grynųjų trumpųjų pozicijų kaupimosi paskatintas staigus noro parduoti ir rinkos kintamumo padidėjimas gali sustiprinti finansų rinkų nuosmukio tendencijas. Nors kitokiu laikotarpiu skolintų vertybinių popierių pardavimas gali daryti teigiamą poveikį nustatant teisingą emitentų vertę, dabartinėmis rinkos aplinkybėmis dėl jo gali kilti papildoma grėsmė tinkamam rinkų veikimui ir vientisumui.

(44)

Visų pirma, atsižvelgiant į besitęsiančios ekstremalios padėties horizontalųjį poveikį įvairioms akcijoms visoje Sąjungoje, akcijų kainos gali staiga mažėti dėl stiprėjančio pardavėjų noro parduoti, kylančio dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir padidėjusių grynųjų trumpųjų pozicijų, o priemonės nepratęsus, tokios pozicijos liktų nepastebėtos, jei nepasiektų pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 5 straipsnį šiuo metu galiojančių pranešimo nacionalinėms kompetentingoms institucijoms ribų.

(45)

Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių nacionalinės kompetentingos institucijos ir ESMA turi kuo anksčiau sužinoti apie atvejus, kai rinkos dalyviai sudaro skolintų vertybinių popierių pardavimo sandorius ir sukaupia dideles grynąsias trumpąsias pozicijas, kad prireikus galėtų užkirsti kelią atvejams, kai tokios pozicijos tampa ženklu, dėl kurio vienas po kito vykdoma daug pardavimo nurodymų ir kainos dėl to mažėja dar labiau.

(46)

ESMA mano, kad, nepratęsus šios priemonės galiojimo dar trims mėnesiams, nacionalinės kompetentingos institucijos ir ESMA negalėtų tinkamai stebėti rinkos esant dabartinei neapibrėžtai ir nestabiliai aplinkai. Tai išryškina akivaizdus finansų rinkų rezultatų atsiejimas nuo pagrindinės ekonominės veiklos ir kartu kintantis COVID-19 pandemijos pobūdis. Tokie veiksniai gali sukelti staigų ir didelį spaudimą parduoti ir neįprastą papildomą Sąjungos akcijų kainų kintamumą, kurį, savo ruožtu, gali dar labiau padidinti susikaupusios trumposios pozicijos.

(47)

Be to, ESMA mano, kad tikslinga išlaikyti Reglamento (ES) Nr. 236/2012 6 straipsnyje nustatytą pranešimo ribą, kuri lygi 0,5 % bendrovės išleisto akcinio kapitalo, nes šios ribos mažinti nebūtina siekiant palaikyti tvarką rinkoje ir mažinti riziką finansiniam stabilumui. ESMA ir toliau nuolat stebi rinkos sąlygas ir prireikus imsis papildomų priemonių.

(48)

Kaip aprašyta pirmiau, palyginti su vasario 20 d., 2020 m. birželio–rugsėjo mėn. daugumos ES akcijų rinkų rezultatai pablogėjo. Apskritai, prekybai akcijomis nuo 2020 m. vasario 20 d. buvo ir tebėra būdingas spaudimas parduoti ir palyginti didelis kintamumas. Kaip paaiškinta pirmiau, vairūs rizikos veiksniai ir toliau daro poveikį daugeliui realiosios ekonomikos sektorių ir ES finansų rinkų. Šiomis aplinkybėmis dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir reikšmingų grynųjų trumpųjų pozicijų kaupimosi gali padidėti rinkos dalyvių noras parduoti ir paūmėti kainų mažėjimo tendencijos, o jos, savo ruožtu, gali padidinti grėsmę ir gali padaryti didelį žalingą poveikį finansų įstaigų ir kitų sektorių įmonių finansiniam stabilumui.

(49)

Atsižvelgiant į tai, ribojant nacionalinėms kompetentingoms institucijoms ir ESMA teikiamus duomenis būtų apribotas jų pajėgumas pašalinti galimą neigiamą poveikį ekonomikai ir galiausiai visos Sąjungos finansiniam stabilumui.

(50)

Todėl ESMA pratęsiama priemonė, pagal kurią laikinai sumažinamos pranešimo apie grynąsias trumpąsias pozicijas nacionalinėms kompetentingoms institucijoms ribos, veiksmingai padeda mažinti šią riziką tam tikrų Sąjungos finansų sistemos dalių ir, galiausiai, visos Sąjungos finansų sistemos stabilumui, nes sumažina duomenų ribotumą ir nacionalinės kompetentingos institucijos įgyja daugiau galimybių anksti reaguoti į iškylančias grėsmes.

(51)

Įprastomis rinkos sąlygomis nacionalinės kompetentingos institucijos stebi visas grėsmes, galinčias kilti dėl skolintų vertybinių popierių pardavimo ir grynųjų trumpųjų pozicijų kaupimo, imdamosi Sąjungos teisės aktuose numatytų priežiūros priemonių, visų pirma, susijusių su pareigomis pranešti apie grynąsias trumpąsias pozicijas pagal Reglamentą (ES) Nr. 236/2012 (13).

(52)

Tačiau dėl susiklosčiusių rinkos aplinkybių nacionalinių kompetentingų institucijų ir ESMA vykdomą stebėsenos veiklą, susijusią su bendromis akcijų, kuriomis leista prekiauti reguliuojamose rinkose, grynosiomis trumposiomis pozicijomis, būtina stiprinti. Todėl, atsižvelgiant į tebesitęsiantį su COVID-19 pandemija susijusį neapibrėžtumą, vis dar svarbu, kad nacionalinės kompetentingos institucijos informaciją apie besikaupiančias grynąsias trumpąsias pozicijas ir toliau gautų kuo anksčiau, kol jos nepasiekė 0,2 % išleisto akcinio kapitalo ribos, nustatytos Reglamento (ES) Nr. 236/2012 5 straipsnio 2 dalyje.

(53)

Šį poreikį paryškina akcijų, kurių grynoji trumpoji pozicija yra 0,1–0,2 %, procentinė dalis, kuri nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 11 d. nuolat didėjo ir vėliau išliko stabili iki 2020 m. rugsėjo 4 d. (14), vidutiniškai 13 % per visą stebėjimo laikotarpį. Todėl galima daryti išvadą, kad grynųjų trumpųjų pozicijų, patenkančių į 0,1–0,2 % intervalą, apie kurias reikėjo pranešti dėl ESMA nustatytos žemesnės pranešimo ribos, procentinė dalis tebėra svarbi visų grynųjų trumpųjų pozicijų dalis.

(54)

Todėl ESMA pratęsiama priemonė padės išsaugoti didesnį nacionalinių kompetentingų institucijų pajėgumą anksti pradėti šalinti nustatytas grėsmes, taip pat padės joms bei ESMA laiku suvaldyti grėsmes tinkamam rinkų veikimui ir finansiniam stabilumui, jei pasireikštų nepalankių rinkos sąlygų požymių.

(55)

Priimdama arba pratęsdama kurią nors priemonę pagal Reglamento (ES) Nr. 236/2012 28 straipsnį ESMA turėtų atsižvelgti į tai, ar priemonė kelia reglamentavimo arbitražo riziką.

(56)

Kadangi ESMA pratęsiama priemonė yra susijusi su rinkos dalyvių pareigomis teikti pranešimus apie visas akcijas, kuriomis leista prekiauti Sąjungos reguliuojamose rinkose, ją taikant bus užtikrinama, kad visoms nacionalinėms kompetentingoms institucijoms būtų taikoma viena pranešimo riba, užtikrinant Sąjungos ir ne Sąjungos rinkos dalyviams vienodas sąlygas prekiauti akcijomis, kuriomis leista prekiauti Sąjungos reguliuojamose rinkose.

(57)

ESMA turi įvertinti, ar priemonė daro žalingą poveikį, kurį būtų galima laikyti neproporcingu jos naudai.

(58)

ESMA nuomone, nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų įdėmiai stebėti bet kokius grynųjų trumpųjų pozicijų pokyčius prieš svarstydamos galimybę imtis griežtesnių priemonių. ESMA pažymi, kad įprastos pranešimo ribos (0,2 % išleisto akcinio kapitalo) tebesitęsiančiomis išskirtinėmis rinkos aplinkybėmis gali būti nepakankamos, kad būtų galima laiku pastebėti tendencijas ir kylančias grėsmes.

(59)

Nors, nustačius papildomą pareigą teikti informaciją, šią informaciją teikiantiems subjektams gali būti užkrauta papildoma našta, informaciją teikiantys subjektai jau yra pakoregavę savo vidaus sistemas pagal sprendimus (ES) 2020/525 ir (ES) 2020/1123, todėl dėl priemonės pratęsimo informaciją teikiančių subjektų atitikties išlaidoms papildomas poveikis neturėtų pasireikšti. Taip pat pažymėtina, kad priemonė neapribos rinkos dalyvių galimybių kurti arba didinti akcijų trumpąsias pozicijas. Todėl rinkos veiksmingumui nebus padaryta jokio poveikio.

(60)

Palyginti su kitomis galimomis ir didesnį intervencinį poveikį darančiomis priemonėmis, pratęsiama priemonė neturėtų padaryti poveikio rinkos likvidumui, nes dėl sugriežtinamos kai kurių rinkos dalyvių pareigos teikti informaciją jų prekybos strategijos ir atitinkamai jų dalyvavimas rinkoje neturėtų pasikeisti. Taip pat pažymėtina, kad dėl paliktos galioti su rinkos formavimo veikla ir stabilizavimo programomis susijusios išimties, subjektams, teikiantiems svarbias likvidumo užtikrinimo ir kintamumo mažinimo paslaugas, kurios yra ypač svarbios dabartinėmis aplinkybėmis, tenkanti našta neturėtų padidėti.

(61)

Dėl pratęsiamos priemonės taikymo srities ESMA mano, kad priemonę apribojus ir taikant tik vienam arba keliems sektoriams arba tam tikrai emitentų grupei, priemonė norimo rezultato gali neduoti. Po COVID-19 pandemijos protrūkio užfiksuotas kainų mažėjimo mastas, didelė akcijų (ir sektorių), kurioms padarytas poveikis, įvairovė ir ES šalių ekonomikos ir prekybos vietų tarpusavio sąsajų laipsnis leidžia manyti, kad visoje ES taikoma priemonė tikriausiai bus veiksmingesnė nei sektorinės priemonės, teikiant išankstinę rinkos informaciją kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms.

(62)

Kalbant apie galimą netikrumą rinkoje, šia priemone nėra nustatoma jokių naujų reguliavimo pareigų, nes nustatant žemesnę atitinkamą ribą tik pakeičiama nuo 2012 m. galiojanti pranešimo pareiga. ESMA taip pat pabrėžia, kad pratęsiama priemonė ir toliau yra taikoma tik pranešimui apie akcijas, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje Sąjungos rinkoje, kad būtų galima surinkti informaciją apie pozicijas, kurių atveju papildomos informacijos teikimas atrodo aktualiausias.

(63)

Todėl ESMA mano, kad tokia sugriežtinta skaidrumo užtikrinimo pareiga neturėtų daryti žalingo ir duodamai naudai neproporcingo poveikio finansų rinkų veiksmingumui arba investuotojams ir dėl jos finansų rinkose neapibrėžtumo neturėtų atsirasti.

(64)

Dėl priemonės trukmės ESMA mano, kad, remiantis šiuo metu turima informacija ir apskritai atsižvelgiant į tebesitęsiantį COVID-19 pandemijos sukeltą neapibrėžtumą dėl ateities, priemonę pagrįsta pratęsti trims mėnesiams. ESMA ketina grąžinti įprastą informacijos teikimo tvarką iškart, kai padėtis pagerės, tačiau kol kas negali atmesti galimybės, kad jei padėtis pablogės arba rinkos tebebus nestabilios, priemonė gali būti pratęsta.

(65)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau ir iki šios dienos sukauptais duomenimis, ESMA daro išvadą, kad, atsižvelgiant į tebesitęsiančias nepalankias aplinkybes, šis sprendimas pratęsti laikiną didesnio grynųjų trumpųjų pozicijų skaidrumo priemonę yra proporcingas.

(66)

ESMA pasikonsultavo su Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV). ESRV neprieštaravo, kad siūlomas sprendimas būtų priimtas.

(67)

Apie ketinamą priimti sprendimą ESMA pranešė nacionalinėms kompetentingoms institucijoms.

(68)

ESMA pratęsta priemonė bus taikoma nuo 2020 m. rugsėjo 18 d.,