(1)

2014 m. gegužės mėn. Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 471/2014 (2) importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija arba KLR) kilmės soliariniam stiklui nustatė galutinius antisubsidijų kompensacinius muitus (toliau – pradinis tyrimas).

(2)

Šiuo metu galioja 3,2–17,1 % individualūs kompensaciniai muitai. Visoms kitoms bendrovėms taikomas visos šalies mastu nustatytas 17,1 % muitas (toliau – galiojančios priemonės).

(3)

Atlikusi atskirus tyrimus Komisija 2014 m. gegužės mėn. taip pat nustatė 0,4–36,1 % antidempingo muitus (3). 2015 m. rugpjūčio mėn., atlikusi pakartotinį absorbcijos tyrimą, Komisija iš dalies pakeitė antidempingo priemones Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1394 (4).

(4)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią galiojančių kompensacinių priemonių galiojimo pabaigą (5), 2019 m. vasario 13 d.„ES ProSun Glass“ (toliau – pareiškėjas), atstovaujantis gamintojams, kurie pagamina daugiau kaip 25 % viso soliarinio stiklo Sąjungoje, pateikė prašymą inicijuoti priemonių galiojimo termino peržiūrą (toliau – prašymas atlikti peržiūrą). Jis tvirtino, kad pasibaigus priemonių galiojimui subsidijavimas ir Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų.

(5)

Prieš inicijuodama tyrimą Komisija pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 7 dalį pranešė Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybei (toliau – Kinijos Vyriausybė) gavusi tinkamai dokumentais pagrįstą prašymą atlikti peržiūrą. Komisija pakvietė Kinijos Vyriausybę konsultuotis, kad būtų išsiaiškinta su prašymo atlikti peržiūrą turiniu susijusi padėtis ir priimtas abi šalis tenkinantis sprendimas. Kinijos Vyriausybė šį pasiūlymą priėmė ir 2019 m. gegužės 10 d. buvo surengtos konsultacijos. Per konsultacijas priimti abi šalis tenkinančio sprendimo nepavyko. Kinijos Vyriausybė toliau nebendradarbiavo.

(6)

Komisija 2019 m. gegužės 14 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (6) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) paskelbė inicijuojanti taikomų kompensacinių priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(7)

Peržiūros tiriamasis laikotarpis (toliau – PTL) buvo 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpis. Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2015 m. sausio 1 d. iki PTL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(8)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis dalyvauti tyrime. Visų pirma ji susisiekė su pareiškėju, žinomais Sąjungos gamintojais, žinomais KLR eksportuojančiais gamintojais, žinomais Sąjungos nesusijusiais importuotojais, peržiūrimojo produkto naudotojais ir KLR valdžios institucijomis.

(9)

Visos suinteresuotosios šalys buvo raginamos per pranešime apie inicijavimą nurodytus terminus reikšti savo nuomonę, teikti informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus. Suinteresuotosioms šalims taip pat buvo suteikta galimybė raštu pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijos tyrimo tarnyboms ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui (toliau – bylas nagrinėjantis pareigūnas).

(10)

Vienas iš Sąjungos gamintojų paprašė, kad jo pavadinimas būtų laikomas konfidencialiu, motyvuodamas tuo, kad bendrovių grupės, kuriai jis priklauso, dalyvavimas tyrime galėtų turėti įtakos grupės verslui Kinijoje; jis nuogąstavo, kad dėl šio tyrimo pirkėjai galėtų imtis atsakomųjų veiksmų. Komisija prašymą išnagrinėjo. Ji laikėsi nuomonės, kad vien grupės buvimas Kinijoje siejamas su abstrakčiu pavojumi ir to nepakanka, kad atsirastų konkreti atsakomųjų veiksmų grėsmė. Komisijos tarnybos šiuo atžvilgiu nebuvo informuotos apie jokius konkrečius įrodymus. Be to, nė vienas grupės verslas Kinijoje nebuvo konkrečiai susijęs su soliarinio stiklo verslu. Tuo remdamasi Komisija nusprendė prašymą atmesti.

(11)

Bendrovė šiuo klausimu kreipėsi į bylas nagrinėjantį pareigūną. Bylas nagrinėjantis pareigūnas pritarė tam, kad Komisija atmestų prašymą, nes manė, kad prašymas užtikrinti anonimiškumą buvo pagrįstas prielaidomis dėl galimų atsakomųjų veiksmų, o ne faktine grėsme bendrovei ar grupei, ir bendrovė nepateikė jokių naujų faktų ar informacijos, kuriais būtų galima pagrįsti ankstesnio sprendimo pakeitimą.

(12)

Kelios šalys paprašė, kad Komisijos tarnybos jas išklausytų. 2020 m. sausio 9 d. įvyko Komisijos tarnybų ir dviejų atrinktų Sąjungos gamintojų klausymas. 2020 m. vasario 11 d. įvyko klausymas, kuriame dalyvavo „REC Group“, „Solitek“ ir „ES ProSun“ – keliems naudotojams atstovaujanti asociacija. Klausymai buvo susiję su įvairių šalių argumentais, išsamiau išdėstytais 4–6 skirsniuose dėl žalos ir Sąjungos interesų.

(13)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(14)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi du Sąjungos gamintojus. Komisija bendroves atrinko remdamasi didžiausia panašaus produkto gamybos ir pardavimo apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai ištirti per turimą laikotarpį. Atrinkti du Sąjungos gamintojai, kurie pagamina daugiau nei 80 % peržiūrimojo produkto Sąjungoje. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Vienintelė pareiškėjo gauta pastaba buvo palanki atrankai. Atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės. Atrinktos šios dvi bendrovės:

(15)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją ir pakvietė juos dalyvauti tyrime.

(16)

Nesusiję Sąjungos importuotojai nebendradarbiavo.

(17)

Kad galėtų nuspręsti, ar eksportuojančių gamintojų atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų žinomų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(18)

Per nustatytą laikotarpį apie save nepranešė nė viena KLR bendrovė. Viena bendrovė atsiuntė pavėluotą raštą, tačiau galiausiai nebendradarbiavo.

(19)

Todėl 2019 m. gegužės 24 d. Komisija KLR valdžios institucijoms pateikė verbalinę notą ir nurodė, kad nagrinėdama subsidijavimo tęsimąsi arba pasikartojimą ji gali pasinaudoti turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį. KLR valdžios institucijos į verbalinę notą neatsakė.

(20)

Komisija išsiuntė klausimynus Kinijos Vyriausybei ir dviem atrinktiems Sąjungos gamintojams. Kinijos Vyriausybė klausimyno atsakymų nepateikė. Klausimyno atsakymus pateikė abu atrinkti Sąjungos gamintojai.

(21)

Nedarydama poveikio pagrindinio reglamento 28 straipsnio taikymui, Komisija tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl subsidijavimo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų padaryti. Tikrinamieji vizitai surengti dviejų atrinktų Sąjungos gamintojų patalpose.

(22)

2020 m. gegužės 26 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino palikti galiojančius kompensacinius muitus. Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio faktų atskleidimo. Pareiškėjas, „ES ProSun“ ir Sąjungos fotovoltinių modulių gamybos pramonės asociacija, Europos soliarinio stiklo gamybos taryba (ESMC) pateikė pastabų.

(23)

Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir, kai tinkama, į jas atsižvelgė. 2020 m. birželio 9 d. įvyko Komisijos tarnybų ir „ES ProSun“ klausymas.

(24)

Peržiūrimasis produktas – Kinijos Liaudies Respublikos kilmės soliarinis stiklas, kurį sudaro grūdintas silikatinis lakštinis stiklas, kurio sudėtyje esančios geležies kiekis mažesnis kaip 300 ppm, laidumas saulės energijai didesnis nei 88 % (matuojant pagal AM1,5 300–2 500 nm), atsparumas karščiui yra iki 250 °C temperatūros (matuojant pagal EN 12150), atsparumas terminiam šokui yra Δ 150 K (matuojant pagal EN 12150), o mechaninis atsparumas ne mažesnis kaip 90 N/mm2 (matuojant pagal EN 1288-3), kurio KN kodas šiuo metu yra ex 7007 19 80 (TARIC kodai 7007198012, 7007198018, 7007198080 ir 7007198085) (toliau – peržiūrimasis produktas, paprastai vadinamas soliariniu stiklu).

(25)

Soliarinis stiklas gali būti su raštais arba be jų, su skaidriu arba difuziniu paviršiumi arba su įvairaus apdirbimo kraštais. Abiejose stiklo pusėse gali būti skirtingi raštai arba jis gali turėti raštą tik iš vienos pusės. Soliarinis stiklas gali būti su išgręžtomis ertmėmis, ant jo taip pat galima klijuoti antspaudus, pavyzdžiui, naudojant keraminius dažus. Stiklo paviršius gali būti apdorojamas naudojant skirtingas technologijas. Dažniausiai naudojama antirefleksinė danga, naudojama prieš grūdinimą arba po jo. Naudojant kitas technologijas soliarinis stiklas gali būti dengtas plonais funkciniais sluoksniais, užtikrinančiais didesnio laidumo saulės energijai, savaiminio išsivalymo, neišsipurvinimo ir kietumo savybes.

(26)

Soliarinis stiklas yra vienas iš komponentų gaminant fotovoltinius modulius iš kristalinio silicio ir plonasluoksnius fotovoltinius modulius elektros energijai gaminti, taip pat plokščius fototerminės energijos kolektorius, naudojamus, pavyzdžiui, karštam vandeniui ruošti. Jis taip pat gali būti naudojamas šiltnamiams statyti (vadinamas sodininkystei skirtu stiklu arba šiltnamiams skirtu stiklu).

(27)

Kaip nustatyta per pradinį tyrimą, Sąjungos pramonės Sąjungoje gaminamo ir parduodamo soliarinio stiklo, KLR gaminamo ir KLR vidaus rinkoje parduodamo soliarinio stiklo ir į Sąjungą iš KLR importuojamo soliarinio stiklo pagrindinės fizinės ir cheminės savybės ir galutinė paskirtis yra tokios pačios. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio c punktą jie laikomi panašiais produktais.

(28)

Remdamasi pagrindinio reglamento 18 straipsniu ir, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, Komisija pirmiausia nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad, pasibaigus taikomų priemonių galiojimui, subsidijavimas tęstųsi ar pasikartotų.

(29)

KLR nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros 13-ajame penkmečio plane (toliau – 13-asis penkmečio planas), aprėpiančiame 2016–2020 m. laikotarpį (taigi ir PTL), pabrėžiama strateginė Kinijos Vyriausybės vizija tobulinti ir skatinti pagrindinių pramonės šakų, kaip antai saulės energijos pramonės, veiklą. 13-asis penkmečio planas pakeitė 12-ąjį penkmečio planą, pagal kurį soliarinio stiklo pramonė buvo pripažinta pagrindine gamybos plėtros sritimi.

(30)

13-ojo penkmečio plano 30 skyriuje išdėstytas KLR Vyriausybės įsipareigojimas „[kurti] modernią energetikos sistemą“. Visų pirma to skyriaus 1 skirsnyje pateikta aiškių įrodymų, kad Kinijos Vyriausybė soliarinio stiklo pramonę vis dar laiko skatinamąja pramone. Iš tiesų, 1 skirsnyje teigiama, kad „[Kinijos Vyriausybė] toliau skatins <...> fotovoltinės energijos plėtrą“ ir kad „[Kinijos Vyriausybė] pagerins <...> saulės <...> energijos gamybai palankią politiką“. Be to, įgyvendinant energetikos plėtros projektus bus optimizuota „<...> fotovoltinės energijos plėtra šiauriniuose, šiaurės rytų ir šiaurės vakarų regionuose bei pakrančių zonose“. Iš šių ištraukų matyti, kad Kinijos Vyriausybė toliau remia saulės energijos pramonę, kuriai soliarinis stiklas yra esminis gaminys ir todėl jis yra labai svarbus saulės energijos pramonės plėtrai.

(31)

13-ajame statybinių medžiagų plane taip pat minimas įvairių rūšių stiklas, įskaitant didelio grynumo kvarcinį stiklą ir jo gaminius, didelio našumo daugiafunkcinį dengtą stiklą, elektrotechninio ir termochrominio stiklo paruošimo technologiją, stiklo gaminių, kuriuose integruotos fotovoltinė ir fototerminė struktūra ir funkcijos, paruošimo technologiją.

(32)

2018 m. Kinijos Vyriausybė paskelbė naujas fotovoltinių įrenginių reguliavimo priemones – 2018 m. pranešimą dėl fotovoltinės elektros energijos gamybos (toliau – politikos dokumentas Nr. 531, paskelbtas 2018 m. gegužės 31 d.) ir toliau teikė subsidijas (tačiau jos buvo sumažintos). Pagal šį politikos dokumentą Kinijos Vyriausybė gerokai sumažino naujų saulės energijos pajėgumų, atitinkančių valstybės subsidijų skyrimo reikalavimus, metinę kvotą.

(33)

Žaliasis vystymasis taip pat skatinamas strategijoje „Pagaminta Kinijoje 2025“ (toliau – MIC2025). Stiklo pramonė remiama pagal MIC2025 ir visų pirma yra įtraukta į 2016 m. žinyno „Keturi esminiai pramonės plėtros elementai“ (MIC2025) 9 skyriaus „Naujos medžiagos“ II poskirsnį „Svarbiausios pagrindinės medžiagos“: 24 punkte išvardytos stiklo pagrindu pagamintos medžiagos, o 29 punkte – didelio grynumo kvarcinis stiklas ir jo gaminiai.

(34)

Be to, Valstybės tarybos sprendime Nr. 40 dėl pramoninės struktūros koregavimų skatinimo laikinųjų nuostatų skelbimo ir įgyvendinimo (kartu su pridedamomis Pramoninės struktūros koregavimų skatinimo laikinosiomis nuostatomis vadinamas Sprendimu Nr. 40) teigiama, kad Kinijos Vyriausybė aktyviai rems naujų energijos pramonės šakų plėtrą ir skatins saulės energijos pramonės plėtrą (7); nurodoma visoms finansų įstaigoms teikti kreditinę paramą tik skatinamiesiems projektams ir žadama įgyvendinti „kitą lengvatinę politiką, skirtą skatinamiesiems projektams“ (8).

(35)

Be to, Valstybės tarybos sprendimu Nr. 9 dėl pramoninės struktūros koregavimų žinyno skelbimo ir įgyvendinimo (toliau – Sprendimas Nr. 9) Kinijos Vyriausybė ir viešosios agentūros aktyviai skatinamos „orientuoti atitinkamų pramonės šakų plėtrą, optimizuoti pramonės struktūros modernizavimą“. Sprendimo Nr. 9 12 punkto 2 dalyje konkrečiai minimas „saulės energijos pramonei skirto ypač skaidraus flotacinio stiklo“ gamybos skatinimas. Šis iki 2020 m. galiojęs sprendimas 2019 m. buvo pakeistas Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos sprendimu Nr. 29 dėl pramoninės struktūros koregavimo žinyno skelbimo ir įgyvendinimo (2019 m. leidimas), kuriame taip pat nurodyta tai, kas minėta 12 punkto 2 dalyje.

(36)

Galiausiai, Nacionalinėse vidutinio ir ilgo laikotarpio mokslo ir technologijų vystymo gairėse (2006–2020 m.), kurios apima PTL laikotarpį, žadama „daugiausia dėmesio skirti politikos finansavimui“, „raginti finansų įstaigas teikti lengvatinę kreditinę paramą pagrindiniams nacionaliniams mokslo ir technologijų industrializacijos projektams“, „skatinti finansų įstaigas gerinti ir stiprinti finansų paslaugas aukštųjų technologijų įmonėms“ ir „įgyvendinti lengvatinę mokesčių politiką aukštųjų technologijų įmonių vystymui skatinti“. Kadangi bent kai kurie soliarinį stiklą eksportuojantys gamintojai atitinka aukštųjų ir naujų technologijų įmonės (toliau – ANTĮ) kriterijus, pagal šias nacionalines gaires tik sustiprinamas soliarinio stiklo pramonei suteiktas skatinamosios pramonės statusas.

(37)

Apibendrinant, Kinijos Vyriausybė soliarinio stiklo pramonę vis dar laiko skatinamąja pramone.

(38)

Kaip minėta 1.3.3.3 skirsnyje, tik vienas eksportuojantis gamintojas apie save pranešė Komisijai (pavėluotai), tačiau galiausiai nusprendė nebendradarbiauti. Todėl Komisija rėmėsi turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį.

(39)

2019 m. birželio 14 d. Komisija Kinijos Vyriausybei nusiuntė klausimyną ir jai pranešė, kad eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo. Į klausimyną taip pat įtraukti konkretūs klausimai, susiję su „Export Import Bank of China“ (toliau – EXIM) ir „China Export & Credit Insurance Corporation“ (toliau – „Sinosure“). Be to, Kinijos Vyriausybės buvo paprašyta nusiųsti priedėlį skunde nurodytiems bankams ir kitoms finansų įstaigoms, kurios, Kinijos Vyriausybės žiniomis, teikė paskolas per pradinį tyrimą tirtiems Kinijos soliarinio stiklo gamintojams.

(40)

Nei iš Kinijos Vyriausybės, nei iš EXIM, nei iš „Sinosure“ Komisija negavo jokio atsakymo į minėtus prašymus. Todėl Komisija 2019 m. liepos 24 d. verbaline nota pranešė Kinijos Vyriausybei, kad dėl Kinijos Vyriausybės, EXIM, „Sinosure“ ir atitinkamų finansų įstaigų prašomos informacijos ketina remtis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnio 1 dalį. Kinijos Vyriausybei buvo pranešta, kad remiantis turimais faktais padaryta išvada gali būti mažiau palanki.

(41)

Šiuo klausimu pastabų negauta. Pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį Komisija svarstė naudoti turimus faktus, kad galėtų nustatyti, ar tęsiama Kinijos soliarinio stiklo pramonės subsidijavimo praktika.

(42)

Atitinkamai Komisija analizuodama naudojosi visais jos turimais faktais, tiksliau:

(43)

Komisija nagrinėjo, ar subsidijavimas buvo tęsiamas, analizuodama, ar soliarinio stiklo pramonė ir toliau naudojosi per pradinį tyrimą kompensuojamomis laikytomis subsidijomis.

(44)

Komisija nusprendė, kad atsižvelgiant į šio skirsnio išvadas, kuriomis patvirtinama, kad subsidijavimas taikant per pradinį tyrimą kompensuojamomis laikytas subsidijas tęsėsi, nereikėjo nagrinėti visų kitų, kaip pareiškėjas įtaria, taikomų subsidijų. Kai Komisija nustato, kad yra įrodymų, jog subsidijavimas tęsiasi pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, tikslios subsidijavimo sumos nustatyti nebūtina.

(45)

Po faktų atskleidimo pastabų iš suintersuotųjų šalių negauta.

(46)

Per pradinį tyrimą (16) Komisija padarė išvadą, kad valstybės bankai arba bankai, kurių kontrolinį akcijų paketą turi valstybė (abu vadinami valstybės komerciniais bankais), yra valstybinės institucijos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punktą. Be to, ji padarė išvadą, kad KLR komercinių bankų įstatymo (toliau – bankininkystės įstatymas) 34 straipsnyje reikalaujama, kad KLR bankai paskolų teikimo veiklą vykdytų atsižvelgdami į nacionalinės ekonomikos poreikius. Komisija taip pat padarė išvadą, kad sprendimai Nr. 9 ir Nr. 40 turi teisinę galią ir kad šiuose sprendimuose reikalaujama, kad bankai teiktų kreditinę paramą skatinamosioms pramonės šakoms. Todėl Komisija padarė išvadą, kad valstybės komerciniai bankai teikė finansinį indėlį pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį.

(47)

Komisija taip pat padarė išvadą, kad bankininkystės įstatymo 34 straipsnis taikomas privatiems bankams Kinijoje (17). Todėl Kinijos Vyriausybė galiausiai priima sprendimą dėl valstybės komercinių bankų ir privačių bankų skolinimo strategijos. Todėl Komisija nusprendė, kad Kinijos Vyriausybė paveda ir nurodo privatiems bankams skirti finansinius indėlius, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje, teikiant paskolas skatinamosioms pramonės šakoms.

(48)

Dėl konkretumo (18), Komisija konstatavo, kad Kinijos Vyriausybė lengvatines paskolas teikė ribotam skaičiui pramonės šakų, įskaitant soliarinio stiklo pramonę. Komisija padarė išvadą, kad tai akivaizdu iš 12-ojo penkmečio plano ir Sprendimo Nr. 40. Todėl buvo nustatyta, kad finansiniai indėliai, kuriuos suteikė valstybės komerciniai bankai ir kuriuos teikti pavesta ar nurodyta privatiems bankams pagal bankininkystės įstatymo 34 straipsnį, yra konkretūs, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte.

(49)

Galiausiai Komisija priminė, kad paskolos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, suteikia naudos jų gavėjui, jeigu jos suteikiamos palankesnėmis sąlygomis nei tos, kurias gavėjas galėtų faktiškai gauti rinkoje (19). Komisija, remdamasi turimais faktais, padarė išvadą, kad taip iš tiesų buvo.

(50)

Per pradinį tyrimą nustatyta subsidijų norma lengvatinėmis skolinimo sąlygomis atrinktiems soliarinį stiklą eksportuojantiems gamintojams buvo 0–6,2 %, o nebendradarbiaujančioms bendrovėms – 6,2 %.

(51)

Prašyme atlikti peržiūrą ir atitinkamuose prieduose (20) pareiškėjas pateikė įrodymų, kad Kinijos soliarinio stiklo gamintojai toliau naudojosi Kinijos vidaus bankų teikiamu lengvatiniu skolinimu ir mažesnėmis nei rinkos palūkanų normomis. Soliarinio stiklo pramonė yra skatinamoji pramonė 13-ajame penkmečio plane (21), todėl Komisija padarė išvadą, kad tiek valstybės komerciniai bankai, tiek privatūs bankai vis dar privalo teikti lengvatinį finansavimą Kinijos soliarinio stiklo pramonei pagal bankininkystės įstatymo 34 straipsnį.

(52)

Pareiškėjas pateikė įrodymų, kad pagal Apeliacinio komiteto parengtą testą (22) valstybės komerciniai bankai ir toliau veikia kaip valstybinės institucijos, nes jie atlieka Vyriausybės funkcijas ir tai darydami vykdo Vyriausybės įgaliojimus. Konkrečiai, pareiškėjas nurodė elektrinių dviračių tyrimo (23) ir PKP priemonių galiojimo termino peržiūros (24) išvadas, kuriomis patvirtinta Komisijos pozicija, kurios ji laikėsi per pradinį tyrimą.

(53)

Prašyme atlikti peržiūrą taip pat pateikta įrodymų, kad priimdama sprendimus dėl paskolų Kinijos Vyriausybė vis dar paveda arba nurodo privatiems bankams, nes jie taip pat patenka į bankininkystės įstatymo 34 straipsnio taikymo sritį. Pareiškėjas pacitavo neseniai atlikto elektrinių dviračių tyrimo išvadas, kuriose Komisija laikėsi nuomonės, kad 13-asis penkmečio planas negali būti laikomas „vien skatinamaisiais veiksmais“ ir kad „visos Kinijoje veikiančios finansų įstaigos (įskaitant privačias finansų įstaigas), kurių priežiūrą atlieka CRBC, valstybės pavedimu ir nurodymu, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunkčio pirmoje įtraukoje, turėjo vykdyti Vyriausybės politiką ir elektrinių dviračių pramonei teikti paskolas lengvatinėmis palūkanų normomis“ (25).

(54)

Kadangi Kinijos Vyriausybė ir eksportuojantys soliarinio stiklo gamintojai nebendradarbiavo, nebuvo pateikta jokių argumentų, kurie paneigtų pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl dabartinės Kinijos bankų sistemos padėties.

(55)

Be to, neseniai atlikus OMDP priemonių galiojimo termino peržiūrą (26), padangų tyrimą (27), PKP tyrimą (28) ir atsižvelgiant į ataskaitą dėl Kinijos (29) patvirtinta išvada, kad valstybės komerciniai bankai turėtų būti laikomi valstybinėmis institucijomis, kurios teikia lengvatinį finansavimą pagal bankininkystės įstatymo 34 straipsnį, o privačioms įstaigoms pavesta ir nurodyta daryti lygiai tą patį.

(56)

Prašymo atlikti peržiūrą 23 priede pareiškėjas, remdamasis savo (pus)metinėmis ataskaitomis, pateikė Kinijos soliarinį stiklą eksportuojančio gamintojo, kuris naudojasi arba naudojosi lengvatiniu skolinimu, pavyzdį. Be to, kitose viešai skelbiamose eksportuojančių gamintojų metinėse ataskaitose nurodyta, kad jie taip pat naudojosi lengvatiniu skolinimu (30).

(57)

Kadangi soliarinį stiklą eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija neturėjo jokios bendrovės lygmens informacijos, kuria remiantis būtų galima apskaičiuoti per PTL gautos subsidijos sumą. Tačiau Komisija nemanė, kad per šią priemonių galiojimo termino peržiūrą išvadai dėl subsidijavimo tęsimosi padaryti reikėtų apskaičiuoti tokias sumas. Iš prašyme atlikti peržiūrą pateiktų įrodymų matyti, kad šios sumos vis dar būtų didelės. Iš turimos informacijos nematyti, kad subsidijavimo lygis, palyginti su pradiniu tyrimu, sumažėjo, todėl laikoma, kad subsidijavimo lygis ir toliau viršijo de minimis lygį.

(58)

Atsižvelgiant į tai, kad teisinė padėtis nepasikeitė ir Kinijos Vyriausybė toliau skatina soliarinio stiklo pramonę, nagrinėjama subsidijų programa vis dar buvo konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose (31).

(59)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad yra pakankamai įrodymų, jog per PTL eksportuojantys gamintojai toliau naudojosi lengvatiniu skolinimu kaip kompensuotinomis subsidijomis.

(60)

Per pradinį tyrimą (32) Komisija padarė išvadą, kad atrinktos bendrovės gavo dideles vienkartines dotacijas iš įvairių valdžios institucijų įvairiais valdžios lygmenimis, todėl per TL gavo naudos. Nagrinėjamos dotacijos bendrovėms buvo suteiktos nacionalinių, provincijų, miestų, apskričių ar rajonų valdžios institucijų ir jos visos buvo konkrečiai susijusios su atitinkamomis bendrovėmis arba konkrečiai susijusios su jų buvimo vieta ar pramonės rūšimi.

(61)

Kinijos Vyriausybė nepateikė jokios papildomos informacijos apie šias vienkartines dotacijas ir atsisakė pradėti konsultacijas šiuo klausimu. Todėl Komisija, remdamasi surinktais įrodymais apie atrinktų bendrovių gautas dotacijas ir neturėdama jokios kitos informacijos, padarė išvadą, kad šios dotacijos buvo tiesioginis lėšų pervedimas, suteikiantis gavėjams naudos, taigi ir subsidijos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje ir 2 dalyje.

(62)

Dėl konkretumo, Komisija pažymėjo, kad dotacijos laikomos konkrečiomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte ir 3 dalyje, nes jos teiktos tik tam tikroms bendrovėms ar konkretiems projektams konkrečiuose regionuose. Komisija taip pat nurodė, kad nėra įrodymų, kad dotacijos priklausė bendrai subsidijų programai ir kad jos neatitiko pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytų nekonkrečių subsidijų reikalavimų.

(63)

Per pradinį tyrimą nustatyta subsidijų norma atrinktų soliarinį stiklą eksportuojančių gamintojų dotacijoms buvo 1,1–3,0 %, o norma nebendradarbiaujančioms bendrovėms – 3,0 %.

(64)

Prašyme atlikti peržiūrą ir atitinkamuose prieduose (33) pareiškėjas pateikė įrodymų, kad soliarinį stiklą eksportuojantys gamintojai ir toliau naudojosi dotacijomis ir ad hoc subsidijomis.

(65)

Pirmiausia pareiškėjas pacitavo JAV prekybos atstovo ataskaitą, kurioje nurodytas provincijų ir vietos valdžios institucijų vaidmuo, susijęs su Kinijos pramonės politikos įgyvendinimu skiriant subsidijas perteklinius pajėgumus turintiems sektoriams. Pareiškėjas teigia, kad soliarinio stiklo sektorius yra būtent toks sektorius (34).

(66)

Pareiškėjas pateikė ad hoc subsidijavimo pavyzdžių, nurodydamas konkrečias kelių eksportuojančių gamintojų audituotų metinių ataskaitų eilutes. Nustatyta, kad vienam soliarinį stiklą eksportuojančiam gamintojui per PTL skirta 2,68 mln. RMB Vyriausybės dotacijų, todėl galutinis balansas sudarė apie 550 mln. RMB Vyriausybės dotacijų. Kitas soliarinį stiklą eksportuojantis gamintojas taip pat pranešė, kad per PTL Vyriausybės dotacijos padidėjo iki 14 mln. RMB.

(67)

Kadangi Kinijos Vyriausybė ir soliarinį stiklą eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, nebuvo pateikta jokių argumentų, kurie paneigtų pareiškėjo prašyme atlikti peržiūrą pateiktus įrodymus. Taigi iš Komisijos turimų faktų matyti, kad dotacijos ir ad hoc subsidijos soliarinį stiklą eksportuojantiems gamintojams, kaip skatinamosios pramonės sektoriui (35), toliau buvo teikiamos per PTL. Šios dotacijos ir ad hoc subsidijos yra tiesioginis lėšų pervedimas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje.

(68)

Prašymo atlikti peržiūrą 23 priede pareiškėjas, remdamasis savo (pus)metinėmis ataskaitomis, pateikė Kinijos soliarinį stiklą eksportuojančių gamintojų, kurie naudojasi arba naudojosi dotacijomis ir ad hoc subsidijomis, pavyzdžių.

(69)

Kadangi soliarinį stiklą eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija neturėjo jokios bendrovės lygmens informacijos, kuria remiantis būtų galima apskaičiuoti per peržiūros tiriamąjį laikotarpį gautos subsidijos sumą. Tačiau Komisija nemanė, kad per šią priemonių galiojimo termino peržiūrą išvadai dėl subsidijavimo tęsimosi padaryti reikėtų apskaičiuoti tokias sumas. Iš prašyme atlikti peržiūrą pateiktų įrodymų matyti, kad šios sumos vis dar būtų didelės. Iš turimų duomenų nematyti, kad subsidijavimo lygis būtų sumažėjęs, palyginti su pradiniu tyrimu.

(70)

Šios dotacijos ir ad hoc subsidijos vis dar yra konkrečios, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose, nes niekas neprieštarauja turimam faktui, kad Komisija per pradinį tyrimą nustatė, jog šios dotacijos yra konkrečios.

(71)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad yra pakankamai įrodymų, jog per PTL eksportuojantys gamintojai toliau gavo dotacijas ir ad hoc subsidijas kaip kompensuotinas subsidijas.

(72)

Per pradinį tyrimą (36) Komisija padarė išvadą, kad nustatyta, jog kai kurios, bet ne visos atrinktos bendrovės naudojosi lengvatine mokesčių politika bendrovėms, kurios pripažintos aukštųjų ir naujų technologijų įmonėmis (toliau – ANTĮ). Komisija nustatė, kad toks pripažinimas priklauso nuo tam tikrų kriterijų, kuriuos įvykdžius pelno mokestis sumažinamas iki 15 %, palyginti su standartiniu 25 % tarifu, atitikimo.

(73)

Komisija nustatė, kad šios programos teisinis pagrindas buvo:

(74)

Komisija šią mokesčių schemą laikė Vyriausybės negautomis arba nesurinktomis pajamomis, kurios kitu atveju būtų gautos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Vėliau Komisija nusprendė, kad lengvatinė mokesčių politika, taikoma pripažintoms ANTĮ, gavėjams suteikė naudą, prilygstančią sutaupytiems mokesčiams.

(75)

Dėl konkretumo, Komisija padarė išvadą, kad subsidija buvo konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes ji buvo skirta tik toms įmonėms, kurios gavo ANTĮ sertifikatą ir atitiko visus 2008 m. administracinių priemonių reikalavimus. Be to, buvo nustatyta, kad teisė naudotis šiomis mokesčių lengvatomis nebuvo suteikiama automatiškai ir kad nei teisės aktuose, nei jas suteikusios institucijos nebuvo nustatyta objektyvių kriterijų. Komisija nustatė, kad atitiktis reikalavimams priklauso nuo to, ar suteiktas ANTĮ sertifikatas, kurį savo nuožiūra išduoda institucija.

(76)

Per pradinį tyrimą nustatyta subsidijų norma soliarinį stiklą eksportuojantiems gamintojams, kurie naudojosi lengvatine mokesčių politika pripažintoms ANTĮ, buvo 0,4–1,8 %, o nebendradarbiaujančioms bendrovėms – 1,8 %.

(77)

Prašyme atlikti peržiūrą ir atitinkamuose prieduose (37) pareiškėjas pateikė įrodymų, kad soliarinį stiklą eksportuojantys gamintojai toliau naudojosi ANTĮ skirta lengvatine mokesčių politika.

(78)

Pareiškėjas citavo (tarpines) trijų pagrindinių soliarinį stiklą eksportuojančių gamintojų ataskaitas, kuriose nurodoma, kad jie yra pripažinti kaip ANTĮ ir todėl naudojasi sumažintu 15 % pelno mokesčiu.

(79)

Pareiškėjas taip pat nurodė Aukštųjų ir naujų technologijų įmonių pripažinimo administracines priemones (GuoKeFaHuo [2016 m.] Nr. 32 (Aplinkraštis Nr. 32)), kurių santrauka pateikiama prašymo atlikti peržiūrą 24 priede. Aplinkraščiu Nr. 32 keičiami kriterijai, kuriuos turi atitikti ANTĮ statuso prašančios bendrovės, ir tai rodo nuolatinį Kinijos Vyriausybės įsipareigojimą subsidijuoti skatinamąsias pramonės šakas, tokias kaip soliarinio stiklo pramonė (38).

(80)

Be pareiškėjo pateiktų įrodymų, neseniai atlikusi elektrinių dviračių tyrimą (39), padangų tyrimą (40) ir OMDP priemonių galiojimo termino peržiūrą (41) Komisija patvirtino, kad lengvatinė mokesčių politika toliau taikoma pripažintoms ANTĮ skatinamosiose pramonės šakose. Elektrinių dviračių tyrime Komisija nustatė, kad šios programos teisinis pagrindas buvo:

(81)

Kadangi Kinijos Vyriausybė ir soliarinį stiklą eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, nebuvo pateikta jokių argumentų, kurie paneigtų pareiškėjo pateiktus įrodymus ir Komisijos naujausius nustatytus faktus. Taigi iš Komisijos turimų faktų matyti, kad soliarinį stiklą eksportuojantiems gamintojams, pripažintiems kaip ANTĮ, kuriems per pradinį tyrimą buvo teikiamos kompensacijos, lengvatinė mokesčių politika toliau buvo taikoma per PTL. Ši mokesčių politika yra Vyriausybės negautos arba nesurinktos pajamos, kurios kitu atveju būtų gautos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje.

(82)

Lengvatinė mokesčių politika pripažintoms ANTĮ suteikia naudą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje, prilygstančią sutaupytiems mokesčiams. Kaip minėta pirmiau, pareiškėjas 23 priede pateikė įrodymų, kad šiomis lengvatomis naudojosi bent trys soliarinį stiklą eksportuojantys gamintojai.

(83)

Kadangi soliarinį stiklą eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija neturėjo jokios bendrovės lygmens informacijos, kuria remiantis būtų galima apskaičiuoti per peržiūros tiriamąjį laikotarpį gautos subsidijos sumą. Tačiau Komisija nemanė, kad per šią priemonių galiojimo termino peržiūrą išvadai dėl subsidijavimo tęsimosi padaryti reikėtų apskaičiuoti tokias sumas. Iš prašyme atlikti peržiūrą pateiktų įrodymų matyti, kad šios sumos vis dar būtų didelės. Iš turimų duomenų nematyti, kad subsidijavimo lygis būtų sumažėjęs, palyginti su pradiniu tyrimu.

(84)

Kaip ir pradiniame tyrime, lengvatinė mokesčių politika pripažintoms ANTĮ yra konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes pagal teisės aktus, pagal kuriuos subsidijas teikianti institucija suteikė ANTĮ statusą, galimybę naudotis schemomis turėjo tik tam tikros įmonės ir pramonės šakos.

(85)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad yra pakankamai įrodymų, jog bent kai kurie eksportuojantys gamintojai per PTL buvo toliau subsidijuojami taikant lengvatinę mokesčių politiką ANTĮ.

(86)

Per pradinį tyrimą (42) Komisija padarė išvadą, kad vienai atrinktai bendrovei taikyta MTTP išlaidų atskaita, ir nustatė, kad provincijos valdžios institucija mokesčius grąžino tik naujai įsisteigusioms ANTĮ.

(87)

Komisija nusprendė, kad MTTP mokesčių išlaidų atskaitos teisinis pagrindas yra Kinijos ĮPM įstatymo 30 straipsnis ir kad tai yra tam tikros formos negautos arba nesurinktos Vyriausybės pajamos, kurios kitu atveju būtų gautos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Komisija taip pat nustatė, kad MTTP išlaidų mokesčių atskaita suteikė gavėjui naudą, prilygstančią sutaupytiems mokesčiams.

(88)

Dėl konkretumo, Komisija nurodė, kad ĮPM įstatymo 30 straipsnis turėtų būti aiškinamas kartu su ĮPM įstatymo 25 straipsniu, kuriame teigiama, kad šis atleidimas nuo mokesčio taikomas tik valstybės skatinamoms pramonės šakoms ir projektams. Taigi šia schema galėjo naudotis tik skatinamosios pramonės šakos ir projektai, o soliarinio stiklo pramonė buvo laikoma tokia skatinamąja pramone. Todėl Komisija padarė išvadą, kad subsidija yra konkreti, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte.

(89)

Per pradinį tyrimą soliarinį stiklą eksportuojančiam gamintojui, kuriam buvo taikoma MTTP išlaidų mokesčių atskaita, nustatyta 0,7 % subsidijų norma, kuri taip pat buvo norma kitiems gamintojams.

(90)

Prašyme atlikti peržiūrą ir atitinkamuose prieduose (43) pareiškėjas išdėstė MTTP išlaidų mokesčių atskaitos teisinę sistemą, be kita ko, remdamasis ĮPM įstatymo 30 ir 25 straipsniais, kaip nustatyta per pradinį tyrimą. Pareiškėjas taip pat pateikė įrodymų prašymo atlikti peržiūrą 23 priede, kad bent du soliarinį stiklą eksportuojantys gamintojai pranešė apie savo MTTP išlaidas ir kad jiems suteiktas ANTĮ statusas, o tai yra pagrindinės MTTP išlaidų mokesčių atskaitos sąlygos.

(91)

Be pareiškėjo pateiktų įrodymų, Komisija neseniai patvirtino, kad MTTP išlaidų mokesčių atskaita buvo taikoma kaip subsidija atliekant elektrinių dviračių (44) ir padangų (45) tyrimus. Atlikdama tą tyrimą Komisija nustatė, kad patirtoms MTTP išlaidoms naujoms technologijoms, produktams ir amatams kurti, kurios nesudaro nematerialiojo turto ir kurios įskaičiuojamos į šio termino pelną ir nuostolius, taikoma papildoma 50 % atskaita po to, kai atskaityta atsižvelgiant į tikrąją padėtį. Kai minėtos MTTP išlaidos sudaro nematerialųjį turtą, joms taikoma amortizacija, pagrįsta 150 % nematerialiojo turto išlaidų. Be to, Komisija nustatė, kad programos teisinis pagrindas yra:

(92)

Kadangi Kinijos Vyriausybė ir soliarinį stiklą eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, nebuvo pateikta jokių argumentų, kurie paneigtų pareiškėjo pateiktus įrodymus ir Komisijos naujausius nustatytus faktus. Taigi iš Komisijos turimų faktų matyti, kad MTTP išlaidų mokesčių atskaita, kaip nustatyta per pradinį tyrimą, toliau buvo taikoma per PTL. Ši MTTP išlaidų mokesčių atskaita yra Vyriausybės negautos arba nesurinktos pajamos, kurios kitu atveju būtų gautos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje.

(93)

MTTP išlaidų mokesčių atskaita suteikia naudą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje, prilygstančią sutaupytiems mokesčiams.

(94)

Kadangi soliarinį stiklą eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija neturėjo jokios bendrovės lygmens informacijos, kuria remiantis būtų galima apskaičiuoti per peržiūros tiriamąjį laikotarpį gautos subsidijos sumą. Tačiau Komisija nemanė, kad per šią priemonių galiojimo termino peržiūrą išvadai dėl subsidijavimo tęsimosi padaryti reikėtų apskaičiuoti tokias sumas. Iš prašyme atlikti peržiūrą pateiktų įrodymų matyti, kad šios sumos vis dar būtų didelės. Iš turimų duomenų nematyti, kad subsidijavimo lygis būtų sumažėjęs, palyginti su pradiniu tyrimu.

(95)

Ši subsidija yra konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes pačiuose teisės aktuose nustatyta, kad ši priemonė taikoma tik įmonėms, kurios patiria MTTP išlaidų tam tikrose valstybės nustatytose aukštųjų technologijų prioritetinėse srityse.

(96)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad yra pakankamai įrodymų, jog bent kai kurie eksportuojantys gamintojai per PTL buvo toliau subsidijuojami taikant MTTP išlaidų mokesčių atskaitą.

(97)

Per pradinį tyrimą (46) Komisija padarė išvadą, kad viena atrinkta bendrovė buvo atleista nuo dividendų pajamų mokesčio tarp kvalifikuotų įmonių rezidenčių.

(98)

Komisija nusprendė, kad atleidimo nuo dividendų mokesčio teisinis pagrindas yra ĮPM įstatymo 25–26 straipsniai ir ĮPM įstatymo įgyvendinimo taisyklių 83 straipsnis ir kad atleidimas nuo mokesčio yra negautos arba nesurinktos Vyriausybės pajamos, kurios kitu atveju būtų gautos pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį. Komisija taip pat nustatė, kad MTTP išlaidų mokesčių atskaita gavėjui suteikė naudą, prilygstančią sutaupytiems mokesčiams.

(99)

Dėl konkretumo, Komisija nustatė, kad ši subsidijų schema buvo taikoma tik toms įmonėms, kurios buvo Kinijos Liaudies Respublikos rezidentės ir investavo į kitas įmones rezidentes. Be to, Komisija, panašiai kaip ir MTTP išlaidų mokesčio atskaitos atveju, padarė išvadą, kad pagal ĮPM įstatymo 25 straipsnį šis atleidimas nuo mokesčio taikomas tik valstybės skatinamoms pramonės šakoms ir projektams. Todėl Komisija padarė išvadą, kad subsidija yra konkreti, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte.

(100)

Per pradinį tyrimą soliarinį stiklą eksportuojančiam gamintojui, kuriam buvo taikoma MTTP išlaidų mokesčių atskaita, nustatyta 5,8 % subsidijų norma, kuri taip pat buvo norma kitiems gamintojams.

(101)

Prašyme atlikti peržiūrą ir atitinkamuose prieduose (47) pareiškėjas pateikė įrodymų, kad yra soliarinio stiklo eksportuojančių gamintojų, kuriems taikomas atleidimas nuo mokesčių. Atleidimo nuo mokesčio teisinis pagrindas – ĮPM įstatymo 25 straipsnis ir 26 straipsnio 2 dalis ir įmonių pajamų mokesčio įstatymo įgyvendinimo taisyklių 83 straipsnis, kaip pasiūlė pareiškėjas (48) ir patvirtino bei papildė Komisija, neseniai atlikusi elektrinių dviračių tyrimą (49) ir PKP priemonių galiojimo termino peržiūrą (50).

(102)

ĮPM įstatymo 2 straipsnyje sąvoka „įmonė rezidentė“ apibrėžiama kaip „[…] įmonė, įsteigta pagal Kinijos teisę Kinijos teritorijoje arba įsteigta pagal užsienio šalies (regiono) teisę, tačiau kurios faktinis valdymo organas yra Kinijos teritorijoje“. Be to, ĮPM įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „tarp kvalifikuotų įmonių rezidenčių gauti dividendai, premijos ir kitas investicijų į nuosavą kapitalą prieaugis“ laikomi neapmokestinamais. Kitaip tariant, atleidimas nuo dividendų mokesčio tarp kvalifikuotų įmonių rezidenčių bus taikomas soliarinį stiklą eksportuojančiam gamintojui rezidentui (t. y. Kinijos), jei tas eksportuojantis gamintojas turi įmonės rezidentės akcijų (51).

(103)

Pareiškėjas pateikė įrodymų, kad yra bent vienas soliarinį stiklą eksportuojantis gamintojas, turintis kelias patronuojamąsias įmones (52), o Komisija nustatė, kad panašioje padėtyje yra daugiau eksportuojančių gamintojų. Kadangi Kinijos Vyriausybė ir soliarinį stiklą eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, nebuvo pateikta jokių argumentų, kurie paneigtų pareiškėjo pateiktus įrodymus ir Komisijos per šį ir ankstesnius tyrimus nustatytus faktus. Taigi iš Komisijos turimų faktų matyti, kad atleidimas nuo dividendų mokesčio soliarinį stiklą eksportuojantiems gamintojams, turintiems įmonių rezidenčių akcijų, toliau buvo taikomas per PTL. Šis atleidimas nuo dividendų mokesčio yra Vyriausybės negautos arba nesurinktos pajamos, kurios kitu atveju būtų gautos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje (53).

(104)

Nauda, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje, soliarinį stiklą eksportuojančiam gamintojui, kuris naudojasi atleidimu nuo dividendų mokesčio, prilygsta sutaupytiems mokesčiams.

(105)

Kadangi soliarinį stiklą eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija neturėjo jokios bendrovės lygmens informacijos, kuria remiantis būtų galima apskaičiuoti per peržiūros tiriamąjį laikotarpį gautos subsidijos sumą. Tačiau Komisija nemanė, kad per šią priemonių galiojimo termino peržiūrą išvadai dėl subsidijavimo tęsimosi padaryti reikėtų apskaičiuoti tokias sumas. Iš prašyme atlikti peržiūrą pateiktų įrodymų matyti, kad šios sumos vis dar būtų didelės. Iš turimų duomenų nematyti, kad subsidijavimo lygis būtų sumažėjęs, palyginti su pradiniu tyrimu.

(106)

Ši subsidija yra konkreti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte, nes dėl atleidimo nuo dividendų mokesčio teisinio pagrindo galimybė gauti šią subsidiją ribojama dviem skirtingais būdais. Pirma, subsidija gali būti skiriama tik bendrovėms, turinčioms įmonių rezidenčių akcijų, išskyrus tas, kurios investuoja į įmones nerezidentes (54). Antra, Įmonių pelno mokesčio įstatymo (toliau – ĮPM) 26 straipsnio 2 dalis priklauso tam pačiam skyriui kaip ir ĮPM 25 straipsnis, t. y. „IV skyrius. Lengvatinė mokesčių politika“. ĮPM įstatymo 25 straipsnyje – įžanginiame šio skyriaus straipsnyje – nurodyta, kad „svarbioms pramonės šakoms ir projektams, kurių plėtrą remia ir skatina valstybė, taikomas lengvatinis įmonių pajamų mokesčio režimas“, o tai aiškiai nurodo, kad ĮPM įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje numatyta subsidija skiriama tik skatinamosioms pramonės šakoms, kaip antai soliarinio stiklo pramonei (55).

(107)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad yra pakankamai įrodymų, jog bent kai kurie soliarinį stiklą eksportuojantys gamintojai per PTL buvo toliau subsidijuojami taikant atleidimą nuo dividendų mokesčio tarp kvalifikuotų įmonių rezidenčių.

(108)

Per pradinį tyrimą (56) Komisija nustatė, kad bendrovės KLR negalėjo įsigyti žemės naudojimo teisės tiesiogiai, o galėjo įsigyti tik žemės naudojimo teises (ŽNT) iš vietos valdžios institucijų. Šios sistemos teisinis pagrindas – KLR žemės administravimo įstatymas, kuriame nustatyta, kad visa žemė priklauso liaudžiai ir jos negalima pirkti arba parduoti, nebent žemės naudojimo teises galima parduoti verslo sektoriui per konkursus, kotiravimą ar aukcionus įstatyme nustatytomis sąlygomis. Tačiau nustatyta, kad praktiškai Kinijos Vyriausybė nustatė kainą ir bendrovė ją mokėjo. Komisija padarė išvadą, kad toks skaičiavimas yra prekių tiekimas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje.

(109)

Komisija nurodė, kad ŽNT suteikta nauda soliarinį stiklą eksportuojantiems gamintojams, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje, yra kainos, sumokėtos už žemės naudojimo teisę, ir tinkamo išorinio lyginamojo dydžio skirtumas. Komisija pasirinko Kinijos Taipėjų kaip tinkamą išorinį lyginamąjį dydį ir pažymėjo, kad KLR žemės naudojimo teisių kainos, jei soliarinį stiklą eksportuojantiems gamintojams būtų taikomos rinkos sąlygos, būtų labai panašios į Kinijos Taipėjuje taikomas žemės kainas. Komisija padarė išvadą, kad soliarinį stiklą eksportuojančių gamintojų mokėtos kainos buvo lygios Kinijos Vyriausybės nustatytai pradinei kainai arba penkiais CNY už kvadratinį metrą didesnės nei ta kaina, o tai buvo mažesnis nei tinkamas atlygis, palyginti su išoriniu lyginamuoju dydžiu, todėl soliarinį stiklą eksportuojantys gamintojai gavo naudos.

(110)

Dėl konkretumo, Komisija nustatė, kad Sprendime Nr. 40 reikalaujama, kad valdžios institucijos užtikrintų, kad žemė būtų teikiama skatinamosioms pramonės šakoms, tarp kurių yra soliarinio stiklo pramonė (57). Be to, Sprendimo Nr. 40 18 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad ribojamosioms pramonės šakoms žemės naudojimo teisės nebus suteikiamos. Todėl Komisija padarė išvadą, kad subsidija yra konkreti, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a ir c punktuose.

(111)

Per pradinį tyrimą nustatyta subsidijų norma atrinktiems soliarinį stiklą eksportuojantiems gamintojams, kurie naudojosi Vyriausybės teikiamomis ŽNT, buvo 3,2–17,1 %, o nebendradarbiaujančioms bendrovėms – 17,1 %.

(112)

Prašyme atlikti peržiūrą ir atitinkamuose prieduose (58) pareiškėjas pateikė įrodymų, kad bent vienam soliarinį stiklą eksportuojančiam gamintojui atitinkama vietos valdžios institucija, siekdama skatinti aukštųjų technologijų pramonės projektus, suteikė teisę nemokamai naudotis žeme. Be to, pareiškėjas teigė, kad per PTL vyravo pradiniame tyrime aprašyta rinkos struktūra.

(113)

Be pareiškėjo pateiktų argumentų Komisija neseniai atliktame elektrinių dviračių tyrime (59), padangų tyrime (60), OMDP priemonių galiojimo termino peržiūroje (61) ir PKP priemonių galiojimo termino peržiūroje (62) nustatė, kad žemės naudojimo teisės buvo suteikiamos kaip subsidija. Visais trimis atvejais Komisija patvirtino, kad pradiniame tyrime aprašyta teisinė padėtis ir rinkos struktūra nepasikeitė. Elektrinių dviračių ir padangų tyrimuose Komisija nustatė, kad teisinis pagrindas, kuriuo remiantis suteikiamos žemėnaudos teisės, yra būtent:

(114)

Kadangi Kinijos Vyriausybė ir soliarinį stiklą eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, nebuvo pateikta jokių argumentų, kurie paneigtų pareiškėjo pateiktus įrodymus ir Komisijos naujausius nustatytus faktus. Taigi iš Komisijos turimų faktų matyti, kad Vyriausybė ŽNT, kaip nustatyta per pradinį tyrimą, toliau teikė per PTL. Vyriausybės suteiktos ŽNT laikomos prekių tiekimu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje.

(115)

Vyriausybės suteiktos žemės naudojimo teisės suteikia naudos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje, nes žemės naudojimo teisės už mažesnį nei tinkamas atlygį, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 6 straipsnio d punkte, suteikiamos soliarinį stiklą eksportuojantiems gamintojams. Šiuo atžvilgiu Komisija neseniai atliktuose elektrinių dviračių ir padangų tyrimuose, kaip ir pradiniame tyrime, padarė išvadą, kad KLR žemės naudojimo teisių rinka vis dar neegzistuoja, nes kainas savavališkai nustato valdžios institucijos. Todėl daroma išvada, kad žemės naudojimo teisių kainos yra mažesnis nei tinkamas atlygis, palyginti su išoriniu lyginamuoju dydžiu, todėl soliarinį stiklą eksportuojantys gamintojai gavo naudos.

(116)

Kadangi soliarinį stiklą eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija neturėjo jokios bendrovės lygmens informacijos, kuria remiantis būtų galima apskaičiuoti per peržiūros tiriamąjį laikotarpį gautos subsidijos sumą. Tačiau Komisija nemanė, kad per šią priemonių galiojimo termino peržiūrą išvadai dėl subsidijavimo tęsimosi padaryti reikėtų apskaičiuoti tokias sumas. Iš prašyme atlikti peržiūrą pateiktų įrodymų matyti, kad šios sumos vis dar būtų didelės. Iš turimų duomenų nematyti, kad subsidijavimo lygis būtų sumažėjęs, palyginti su pradiniu tyrimu.

(117)

Dėl konkretumo, Sprendimo Nr. 40 18 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad ribojamosioms pramonės šakoms žemės naudojimo teisės nebus suteikiamos. Tai rodo, kad pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a ir c punktus ši subsidija yra konkreti, nes žemę lengvatinėmis sąlygomis gali naudoti tik tam tikrų pramonės šakų bendrovės, o Vyriausybės praktika šioje srityje neaiški ir neskaidri.

(118)

Taigi Komisija padarė išvadą, kad yra pakankamai įrodymų, jog bent kai kurie eksportuojantys gamintojai per PTL buvo toliau subsidijuojami teikiant ŽNT.

(119)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad KLR soliarinio stiklo gamintojai per PTL ir toliau naudojosi kompensuotinomis subsidijomis. Atsižvelgdama į tai, kad šiuo atveju nebuvo bendradarbiaujama, Komisija nenustatė jokių požymių, kad tolesnio subsidijavimo lygis, palyginti su pradiniu tyrimu, sumažėjo. Ji taip pat padarė išvadą, kad tolesnio subsidijavimo lygis viršijo de minimis lygį. Iš prašyme atlikti peržiūrą pateiktų įrodymų matyti, kad šių subsidijų nauda vis dar būtų didelė.

(120)

Tai, kad per PTL subsidijavimas tęsėsi, rodo subsidijavimo tęsimosi tikimybę, jei priemonės nustotų galioti. Be to, Komisija taip pat nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, subsidijuoto eksporto apimtis padidėtų. Šiuo tikslu Komisija išnagrinėjo šiuos aspektus: KLR gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, Kinijos eksportuojančių gamintojų kainodaros politiką kitose rinkose ir Sąjungos rinkos patrauklumą. Kadangi KLR eksportuotojai/gamintojai nebendradarbiavo, Komisija vertinimą atliko remdamasi turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį.

(121)

Kadangi Kinijos eksportuotojai / gamintojai nebendradarbiavo, nė vienas iš jų nepateikė jokios informacijos apie gamybos pajėgumus Kinijoje. Pareiškėjas tvirtino, kad Kinijos soliarinio stiklo pramonės gamybos pajėgumai viršija 750 mln. m2 per metus (63). Prašyme atlikti peržiūrą pateikta įrodymų, kad tai sudaro 78 % pasaulio soliarinio stiklo gamybos pajėgumų (64). Be to, pareiškėjas teigė, kad soliarinio stiklo paklausa Kinijos vidaus rinkoje 2016 m. buvo tik 600 mln. m2, o antroje PTL pusėje dėl politikos dokumento Nr. 531 įgyvendinimo dar labiau sumažėjo (65). Šis poveikis buvo patvirtintas, pavyzdžiui, Kinijos eksportuojančio gamintojo metinėje ataskaitoje (66). Palyginimui, per PTL Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai buvo [33–38] mln. m2 (150 konstatuojamoji dalis), o paklausa Sąjungoje buvo [13–18] mln. m2 (134 ir 135 konstatuojamosios dalys). Taigi Kinijos gamybos pajėgumai gerokai viršija Sąjungos paklausą (maždaug trisdešimt septynis kartus) ir dėl politikos dokumento Nr. 531 dėmesys Sąjungos rinkai gali padidėti.

(122)

Be to, remdamasi 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų baze Komisija nustatė, kad vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas per PTL į Sąjungą eksportavo labai didelę dalį peržiūrimojo produkto. Eksportuojančio gamintojo interneto svetainėje nurodyti [15–25] tūkstančių m2 per dieną arba [5,5–9] mln. m2 per metus gamybos pajėgumai. Per PTL Sąjungos rinkai panaudota tik [10–20] % tų gamybos pajėgumų. Labai tikėtina, kad drauge įgyvendinant politikos dokumentą Nr. 531 ir nustojus taikyti galiojančias priemones tie gamybos pajėgumai bus daugiau naudojami Sąjungos rinkai.

(123)

Apibendrinant galima teigti, kad dėl didelių gamybos pajėgumų, Kinijos paklausos pokyčių, palyginti nedidelės Sąjungos paklausos ir remiantis bendrovės turimais duomenimis, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, subsidijuoto eksporto iš KLR apimtis veikiausiai padidėtų.

(124)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisijai teko vadovautis turimais faktais, kad nustatytų eksporto iš Kinijos į kitų trečiųjų šalių rinkas kainas. Nesant jokios kitos patikimos informacijos Komisija naudojo eksporto duomenis iš GTA. Šie duomenys buvo turimi tik šešių skaitmenų tarifinio kodo lygmeniu, taigi į juos be peržiūrimojo produkto buvo įtraukti keli kiti stiklo gaminiai. Komisija padarė išvadą, kad šie duomenys nėra pakankamai tikslūs, kad jais būtų galima remtis atliekant tyrimą.

(125)

Pareiškėjas teigė, kad Sąjungos pramonė yra vienintelė didelė soliarinio stiklo rinka už KLR ribų, o KLR rinka jau buvo užpildyta dėl politikos dokumento Nr. 531 (67). Nepaisant galiojančių priemonių, Kinijos rinkos dalis per PTL vis dar buvo 9 %, todėl Sąjungos rinka išlieka patraukli eksporto rinka Kinijos soliarinio stiklo gamintojams. Kaip nurodyta 6.2.3 skirsnyje, Sąjungos rinka taip pat turėtų augti. Dėl pirmiau minėtos su GTA susijusios problemos nebuvo galima tiksliai palyginti kainų su Kinijos eksporto į kitas šalis duomenimis.

(126)

Komisija taip pat pažymėjo, kad kitos šalys, t. y. Indija ir Turkija, taiko prekybos apsaugos priemones peržiūrimajam produktui, todėl labiau tikėtina, kad eksporto iš KLR srautas gali būti nukreiptas į Sąjungą.

(127)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Sąjunga yra Kinijos eksportui patraukli rinka.

(128)

Atsižvelgdama į reikšmingus KLR gamybos pajėgumus ir Sąjungos rinkos patrauklumą Kinijos eksportuojantiems gamintojams, Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, kad pasibaigus kompensacinių priemonių galiojimui subsidijuojamo importo apimtis padidėtų.

(129)

Komisija padarė išvadą, kad yra pakankamai įrodymų, jog KLR soliarinio stiklo pramonės subsidijavimas tęsėsi peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ir greičiausiai tęsis ateityje. Komisija taip pat nustatė, kad panaikinus kompensacines priemones į Sąjungos rinką veikiausiai būtų nukreiptas importuojamo subsidijuojamo peržiūrimojo produkto kiekis. Remdamasi turimais faktais Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, jog pasibaigus kompensacinių priemonių galiojimui subsidijavimas tęstųsi.

(130)

Per PTL panašų produktą Sąjungoje gamino 11 gamintojų. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje.

(131)

Per PTL nustatyta bendra Sąjungos gamyba – apie 12 mln. m2. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija, kaip antai prašymu atlikti peržiūrą ir atrinktų bendrovių klausimyno atsakymais. Kaip nurodyta 14 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti Sąjungos gamintojai, kurie pagamino daugiau kaip 80 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(132)

Siekiant užtikrinti neskelbtinos verslo informacijos konfidencialumą pagal pagrindinio reglamento 29 straipsnį, su dviem atrinktais Sąjungos gamintojais susiję duomenys pateikiami indeksuota forma arba intervalais.

(133)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė prie importo iš KLR ir trečiųjų šalių pridėjusi Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtį, remdamasi 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės duomenimis. Dėl patikrintos atrinktų Sąjungos gamintojų informacijos pažymėtina, kad atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis prireikus buvo sutikrinta ir atnaujinta. Importo apimtis buvo sutikrinta su Eurostato duomenimis.

(134)

Sąjungos suvartojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas

(135)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu peržiūrimojo produkto suvartojimas Sąjungoje sumažėjo 35 %. Labiausiai (19 procentinių punktų) sumažėjo nuo 2017 m. iki PTL. Sumažėjimą lėmė mažesnė Sąjungos fotovoltinių modulių gamintojų paklausa.

(136)

Sąjungos rinkoje soliarinis stiklas vis dažniau naudojamas šiltnamių statybos rinkoje. Tačiau paklausa (ir susijęs suvartojimas) išliko pagrįsta projektais ir buvo nedidelė, palyginti su dabartiniu soliarinio stiklo suvartojimu fotovoltinių produktų arba soliarinių terminių modulių rinkose.

(137)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės duomenimis, kuriuos sutikrino su Eurostato duomenimis. Rinkos dalis nustatyta remiantis Sąjungos suvartojimu, kaip nurodyta 1 lentelėje. Importo iš KLR į Sąjungą ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

2 lentelė

Importo iš KLR apimtis ir rinkos dalis

(138)

Importo iš KLR apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 76 % – nuo daugiau kaip 5 mln. m2 2015 m. iki 1,2 mln. m2 per PTL. Per tą patį laikotarpį importo iš KLR rinkos dalis sumažėjo nuo 24 % iki 9 % (sumažėjo 64 %). Didžiausias rinkos dalies sumažėjimas (74 %) įvyko 2015–2016 m. po to, kai 2015 m. rugpjūčio mėn. (68) buvo nustatytos antiabsorbcijos priemonės ir antidempingo muito norma visos šalies mastu buvo padidinta nuo 25 % iki 67,1 %. Tačiau nuo 2016 m. iki PTL importo iš KLR rinkos dalis padidėjo 3 procentiniais punktais ir per PTL pasiekė 9 %.

(139)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija vidutinę importo iš KLR kainą nustatė remdamasi turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį, t. y. remdamasi duomenimis, pateiktais 14 straipsnio 6 dalyje nurodytoje duomenų bazėje. Duomenys buvo sutikrinti su Eurostato duomenimis. Per PTL vidutinė importo kaina buvo 6,34 EUR/m2.

3 lentelė

Vidutinės importo iš KLR kainos

(140)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė importo kaina padidėjo 26 %. Tuo pačiu laikotarpiu kaina Sąjungos rinkoje padidėjo 19 % (žr. 8 lentelę).

(141)

Komisija nustatė, kad dėl importo kainų buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos. Priverstinį kainų mažinimą per PTL ji nustatė palyginusi vidutinę svertinę atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje gamintojo kainomis EXW sąlygomis kainą ir atitinkamą vidutinę svertinę importo iš KLR kainą, nustatytą remiantis CIF kaina (kaina, draudimas ir frachtas), pakoreguota atsižvelgiant į muitą ir išlaidas po importo.

(142)

Palyginimo rezultatai pateikti kaip hipotetinės apyvartos PTL procentinė dalis. Ji apskaičiuojama vidutinę Sąjungos pramonės pardavimo kainą padauginus iš į Sąjungą eksportuoto kiekio. Palyginus kainas nustatyta, kad importo iš KLR Sąjungos rinkoje priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas buvo beveik 10 %.

(143)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

4 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(144)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš visų kitų trečiųjų šalių apimtis padidėjo 194 %. Šio importo rinkos dalis per PTL sudarė 12 %, palyginti su 3 % 2015 m. Pagrindinė į Sąjungą eksportuojanti šalis, kuriai netaikomos priemonės, yra Malaizija, kuri į rinką pateko tik 2017 m., bet per PTL jau užėmė 7 % rinkos dalį. Eksportas iš Indijos taip pat gerokai padidėjo ir per PTL pasiekė 3 % rinkos dalį. Turkijos rinkos dalis sumažėjo nuo maždaug 4 % 2016 m. iki 2 % per PTL. Galiausiai vidutinė viso importo iš trečiųjų šalių, kurioms netaikomos priemonės, kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 20 % ir per PTL pasiekė 7,31 EUR/m2.

(145)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu, išskyrus 2016 m., vidutinė importo iš kitų trečiųjų šalių kaina buvo didesnė už vidutinę importo iš Kinijos kainą. Per PTL vidutinė Kinijos gamintojų importo kaina (6,34 EUR/m2) buvo maždaug 13 % mažesnė už vidutinę importo iš kitų trečiųjų šalių kainą (7,31 EUR/m2).

(146)

Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 dalį Komisija išnagrinėjo visus ekonominius veiksnius ir rodiklius, turėjusius įtakos Sąjungos pramonės padėčiai nagrinėjamuoju laikotarpiu. Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius.

(147)

Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi prašyme atlikti peržiūrą ir patikrintuose klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Šie duomenys, susiję su visais Sąjungos gamintojais, yra: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, subsidijų skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio subsidijavimo.

(148)

Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Šie duomenys, susiję su atrinktais Sąjungos gamintojais, yra: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, vidutinės darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(149)

Komisija gamybos apimtį ir pajėgumus nustatė remdamasi prašyme atlikti peržiūrą pateiktais duomenimis. Dėl patikrintos atrinktų Sąjungos gamintojų informacijos pažymėtina, kad duomenys prireikus buvo sutikrinti ir atnaujinti.

(150)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(151)

Gamybos apimtis, pajėgumai ir pajėgumų naudojimas 2015–2016 m. padidėjo dėl to, kad po pakartotinio absorbcijos tyrimo buvo nustatyti didesni antidempingo muitai (69), o po tos datos Sąjungos suvartojimas sumažėjo, kaip aprašyta 134 konstatuojamojoje dalyje.

(152)

2016 m. visa Sąjungos gamyba padidėjo 3 %, o po to dvejus metus iš eilės mažėjo, todėl nuo 2015 m. iki PTL pabaigos ji sumažėjo 26 %. Panaši tendencija nustatyta ir kalbant apie Sąjungos pramonės gamybos pajėgumus ir pajėgumų naudojimą. Svarbi šio sumažėjimo priežastis – vieno didelio Sąjungos gamintojo („Ducatt“, kuris 2015 m. pagamino apie 20 % Sąjungos produkcijos ir kuriam teko apie 15 % pajėgumų) bankrotas 2017 m.

(153)

Komisija pardavimo apimtį nustatė remdamasi prašyme atlikti peržiūrą pateiktais duomenimis. Dėl patikrintos atrinktų Sąjungos gamintojų informacijos pažymėtina, kad duomenys prireikus buvo sutikrinti ir atnaujinti. Sąjungos pramonės pardavimo ir rinkos dalies Sąjungoje raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis Sąjungoje

(154)

2015–2016 m. Sąjungos pramonės pardavimo apimtis padidėjo 8 %. 2017 m. ji sumažėjo 11 %, palyginti su ankstesniais metais, ir sumažėjo 3 %, palyginti su 2015 m. lygiu. Per PTL Sąjungos pramonės pardavimas sumažėjo dar labiau ir per PTL sumažėjo 29 %, palyginti su 2015 m. lygiu. Rinkos dalies raida yra panaši, tačiau Sąjungos pramonės rinkos dalis padidėjo nuo 73 % 2015 m. iki 79 % per PTL dėl to, kad tuo pačiu laikotarpiu Sąjungos suvartojimas sumažėjo 35 % (žr. 1 lentelę).

(155)

2015 m. – PTL soliarinio stiklo suvartojimas sumažėjo 35 %. Suvartojimo sumažėjimas turėjo neigiamo poveikio Sąjungos pramonės gamybai ir pardavimo apimčiai. Tačiau gamybos apimtis sumažėjo tik 26 %, o pardavimo apimtis – 29 %. Sąjungos pramonės rinkos dalis, priešingai, padidėjo 8 %.

(156)

Komisija su užimtumu ir našumu susijusius duomenis nustatė remdamasi prašyme atlikti peržiūrą pateiktais duomenimis. Dėl patikrintos atrinktų Sąjungos gamintojų informacijos pažymėtina, kad duomenys prireikus buvo sutikrinti ir atnaujinti. Sąjungos pramonės užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

(157)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės užimtumas sumažėjo 26 %. Šis sumažėjimas atitinka 29 % gamybos sumažėjimą per tą patį laikotarpį (žr. 5 lentelę).

(158)

Kaip paaiškinta 4.4 skirsnyje, importo iš Kinijos rinkos dalis nuo 2016 m. padidėjo ir per PTL pasiekė 9 %. Per peržiūros tiriamąjį laikotarpį tęsėsi didelis subsidijavimas, kaip paaiškinta 3 skirsnyje, ir Kinijos eksportuojančių gamintojų kainos ir toliau lėmė didelį priverstinį Sąjungos pramonės pardavimo kainų mažinimą.

(159)

Iš žalos rodiklių analizės matyti, kad didesnė muito norma, nustatyta 2015 m. atlikus pakartotinį antiabsorbcijos tyrimą, turėjo teigiamą poveikį Sąjungos pramonei, kuri atsigavo nuo buvusio subsidijavimo. Tačiau subsidijuojamas importas toliau darė spaudimą Sąjungos pramonei. Dėl bendro poveikio, kurį darė didėjanti subsidijuojamo importo iš KLR mažomis kainomis apimtis ir faktiniai subsidijavimo skirtumai, Sąjungos pramonei nepavyko visiškai atsigauti nuo buvusio subsidijavimo.

(160)

Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kaina ir gamybos sąnaudos

(161)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės vieneto pardavimo kainos už kvadratinį metrą padidėjo 19 %. Kita vertus, gamybos sąnaudos išliko daugiau ar mažiau stabilios.

(162)

Sąjungos pramonės vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Darbo sąnaudos

(163)

Nuo 2015 m. iki PTL atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos padidėjo 18 %.

(164)

Sąjungos pramonės laikotarpio atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

(165)

Atsargų lygis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 32 % absoliučiaisiais skaičiais ir 29 % santykiniais skaičiais. Tačiau, atsižvelgiant į kiekvieno pirkėjo perkamo peržiūrimojo produkto dydžio, modelių, dangos ir kt. skirtumus, atrinkti Sąjungos gamintojai gamino tik pagal užsakymą. Todėl į šių bendrovių atsargas buvo įtraukti produktai, kurių gamyba buvo paskirstyta atitinkamais metais, tačiau kurie buvo skirti konkrečiam pirkėjui, kuriam jie bus parduoti vėliau.

(166)

Sąjungos pramonės pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(167)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pelningumas padidėjo nuo [– 10 %–0 %] iki [5 %–15 %], o pinigų srautas padidėjo 365 %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu nominaliosios investicijos sumažėjo 75 %. Investicijų grąža, išreikšta ilgalaikio turto grynosios buhalterinės vertės pelno procentine dalimi, nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo.

(168)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu pinigų srauto, kuris reiškia pramonės gebėjimą finansuoti savo veiklą, raida buvo teigiama. Padidėjus pelningumui ir pinigų srautui nuo 2015 m. iki PTL labai padidėjo Sąjungos pramonės pajėgumas padidinti kapitalą.

(169)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės ekonominiams rodikliams įtakos turėjo soliarinio stiklo suvartojimo Sąjungoje nuo 2015 m. iki PTL sumažėjimas 35 %.

(170)

Nepaisant sumažėjusio suvartojimo, 2015–2017 m. Sąjungos pramonės gamybos apimtis išliko palyginti stabili. Nuo 2017 m. iki PTL gamybos apimtis sumažėjo dar labiau (25 %). Sąjungos pramonės rinkos dalis padidėjo nuo 73 % 2015 m. iki 79 % per PTL.

(171)

Nepaisant to, kad, 2015 m. rugpjūčio mėn. nustačius antiabsorbcijos priemones, importo iš Kinijos rinkos dalis iš pradžių sumažėjo, importo iš Kinijos rinkos dalis per PTL išliko palyginti didelė (9 %).

(172)

Makroekonominiai rodikliai rodo Sąjungos pramonės pažeidžiamumą. Jie pagerėjo po to, kai 2015 m. buvo nustatytos antiabsorbcijos priemonės, tačiau vėliau pablogėjo dėl sumažėjusio Sąjungos suvartojimo. Kaip paaiškinta 4.6 skirsnyje, ši tendencija matoma kalbant apie Sąjungos gamybą ir (arba) gamybos pajėgumus, pajėgumų naudojimą, pardavimo apimtį, rinkos dalį ir našumą. Darbuotojų skaičius per nagrinėjamąjį laikotarpį nuolat mažėjo.

(173)

Kita vertus, iš mikroekonominių rodiklių matyti, kad Sąjungos pramonės padėtis pagerėjo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu vieneto gamybos sąnaudos nesikeitė, o kainos Sąjungos rinkoje padidėjo. Šią teigiamą padėtį atspindėjo pelningumas, kuris padidėjo nuo [– 10 %–0 %] 2015 m. iki [5 %–15 %] per PTL.

(174)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija laikėsi nuomonės, kad Sąjungos pramonė iš esmės atsigavo nuo materialinės žalos, kurią jai padarė subsidijuojamas importas iš KLR, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 8 straipsnio 4 dalyje. Vis dėlto, atsižvelgiant į sumažėjusį Sąjungos suvartojimą ir palyginti didelę subsidijuojamo importo iš Kinijos rinkos dalį, Sąjungos pramonės padėtis išliko nestabili.

(175)

Kadangi Sąjungos pramonė nebepatyrė materialinės žalos, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 2 dalį Komisija nagrinėjo, ar yra žalos pasikartojimo tikimybė, jei priemonės nustotų galioti.

(176)

Žalos pasikartojimo tikimybei nustatyti nagrinėti šie veiksniai: KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai ir Sąjungos rinkos patrauklumas.

(177)

Atsižvelgiant į tai, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai nagrinėti remiantis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį. Šiuo atžvilgiu Komisija rėmėsi 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų baze, Eurostatu ir pareiškėjo prašyme atlikti peržiūrą pateiktais įrodymais.

(178)

Komisija toliau nagrinėjo tikėtino subsidijuojamo importo pasikartojimo poveikį Sąjungos pramonei. Analizuojant taip pat atsižvelgta į galimą būsimą soliarinio stiklo suvartojimo Sąjungoje padidėjimą ir Sąjungos pramonės pelningą padėtį nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje.

(179)

Kinija yra didžiausia soliarinio stiklo gamintoja pasaulyje. Nuo 2015 m. jos gamybos pajėgumai labai išaugo – nuo 460 mln. m2 2015 m. iki beveik 770 mln. m2 per PTL. Tokie pajėgumai gerokai viršijo vidaus suvartojimą, kurį nuo 2018 m. neigiamai paveikė 32 konstatuojamojoje dalyje nurodytas Kinijos Vyriausybės politikos dokumentas Nr. 531.

(180)

Be to, iš įrodymų matyti, kad didinami kai kurių Kinijos eksportuojančių gamintojų pajėgumai (70).

(181)

Sąjungos rinka yra palyginti didelė ir tikėtina, kad ji ateityje augs (71). Nepaisant pradinio sumažėjimo 2015–2016 m., nuo 2016 m. Kinijos eksportuojančių gamintojų importas augo ir per PTL pasiekė 9 %. Tai rodo, kad nepaisant galiojančių priemonių Sąjungos rinka išliko patraukli Kinijos eksportuojantiems gamintojams.

(182)

Be to, per PTL Sąjungos kainos buvo santykinai didesnės, palyginti su dabartinio importo iš Kinijos kainomis (žr. 4 ir 9 lenteles). Dėl importo iš Kinijos kainų per PTL buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės pardavimo kainos. Dėl to Sąjungos rinka yra patraukli kainų požiūriu. Todėl labai tikėtina, kad nustojus galioti priemonėms Kinijos eksportas labai pakenktų Sąjungos suvartojimui vien dėl mažų kainų.

(183)

Be to, kitose svarbiose rinkose – Indijoje ir Turkijoje – importuojamam peržiūrimajam produktui yra taikomos prekybos apsaugos priemonės, dėl kurių Kinijos eksportuojantiems gamintojams yra sunkiau eksportuoti į šias šalis, o Sąjungos rinkos, į kurią toks eksportas galėtų būti nukreiptas, jei nepratęsiamas į Sąjungą importuojamam soliariniam stiklui taikomų priemonių galiojimas, patrauklumas dar labiau padidėja.

(184)

Atsižvelgiant į didelius nepanaudotus Kinijos pajėgumus, Sąjungos rinkos patrauklumą ir palyginti dideles Sąjungos kainas, tikėtina, kad nustojus galioti priemonėms didelė subsidijuojamo Kinijos soliarinio stiklo dalis į Sąjungą būtų eksportuojama tokiomis kainomis, dėl kurių būtų priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos.

(185)

Komisija nagrinėjo, kokį poveikį žalos rodikliai galėtų turėti, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(186)

Sąjungos gamintojų teigimu, galimas subsidijuojamo importo iš Kinijos padidėjimas turėtų didelį neigiamą poveikį jų finansinei padėčiai. Jų nuomone, naudotojai veikiausiai pradėtų pirkti mažomis kainomis tiekiamą soliarinį stiklą iš Kinijos, užuot laikę Sąjungos pramonę pagrindiniu tiekėju. Jie manė, kad soliarinio stiklo pardavimas pirkėjams atitinkamai sumažėtų 30–75 % priklausomai nuo bendrovės ir pirkėjo. Remdamiesi turimais Kinijos mažų kainų pasiūlymais, jie manė, kad būtų daromas spaudimas Sąjungos pramonės kainoms, kurios, priklausomai nuo pirkėjo ir produkto, sumažėtų 0,9–2,6 EUR/m2. Be to, Sąjungos gamintojai laikėsi nuomonės, kad sodininkystei skirtam stiklui būtų daromas mažesnis poveikis, nes soliarinis stiklas, naudojamas šiltnamiams statyti, supjaustomas į tam tikras formas, užsakymai grindžiami projektais, o pristatymas laiku atlieka svarbų vaidmenį.

(187)

Remdamasi pirmiau pateiktomis prielaidomis, Sąjungos pramonė numatė įvairius tikėtino priemonių galiojimo pabaigos poveikio jų finansinei padėčiai scenarijus ir modeliavo pardavimo ir (arba) kainų sumažėjimo poveikį jos sąnaudų struktūrai. Viename iš scenarijų atsižvelgta į prognozuojamą rinkos augimą. Pagal visus skirtingus scenarijus atlikus modeliavimą nustatyta, kad nustojus galioti priemonėms Sąjungos pramonė patirtų didelių nuostolių.

(188)

Komisija įvertino minėtus scenarijus, kad nustatytų, ar jie yra realistiški. 2009–2012 m. (t. y. prieš nustatant priemones) soliarinio stiklo importas į Sąjungą padidėjo nuo 1,2 mln. m2 2009 m. iki 8,35 mln. m2 2012 m. Dėl staigaus importo mažomis kainomis padidėjimo sumažėjo Sąjungos pramonės kainos, rinkos dalis ir pelningumas, todėl Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą (72).

(189)

Atsižvelgdama į tai, Komisija analizavo galimą importo mažomis kainomis poveikį dabartinei Sąjungos pramonės padėčiai, pirmiausia remdamasi patikrinta Sąjungos gamintojų informacija. Ji laikėsi nuomonės, kad jei Kinijos soliarinis stiklas vėl patektų į Sąjungos rinką mažomis kainomis, jis pirmiausia užimtų rinkos dalį Sąjungos pramonės sąskaita, o po to perimtų trečiųjų šalių gamintojų eksporto į Sąjungą rinkos dalį.

(190)

Atsižvelgdama į tai, Komisija analizavo galimą importo mažomis kainomis poveikį dabartinei Sąjungos pramonės padėčiai, pirmiausia remdamasi patikrinta Sąjungos gamintojų informacija. Remdamasi tuo, kas buvo nustatyta per pradinį tyrimą, ji laikėsi nuomonės, kad jei Kinijos soliarinio stiklo importas į Sąjungos rinką mažomis kainomis padidėtų, jis pirmiausia užimtų rinkos dalį Sąjungos pramonės sąskaita, o po to perimtų trečiųjų šalių gamintojų eksporto į Sąjungą rinkos dalį.

(191)

Tuo remdamasi Komisija apskaičiavo, kad jei Kinijos importas mažomis kainomis padidėtų 3,5 mln.m2 Sąjungos pardavimo sąskaita, dėl to sumažėjus Sąjungos gamybai ir dėl pastoviųjų išlaidų padidėjus vieneto gamybos sąnaudoms Sąjungos pramonės pelningumas sumažėtų tiek, kad pajamos prilygtų visoms pastoviosioms ir kintamosioms išlaidoms.

(192)

Šis skaičiavimas yra konservatyvus. Atsižvelgiant į didelius Kinijos bendrovių gamybos pajėgumus ir dabartines mažas kainas, dėl kurių buvo priverstinai labai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, tikėtina, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai eksportuos daugiau nei 3,5 mln. m2 ir mažins Sąjungos kainas, todėl Sąjungos pramonė patirs papildomų nuostolių ir žalą.

(193)

Be to, kadangi Sąjungos pramonė negamina atsargų, ji turi būti organizuojama pagal sutartis arba užsakymus iš pirkėjų (žr. 4.6.3.3 skirsnį „Atsargos“). Todėl bet koks reikšmingas bendrovių pardavimo apimties sumažėjimas galėtų sukelti didelių nuostolių ir bankrotą.

(194)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad pasibaigus galioti iš KLR importuojamam produktui taikomoms priemonėms materialinė žala Sąjungos pramonei netrukus veikiausiai pasikartotų.

(195)

Remdamasi pagrindinio reglamento 31 straipsniu Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl galimo žalingo subsidijavimo pasikartojimo, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės ir naudotojų interesus.

(196)

194 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada, kad, jei būtų leista nebetaikyti kompensacinių priemonių, Sąjungos pramonės padėtis veikiausiai labai pablogėtų. Todėl tolesnis priemonių taikymas būtų naudingas Sąjungos pramonei, nes ji galėtų išlaikyti savo pardavimo apimtį, rinkos dalį, pelningumą ir toliau gerinti savo ekonominę padėtį.

(197)

Priešingai, nustojus taikyti priemones gali labai padidėti subsidijuojamas importas iš Kinijos į Sąjungos rinką, dėl kurio priverstinai mažinamos kainos, todėl Sąjungos pramonei vėl būtų daroma žala ir kiltų grėsmė jos gyvybingumui.

(198)

Inicijavimo etapu susisiekta su daugiau kaip 40 naudotojų. Klausimyno atsakymus pateikė keturi naudotojai.

(199)

Keli soliarinio stiklo naudotojai (fotovoltinių ir fototerminių modulių gamintojai) prieštaravo tolesniam priemonių taikymui.

(200)

Naudotojų argumentai buvo susiję su padidėjusiomis gamybos sąnaudomis, soliarinio stiklo gamintojų gebėjimu patenkinti paklausą, planuojamomis investicijomis į saulės baterijų plokščių gamybą ir aplinkosaugos aspektais. Jie taip pat nurodė, kad nutraukus antidempingo ir antisubsidijų muitų taikymą iš Kinijos importuojamiems fotovoltiniams moduliams ir elementams Sąjungos pramonė nukentėjo nuo nesąžiningos Kinijos konkurencijos. Naudotojai nustatė, kad nors šiuo metu saulės elementams ir moduliams netaikomos prekybos apsaugos priemonės, vieno iš fotovoltinių modulių komponentų – soliarinio stiklo – importui vis dar taikomi muitai (73). Po faktų atskleidimo „ES ProSun“ pakartojo, kad trūksta nuoseklaus požiūrio į šį sektorių. Nors importuojamiems fotovoltiniams moduliams ir elementams taikomos priemonės nustojo galioti, Komisija buvo pasirengusi soliarinam stiklui toliau taikyti priemones. Panašiai, po faktų atskleidimo Sąjungos soliarinio stiklo pramonės asociacija ESMC pateikė pastabą, kad toliau taikant importo muitą soliariniam stiklui, dabartiniams Sąjungos fotovoltinių modelių gamintojams kiltų sunkumų, nes tai didina jų stiklo sąnaudas, o į Sąjungą importuojamiems moduliams tokie tarifai netaikomi, net jei naudojamas stiklas iš Kinijos.

(201)

Komisija priminė, kad priemonių soliariniam stiklui netaikymas 2018 m. rugsėjo mėn. nereiškia, kad fotovoltinių modulių gamintojai turi teisę netaikyti priemonių ir pradinės gamybos grandies produktams. Priešingai, pagal pagrindinio reglamento 31 straipsnį Komisija turi atlikti Sąjungos interesų tyrimą kiekviename tyrime, atsižvelgdama į jo esmę. Todėl Komisija patikrino, ar priemonių soliariniam stiklui pratęsimas turėtų neigiamo neproporcingo poveikio naudotojams, kaip išdėstyta toliau.

(202)

Keli naudotojai teigė, kad priemonės turėjo neigiamą poveikį jų verslui, nes dėl jų padidėjo gamybos sąnaudos. Tai, kad jie turėjo mokėti didesnes kainas nei jų konkurentai už Sąjungos ribų, jų nuomone, Sąjungos saulės baterijų plokščių gamintojams buvo tiesiogiai nepalanki konkurencinė padėtis, palyginti su importuotomis saulės baterijų plokštėmis. Naudotojai taip pat teigė, kad nors įvairios fotovoltinių modulių sudedamosios dalys pastaraisiais metais tapo gerokai pigesnės, soliarinio stiklo kaina išliko tokio paties lygio, todėl jo santykinės sąnaudos gaminant fotovoltinį modulį padidėjo. Todėl soliarinis stiklas šiuo metu yra antras pagal svarbą saulės baterijų plokščių sąnaudų veiksnys.

(203)

Be to, naudotojai pažymėjo, kad, nors dauguma jų gaminamų modulių yra vadinamieji „stiklo / folijos“ moduliai, t. y. priekinė pusė yra stiklo, o kita – plastikinės folijos, jie vis dažniau gamina vadinamuosius „stiklo / stiklo“ modulius, t. y. modulius su stiklu abiejose pusėse. Kadangi „stiklo / stiklo“ moduliui reikia naudoti ne vieną, o du stiklo lakštus, soliarinio stiklo dalis gamybos sąnaudose padvigubėja.

(204)

„ES ProSun“, atstovaujanti keliems naudotojams, teigė, kad soliarinio stiklo sąnaudų dalis gaminant saulės baterijų plokštę sudarė 10 %. Kiti du naudotojai teigė, kad stiklo dalis jų sąnaudose buvo atitinkamai 7 % ir 10 % „stiklo / folijos“ modulio atveju ir 14 % ir 22 % „stiklo / stiklo“ modulio atveju.

(205)

„ES ProSun“ nuomone, priemonių poveikis sąnaudoms būtų 3 % „stiklo / folijos“ modulio atveju ir 6 % „stiklo / stiklo“ modulio atveju.

(206)

Sąjungos soliarinio stiklo pramonei atstovaujanti asociacija „ES ProSun Glass“ teigė, kad muitų poveikis modulio gamybos sąnaudoms buvo nedidelis. Ji pateikė skaičiavimus, iš kurių matyti, kad, remiantis dabartinėmis Sąjungos soliarinio stiklo kainomis, soliarinio stiklo sąnaudų dalis gaminant fotovoltinius modulius sudarė 4 %. Papildomos sąnaudos dėl galiojančių priemonių, remiantis dabartiniais Kinijos kainų pasiūlymais, pagal skaičiavimus sudarė 1,5 % galutinių modulio sąnaudų. Jos nuomone, papildomas sąnaudų poveikis naudotojams buvo dar mažesnis, nes dauguma Sąjungos naudotojų veikė gyvenamųjų namų segmente rinkoje ir, be modulių, pardavė visą komplektą, įskaitant įrenginius ir baterijas. Jeigu parduodamas visas komplektas, stiklo dalis sudarė mažiau kaip 0,5 % modulio sąnaudų.

(207)

Pradiniu atveju manyta, kad soliarinis stiklas sudarė tik nedidelę saulės energijos modulių sąnaudų dalį (apie 6–8 %) (74). Be to, kadangi naudotojai pirko didelį soliarinio stiklo kiekį iš Sąjungos gamintojų ir galėjo pirkti stiklą iš kitų šalių nei KLR, padaryta išvada, kad pradinių priemonių poveikis saulės energijos modulių sąnaudoms buvo mažesnis nei 1 %.

(208)

Tačiau po pradinio tyrimo antidempingo priemonių lygis buvo padidintas nuo 25 % iki 67 %, o tai buvo papildomas poveikis sąnaudoms, palyginti su padėtimi per pradinį tyrimą.

(209)

Komisija nustatė, kad, nepaisant naudotojų argumentų, saulės energijos modulių sąnaudų struktūra nuo pradinio tyrimo labai nepasikeitė. Remiantis nepriklausomo instituto tyrimu, pagrįstu kainų lygiu 2017–2018 m., santykinė soliarinio stiklo sąnaudų dalis gaminant modulį vidutiniškai buvo 9 % (75), taigi nedaug didesnė nei 6–8 %, kaip nustatyta per pradinį tyrimą. Komisija pastebėjo, kad tai atitinka naudotojų pateiktą informaciją, kad modulio stiklo sąnaudų dalis buvo 7–10 % (žr. 204 konstatuojamąją dalį).

(210)

Dėl didėjančios „stiklo / stiklo“ modulio rinkos dalies Komisija nustatė, kad per PTL tokios rūšies produkto suvartojimas sudarė apie 10 % Sąjungos suvartojimo, todėl jo santykinė dalis rinkoje vis dar buvo nedidelė. Nors jos dalis didėjo, nesitikima, kad per ateinančius penkerius metus ji išaugs daugiau kaip 30 % (76).

(211)

Galiausiai, naudotojai vis dar pirko didžiąją dalį stiklo Sąjungos rinkoje, o keli naudotojai teigė, kad jie ir toliau tai darys net ir nustojus galioti priemonėms.

(212)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija pastebėjo, kad dėl nedidelio santykinio soliarinio stiklo dalies fotovoltinių modulių gamybos sąnaudose padidėjimo, kaip nurodyta 209 konstatuojamojoje dalyje, didėjančios „stiklo / stiklo“ modulių gamybos ir priemonių lygio padidėjimo poveikis naudotojų sąnaudoms buvo didesnis nei nustatyta per pradinį tyrimą. Komisija apskaičiavo, kad priemonių poveikis fotovoltinių modulių gamintojų sąnaudoms buvo 2–3 %.

(213)

Po faktų atskleidimo „ES ProSun“ teigė, kad Fraunhofer Institute für Solare Energiesysteme ISE (toliau – „Fraunhofer“ institutas) pateikta informacija apie soliarinio stiklo sąnaudų dalį gaminant fotovoltinius modulius, gauta iš, kurią nustatė Komisija 209 konstatuojamojoje dalyje, yra pasenusi. Remiantis iš „Fraunhofer“ instituto „ES ProSun“ gauta nauja informacija, soliarinio stiklo sąnaudų dalis gaminant fotovoltinius modulius nuo 2019 m. išaugo nuo 9 % iki 11 % Be to, „ES ProSun“ teigė, kad, remiantis tuo pačiu šaltiniu, ateityje „stiklo / stiklo“ modulių dalis bus didesnė, nei 210 konstatuojamojoje dalyje nustatyta Komisijos, nes toje konstatuojamojoje dalyje Komisijos nurodytas tyrimas buvo susijęs su pasauline rinka, o ne vien su Sąjungos rinka. Pasak „Fraunhofer“ instituto, tikėtina, kad Sąjungos rinkoje stiklo / stiklo modulių dalis bus didesnė. „ES ProSun“ taip pat teigė, kad šiuo metu stiklo / stiklo modulių dalis yra 18,5 %, o ne 10 %, kaip nurodyta tyrime.

(214)

„ES ProSun“ teigė, kad saulės baterijų plokščių pramonės marža daugiausia buvo mažesnė nei 5 % ar net neigiama. Todėl ji teigė, kad Sąjungos fotovoltinių modulių rinka yra labai jautri kainoms ir todėl, jei sąnaudos dar didėtų 2 %–3 %, būtų toliau uždaromos įmonės ir atleidžiami darbuotojai.

(215)

Komisija susipažino su „Fraunhofer“ instituto „ES ProSun“ perduota informacija dėl soliarinio stiklo sąnaudų dalies gaminant fotovoltinius modulius padidėjimo nuo 2019 m. Ji pažymėjo, kad šis pokytis nepatenka į peržiūros tiriamąjį laikotarpį ir gali būti svarbus tik vertinant naštą fotovoltinių modulių gamintojams ateityje. Dėl „stiklo / stiklo“ modulių dalies rinkoje ji taip pat atkreipė dėmesį į informaciją dėl to, kad 210 konstatuojamojoje dalyje nurodytas tyrimas buvo susijęs su pasauline rinka, o ateities perspektyvos Sąjungoje gali būti kitokios. Tačiau, kalbėdama apie tikslią dalį, ji manė, kad „ES ProSun“ nurodyta 18,5 % dalis nepagrįsta jokiais įrodymais. Analizuodama patikrintus Sąjungos gamintojų duomenis tiriamuoju laikotarpiu Komisija nustatė, kad dabartinė stiklo / stiklo modulių dalis rinkoje yra tik 14 % Kadangi du patikrinti gamintojai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pagamino daugiau kaip 80 % viso rinkoje parduodamo soliarinio stiklo, Komisija padarė išvadą, kad ši dalis atspindėjo padėtį rinkoje.

(216)

Be to, net jei po peržiūros tiriamojo laikotarpio stiklo / stiklo modulių dalis šiek tiek padidėjo, tai nekeistų išvadų, kad išlaikant dabartinio lygio priemones, sąnaudų poveikis naudotojams išliktų nedidelis. Kaip patvirtino „ES ProSun“ ir keletas naudotojų, pastarieji iš Sąjungos gamintojų pirko didelį soliarinio stiklo kiekį ir, pasak naudotojų, ši tendencija ateityje nesikeistų. Be to, naudotojai galėjo importuoti soliarinį stiklą iš kitų šalių, kurioms netaikomos priemonės, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš tokių šalių importuotas stiklas sudarė 12 % rinkos dalies (žr. 4 lentelę).

(217)

Dėl naudotojų teiginio, kad sąnaudoms dar padidėjus 2 %–3 %, būtų tolia uždaromos įmonės ir atleidžiami darbuotojai, Komisija priminė, kad toliau taikant priemones kainos neturėtų didėti, nes toliau taikomi tik jau galiojantys soliariniam stiklui iš Kinijos muitai. Kaip primenama 216 konstatuojamojoje dalyje, naudotojai ir toliau didžiąją dalį soliarinio stiklo pirks iš Sąjungos gamintojų ir (arba) galės importuoti soliarinį stiklą iš kitų šalių, kurioms netaikomos priemonės, tokių kaip Turkija, Malaizija ir Indija.

(218)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad toliau taikant priemones greičiausiai padidėtų naudotojų gamybos sąnaudos, palyginti su pradinių priemonių sąnaudomis, nes šiek tiek padidėjo santykinė stiklo sąnaudų dalis bendrose gamybos sąnaudose. Tačiau, palyginti su bendromis gamybos sąnaudomis, Komisija padarė išvadą, kad sąnaudų poveikis naudotojams vis tiek būtų nedidelis ir netaptų labai svarbus siekiant išlaikyti verslą Sąjungoje.

(219)

Naudotojų nuomone, Sąjungos soliarinio stiklo pramonė neturi pakankamai gamybos pajėgumų soliarinio stiklo paklausai rinkoje patenkinti. Be to, jie tvirtino, kad Sąjungos soliarinio stiklo gamintojai nepadidino pajėgumų ir neplanuoja to daryti. Jų nuomone, dabartiniai gamybos pajėgumai yra mažesni nei dabartinė soliarinio stiklo paklausa. Naudotojų nuomone, dėl tokios padėties jie yra priversti naudoti importuotą stiklą iš kitų šalių, pavyzdžiui, Malaizijos ar Turkijos, arba importuoti stiklą iš Kinijos didesnėmis sąnaudomis. Jų teigimu, iš šių šalių importuotas stiklas ne visada yra pakankamos kokybės.

(220)

Sąjungos pramonė, priešingai, manė, kad soliarinio stiklo pasiūla rinkoje buvo pakankama paklausai patenkinti. Ji teigė, kad niekada neatsisakė tiekti produkto nė vienam Sąjungos saulės baterijų plokščių gamintojui dėl tariamo pajėgumų trūkumo. Priešingai, ji buvo pasirengusi aptarti galimus papildomus užsakymus ir patvirtino savo gebėjimą tiekti didesnį kiekį.

(221)

Komisija pirmiausia pastebėjo, kad soliarinio stiklo suvartojimas per PTL buvo [13–18] mln. m2 (žr. 1 lentelę). Antra, Komisijos patikrintas bendras Sąjungos pramonės gamybos lygis buvo [11–14] mln. m2. Trečia, bendri patikrinti dviejų Sąjungos gamintojų pajėgumai sudarė [14–18] mln. m2.

(222)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad per PTL tik dviejų patikrintų soliarinio stiklo gamintojų nepanaudoti pajėgumai sudarė [5–8,5] mln. m2 ir jie galėjo būti naudojami be papildomų investicijų. Todėl Komisija nusprendė, kad šis naudotojų argumentas nepagrįstas.

(223)

Po faktų atskleidimo „ES ProSun“ teigė, kad soliarinio stiklo gamintojų gamybos pajėgumai nepatenkino naudotojų soliarinio stiklo paklausos jau po peržiūros tiriamojo laikotarpio, nes du naudotojai 2019–2020 m. bendrai investavo į naujus 950 MW pajėgumus. Tuo remdamasi „ES ProSun“ teigė, kad jau dabar soliarinio stiklo rinkoje trūksta pasiūlos. Atsakydama į teiginį, „ES ProSun“, atstovaujanti Sąjungos gamintojams, po faktų atskleidimo pakartojo, kad keli svarbūs fotovoltinių plokščių gamintojai, kuriuos „ES ProSun“ nurodė kaip veikiančius rinkoje, jau nutraukė savo gamybą. Todėl naujai sukurti pajėgumai pakeitė esamus.

(224)

Komisija visų pirma pastebėjo, kad, remiantis „ES ProSun“ informacija, fotovoltinių plokščių gamintojų pajėgumai 2019 m. bendrai sudarė daugiau kaip 5 GW. Tačiau ji taip pat pastebėjo, kad keli fotovoltinių modulių gamintojai iš tiesų nutraukė gamybą. Bendri įmonių, kurios nutraukė gamybą, pajėgumai viršijo 1 GW (77). Todėl Komisijos išvados patvirtino, kad naujai sukurti pajėgumai iš dalies pakeitė „ES ProSun“ nurodytų kelių įmonių investicijas 2019–2020 m.

(225)

Antra, Komisija manė, kad esami ir naujai sukurti pajėgumai nebūtinai atitiko fotovoltinių modulių gamybos našumą. Remiantis „ES ProSun“ duomenimis, 2019 m. buvo panaudota mažiau nei pusė fotovoltinių modulių gamybos pajėgumų. Todėl Komisija manė, kad naujai sukurti pajėgumai automatiškai nereiškia gamybos našumo ekvivalento ir soliarinio stiklo paklausos augimo, bent jau ne iš karto po jų įgyvendinimo.

(226)

Trečia, Komisija priminė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu veiklą vykdė ne tik du patvirtinti soliarinio stiklo gamintojai, bet ir kiti soliarinio stiklo gamintojai. Remiantis Sąjungos soliarinio stiklo pramonės informacija, bendri soliarinio stiklo gamintojų pajėgumai buvo [33–38] mln. m2 (žr. 5 lentelę) (78). Todėl bendri soliarinio stiklo pajėgumai rinkoje beveik 3 kartus viršija dabartinę jo gamybą.

(227)

Tuo remdamasi Komisija atmetė „ES ProSun“ tvirtinimą, kad Sąjungos rinkoje šiuo metu trūksta soliarinio stiklo pasiūlos.

(228)

Visos suinteresuotosios šalys sutiko, kad saulės baterijų plokščių ir atitinkamai soliarinio stiklo paklausa didėjo ir ateinančiais metais gerokai didės. Pagrindiniai veiksniai, be kita ko, yra Sąjungos 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslas, galimybė po peržiūros jį padidinti ir apskritai Europos žaliasis kursas, kuriuo siekiama neutralizuoti poveikį klimatui ir skatinti ES žaliųjų technologijų pramonę, įskaitant atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir kitas mažo anglies dioksido kiekio technologijas. Augimo tikimasi visuose rinkos segmentuose (gyvenamųjų namų, prekybos, pramonės ir komunalinių paslaugų), priklausomai nuo kiekvienos valstybės narės viešosios politikos raidos.

(229)

Šiuo metu saulės energijos modulių gamyba Sąjungoje yra 1,7 GW (79). Tikėdamiesi didesnės paklausos ateityje, keli naudotojai Austrijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje ir Slovėnijoje pranešė, kad rengiasi didinti savo gamybos pajėgumus. Iš viso, jei nauji pajėgumų planai būtų visiškai įgyvendinti ir panaudoti, naudotojų planuojamos investicijos, be 6.2.2 skirsnyje nurodytų 900 MW, per ateinančius 2–3 metus sudarytų 2,9 GW papildomos gamybos, taigi fotovoltinių modulių gamyba padidėtų tris kartus. Be to, „ES ProSun“ teigė, kad viena iš planuojamų investicijų 2-ame jos įgyvendinimo etape sudarytų papildomus 2 GW pajėgumų. Ji taip pat nurodė, kad Šveicarijos ir Vokietijos įmonė ketina investuoti į GW dydžio gamybą.

(230)

Tuo remdamiesi „ES ProSun“ ir kai kurie naudotojai teigė, kad toliau taikant priemones jų planuojamoms investicijoms kiltų pavojus, nes jie turėtų padengti papildomas išlaidas ir rinkoje soliarinio stiklo tiekimas nebūtų pakankamas.

(231)

Sąjungos soliarinio stiklo pramonė laikėsi nuomonės, kad naujas paskelbtas pajėgumų didinimas būtų jai naudingas. Tačiau, jos nuomone, nauji planuojami pajėgumai tam tikru mastu pakeitė anksčiau nutrauktos gamybos pajėgumus. Be to, ji laikėsi nuomonės, kad, kaip ir anksčiau, naujos investicijos gali būti neįmanomos, kaip paskelbta. Be to, ji teigė, kad visos naujos gamyklos, kurias ketinama statyti, nuo pat eksploatavimo pradžios neveiks visu pajėgumu.

(232)

Kad išnagrinėtų šiuos tvirtinimus, Komisija pakartotinai įvertino savo išvadas. Ji pakartojo: pirma, iš turimų įrodymų nematyti, kad planuojamos investicijos priklausytų nuo galiojančių kompensacinių priemonių panaikinimo. Iš tiesų iš turimų įrodymų veikiau matyti, kad daugelį projektų, apie kuriuos pranešta, daugiausia lėmė saulės baterijų plokščių rinkos augimo ateityje perspektyva, o ne soliariniam stiklui taikomos arba netaikomos priemonės. Todėl sprendimo, ar soliariniam stiklui taikomos priemonės bus toliau taikomos, ar ne, negalima laikyti lemiamu veiksniu rengiant arba įgyvendinant minėtus plėtros projektus.

(233)

Antra, Komisija priminė, kad sąnaudų poveikio analizė pagal 6.2.1 skirsnį parodė, kad priemonių sąnaudos susijusiems naudotojams buvo gana mažos. Planuojamos investicijos nepaneigia šios išvados, nes šios papildomos gamybos sąnaudos naudotojų sektoriuje būtų tokio pat riboto dydžio.

(234)

Trečia, remdamasi 6.2.2 skirsnyje pateikta analize, Komisija taip pat pakartojo, kad tikėtina, jog dabartiniai Sąjungos pramonės pajėgumai patenkins dėl planuojamų investicijų padidėjusią paklausą. Be to, bet koks paklausos didėjimas bet kuriuo atveju būtų laipsniškas, o tai leistų soliarinio stiklo pramonei prisitaikyti prie jos ir prireikus padidinti savo pajėgumus, kaip teigia soliarinio stiklo pramonė. Be to, naudotojai galėjo ir toliau pirkti stiklą iš kitų šalių, pavyzdžiui, Turkijos, Malaizijos ir Indijos, kaip jie darė per PTL.

(235)

Po faktų atskleidimo „ES ProSun“ taip pat teigė, kad soliarinio stiklo gamintojai neturėjo pakankamai pajėgumų, kad patenkintų būsimą soliarinio stiklo paklausą. Ji taip pat teigė, kad naudotojai negalėjo importuoti stiklo, nes importuojamo stiklo kokybė nėra pakankama. Šiam tvirtinimui pagrįsti ji pateikė vieno iš naudotojų ataskaitą, kurioje nurodyta, jog vienas Malaizijos įmonės užsakymas turėjo trūkumų.

(236)

Komisija nebuvo tikra, kad kitų trečiųjų šalių, kurioms netaikomos priemonės, soliarinio stiklo kokybė tokia prastesnė, kad jis negalėjo būti laikomas patikima Europos modulių gamintojų alternatyva. Jos atliktame iš Malaizijos importuojamo soliarinio stiklo antidempingo tyrime visos šalys sutiko, kad šis importas veiksmingai konkuravo su Sąjungoje pagamintu soliariniu stiklu. Kaip nurodyta pirmiau, soliarinio stiklo importas iš Malaizijos į Sąjungą išaugo ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pasiekė 7 % rinkos dalies. Tai rodo, kad Malaizijos soliarinis stiklas iš esmės yra pakankamai aukštos kokybės, net jei atskirais atvejais iš tos šalies importuotas soliarinis stiklas buvo su defektais ir visapusiškai neatitiko sutartų sąlygų ir specifikacijų. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(237)

Po faktų atskleidimo „ES ProSun“ teigė, kad žala, kuri galimai bus padaryta toliau taikant priemones soliariniam stiklui, turėtų tiesioginio poveikio daugiau kaip 1 000 darbo vietų ir apie 50 mln. EUR investicijų ir per ateinančius dvejus metus planuojamų daugiau kaip 4 000 darbo vietų ir vienam mlrd. EUR investicijų.

(238)

Komisija tvirtinimą atmetė ir priminė, kad daugelis plėtros planų jau buvo įvykdyta jau galiojant priemonėms, nepriklausomai nuo sprendimo toliau taikyti priemones ar jų netaikyti. Remdamasi 6.2.1–6.2.3 skirsniuose apibendrintomis išvadomis ji laikėsi nuomonės, kad tolesnis priemonių taikymas neužkerta kelio keletui naudotojų įgyvendinti suplanuotas investicijas.

(239)

Nors po faktų atskleidimo gautos pastabos dar kartą patvirtino, kad tolesnis priemonių taikymas yra nepalankus naudotojų interesams, jos taip pat patvirtino, kad šiame sektoriuje investicijų procesas tik pradedamas vykdyti. Komisija padarė išvadą, kad priemonių poveikis naudotojų sąnaudų struktūrai šiuo metu nėra neproporcingas, kad jų tiekimo saugumui nekyla grėsmė dėl Sąjungos turimų nepanaudotų pajėgumų, taip pat dėl alternatyvių importo ir nesubsidijuoto importo šaltinių ir kad jų investicijų planai dar pakankamai neįgyvendinti.

(240)

Bet kuriuo atveju, jei taip atsitiktų ir pasikeistų ilgalaikio pobūdžio aplinkybės, Komisija priminė, kad naudotojų pramonė gali pateikti prašymą atlikti priemonių formos ir (arba) lygio peržiūrą, kurią atliekant būtų nagrinėjama tik Sąjungos pramonės patirta žala ir naudotojų pramonės tiekimo padėtis pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 3 dalį, ir kurią atlikus galėtų būti iš naujo įvertinti Sąjungos interesai.

(241)

Naudotojai teigė, kad soliariniam stiklui taikomų priemonių tolesnis taikymas neatitinka Komisijos tikslų, susijusių su švarios energijos naudojimu. Priešingai, soliariniam stiklui taikomų priemonių išplėtimas reikštų, kad Sąjungos fotovoltinių modulių pramonė negalėtų imtis naujų investicijų. Be to, nors Sąjungos fotovoltinių modulių įrenginių rinka turėtų augti, Sąjungos fotovoltinių modulių pramonė būtų išstumta iš rinkos, nes dėl soliarinio stiklo pasiūlos trūkumo ji negalėtų imtis suplanuotų naujų investicijų ir todėl būtų nekonkurencinga.

(242)

Atsižvelgdama į platesnį Europos žaliąjį kursą, 2020 m. kovo mėn. Komisija pasiūlė privalomą Europos klimato teisės aktą, kuriuo siekiama įtvirtinti 2050 m. poveikio klimatui neutralumo tikslą (80). Be to, Europos žaliajame kurse nustatytas aiškus tikslas užtikrinti „švarios ir įperkamos energijos tiekimą ir energijos tiekimo saugumą“ (81), visų pirma po galimos peržiūros padidinti Sąjungos 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslą.

(243)

Abiejose rinkose, t. y. sodininkystei skirto stiklo (šiltnamiams skirto stiklo) ir fotovoltinių bei fototerminių modulių rinkose, Sąjungos soliarinio stiklo gamintojai kuria naujus novatoriškus sprendimus, kaip didinti žaliosios energijos naudojimą, bendradarbiauja su mokslo tiriamosiomis institucijomis ir universitetais ir investuoja į mokslinius tyrimus ir plėtrą. Atsižvelgdama į tai, Komisija laikėsi nuomonės, kad tolesnis priemonių taikymas yra labai svarbus siekiant užtikrinti soliarinio stiklo pramonės gyvybingumą ir sustiprinti mokslinius tyrimus bei plėtrą šioje srityje.

(244)

Be to, Komisija laikėsi nuomonės, kad jei priemonės nustotų galioti, kiltų grėsmė Sąjungos soliarinio stiklo pramonės gyvybingumui, o naudotojai (daugiausia fotovoltinių modulių gamintojai) taptų priklausomi nuo importo, labiausiai tikėtina, iš Kinijos. Nustojus galioti priemonėms, soliarinio stiklo pramonė negalėtų investuoti į inovacijas, mokslinius tyrimus ir plėtrą. Todėl aplinkosaugos požiūriu Komisija manė, kad itin svarbu išlaikyti soliarinio stiklo pramonės gyvybingumą.

(245)

Be to, Komisijos žaliąja politika taip pat remiamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimas Sąjungoje. Pagrindinis inovacijų potencialas yra susijęs su tolesnės grandies pramonės elementų gamyba. Toliau taikant priemones, ši žaliosios pramonės dalis, t. y. daugiausia fotovoltinių modulių gamintojai, turėtų patirti papildomų sąnaudų. Tačiau, atsižvelgdama į 6.2.1 skirsnyje pateiktą analizę, Komisija padarė išvadą, kad papildomos naudotojų išlaidos nebuvo pakankamai didelės, kad būtų užkirstas kelias jų veikimui ar plėtrai ateityje.

(246)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad apskritai toliau taikant priemones nedaroma žalos Sąjungos aplinkos politikai.

(247)

Grupė, užsiimanti soliarinio stiklo platinimu šiltnamiams statyti, pritarė tolesniam priemonių taikymui. Grupė nebuvo tiesioginė vartotoja, tačiau ji glaudžiai bendradarbiavo su naudotojais ir (arba) ūkininkais, kad rastų šiltnamiams statyti tinkamą stiklą. Ji teigė, kad mažai geležies turintis aukštos kokybės ir įvairių modelių stiklas yra būtinas siekiant užtikrinti šiltnamių veiksmingumą. Jos nuomone, tokio stiklo tiekimas ir glaudus bendradarbiavimas su gamintojais ieškant novatoriškų sprendimų nebūtų įmanomas, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, o tai neigiamai paveiktų soliarinio stiklo gamybą Sąjungoje. Tos grupės teigimu, panašaus stiklo nebuvo įmanoma importuoti, nes užsienio gamintojai negalėjo pasiūlyti tokių pačių modelių ir variantų, kad per įprastą terminą būtų galima sėkmingai užbaigti projektus.

(248)

Atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas importuotojas. Kadangi duomenų negauta, nebuvo įrodymų, kad priemonių nustatymas prieštarautų šių šalių interesams.

(249)

Remdamasi turima informacija apie Sąjungos interesus Komisija padarė išvadą, jog nėra jokių įtikinamų priežasčių, dėl kurių reikėtų nutraukti galutines kompensacines priemones, taikomas importuojamam KLR kilmės soliariniam stiklui.

(250)

Taigi, esant tokioms aplinkybėms, Kinijos kilmės importuojamam soliariniam stiklui taikomos kompensacinės priemonės turėtų būti toliau taikomos pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(251)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl didelių muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas individualių kompensacinių muitų taikymas. Bendrovės, kurioms taikomi individualūs kompensaciniai muitai, privalo valstybių narių muitinėms pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Importuojant be šios sąskaitos faktūros, turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms nustatytas kompensacinis muitas.

(252)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias kompensacinio muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gautų šias sąskaitas faktūras, atitinkančias visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalėtų atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, galėtų reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(253)

Jeigu, visų pirma nustačius susijusias priemones, labai padidėtų vienos iš bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 23 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis galima inicijuoti priemonių vengimo tyrimą, jei tenkinamos inicijavimo sąlygos. Per šį tyrimą galima, be kita ko, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(254)

Šiame reglamente nurodytos individualios kompensacinio muito normos bendrovėms taikomos tik nurodytų juridinių asmenų pagamintam importuojamam KLR kilmės nagrinėjamajam produktui. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios kompensacinio muito normos.

(255)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias kompensacinio muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (82). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas apie pavadinimo pakeitimą turėtų būti paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(256)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (83) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(257)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 (84) 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,