(1)

COVID-19 pandemijos poveikis valstybėms narėms – beprecedentis. COVID-19 pandemija padarė poveikį migracijai, saugumui ir sienų valdymui valstybėse narėse, o tai savo ruožtu dar labiau padidino likvidumo trūkumą, su kuriuo valstybės narės susiduria dėl staiga labai išaugusio viešųjų investicijų daugelyje sektorių poreikio. Dėl to susidarė išskirtinė padėtis, kuriai spręsti turėtų būti taikomos specialios priemonės;

(2)

valstybėms narėms būtina suteikti papildomo lankstumo, kad jos galėtų reaguoti į šią beprecedentę krizę, padidinant galimybę visapusiškai pasinaudoti esamu nacionalinių programų įgyvendinimo laikotarpiu, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 514/2014 (2), iki tų programų užbaigimo ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. Siekiant patenkinti tokį poreikį, įsipareigojimų panaikinimo terminas ir metinio likučio mokėjimo prašymų pateikimo terminas turėtų būti tas pats. Teisės aktuose nustatytas metinio likučio mokėjimo prašymų pateikimo terminas – metų, einančių po atitinkamų finansinių metų, vasario 15 d., kurį Komisija išimties tvarka gali pratęsti iki tų metų kovo 1 d., o įsipareigojimų panaikinimo terminas iš pradžių buvo nustatytas antrųjų metų, einančių po biudžetinio įsipareigojimo metų, gruodžio 31 d. Įsipareigojimų panaikinimo terminą suderinus su atitinkamu mokėjimo prašymų pateikimo terminu, Komisija įsipareigojimų panaikinimo tikslais galės atsižvelgti į valstybės narės atitinkamai vasario 15 d. arba kovo 1 d. pateiktą metinio likučio mokėjimo prašymą;

(3)

siekiant užtikrinti, kad valstybės narės galėtų visapusiškai pasinaudoti 2018 ir 2019 m. skirtais papildomais asignavimais, turėtų būti patikslinti metai, kuriais vykdomas biudžetinis įsipareigojimas. Šie papildomi asignavimai buvo įtraukti į 2018 ir 2019 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą ir vėliau skirti nacionalinėms programoms;

(4)

atsižvelgiant į skubą dėl COVID-19 pandemijos sukeltų išskirtinių aplinkybių, tikslinga taikyti išimtį dėl aštuonių savaičių laikotarpio, nustatyto prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje;

(5)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. kuo geriau panaudoti Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 516/2014 (3), ir Vidaus saugumo fondo, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (ES) Nr. 513/2014 (4) ir (ES) Nr. 515/2014 (5), lėšas šalinant su COVID-19 pandemija susijusios precedento neturinčios visuomenės sveikatos krizės tiesioginį ir netiesioginį poveikį, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(6)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 514/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(7)

siekiant suteikti valstybėms narėms teisinio tikrumo dėl įsipareigojimų panaikinimo termino, šis reglamentas turėtų skubos tvarka įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,