(1)

Komisijos pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2020 m. buvo siekiama sukurti tvirtą Sąjungos sistemą, būtiną siekiant užtikrinti, kad BŽŪP išliktų bendra politika, kurioje būtų užtikrintos vienodos sąlygos, kartu valstybėms narėms taip pat suteikiant didesnę atsakomybę už tai, kaip jos pasiekia nustatytus tikslus ir galutines reikšmes. Todėl valstybės narės turi parengti BŽŪP strateginius planus ir juos įgyvendinti po to, kai juos patvirtins Komisija;

(2)

teisėkūros procedūra dėl Komisijos pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl BŽŪP po 2020 m. nebuvo užbaigta pakankamai anksti, kad valstybės narės ir Komisija galėtų parengti visus elementus, kurie yra būtini siekiant naująją teisinę sistemą ir BŽŪP strateginius planus taikyti nuo 2021 m. sausio 1 d., kaip iš pradžių siūlė Komisija. Toks vėlavimas nulėmė netikrumą ir riziką ūkininkams Sąjungoje ir visam Sąjungos žemės ūkio sektoriui. Siekiant sumažinti šį netikrumą ir išlaikyti kaimo vietovių ir regionų gyvybingumą, taip pat prisidėti prie aplinkos tvarumo, šiame reglamente turėtų būti numatytas tolesnis dabartinės 2014–2020 m. BŽŪP sistemos (toliau – dabartinė BŽŪP sistema) taisyklių taikymas ir nenutrūkstamas išmokų ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams teikimas, taip užtikrinant nuspėjamumą ir stabilumą pereinamuoju laikotarpiu 2021 m. ir 2022 m. (toliau – pereinamasis laikotarpis), kol bus pradėta taikyti naujoji teisinė sistema, apimanti laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. (toliau – naujoji teisinė sistema);

(3)

kadangi vis dar reikia užbaigti teisėkūros procedūrą dėl Komisijos pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl BŽŪP po 2020 m., o valstybės narės vis dar turi parengti BŽŪP strateginius planus ir reikia konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais, dabartinė BŽŪP sistema turėtų būti toliau taikoma papildomą dvejų metų laikotarpį. Pereinamojo laikotarpio tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas paramos gavėjams sklandžiai pereiti į naują programavimo laikotarpį ir numatyti galimybę atsižvelgti į 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikatą dėl Europos žaliojo kurso (toliau – Europos žaliasis kursas);

(4)

siekiant užtikrinti, kad 2021 m. ir 2022 m. ūkininkai ir kiti paramos gavėjai galėtų gauti Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramą, Sąjunga turėtų toliau teikti tokią paramą pereinamuoju laikotarpiu pagal dabartinės BŽŪP sistemos sąlygas. Dabartinė BŽŪP sistema buvo nustatyta visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (ES) Nr. 1303/2013 (4), (ES) Nr. 1305/2013 (5), (ES) Nr. 1306/2013 (6), (ES) Nr. 1307/2013 (7) ir (ES) Nr. 1308/2013 (8);

(5)

šiuo reglamentu valstybėms narėms turėtų būti suteikta pakankamai laiko parengti savo atitinkamus BŽŪP strateginius planus, taip pat sudarytos palankesnės sąlygos sukurti administracines struktūras, kurios būtinos norint sėkmingai įgyvendinti naująją teisinę sistemą, visų pirma suteikiant galimybę padidinti techninę pagalbą. Visi BŽŪP strateginiai planai turėtų būti parengti taip, kad galėtų įsigalioti pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, siekiant, jog ūkininkavimo sektoriui būtų užtikrintas labai reikalingas stabilumas ir tikrumas;

(6)

atsižvelgiant į tai, kad Sąjunga turėtų toliau remti kaimo plėtrą visu pereinamuoju laikotarpiu, valstybės narės turėtų turėti galimybę savo pratęstas kaimo plėtros programas finansuoti iš atitinkamų 2021 m. ir 2022 m. biudžeto asignavimų. Pratęstomis programomis turėtų būti užtikrinta bent tokia pati bendra EŽŪFKP įnašo dalis, kuri skirta Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 59 straipsnio 6 dalyje nurodytoms priemonėms, atsižvelgiant į Europos žaliajame kurse nustatytus naujus užmojus;

(7)

Reglamente (ES) Nr. 1303/2013 nustatomos bendros taisyklės, taikomos EŽŪFKP ir kitiems fondams, veikiantiems pagal bendrą sistemą. Tas reglamentas turėtų būti toliau taikomas 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu ir 2021 bei 2022 programavimo metais EŽŪFKP lėšomis remiamoms programoms;

(8)

Reglamente (ES) Nr. 1303/2013 nustatyti įgyvendinimo ataskaitų, metinių peržiūrų posėdžių, ex post vertinimų ir apibendrinamųjų ataskaitų, išlaidų tinkamumo finansuoti ir įsipareigojimų panaikinimo, taip pat biudžetinių įsipareigojimų terminai taikomi tik 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu. Tie terminai turėtų būti pritaikyti siekiant atsižvelgti į tai, kad pratęsta laikotarpio, per kurį turėtų būti įgyvendinamos su EŽŪFKP parama susijusios programos, trukmė;

(9)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1310/2013 (9) ir Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 807/2014 (10) nustatyta, kad išlaidos, susijusios su tam tikrais ilgalaikiais įsipareigojimais, prisiimtais remiantis tam tikrais reglamentais, pagal kuriuos parama kaimo plėtrai buvo teikiama prieš pradedant taikyti Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013, 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu tam tikromis sąlygomis turėtų būti toliau padengiamos EŽŪFKP lėšomis. Be to, tos išlaidos atitinkamų teisinių įsipareigojimų galiojimo laikotarpiu tomis pačiomis sąlygomis toliau turėtų būti tinkamos finansuoti 2021 ir 2022 programavimo metais. Dėl teisinio aiškumo ir tikrumo taip pat turėtų būti paaiškinta, kad teisiniams įsipareigojimams, prisiimtiems pagal ankstesnes priemones, atitinkančias Reglamente (ES) Nr. 1305/2013 nustatytas priemones, kurioms taikoma integruota administravimo ir kontrolės sistema, turėtų būti taikoma ta integruota administravimo ir kontrolės sistema ir kad su tais teisiniais įsipareigojimais susijusios išmokos turėtų būti išmokėtos laikotarpiu nuo gruodžio 1 d. iki kitų kalendorinių metų birželio 30 d.;

(10)

EŽŪFKP lėšomis turėtų būti galima padengti gebėjimų stiprinimo ir parengiamųjų veiksmų, kuriais remiamas bendruomenės inicijuotos vietos plėtros strategijų rengimas ir būsimas įgyvendinimas pagal naująją teisinę sistemą, išlaidas;

(11)

2015 m. paskirstydamos teises į išmokas arba perskaičiuodamos teises į išmokas valstybių narių, išlaikančių esamas teises į išmokas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1307/2013, kai kurios valstybės narės padarė klaidų nustatydamos teisių į išmokas skaičių arba vertę. Daugelis šių klaidų (net jei jos buvo padarytos tik vieno ūkininko atžvilgiu) turi įtakos visų ūkininkų ir visų metų teisių į išmokas vertei. Kai kurios valstybės narės padarė klaidų ir po 2015 m., paskirstydamos teises į išmokas iš rezervo, pavyzdžiui, apskaičiuodamos vidutinę vertę. Tokiems reikalavimų nesilaikymo atvejams paprastai taikoma finansinė pataisa, kol atitinkama valstybė narė imasi taisomųjų priemonių. Atsižvelgiant į laikotarpį, praėjusį nuo pirmojo paskirstymo, valstybių narių pastangas nustatyti ir, kai aktualu, ištaisyti teisių į išmokas klaidas, taip pat siekiant teisinio aiškumo, nuo tam tikros dienos teisių į išmokas skaičius ir vertė turėtų būti laikomi teisėtais ir tvarkingais;

(12)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 24 straipsnio 6 dalį valstybėms narėms buvo suteikta galimybė skiriant teises į išmokas taikyti sumažinimo koeficientą reikalavimus atitinkantiems hektarams, kurie apima daugiamečius žolynus, esančius vietovėse, kuriose esama sudėtingų klimato sąlygų. Alpių ganyklos dažnai tvarkomos kolektyviai, todėl plotai skirstomi kasmet ir dėl to atitinkamų valstybių narių ūkininkai susiduria su dideliu netikrumu. Paaiškėjo, kad šios sistemos įgyvendinimas yra ypač sudėtingas, visų pirma kiek tai susiję su tikslia atitinkamų plotų apibrėžtimi. Kadangi teisių į išmokas vertė plotuose, kuriuose sumažinimo koeficientas netaikomas, priklauso nuo teisių į išmokas sumos nustatytuose plotuose, šis netikrumas vėliau paveikia visus ūkininkus atitinkamose valstybėse narėse. Siekiant stabilizuoti tose valstybėse narėse šiuo metu taikomą sistemą ir kuo anksčiau užtikrinti teisinį tikrumą visiems ūkininkams atitinkamose valstybėse narėse, atitinkamos valstybės narės turėtų galėti laikyti visų anksčiau nei 2020 m. sausio 1 d. visiems ūkininkams skirtų teisių į išmokas vertę ir skaičių teisėtais ir tvarkingais. Tų teisių į išmokas vertė, nedarant poveikio jokioms teisių gynimo priemonėms, kuriomis gali naudotis atskiri paramos gavėjai, turėtų būti 2019 kalendorinių metų vertė, galiojanti 2019 m. gruodžio 31 d.;

(13)

teisių į išmokas patvirtinimas nereiškia, kad siekiant užtikrinti Sąjungos biudžeto apsaugą nuo reikalavimų neatitinkančių išlaidų valstybės narės atleidžiamos nuo atsakomybės pagal EŽŪGF pasidalijamojo valdymo principą. Taigi teisių į išmokas, skirtų ūkininkams anksčiau nei 2021 m. sausio 1 d. arba, išimties tvarka, anksčiau nei 2020 m. sausio 1 d., patvirtinimas neturėtų daryti poveikio Komisijos įgaliojimams priimti sprendimus, nurodytus Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 52 straipsnyje, susijusius su neteisėtai išmokėtomis sumomis, skirtomis bet kuriems kalendoriniams metams iki 2020 m. imtinai arba, išimties tvarka, iki 2019 m. imtinai, dėl klaidų, susijusių su tų teisių į išmokas skaičiumi arba verte;

(14)

atsižvelgiant į tai, kad BŽŪP naujoji teisinė sistema dar nepriimta, turėtų būti aiškiai įvardinta, kad turėtų būti nustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės, reglamentuojančios perėjimą nuo dabartinių paramos, teikiamos daugiamečiu pagrindu, sistemų prie naujosios teisinės sistemos;

(15)

kad nebūtų didelio įsipareigojimų perkėlimo iš dabartinio kaimo plėtros programavimo laikotarpio į BŽŪP strateginius planus, naujų daugiamečių įsipareigojimų, susijusių su agrarinės aplinkosaugos ir klimato sritimi, ekologiniu ūkininkavimu ir gyvūnų gerove, trukmė paprastai turėtų būti ne ilgesnė kaip treji metai. Nuo 2022 m. dabartiniai įsipareigojimai turėtų būti pratęsti ne ilgiau kaip vieniems metams;

(16)

Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 31 straipsnio 5 dalyje numatytos pereinamojo laikotarpio priemonės, kuriomis siekiama palengvinti laipsnišką išmokų panaikinimą vietovėse, kurios dėl naujų ribų nustatymo kriterijų taikymo nebebūtų laikomos vietovėmis, kuriose esama gamtinių kliūčių. Tokios išmokos turėjo būti mokamos iki 2020 m. ir ne ilgiau kaip ketverius metus. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2393 (11) pradinis tokių vietovių naujų ribų nustatymo terminas pratęstas iki 2019 m. Valstybių narių, nustačiusių ribų nustatymą 2018 m. ir 2019 m., ūkininkų atžvilgiu išmokų laipsniško panaikinimo laikotarpis negalėjo pasiekti maksimalaus ketverių metų laikotarpio. Siekiant tęsti laipsnišką išmokų panaikinimą, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama toliau jas mokėti 2021 m. ir 2022 m., kai taikytina. Siekiant užtikrinti tinkamą išmokų už hektarą lygį pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 31 straipsnio 5 dalį, 2021 m. ir 2022 m. turėtų būti nustatytas 25 EUR už hektarą išmokos dydis;

(17)

kadangi dėl klimato kaitos ir padidėjusio kainų svyravimo ūkininkai susiduria su vis didesne ekonomine rizika ir rizika aplinkai, Reglamente (ES) Nr. 1305/2013 numatyta rizikos valdymo priemonė, skirta padėti ūkininkams mažinti šią riziką. Ta priemonė apima finansinius įnašus į savitarpio pagalbos fondus ir pajamų stabilizavimo priemonę. Siekiant užtikrinti, kad ūkininkams visoje Sąjungoje būtų taikomos vienodos sąlygos, nebūtų iškraipoma konkurencija ir būtų vykdomi tarptautiniai Sąjungos įsipareigojimai, paramos skyrimui pagal tą priemonę buvo numatytos specialios sąlygos. Siekiant toliau skatinti tos priemonės naudojimą visų sektorių ūkininkų atžvilgiu, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė sumažinti 30 % ribą, pagal kurią ūkininkams skiriama kompensacija už produkcijos ar pajamų sumažėjimą, taikomą atitinkamai priemonei, tačiau ją sumažinant iki ne mažiau kaip 20 %;

(18)

COVID-19 protrūkio poveikis ūkininkams ir kaimo verslams – beprecedentis. Valstybėse narėse taikomų didelių judėjimo apribojimų pratęsimas, taip pat privalomas parduotuvių, lauko prekyviečių, restoranų ir kitų apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų uždarymas lėmė ekonominį sukrėtimą žemės ūkio sektoriuje ir kaimo bendruomenėse ir sukėlė likvidumo ir grynųjų pinigų srautų problemų ūkininkams ir smulkiems verslams, užsiimantiems žemės ūkio produktų perdirbimu, rinkodara arba plėtojimu. Siekiant reaguoti į dėl COVID-19 protrūkio kilusios krizės poveikį, Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 39b straipsnyje nurodytos priemonės taikymo trukmė turėtų būti pratęsta, kad būtų išspręstos likvidumo problemos, dėl kurių kyla pavojus ūkininkavimo veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimu, rinkodara arba plėtojimu užsiimančių smulkių verslų veiklos tęstinumui. Parama tai priemonei turėtų būti finansuojama iki 2 % iš EŽŪFKP lėšų, skirtų valstybėms narėms 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu;

(19)

siekiant išvengti padėties, kai bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai skirtos lėšos 2021 ir 2022 programavimo metais yra nepanaudojamos, valstybės narės, kurios naudojasi galimybe tiesioginėms išmokoms skirtas sumas perkelti prie kaimo plėtrai skirtų sumų, turėtų turėti galimybę taikyti 5 %, o Kroatijos atveju – 2,5 %, mažiausią sumą, skiriamą bendruomenės inicijuotai vietos plėtrai, tik EŽŪFKP įnašui, skiriamam iki 2022 m. gruodžio 31 d. pratęstai kaimo plėtros programai ir apskaičiuotam prieš perkeliant tiesioginėms išmokoms skirtas sumas;

(20)

pagal Tarybos reglamentą (ES) 2020/2094 (12) kuriuo nustatoma Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė (toliau – EURI) atsigavimui po COVID-19 krizės paremti (toliau – EURI reglamentas), 2021 ir 2022 metams turėtų būti skirta papildomų išteklių COVID-19 krizės poveikiui ir jos pasekmėms Sąjungos žemės ūkio sektoriui ir kaimo vietovėms šalinti;

(21)

atsižvelgiant į precedento neturinčius iššūkius, su kuriais dėl COVID-19 krizės susiduria Sąjungos žemės ūkio sektorius ir kaimo vietovės, pagal EURI teikiami papildomi ištekliai turėtų būti naudojami priemonėms pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 finansuoti, sudarant sąlygas atspariam, tvariam ir skaitmeniniam ekonomikos gaivinimui, atsižvelgiant į Sąjungos aplinkos ir klimato srities įsipareigojimų tikslus ir naujus užmojus, išdėstytus Europos žaliajame kurse;

(22)

todėl valstybės narės neturėtų mažinti esamų kaimo plėtros programų užmojų aplinkos srityje. Jos turėtų užtikrinti tokią pat papildomų išteklių bendrą dalį, kokią savo kaimo plėtros programose jos rezervavo aplinkai ir klimatui ypač naudingoms priemonėms iš EŽŪFKP įnašo („reikalavimų nemažinimo principas“). Be to, bent 37 % pagal EURI numatytų papildomų išteklių turėtų būti skirta priemonėms, kurios yra ypač naudingos aplinkai ir klimatui, taip pat gyvūnų gerovei ir iniciatyvai „LEADER“. O bent 55 % tų papildomų išteklių turėtų būti skirta priemonėms, kuriomis skatinama ekonominė ir socialinė plėtra kaimo vietovėse, t. y. investicijoms į materialųjį turtą, ūkių ir verslo plėtrą, paramai pagrindinėms paslaugoms bei kaimų atnaujinimui kaimo vietovėse ir bendradarbiavimui;

(23)

tuo atveju, jei valstybės narės negali kitu būdu laikytis reikalavimų nemažinimo principo, joms turėtų būti suteikta galimybė nukrypti nuo pareigos skirti bent 55 % pagal EURI gaunamų papildomų išteklių priemonėms, kuriomis remiama ekonominė ir socialinė plėtra kaimo vietovėse, ir, pageidautina, kad jos remtų priemones, kurios yra ypač naudingos aplinkai ir klimatui, Tačiau, siekiant suteikti valstybėms narėms pakankamai lankstumo, valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę nukrypti nuo reikalavimų nemažinimo principo tų papildomų išteklių atžvilgiu tiek, kiek tai būtina siekiant įvykdyti tą 55 % pareigą;

(24)

papildomiems ištekliams pagal EURI taikomos konkrečios sąlygos. Todėl tie papildomi ištekliai turėtų būti programuojami ir stebimi atskirai nuo Sąjungos paramos kaimo plėtrai, kartu, kaip įprasta, taikant Reglamente (ES) Nr. 1305/2013 nustatytas taisykles. Taigi, tie papildomi ištekliai turėtų būti naudojami pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 ir to reglamento kontekste turėtų būti laikomi sumomis, kuriomis finansuojamos EŽŪFKP priemonės. Vadinasi, turėtų būti taikomos Reglamente (ES) Nr. 1305/2013 nustatytos taisyklės, įskaitant kaimo plėtros programų pakeitimų taisykles, Reglamente (ES) Nr. 1306/2013 nustatytos taisyklės, įskaitant automatinio įsipareigojimų panaikinimo taisykles, ir Reglamente (ES) Nr. 1307/2013 nustatytos taisyklės, išskyrus atvejus, kai šiame reglamente numatyta kitaip;

(25)

siekiant užtikrinti tinkamą papildomų išteklių, teikiamų pagal EURI, sverto poveikį, turėtų būti nustatyta konkreti didžiausia bendro Sąjungos finansavimo dalis, taip pat didesnis paramos lygis investicijoms, kuriomis prisidedama prie atsparaus, tvaraus ir skaitmeninio ekonomikos gaivinimo, ir parama jauniesiems ūkininkams;

(26)

kad pereinamuoju laikotarpiu būtų užtikrintas tęstinumas, 2021 m. ir 2022 m. turėtų būti išlaikytas žemės ūkio sektoriaus krizių rezervas. Į tą rezervą turėtų būti įtraukta atitinkama rezervo suma 2021 ir 2022 metams;

(27)

kalbant apie išankstinio finansavimo iš EŽŪFKP tvarką, turėtų būti aiškiai nurodyta, kad nei pratęsus pagal šį reglamentą EŽŪFKP remiamų programų galiojimą iki 2022 m. gruodžio 31 d., nei suteikus papildomų išteklių pagal EURI reglamentą, atitinkamoms programoms neturėtų būti suteiktas papildomas išankstinis finansavimas;

(28)

šiuo metu Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 11 straipsnyje numatyta valstybių narių pareiga pranešti tik apie pagal tą straipsnį priimtus jų sprendimus ir visas numatomas gauti lėšas sumažinus konkrečiais kalendoriniais metais ūkininkui skirtinų tiesioginių išmokų sumos dalį, viršijančią 150 000 EUR, 2015–2020 metais. Siekiant užtikrinti dabartinės sistemos tęstinumą, valstybės narės taip pat turėtų pranešti apie pagal tą straipsnį priimtus savo sprendimus ir visas numatomas gauti lėšas sumažinus išmokas 2021 ir 2022 kalendoriniais metais;

(29)

remdamosi Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 14 straipsniu valstybės narės gali atlikti 2014–2020 kalendoriniais metais tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai skirtų lėšų tarpusavio perkėlimus. Siekiant užtikrinti, kad valstybės narės galėtų laikytis savo strategijos, turėtų būti galima lanksčiai tarp ramsčių perkelti ir 2021 kalendoriniams metams (2022 finansiniams metams) bei 2022 kalendoriniams metams (2023 finansiniams metams) skirtas lėšas;

(30)

kad Komisija galėtų nustatyti biudžeto viršutines ribas pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 22 straipsnio 1 dalį, 36 straipsnio 4 dalį, 42 straipsnio 2 dalį, 49 straipsnio 2 dalį, 51 straipsnio 4 dalį ir 53 straipsnio 7 dalį, būtina, kad valstybės narės apie savo sprendimus dėl 2021 kalendorinių metų finansinių asignavimų pagal kiekvieną sistemą praneštų ne vėliau kaip 2021 m. vasario 19 d., o dėl 2022 kalendorinių metų – ne vėliau kaip 2021 m. rugpjūčio 1 d.;

(31)

Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 22 straipsnio 5 dalyje numatytas linijinis teisių į išmokas vertės koregavimas, jei vienų metų bazinės išmokos sistemos viršutinė riba skiriasi nuo ankstesniais metais nustatytos viršutinės ribos dėl valstybių narių priimtų tam tikrų sprendimų, darančių poveikį bazinės išmokos sistemos viršutinei ribai. To reglamento II priedo, susijusio su nacionalinėmis viršutinėmis ribomis, pratęsimas po 2020 kalendorinių metų ir nuo tos datos galimi kasmetiniai pokyčiai gali daryti poveikį bazinės išmokos sistemos viršutinei ribai. Todėl, kad valstybės narės galėtų laikytis to reglamento 22 straipsnio 4 dalyje nustatyto įpareigojimo, kad bendra visų teisių į išmokas ir rezervų vertės suma būtų lygi bazinės išmokos sistemos viršutinei ribai, tikslinga nustatyti, kad linijinis koregavimas būtų pritaikytas prie to reglamento II priedo pratęsimo arba jo pakeitimų pereinamuoju laikotarpiu. Be to, siekiant valstybėms narėms suteikti daugiau lankstumo, tikslinga leisti joms pritaikyti teisių į išmokas arba rezervo vertę, galimai taikant skirtingus koregavimo koeficientus;

(32)

pagal dabartinę teisinę sistemą valstybės narės 2014 m. pranešė apie savo sprendimus iki 2020 kalendorinių metų, susijusius su bazinės išmokos sistemos metinių nacionalinių viršutinių ribų paskirstymu tarp regionų, ir apie galimus metinius laipsniškus pakeitimus Reglamentu (ES) Nr. 1307/2013 nustatytu laikotarpiu. Būtina, kad valstybės narės taip pat praneštų apie šiuos sprendimus, susijusius su 2021 ir 2022 kalendoriniais metais;

(33)

vidaus konvergencijos mechanizmas – pagrindinis procesas, kuriuo siekiama teisingiau paskirstyti tiesioginę paramą ūkininkų pajamoms. Pavienius didelius skirtumus, grindžiamus istoriškai susiklosčiusiais referenciniais išmokų dydžiais, vis sunkiau pagrįsti. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 pagrindinį vidaus konvergencijos modelį nuo 2015 m. nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis valstybės narės taiko visoms teisėms į išmokas vienodą fiksuotąją normą. Tačiau siekiant užtikrinti, kad perėjimas prie vienodos vertės būtų sklandesnis, buvo nustatyta nukrypti leidžianti nuostata, kuria remdamosi valstybės narės nuo 2015 m. iki 2019 m. galėjo diferencijuoti teisių į išmokas vertes taikydamos dalinę konvergenciją (vadinamąjį tunelio modelį). Kai kurios valstybės narės ta nukrypti leidžiančia nuostata pasinaudojo. Kad būtų toliau tęsiamas procesas siekiant teisingesnio tiesioginių išmokų paskirstymo, valstybės narės turėtų galėti tęsti artėjimą prie nacionalinio arba regioninio vidurkio po 2019 m., užuot taikiusios vienodą fiksuotąją normą arba išlaikiusios 2019 m. teisių į išmokas vertės lygį. Todėl ta galimybė valstybėms narėms turėtų būti taikoma nuo 2021 m. sausio 1 d. Valstybės narės turėtų kasmet Komisijai pranešti apie savo sprendimą dėl kitų metų;

(34)

Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 nuostatos dėl visų teisių į išmokas koregavimo, kurios yra iš dalies keičiamos šiuo reglamentu, turėtų būti taikomos atgaline data nuo 2020 m. sausio 1 d, kad būtų aišku, jog po 2019 m. valstybės narės galėjo suvienodinti savo teises į išmokas;

(35)

Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 30 straipsnyje numatyta, kad iš rezervo paskirtų teisių į išmokas vertė kasmet laipsniškai keičiama atsižvelgiant į to reglamento II priede nustatytų nacionalinių viršutinių ribų metinius etapus pagal daugiamečio rezervo valdymo principą. Tos taisyklės turėtų būti pritaikytos, kad būtų galima iš dalies pakeisti visų skirtų teisių į išmokas ir rezervo vertę, kad ji būtų pakoreguota pagal II priede nurodytos sumos dvejų metų pokytį. Valstybėse narėse, nusprendusiose toliau taikyti vidaus konvergenciją, ta vidaus konvergencija yra įgyvendinama kasmet. Paskirstymo metais turi būti nustatyta tik einamųjų 2020, 2021 ir 2022 kalendorinių metų teisių į išmokas vertė. Teisių į išmokas, kurios bus skiriamos iš rezervo konkrečiais metais, vieneto vertė turėtų būti apskaičiuojama atlikus galimą rezervo koregavimą pagal to reglamento 22 straipsnio 5 dalį. Visais vėlesniais metais teisių į išmokas, kurios skiriamos iš rezervo, vertė turėtų būti pritaikoma pagal to reglamento 22 straipsnio 5 dalį;

(36)

Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 36 straipsnyje numatytas vienkartinės išmokos už plotus sistemos taikymas iki 2020 m. gruodžio 31 d. Tikslinga leisti pratęsti vienkartinės išmokos už plotus sistemos taikymą 2021 ir 2022 metais;

(37)

atsižvelgiant į tai, kad šiame reglamente išdėstytas Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 II priedo pakeitimas įsigalios per vėlai, kad valstybės narės galėtų laikytis pirminio termino dėl tam tikrų su pranešimais susijusių pareigų 2020 m., būtina atidėti terminą, iki kurio valstybės narės turi priimti sprendimą pirmą kartą įvesti perskirstymo išmoką nuo 2021 m. arba 2022 m. ir pranešti apie šį sprendimą Komisijai. Tikslinga nustatyti šį terminą taip, kad jis būtų toks pat kaip sprendimų, susijusių su lankstumu tarp ramsčių, priėmimo terminas;

(38)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 37 straipsnį valstybės narės, taikančios vienkartinės išmokos už plotus sistemą, gali nuspręsti skirti pereinamojo laikotarpio nacionalinę pagalbą 2015–2020 m. laikotarpiu, kad būtų išvengta staigaus ir didelio paramos sumažėjimo tuose sektoriuose, kuriems iki 2014 m. buvo skiriama pereinamojo laikotarpio nacionalinė pagalba. Siekiant užtikrinti, kad pereinamuoju laikotarpiu tokia pagalba ir toliau atliktų vaidmenį remiant ūkininkų pajamas tuose konkrečiuose sektoriuose, reikėtų nustatyti nuostatą, kad ta pagalba būtų toliau teikiama laikantis tų pačių sąlygų ir apribojimų, kaip 2015–2020 m. laikotarpiu;

(39)

dėl teisinio tikrumo turėtų būti paaiškinta, kad Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 41 ir 42 straipsniais valstybėms narėms leidžiama kasmet peržiūrėti savo sprendimus dėl perskirstymo išmokos. Peržiūros terminas, taikytinas 2021 m. ir 2022 m. turėtų būti nustatytas taip, kad jis būtų toks pat kaip sprendimų, susijusių su lankstumu tarp ramsčių, priėmimo terminas;

(40)

Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 52 straipsnio 10 dalimi Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais valstybėms narėms leidžiama nuspręsti, kad savanoriška susietoji parama gali būti toliau mokama iki 2020 m. remiantis gamybos vienetais, kuriems tokia parama buvo teikiama praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu. Tais įgaliojimais siekiama užtikrinti kuo didesnį Sąjungos sistemų, skirtų sektoriams, kuriuose gali būti patiriamas struktūrinis rinkos disbalansas, suderinamumą. Todėl tikslinga pratęsti tuos įgaliojimus, kad jie taip pat apimtų 2021 ir 2022 metus;

(41)

atsižvelgiant į tai, kad šiame reglamente išdėstytas Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 II priedo pakeitimas įsigalios per vėlai, kad valstybės narės galėtų laikytis pirminio termino dėl tam tikrų su pranešimais susijusių pareigų 2020 m., būtina atidėti terminą, iki kurio valstybės narės turi priimti sprendimą pirmą kartą įvesti savanorišką susietąją paramą nuo 2021 m. arba 2022 m. ir pranešti apie tą sprendimą Komisijai. Tikslinga nustatyti šį terminą taip, kad jis būtų toks pat kaip sprendimų, susijusių su lankstumu tarp ramsčių, priėmimo terminas. Lygiai taip pat valstybių narių sprendimų toliau teikti ar nutraukti savanorišką susietąją paramą 2021 ir 2022 metais priėmimo terminas ir pranešimo apie tą sprendimą Komisijai terminas turėtų būti atidėti iki tos pačios datos;

(42)

Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 54 straipsnyje nustatyti valstybių narių pranešimų, susijusių su savanoriška susietąja parama, elementai. Tikslinga paaiškinti, kad tie pranešimai dėl 2021 ir 2022 kalendorinių metų turėtų apimti nacionalinės viršutinės ribos procentinę dalį, naudojamą tai paramai 2021 ir 2022 metais finansuoti;

(43)

Reglamentu (ES) Nr. 1308/2013 nustatomos bendro žemės ūkio rinkų organizavimo taisyklės ir į jį įtrauktos tam tikros pagalbos sistemos. Komisijos pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl BŽŪP po 2020 m. numatyta, kad tos pagalbos sistemos turi būti įtrauktos į būsimus valstybių narių BŽŪP strateginius planus. Siekiant užtikrinti sklandų tų pagalbos sistemų integravimą į būsimą BŽŪP, turėtų būti nustatytos taisyklės dėl kiekvienos iš tų pagalbos sistemų trukmės tuo atveju, kai pereinamuoju laikotarpiu jų taikymas turės būti pratęstas. Todėl, kiek tai susiję su pagalbos sistema, taikoma alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriuje, dabartinės darbo programos, parengtos laikotarpiui nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d., turėtų būti tęsiamos naujomis darbo programomis laikotarpiui nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Esamos veiklos programos vaisių ir daržovių sektoriuje, kurių maksimalios – penkerių metų – trukmės laikotarpis dar nesibaigė, gali būti pratęstos tik iki 2022 m. gruodžio 31 d. Naujos veiklos programos vaisių ir daržovių sektoriuje turėtų būti tvirtinamos ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Esamos nacionalinės bitininkystės sektoriaus programos, parengtos laikotarpiui nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d., turėtų būti pratęstos iki 2022 m. gruodžio 31 d.;

(44)

dėl COVID-19 pandemijos sukeltos krizės vynuogių augintojai, turintys leidimus sodinti naujus vynmedžius arba atsodinti vynmedžius, kurių galiojimas baigiasi 2020 m., paskutiniais jų galiojimo metais iš esmės negalėjo pasinaudoti šiais leidimais taip, kaip buvo planuojama. Siekiant išvengti tų leidimo praradimo ir sumažinti riziką, kad pablogės sąlygos, kuriomis turėtų būti vykdomas sodinimas, būtina leisti pratęsti leidimų sodinti naujus vynmedžius arba atsodinti vynmedžius, kurių galiojimas baigiasi 2020 m., galiojimą. Todėl visi leidimai sodinti naujus vynmedžius arba atsodinti vynmedžius, kurių galiojimas baigiasi 2020 m., turėtų būti pratęsti iki 2021 m. gruodžio 31 d. Be to, atsižvelgiant į rinkos perspektyvų pokyčius, leidimų sodinti, kurių galiojimas baigiasi 2020 m., turėtojai turėtų turėti galimybę nepasinaudoti savo leidimais netaikant jiems administracinių nuobaudų;

(45)

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostata dėl leidimų sodinti naujus vynmedžius ar juos atsodinti, kurių galiojimas baigiasi 2020 m., iš dalies pakeista šiuo reglamentu, dėl COVID-19 pandemijos sukeltų sutrikimų ir sunkumų, susijusių su tų leidimų sodinti naudojimu, turėtų būti taikoma atgaline data nuo 2020 m. sausio 1 d.;

(46)

2013 m. buvo nustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos siekiant užtikrinti sklandų perėjimą nuo ankstesnės vyninių vynuogių sodinimo teisių tvarkos prie naujos leidimų sodinti sistemos, visų pirma siekiant išvengti pernelyg didelio sodinimo atvejų skaičiaus prieš pradedant taikyti tą naują sistemą. Vėliausias prašymų sodinimo teises pakeisti leidimais pateikimo terminas baigiasi 2020 m. gruodžio 31 d. Tačiau leidimais turi naudotis pats pareiškėjas – jų negalima parduoti, kaip buvo ankstesnių sodinimo teisių atveju. Be to, gali būti reikalaujama, kad pareiškėjai turėtų atitinkamą vynuogynų plotą, ir dėl to gali susidaryti padėtis, kai sodinimo teisių turėtojai dar nesugebėjo įsigyti atitinkamų vynuogynų plotų, kad galėtų pasinaudoti leidimais, kuriais būtų pakeistos jų sodinimo teisės. Dėl didelio COVID-19 pandemijos ekonominio poveikio vyno sektoriui vynuogių augintojams yra iškilę grynųjų pinigų srauto problemų, taip pat susidarė netikrumas dėl būsimos vyno paklausos. Sodinimo teises vis dar turintys vynuogių augintojai neturėtų būti verčiami priimti sprendimą, ar jie pageidauja pakeisti savo sodinimo teises leidimais, kol susiduria su ypatingais sunkumais dėl COVID-19 pandemijos sukeltos krizės, ypač atsižvelgiant į tai, kad jiems būtų taikoma administracinė nuobauda, jeigu jie nepasinaudotų savo leidimais sodinti, kuriais būtų pakeistos sodinimo teisės. Todėl toms valstybėms narėms, kurios leido vynuogių augintojams pateikti prašymus pakeisti sodinimo teises iki 2020 m. gruodžio 31 d., turėtų būti suteikta galimybė pratęsti tokių prašymų pateikimo terminą iki 2022 m. gruodžio 31 d. Taigi vėliausia tokių pakeistų leidimų galiojimo data turėtų būti pritaikyta ir jie turėtų galioti iki 2025 m. gruodžio 31 d.;

(47)

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 214a straipsniu Suomijai buvo leista nacionalinę pagalbą Pietų Suomijoje tam tikromis sąlygomis teikti iki 2020 m., jei tam pritaria Komisija. Siekiant užtikrinti tos pagalbos išmokų mokėjimo tęstinumą pereinamuoju laikotarpiu, tą nacionalinę pagalbą ir toliau turi būti leidžiama teikti tomis pačiomis sąlygomis ir išmokant tokias pačias sumas kaip 2020 m.;

(48)

siekiant pagerinti alyvuogių aliejaus rinkos veikimą, valstybės narės turėtų turėti galimybę nuspręsti dėl pasiūlai reguliuoti skirtų prekybos taisyklių įgyvendinimo. Tačiau tokie sprendimai neturėtų apimti veiklos, kuri galėtų iškraipyti konkurenciją;

(49)

pastarojo meto įvykiai parodė, ūkininkai patiria vis didesnę pajamų nepastovumo riziką, iš dalies dėl rinkos poveikio ir iš dalies dėl ekstremalių meteorologinių reiškinių bei dažnų sanitarinių bei fitosanitarinių krizių, darančių poveikį Sąjungos gyvulininkystės ir žemdirbystės sektorių turtui. Siekiant sušvelninti pajamų nepastovumo poveikį raginant ūkininkus sėkmingais metais taupyti, kad būtų lengviau prastais metais, valstybės pagalbos taisyklės neturėtų būti taikomos toms nacionalinėms mokestinėms priemonėms, pagal kurias ūkininkams taikomo pajamų mokesčio bazė skaičiuojama remiantis daugiamečiu laikotarpiu;

(50)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. numatyti, kad būtų toliau taikomos dabartinės BŽŪP sistemos taisyklės ir nenutrūkstamai teikiamos išmokos ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams, taip užtikrinant nuspėjamumą ir stabilumą pereinamuoju laikotarpiu, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo apimties ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(51)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės yra nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 (13) ir jomis visų pirma nustatoma biudžeto sudarymo ir vykdymo naudojant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir taikant netiesioginio vykdymo metodą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Pagal SESV 322 straipsnį priimtose taisyklėse taip pat nustatyta bendra Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų sistema;

(52)

todėl reglamentai (ES) Nr. 1305/2013, (ES) Nr. 1306/2013, (ES) Nr. 1307/2013 ir (ES) Nr. 1308/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(53)

siekiant užtikrinti, kad papildomi ištekliai, teikiami pagal EURI reglamentą, būtų prieinami nuo 2021 m. sausio 1 d., šio reglamento nuostatos dėl paramos pagal EURI turėtų būti taikomos atgaline data nuo tos dienos;

(54)

atsižvelgiant į neatidėliotiną poreikį žemės ūkio sektoriui užtikrinti teisinį tikrumą esamomis aplinkybėmis, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,