(1)

valstybes nares paveikė beprecedentė krizė, kilusi dėl COVID-19 pandemijos sukeltų ekonominių, socialinių padarinių ir padarinių sveikatai. Krizė stabdo augimą valstybėse narėse, o tai savo ruožtu dar labiau didina likvidumo trūkumą dėl staiga reikšmingai išaugusių viešųjų investicijų į valstybių narių sveikatos priežiūros sistemas ir kitus ekonomikos sektorius poreikio. Krizė taip pat pablogino žmonių, kuriems gresia skurdas, padėtį ir taip sumažino socialinę sanglaudą valstybėse narėse. Be to, vidaus sienų uždarymas turėjo didelį poveikį ekonominiam bendradarbiavimui, visų pirma pasienio teritorijose, o tai turėjo įtakos važinėjimo į darbą galimybėms ir labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) gyvybingumui. Dėl to susidarė išskirtinė padėtis, kuriai spręsti būtinos specialios, neatidėliotinos ir išskirtinės priemonės, kuriomis būtų nedelsiant padarytas poveikis realiajai ekonomikai;

(2)

siekiant reaguoti į krizės poveikį, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1301/2013 (4) ir (ES) Nr. 1303/2013 (5) buvo iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/460 (6), kad būtų sudarytos lankstesnės sąlygos įgyvendinti Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Europos socialinio fondo (ESF), Sanglaudos fondo (toliau kartu – fondai) ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) remiamas veiksmų programas. Vis dėlto didelis neigiamas poveikis Sąjungos ekonomikoms ir visuomenėms dar pablogėjo, todėl abu reglamentai buvo dar kartą iš dalies pakeisti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2020/558 (7). Tais pakeitimais valstybėms narėms buvo suteiktas išskirtinis papildomas lankstumas, kad jos galėtų susitelkti į būtiną atsaką į šią beprecedentę krizę, padidinus galimybę sutelkti nepanaudotą fondų paramą ir supaprastinus su programų įgyvendinimu ir auditu susijusius procedūrinius reikalavimus;

(3)

2020 m. balandžio 23 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino gaivinimo veiksmų gaires siekiant atsitiesti po didžiulių sukrėtimų ekonomikai ir, viena vertus, sušvelninti socialinius ir ekonominius padarinius Sąjungai, kuriuos lėmė išskirtiniai valstybių narių nustatyti apribojimai siekiant suvaldyti COVID-19 plitimą, ir, kita vertus, išvengti asimetriško atgaivinimo rizikos, kylančios dėl to, kad skirtingos valstybės narės taiko skirtingas nacionalines priemones, kurios savo ruožtu turėjo didelį poveikį vidaus rinkos veikimui. Gaivinimo veiksmų gairės turi stiprų investicijų komponentą ir ragina įsteigti Europos ekonomikos gaivinimo fondą. Be to, kaip buvo dar kartą patvirtinta 2020 m. liepos 21 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose, paveda Komisijai išanalizuoti poreikius, kad tie ištekliai būtų nukreipti į labiausiai nukentėjusius Sąjungos sektorius ir geografines dalis, kartu išaiškinant sąsają su 2021–2027 m. daugiamete finansine programa;

(4)

remiantis Tarybos reglamentu (ES) 2020/2094 (8) ir neviršijant pagal jį skirtų išteklių, Europos struktūrinių ir investicijų fondų finansuojamos gaivinimo ir atsparumo priemonės turėtų būti įgyvendinamos siekiant reaguoti į beprecedentį COVID-19 krizės poveikį. Tokie papildomi ištekliai turėtų būti naudojami taip, kad būtų užtikrintas Reglamente (ES) 2020/2094 numatytų terminų laikymasis;

(5)

šiuo reglamentu nustatomos taisyklės ir įgyvendinimo tvarka, susijusios su papildomais ištekliais, numatytais sanglaudai ir Europos teritorijoms skirtoje ekonomikos gaivinimo pagalbos iniciatyvoje (toliau – REACT-EU), siekiant suteikti paramą COVID-19 pandemijos sukeltai krizei ir jos socialiniams padariniams įveikti skirtiems veiksmams skatinti ir pasirengti žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui. REACT-EU papildoma išskirtinė iki 47 500 000 000 EUR suma 2018 m. kainomis biudžetiniams įsipareigojimams iš struktūrinių fondų 2021 m. ir 2022 m. turėtų būti skirta paremti labiausiai paveiktų valstybių narių ir regionų veiksmams, skirtiems COVID-19 pandemijos sukeltai krizei ir jos socialiniams padariniams įveikti, ir pasirengti žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui (REACT-EU ištekliai), siekiant, kad ištekliai per esamas veiksmų programas greitai pasiektų realiąją ekonomiką. REACT-EU ištekliai skiriami iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės. Dalis REACT-EU išteklių turėtų būti skiriami Komisijos iniciatyva teikiamai techninei paramai. Komisija įgyvendinimo sprendimu turėtų nustatyti REACT-EU išteklių pasiskirstymą kiekvienai valstybei narei, remdamasi paskirstymo būdais, pagrįstais naujausiais turimais objektyviais statistiniais duomenimis apie valstybių narių santykinę gerovę ir COVID-19 krizės poveikio mastą jų ekonomikai ir visuomenei. Prieš taikant paskirstymo metodą 2021 m. REACT-EU ištekliams ir paramai svarbiausiems sektoriams po COVID-19 krizės tam tikrose valstybėse narėse, 100 000 000 EUR ir 50 000 000 EUR sumos atitinkamai turėtų būti skiriamos Liuksemburgui ir Maltai. Paskirstymo būdai turėtų apimti specialią papildomą sumą atokiausiems regionams dėl jų ekonomikos ir visuomenės ypatingo pažeidžiamumo. Tam, kad būtų atsižvelgta į kintantį COVID-19 krizės poveikio pobūdį, 2021 m. šį pasiskirstymą reikėtų patikslinti, kad taikant tą patį paskirstymo būdą ir naudojantis naujausiais 2021 m. spalio 19 d. turimais statistiniais duomenimis būtų paskirstyta 2022 m. REACT-EU išteklių dalis;

(6)

atsižvelgiant į kovos su klimato kaita laikantis Sąjungos įsipareigojimų įgyvendinti Paryžiaus susitarimą ir JT darnaus vystymosi tikslus svarbą, fondai padės integruoti klimato politikos veiksmus ir siekti bendro tikslo 30 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams įgyvendinti. Tikimasi, kad 25 proc. REACT-EU bendro finansinio paketo bus skiriama su klimatu susijusiems tikslams. Atsižvelgiant į REACT-EU, kaip krizės įveikimo priemonės, pobūdį ir į šiuo reglamentu suteikiamą lankstumą, įskaitant paramos telkimo pagal temas reikalavimų nebuvimą ir galimybę valstybėms narėms nukreipti REACT-EU išteklius remti ERPF arba ESF veiksmus pagal savo poreikius, valstybių narių įnašai siekiant to tikslo gali skirtis priklausomai nuo nacionalinių prioritetų;

(7)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Šios taisyklės nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 (9) (toliau – Finansiniame reglamente) ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo naudojant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir taikant netiesioginio vykdymo metodą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtose taisyklėse taip pat numatyta bendra Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų sistema;

(8)

siekiant valstybėms narėms suteikti kuo daugiau lankstumo nustatant COVID-19 pandemijos sukeltai krizei ir jos socialiniams padariniams įveikti skirtus veiksmus ir rengiantis žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui, asignavimus Komisija turėtų nustatyti valstybių narių lygmeniu. Be to, taip pat reikėtų numatyti galimybę naudoti bet kokius kitus REACT-EU išteklius pagalbai labiausiai skurstantiems asmenims ir Jaunimo užimtumo iniciatyvai (toliau – JUI) paremti. Taip pat būtina nustatyti asignavimų techninei paramai valstybių narių iniciatyva viršutines ribas, kartu valstybėms narėms suteikiant kuo didžiausią lankstumą dėl asignavimų, susijusių su ERPF ar ESF remiamomis veiksmų programomis. ESF veiklos pajėgumas turėtų būti išlaikytas skiriant REACT-EU išteklių užimtumo, visų pirma jaunimo užimtumo pagal sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą, įgūdžių ir švietimo, socialinės įtraukties ir sveikatos politikos srityse, didžiausią dėmesį skiriant pagalbai nepalankioje padėtyje esančioms grupėms ir vaikams. Kadangi tikimasi, kad REACT-EU ištekliai bus greitai išleisti, su tais ištekliais susiję įsipareigojimai turėtų būti panaikinami tik užbaigiant veiksmų programas;

(9)

kadangi COVID-19 pandemija skirtingai paveikė valstybių narių regionus ir savivaldybes, svarbu, kad regionų ir vietos subjektai iš valdžios institucijų, ekonominiai ir socialiniai partneriai bei pilietinė visuomenė, laikydamiesi partnerystės principo, dalyvautų rengiant, įgyvendinant, stebint ir vertinant REACT-EU remiamus veiksmus, kuriais siekiama įveikti krizę;

(10)

taip pat REACT-EU išteklių atveju reikėtų nustatyti galimybę finansinius asignavimus pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą perkelti iš ERPF į ESF ir atvirkščiai pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 25a straipsnį. Tokie perkėlimai neturėtų daryti poveikio ištekliams pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą ar specialiam JUI skirtam asignavimui;

(11)

siekiant papildyti veiksmus, kuriems jau teikiama parama iš ERPF, kurios apimtis išplėsta pagal Reglamentą (ES) 2020/460 ir Reglamentą (ES) 2020/558, valstybėms narėms turėtų toliau būti leidžiama papildomus išteklius pirmiausia naudoti investicijoms į sveikatos priežiūros produktus ir paslaugas, įskaitant tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas ir institucinę, bendruomeninę globą bei globą šeimoje, paramai apyvartinio kapitalo ar paramos MVĮ investicijoms forma, įskaitant konsultavimo paramą, visų pirma sektoriuose, kurie buvo labiausiai paveikti COVID-19 pandemijos ir kuriuose būtina skubiai imtis gaivinimo priemonių, kaip antai turizmo ir kultūros sektoriuose, investicijoms, kuriomis prisidedama prie perėjimo prie skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos, investicijoms į piliečiams teikiamų nediskriminacinių pagrindinių paslaugų infrastruktūrą ir ekonominės paramos priemones regionams, kurie yra labiausiai priklausomi nuo COVID-19 krizės labiausiai paveiktų sektorių. Taip pat reikėtų skatinti glaudesnį bendradarbiavimą, koordinavimą ir didesnį atsparumą sveikatos srityje. Be to, turėtų būti teikiama parama techninei pagalbai. Tikslinga REACT-EU išteklius išskirtinai skirti naujam teminiam tikslui „Veiksmų, skirtų COVID-19 pandemijos sukeltai krizei ir jos socialiniams padariniams įveikti, skatinimas ir pasirengimas žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui“, kuris taip pat turėtų būti vienintelis investavimo prioritetas, kad būtų įmanoma supaprastinti šių išteklių programavimą ir įgyvendinimą;

(12)

ESF atveju valstybės narės REACT-EU išteklius visų pirma turėtų naudoti įsidarbinimo galimybėms ir prieigai prie socialinių sistemų remti, užtikrinant darbo vietų išsaugojimą, be kita ko, taikant sutrumpinto darbo laiko programas ir remiant savarankiškai dirbančius asmenis, taip pat verslininkus, laisvai samdomus darbuotojus, menininkus ir kūrybos sektoriaus darbuotojus. Sutrumpinto darbo laiko programomis ir panašiomis priemonėmis, ypač skirtomis savarankiškai dirbantiems asmenims, siekiama apsaugoti darbuotojus ir savarankiškai dirbančius asmenis nuo nedarbo rizikos, kartu išlaikant tas pačias darbuotojų darbo ir įdarbinimo sąlygas bei darbo užmokestį. Šioms programoms skirti REACT-EU ištekliai turi būti naudojami tik darbuotojams remti. Dabartinėmis išskirtinėmis aplinkybėmis, susidariusiomis dėl COVID-19 pandemijos, paramą sutrumpinto darbo laiko programoms, skirtoms samdomiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, turėtų būti galima teikti net tada, kai ji nėra derinama su aktyviomis darbo rinkai skirtomis priemonėmis, nebent tos priemonės būtų privalomos pagal nacionalinę teisę. Ta taisyklė taip pat turėtų būti vienodai taikoma sutrumpinto darbo laiko programoms, kurios buvo remiamos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1303/2013 su pakeitimais, padarytais reglamentais (ES) 2020/460 ir (ES) 2020/558 po COVID-19 krizės, ir kurios ir toliau remiamos pagal specialų investavimo prioritetą „COVID-19 pandemijos sukeltai krizei ir jos socialiniams padariniams įveikti skirtų veiksmų skatinimas ir pasirengimas žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui“. Sąjungos paramos šioms sutrumpinto darbo laiko programomis trukmė turėtų būti ribota;

(13)

parama taip pat turėtų būti teikiama darbo vietų kūrimui ir kokybiškam užimtumui, ypač pažeidžiamoje padėtyje esantiems asmenims, taip pat socialinės įtraukties ir skurdo panaikinimo priemonėms. Jaunimo užimtumo priemonės turėtų būti išplėstos atsižvelgiant į sustiprintą Jaunimo garantijų iniciatyvą. Turėtų būti numatytos investicijos į švietimą, mokymą ir įgūdžių ugdymą, įskaitant perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą, visų pirma palankių sąlygų neturinčioms grupėms. Turėtų būti skatinamos vienodos galimybės naudotis visuotinės svarbos paslaugomis, taip pat ir vaikams, vyresnio amžiaus asmenims, neįgaliesiems, etninėms mažumoms ir benamiams;

(14)

be to, valstybės narės turėtų ir toliau skirti ypatingą dėmesį žmonėms, gyvenantiems kaimo, pasienio, mažiau išsivysčiusiuose, salų, kalnuotuose, retai apgyvendintuose ir atokiausiuose regionuose, taip pat pramonės pertvarkos ir gyventojų skaičiaus mažėjimo paveiktose vietovėse, ir, kai tikslinga, naudoti REACT-EU išteklius tokiems žmonėms remti;

(15)

kadangi laikinas sienų tarp valstybių narių uždarymas sukėlė didelių sunkumų pasienio bendruomenėms ir įmonėms, tikslinga valstybėms narėms leisti skirti REACT-EU išteklių taip pat ir esamoms tarpvalstybinėms programoms pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą;

(16)

siekiant užtikrinti, kad valstybės narės turėtų pakankamai finansinių išteklių skubiai įgyvendinti veiksmus, skirtus COVID-19 pandemijos sukeltai krizei ir jos socialiniams padariniams įveikti ir pasirengti žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui, būtina padidinti pradinio išankstinio finansavimo mokėjimus, kad REACT-EU ištekliais remiami veiksmai galėtų būti greitai įgyvendinami. Išmokėtinas pradinis išankstinis finansavimas turėtų užtikrinti, kad valstybės narės prireikus turėtų lėšų avansui paramos gavėjams sumokėti ir galėtų greitai atlyginti paramos gavėjų išlaidas pagal pateiktus mokėjimo prašymus;

(17)

valstybės narės turėtų turėti galimybę skirti REACT-EU išteklius naujoms specialioms veiksmų programoms pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslą arba naujoms esamų programų prioritetinėms kryptims pagal investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą ir Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslus. Siekiant sudaryti sąlygas greitam įgyvendinimui, naujų specialių veiksmų programų atveju turėtų būti galima nurodyti tik tas paskirtąsias institucijas, kurios atsakingos už jau vykdomas ERPF, ESF arba Sanglaudos fondo remiamas programas. Nereikėtų reikalauti valstybių narių ex ante vertinimo, o elementų, reikalingų norint veiksmų programą pateikti Komisijai patvirtinti, skaičius turėtų būti apribotas;

(18)

REACT-EU ištekliai turėtų būti naudojami laikantis darnaus vystymosi ir žalos nedarymo principų, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimą ir JT darnaus vystymosi tikslus. Be to, įgyvendinant veiksmų programas turėtų būti atsižvelgiama į moterų ir vyrų lygybę, lyčių aspekto integravimą ir lyčių aspektu grindžiamo požiūrio įtraukimą, ir tai turėtų būti skatinama;

(19)

siekiant sumažinti viešiesiems biudžetams tenkančią naštą dėl veiksmų, skirtų COVID-19 pandemijos sukeltai krizei ir jos socialiniams padariniams įveikti ir pasirengti žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui, išlaidos veiksmams remti turėtų būti tinkamos finansuoti nuo 2020 m. vasario 1 d. ir valstybėms narėms turėtų būti suteikta išskirtinė galimybė prašyti iki 100 proc. siekiančios bendro finansavimo normos, taikytinos atskiroms veiksmų programų prioritetinėms kryptims, pagal kurias paramai naudojami REACT-EU ištekliai;

(20)

nors svarbu užtikrinti, kad išlaidų tinkamumo finansuoti 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu galutinis terminas išliktų 2023 m. gruodžio 31 d., reikėtų aiškiai nurodyti, kad remtini veiksmai vis dar galėtų būti atrinkti 2023 m. laikotarpiu;

(21)

siekiant užtikrinti tam tikrų veiksmų, remiamų iš REACT-EU išteklių, įgyvendinimo tęstinumą, turėtų būti taikomos Reglamente, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio ir migracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų priemonės finansinės taisyklės, nustatytos laipsniško vykdymo nuostatos;

(22)

atsižvelgiant į konkrečias lankstumo priemones reaguojant į COVID-19 protrūkį, įtrauktas į Reglamentą (ES) Nr. 1303/2013 Reglamentu (ES) 2020/558, išlaidos, skirtos fiziškai užbaigtiems arba visiškai įgyvendintiems veiksmams, kuriais skatinami veiksmai COVID-19 pandemijos sukeltai krizei ir jos socialiniams padariniams įveikti ir pasirengti žaliajam, skaitmeniniam ir atspariam ekonomikos atgaivinimui, remiamiems pagal atitinkamą naują teminį tikslą, taip pat turėtų būti tinkamos finansuoti, jei atitinkami veiksmai buvo pradėti nuo 2020 m. vasario 1 d.;

(23)

tam, kad valstybės narės REACT-EU išteklius galėtų greitai panaudoti dar šiuo programavimo laikotarpiu, valstybes nares galima pagrįstai išimtine tvarka atleisti nuo prievolės laikytis ex ante sąlygų bei veiklos lėšų rezervo ir veiklos rezultatų plano reikalavimų, nuo reikalavimų, susijusių su paramos telkimu pagal temas, taip pat nuo ribinių verčių tvariai miestų plėtrai gaunant finansavimą iš ERPF bei reikalavimų parengti komunikacijos strategiją, susijusią su REACT-EU ištekliais. Vis dėlto būtina nustatyti, kad valstybės narės iki 2024 m. gruodžio 31 d. atliktų bent vieną vertinimą, kad įvertintų REACT-EU išteklių efektyvumą, veiksmingumą, poveikį ir įtraukumą, taip pat tai, kaip jais prisidėta prie to, kad būtų įgyvendinti naujo specialaus teminio tikslo uždaviniai. Siekiant, kad Sąjungos lygmeniu būtų prieinama informacija, kurią būtų galima palyginti, valstybėms narėms, kai tikslinga, turėtų būti privaloma naudotis Komisijos pateiktais konkrečioms COVID-19 programoms skirtais rodikliais. Be to, valstybės narės ir vadovaujančiosios institucijos, atlikdamos savo pareigas, susijusias su informavimu, komunikavimu ir matomumu, turėtų padidinti Sąjungos nustatytų išskirtinių priemonių ir išteklių matomumą, visų pirma užtikrindamos, kad galimi paramos gavėjai, paramos gavėjai, dalyviai, finansinių priemonių galutiniai gavėjai ir visuomenė žinotų apie šių REACT-EU išteklių buvimą, mastą ir jų teikiamą papildomą paramą;

(24)

siekiant REACT-EU išteklius tikslingai nukreipti į tas geografines vietoves, kur jų labiausiai reikia (tai būtų ypatinga priemonė, taikoma nedarant poveikio bendroms struktūrinių fondų išteklių asignavimo taisyklėms), REACT-EU ERPF ir ESF skirti ištekliai neturėtų būti skirstomi pagal regionų kategorijas. Tačiau valstybės narės, vadovaudamosi ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos tikslais, išdėstytais SESV 174 straipsnyje, turėtų atsižvelgti į skirtingų regionų poreikius ir jų išsivystymo lygį siekiant užtikrinti, kad parama būtų teikiama išlaikant pusiausvyrą tarp labiausiai nuo COVID-19 pandemijos poveikio nukentėjusių regionų ir miestų poreikių ir poreikio daugiausia dėmesio ir toliau skirti menkiau išsivysčiusiems regionams. Valstybės narės, laikydamosi partnerystės principo, taip pat turėtų įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas bei atitinkamas pilietinei visuomenei ir socialiniams partneriams atstovaujančias įstaigas;

(25)

išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, išlaidoms pagal REACT-EU turėtų būti taikomi tie patys įpareigojimai ir apsaugos priemonės kaip ir visam sanglaudos finansavimui. Tai apima pagrindinių teisių paisymą ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos laikymąsi, taip pat veiksmingas kovos su sukčiavimu priemones, įgyvendinamas padedant esamoms valstybių narių ir Sąjungos lygmens kovos su sukčiavimu agentūroms, pavyzdžiui, Europos kovos su sukčiavimu tarnybai ir atitinkamais atvejais Europos prokuratūrai;

(26)

kai patvirtinamos priemonės Sąjungos biudžetui apsaugoti, labai svarbu, kad būtų tinkamai apsaugoti teisėti galutinių gavėjų ir naudos gavėjų interesai;

(27)

siekiant palengvinti lėšų perkėlimą, leidžiamą pagal šį reglamentą nustatytais pakeitimais, Finansinio reglamento 30 straipsnio 1 dalies f punkte nustatyta sąlyga dėl asignavimų panaudojimo tam pačiam tikslui tiems perkėlimams neturėtų būti taikoma;

(28)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. reaguoti į COVID-19 krizės poveikį nustatant lankstumo priemones Europos struktūrinių ir investicijų fondų paramos teikimo srityje, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(29)

atsižvelgiant į tai, kad būtina skubiai reaguoti į padėtį, susidariusią dėl COVID-19 pandemijos, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną;

(30)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(31)

Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (10) 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (11) ar Tarybos sprendimo 2014/335/ES, Euratomas (12) pakeitimai, priimti to Susitarimo įsigaliojimo dieną arba vėliau, Jungtinei Karalystei netaikomi, jei tie pakeitimai daro poveikį Jungtinės Karalystės finansiniams įsipareigojimams. Pagal šį reglamentą 2021 m. ir 2022 m. parama finansuojama padidinus Sąjungos nuosavų išteklių viršutinę ribą, o tai darytų poveikį Jungtinės Karalystės finansiniams įsipareigojimams. Todėl šis reglamentas neturėtų būti taikomas Jungtinei Karalystei arba jos teritorijoje,

1.

įterpiami šie straipsniai:

(*1)   2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2020/2094, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė atsigavimui po COVID-19 krizės paremti (OL L 433, 2020 12 22, p. 23).“;"

2.

154 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„92a ir 92b straipsniai netaikomi Jungtinei Karalystei ar jos teritorijoje. Šiose nuostatose pateikiama nuorodos į valstybes nares neapima Jungtinės Karalystės.“

3.

Šio reglamento priede išdėstytas tekstas įterpiamas kaip VIIa priedas.