(1)

praktiškai įgyvendinant Reglamentą (ES) Nr. 952/2013 (toliau – Kodeksas) kartu su Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/2446 (2) paaiškėjo, kad reikia atlikti keletą to deleguotojo reglamento pakeitimų siekiant jį geriau pritaikyti prie ekonominės veiklos vykdytojų ir muitinių administracijų poreikių ir atsižvelgti į teisės aktų pokyčius ir Kodeksui įgyvendinti būtinų IT sistemų diegimo raidą;

(2)

siekiant patikslinti, kuri muitinės įstaiga privalo užtikrinti, kad prieš atvežant prekes būtų atlikta įvežimo bendrąja informacija grindžiama rizikos analizė, Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 1 straipsnio 15 punkte pateikta termino „pirmoji įvežimo muitinės įstaiga“ apibrėžtis turėtų būti iš dalies pakeista – reikėtų nurodyti, jog tais atvejais, kai šis terminas vartojamas, jis reiškia įstaigą, atsakingą už numatomos transporto priemonės atvykimo vietos priežiūrą, net jei dėl kokių nors priežasčių ta transporto priemonė faktiškai atvyksta į kitą vietą, už kurios priežiūrą yra atsakinga kita įstaiga;

(3)

siekiant aiškiai nustatyti taisyklių, reglamentuojančių skubiose siuntose esančių prekių įvežimo bendrosios deklaracijos teikimo ir tokių prekių importo ir eksporto formalumų atlikimo tvarką, taikymo sritį, reikėtų apibrėžti terminus „skubi siunta“ ir „skubių siuntų vežėjas“;

(4)

siekiant užtikrinti vienodą muitų teisės aktų nuostatų, grindžiamų prekių tikrąja verte, taikymą, reikia apibrėžti terminą „tikroji vertė“;

(5)

atsižvelgiant į Karinio mobilumo veiksmų planą (3), reikia racionalizuoti ir supaprastinti muitinės formalumus, taikomus vykdant karinę veiklą gabenamoms ar naudojamoms prekėms. Šiuo tikslu reikėtų apibrėžti tas prekes ir nustatyti ES 302-ąją formą – muitinės dokumentą, kurį ES valstybės narės naudotų, be kita ko, vykdydamos karinę veiklą pagal Sąjungos bendrą saugumo ir gynybos politiką;

(6)

tam, kad taikant ne muitų teisės srities Sąjungos teisės aktus identifikavimo reikmėms būtų galima naudoti ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikavimo kodą (EORI kodą), asmenys, kurie nėra ekonominės veiklos vykdytojai, turėtų būti įpareigoti registruotis EORI sistemoje ne tik tais atvejais, kai tokios registracijos reikalaujama pagal valstybės narės teisės aktus, bet ir kai to reikalaujama pagal Sąjungos teisės aktus. Todėl Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 6 straipsnis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(7)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 13 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė pratęsti su muitų teisės aktų taikymu susijusio sprendimo priėmimo terminą, kai kompetentinga muitinė tiria muitų teisės aktų pažeidimą. Tokia galimybė turėtų būti numatyta ir tais atvejais, kai kompetentinga muitinė ir mokesčių administravimo institucija tiria mokesčių teisės aktų pažeidimą, nes kai kurie leidimai gali būti suteikti tik tuo atveju, jei nenustatyta reikšmingų arba kartotinių mokesčių taisyklių pažeidimų. Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 17 straipsnio 1 dalimi muitinė įpareigota sustabdyti sprendimo galiojimą tol, kol bus nustatyta, ar ekonominės veiklos vykdytojas yra įvykdęs reikšmingą arba kartotinį pažeidimą. Ta pareiga taip pat turėtų būti vykdoma tais atvejais, kai padaroma sunkių nusikaltimų, susijusių su to veiklos vykdytojo ekonomine veikla, tačiau ne tais atvejais, kai pažeidimus ar nusikaltimus padaro už bendrovės muitinės klausimus atsakingi asmenys, kurie nėra tos bendrovės darbuotojai, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 (4) 24 straipsnio 1 dalyje. Todėl Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 13 straipsnio 4 dalis ir 17 straipsnio 1 dalis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos;

(8)

Kodekso 86 straipsnio 3 dalyje nustatytos specialiosios taisyklės, pagal kurias apskaičiuojama skolos muitinei suma, kai atsiradusi skola yra susijusi su perdirbtaisiais produktais, gautais taikant laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą. Skola muitinei deklaranto prašymu apskaičiuojama remiantis prekių, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, tarifiniu klasifikavimu, muitine verte, kiekiu, pobūdžiu ir kilme tai procedūrai įforminti pateiktos muitinės deklaracijos priėmimo metu. Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 76 straipsnyje nustatytos sąlygos, kuriomis Kodekso 86 straipsnio 3 dalis taikoma be deklaranto prašymo. Tam, kad nebūtų galimybės išvengti antidempingo ir kompensacinių muitų, apsaugos priemonių ir papildomų muitų, mokėtinų dėl sustabdyto nuolaidų taikymo, kurie būtų taikomi prekėms tuo metu, kai joms pirmą kartą įforminama laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, pareiga taikyti Kodekso 86 straipsnio 3 dalį be deklaranto prašymo turėtų apimti ir perdirbtuosius produktus, gautus iš tokių prekių, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra. Todėl Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 76 straipsnis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. Tam, kad ekonominės veiklos vykdytojai turėtų laiko prisitaikyti prie naujų taisyklių, turėtų būti nustatytas vienų metų pereinamasis laikotarpis;

(9)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 104 straipsnio 1 dalyje nustatytos išimtys, kai netaikomas reikalavimas pateikti įvežimo bendrąją deklaraciją įvežant prekes į Sąjungos muitų teritoriją. Tam, kad skubos atvejais nebūtų gaištama importuoti organus ir kitus žmogaus ar gyvūnų audinius arba žmogaus kraują, tinkamus nuolatiniam persodinimui, implantavimui ar perpylimui, šios išimtys turėtų būti taikomos ir tokioms prekėms. Be to, siekiant palengvinti karinį mobilumą, šios išimtys turėtų būti taikomos ir prekėms, gabenamoms su NATO 302-ąja forma arba ES 302-ąja forma. Į Sąjungos muitų teritoriją įtraukus Italijos Kampionės savivaldybę ir Italijai priklausančią Lugano ežero dalį (5), šios išimtys nebeturėtų būti taikomos iš tų teritorijų įvežamoms prekėms. Todėl Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 104 straipsnio 1 dalis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(10)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/883 (6) siekiama apsaugoti jūros aplinką nuo laivų, kurie naudojasi Sąjungos uostais, išmetamų atliekų neigiamo poveikio, užtikrinant geresnį tinkamų uosto priėmimo įrenginių prieinamumą bei naudojimą ir geresnį atliekų pristatymą į tuos įrenginius. Kad nebūtų kliūčių siekti tos direktyvos tikslo, reikėtų racionalizuoti ir supaprastinti tokioms atliekoms taikomus muitinės formalumus, t. y. atleisti nuo pareigos pateikti įvežimo bendrąją deklaraciją, o pateikimo muitinei veiksmą laikyti išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracija. Šie supaprastinimai turėtų būti taikomi tik tuo atveju, kai kompetentingoms institucijoms pateikiamas Direktyvos (ES) 2019/883 6 straipsnyje nurodytas išankstinis pranešimas apie atliekas. Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 104, 138, 141 ir 142 straipsniai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(11)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 104 straipsnyje nustatyta, kad iki importo kontrolės sistemos patobulinimo datos atleidžiama nuo pareigos pateikti įvežimo bendrąją deklaraciją, kai įvežamos pašto siuntose esančios prekės ir prekės, kurių tikroji vertė neviršija 22 EUR. Tačiau Komisija Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2019/2151 (toliau – darbo programa) (7) nusprendė sukurti naują elektroninę sistemą (ICS2), padėsiančią muitinėms vykdyti iki prekių atvežimo atliekamą su saugumu ir sauga susijusią rizikos analizę ir atitinkamą tikrinimą. Naujoji sistema bus diegiama trimis versijomis (1 versija, 2 versija ir 3 versija). Todėl Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 104 straipsnyje pateikta bendra nuoroda į importo kontrolės sistemos patobulinimą turėtų būti sukonkretinta nurodant įvairias naujosios sistemos, prie kurios vežėjai jungsis palaipsniui, versijas. Darbo programoje numatyta, kad pašto paslaugų teikėjai ir skubių siuntų vežėjai, siuntas vežantys oro transportu, prisijungs prie naujosios sistemos įdiegus 1 versiją, bet bus įpareigoti teikti tik minimalų įvežimo bendrosios deklaracijos duomenų apie pašto siuntose esančias prekes, kurių galutinė paskirties vieta yra Sąjungoje, ir skubiose siuntose esančias prekes, rinkinį. Kiti oro transportu prekes vežantys ekonominės veiklos vykdytojai prie naujos sistemos prisijungs įdiegus 2 versiją, apimsiančią ir kitas prekių gabenimo oro transportu operacijas. Įdiegus 3 versiją prie sistemos privalės prisijungti geležinkelių, kelių, jūrų ir vidaus vandenų transportu prekes vežantys ekonominės veiklos vykdytojai. Todėl įdiegus 1 versiją nuo pareigos pateikti įvežimo bendrąją deklaraciją, kai įvežamos pašto siuntose esančios prekės neturėtų būti atleidžiama vežant siuntas oro transportu, kai jų galutinė paskirties vieta yra valstybėje narėje. Įdiegus 2 versiją nuo šios pareigos taip pat neturėtų būti atleidžiama vežant siuntas oro transportu, kai jų galutinė paskirties vieta trečiojoje šalyje, o įdiegus 3 versiją – ir vežant pašto siuntas jūrų ir vidaus vandenų, kelių arba geležinkelių transportu. Įdiegus 1 versiją taip pat neturėtų būti taikomas atleidimas nuo pareigos pateikti įvežimo bendrąją deklaraciją, kai oro transportu vežamos skubiose siuntose esančios prekės, kurių vertė neviršija 22 EUR. Be to, įdiegus 2 versiją šis atleidimas neturėtų būti taikomas ir vežant oro transportu tokias prekes, esančias kitose siuntose, kurios nėra nei pašto, nei skubios siuntos. Įdiegus 3 versiją šis atleidimas neturėtų būti taikomas vežant prekes jūrų, vidaus vandenų, kelių arba geležinkelių transportu. Valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija, pagal darbo programos priedą turi nustatyti konkrečias datas, kada ekonominės veiklos vykdytojai privalo pradėti naudotis įvairiomis naujosios sistemos versijomis. Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 104 straipsnis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(12)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 106 straipsnyje nustatyti įvežimo bendrosios deklaracijos pateikimo terminai, taikomi, kai prekės vežamos oro transportu. Tie terminai taip pat turėtų derėti su sprendimu elektroninę sistemą (ICS2) įdiegti trimis versijomis. Šioje nuostatoje reikėtų aiškiai atskirti bendrą terminą, iki kurio reikia pateikti įvežimo bendrąją deklaraciją, nuo terminų, iki kurių reikia pateikti minimalų įvežimo bendrosios deklaracijos duomenų rinkinį, ir terminų, iki kurių reikia pateikti likusius duomenis. Tai būtina todėl, kad, kaip nurodyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 183 straipsnyje, įdiegus naujos sistemos 2 versiją įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis palaipsniui galės teikti įvairūs asmenys (daugiau nei vienu duomenų rinkiniu). Įdiegus naujos sistemos 1 versiją turėtų būti reikalaujama, kad pašto paslaugų teikėjai ir skubių siuntų vežėjai pateiktų minimalų įvežimo bendrosios deklaracijos duomenų rinkinį kuo greičiau ir ne vėliau kaip prieš pat prekių pakrovimą į orlaivį, kuriuo jos bus įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją. Įdiegus 2 versiją pareiga pateikti minimalų duomenų rinkinį turėtų būti taikoma visiems oro vežėjams ir ekonominės veiklos vykdytojams, vykdantiems oro transporto veiklą. Įdiegus naujos sistemos 2 versiją turėtų būti reikalaujama, kad oro vežėjai minimalų duomenų rinkinį papildytų likusiais duomenimis, kad iki bendro termino būtų pateikta išsami įvežimo bendroji deklaracija. Tačiau nuo 1 versijos įdiegimo datos iki 2 versijos įdiegimo datos pašto paslaugų teikėjų ir skubių siuntų vežėjų pateiktas minimalus duomenų rinkinys turėtų būti laikomas išsamia įvežimo bendrąja deklaracija, kai įvežamos pašto siuntose esančios prekės ir skubiose siuntose esančios prekės, kurių tikroji vertė neviršija 22 EUR. Tai būtina todėl, kad tuo laikotarpiu oro vežėjai dar nebus prisijungę prie naujos sistemos ir negalės papildyti minimalaus duomenų rinkinio. Taisykle, pagal kurią oro vežėjai ir ekonominės veiklos vykdytojai privalo kuo greičiau ir ne vėliau kaip prieš pat prekių pakrovimą į orlaivį, kuriuo jos bus įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją, pateikti minimalų įvežimo bendrosios deklaracijos duomenų rinkinį, užtikrinama, kad muitinės galėtų atlikti rizikos analizę ir imtis oro transportu vežamų krovinių saugumui užtikrinti būtinų priemonių. Ši svarbi priemonė papildo esamą ES aviacijos saugumo reglamentavimo sistemą – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 300/2008 (8);

(13)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 112 ir 113 straipsniuose nustatyta asmenų, kurie nėra vežėjai, pareiga pateikti įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis apie atitinkamai jūrų ar vidaus vandenų arba oro transportu vežamas prekes. Abiejuose straipsniuose nustatytos pereinamojo laikotarpio taisyklės, kuriomis tų pareigų vykdymas sustabdomas iki importo kontrolės sistemos patobulinimo datų. Tose pereinamojo laikotarpio taisyklėse turėtų būti atsižvelgta į tai, kad kiti asmenys įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis apie oro transportu vežamas prekes privalės pateikti tik po to, kai bus įdiegta naujos sistemos 2 versija, o apie jūrų ar vidaus vandenų transportu vežamas prekes – tik po to, kai bus įdiegta jos 3 versija. Todėl asmenų, kurie nėra vežėjai, pareigos pateikti įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis vykdymo pradžios data turėtų skirtis priklausomai nuo versijos. Be to, reikėtų išbraukti 112 ir 113 straipsniuose nustatytą taisyklę, kad kiekvienas asmuo atsako už savo pateiktus įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis, ir ją pakeisti nauja bendra nuostata, taikoma ne tik oro, jūrų ar vidaus vandenų transportu, bet ir visų kitų rūšių transportu vežamoms prekėms. Atsižvelgiant į tai, kad atleidimas nuo pareigos pateikti įvežimo bendrąją deklaraciją, kai įvežamos pašto siuntose esančios prekės ir prekės, kurių vertė neviršija 22 EUR, palaipsniui bus panaikintas, ta nuostata taip pat turėtų apimti naują pašto paslaugų teikėjų ir skubių siuntų vežėjų pareigą įvežimo bendrosios deklaracijos duomenis pateikti pirmajai įvežimo muitinės įstaigai, jei jie tų duomenų nėra pateikę vežėjams, kurių pareiga – papildyti pašto paslaugų teikėjų arba skubių siuntų vežėjų pateiktą minimalų duomenų rinkinį. Todėl Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 112 ir 113 straipsniai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti ir įtrauktas naujas 113a straipsnis;

(14)

siekiant palengvinti karinį mobilumą, Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymu turėtų būti laikoma ir ES 302-oji forma. Todėl Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 127 straipsnis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(15)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 128d straipsnyje nustatytos sąlygos, kuriomis leidžiama surašyti laivybos bendrovės manifestą po išvykimo. Tos sąlygos turėtų būti taikomos ir toliau, kol toks leidimas gali būti suteiktas, neatsižvelgiant į tai, ar įdiegta SMK muitinės sprendimų sistema. Todėl nuoroda į SMK muitinės sprendimų sistemą turėtų būti išbraukta. Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 128d straipsnis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(16)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 141 straipsnyje išvardyti tam tikri veiksmai, laikomi muitinės deklaracijomis deklaruojant to reglamento 138 straipsnio a–d punktuose, 139 straipsnyje ir 140 straipsnio 1 dalyje nurodytas prekes. Formalumų, atliekamų skubos atvejais deklaruojant importuojamus ir eksportuojamus organus ir kitus žmogaus ar gyvūnų audinius arba žmogaus kraują, tinkamus nuolatiniam persodinimui, implantavimui ar perpylimui, turėtų būti kuo mažiau, kad jie nebūtų užlaikomi pasienyje dėl sudėtingų muitinės formalumų ir būtų panaudoti laiku. Tokius organus, audinius arba kraują turėtų būti leidžiama deklaruoti bet kuriuo iš Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 141 straipsnyje išvardytų veiksmų. Todėl to deleguotojo reglamento 138, 140 ir 141 straipsniai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(17)

siekiant dar labiau supaprastinti vykdant karinę veiklą gabenamų arba naudojamų prekių judėjimą, NATO 302-osios formos arba ES 302-osios formos pateikimas muitinei turėtų būti laikomas išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracija, pagal kurią tos prekės atleidžiamos nuo importo muito kaip grąžintos prekės, laikinojo įvežimo deklaracija, eksporto arba reeksporto deklaracija arba tranzito deklaracija. Kol nėra elektroninės sistemos, kuria naudojantis NATO 302-ąją formą arba ES 302-ąją formą būtų galima pateikti muitinei, tikslinga leisti tas formas teikti naudojantis ne elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis. Todėl Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 138–142 straipsniai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(18)

įsigaliojus Tarybos direktyvoje (ES) 2017/2455 (9) nustatytoms naujoms nuotolinei prekybai taikomoms pridėtinės vertės mokesčio (PVM) taisyklėms, PVM bus apmokestinamos visos į Sąjungą importuojamos prekės, nepriklausomai nuo jų vertės. Siekiant užtikrinti, kad už tas prekes būtų surinktas PVM, bus reikalaujama pateikti elektroninę muitinės deklaraciją. Todėl reikia pakeisti sąlygas, kuriomis pašto siuntas galima deklaruoti bet kuriuo iš Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 141 straipsnyje nurodytų veiksmų. Ta galimybe turėtų būti galima naudotis tik iki ICS2 1 versijos diegimo laikotarpio pabaigos, nes visi pašto paslaugų teikėjai nuo to laiko turėtų turėti įvežimo bendrajai deklaracijai pateikti būtinus elektroninius duomenis. Siekiant užtikrinti, kad PVM būtų renkamas tinkamai, naudotis ta galimybe turėtų būti galima tik muitinei pritarus ir tik tais atvejais, kai importo PVM renkamas už įvežamas prekes taikant standartinę procedūrą. Todėl Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 138 ir 141 straipsniai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(19)

intensyvėjant elektroninei prekybai didėja iš Sąjungos eksportuojamų mažos vertės siuntų skaičius. Svarbų su šiuo eksportu susijusį vaidmenį atlieka pašto paslaugų teikėjai ir skubių siuntų vežėjai. Pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 141 straipsnio 4 dalį pašto siuntas gali būti deklaruojamos eksportui įforminti jas išvežant iš Sąjungos muitų teritorijos, o kitos komercinės prekės, kurių vertė neviršija 1 000 EUR, o masė – 1 000 kg, eksportui įforminti deklaruojamos žodžiu pagal to reglamento 137 straipsnio 1 dalies b punktą. Žodinė deklaracija pateikiama muitinės įstaigai, kurios kompetencijai priklauso muitinės priežiūra išvežimo vietoje, todėl ši lengvata neatitinka skubių siuntų vežėjų verslo modelio, grindžiamo su viena vežimo sutartimi susijusia lengvata. Tuo atveju, kai naudojamasi viena vežimo sutartimi, visi išvežimo formalumai, įskaitant formalų eksporto procedūros užbaigimą, gali būti atlikti vidaus muitinės įstaigoje, o muitinės įstaiga, kurios kompetencijai priklauso muitinės priežiūra išvežimo vietoje, gali tik pareikalauti, kad jai būtų leista patikrinti prekes ad hoc pagrindu. Informacija apie prekių išvežimą prieinama skubių siuntų vežėjo apskaitos registruose ir muitinė gali ją patikrinti audito metodais atlikdama tikrinimą po prekių išleidimo. Tam, kad skubių siuntų vežėjai galėtų nekliudomi įforminti mažos vertės siuntų eksportą ir išvengti spūsčių pasienio muitinės įstaigose, tas siuntas turėtų būti leidžiama deklaruoti bet kuriuo iš Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 141 straipsnyje nurodytų veiksmų. Todėl to reglamento 140 ir 141 straipsniai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(20)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 141 straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas ir siekiant aiškiau suformuluoti, kad transporto priemones, kurios visiškai atleidžiamos nuo importo muito, galima deklaruoti laikinajam įvežimui įforminti pačiu to straipsnio 1 dalies d punkte nurodytu prekių vežimo per Sąjungos muitų teritorijos sieną veiksmu. Ta pati nuostata taikytina transporto priemonėms, kurios išleidžiamos į laisvą apyvartą kaip grąžintos prekės pagal Kodekso 203 straipsnį. Toks paaiškinimas reikalingas dėl teisinio tikrumo;

(21)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 142 straipsnyje išvardytos tam tikros prekės, kurių negalima deklaruoti žodžiu arba pagal to reglamento 141 straipsnį, pavyzdžiui, prekės, dėl kurių pateiktas prašymas grąžinti muitą ar kitus privalomuosius mokėjimus. Įsigaliojus Tarybos direktyvoje (ES) 2017/2455 nustatytoms naujoms nuotolinei prekybai taikomoms pridėtinės vertės mokesčio (PVM) taisyklėms, PVM bus apmokestinamos visos į Sąjungą importuojamos prekės, nepriklausomai nuo jų vertės. Todėl, jei tokios prekės bus grąžinamos, deklarantas turės paprašyti grąžinti PVM, sumokėtą išleidžiant prekes į laisvą apyvartą. Tokiais atvejais deklarantas turės pateikti įrodymą, kad prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos. Tam, kad administracinė našta, patiriama dėl mažos vertės siuntoms taikomų formalumų, nebūtų per didelė, turėtų būti leidžiama tokių siuntų reeksportą įforminti bet kuriuo kitu Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 141 straipsnyje nurodytu veiksmu, net jei buvo pateiktas prašymas grąžinti PVM. Todėl Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 142 straipsnis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(22)

siekiant aiškiau suformuluoti, kad mažos vertės siuntų išleidimui į laisvą apyvartą įforminti būtinus duomenis galima teikti naudojant įvairius elektroninius formatus, reikėtų pakeisti 143a straipsnio formuluotę. Be to, reikėtų nustatyti pereinamojo laikotarpio priemonę, taikomą deklaruojant mažos vertės siuntas nacionalinių importo sistemų, kurios dar nebuvo atnaujintos pagal Kodeksą, priemonėmis. Vadovaudamosi Kodekso 278 straipsnio 2 dalimi ir darbo programa valstybės narės savo nacionalines importo sistemas gali atnaujinti iki 2022 m. pabaigos. Tačiau Direktyvoje (ES) 2017/2455 nustatytos naujos PVM priemonės įsigalios iki tos datos. Todėl būtina nustatyti alternatyvų mažos vertės siuntų elektroninės muitinės deklaracijos duomenų rinkinį, pateiktiną neatnaujintų elektroninių sistemų, kurių veikimas grindžiamas pereinamojo laikotarpio reikalavimais, priemonėmis. Šiuo tikslu valstybėms narėms turėtų būti leista nustatyti, kad iki tol, kol bus atnaujintos nacionalinės importo sistemos, vietoj Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 143a straipsnio 1 dalyje nustatytos tam tikrų mažos vertės siuntų muitinės deklaracijos galima teikti supaprastintos deklaracijos arba standartinės muitinės deklaracijos duomenų rinkinį, nurodytą Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2016/341 (10);

(23)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 144 straipsnyje nustatytos pašto siuntose esančių prekių muitinės deklaracijos teikimo taisyklės. Tose taisyklėse turėtų būti atsižvelgta į tokių prekių deklaravimo pokyčius įsigaliojus atitinkamoms Direktyvos (ES) 2017/2455 nuostatoms. Taisyklė, kurioje nustatyta, kas laikomas skolininku ir deklarantu, kai pašto siuntos deklaruojamos jas pateikiant muitinei, turėtų būti išbraukta, nes nuo 2021 m. sausio 1 d. pašto siuntose esančios prekės, kurių vertė neviršija 150 EUR, turės būti deklaruojamos pateikiant elektroninę muitinės deklaraciją. Toje deklaracijoje turės aiškiai būti nurodytas skolininkas ir deklarantas. Reikėtų nustatyti pereinamojo laikotarpio priemonę, taikomą deklaruojant pašto siuntose esančias prekes, kurių vertė yra nuo 150 iki 1000 EUR, valstybėse narėse, kurios dar nėra atnaujinusios savo nacionalinių importo sistemų pagal Kodeksą. Iki nacionalinių importo sistemų atnaujinimo laikotarpio pabaigos (t. y. iki 2022 m. pabaigos) tas prekes ir toliau turėtų būti galima deklaruoti išleidimui į laisvą apyvartą įforminti jas pateikiant muitinei kartu su CN22 arba CN23 deklaracija, nes iki to laiko valstybės narės neprivalo naudoti skirtingų elektroninių deklaracijų duomenų rinkinių. Todėl Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 144 straipsnis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(24)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 146 straipsnyje nustatyti Kodekso 167 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos papildomos deklaracijos pateikimo terminai. Tose taisyklėse reikėtų aiškiau susieti terminus, per kuriuos muitinės pagal Kodekso 105 straipsnio 1 dalį privalo į apskaitą įtraukti importo ar eksporto muito sumą, su terminais, per kuriuos deklarantai turi pateikti įvairių rūšių papildomas deklaracijas. Atitinkamai reikėtų aiškiau suformuluoti, kad papildomos deklaracijos, atitinkančios vieną supaprastintą deklaraciją ir vieną įrašą, padaromą įtraukiant į apskaitą muito sumą pagal Kodekso 105 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, laikomos apibendrintomis papildomomis deklaracijomis. Apibendrintos papildomos deklaracijos turėtų būti pateikiamos per dešimt dienų nuo prekių išleidimo. Taip pat reikėtų aiškiau suformuluoti, kad papildomos deklaracijos, atitinkančios vieną ar daugiau to paties deklaranto per nustatytą laikotarpį pateikiamų supaprastintų deklaracijų ir vieną įrašą, padaromą įtraukiant į apskaitą bendrą importo muito sumą pagal Kodekso 105 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, laikomos periodinėmis arba suvestinėmis deklaracijomis. Tos deklaracijos turėtų būti pateikiamos per dešimt dienų nuo laikotarpio, už kurį jos teikiamos, pabaigos;

(25)

siekiant esamas taisykles geriau pritaikyti prie ekonominės veiklos vykdytojų poreikių, muitinėms turėtų būti leista nustatyti ilgesnį terminą, per kurį deklarantai galėtų pateikti papildomas deklaracijas ir gauti reikiamus jas papildančius dokumentus, jei pateikus muitinės deklaraciją negali atsirasti skola muitinei. Ilgesnis apibendrintų papildomų deklaracijų pateikimo terminas neturėtų viršyti 120 dienų nuo prekių išleidimo. Be to, išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais, kai ilgesnio termino reikia dėl priežasčių, susijusių su prekių muitine verte, tas terminas gali būti iki dvejų metų. Todėl Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 146 straipsnis ir jo 147 straipsnis, kuriame nustatytas laikotarpis, per kurį deklarantas turi turėti deklaracijas papildančius dokumentus, kai pateikiamos papildomos deklaracijos, turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(26)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 163 straipsnyje nustatyti atvejai, kuriais muitinės deklaracija laikoma prašymu suteikti leidimą taikyti specialiąją procedūrą, išskyrus tranzitą. Ta nuostata taip pat turėtų apimti siuntų, kurių vertė ne didesnė kaip 150 000 EUR, sunaikinimą, kad ekonominės veiklos vykdytojams tokiais atvejais būtų lengviau atlikti muitinės formalumus. Sunaikinti siuntas turėtų būti galima nesinaudojant Muitinės sprendimų sistema, t. y. muitinėms turėtų būti suteikta galimybė sprendimą dėl prašymo priimti tuo metu, kai sunaikintinos prekės deklaruojamos muitinės procedūrai įforminti. Be to, pirmiau minėta lengvata neturėtų būti taikoma Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 71-02 priede išvardytoms jautrioms importui prekėms, išskyrus atvejus, kai tos prekės turi būti sunaikintos, o siuntos vertė neviršija 150 000 EUR. Todėl Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 163 straipsnis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(27)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 163 straipsnio 2 dalies g punkte nustatyta, kad muitinės deklaracija negali būti laikoma prašymu suteikti leidimą taikyti specialiąją procedūrą, išskyrus tranzitą, kai taikomas to deleguotojo reglamento 167 straipsnio 1 dalies f punktas. Ta nuostata vertintina kaip nuoroda į jautrių importui prekių perdirbimą, nors išlyga dėl tokių prekių jau padaryta Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 163 straipsnio 1 dalies c punkte. Kad būtų išvengta šio pasikartojimo, Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 163 straipsnio 2 dalies g punktas turėtų būti išbrauktas;

(28)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 166 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Kodekso 211 straipsnio 4 dalies b punkte nustatyta leidimo taikyti perdirbimo procedūrą suteikimo sąlyga (t. y. kad procedūra nedarytų neigiamo poveikio esminiams Sąjungos gamintojų interesams (ekonominės sąlygos)), netaikoma leidimams taikyti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, išskyrus tam tikrus atvejus (pavyzdžiui, atvejus, kai teikiami prašymai dėl prekių, kurioms taikomos tokios priemonės kaip antidempingo arba kompensaciniai muitai). Tačiau tokie prašymai neturėtų būti nagrinėjami tikrinant, ar įvykdytos ekonominės sąlygos, nes tais muitais siekiama apsaugoti esminius Sąjungos gamintojų interesus. Be to, tokiais atvejais ekonominių sąlygų įvykdymo nebereikės tikrinti ir todėl, kad Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 su pakeitimais, padarytais šiuo reglamentu, 76 straipsnyje numatyta, kad užbaigus laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą prekėms, kurioms ta procedūra įforminta, automatiškai taikomi antidempingo ir kompensaciniai muitai. Todėl Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 166 straipsnio 1 dalis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(29)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 168 straipsnis reglamentuoja importo muito sumos apskaičiavimo tvarką, taikomą tam tikrais laikinojo įvežimo perdirbti atvejais. Tačiau iš dalies pakeitus to deleguotojo reglamento 76 ir 166 straipsnius ta nuostata tapo perteklinė. Padarius tuos pakeitimus, Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 168 straipsnyje nurodytais atvejais importo muitas apskaičiuojamas pagal Kodekso 86 straipsnio 3 dalį. Be to, jeigu prekėms taikomos žemės ūkio arba prekybos politikos priemonės, ekonominių sąlygų įvykdymas turi būti tikrinamas pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 su pakeitimais, padarytais šiuo reglamentu, 166 straipsnį. Todėl Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 168 straipsnis turėtų būti išbrauktas;

(30)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 177 straipsnyje nustatytos atskiro apskaitymo taisyklės, taikomos tais atvejais, kai Sąjungos prekės saugomos muitiniam sandėliavimui skirtame sandėlyje kartu su ne Sąjungos prekėmis. Siekiant išvengti bet kokios galimybės netinkamai taikyti tas taisykles, muitiniam sandėliavimui skirtame sandėlyje kartu saugoti Sąjungos ir ne Sąjungos prekes (bendras saugojimas) turėtų būti leidžiama tik tuo atveju, jei prekėms priskiriamas tas pats KN kodas, jos yra tos pačios prekinės kokybės ir turi tas pačias technines charakteristikas. Prekių, kurioms taikomos tokios priemonės kaip antidempingo arba kompensaciniai muitai, neturėtų būti leidžiama bendrai saugoti, išskyrus atvejus, kai tos prekės, joms pritaikius atitinkamus antidempingo arba kompensacinius muitus, įgyja Sąjungos prekių muitinį statusą. Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 177 straipsnis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(31)

siekiant supaprastinti laikinojo įvežimo procedūros taikymą vykdant tarptautinę jūrų laivybą, pasienio zonose ir įvežant tam tikrą pedagoginę, mokslinę ir techninę įrangą, turėtų būti nustatyta, kad pareiškėjas ir laikinojo įvežimo procedūros vykdytojas išimties tvarka gali būti įsisteigę Sąjungos muitų teritorijoje ir neprivalo būti įsisteigę už jos ribų, kaip reikalaujama pagal Kodekso 250 straipsnio 2 dalies c punktą. Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 220, 224, 227, 229 ir 230 straipsniai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(32)

karinės prekės, deklaruojamos laikinajam įvežimui įforminti, turėtų būti visiškai atleidžiamos nuo importo muito, o procedūros pripažinimo įvykdyta laikotarpis turėtų būti 24 mėnesiai, numatant galimybę jį pratęsti. Todėl į Deleguotąjį reglamentą (ES) 2015/2446 turėtų būti įtrauktas naujas 235a straipsnis, o to reglamento 237 straipsnis – atitinkamai iš dalies pakeistas;

(33)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 245 straipsnio 1 dalyje nustatytos išimtys, kai netaikomas reikalavimas pateikti išankstinę išvežimo deklaraciją išvežant prekes iš tam tikrų Sąjungos teritorijų, esančių už Sąjungos muitų teritorijos ribų. Siekiant palengvinti karinį mobilumą, tos išimtys turėtų būti taikomos ir prekėms, gabenamoms su NATO 302-ąja forma arba ES 302-ąja forma. Be to, į Sąjungos muitų teritoriją įtraukus Italijos Kampionės savivaldybę ir Italijai priklausančią Lugano ežero dalį, tos išimtys nebeturėtų būti taikomos šioms teritorijoms. Todėl Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 245 straipsnio 1 dalies i ir p punktai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(34)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 248 straipsnis turėtų būti iš dalies pakeistas siekiant aiškiau suformuluoti, kad tuo atveju, kai išvežimo muitinės įstaiga informuoja, kad transporto operacija, kuri turėjo būti užbaigta už Sąjungos muitų teritorijos ribų, bus užbaigta toje teritorijoje, eksporto muitinės įstaiga privalo pripažinti negaliojančiais eksporto deklaraciją ir atitinkamą prekių išvežimo patvirtinimą;

(35)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 71-03 priede pateiktas prekių, kurioms pagal Kodekso 220 straipsnį įforminta perdirbimo procedūra, įprastinių tvarkymo operacijų sąrašas. Tam, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo įprastinėmis prekių tvarkymo operacijomis siekiant nepagrįstai pasinaudoti palankesnėmis apmokestinimo muitu sąlygomis, tas priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(36)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 71-04 priedo 7 punkte nustatytos sąlygos, kuriomis, taikant laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, leidžiama naudotis pieno ir pieno produktų ekvivalentiškumu. Tos sąlygos susijusios su tokių produktų įvairių sudedamųjų dalių – sausosios medžiagos, riebalų ir baltymų – mase. Siekiant supaprastinti tas nuostatas, kad pienui ir pieno produktams būtų taikomos Kodekso 223 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nustatytos bendrosios ekvivalentiškumo taisyklės, Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 71-04 priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(37)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 71-05 priede išvardyti duomenų elementai, kuriuos reikia pateikti, kad muitinės galėtų tarpusavyje vykdyti standartizuotus informacijos mainus, kai taikomos perdirbimo procedūros. Reikėtų aiškiau suformuluoti, kad kai kurie duomenų elementai gali būti išreikšti kitais matavimo vienetais nei kilogramai ir kitomis valiutomis nei euro, nes, priešingai nei kitose nuostatose, taikytinose duomenų elementams, kuriuos turi pateikti ekonominės veiklos vykdytojai, 176 ir 181 straipsniuose ir 71-05 priede ši galimybė nėra tiesiogiai nurodyta. Muitinės deklaraciją taip pat turėtų būti galima laikyti prašymu suteikti leidimą taikyti laikinojo įvežimo perdirbti arba laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą, kaip leidžiama pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 163 straipsnį. Galiausiai į B skirsnį reikėtų įtraukti naują duomenų elementą, susijusį su skolos muitinei atsiradimo arba galimos prekybos politikos priemonės taikymo data, nes tai yra svarbus duomenų elementas, kuriuo turi keistis muitinės, naudodamosi INF sistema. Todėl Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 71-05 priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(38)

Deleguotasis reglamentas (ES) 2016/341 taip pat turėtų būti iš dalies pakeistas atsižvelgiant į tam tikrus kitų Sąjungos teisės aktų pakeitimus. Pirma, Kodekso 278a straipsnyje nustatyta valstybių narių pareiga teikti elektroninių sistemų kūrimo pažangos ataskaitas yra griežtesnė nei Deleguotojo reglamento (ES) 2016/341 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga teikti ataskaitas, todėl pastaroji turėtų būti išbraukta. Antra, Deleguotojo reglamento (ES) 2016/341 1 priedas, kuriame nustatyti bendrieji duomenų reikalavimai, taikytini deklaracijoms, pranešimams ir Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymams iki tol, kol bus įdiegtos Kodekse numatytos elektroninės sistemos, turėtų būti suderintas su Komisijos sprendimu dėl atnaujintos darbo programos, pagal kurį ICS2 sistemą numatoma diegti trimis versijomis. Tame priede turėtų būti pateiktos tik nuorodos į to deleguotojo reglamento priedus, kuriuose nustatyti pereinamuoju laikotarpiu taikomi duomenų reikalavimai, o ne į Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 B priedą, nes jis pereinamuoju laikotarpiu netaikomas. Galiausiai, kad būtų išvengta painiavos, į Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 1 straipsnį įtraukus skubios siuntos ir skubių siuntų vežėjo apibrėžtis, Deleguotojo reglamento (ES) 2016/341 9 priede pateikta skubios siuntos apibrėžtis turėtų būti išbraukta;

(39)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 128a straipsnis turėtų būti ištaisytas siekiant patikslinti nurodymus dėl spaudų ir parašų, kuriais patvirtinami tam tikri Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymai. Pirma, kai kurie nurodymai kartojasi, todėl vienas tokių nurodymų rinkinys turėtų būti išbrauktas. Antra, turėtų būti įtraukta nuoroda į specialų spaudą, apibūdintą Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 72-04 priedo II skyriaus II dalyje. Trečia, įgaliotiesiems išdavėjams ir įgaliotiesiems siuntėjams suteikiami skirtingi leidimai, tačiau nuostatoje, kurioje minimas leidimas išduoti įrodymą, klaidingai nurodyti įgaliotieji siuntėjai. Toje nuostatoje visomis kalbomis vietoj „įgaliotasis siuntėjas“ turėtų būti įrašyta „įgaliotasis išdavėjas“;

(40)

Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 150 straipsnyje pateikta nuoroda į Tarybos direktyvos 2006/112/EB (11) 138 straipsnį yra neteisinga ir turėtų būti pakeista nuoroda į tos direktyvos 143 straipsnio 1 dalį, nes neapmokestinimas PVM numatytas pastarajame straipsnyje;

(41)

tam, kad per koronaviruso sukeltą krizę būtų lengviau importuoti organus ir kitus žmogaus ar gyvūnų audinius arba žmogaus kraują, tinkamus nuolatiniam persodinimui, implantavimui ar perpylimui, galimybe skubos atvejais juos deklaruoti bet kuriuo kitu veiksmu turėtų būti leista naudotis atgaline data nuo 2020 m. kovo 15 d.,