KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2020/1191

2020 m. rugpjūčio 11 d.

kuriuo nustatomos priemonės, kuriomis siekiama neleisti pomidorų vaisiaus rudųjų raukšlių virusui (ToBRFV) patekti į Sąjungą ir joje išplisti, ir panaikinamas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/1615

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 652/2014 ir (ES) Nr. 1143/2014 ir panaikinamos Tarybos direktyvos 69/464/EEB, 74/647/EEB, 93/85/EEB, 98/57/EB, 2000/29/EB, 2006/91/EB ir 2007/33/EB (1), ypač į jo 30 straipsnį,

atsižvelgdama į 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (2), ypač į jo 22 straipsnio 3 dalį ir 52 straipsnį,

kadangi:

(1)	pomidorų vaisiaus rudųjų raukšlių virusas (ToBRFV) (toliau – nurodytasis kenkėjas) šiuo metu nėra įtrauktas į Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/2072 (3) pateiktus sąrašus kaip Sąjungos karantininis kenkėjas ar Sąjungos reguliuojamas nekarantininis kenkėjas;

(2)

tačiau nuo 2018 m. kelios valstybės narės pranešė apie jų teritorijose pomidorų pasėlius paveikusį nurodytojo kenkėjo antplūdį ir apie priemones, kurių imtasi jam kontroliuoti. 2018 m. Vokietija ir 2019 m. Italija atliko kenkėjų rizikos analizę, iš kurių matyti, kad nurodytasis kenkėjas ir jo žalingas poveikis augalų sveikatai gali sukelti didelį susirūpinimą Sąjungoje, visų pirma Solanum lycopersicum L. ir Capsicum spp. augintojams;

(3)	šiuo pagrindu, siekiant nustatyti priemones, kad į Sąjungą nebūtų įvežtas ir joje neišplistų nurodytasis kenkėjas, buvo priimtas Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/1615 (4);

(4)	po Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/1615 priėmimo surinkta naujesnės mokslinės informacijos apie nurodytojo kenkėjo plitimą ir tyrimo metodus, todėl yra pagrįstas poreikis imtis išsamesnių priemonių negu nustatytos Įgyvendinimo sprendime (ES) 2019/1615;

(5)

visų pirma, Solanum lycopersicum L. ir Capsicum spp. sėklos turėtų būti tiriamos neatsižvelgiant į jų kilmę. Tai būtina atsižvelgiant į netikrumą dėl šio kenkėjo paplitimo visame pasaulyje ir į tai, kad prekiaujant siuntose dažnai sumaišomos skirtingos kilmės sėklos, todėl padidėja nurodytojo kenkėjo išplitimo rizika;

(6)	be to, nustatant kenkėjais neužkrėstas gamybos vietų dalis, turi būti taikomos tam tikros priemonės siekiant užtikrinti, kad būtų gaminama sveika medžiaga;

(7)	Capsicum spp. veislės, kurios, kaip žinoma, yra atsparios nurodytajam kenkėjui, nelaikomos galinčiomis užsikrėsti nurodytuoju kenkėju ir padėti jam išplisti. Todėl šioms veislėms, jeigu jos yra oficialiai pripažintos atspariomis, tyrimo reikalavimai neturėtų būti taikomi;

(8)

mėginių ėmimas ir tyrimai turėtų būti atliekami konkrečiomis sąlygomis, remiantis naujausia Sąjungos ir tarptautiniu lygmeniu surinkta informacija. Tikralaikės PGR metodai yra veiksmingiausi aptinkant ir identifikuojant nurodytąjį kenkėją. IFA metodas yra mažiau jautrus ir mažiau specifiškas, nes nustatyta, kad šis metodas kryžmiškai reaguoja su kitais pomidorų virusais. Tačiau dėl COVID-19 pandemijos trūksta tikralaikės PGR aptikimo metodams taikyti reikalingų rinkinių. Iki 2020 m. spalio 1 d. IFA metodas taip pat turėtų būti laikomas tinkamu nurodytojo kenkėjo aptikimo ir identifikavimo metodu. Siekiant užtikrinti didesnę Sąjungos fitosanitarinę apsaugą, šis mėginių ėmimas ir tyrimai turėtų papildyti mėginių ėmimą fizinėms patikroms, atliekamą pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2130 (5) nuostatas;

(9)	sodinti skirtų augalų vežimo sąlygos neturėtų būti taikomos pagal Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2019/1615 jau išaugintiems augalams, nes reikalavimas atlikti papildomus tų sėklų tyrimus būtų neproporcingas ir daugeliu atvejų tų sąlygų nebūtų galima praktiškai įgyvendinti;

(10)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2130 III priede nustatytos taisyklės dėl veiksmų, atliktinų per sodinti skirtų augalų fizines patikras, įskaitant mėginių ėmimą. Be minėtų taisyklių, siekdamos mėginių ėmimo ir tyrimų dažnį pritaikyti atsižvelgiant į nurodytojo kenkėjo keliamą fitosanitarinę riziką, valstybės narės turėtų nustatyti importuojamų nurodytųjų sėklų ir nurodytųjų sodinti skirtų augalų krovinių mėginių ėmimo ir tyrimų dažnį. Siekiant užtikrinti, kad būtų patikrintas pakankamai reprezentatyvus mėginys, turėtų būti tikrinama ne mažiau nei 20 % importuojamų nurodytųjų sėklų ir nurodytųjų sodinti skirtų augalų;

(11)	siekiant atsižvelgti į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/2031 ir Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/2072, kurie taikomi nuo 2019 m. gruodžio 14 d., Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/1615 turėtų būti panaikintas ir pakeistas šiuo reglamentu;

(12)	šis reglamentas turėtų būti taikomas iki 2022 m. gegužės 31 d., kad būtų pakankamai laiko stebėti padėtį ir nustatyti nurodytojo kenkėjo fitosanitarinę būklę – jo paplitimą Sąjungos teritorijoje ir pasaulyje;

(13)	siekiant skubiai spręsti nurodytojo kenkėjo keliamos fitosanitarinės rizikos klausimą, šio reglamento taisyklės turėtų būti pradėtos taikyti kuo greičiau. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti trečią dieną po jo paskelbimo;

(14)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)	nurodytasis kenkėjas – pomidorų vaisių rudųjų raukšlių virusas (angl. Tomato brown rugose fruit virus, ToBRFV);

b)	nurodytieji sodinti skirti augalai – sodinti skirti Solanum lycopersicum L. ir Capsicum spp. augalai, išskyrus sėklas;

c)	nurodytosios sėklos – Solanum lycopersicum L. ir Capsicum spp. augalų sėklos;

d)	nurodytieji vaisiai – Solanum lycopersicum L. ir Capsicum spp. augalų vaisiai.

2 straipsnis

Su nurodytuoju kenkėju susiję draudimai

Nurodytasis kenkėjas neįvežamas į Sąjungos teritoriją, nevežamas, nelaikomas, nedauginamas arba neišleidžiamas Sąjungos teritorijoje.

3 straipsnis

Nurodytojo kenkėjo aptikimas arba įtariamas buvimas

1. Bet kuris asmuo Sąjungos teritorijoje, sužinojęs apie nurodytojo kenkėjo buvimą arba įtariantis jo buvimą, nedelsdamas informuoja kompetentingą instituciją ir pateikia jai visą susijusią informaciją apie nurodytojo kenkėjo buvimą arba įtariamą buvimą.

2. Gavusi tokią informaciją, kompetentinga institucija:

a)	nedelsdama užregistruoja pateiktą informaciją;

b)	imasi visų būtinų priemonių, kad patvirtintų nurodytojo kenkėjo buvimą arba įtariamą buvimą;

užtikrina, kad bet kuris asmuo, turintis augalų, kurie gali būti užkrėsti jų kontroliuojamu nurodytuoju kenkėju, būtų nedelsiant informuojamas apie:

i)	nurodytojo kenkėjo buvimą arba įtariamą buvimą ir

ii)	galimą riziką, susijusią su nurodytuoju kenkėju, ir priemones, kurių reikia imtis.

4 straipsnis

Priemonės, taikomos patvirtinus nurodytojo kenkėjo buvimą

Jei valstybės narės teritorijoje patvirtinamas arba įtariamas nurodytojo kenkėjo buvimas, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija užtikrina, kad būtų imtasi tinkamų priemonių nurodytajam kenkėjui sunaikinti pagal Reglamento (ES) 2016/2031 17 straipsnį.

5 straipsnis

Nurodytojo kenkėjo buvimo tyrimai valstybėse narėse

1. Valstybės narės kasmet atlieka tyrimus, siekdamos nustatyti, ar jų teritorijoje, įskaitant nurodytųjų sėklų ir nurodytųjų sodinti skirtų augalų gamybos vietas, ant nurodytųjų sodinti skirtų augalų, nurodytųjų sėklų ir nurodytųjų vaisių nėra nurodytojo kenkėjo.

2. Tie tyrimai:

a)	apima mėginių ėmimą ir tyrimus, kaip nustatyta priede; ir

yra grindžiami:

i)	įvertinta nurodytojo kenkėjo patekimo į valstybę narę ir išplitimo joje rizika ir

ii)	aiškiais mokslo ir technikos principais atsižvelgiant į galimybę aptikti nurodytąjį kenkėją.

3. Valstybės narės iki kiekvienų metų balandžio 30 d. praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praėjusiais kalendoriniais metais atliktų tyrimų rezultatus.

6 straipsnis

Nurodytųjų sodinti skirtų augalų vežimas Sąjungoje

1. Nurodytieji sodinti skirti augalai Sąjungoje gali būti vežami tik su augalo pasu ir jei tenkinamos abi šios sąlygos:

nurodytieji augalai buvo išauginti gamybos vietos dalyje, kurioje, kaip žinoma, nurodytasis kenkėjas neaptinkamas remiantis oficialiomis patikromis, atliktomis tinkamu laiku siekiant aptikti tą kenkėją, ir, jeigu nurodytieji augalai turėjo nurodytojo kenkėjo požymių, kompetentinga institucija paėmė tų augalų mėginius ir atliko jų tyrimus, ir šie tyrimai parodė, kad jie neužkrėsti nurodytuoju kenkėju;

b)	nurodytųjų sodinti skirtų augalų siuntos buvo laikomos atskirai nuo kitų nurodytųjų augalų siuntų taikant atitinkamas higienos priemones ir fizinę atskirtį.

Šioje dalyje nurodyti mėginiai tyrimams atlikti imami priede nustatyta tvarka.

2. 1 dalis netaikoma:

a)	nurodytiesiems Capsicum spp. veislių kurios, kaip žinoma, yra atsparios nurodytajam kenkėjui, augalams;

b)	nurodytiesiems sodinti skirtiems augalams, išaugintiems pagal Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2019/1615.

7 straipsnis

Nurodytųjų sėklų vežimas Sąjungoje

1. Nurodytosios sėklos Sąjungoje gali būti vežamos tik su augalo pasu ir jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)	jų motininiai augalai buvo išauginti gamybos vietos dalyje, kurioje, kaip žinoma, nurodytasis kenkėjas neaptinkamas remiantis oficialiomis patikromis, atliktomis tinkamu laiku siekiant aptikti tą kenkėją;

kompetentinga institucija paėmė jų arba jų motininių augalų mėginius ir juos ištyrė dėl nurodytojo kenkėjo arba profesionalūs veiklos vykdytojai oficialiai prižiūrint kompetentingai institucijai paėmė jų mėginius ir atliko tyrimus, kuriais nustatyta, kad jie neužkrėsti nurodytuoju kenkėju.

Įtarus nurodytojo kenkėjo buvimą, tuos mėginius ima ir tyrimus atlieka tik kompetentingos institucijos pagal Reglamento (ES) 2016/2031 87 straipsnio 3 dalies c punktą;

c)	visų nurodytųjų sėklų siuntų kilmė registruojama ir patvirtinama dokumentais.

2. Kompetentinga institucija arba profesionalūs veiklos vykdytojai oficialiai prižiūrint kompetentingai institucijai paima nurodytųjų sėklų, kurios iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. dar buvo laikomos sandėlyje, mėginius ir juos ištiria dėl nurodytojo kenkėjo, ir tik nustačius, kad sėklos neužkrėstos tais kenkėjais, jas leidžiama vežti Sąjungoje.

3. Sėklų mėginiai imami ir jų tyrimai atliekami priede nustatyta tvarka.

4. 1 ir 2 dalys netaikomos nurodytosioms Capsicum spp. veislių kurios, kaip žinoma, yra atsparios nurodytajam kenkėjui, sėkloms.

8 straipsnis

Nurodytųjų sodinti skirtų augalų įvežimas į Sąjungą

1. Nurodytieji trečiųjų šalių kilmės sodinti skirti augalai, išskyrus Capsicum spp. veislių, kurios, kaip žinoma, yra atsparios nurodytajam kenkėjui, augalus, gali būti įvežami į Sąjungą tik tuo atveju, jei prie jų pridedamas fitosanitarinis sertifikatas, kurio skiltyje „Papildoma deklaracija“ nurodomi šie duomenys:

a)	oficialus patvirtinimas, kad nurodytieji sodinti skirti augalai yra kilę iš nurodytųjų sėklų, kurių mėginiai buvo paimti ir ištirti dėl nurodytojo kenkėjo priede nustatyta tvarka, ir šie tyrimai parodė, kad jie neužkrėsti nurodytuoju kenkėju;

oficialus patvirtinimas, kad nurodytieji sodinti skirti augalai buvo išauginti gamybos vietos dalyje, kurią užregistravo ir prižiūri kilmės valstybės nacionalinė augalų apsaugos organizacija ir kurioje, kaip žinoma, nurodytasis kenkėjas neaptinkamas remiantis oficialiomis patikromis, atliktomis tinkamu laiku siekiant aptikti tą kenkėją, ir, pastebėjus jo požymių, buvo oficialiai paimti tų augalų mėginiai ir, siekiant aptikti nurodytąjį kenkėją, atlikti tyrimai, kuriais nustatyta, kad jie neužkrėsti nurodytuoju kenkėju;

c)	registruotos gamybos vietos dalies pavadinimas.

2. Nurodytieji trečiųjų šalių kilmės Capsicum spp. veislių, kurios, kaip žinoma, yra atsparios nurodytajam kenkėjui, augalai gali būti įvežami į Sąjungą tik tuo atveju, jei prie jų pridedamas fitosanitarinis sertifikatas, kurio skiltyje „Papildoma deklaracija“ patvirtinamas šis atsparumas.

9 straipsnis

Nurodytųjų sėklų įvežimas į Sąjungą

1. Nurodytosios trečiųjų šalių kilmės sėklos, išskyrus Capsicum spp. veislių, kurios, kaip žinoma, yra atsparios nurodytajam kenkėjui, augalų sėklas, gali būti įvežamos į Sąjungą tik tuo atveju, jei prie jų pridedamas fitosanitarinis sertifikatas, kurio skiltyje „Papildoma deklaracija“ nurodomi šie duomenys:

oficialus patvirtinimas, kad įvykdytos visos šios sąlygos:

i)	atitinkamų nurodytųjų sėklų motininiai augalai buvo išauginti gamybos vietos dalyje, kurioje, kaip žinoma, nurodytasis kenkėjas neaptinkamas remiantis oficialiomis patikromis, atliktomis tinkamu laiku siekiant aptikti tą kenkėją;

ii)	buvo oficialiai paimti atitinkamų nurodytųjų sėklų arba jų motininių augalų mėginiai ir, siekiant aptikti nurodytąjį kenkėją, atlikti tyrimai, kuriais nustatyta, kad jie neužkrėsti nurodytuoju kenkėju;

b)	registruotos gamybos vietos dalies pavadinimas.

2. Nurodytosios trečiųjų šalių kilmės Capsicum spp. veislių, kurios, kaip žinoma, yra atsparios nurodytajam kenkėjui, augalų sėklos gali būti įvežamos į Sąjungą tik tuo atveju, jei prie jų pridedamas fitosanitarinis sertifikatas, kurio skiltyje „Papildoma deklaracija“ patvirtinamas šis atsparumas.

10 straipsnis

Oficialios patikros įvežant į Sąjungą

Kompetentinga institucija pirmojo įvežimo į Sąjungą pasienio kontrolės poste priede nustatyta tvarka paima ir ištiria ne mažiau kaip 20 % nurodytųjų sėklų ir nurodytųjų sodinti skirtų augalų krovinių mėginius.

11 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/1615 panaikinimas

Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/1615 panaikinamas nuo 2020 m. rugpjūčio 15 d.

12 straipsnis

Taikymo laikotarpis

Šis reglamentas taikomas iki 2022 m. gegužės 31 d.

13 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2020 m. rugpjūčio 11 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 317, 2016 11 23, p. 4.

(2) OL L 95, 2017 4 7, p. 1.

(3) 2019 m. lapkričio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/2072, kuriuo nustatomos vienodos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/2031 dėl apsaugos priemonių nuo augalų kenkėjų įgyvendinimo sąlygos, panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 690/2008 ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2019

(OL L 319, 2019 12 10, p. 1).

(4) 2019 m. rugsėjo 26 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/1615, kuriuo nustatomos neatidėliotinos priemonės, kad į Sąjungą nebūtų įvežtas ir joje neišplistų pomidorų vaisiaus rudųjų raukšlių virusas (ToBRFV) (OL L 250, 2019 9 30, p. 91).

(5) 2019 m. lapkričio 25 d. Komisijos Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/2130, kuriuo nustatomos gyvūnų ir prekių, kuriems taikoma oficiali kontrolė pasienio kontrolės postuose, dokumentų patikrinimų, tapatumo patikrinimų ir fizinių patikrinimų metu ir po jų atliktinų veiksmų išsamios taisyklės (OL L 321, 2019 12 12, p. 128).

PRIEDAS

1. Sėklų, išskyrus Capsicum spp. veislių, kurios, kaip žinoma yra atsparios nurodytajam kenkėjui, augalų sėklas, mėginių ėmimo schemos

Sėklų mėginiai tyrimams atlikti imami pagal šias mėginių ėmimo schemas, atsižvelgiant į sėklų siuntas, kurios nurodytos atitinkamoje Tarptautinio fitosanitarijos priemonių standarto Nr. 31 „Mėginių ėmimo iš siuntų metodika“ (ISPM31) lentelėje:

—	jei sėklų siuntas sudaro ne daugiau kaip 3 000 sėklų, taikoma hipergeometrinė mėginių ėmimo schema, pagal kurią 95 % patikimumu galima patvirtinti, kad užkrėstų augalų yra ne mažiau nei 10 %;

—	jei sėklų siuntas sudaro daugiau kaip 3 000, bet mažiau nei 30 000 sėklų, taikoma mėginių ėmimo schema, pagal kurią 95 % patikimumu galima patvirtinti, kad užkrėstų augalų yra ne mažiau nei 1 %;

—	jei sėklų siuntas sudaro daugiau kaip 30 000 sėklų, taikoma mėginių ėmimo schema, pagal kurią 95 % patikimumu galima patvirtinti, kad užkrėstų augalų yra ne mažiau nei 0,1 %

Taikant polimerazės grandininės reakcijos (PGR) metodus, mėginių dalis sudaro ne daugiau kaip 1 000 sėklų.

Taikant imunofermentinės analizės (IFA) metodą, mėginių dalis sudaro ne daugiau kaip 250 sėklų.

2. Sodinti skirtų augalų, išskyrus Capsicum spp. veislių, kurios, kaip žinoma yra atsparios nurodytajam kenkėjui, augalus, mėginių ėmimo schemos

Sodinti skirtų augalų, išskyrus Capsicum spp. veislių, kurios, kaip žinoma, yra atsparios nurodytajam kenkėjui, augalus, atveju iš kiekvienos gamybos vietos dalies surenkama po 200 visų veislių augalų lapų, pageidautina jaunų lapų nuo augalų viršaus.

Užkrėtimo požymių turinčių augalų atveju mėginiai tyrimams atlikti imami ne mažiau kaip iš 3 užkrėtimo požymių turinčių lapų.

3. Tyrimų metodai, taikomi siekiant aptikti nurodytąjį kenkėją ant sėklų, išskyrus Capsicum spp. veislių, kurios, kaip žinoma yra atsparios nurodytajam kenkėjui, augalų sėklas, ir jį identifikuoti

Nurodytasis kenkėjas ant nurodytųjų sėklų aptinkamas taikant vieną iš šių tyrimų metodų:

—	IFA – iki 2020 m. spalio 1 d. – tik siekiant patvirtinti, kad sėklos neužkrėstos kenkėjais, kad būtų išduotas augalų pasas arba fitosanitarinis sertifikatas;

—	tikralaikę AT-PGR naudojant Tarptautinės sėklų tyrimo asociacijos protokole (2020) (1) aprašytus pradmenis ir zondus;

—	tikralaikę AT-PGR naudojant W. Menzel ir S. Winter (Acta Horticulturae, dar nepaskelbta) pradmenis ir zondus.

Jeigu aptikimo tyrimo rezultatas teigiamas, kenkėjui identifikuoti, naudojant tą patį mėginį, bus atliktas antras tyrimas taikant vieną iš pirmiau išvardytų tikralaikės AT-PGR metodų, kuris skiriasi nuo taikyto kenkėjui aptikti. Jeigu kenkėjo aptikimo ant apvilktų sėklų ir jo identifikavimo tyrimų rezultatai yra nenuoseklūs, sėklų apvalkalas pašalinamas ir sėklos ištiriamos pakartotinai.

4. Tyrimų metodai, taikomi siekiant aptikti nurodytąjį kenkėją ant sodinti skirtų augalų, išskyrus Capsicum spp. veislių, kurios, kaip žinoma yra atsparios nurodytajam kenkėjui, sodinti skirtus augalus, ir ant nurodytųjų vaisių ir jį identifikuoti

Nurodytasis kenkėjas ant sodinti skirtų augalų, išskyrus nurodytuosius Capsicum spp. veislių, kurios, kaip žinoma yra atsparios nurodytajam kenkėjui, sodinti skirtus augalus, ir ant nurodytųjų vaisių aptinkamas taikant vieną iš šių tyrimų metodų:

—	IFA – tik tiriant užkrėtimo požymių turinčią medžiagą;

—	įprastą AT-PGR naudojant R. Alkowni et al. (2019) pradmenis;

—	įprastą AT-PGR naudojant J. Rodriguez-Mendoza et al. (2019) pradmenis;

—	tikralaikę AT-PGR naudojant Tarptautinės sėklų tyrimo asociacijos protokole (2020) (2) aprašytus pradmenis ir zondus;

—	tikralaikę AT-PGR naudojant W. Menzel ir S. Winter (Acta Horticulturae, dar nepaskelbta) pradmenis ir zondus.

Jeigu aptikimo tyrimo rezultatas teigiamas, kenkėjui identifikuoti, naudojant tą patį mėginį, bus atliktas antras tyrimas taikant vieną iš pirmiau išvardytų AT-PGR metodų, kuris skiriasi nuo taikyto kenkėjui aptikti.

(1) Protokolą parengė Tarptautinė sėklų tyrimo asociacija (Tarptautinė daržovių sėklų sveikatos iniciatyva; angl. International Seed Health Initiative for Vegetable Crops, ISHI-Veg).

(2) Protokolą parengė Tarptautinė sėklų tyrimo asociacija (Tarptautinė daržovių sėklų sveikatos iniciatyva; angl. International Seed Health Initiative for Vegetable Crops, ISHI-Veg).