2020 6 12   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 184/43


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2020/772

2020 m. birželio 11 d.

kuriuo dėl ožkų ir nykstančių veislių užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų likvidavimo priemonių iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001 I, VII ir VIII priedai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 999/2001, nustatantį tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (1), ypač į jo 23 straipsnio pirmą pastraipą ir 23a straipsnio m punktą,

kadangi:

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 999/2001 nustatytos gyvūnų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (USE) prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklės;

(2)

to reglamento VII priedo B skyriuje nustatytos priemonės, kurių imamasi patvirtinus galvijų, avių ir ožkų USE atvejus. Kai patvirtinamas avies ar ožkos klasikinės skrepio ligos atvejis, ūkis turi atitikti vienos iš trijų VII priedo B skyriaus 2.2.2 punkte nustatytų pasirinkčių sąlygas;

(3)

2 pasirinktyje reikalaujama nužudyti ir visiškai sunaikinti visas ūkyje esančias avis ir ožkas, išskyrus ožkas, turinčias priono baltymo genotipą, kuris yra atsparus klasikinei skrepio ligai;

(4)

2017 m. liepos 5 d. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) priėmė mokslinę nuomonę (2) dėl ožkų genetinio atsparumo USE. Remiantis EFSA nuomone, lauko tyrimų ir eksperimentiniai duomenys yra pakankamai patikimi ir galima padaryti išvadą, kad K222, D146 ir S146 aleliai suteikia genetinį atsparumą klasikinės skrepio ligos padermėms, kurios, kaip žinoma, natūraliai aptinkamos ES ožkų populiacijose. EFSA nuomonėje daroma išvada, kad klasikinės skrepio ligos protrūkių ožkų bandose valdymas galėtų būti grindžiamas genetiškai atsparių gyvūnų selekcija, panašiai kaip šiuo metu Reglamente (EB) Nr. 999/2001 nustatyta dėl avių;

(5)

todėl tikslinga iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VII priedo B skyrių, kad būtų sudaryta galimybė nužudyti ir sunaikinti tik tas ožkas, kurios yra neatsparios klasikinei skrepio ligai. Valstybės narės turėtų kiekvienu atveju nustatyti, kurių gyvūnų nereikėtų žudyti ir naikinti atsižvelgiant į jų genetinį atsparumą šiai ligai;

(6)

EFSA nuomonėje pabrėžiama kad, nors atsparių gyvūnų veisimas gali būti veiksminga ožkų klasikinės skrepio ligos kontrolės priemonė atsižvelgiant į tai, kad daugelyje ožkų veislių šie aleliai aptinkami retai, intensyvi selekcija veikiausiai neigiamai paveiktų genetinę įvairovę. Todėl nuomonėje rekomenduojama ožkų genetinio atsparumo didinimo priemones kiekvienoje valstybėje narėje patvirtinti atsižvelgiant į atitinkamą veislę (3). Taigi valstybės narės turėtų turėti galimybę savo veisimo strategiją parengti atsižvelgiant į tai, kaip dažnai jų ožkų populiacijose aptinkami aleliai, suteikiantys genetinį atsparumą klasikinei skrepio ligai;

(7)

Vadovaujantis EFSA rekomendacija, ūkyje, kuriame auginamos ožkos, įvykus skrepio ligos protrūkiui, valstybės narės, remdamosi veisimo strategija, turėtų nuspręsti, kokių konkrečių priemonių turėtų būti imtasi siekiant padidinti to ūkio ožkų populiacijos genetinį atsparumą;

(8)

Tarybos direktyva 89/361/EEB (4) panaikinta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1012 (5) nuo 2018 m. lapkričio 1 d. To reglamento 2 straipsnio 24 dalyje nustatyta „nykstančios veislės“ apibrėžtis. Nykstanti veislė – tai vietos veislė, kurią valstybė narė pripažino nykstančia, genetiškai pritaikyta prie vienos ar daugiau tradicinių gamybos sistemų ar aplinkų toje valstybėje narėje ir kurios nykstančios veislės statusą moksliškai nustatė įstaiga, turinti reikalingų gebėjimų ir žinių nykstančių veislių srityje;

(9)

todėl tikslinga atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamento (EB) No 999/2001 I priedo 1 punktą ir to reglamento VII priedo B skyriuje bei VIII priedo A skyriuje nuorodas į Direktyvą 89/361/EEB pakeisti nuorodomis į Reglamentą (ES) 2016/1012, o žodžius „vietinė veislė, kuriai gresia išnykimas ūkiuose“, kaip nustatyta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 807/2014 (6) 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse, pakeisti žodžiais „nykstanti veislė“, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/1012 2 straipsnio 24 dalyje;

(10)

todėl Reglamento (EB) Nr. 999/2001 I, VII ir VIII priedai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(11)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 I, VII ir VIII priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2020 m. birželio 11 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)   OL L 147, 2001 5 31, p. 1.

(2)  EFSA Journal 2017;15(8):4962.

(3)  EFSA Journal 2017;15(8):4962 p. 4.

(4)   1989 m. gegužės 30 d. Tarybos direktyva 89/361/EEB dėl grynaveislių veislinių avių ir ožkų.

(OL L 153, 1989 6 6, p. 30).

(5)   2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1012 dėl zootechninių ir genealoginių reikalavimų, taikomų grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimui, prekybai jais bei jų genetinės medžiagos produktais ir jų įvežimui į Sąjungą, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) Nr. 652/2014, Tarybos direktyvos 89/608/EEB ir 90/425/EEB bei panaikinami tam tikri gyvūnų veisimo srities aktai („Gyvūnų veisimo reglamentas“) (OL L 171, 2016 6 29, p. 66).

(6)   2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 807/2014, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, ir nustatomos pereinamojo laikotarpio nuostatos (OL L 227, 2014 7 31, p. 1).


PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 I, VII ir VIII priedai iš dalies keičiami taip:

1.

I priedo 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)

įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„1.

Šiame reglamente vartojamos šios terminų apibrėžtys, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1069/2009 (*1), Komisijos reglamente (ES) Nr. 142/2011 (*2), Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002 (*3), Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 767/2009 (*4), Tarybos direktyvoje 2006/88/EB (*5) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/1012 (*6):

(*1)   2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas) (OL L 300, 2009 11 14, p. 1)."

(*2)   2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą (OL L 54, 2011 2 26, p. 1)."

(*3)   2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1)."

(*4)   2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2009 dėl pašarų tiekimo rinkai ir naudojimo, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 ir panaikinantis Tarybos direktyvą 79/373/EEB, Komisijos direktyvą 80/511/EEB, Tarybos direktyvas 82/471/EEB, 83/228/EEB, 93/74/EEB, 93/113/EB, 96/25/EB bei Komisijos sprendimą 2004/217/EB (OL L 229, 2009 9 1, p. 1)."

(*5)   2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyva 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės (OL L 328, 2006 11 24, p. 14)."

(*6)   2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1012 dėl zootechninių ir genealoginių reikalavimų, taikomų grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimui, prekybai jais bei jų genetinės medžiagos produktais ir jų įvežimui į Sąjungą, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) Nr. 652/2014, Tarybos direktyvos 89/608/EEB ir 90/425/EEB bei panaikinami tam tikri gyvūnų veisimo srities aktai („Gyvūnų veisimo reglamentas“) (OL L 171, 2016 6 29, p. 66).“;"

b)

įterpiamas f punktas:

„f)

Reglamento (ES) 2016/1012 2 straipsnio 24 dalyje pateikta „nykstančios veislės“ apibrėžtis.“;

2.

VII priedo B skyrius iš dalies keičiamas taip:

a)

2.2.2 punkto įžanginė pastraipa pakeičiama taip:

„Jei GSE ir atipinė skrepio liga atmetamos taikant laboratorinius metodus ir protokolus, nustatytus X priedo C skyriaus 3 dalies 3.2 punkte, ūkis turi atitikti a papunktyje išdėstytas sąlygas. Be to, atsižvelgiant į už ūkį atsakingos valstybės narės sprendimą, ūkis turi atitikti b papunktyje nustatytas 1 pasirinkties sąlygas, c papunktyje nustatytas 2 pasirinkties sąlygas arba d papunktyje nustatytas 3 pasirinkties sąlygas. Jeigu ūkyje auginama mišri avių ir ožkų banda, už ūkį atsakinga valstybė narė gali nuspręsti avims taikyti vienos pasirinkties sąlygas, o ožkoms – kitos pasirinkties sąlygas:“;

b)

2.2.2 punkto b papunkčio priešpaskutinė pastraipa pakeičiama taip:

„Gyvūnus, nurodytus i ir ii įtraukose, leidžiama iš ūkio vežti į skerdyklą.“

c)

2.2.2 punkto c papunktis pakeičiamas taip:

„c)

2 pasirinktis – nužudomi ir visiškai sunaikinami tik ligai neatsparūs gyvūnai

Priono baltymo genotipas nustatomas visoms ūkyje esančioms avims ir ožkoms, išskyrus jaunesnius nei trijų mėnesių ėriukus ir ožiukus, jeigu jie skerdžiami žmonėms vartoti ne vėliau nei jiems sueina trys mėnesiai.

Nedelsiant nužudomos ir visiškai sunaikinamos visos 1 punkto b papunkčio antroje ir trečioje įtraukose nurodytos avys ir (arba) ožkos, jų embrionai ir kiaušialąstės, identifikuotos atliekant tyrimą, išskyrus:

veislinius ARR/ARR genotipo avinus;

veislines avis, turinčias bent vieną ARR alelį ir neturinčias VRQ alelių, ir, jei atliekant tyrimą tokios veislinės avys yra ėringos, vėliau gimusius ėriukus, jei jų genotipas atitinka šios pastraipos reikalavimus;

bent vieną ARR alelį turinčias avis, kurios yra skirtos tik vartoti žmonėms;

ožkas, turinčias bent vieną iš šių alelių: K222, D146 ir S146;

jeigu už ūkį atsakinga valstybė narė nuspręstų, ėriukus ir ožiukus, jaunesnius nei trijų mėnesių amžiaus, jeigu jie skerdžiami žmonėms vartoti ne vėliau nei jiems sueina trys mėnesiai.

Vyresni nei 18 mėnesių gyvūnai, nužudyti siekiant sunaikinti, tiriami dėl USE taikant laboratorinius metodus ir protokolus, nurodytus X priedo C skyriaus 3 dalies 3.2 punkte, kaip nustatyta III priedo A skyriaus II dalies 5 punkte.

Nukrypdamos nuo 2 pasirinkties pirmoje ir antroje pastraipose nustatytų sąlygų, valstybės narės gali nuspręsti vietoj išvardytų priemonių taikyti i, ii ir iii papunkčiuose nurodytas priemones:

i)

2 pasirinkties antroje pastraipoje nurodytų gyvūnų nužudymą ir visišką sunaikinimą pakeisti jų paskerdimu žmonėms vartoti, jeigu:

gyvūnai yra skerdžiami žmonėms vartoti už ūkį atsakingos valstybės narės teritorijoje;

visi vyresni nei 18 mėnesių gyvūnai, paskersti žmonėms vartoti, turi būti tiriami dėl USE taikant laboratorinius metodus ir protokolus, nustatytus X priedo C skyriaus 3 dalies 3.2 punkte;

ii)

2 pasirinkties antroje pastraipoje nurodytų gyvūnų genotipo nustatymą ir vėlesnį nužudymą bei visišką sunaikinimą ar skerdimą žmonėms vartoti atidėti ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui. Ši nukrypti leidžianti nuostata gali būti taikoma tais atvejais, kai pirmasis gyvūno užsikrėtimo atvejis patvirtinamas arti ėriavimosi ir (arba) ožiavimosi laikotarpio pradžios, jei ėriavedės ir (arba) ožkos bei jų atsivesti jaunikliai visą tą laikotarpį laikomi atskirai nuo avių ir (arba) ožkų iš kitų ūkių;

iii)

2 pasirinkties antroje pastraipoje nurodytų gyvūnų nužudymą ir visišką sunaikinimą arba skerdimą žmonėms vartoti avių ar ožkų bandose ir ūkiuose, kuriuose avys ir ožkos laikomos kartu, atidėti ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui nuo tos dienos, kai buvo patvirtintas pirmasis gyvūno užsikrėtimo atvejis. Šioje pastraipoje numatyta nukrypti leidžianti nuostata taikoma tik tais atvejais, kai už ūkį atsakinga valstybė narė mano, kad epizootinė padėtis negali būti suvaldyta nežudant atitinkamų gyvūnų, tačiau dėl mažo ūkyje auginamų avių ir ožkų atsparumo, taip pat atsižvelgiant į kitus aspektus, įskaitant ekonominius veiksnius, to negalima padaryti iškart. Veisliniai avinai, išskyrus ARR/ARR genotipo avinus, turi būti paskersti arba iškastruoti nedelsiant. Turi būti įgyvendintos visos įmanomos ūkyje auginamų avių ir (arba) ožkų genetiniam atsparumui greitai padidinti skirtos priemonės, įskaitant pagrįstą ėriavedžių veisimą ir naikinimą siekiant padidinti ARR alelio dažnį ir pašalinti VRQ alelį ir ožių, turinčių K222, D146 arba S146 alelį, veisimą. Už ūkį atsakinga valstybė narė užtikrina, kad gyvūnų, kurie bus nužudyti pasibaigus atidėjimo laikotarpiui, skaičius nebūtų didesnis nei iš karto po to, kai buvo patvirtintas pirmasis gyvūno užsikrėtimo atvejis. Taikant šioje pastraipoje nustatytą nukrypti leidžiančią nuostatą, 4 punkte nustatytos priemonės ūkiui taikomos tol, kol bus visiškai sunaikinti arba paskersti žmonėms vartoti 2 pasirinkties antroje pastraipoje nurodyti gyvūnai, – tai padarius taikomi 3 punkte nustatyti apribojimai.

Nužudžius ir visiškai sunaikinus arba paskerdus žmonėms vartoti 2 pasirinkties antroje pastraipoje nurodytus gyvūnus, ūkiui taikomos 3 punkte nustatytos sąlygos.“;

d)

2.2.2 punkto d papunktis pakeičiamas taip:

„d)

3 pasirinktis – gyvūnų žudyti ir visiškai sunaikinti neprivaloma

Valstybė narė gali nuspręsti nežudyti ir visiškai nesunaikinti 1 punkto b papunkčio antroje ir trečioje įtraukose nurodytų gyvūnų, identifikuotų atliekant tyrimą, jeigu įvykdomi bent vienoje iš šių keturių įtraukų nustatyti kriterijai:

sunku gauti pakaitinių ARR/ARR genotipo avinų ir avių, turinčių bent vieną ARR alelį ir neturinčių VRQ alelių, arba ožkų, turinčių bent vieną iš šių alelių: K222, D146 arba S146;

ARR alelių dažnis avių veislėje ar ūkyje arba K222, D146 ar S146 alelių dažnis ožkų veislėje ar ūkyje yra nedidelis;

tai laikoma būtinybe siekiant išvengti įvaisos;

to reikalauja valstybė narė, remdamasi pagrįstu visų epidemiologinių veiksnių vertinimu.

Visų avių ir ožkų (ne daugiau kaip 50 kiekvienos rūšies gyvūnų) priono baltymo genotipas nustatomas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai buvo patvirtintas pirmasis gyvūno užsikrėtimo klasikine skrepio liga atvejis.

Kai ūkyje, kuriame taikoma 3 pasirinktis, nustatoma papildomų klasikinės skrepio ligos atvejų, valstybė narė pakartotinai įvertina sprendimo tame ūkyje taikyti 3 pasirinktį priežasčių ir kriterijų tinkamumą. Jei padaroma išvada, kad taikant 3 pasirinktį neužtikrinama tinkama protrūkio kontrolė, valstybė narė šio ūkio valdymo būdą pakeičia vietoj 3 pasirinkties taikydama 1 arba 2 pasirinktį, nustatytas b ir c papunkčiuose.

Jei buvo nuspręsta taikyti 3 pasirinktį, ūkiui nedelsiant taikomos 4 punkte nustatytos sąlygos.

Valstybės narės, leidžiančios taikyti 3 pasirinktį siekiant suvaldyti klasikinės skrepio ligos protrūkius, registruoja kiekvieno tokio atskiro sprendimo ją taikyti priežastis ir kriterijus.“;

e)

3 punktas pakeičiamas taip:

„3.

Nužudžius ir visiškai sunaikinus arba paskerdus žmonėms vartoti visus ūkyje identifikuotus gyvūnus pagal 2.2.1 punktą, 2.2.2 punkto b papunktį arba 2.2.2 punkto c papunktį, taikomi šie apribojimai:

3.1.

Ūkiui taikomas intensyvesnės USE stebėsenos protokolas. Tai apima tyrimus USE nustatyti, atliekamus vyresniems nei 18 mėnesių gyvūnams, kurie nugaišo arba buvo nužudyti ūkyje, bet kurie nebuvo nužudyti pagal ligos likvidavimo programą. Tyrimų nereikia atlikti ARR/ARR genotipo avims ir ožkoms, turinčioms bent vieną iš K222, D146 arba S146 alelių. Tyrimai atliekami taikant laboratorinius metodus ir protokolus, nustatytus X priedo C skyriaus 3 dalies 3.2 punkte.

3.2.

Tik šie gyvūnai gali būti įvežami į ūkį:

ARR/ARR genotipo avinai;

avys, turinčios bent vieną ARR alelį ir neturinčios VRQ alelių;

ožkos, jeigu po gyvūnų sunaikinimo visos ūkio patalpos, kuriose laikomi gyvūnai, buvo išvalytos ir dezinfekuotos.

3.3.

Tik šie veisliniai avinai, veisliniai ožiai ir tik šie avių ir ožkų genetinės medžiagos produktai gali būti naudojami ūkyje:

ARR/ARR genotipo avinai;

ARR/ARR genotipo avinų sperma;

embrionai, turintys bent vieną ARR alelį ir neturintys VRQ alelių;

veisliniai ožiai ir ožkų genetinės medžiagos produktai, kaip nustatyta ūkio ožkų genetiniam atsparumui didinti valstybės narės patvirtintose priemonėse.

3.4.

Gyvūnus leidžiama išvežti iš ūkio jiems sunaikinti arba šiomis sąlygomis:

a)

šie gyvūnai gali būti išvežami iš ūkio visais tikslais, įskaitant veisimą:

ARR/ARR avys;

ėriavedės, turinčios vieną ARR alelį ir neturinčios VRQ alelių, jei jos yra perkeliamos į kitus ūkius, kuriems, pritaikius 2.2.2 punkto b papunktyje (1 pasirinktis), c papunktyje (2 pasirinktis) arba d papunktyje (3 pasirinktis) nurodytas priemones, taikomi apribojimai;

ožkos, turinčios bent vieną iš šių alelių: K222, D146 arba S146;

ožkos, jei jos yra perkeliamos į kitus ūkius, kuriems, pritaikius 2.2.2 punkto b papunktyje (1 pasirinktis), c papunktyje (2 pasirinktis) arba d papunktyje (3 pasirinktis) nurodytas priemones, taikomi apribojimai;

b)

šie gyvūnai gali būti išvežami iš ūkio, jei jie iškart skerdžiami žmonėms vartoti:

avys, turinčios bent vieną ARR alelį;

ožkos;

jei valstybė narė taip nuspręstų, ėriukai ir ožiukai, skerdimo dieną jaunesni nei trijų mėnesių amžiaus;

visi gyvūnai, jei valstybė narė nusprendė taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, nustatytas 2.2.2 punkto b papunkčio i įtraukoje ir c papunkčio i įtraukoje;

c)

jei valstybė narė taip nuspręstų, ėriukai ir ožiukai gali būti perkeliami į kitą ūkį, esantį jos teritorijoje, tik jiems nupenėti prieš juos skerdžiant, jeigu laikomasi šių sąlygų:

ūkyje, į kurį jie perkeliami, nėra kitų avių arba ožkų, išskyrus penimas prieš skerdžiant;

baigiantis penėjimo laikotarpiui, ėriukai ir ožiukai iš ūkių, kuriems taikomos likvidavimo priemonės, vežami tiesiai į skerdyklą, esančią tos valstybės narės teritorijoje, paskersti ne vėliau nei jiems sueis dvylika mėnesių.

3.5.

3.1–3.4 punktuose nustatyti apribojimai ūkiui toliau taikomi:

a)

iki tos dienos, kurią visos ūkyje laikomos avys įgis ARR/ARR statusą, jei ūkyje nelaikomos ožkos, arba

b)

iki tos dienos, kurią visos ūkyje laikomos ožkos turės bent vieną iš K222, D146 arba S146 alelių, jei ūkyje nelaikomos avys, arba

c)

iki tos dienos, kurią visos ūkyje laikomos avys įgis ARR/ARR statusą, o visos ūkyje laikomos ožkos turės bent vieną iš K222, D146 arba S146 alelių, arba

d)

dvejus metus nuo tos dienos, kurią visos priemonės, nurodytos 2.2.1 punkte ir 2.2.2 punkto b arba c papunkčiuose, yra baigtos taikyti, jei per šį dvejų metų laikotarpį nenustatoma kitų USE nei atipinė skrepio liga atvejų. Jei per šį dvejų metų laikotarpį ūkyje patvirtinamas atipinės skrepio ligos atvejis, ūkiui taip pat taikomos 2.2.3 punkte nurodytos priemonės.“;

f)

4 punktas pakeičiamas taip:

„4.

Po sprendimo taikyti 2.2.2 punkto d papunktyje nustatytą 3 pasirinktį arba 2.2.2 punkto c papunkčio iii įtraukoje nurodytą nukrypti leidžiančią nuostatą ūkyje nedelsiant pradedamos taikyti šios priemonės:

4.1.

Ūkiui taikomas intensyvesnės USE stebėsenos protokolas. Tai apima tyrimus USE nustatyti, atliekamus vyresniems nei 18 mėnesių gyvūnams, kurie:

buvo paskersti žmonėms vartoti;

nugaišo arba buvo nužudyti ūkyje, bet kurie nebuvo nužudyti pagal ligos likvidavimo programą.

Tyrimų nereikia atlikti ARR/ARR genotipo avims ir ožkoms, turinčioms bent vieną iš K222, D146 arba S146 alelių. Tyrimai atliekami taikant laboratorinius metodus ir protokolus, nustatytus X priedo C skyriaus 3 dalies 3.2 punkte.

4.2.

Taikomos 3.2 ir 3.3 punktuose nustatytos sąlygos.

Tačiau, nukrypdama nuo 3.2 ir 3.3 punktų, valstybė narė gali leisti į ūkį įvežti ir naudoti:

avinus, turinčius bent vieną ARR alelį ir neturinčius VRQ alelių, įskaitant veislinius avinus, ir jų spermą;

avis, neturinčias VRQ alelių;

embrionus, neturinčius VRQ alelių;

jeigu laikomasi šių sąlygų:

ūkyje laikomi gyvūnai yra nykstančios veislės;

ūkyje laikomų gyvūnų veislė įtraukta į veisimo programą, kuria siekiama šią veislę išsaugoti ir kurią vykdo Reglamento (ES) 2016/1012 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžta grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacija arba to reglamento 38 straipsnyje nurodyta kompetentinga institucija, ir

ARR alelių dažnis toje veislėje yra nedidelis.

4.3.

Gyvūnus leidžiama išvežti iš ūkio jiems sunaikinti ar iš karto skersti žmonėms vartoti arba šiomis sąlygomis:

a)

ARR/ARR genotipo avinai ir ėriavedės, turintys bent vieną iš K222, D146 arba S146 alelių, gali būti išvežami iš ūkio visais tikslais, įskaitant veisimą, jei jie yra perkeliami į kitus ūkius, kuriems taikomos priemonės pagal 2.2.2 punkto c papunktį (2 pasirinktis) arba d papunktį (3 pasirinktis);

b)

jei valstybė narė taip nuspręstų, ėriukai ir ožiukai gali būti perkeliami į kitą ūkį, esantį jos teritorijoje, tik jiems nupenėti prieš juos skerdžiant, jeigu laikomasi šių sąlygų:

ūkyje, į kurį jie perkeliami, nėra kitų avių arba ožkų, išskyrus penimas prieš skerdžiant;

baigiantis penėjimo laikotarpiui, ėriukai ir ožiukai turi būti vežami tiesiai į skerdyklą, esančią tos valstybės narės teritorijoje, paskersti ne vėliau nei jiems sueis dvylika mėnesių.

4.4.

Valstybė narė užtikrina, kad jokia gyvūnų sperma, embrionai ir kiaušialąstės nebūtų išsiųsti iš ūkio.

4.5.

Ėriavimosi ir (arba) ožiavimosi laikotarpiu draudžiamas bendras visų ūkyje laikomų avių ir ožkų ganymas su avimis ir ožkomis iš kitų ūkių.

Praėjus ėriavimosi ir (arba) ožiavimosi laikotarpiui, turi būti taikomi bendro ganymo apribojimai, kuriuos, remdamasi pagrįstu visų epidemiologinių veiksnių vertinimu, nustato valstybė narė.

4.6.

Ūkiams, kuriuose įgyvendinta 2.2.2 punkto d papunktyje nustatyta 3 pasirinktis, 4.1–4.5 punktuose nustatyti apribojimai taikomi dvejus metus po paskutinio nustatyto USE, išskyrus atipinę skrepio ligą, atvejo. Jei per šį dvejų metų laikotarpį ūkyje patvirtinamas atipinės skrepio ligos atvejis, ūkiui taip pat taikomos 2.2.3 punkte nurodytos priemonės.“;

3.

VIII priedo A skyriaus A skirsnio 4.1 punktas iš dalies keičiamas taip:

a)

a papunkčio iii įtrauka pakeičiama taip:

„iii)

jeigu tai avys, jos turi būti ARR/ARR priono baltymo genotipo gyvūnai, o jeigu tai ožkos, jos turi turėti bent vieną iš K222, D146 arba S146 alelių, su sąlyga, kad jos nėra iš ūkio, kuriam taikomi VII priedo B skyriaus 3 ir 4 punktuose nustatyti apribojimai;“;

b)

b papunkčio iii įtrauka pakeičiama taip:

„iii)

jeigu tai avys, jos turi būti ARR/ARR priono baltymo genotipo gyvūnai, o jeigu tai ožkos, jos turi turėti bent vieną iš K222, D146 arba S146 alelių, su sąlyga, kad jos nėra iš ūkio, kuriam taikomi VII priedo B skyriaus 3 ir 4 punktuose nustatyti apribojimai;“;

c)

d papunkčio i, ii ir iii įtraukos pakeičiamos taip:

„i)

gyvūnai yra nykstančios veislės;

ii)

gyvūnai yra įrašyti į tos veislės kilmės knygą išsiuntimo valstybėje narėje. Šią kilmės knygą sudaro ir tvarko pagal Reglamento (ES) 2016/1012 4 straipsnio 3 dalį pripažinta grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacija arba to reglamento 38 straipsnyje nurodyta tos valstybės narės kompetentinga institucija. Gyvūnai taip pat turi būti įrašyti į tos veislės kilmės knygą paskirties valstybėje narėje. Šią kilmės knygą taip pat sudaro ir tvarko pagal Reglamento (ES) 2016/1012 4 straipsnio 3 dalį pripažinta grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacija arba to reglamento 38 straipsnyje nurodyta tos valstybės narės kompetentinga institucija;

iii)

išsiuntimo valstybėje narėje ir paskirties valstybėje narėje ii įtraukoje nurodytos grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijos arba kompetentingos institucijos vykdo tos veislės gyvūnų veisimo programą, kuria siekiama šią veislę išsaugoti;“;

d)

d papunkčio v įtraukos pirma ir antra pastraipos pakeičiamos taip:

„atvežus a arba b papunkčiuose nustatytų reikalavimų neatitinkančius gyvūnus į paskirties valstybės narės ūkį, visų to ūkio avių ir ožkų judėjimas pagal VII priedo B skyriaus 3.4 punktą apribojamas trejiems metams. Jeigu paskirties valstybėje narėje klasikinės skrepio ligos rizika nedidelė arba joje vykdoma patvirtinta nacionalinė skrepio ligos kontrolės programa, šis apribojimas taikomas septynerius metus.

Nukrypstant nuo šios įtraukos pirmos pastraipos, tokie Sąjungos vidaus prekybos ar gyvūnų judėjimo Sąjungos viduje apribojimai netaikomi nykstančios veislės gyvūnams, vežamiems į ūkį, kuriame veisiami šios nykstančios veislės gyvūnai. Ši gyvūnų veislė turi būti įtraukta į veisimo programą, kuria siekiama šią veislę išsaugoti ir kurią vykdo Reglamento (ES) 2016/1012 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžta grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacija arba to reglamento 38 straipsnyje nurodyta kompetentinga institucija.“


(*1)   2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas) (OL L 300, 2009 11 14, p. 1).

(*2)   2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą (OL L 54, 2011 2 26, p. 1).

(*3)   2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).

(*4)   2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2009 dėl pašarų tiekimo rinkai ir naudojimo, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 ir panaikinantis Tarybos direktyvą 79/373/EEB, Komisijos direktyvą 80/511/EEB, Tarybos direktyvas 82/471/EEB, 83/228/EEB, 93/74/EEB, 93/113/EB, 96/25/EB bei Komisijos sprendimą 2004/217/EB (OL L 229, 2009 9 1, p. 1).

(*5)   2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyva 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės (OL L 328, 2006 11 24, p. 14).

(*6)   2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1012 dėl zootechninių ir genealoginių reikalavimų, taikomų grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimui, prekybai jais bei jų genetinės medžiagos produktais ir jų įvežimui į Sąjungą, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) Nr. 652/2014, Tarybos direktyvos 89/608/EEB ir 90/425/EEB bei panaikinami tam tikri gyvūnų veisimo srities aktai („Gyvūnų veisimo reglamentas“) (OL L 171, 2016 6 29, p. 66).“;“