10.1.2020 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 6/15 |
KOMISIJOS DELEGUOTOJI DIREKTYVA (ES) 2020/12
2019 m. rugpjūčio 2 d.
kuria Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/2397 papildoma kompetencijos ir atitinkamų žinių bei įgūdžių standartais, taip pat praktinių egzaminų, treniruoklių patvirtinimo ir sveikatos būklės tinkamumo standartais
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/2397 dėl vidaus vandenų laivybos srities profesinių kvalifikacijų pripažinimo, kuria panaikinamos Tarybos direktyvos 91/672/EEB ir 96/50/EB (1), ypač į jos 17 straipsnio 1 ir 4 dalis, 21 straipsnio 2 dalį ir 23 straipsnio 6 dalį,
kadangi:
(1) |
Direktyvoje (ES) 2017/2397 nustatytos asmenų, dalyvaujančių eksploatuojant laivą, kuris plaukioja Sąjungos vidaus vandenų keliais, kvalifikacijų patvirtinimo pažymėjimu sąlygos ir tvarka. Patvirtinimu pažymėjimu siekiama palengvinti susisiekimą, užtikrinti laivybos saugą ir žmonių gyvybių ir aplinkos apsaugą; |
(2) |
siekiant nustatyti minimalius suderintus kvalifikacijų patvirtinimo pažymėjimu standartus Komisijai suteikti įgaliojimai priimti išsamias taisykles, kuriomis nustatomi kompetencijos ir atitinkamų žinių bei įgūdžių standartai, praktinių egzaminų standartai, treniruoklių patvirtinimo standartai ir sveikatos būklės tinkamumo standartai; |
(3) |
pagal Direktyvos (ES) 2017/2397 32 straipsnį deleguotuosiuose aktuose turėtų būti daroma nuoroda į Europos vidaus vandenų laivybos standartų rengimo komiteto (CESNI) nustatytus standartus ir į juos turėtų būti įtrauktas visas tų standartų tekstas, su sąlyga, kad tie standartai yra nustatyti ir aktualūs, atitinka visus taikytinus direktyvos prieduose nustatytus reikalavimus ir kad CESNI taikomo sprendimų priėmimo proceso pakeitimai nekenkia Sąjungos interesams. Per 2018 m. lapkričio 8 d. posėdį CESNI priėmus pirmuosius vidaus vandenų laivybos profesinių kvalifikacijų standartus šios trys sąlygos buvo įvykdytos; |
(4) |
kompetencijos standartuose turėtų būti nustatyta būtinoji kompetencija saugiai laivo eksploatacijai užtikrinti, t. y. įgulos narių eksploatavimo ir vadovaujamojo lygmens, laivavedžių, turinčių leidimą plaukti naudojant radiolokatorių, laivavedžių, turinčių leidimą plaukti jūrų laivybai tinkančiais vidaus vandenų keliais, keleivinės laivybos specialistų ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) specialistų kompetencijos standartai. Kiekviena reikalaujama kompetencija turėtų būti apibūdinta atitinkamomis reikiamomis žiniomis ir įgūdžiais; |
(5) |
kad kompetentingos institucijos galėtų panašiu būdu rengti Direktyvos (ES) 2017/2397 17 straipsnio 3 dalyje reikalaujamus praktinius egzaminus, turėtų būti nustatyti praktinių egzaminų standartai. Šiuo tikslu standartuose kiekvienam praktiniam egzaminui turėtų būti nustatyta konkreti kompetencija ir situacijos, kai atliekamas vertinimas, įskaitant specialią vertinimo balais sistemą ir laivo ir sausumos įrenginiams taikomus techninius reikalavimus. Laivavedžio kvalifikaciją norintiems gauti asmenims, kurie anksčiau nebuvo perėję eksploatavimo lygmens vertinimo, turėtų būti taikomas papildomas modulis, kad taip pat būtų galima patikrinti gebėjimą atlikti susijusias prižiūrimas užduotis; |
(6) |
turėtų būti nustatyti treniruoklių tvirtinimo standartai, siekiant užtikrinti, kad kompetencijos vertinimui naudojami treniruokliai būtų suprojektuoti taip, kad būtų galima patikrinti gebėjimus, kaip nustatyta pagal praktinių egzaminų standartus. Standartai turėtų apimti laivo valdymo ir radarų treniruoklių techninius ir funkcinius reikalavimus, taip pat tų treniruoklių administracinio patvirtinimo tvarką; |
(7) |
siekiant sumažinti nacionalinius sveikatos reikalavimų ir sveikatos patikrinimo tvarkos skirtumus ir užtikrinti, kad vidaus vandenų laivybos denio įgulos nariams išduoti sveikatos pažymėjimai būtų galiojantis įrodymas, jog jų sveikatos būklė yra tinkama darbui, kurį jie atliks, reikėtų nustatyti sveikatos būklės tinkamumo standartus. Standartuose turėtų būti nurodyti testai, kuriuos praktikuojantys gydytojai turi atlikti, ir kriterijai, kuriuos jie turi taikyti, kad nustatytų denio įgulos narių tinkamumą darbui. Testais turėtų būti patikrintas regėjimas, klausa ir fizinė bei psichologinė būklė, dėl kurios asmuo gali būti laikinai ar nuolat netinkamas darbui, taip pat galimos sutrikimo poveikio mažinimo priemonės ir darbo apribojimai. Siekiant nuoseklumo, standartai turėtų būti grindžiami Tarptautinės darbo organizacijos ir Tarptautinės jūrų organizacijos paskelbtomis gairėmis dėl jūrininkų sveikatos patikrinimo, ypač dėl pakrančių paslaugoms taikomų kriterijų; |
(8) |
siekiant nuoseklumo ir veiksmingumo, šios deleguotosios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę data turėtų būti suderinta su Direktyvos (ES) 2017/2397 perkėlimo į nacionalinę teisę datomis; |
(9) |
pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką informacija, kurią valstybės narės, perkeldamos direktyvas į nacionalinę teisę, privalo pateikti Komisijai, turi būti aiški ir tiksli. Tai taip pat galioja ir šiam deleguotajam aktui, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Direktyvos (ES) 2017/2397 17 straipsnio 1 dalyje nurodyti kompetencijos ir atitinkamų žinių bei įgūdžių standartai yra nustatyti šios direktyvos I priede.
2 straipsnis
Direktyvos (ES) 2017/2397 17 straipsnio 3 dalyje nurodyti praktinių egzaminų standartai yra nustatyti šios direktyvos II priede.
3 straipsnis
Direktyvos (ES) 2017/2397 21 straipsnio 2 dalyje nurodyti treniruoklių tvirtinimo standartai yra nustatyti šios direktyvos III priede.
4 straipsnis
Direktyvos (ES) 2017/2397 23 straipsnio 6 dalyje nurodyti sveikatos būklės tinkamumo standartai yra nustatyti šios direktyvos IV priede.
5 straipsnis
1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2022 m. sausio 17 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.
Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
2. 1 dalis netaikoma valstybei narei, kuri pagal Direktyvos (ES) 2017/2397 39 straipsnio 2, 3 arba 4 dalis nėra perkėlusi į nacionalinę teisę ir įgyvendinusi visų tos direktyvos nuostatų. Jeigu tokia valstybė narė visiškai perkelia ir įgyvendina Direktyvą (ES) 2017/2397, ji tuo pačiu metu užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad būtų laikomasi šios direktyvos, ir apie tai informuoja Komisiją.
3. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.
6 straipsnis
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
7 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje 2019 m. rugpjūčio 2 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
I PRIEDAS
KOMPETENCIJOS IR ATITINKAMŲ ŽINIŲ IR ĮGŪDŽIŲ STANDARTAI
I. EKSPLOATAVIMO LYGMENS KOMPETENCIJOS STANDARTAI
1. Navigacija
1.1. Upeivis turi gebėti padėti laivo vadovybei manevruoti ir valdyti laivą vidaus vandenų keliuose. Upeivis turi gebėti tai daryti visų rūšių vandens keliuose ir visų rūšių uostuose.
Visų pirma upeivis turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||
|
|
2. Laivo valdymas
2.1. Upeivis turi gebėti padėti laivo vadovybei prižiūrėti, kaip eksploatuojamas laivas, ir rūpintis laive esančiais asmenimis.
Upeivis turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||
|
|
||||||
|
|
||||||
|
|
||||||
|
|
||||||
|
|
2.2. Upeivis turi gebėti naudoti laivo įrangą.
Upeivis turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
3. Krovinių tvarkymas, sukrovimas ir keleivių vežimas
3.1. Upeivis turi gebėti padėti laivo vadovybei paruošti, sukrauti ir stebėti krovinius per pakrovimo ir iškrovimo operacijas.
Upeivis turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||||||||
|
|
||||||||||||||
|
|
||||||||||||||
|
|
||||||||||||||
|
|
||||||||||||||
|
|
||||||||||||||
|
|
3.2. Upeivis turi gebėti padėti laivo vadovybei teikti paslaugas keleiviams ir tiesiogiai padėti neįgaliesiems bei riboto judumo asmenims pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1177/2010 (1) IV priede nurodytus mokymo reikalavimus ir instrukcijas.
Upeivis turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||
|
|
||||||
|
|
||||||
|
|
||||||
|
|
4. Jūrų hidrotechnika ir elektros, elektroninė bei valdymo įranga
4.1. Upeivis turi gebėti padėti laivo vadovybei naudoti jūrų hidrotechniką ir elektros, elektroninę bei valdymo įrangą, kad būtų užtikrinta bendra techninė sauga.
Upeivis turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||||||||
|
|
||||||||||||||
|
|
||||||||||||||
|
|
||||||||||||||
|
|
||||||||||||||
|
|
||||||||||||||
|
|
||||||||||||||
|
|
||||||||||||||
|
|
4.2. Upeivis turi gebėti atlikti jūrų hidrotechnikos ir elektros, elektroninės bei valdymo įrangos techninę priežiūrą, kad būtų užtikrinta bendra techninė sauga.
Upeivis turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||
|
|
||||||
|
|
||||||
|
|
||||||
|
|
||||||
|
|
5. Techninė priežiūra ir remontas
5.1. Upeivis turi gebėti padėti laivo vadovybei atlikti laivo, jo prietaisų ir įrangos techninę priežiūrą ir remontą.
Upeivis turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||||||
|
|
||||||||||||
|
|
||||||||||||
|
|
||||||||||||
|
|
||||||||||||
|
|
||||||||||||
|
|
6. Bendravimas
6.1. Upeivis turi gebėti perteikti bendrąją ir profesinę informaciją; tai apima ir gebėjimą vartoti standartizuotas komunikacijos frazes, kai kyla komunikacijos problemų.
Upeivis turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
6.2. Upeivis turi gebėti bendrauti.
Upeivis turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||||||||
|
|
||||||||||||||
|
|
||||||||||||||
|
|
||||||||||||||
|
|
7. Sveikata, sauga ir aplinkos apsauga
7.1. Upeivis turi gebėti laikytis darbo saugos taisyklių ir suprasti sveikatos ir saugos taisyklių, taip pat aplinkosaugos svarbą.
Upeivis turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
7.2. Upeivis turi gebėti pripažinti mokymo laive svarbą ir veikti nedelsdamas avarinėse situacijose.
Upeivis turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||||||||||
|
Gebėjimas užtikrinti, kad evakuacijos keliai būtų laisvi (pagal laivo vietos ypatybes). |
||||||||||||||||||||||||||
|
Gebėjimas naudoti avarinio ryšio ir pavojaus pranešimo sistemas bei įrangą |
7.3. Upeivis turi gebėti imtis atsargumo priemonių, kad užkirstų kelią gaisrui, ir tinkamai naudoti gaisro gesinimo įrangą.
Upeivis turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
7.4. Upeivis turi gebėti atlikti užduotis atsižvelgdamas į aplinkosaugos svarbą.
Upeivis turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||||||
|
|
||||||||||||
|
|
||||||||||||
|
|
||||||||||||
|
|
II. VADOVAUJAMOJO LYGMENS KOMPETENCIJOS STANDARTAI
0. Priežiūra
Laivavedys turi gebėti duoti nurodymus kitiems denio įgulos nariams ir kontroliuoti jų vykdomas užduotis, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2017/2397 II priedo 1 skirsnyje; tai reiškia atitinkamą gebėjimą vykdyti tas užduotis.
Laivavedžiu norintis būti asmuo turi įrodyti, kad turi tolesniuose 0.1–7.4 skirsniuose nurodytas kompetencijas, nebent jis yra:
— |
baigęs patvirtintą mokymo programą, kuri atitinka kompetencijos einant eksploatavimo lygmens pareigas standartą, |
— |
yra išlaikęs kompetencijos vertinimą, kurį administracinė institucija atliko siekdama patikrinti, ar tas asmuo atitinka kompetencijos einant eksploatavimo lygmens pareigas standartus. |
0.1. Navigacija
Laivavedys turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||||||
|
|
||||||||||||
|
|
||||||||||||
|
|
||||||||||||
|
|
||||||||||||
|
|
||||||||||||
|
|
0.2. Laivo valdymas
Laivavedys turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||
|
|
||||||
|
|
0.3. Krovinių tvarkymas, sukrovimas ir keleivių vežimas
Laivavedys turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
0.4. Jūrų hidrotechnika ir elektros, elektroninė bei valdymo įranga
Laivavedys turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||
|
Gebėjimas prižiūrėti mašinų skyrių, pagrindinį variklį, pagrindines mašinas, pagalbinę įrangą ir valdymo sistemas. |
||||||||||||||||
|
Gebėjimas prižiūrėti siurblius, vamzdynus, triumo sausinimo ir balasto sistemas. |
0.5. Techninė priežiūra ir remontas
Laivavedys turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||||||
|
|
||||||||||||
|
|
||||||||||||
|
|
||||||||||||
|
|
0.6. Bendravimas
Laivavedys turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||
|
|
0.7. Sveikata, sauga ir aplinkos apsauga
Laivavedys turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Gebėjimas naudoti avarinio ryšio ir pavojaus pranešimo sistemas bei įrangą. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
1. Navigacija
1.1. Laivavedys turi gebėti planuoti reisą ir vesti laivą vidaus vandenų keliais; tai apima gebėjimą pasirinkti logiškiausią, ekonomiškiausią ir ekologiškiausią plaukimo maršrutą į pakrovimo ir iškrovimo vietas, atsižvelgiant į taikomas eismo taisykles ir sutartas vidaus vandenų laivyboje taikomas taisykles.
Laivavedys turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||||||||
|
|
||||||||||||||
|
|
||||||||||||||
|
|
||||||||||||||
|
|
||||||||||||||
|
|
||||||||||||||
|
|
1.2. Laivavedys turi gebėti taikyti laivo įgulos komplektavimui, taip pat poilsio trukmei ir denio įgulos narių sudėčiai taikytinas taisykles;
Laivavedys turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||||||||||||||
|
|
1.3. Laivavedys turi gebėti plaukti ir manevruoti bet kokiomis sąlygomis užtikrindamas saugų laivo eksploatavimą vidaus vandenų keliuose, įskaitant atvejus, kai yra didelis eismo intensyvumas ar kai kiti laivai veža pavojingus krovinius ir reikia žinoti bendruosius Europos sutarties dėl tarptautinio pavojingų krovinių vežimo vidaus vandenų keliais (ADN) principus.
Laivavedys turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||||||||
|
|
||||||||||||||
|
|
||||||||||||||
|
|
||||||||||||||
|
|
||||||||||||||
|
|
||||||||||||||
|
|
||||||||||||||
|
|
||||||||||||||
|
|
1.4. Laivavedys turi gebėti reaguoti vidaus vandenų keliuose susidariusiose su navigacija susijusiose avarinėse situacijose.
Laivavedys turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||
|
|
||||||
|
|
||||||
|
|
||||||
|
|
2. Laivo valdymas
2.1. Laivavedys turi gebėti eksploatuodamas įvairių rūšių laivus taikyti vidaus vandenų kelių laivų statybos ir konstravimo metodų žinias ir turėti bendrų žinių apie vidaus vandenų kelių laivams keliamus techninius reikalavimus, nurodytus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/1629 (2).
Laivavedys turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
2.2. Laivavedys turi gebėti valdyti ir stebėti privalomą įrangą, kaip nurodyta galiojančiame laivo sertifikate.
Laivavedys turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||
|
|
||||||||
|
|
3. Krovinių tvarkymas, krovimas ir keleivių vežimas
3.1 Laivavedys turi gebėti planuoti ir užtikrinti saugų krovinių pakrovimą, sukrovimą, įtvirtinimą, iškrovimą ir priežiūrą reiso metu.
Laivavedys turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||||||||
|
|
||||||||||||||
|
|
||||||||||||||
|
|
||||||||||||||
|
|
3.2. Laivavedys turi gebėti planuoti ir užtikrinti laivo stovumą.
Laivavedys turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||
|
|
||||||
|
|
3.3. Laivavedys turi gebėti planuoti ir užtikrinti saugų keleivių vežimą ir rūpinimąsi jais reiso metu, įskaitant tiesioginės pagalbos teikimą neįgaliesiems bei riboto judumo asmenims pagal Reglamento (ES) Nr. 1177/2010 IV priede nurodytus mokymo reikalavimus ir instrukcijas.
Laivavedys turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
4. Jūrų hidrotechnika ir elektros, elektroninė bei valdymo įranga
4.1. Laivavedys turi gebėti planuoti jūrų hidrotechnikos ir elektros, elektroninės bei valdymo įrangos naudojimą.
Laivavedys turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
4.2. Laivavedys turi gebėti stebėti pagrindinius variklius ir pagalbines mašinas bei įrangą.
Laivavedys turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
Gebėjimas tinkamai naudoti ir aiškinti vadovus siekiant įvertinti variklio veikimą ir tinkamai eksploatuoti variklius. |
4.3. Laivavedys turi gebėti planuoti su laivo siurbliu ir siurblio valdymo sistemomis susijusį darbą ir duoti atitinkamus nurodymus.
Laivavedys turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||
|
|
4.4. Laivavedys turi gebėti pasirūpinti saugiu laivo elektrotechninių prietaisų naudojimu, taikymu, technine priežiūra ir remontu.
Laivavedys turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
4.5. Laivavedys turi gebėti tikrinti, ar techninių įrenginių priežiūra ir remontas atliekami saugiai.
Laivavedys turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||
|
|
||||||
|
|
||||||
|
|
5. Techninė priežiūra ir remontas
5.1. Laivavedys turi gebėti organizuoti saugią laivo ir jo įrangos techninę priežiūrą ir remontą.
Laivavedys turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||
|
Gebėjimas duoti nurodymus įgulai laikantis darbo procedūrų ir saugos apribojimų dėl virvių ir lynų naudojimo pagal laivo sertifikatą ir duomenų lapus ir prižiūrėti, kaip įgula tą daro. |
6. Bendravimas
6.1. Laivavedys turi gebėti valdyti žmogiškuosius išteklius, būti socialiniu požiūriu atsakingas ir rūpintis darbo srauto ir mokymo organizavimu laive.
Laivavedys turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||||||||
|
|
||||||||||||||
|
|
||||||||||||||
|
|
6.2. Laivavedys turi gebėti visą laiką užtikrinti gerą komunikaciją; tai apima gebėjimą vartoti standartizuotas komunikacijos frazes, kai kyla komunikacijos problemų.
Laivavedys turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||
|
|
||||||
|
|
6.3 Laivavedys turi gebėti laive skatinti subalansuotą ir draugišką darbo aplinką.
Laivavedys turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||||||
|
|
||||||||||||
|
|
||||||||||||
|
|
||||||||||||
|
|
7. Sveikata ir sauga, keleivių teisės ir aplinkos apsauga
7.1. Laivavedys turi gebėti stebėti galiojančius teisinius reikalavimus ir imtis priemonių gyvybės apsaugai užtikrinti.
Laivavedys turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||||||
|
|
7.2. Laivavedys turi gebėti užtikrinti laive esančių asmenų saugą ir saugumą, įskaitant tiesioginės pagalbos teikimą neįgaliesiems bei riboto judumo asmenims pagal Reglamento (ES) Nr. 1177/2010 IV priede nurodytus mokymo reikalavimus ir instrukcijas.
Laivavedys turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
7.3. Laivavedys turi gebėti rengti avarinių veiksmų ir avarijos likvidavimo priemonių planus ir valdyti avarines situacijas.
Laivavedys turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
7.4. Laivavedys turi gebėti užtikrinti, kad būtų laikomasi aplinkos apsaugos reikalavimų.
Laivavedys turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
III. SU PLAUKIMU JŪRŲ LAIVYBAI TINKANČIAIS VIDAUS VANDENŲ KELIAIS SUSIJUSIOS KOMPETENCIJOS STANDARTAI
1. Jūrų laivybai tinkančiais vidaus vandenų keliais plaukiojantis laivavedys turi gebėti dirbti su naujausiais jūrlapiais ir žemėlapiais, pranešimais laivavedžiams ir jūrininkams ir kita minėto pobūdžio vandenų keliams būdinga informacija.
Laivavedys turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||||||||||
|
|
2. Jūrų laivybai tinkančiais vidaus vandenų keliais plaukiojantis laivavedys turi gebėti naudotis potvynių ir atoslūgių atskaitiniais duomenimis, informacija apie potvynių ir atoslūgių sroves, periodus ir ciklus, potvynių ir atoslūgių ir jų srovių laiką ir svyravimus skirtingose estuarijos vietose.
Laivavedys turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||
|
|
3. Jūrų laivybai tinkančiais vidaus vandenų keliais plaukiojantis laivavedys turi gebėti naudotis SIGNI ir IALA sistemomis saugiam plaukiojimui minėto pobūdžio vandens keliais užtikrinti.
Laivavedys turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||
|
|
IV. SU PLAUKIMU NAUDOJANT RADIOLOKATORIŲ SUSIJUSIOS KOMPETENCIJOS STANDARTAI
1. Laivavedys, kuris plaukioja naudodamas radiolokatorių, turi gebėti prieš išplaukdamas imtis tokio pobūdžio plaukiojimui reikiamų veiksmų.
Laivavedys turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||||||||
|
|
2. Laivavedys, kuris plaukioja naudodamas radiolokatorių, turi gebėti suprasti radiolokatoriaus rodmenis ir analizuoti jo teikiamą informaciją.
Laivavedys turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||||||
|
|
||||||||||||
|
|
3. Laivavedys, kuris plaukioja naudodamas radiolokatorių, turi gebėti sumažinti įvairios kilmės trukdžius.
Laivavedys turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||
|
|
||||||
|
|
||||||
|
|
4. Laivavedys, kuris plaukioja naudodamas radiolokatorių, turi gebėti navigacijai naudoti radiolokatorių atsižvelgdamas į vidaus vandenų laivybai taikomas sutartas taisykles ir taisykles, kuriose išdėstyti navigacijos naudojant radiolokatorių reikalavimai (kaip antai įgulos komplektavimo reikalavimai arba techniniai laivo reikalavimai).
Laivavedys turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||||||
|
|
5. Laivavedys, kuris plaukioja naudodamas radiolokatorių, turi gebėti tinkamai reaguoti specifinėmis aplinkybėmis, pvz., esant intensyviam eismui, sugedus prietaisams ar iškilus pavojui.
Laivavedys turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||||||||
|
|
V. KELEIVINĖS LAIVYBOS SPECIALISTAMS REIKALINGOS KOMPETENCIJOS STANDARTAI
1. Specialistas turi gebėti keleiviniuose laivuose organizuoti naudojimąsi gelbėjimosi įranga.
Specialistas turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||||||||
|
|
2. Specialistas turi gebėti taikyti saugos instrukcijas ir imtis būtinų keleivių bendrosios apsaugos priemonių, visų pirma, susidarius avarinei situacijai (pvz., kai vyksta evakuacija, laivas apgadinamas, susiduria, užplaukia ant seklumos, laive kyla gaisras, įvyksta sprogimas ar susidaro kitokia padėtis, dėl kurios gali kilti panika), įskaitant tiesioginės pagalbos teikimą neįgaliesiems bei riboto judumo asmenims pagal Reglamento (ES) Nr. 1177/2010 IV priede nurodytus mokymo reikalavimus ir instrukcijas.
Specialistas turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
||||||||||
|
|
3. Specialistas turi gebėti bendrauti paprasta anglų kalba.
Specialistas turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||
|
|
4. Specialistas turi gebėti vykdyti atitinkamus Reglamento (ES) Nr. 1177/2010 reikalavimus.
Specialistas turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||
|
|
VI. SUSKYSTINTŲ GAMTINIŲ DUJŲ (SGD) SPECIALISTŲ KOMPETENCIJOS STANDARTAI
1. Specialistas turi gebėti užtikrinti atitiktį teisės aktams ir standartams, taikomiems plaukiojančiajai priemonei, kurioje kaip degalai naudojamos SGD, taip pat kitoms atitinkamoms sveikatos ir saugos taisyklėms.
Specialistas turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||
|
|
||||||||
|
|
2. Specialistas turi žinoti, į ką konkrečiai atkreipti dėmesį naudojant suskystintas gamtines dujas, atpažinti riziką ir ją valdyti.
Specialistas turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||
|
|
||||||
|
|
3. Specialistas turi gebėti saugiai naudoti su SGD susijusias sistemas.
Specialistas turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
4. Specialistas turi gebėti užtikrinti reguliarų SGD sistemos tikrinimą.
Specialistas turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||
|
|
5. Specialistas turi žinoti, kaip saugiai ir kontroliuojamai atlikti suskystintų gamtinių dujų bunkeriavimo operacijas.
Specialistas turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||||||||||||||||||
|
|
6. Specialistas turi gebėti parengti SGD sistemą laivo techninei priežiūrai.
Specialistas turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||||||||
|
|
7. Specialistas turi gebėti tinkamai veikti su SGD susijusiomis avarinėmis aplinkybėmis.
Specialistas turi gebėti:
1 SKILTIS KOMPETENCIJA |
2 SKILTIS ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI |
||||||||||||||||||||||
|
|
(1) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų ir vidaus vandenų keliais vykstančių keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 334, 2010 12 17, p. 1).
(2) 2016 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1629, kuria nustatomi vidaus vandenų laivams taikomi techniniai reikalavimai, iš dalies keičiama Direktyva 2009/100/EB ir panaikinama Direktyva 2006/87/EB (OL L 252, 2016 9 16, p. 118).
II PRIEDAS
PRAKTINIŲ EGZAMINŲ STANDARTAS
I. PRAKTINIO EGZAMINO, LAIKOMO SIEKIANT GAUTI SPECIALŲ LEIDIMĄ PLAUKTI NAUDOJANT RADIOLOKATORIŲ, STANDARTAS
1. Konkreti kompetencija ir situacijos, kai atliekamas vertinimas
Egzaminuotojai gali savo nuožiūra spręsti dėl atskirų egzamino elementų turinio.
Egzaminuotojai tikrina 1–16 elementus ir bent vieną iš 17–19 elementų. Kandidatai iš kiekvieno elemento turi gauti ne mažiau kaip 7 iš 10 taškų.
Nr. |
Kompetencija |
Egzamino elementas: |
1 |
1.1 |
įjungti ir sureguliuoti navigacinius radiolokacinius įrenginius, užtikrinti jų veikimo kontrolę; |
2 |
1.1 |
įjungti ir sureguliuoti posūkio kampinio greičio indikatorių, užtikrinti jo veikimo kontrolę; |
3 |
1.1 |
teisingai suprasti radiolokatoriaus monitoriuje pateiktą informaciją atitinkamai nustatant diapazoną, skyrą, ryškumą, stiprinimą, kontrastą, kitus susijusius aparatus, centrą ir suderinimą; |
4 |
1.1 |
naudoti posūkio kampinio greičio indikatorių, posūkio kampinį greitį nustatant, pvz., pagal didžiausią laivo posūkio kampinį greitį; |
5 |
2.1 |
rasti antenos padėtį ekrane ir kurso liniją, nustatyti savojo laivo koordinates, kursą ir posūkio kryptį, taip pat atstumus bei radiolokatoriaus veikimo diapazoną; |
6 |
2.1 |
suprasti kitų eismo dalyvių (stovinčių laivų, artėjančių laivų ir ta pačia kryptimi plaukiančių laivų) veiksmus; |
7 |
2.2 |
išanalizuoti radiolokatoriaus teikiamą informaciją, pvz., susijusią su kurso linija, elektronine pelengo linija, nuotolio žiedais, kintamuoju nuotolio žymekliu, tiksliniu maršrutu, decentravimu ir lygiagrečiomis linijomis, ir paaiškinti radiolokacinį atvaizdą; |
8 |
3.1 |
sumažinti savojo laivo keliamus trukdžius patikrinant anteną ir apribojant šešėlių ir daugybinių atspindžių, pvz., triumų zonoje, kiekį; |
9 |
3.2 |
imtis veiksmų, kuriais siekiama apriboti aplinkos keliamus trukdžius: mažinti lietaus ir bangų įtaką, tinkamai tvarkytis su išsklaidytais laukais (sklindančiais, pvz., nuo tiltų), energijos perdavimo linijų ir kabelių keliamais klaidinančiais / pašaliniais aidais, taip pat šešėliais ir šakotinio sklidimo efektais; |
10 |
3.3 |
pašalinti kitų navigacinių radiolokacinių įrenginių keliamus trukdžius naudojant atsparumo trukdžiams priemones; |
11 |
4.1 |
tinkamai paskirstyti užduotis denio įgulos nariams; |
12 |
4.1 |
užtikrinti prie vairalazdės esančio asmens ir navigacinius radiolokacinius įrenginius naudojančio asmens bendradarbiavimą atsižvelgiant į matomumą ir vairinės ypatumus; |
13 |
4.1 |
naudoti posūkio kampinio greičio indikatorius ir vidaus vandenų elektroninių žemėlapių rodymo ir informacijos sistemą (ECDIS) arba panašius prietaisus kartu su radiolokatoriumi; |
14 |
4.1 |
laikytis policijos taisyklių, taikomų esant sumažėjusiam matomumui ir geram matomumui; |
15 |
4.1 |
naudotis radijo ryšiu, garsiniais signalais ir susitarti dėl kurso naudojant radiolokatoriaus teikiamą informaciją; |
16 |
4.1 |
duoti nurodymus prie vairalazdės esančiam asmeniui, be kita ko, patikrinti, ar jis turi reikiamų žinių ir įgūdžių; |
17 |
5.1 |
imtis tinkamų priemonių esant dideliam eismo intensyvumui; |
18 |
5.1 |
imtis tinkamų priemonių sugedus prietaisams; |
19 |
5.1 |
tinkamai reaguoti susidarius neaiškioms arba pavojingoms eismo sąlygoms. |
2. Praktiniam egzaminui naudojamo laivo techniniai reikalavimai
Praktiniam egzaminui turi būti naudojamas laivas, kuriam taikomas Direktyvos (ES) 2017/2397 2 straipsnis.
Laivas, naudojamas praktiniam egzaminui, kuriuo siekiama įvertinti laivavedžio, kuris plaukioja naudodamas radiolokatorių, kompetenciją, turi atitikti Standarto ES-TRIN 2017/1 (1) 7.06 straipsnyje nustatytus techninius reikalavimus. Laive turi būti veikianti vidaus vandenų ECDIS arba panašus elektroninius žemėlapius rodantis prietaisas.
II. PRAKTINIO EGZAMINO, LAIKOMO SIEKIANT GAUTI KELEIVINĖS LAIVYBOS SPECIALISTO SĄJUNGOS KVALIFIKACIJOS PAŽYMĖJIMĄ, STANDARTAS
1. Konkreti kompetencija ir situacijos, kai atliekamas vertinimas
Egzaminuotojai gali savo nuožiūra spręsti dėl atskirų egzamino elementų turinio.
Egzaminuotojai tikrina vienuolika iš keturiolikos I kategorijos elementų, su sąlyga, kad būtų įvertinti 16 ir 20 elementai.
Egzaminuotojai tikrina septynis iš aštuonių II kategorijos elementų.
Kandidatai iš kiekvieno elemento gali gauti ne daugiau kaip 10 taškų.
Iš kiekvieno I kategorijos elemento kandidatai turi gauti ne mažiau kaip 7 iš 10 taškų. Bendras II kategorijos balas turi būti ne mažiau kaip 45 taškų.
Nr. |
Kompetencija |
Egzamino elementai: |
Kategorija I–II |
1 |
1.1 |
parodyti, kaip naudojami keleiviams skirti gelbėjimo plūdurai; |
I |
2 |
1.1 |
parodyti, kaip naudojamos keleiviams, denio įgulos nariams ir laive dirbančiam personalui skirtos gelbėjimosi liemenės, įskaitant atskirą gelbėjimosi įrangą asmenims, kurie pagal saugos tvarkaraštį užduočių nevykdo; |
I |
3 |
1.1 |
parodyti, kaip naudojama atitinkama evakuacijos į seklumą, krantą ar kitą laivą įranga; |
I |
4 |
1.1 |
parodyti, kaip naudojama laivo valtis, įskaitant jos variklį ir paieškos prožektorių, arba Standarto ES-TRIN 2017/1 19.15 straipsnyje nurodyta platforma, kuria galima pakeisti laivo valtį arba to standarto 19.09 straipsnio 5–7 dalyse nurodytą kolektyvinę gelbėjimosi įrangą; |
I |
5 |
1.1 |
parodyti, kaip naudojami tinkami neštuvai; |
I |
6 |
1.1 |
parodyti, kaip naudojami pirmosios pagalbos rinkiniai; |
I |
7 |
1.1 |
parodyti, kaip atskirai arba derinant tarpusavyje naudojami Standarto ES-TRIN 2017/1 19.12 straipsnio 10 dalyje nurodyti autonominių kvėpavimo aparatų komplektai, įrangos komplektai ir dūmų gaubtai; |
I |
8 |
2.1 |
tikrinti ir stebėti šios lentelės 1–7 eilutėse nurodytos įrangos patikrinimų intervalus; |
II |
9 |
2.1 |
tikrinti ir stebėti būtinąją asmenų, naudojančių pirmosios pagalbos rinkinius, taip pat autonominių kvėpavimo aparatų komplektus, įrangos komplektus ir dūmų gaubtus, kvalifikaciją; |
II |
10 |
2.1 |
tinkamai sukrauti ir išskirstyti gelbėjimosi priemones; |
I |
11 |
2.3 |
nustatyti riboto judumo keleiviams pritaikytas zonas; |
II |
12 |
1.1 |
parodyti, kaip gelbėjimosi įranga naudotis riboto judumo keleiviams; |
I |
13 |
2.1 |
paaiškinti saugos tvarkaraščio ir saugos plano elementus; |
II |
14 |
2.1 |
paskirstyti užduotis laive dirbančiam personalui pagal saugos tvarkaraštį ir saugos planą; |
II |
15 |
2.3 |
paskirstyti užduotis laive dirbančiam personalui atsižvelgiant į nediskriminacinės prieigos užtikrinimą riboto judumo keleiviams ir su jais susijusio saugos tvarkaraščio planavimą; |
II |
16 |
2.3 |
pagal Reglamento (ES) Nr. 1177/2010 IV priedą rengti su riboto judumo asmenų poreikiais susijusius mokymus ir instrukcijas; |
I |
17 |
2.2 |
organizuoti keleivių zonos evakuaciją paaiškinant konkrečias priemones, taikomas susidūrimo, užplaukimo ant seklumos, dūmų ir gaisro atvejais; |
I |
18 |
2.2 |
gesinti beprasidedantį gaisrą ir naudoti vandeniui ir ugniai atsparias duris; |
I |
19 |
2.2 |
imituotomis avarinėmis aplinkybėmis teikti būtiną informaciją laivavedžiui, keleiviams ir išorinėms gelbėjimo pajėgoms; |
II |
20 |
3.1 |
vartoti paprastą anglų kalbos leksiką ir naudoti tokias formuluotes, kurios padėtų keleiviams ir laive dirbančiam personalui orientuotis įprastose situacijose ir pažadintų jų budrumą bei nurodytų, kaip elgtis, avarinėmis aplinkybėmis; |
I |
21 |
4.1 |
paaiškinti, kokios keleivių teisės galioja laive; |
I |
22 |
4.1 |
įgyvendinti atitinkamas prieigos ir profesinės pagalbos užtikrinimo keleiviams pagal Reglamentą (ES) Nr. 1177/2010 procedūras. |
II |
2. Praktiniam egzaminui naudojamo laivo ir kranto įrenginio techniniai reikalavimai
Vietoje, kurioje atliekamas vertinimas, turi būti 2 elementui pademonstruoti būtina keleivinių laivų gelbėjimosi įranga, įskaitant specialią laivų su kajutėmis gelbėjimosi įrangą, kaip nurodyta taikomame Standarte ES-TRIN 2017/1. Joje turi būti Standartą ES-TRIN 2017/1 atitinkantis saugos tvarkaraštis ir saugos planas, taip pat erdvės ir įranga, tinkamos vertinant gebėjimą organizuoti evakuaciją ir imtis ugnies gesinimo bei kitų veiksmų gaisro atveju.
Praktiniam egzaminui turi būti naudojamas laivas, kuriam taikomas Direktyvos (ES) 2017/2397 2 straipsnis.
III. PRAKTINIO EGZAMINO, LAIKOMO SIEKIANT GAUTI SUSKYSTINTŲ GAMTINIŲ DUJŲ (SGD) SPECIALISTO SĄJUNGOS KVALIFIKACIJOS PAŽYMĖJIMĄ, STANDARTAS
1. Konkreti kompetencija ir situacijos, kai atliekamas vertinimas
Egzaminuotojai gali savo nuožiūra spręsti dėl atskirų egzamino elementų turinio. Egzaminuotojai tikrina devynis iš vienuolikos I kategorijos elementų.
Egzaminuotojai tikrina penkis iš septynių II kategorijos elementų.
Kandidatai iš kiekvieno elemento gali gauti ne daugiau kaip 10 taškų.
Iš kiekvieno tikrinamo I kategorijos elemento kandidatai turi gauti ne mažiau kaip 7 iš 10 taškų. Bendras II kategorijos balas turi būti ne mažiau kaip 30 taškų.
Nr. |
Komp. |
Egzamino elementai: |
Kategorija I–II |
||||||||
1 |
1.1 |
duoti įgulos nariams operacinius nurodymus ir stebėti, kaip jie vykdomi, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi laivams, kuriuose kaip degalai naudojamos SGD, taikomų teisės aktų ir standartų, ypač bunkeriavimo procedūros; |
II |
||||||||
2 |
1.2 |
duoti įgulos nariams operacinius nurodymus ir stebėti, kaip jie vykdomi, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi kitų atitinkamų sveikatos ir saugos taisyklių; |
II |
||||||||
3 |
2.2 |
vykdyti rizikos valdymą, dokumentuoti laive taikomas saugos priemones (įskaitant saugos planą ir saugos instrukcijas), įvertinti zonų pavojingumą ir kontroliuoti pavojingąsias zonas, užtikrinti priešgaisrinę saugą ir naudoti asmenines apsaugos priemones; |
II |
||||||||
4 |
3.1 |
išdėstyti SGD veikimo mechanizmą; |
II |
||||||||
5 |
3.1 |
suprasti slėgio ir temperatūros rodmenis, atlikti stripingą, izoliavimą, valdyti vamzdyną, dujų tiekimą, ventiliaciją, saugos sistemą, vožtuvus, SGD išgarinimą; |
I |
||||||||
6 |
4.1 |
vykdyti kasdienę, savaitinę ir periodinę techninę priežiūrą; |
I |
||||||||
7 |
4.1 |
pašalinti per techninę priežiūrą nustatytus gedimus; |
I |
||||||||
8 |
4.1 |
tvarkyti dokumentaciją; |
II |
||||||||
9 |
5.1 |
inicijuoti ir stebėti bunkeriavimo procedūras, įskaitant priemones, kuriomis užtikrinamas saugus švartavimasis, teisinga kabelių ir vamzdžių padėtis siekiant išvengti nuotėkio, taip pat imtis priemonių, kad prireikus bet kuriuo metu būtų galima saugiai atjungti SGD ir bunkerio jungtį; |
I |
||||||||
10 |
5.1 |
užtikrinti, kad būtų laikomasi atitinkamų saugos zonos taisyklių; |
II |
||||||||
11 |
5.1 |
pranešti apie bunkeriavimo procedūros pradžią; |
II |
||||||||
12 |
5.1 |
saugiai atlikti bunkeriavimą laikantis žinyno nurodymų, be kita ko, gebėti sekti slėgį, temperatūrą ir SGD kiekį cisternose; |
I |
||||||||
13 |
5.1 |
prapūsti vamzdynus, uždaryti vožtuvus, atjungti laivą nuo bunkeriavimo įrenginio ir užbaigus bunkeriavimo procedūrą apie tai pranešti; |
I |
||||||||
14 |
6.1 |
atlikti šiuos veiksmus:
|
I |
||||||||
15 |
7.1 |
tinkamai reaguoti avarinėse situacijose, pvz.,
|
I |
||||||||
16 |
7.1 |
tinkamai reaguoti, jei netoli SGD degalų bakų arba mašinų skyriuose kyla gaisras; |
I |
||||||||
17 |
7.1 |
tinkamai reaguoti tais atvejais, kai dėl gresiančio išsiliejimo arba nuotėkio aktyvinus avarinį išjungimą vamzdynuose susidaro slėgis; |
I |
||||||||
18 |
7.1 |
imtis avarinių priemonių ir avarinių nuotolinio stebėjimo priemonių, pvz., tinkamai valdyti padėtį užsidegus SGD, taip pat pasklidosios, čiurkšlinės ir pliūpsninės liepsnos atvejais. |
I |
2. Praktiniam egzaminui naudojamo laivo ir kranto infrastruktūros techniniai reikalavimai
Laivas ir kranto infrastruktūra privalo turėti
1. |
vertinimui reikalingus dokumentus, pvz.:
|
2. |
specialias SGD naudojimo sistemas:
|
3. |
tinkamą mašinų skyrių su
|
Praktiniam egzaminui turi būti naudojamas laivas, kuriam taikomas Direktyvos (ES) 2017/2397 2 straipsnis.
IV. PRAKTINIO EGZAMINO, LAIKOMO SIEKIANT GAUTI LAIVAVEDŽIO SĄJUNGOS KVALIFIKACIJOS PAŽYMĖJIMĄ, STANDARTAS
1. Konkreti kompetencija ir situacijos, kai atliekamas vertinimas
Egzaminą sudaro dvi dalys: reiso planavimas ir reiso vykdymas. Reiso vykdymo vertinimas atliekamas vienu kartu. Kiekvieną egzamino dalį sudaro keli elementai.
Reikalavimai, taikomi laivavedžiams, kurie nėra nei baigę patvirtintos mokymo programos, grindžiamos kompetencijos einant eksploatavimo lygmens pareigas standartais, nei praėję administracinės institucijos atliekamo kompetencijos vertinimo, kuriuo siekiama patikrinti atitiktį kompetencijos einant vadovaujamojo lygmens pareigas standartams, yra papildomi konkrečiais V skirsnyje išdėstytuose standartuose (papildomas priežiūros modulis, susijęs su praktiniu egzaminu siekiant gauti laivavedžio Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimą) nustatytais elementais.
Egzamino turinys turi atitikti toliau nurodytus reikalavimus.
Reiso planavimas
Reiso planavimo dalį sudaro 1 priedėlio lentelėje išvardyti elementai. Elementai pagal svarbą suskirstyti į I ir II kategorijas. Iš to sąrašo atrenkama ir per egzaminą tikrinama 10 kiekvienos kategorijos elementų.
Reiso vykdymas
Kandidatai privalo parodyti, kad geba įvykdyti reisą. Būtina išankstinė sąlyga – kandidatai turi mokėti patys valdyti laivą. Atskiri tikrintini elementai nurodyti 2 priedėlio lentelėje ir, skirtingai nuo reiso planavimo dalies, visais atvejais turi būti tikrinami visi.
Egzaminuotojai gali savo nuožiūra spręsti dėl kiekvieno atskiro egzamino elemento turinio.
1 priedėlis
Reiso planavimo dalies turinys
Tikrinama po dešimt abiejų kategorijų elementų. Kandidatai iš kiekvieno elemento gali gauti ne daugiau kaip 10 taškų.
Iš kiekvieno tikrinamo I kategorijos elemento kandidatai turi gauti ne mažiau kaip 7 iš 10 taškų. Bendras II kategorijos balas turi būti ne mažiau kaip 60 taškų.
Nr. |
Kompetencija |
Egzamino elementai: |
Kategorija I–II |
1 |
1.1.1 |
plaukti Europos vidaus vandenų keliais, be kita ko, perplaukti per šliuzus ir naudotis liftais, kaip nurodyta su agentu sudarytuose navigacijos susitarimuose; |
I |
2 |
1.1.3 |
laivą eksploatuoti atsižvelgiant į ekonominius ir ekologinius aspektus, t. y. naudoti efektyviai, tausojant aplinką; |
II |
3 |
1.1.4 |
atsižvelgti į vandenų kelių technines struktūras ir savybes bei imtis atsargumo priemonių; |
I |
4 |
1.2.1 |
užtikrinti, kad laivo įgula būtų komplektuojama pagal saugos reikalavimus, laikantis taikomų taisyklių; |
I |
5 |
1.3.3 |
užtikrinti saugias patekimo į laivą sąlygas; |
II |
6 |
2.1.1 |
nepažeisti vidaus vandenų laivų statybos ir konstrukcijos principų; |
II |
7 |
2.1.2 |
mokėti atskirti laivų statybos metodus ir jų eksploatavimo vandenyje ypatumus, ypač stovumą ir stiprumą; |
II |
8 |
2.1.3 |
išmanyti struktūrines laivo dalis ir apgadinimų kontrolę bei analizę; |
II |
9 |
2.1.4 |
imtis priemonių laivo sandarumui išlaikyti; |
I |
10 |
2.2.1 |
išmanyti laivo įrangos funkcijas; |
II |
11 |
2.2.2 |
laikytis specialių krovinių ir keleivių vežimo reikalavimų; |
I |
12 |
3.1.1 |
išmanyti atitinkamas nacionalines, europines ir tarptautines taisykles, kodeksus ir standartus, susijusius su krovinių vežimu; |
II |
13 |
3.1.2 |
parengti sukrovimo planus, be kita ko, išmanyti krovinių pakrovimą ir balasto sistemas, kad laivo korpuso įtempis neviršytų leidžiamų ribų; |
I |
14 |
3.1.3 |
kontroliuoti pakrovimo ir iškrovimo procedūras siekiant užtikrinti saugų vežimą; |
I |
15 |
3.1.4 |
mokėti skirti įvairias prekes ir jų savybes, kad būtų galima stebėti prekių pakrovimą ir užtikrinti jo saugumą laikantis sukrovimo plano; |
II |
16 |
3.2.1 |
atsižvelgti į krovinio ir pakrovimo operacijų poveikį diferentui ir stovumui. |
I |
17 |
3.2.2 |
patikrinti laivo faktinį tonažą, naudoti stovumo bei diferento diagramas ir įtempio skaičiavimo įrangą, įskaitant automatinę duomenų bazę (ADB), pagal kurią tikrinamas sukrovimo planas; |
I |
18 |
3.3.1 |
išmanyti atitinkamas nacionalines, europines ir tarptautines taisykles, kodeksus ir standartus, susijusius su keleivių vežimu; |
II |
19 |
3.3.2 |
rengti ir stebėti saugos pratybas remiantis su sauga susijusiu laivo įgulos sąrašu, kad būtų galima užtikrinti saugų elgesį galimose pavojingose situacijose; |
II |
20 |
3.3.3 |
avarinėse situacijose palaikyti ryšį su keleiviais; |
I |
21 |
3.3.4 |
parengti su keleivių patekimu į tam tikras laivo zonas susijusios rizikos analizę ir pagal ją vykdyti stebėseną, taip pat parengti veiksmingą apsaugos laive sistemą, kuri užtikrintų neteisėto patekimo į tas zonas prevenciją; |
II |
22 |
3.3.5 |
nagrinėti keleivių teikiamus pranešimus (apie nenumatytus įvykius, garbės ir orumo įžeidimus, vandalizmą) ir tinkamai į juos reaguoti; |
II |
23. |
4.4.1 |
užtikrinti, kad nebūtų gadinami laive esantys elektros ir elektronikos įtaisai; |
II |
24 |
4.5.3 |
įvertinti techninę ir vidinę dokumentaciją; |
II |
25 |
5.1.1 |
užtikrinti, kad įgulos nariai medžiagas ir priedus naudotų saugiai; |
II |
26 |
5.1.2 |
apibrėžti darbo nurodymus, kontroliuoti jų skirstymą ir užtikrinti, kad jie būtų perduoti, kad įgulos nariai techninę priežiūrą ir remontą galėtų atlikti nepriklausomai; |
II |
27 |
5.1.3 |
medžiagas ir įrankius pirkti bei jų naudojimą kontroliuoti atsižvelgiant į sveikatos ir aplinkos apsaugą; |
II |
28 |
5.1.4 |
užtikrinti, kad virvės ir lynai būtų naudojami pagal gamintojo specifikacijas ir numatytą paskirtį; |
II |
29 |
6.3.2 |
taikyti nacionalinės, Europos ir tarptautinės socialinės teisės aktus; |
II |
30 |
6.3.3 |
griežtai laikytis alkoholio ir narkotikų draudimo ir tinkamai reaguoti į pažeidimus, prisiimti atsakomybę ir paaiškinti netinkamo elgesio pasekmes; |
II |
31 |
6.3.4 |
organizuoti maisto produktų tiekimą į laivą ir maisto ruošimą jame; |
II |
32 |
7.1.1 |
taikyti nacionalinės ir tarptautinės teisės aktus ir imtis tinkamų sveikatos apsaugos ir nelaimingų atsitikimų prevencijos priemonių; |
II |
33 |
7.1.2 |
tikrinti ir sekti laivo sertifikato ir kitų su laivu ir jo eksploatavimu susijusių dokumentų galiojimą; |
I |
34 |
7.1.3 |
per visas darbo procedūras laikytis saugos taisyklių ir taikyti atitinkamas saugos priemones, kad būtų vengiama nelaimingų atsitikimų; |
I |
35 |
7.1.4 |
kontroliuoti ir stebėti visas uždarų patalpų valymo saugos priemones, kurių būtina imtis prieš asmenims tas patalpas atidarant, į jas įeinant ir pradedant jas valyti; |
II |
36 |
7.2.5 |
kontroliuoti gelbėjimosi priemones ir užtikrinti tinkamą asmeninės apsaugos įrangos naudojimą; |
II |
37 |
7.3.1 |
inicijuoti pasirengimą vykdyti įvairių tipų avarinių situacijų gelbėjimo planus; |
II |
38 |
7.4.1 |
imtis atsargumo priemonių siekiant išvengti aplinkos taršos ir naudoti atitinkamą įrangą; |
II |
39 |
7.4.2 |
taikyti aplinkos apsaugos įstatymus; |
II |
40 |
7.4.3 |
įrangą ir medžiagas naudoti ekonomišku ir aplinką tausojančiu būdu. |
II |
2 priedėlis
Reiso vykdymo dalies turinys
Tikrinami visi šioje egzamino dalyje išvardyti elementai. Kandidatas iš kiekvieno elemento turi gauti ne mažiau kaip 7 iš 10 (maksimalaus skaičiaus) taškų
Nr. |
Kompetencija |
Egzamino elementai: |
1 |
1.1.1 |
plukdyti ir manevruoti laivą atsižvelgiant į aplinkybes ir laikantis laivavedybos teisės reikalavimų (susijusių su srovės greičiu ir kryptimi, vandens gylio ir pakrauto laivo grimzlės patikra, gyliu po kiliu, eismo intensyvumu, sąveika su kitais laivais ir t. t.); |
2 |
1.1.4 |
teisingai ir tinkamai prišvartuoti ir atrišti vidaus vandenų kelių laivą, laikantis teisės aktais nustatytų ir (arba) su sauga susijusių reikalavimų; |
3 |
1.1.5 |
prireikus sureguliuoti arba grąžinti į pradinę padėtį navigacijos įrangą; |
4 |
1.1.5 |
surinkti visą navigacijos įrangos teikiamą navigacinę informaciją ir pagal ją derinti laivo valdymą; |
5 |
1.1.6 |
įjungti visus reikalingus ant vairavimo pulto esančius prietaisus (navigacijos įrangą, pvz., vidaus vandenų automatinio identifikavimo sistemą (AIS), vidaus vandenų ECDIS) ir juos sureguliuoti; |
6 |
2.2.2 |
patikrinti, ar laivas reisui parengtas ir krovinys bei kiti objektai sukrauti pagal saugos reikalavimus ir kitas taisykles; |
7 |
4.2.2 |
tinkamai reaguoti į plaukiant atsiradusius (kai kuriais atvejais imituojamus) nesklandumus (pvz., aušinamojo vandens temperatūros padidėjimą, variklio alyvos slėgio sumažėjimą, pagrindinės (-ių) mašinos (-ų) gedimą, laivo vairo gedimą, radijo ryšio trukdžius, radiotelefoninio prietaiso gedimą, neaiškią kitų laivų plaukimo kryptį), priimti sprendimus dėl tolesnių veiksmų ir pasirūpinti tinkamomis techninės priežiūros priemonėmis arba jų imtis, kad būtų užtikrintas saugus plaukimas; |
8 |
5.1.2 |
laivą valdyti taip, kad būtų pasirengta galimai avarijai ir išvengta nereikalingų nuostolių; dažnai tikrinti turimus rodiklius; |
9 |
6.1.1 |
užmegzti specialius ryšius su įgulos nariais (laivo vidaus priemonėmis), susijusius su įvairiais manevrais ir palaikomus darbuotojų posėdžiuose (pvz., informaciniuose susirinkimuose), arba su asmenimis, su kuriais reikalingas bendradarbiavimas (naudojant visus radijo ryšio tinklus); |
10 |
6.2.2 |
vykdant čia aptariamą veiklą palaikyti ryšį su atitinkamais asmenimis (laive) ir su kitais subjektais (sektorinio eismo centrais, kitais laivais ir pan.) laikantis atitinkamų taisyklių (taikomų tinkluose, vandenų keliuose, kuriais plaukiama) – šiuo tikslu naudoti radiotelefoną ar telefoną; |
11 |
7.3.3 |
tinkamai tvarkytis avarinėje situacijoje (kai kurios iš jų imituojamos, pvz., žmogus už borto, gedimas, gaisras laive, pavojingųjų cheminių medžiagų ištrūkis, nuotėkiai) skubiai ir apdairiai imantis gelbėjimo ir (arba) žalos apribojimo manevrų ar priemonių. Susidarius avarinei situacijai apie ją pranešti atitinkamiems asmenims ir kompetentingoms institucijoms ir pateikti reikiamą informaciją; |
12 |
7.3.4 |
gedimo atveju susisiekti su atitinkamais asmenimis (vidiniais ryšių palaikymo būdais) ir su kitais subjektais (radiotelefonu, telefonu), kad būtų galima išspręsti problemą. |
2. Praktiniam egzaminui naudojamo laivo techniniai reikalavimai
Praktiniam egzaminui turi būti naudojamas laivas, kuriam taikomas Direktyvos (ES) 2017/2397 2 straipsnis.
V. PAPILDOMO PRIEŽIŪROS MODULIO, SUSIJUSIO SU PRAKTINIU EGZAMINU, LAIKOMU SIEKIANT GAUTI LAIVAVEDŽIO SĄJUNGOS KVALIFIKACIJOS PAŽYMĖJIMĄ, STANDARTAS
Šį modulį turi išlaikyti kandidatai, kurie nėra nei baigę patvirtintos mokymo programos, grindžiamos kompetencijos einant eksploatavimo lygmens pareigas standartais, nei perėję administracinės institucijos atliekamo kompetencijos vertinimo, kuriuo siekiama patikrinti atitiktį kompetencijos einant vadovaujamojo lygmens pareigas standartams.
Toliau išdėstyti reikalavimai turi būti įvykdyti greta tų, kurie nurodyti praktinio egzamino, laikomo siekiant gauti laivavedžio Sąjungos kvalifikacijos pažymėjimą, standarte.
1. Konkreti kompetencija ir situacijos, kai atliekamas vertinimas
Egzaminuotojai gali savo nuožiūra spręsti dėl atskirų egzamino elementų turinio. Egzaminuotojai tikrina dvidešimt iš dvidešimt penkių I kategorijos elementų.
Egzaminuotojai tikrina aštuonis iš dvylikos II kategorijos elementų.
Kandidatai iš kiekvieno elemento gali gauti ne daugiau kaip 10 taškų.
Iš kiekvieno I kategorijos elemento kandidatai turi gauti ne mažiau kaip 7 iš 10 taškų. Bendras II kategorijos balas turi būti ne mažiau kaip 40 taškų.
Nr. |
Kompetencija |
Egzamino elementai: |
Kategorija I–II |
1 |
0.1.1 |
naudoti laive turimas priemones, kaip antai suktuvus, knechtus, virves ir lynus, laikantis atitinkamų darbo saugos taisyklių, įskaitant asmeninių apsaugos ir gelbėjimo priemonių naudojimą; |
I |
2 |
0.1.2 |
naudojant reikiamą įrangą ir medžiagas prikabinti ir atkabinti stūmikus ir (arba) baržas; |
I |
3 |
0.1.2 |
naudoti laive turimą įrangą ir priemones sukabinimo operacijoms, laikantis atitinkamų darbo saugos taisyklių, įskaitant apsaugos ir gelbėjimo priemonių naudojimą; |
I |
4 |
0.1.3 |
pademonstruoti inkaravimo manevrus; |
I |
5 |
0.1.3 |
naudoti laive turimą įrangą ir priemones inkaravimo operacijoms, laikantis atitinkamų darbo saugos taisyklių, įskaitant asmeninių apsaugos ir gelbėjimo priemonių naudojimą; |
I |
6 |
0.1.4 |
užtikrinti laivo sandarumą; |
I |
7 |
0.1.4 |
ant denio ir gyvenamosiose patalpose atlikti visus kontroliniame sąraše nurodytus darbus, pvz., uždaryti ir užsandarinti liukus ir triumus; |
I |
8 |
0.1.5 |
plaukiant per šliuzus, užtvankas ir po tiltais denio įgulos nariams paaiškinti ir pademonstruoti taikomas procedūras; |
II |
9 |
0.1.6 |
naudoti ir prižiūrėti laivo dieninio ir naktinio ženklinimo sistemą, jos ženklus ir garsinius signalus; |
I |
10 |
0.3.3 |
taikyti pakraunamo arba iškraunamo krovinio dydžio nustatymo metodus; |
II |
11 |
0.3.3 |
apskaičiuoti skystojo krovinio dydį naudojant zondus, rezervuarų lenteles arba abi šias priemones; |
II |
12 |
0.4.1 |
laikantis atitinkamų procedūrų eksploatuoti ir valdyti mašinų skyriuje esančias mašinas; |
I |
13 |
0.4.1 |
paaiškinti, kaip užtikrinti saugų triumo sausinimo ir balasto sistemų veikimą, jas eksploatuoti ir prižiūrėti, be kita ko, pranešti apie perkėlimo operacijų nesklandumus ir teisingai matuoti bei pranešti rezervuarų užpildymo lygį; |
II |
14 |
0.4.1 |
pasirengti mašinų išjungimo po eksploatacijos operacijoms ir jas vykdyti; |
I |
15 |
0.4.1 |
valdyti triumo siurblį, balasto ir krovinių siurbimo sistemas; |
I |
16 |
0.4.1 |
naudoti hidraulines ir pneumatines sistemas; |
I |
17 |
0.4.2 |
naudoti skirstomąjį skydą; |
I |
18 |
0.4.2 |
naudoti stacionarųjį elektros energijos tiekimo šaltinį; |
I |
19 |
0.4.3 |
prižiūrint ir remontuojant mašinas ir įrangą taikyti darbo saugos procedūras; |
I |
20 |
0.4.5 |
prižiūrėti siurblius, vamzdynus, triumo sausinimo ir balasto sistemas; |
II |
21 |
0.5.1 |
užtikrinti visų gyvenamųjų patalpų ir vairinės švarą, tinkamai prižiūrėti ūkinę dalį, laikantis higienos taisyklių ir reikalaujant atsakomybės už savo gyvenamąją vietą; |
II |
22 |
0.5.1 |
užtikrinti mašinų skyriaus ir mašinų švarą naudojant tinkamas valymo priemones; |
I |
23 |
0.5.1 |
pagal aplinkos apsaugos taisykles naudojant tinkamas priemones reikiama eilės tvarka valyti ir prižiūrėti laivo išorines dalis, korpusą ir denius; |
II |
24 |
0.5.1 |
laikantis aplinkos apsaugos taisyklių rūpintis laivo ir ūkinės dalies atliekų šalinimu; |
II |
25 |
0.5.2 |
laikantis instrukcijų prižiūrėti visą techninę įrangą ir naudoti techninės priežiūros programas (įskaitant skaitmenines); |
I |
26 |
0.5.3 |
virves ir lynus naudoti laikantis saugaus darbo praktikos ir taisyklių; |
II |
27 |
0.5.4 |
lynus ir virves jungti ir mazgus rišti pagal jų paskirtį, virves ir lynus tinkamai prižiūrėti; |
I |
28 |
0.6.1 |
standartinėse ryšių palaikymo frazėse vartoti reikiamus techninius ir navigacinius terminus, taip pat su socialiniais aspektais susijusius terminus; |
I |
29 |
0.7.1 |
užkirsti kelią laive kylančiam pavojui; |
I |
30 |
0.7.1 |
užkirsti kelią veiklai, kuri gali būti pavojinga personalui arba laivui; |
I |
31 |
0.7.2 |
naudoti asmenines apsaugos priemones; |
I |
32 |
0.7.3 |
per gelbėjimo operacijas naudotis plaukimo įgūdžiais; |
II |
33 |
0.7.3 |
vykdant gelbėjimo operacijas ir gelbėjant bei gabenant nukentėjusiuosius naudoti gelbėjimo įrangą; |
II |
34 |
0.7.4 |
užtikrinti, kad evakuacijos keliai būtų laisvi; |
II |
35 |
0.7.5 |
naudoti avarines ryšių ir signalizacijos sistemas bei įrangą; |
I |
36 |
0.7.6, 0.7.7 |
taikyti įvairius gaisro gesinimo metodus, naudoti gesinimo įrangą ir stacionariuosius įrenginius; |
I |
37 |
0.7.8 |
suteikti pirmąją medicinos pagalbą. |
I |
2. Laivui, kuriame vyks praktinis egzaminas, taikomi būtinieji reikalavimai
Praktiniam egzaminui turi būti naudojamas laivas, kuriam taikomas Direktyvos (ES) 2017/2397 2 straipsnis.
(1) Europos standartai, kuriais nustatomi vidaus vandenų laivų techniniai reikalavimai, pateikti adresu https://www.cesni.eu.
III PRIEDAS
IMITUOKLIŲ TVIRTINIMO STANDARTAI
I. VIDAUS VANDENŲ LAIVŲ VALDYMO IR JŲ RADIOLOKATORIŲ IMITUOKLIŲ TECHNINIAI IR FUNKCINIAI REIKALAVIMAI
Nr. |
Objektas |
Techninio reikalavimo įvykdymo kokybės lygis |
Tikrinimo procedūra |
Laivo valdymo imituoklis |
Radiolokatoriaus imituoklis |
||||||||
1. |
Vidaus vandenų navigacinis radiolokacinis įrenginys |
Imituoklyje turi būti įtaisytas bent vienas vidaus vandenų navigacinis radiolokacinis įrenginys, turintis tokias pačias funkcijas kaip pagal standartą ES-TRIN patvirtinto tipo vidaus vandenų navigacinis radiolokacinis įrenginys. |
Turi būti patikrinta, ar įrenginio funkcijos yra tokios pačios kaip patvirtinto tipo navigacinio radiolokacinio įrenginio. |
x |
x |
||||||||
2. |
Ryšių sistema |
Imituoklyje turi būti ryšio sistema, kurią sudarytų
|
Turi būti patikrinta, ar imituoklyje yra ryšio sistemos. |
x |
x |
||||||||
3. |
Vidaus vandenų ECDIS |
Imituoklyje turi būti bent viena vidaus vandenų ECDIS. |
Turi būti patikrinta, ar įrenginio funkcijos yra tokios pačios kaip vidaus vandenų ECDIS. |
x |
|
||||||||
4. |
Pratybų zona |
Pratybų zonoje turi būti bent viena reprezentatyvi upė su atšakomis arba kanalais ir uostais. |
Zonos apžiūra |
x |
x |
||||||||
5. |
Garsiniai signalai |
Garsinius signalus galima duoti naudojant pedalus arba mygtukus. |
Turi būti patikrinta, ar pedalai arba mygtukai veikia tinkamai. |
x |
x |
||||||||
6. |
Naktinių navigacinių žiburių skydas |
Imituoklyje yra įmontuotas naktinių navigacinių žiburių skydas. |
Turi būti patikrinta, ar naktinių navigacinių žiburių skydas veikia tinkamai. |
x |
x |
||||||||
7. |
Laivų matematiniai modeliai |
Ne mažiau kaip trijų reprezentatyvaus tipo laivų su skirtingomis varos ir krovos technologijomis, tarp kurių yra vienas mažas kaip vilkikas galimas naudoti laivas, vienas vidutinio dydžio (pvz., 86 m ilgio) laivas ir vienas didelis (pvz., 110 arba 135 m ilgio) laivas, matematiniai modeliai. |
Turi būti patikrinta, ar turimi visi trys privalomi modeliai. |
x |
|
||||||||
8. |
Laivų matematiniai modeliai |
Bent vienas reprezentatyvaus tipo laivo (pvz., 86 m ilgio) matematinis modelis. |
Turi būti patikrinta, ar turimas privalomas modelis. |
|
x |
||||||||
9 |
Turimų svetimų laivų skaičius (1) |
Tarp imituoklio valdomų svetimų laivų turi būti ne mažiau kaip penkių Europos transporto ministrų konferencijos (ETMK) nustatytų klasių laivų. |
Turi būti patikrinta, ar turimas reikiamas svetimų laivų skaičius ir įvairovė. |
x |
x |
||||||||
10. |
Operatoriaus stotis |
Operatorius turi galėti palaikyti ryšį visais labai aukšto dažnio (VHF) ryšio kanalais. Jam turi būti užtikrinta galimybė stebėti, kaip naudojami kanalai. |
Turi būti patikrinta, ar operatorius gali palaikyti ryšį visais VHF kanalais ir stebėti visų kanalų naudojimą. |
x |
x |
||||||||
11. |
Įvairios pratybos |
Turi būti užtikrinta galimybė kurti, kaupti ir leisti įvairias pratybas, kurios gali būti koreguojamos vyksmo metu. |
Turi būti atliekamos įvairios operacijos. |
x |
x |
||||||||
12. |
Pratybų atskyrimas |
Egzaminą laikant daugiau nei vienam kandidatui vieno kandidato pratybos neturi įsiterpti į kito kandidato egzaminą. |
Pratybos kiekvienam kandidatui pakartojamos atskirai. |
x |
x |
||||||||
13. |
Laivo tiltelio funkcijos ir išplanavimas |
Vairinės sekcija turi būti suprojektuota taip, kad joje radiolokacinį laivo valdymą galėtų vykdyti vienas asmuo, kaip nurodyta Standarte ES-TRIN 2017/1. |
Turi būti patikrinta, ar tiltelio išplanavimas ir įrangos funkcijos atitinka vidaus vandenų laivams taikomus techninius reikalavimus. Turi būti patikrinta, ar vairinė suplanuota vieno asmens vykdomoms vairavimo operacijoms. |
x |
x |
||||||||
14. |
Vairinė (tiltelis / kabina) |
Vairinės konstrukcija ir matmenys turi būti panašūs į tuos, kurie būdingi vidaus vandenų laivams. |
Apžiūra |
x |
x |
||||||||
15. |
Operatoriaus stotis |
|
Operatoriaus stoties apžiūra ir jos veikimo patikrinimas. |
x |
x |
||||||||
16. |
Instruktažo / rezultatų aptarimo stotis |
Galimybė peržiūrėti pratybas operatoriaus ar rezultatų aptarimo stotyje. |
Įvertinimo procesas turi būti stebimas. |
x |
x |
||||||||
Savasis laivas (2) |
|||||||||||||
17. |
Laisvės laipsniai |
Imituoklis turi gebėti sukurti šešių laisvės laipsnių judesio vaizdą. |
Imituoklio atkuriamus laisvės laipsnius galima įvertinti stebint vizualizacijos sistemą arba prietaisais. Todėl toliau nurodyti manevrai atliekami naudojant mažą laivą, kuris paprastai juda aiškiau ir greičiau nei dideli laivai.
|
x |
|
||||||||
18. |
Laisvės laipsniai |
Imituoklis turi gebėti imituoti trijų laisvės laipsnių judesį. |
Turi būti įvertinti imituoklyje atkuriami laisvės laipsniai. |
|
x |
||||||||
19. |
Varos sistema |
Visų varos sistemos sudedamųjų komponentų veikimo imitavimas turi būti artimas realybei atsižvelgiant į visų aktualių veiksnių įtaką. |
Varos sistema turi būti tikrinama atliekant įsibėgėjimo ir stabdymo manevrus, per kuriuos galima stebėti variklio (reakcijos į droselinę sklendę) ir laivo (laivo judėjimo esant didžiausiam greičiui ir laikui einant) veikimą. |
x |
x |
||||||||
20. |
Valdymo įtaisai |
Valdymo įtaiso veikimas, t. y. posūkio kampinis greitis sukant vairą, turi būti artimas realybei ir įtaisas turi reaguoti į svarbiausius veiksnius. |
Tikrinant valdymo įtaisais pasiekiamą imitavimo kokybę galima atlikti įvairius tyrimus. Jei įvertinti veikimo neįmanoma be būsenos kintamųjų protokolo, nustatomi atitinkami apribojimai.
|
x |
x |
||||||||
21. |
Seklumos poveikis |
Riboto vandens gylio poveikis galios poreikiui ir manevravimui turi būti modeliuojamas kokybiškai. |
Siūlomi dviejų tipų patikrinimai, pagal kuriuos galima vertinti atsižvelgimo į seklumos poveikį kokybę: plaukimas tiesiai į priekį: išmatuojamas įvairiame gylyje pasiektas didžiausias greitis, jis standartizuojamas pagal greitį giliame vandenyje ir įvertinamas grimzlės pagal vandens gylį (T/h) parametro atžvilgiu. Duomenis palyginus su turimais modelio bandymų duomenimis gaunama informacija apie seklumos įtakos kokybę atliekant imitavimą; apsisukimo lankas: iš šonų neapribotu vandens ruožu varant laivą pastovia galia, vairą pasukus 20° kampu, galima laipsniškai mažėjančiame gylyje registruoti pastoviąsias stovinčio besisukančio laivo greičio, dreifo kampo, posūkio kampinio greičio ir apsisukimo lanko skersmens vertes. Šiuos duomenis įvertinus T/h parametro atžvilgiu galima nustatyti, kaip dreifo kampas, posūkio kampinis greitis, greitis ir skersmuo kinta pagal vandens gylį. |
x |
|
||||||||
22. |
Srovės įtaka |
Laive turi būti bent du srovės matavimo taškai, kad būtų galima apskaičiuoti srovės pokrypio momentą. |
Patikrinimai planuojami taip, kad būtų galima patikrinti, ar esama būdingųjų požymių ir kaip į juos atsižvelgiama imitavimo metu:
|
x |
x |
||||||||
23. |
Vėjo įtaka |
Dėl vėjo įtakos, priklausomai nuo jo realaus greičio ir krypties atsiranda jėgos horizontaliojoje plokštumoje. Vėjas taip pat sukelia ir pokrypio ir šoninio supimo momentus. |
Norint patikrinti vėjo įtakos kokybės lygį, galima atlikti įvairius patikrinimus. Kad poveikį nustatyti būtų lengviau, reikia pasirinkti gana didelį vėjo greitį. Patikrinimas atliekamas kaip nurodyta toliau. Išbandomas tiek priešinis, tiek šoninis dviejų greičių vėjas tokioje vietoje, kur nėra kitų veiksnių įtakos. Aktyvinama vėjo funkcija ir fiksuojamas laivo veikimas. Tuomet vėjo funkcija sustabdoma ir veikimas toliau stebimas. Patikrinimas pradedamas laivui nejudant. |
x |
|
||||||||
24. |
Kranto poveikis |
Šoninė jėga ir pokrypio momentas paprastai būdingai kinta pagal atstumą nuo kranto ir greitį. |
Kad imituoklyje būtų galima patikrinti kranto poveikį, reikia tokios pratybų zonos, kurioje iš vienos pusės būtų krantinė arba siena. Turi būti atliekami šie patikrinimai:
|
x |
|
||||||||
25. |
Laivų tarpusavio sąveika |
Laivai sąveikauja tarpusavyje ir vertinamas realus to poveikis. |
Kad būtų galima atlikti visapusišką laivų tarpusavio sąveikos patikrinimą, imituoklio pratybos turėtų būti pradėtos su dviem savaisiais laivais iš šonų neapribotame vandens ruože. Jei tai neįmanoma, patikrinimas gali būti atliekamas vietoj vieno savojo laivo naudojant transportinį laivą. Kad būtų galima tinkamai įvertinti rezultatus, laivai turi pradėti plaukti lygiagrečiai, santykinai nedaug nutolę šonais vienas nuo kito.
|
x |
|
||||||||
26. |
Laivagalio nugrimzdimas |
Modeliuojamas tiek dinaminis grimzdimas, tiek diferentas priklausomai nuo greičio, vandens gylio ir grimzlės. |
Šį parametrą geriausia tikrinti iš šonų neapribotame vandens ruože, kuriame vandens gylis visur vienodas.
|
x |
|
||||||||
27. |
Kanalo poveikis |
Atsižvelgimas į priešsrovę. Priešsrovė nėra linijiška laivo greičiui. |
Priešsrovė – tai imituoklyje sukeltas fizinis veiksnys, laivą veikiantis pasipriešinimo jėga. Šiam parametrui patikrinti laivas paleidžiamas siaurame kanale lygiai plaukti pastovia galia. Išmatuojamas greitis. Didinama galia ir toliau matuojamas greitis. Patikrinimas kartojamas atviruose vandenyse pastovia (dviejų lygių) galia. Numatomas poveikis:
|
x |
|
||||||||
28. |
Šliuzo poveikis |
Šliuze laivui daromas toks pat poveikis kaip kanale. Bet šliuzas turi dar ir papildomą poveikį dėl išstumiamo vandens srauto, kurį sukelia į šliuzą įplaukiantis dideliu blokavimo faktoriumi pasižymintis laivas (stūmoklio efektas). |
Piešsrovės poveikį rodo kanalo poveikio patikrinimas, todėl kartoti patikrinimo nereikia. Stūmoklio efektas gali būti parodytas taip:
|
x |
|
||||||||
29. |
Užplaukimas ant seklumos |
Užplaukusio ant seklumos laivo greitis sumažėja, pasigirsta atitinkamas garsas, bet laivas ne visais atvejais priverstas sustoti. Apie užplaukimą ant seklumos pranešama operatoriui. |
Užplaukimo ant seklumos patikrinimui reikia pratybų zonos, kurioje dugnas lygus ir šiek tiek kylantis. Čia tikrinamas ne vizualizacinės sistemos sukurtas vaizdas, o tai, ar pačiame imituoklyje esama tinkamos gylio informacijos. Jei pasirenkamas užplaukimo ant paplūdimio seklumos variantas, turi būti patikrinama, ar laivas tikrai sustoja, ir jei taip, ar sustoja staigiai ar palengva. Pasitelkus vizualizacijos sistemą turi būti patikrinta, ar laivui užplaukus ant seklumos pasvyra horizontalioji plokštuma. Jei užplaukiama ant plokščio dugno itin sekliame vandenyje, turi būti nuolat didinant greitį žiūrima, ar laivas ant seklumos užplaukė dėl laivagalio nugrimzdimo. Visais užplaukimo ant seklumos atvejais turi būti patikrinama, ar užplaukimo metu girdimas atitinkamas garsas. |
x |
|
||||||||
30. |
Užplaukimas ant seklumos atsitrenkimas į krantą, susidūrimas su kitu laivu, atsitrenkimas į tiltą |
Apie užplaukimą ant seklumos, atsitrenkimą į krantą, susidūrimą su kitu laivu ir atsitrenkimą į tiltą imituoklis praneša kandidatui ir operatoriui. |
Apžiūra |
|
x |
||||||||
31. |
Atsitrenkimas į krantą |
Apie atsitrenkimą į krantą imituoklis praneša bent garsiniu signalu. Jis sumažina laivo greitį. Atsitrenkimas apskaičiuojamas naudojant dvimatę laivo formą. |
Atsitrenkimo į krantą imitavimas gali būti tikrinamas tik tose pratybų zonose, kuriose krante yra įvairių objektų. Plaukiant link įvairių objektų galima patikrinti, ar imituoklis juos aptinka ir reaguoja į juos. Išbandant įvairius objektus turi būti žiūrima, ar tarp jų yra kokių nors tipų objektų, su kuriais susiduriant imituoklis niekaip nereaguoja. Atsitrenkimo garsas patikrinamas naudojant imituoklio garso sistemą, jei tokia yra. Atsitrenkimą stebint vizualizacinėje sistemoje matyti, ar atsitrenkimas įvyksta staigiai ar imituojamas suardymo ruožas. Atsitrenkimas plokščiuoju kampu esant mažam greičiui gali parodyti, ar apskaičiuojama tamprioji stūma. |
x |
|
||||||||
32. |
Susidūrimas su kitu laivu |
Apie susidūrimą su kitu laivu imituoklis praneša bent garsiniu signalu. Jis sumažina laivo greitį. Atsitrenkimas apskaičiuojamas naudojant dvimatę laivo formą. |
Remiantis prielaida, kad savajam laivui nėra skirtumo, ar laivas, su kuriuo jis susiduria, yra kitas savasis laivas ar transportinis laivas, galima atlikti įvairius susidūrimus. Tikrinama, kaip susidūrimo su laivu atveju imituoklis reaguoja savojo laivo atžvilgiu ir ar galima girdėti atitinkamą garsą. Instruktoriaus stotyje pakankamai padidinus vaizdą tikrinama, ar susidūrimas nustatomas pagal laivų kontūrus. Tikrinama, ar susidūrimas įvyksta būtent tuo momentu, kai kontūrai susiliečia tarpusavyje. Patikrinama, ar susidūrimas pakankamai tiksliai nustatomas ir kitokių skirtingų formų laivų atveju. |
x |
|
||||||||
33. |
Atsitrenkimas į tiltą |
Atsitrenkimas į tiltą nustatomas naudojant statinio aukščio vertę (atitinkančią pažemintą vairinę ar stiebą). Apie atsitrenkimą imituoklis praneša bent garsiniu signalu. Jis sumažina laivo greitį. |
Kad būtų galima tai patikrinti, pratybų zonoje turi būti tiltas ir turi būti naudojamas vidaus vandenų elektroninis navigacinis žemėlapis. Tikrinama, ar plaukiant po tiltu, po kuriuo nėra pakankamai vietos praplaukti, į jį atsitrenkiama ir kokios to pasekmės tolesniam imitavimui. Patikrinama, ar pakankamai sumažinus vandens lygį arba padidinus grimzlę galima saugiai praplaukti po tiltu. Tai taip pat patikrinama vizualizacinėje sistemoje. Norint patikrinti, kuriuo savo tašku laivas atsitrenkia į tiltą, jei toks taškas tik vienas, būtina atlikti skirtingus pakartojimus. Šiuo atveju taip pat galima nustatyti, ar į tiltą atsitrenkiama vidurio linija ar išoriniais kraštais. |
x |
|
||||||||
34. |
Pakeliamoji vairinė |
Atsitrenkimo aukštį ir akių aukštį turi būti įmanoma pritaikyti prie tilto padėties. Turėtų būti užtikrinta nenutrūkstamo pakeliamosios vairinės judėjimo galimybė. |
Šio veikiamojo parametro tikrinimo išankstinė sąlyga – turėti tipinį vidaus vandenų kelių laivą, pvz., 110 m ilgio. Bazinį šios funkcijos prieinamumą galima patikrinti pagal tai, ar esama valdymo įtaiso, kuriuo būtų galima keisti tiltelio padėtį. Ši funkcija gali būti išbandyta ant tiltelio ir turi būti patikrinta, ar pozicijas galima pasirinkti savo nuožiūra ir ar judesys yra staigus ar tikroviško greičio. Netoliese paleidus dar vieną savąjį laivą vizualizacinėje sistemoje galima patikrinti, ar ši funkcija prieinama ir jame. Vizualizacinėje sistemoje galima stebėti, ar judant kito savojo laivo pakeliamajai vairinei taip pat juda ir navigaciniai žiburiai bei dieniniai ženklai. |
x |
|
||||||||
35. |
Lynai |
Vizualizacinėje sistemoje turi matytis tiek laivo, tiek lyno dinamika (pvz., atsileidimo laipsnis, elastingumas, svoris, pertrūkiai ir jungtys su knechtais). |
Pratybų zonoje su prieplaukos sienele turi būti tikrinamas švartavimasis su lynu. Jei naudojamas lynas, turi būti patikrinta, ar jis pritvirtintas prie tam tikrų knechto vietų. Lyno trūkimas tikrinamas bandant lynu sustabdyti visu greičiu judantį laivą. Lyno laisvumas tikrinamas sumažinant jėgą ir atstumą. |
x |
|
||||||||
36. |
Inkarai |
Inkarai gali būti nuleidžiami ir ištraukiami. Atsižvelgiama į vandens gylį ir grandinės dinamiką. |
Inkaro funkcija gali būti tikrinama riboto vandens gylio pratybų zonoje naudojant vieną ar kelis inkarus turintį savąjį laivą. Gerai būtų, jei zonoje būtų nuolatinė kintamo linijinio greičio srovė. Nuleisti ir ištraukti inkarą įmanoma tik jei turimi tinkami valdymo elementai. Taip pat reikia patikrinti, ar esama grandinės ilgį rodančių prietaisų. Tikrinama, ar skiriasi inkaro nuleidimo ir ištraukimo greitis. Be to, turi būti tikrinama, ar girdimas reikiamas garsas. Varijuojant vandens gylį turi būti tikrinama, ar gylis turi įtakos inkaro funkcijai. Esant mažam linijiniam srovės greičiui turi būti tikrinama, ar nuleidus inkarą laivas svyruoja ir sustoja. Nepertraukiamai didinant srovę turi būti tikrinama, ar inkaras išlaiko laivą. Jeigu vienas inkaras laivo neišlaiko, turi būti patikrinta, ar išlaiko du inkarai, jei laive jie naudojami du. |
x |
|
||||||||
37. |
Vilkimas (dviejų laivų operacija) |
Vilkimo metu atsižvelgiama į abiejų laivų dinamiką ir lyno jungtį. |
Vilkimo funkcijos pratybų zona gali būti atviros jūros plotas. Be velkančiojo ir velkamojo savųjų laivų būtinas dar vienas laivas (savasis arba transportinis). Pagrindinė vilkimo sąlyga gali būti patikrinta tarp savojo laivo ir kito laivo ištempiant vilkimo lyną. Jei tai neįmanoma, turi būti patikrinta, ar bent yra alternatyvus virtualiojo vilkiko jėgos nustatymo metodas. Patikrinama, ar kaip pagalbinė vilkimo priemonė naudojamas kitas laivas gali pagreitinti velkamąjį savąjį laivą ir inicijuoti pokrypio judesį šoniniu traukimu. Patikrinama, ar velkantysis savasis laivas gali tinkamais manevrais priversti judėti kitą laivą ir jį sustabdyti ir ar kitas laivas gali būti pasukamas šoniniu traukimu. |
x |
|
||||||||
Transportiniai laivai |
|||||||||||||
38. |
Transportinių laivų skaičius |
Reikia turėti ne mažiau kaip dešimt transportinių laivų. |
Patikrinimas turi parodyti, ar į pratybas galima įtraukti reikiamą jų skaičių. |
x |
x |
||||||||
39. |
Transportinių laivų kontrolė |
Transportiniai laivai gali plaukti maršrutais tikroviškai keisdami kursą ir greitį. |
Kontrolės funkcijų prieinamumas turi būti tikrinamas sukuriant naujas pratybas, į kurias įtraukiami transportiniai laivai. |
x |
x |
||||||||
40. |
Judėjimo pobūdis |
Judėjimas gana tolygus. |
Taikoma transportinio laivo kontrolės patikrinimo procedūra. |
x |
x |
||||||||
41. |
Vėjo įtaka |
Transportinis laivas į atitinkamą vėją reaguoja įgydamas dreifo kampą. |
Per pratybas turi būti aktyvintas toks vėjas, kuris parodytų, kaip transportinio laivo dreifo kampas kinta pagal vėjo greitį ir kryptį. |
x |
|
||||||||
42. |
Srovės įtaka |
Transportinis laivas į atitinkamą srovę reaguoja įgydamas dreifo kampą. |
Per pratybas turi būti aktyvinama tokia srovė, kuri parodytų, kaip transportinio laivo dreifo kampas kinta pagal srovės greitį ir kryptį. |
x |
x |
||||||||
43. |
Vaizdo sekcija ir dydis |
Vizualizacinė sistema leidžia matyti išilgai viso horizonto (360°). Horizontalusis matymo laukas gali būti gaunamas pasitelkiant fiksuotą bent 210° vaizdą ir papildomus (-ą) kaitaliojamus (-ą) likusios horizonto dalies vaizdus (-ą). Vertikalusis vaizdas leidžia matyti tokį patį vandens apačioje ir dangaus viršuje vaizdą, koks matomas iš įprastos vairavimo padėties vairinėje. |
Veikiančio imituoklio apžiūra. |
x |
|
||||||||
44. |
Kadro skiriamoji geba |
Skiriamoji geba prilygsta žmogaus akies skiriamajai gebai. Kadravimo dažnis (idealiu atveju > 50 fps, vaizdas bent realistiškas ir vienalytis) užtikrina, kad nebūtų trūkčiojimų. |
Skiriamoji geba turi būti tikrinama apžiūrint. |
x |
|
||||||||
45. |
Vaizdo detalumas ir kokybė |
Vaizdo sistemos atkuriamo vaizdo detalumas turi būti didesnis nei supaprastinto vaizdavimo. Sistema bet kokiomis aplinkybėmis turi atkurti gerą navigacinės zonos vaizdą. |
Vaizdinis modelis patikrinamas apžiūrint. |
x |
|
||||||||
46. |
Vandens paviršius |
Laivo sukeltos bangos priklauso nuo jo linijinio greičio. Atsižvelgiama ir į vandens gylį. Vėjo sukeltos bangos atitinka vėjo kryptį ir greitį. |
Apžiūra turi parodyti, ar laivo sukeltos bangos kinta pagal laivo greitį ir ar vėjo sukeltos bangos kinta pagal vėjo kryptį ir greitį. |
x |
|
||||||||
47. |
Saulė, mėnulis, dangaus kūnai |
Saulės ir mėnulio ciklai atitinka 24 valandų intervalą. Pozicijos gali ne visai atitikti imitavimo vietą ir datą. Naktinio dangaus žvaigždes galima pasirinkti. |
Apžiūra turi parodyti, ar saulę, mėnulį ir dangaus kūnus galima keisti pagal tai, ar reikia, kad būtų diena, naktis ar prieblanda. |
x |
|
||||||||
48. |
Oro sąlygos |
Sukuriami aukštai esantys nejudančių debesų sluoksniai. Be to gali būti vaizduojamas lietus, migla ir rūkas. |
Apžiūra turi parodyti reikiamą detalumo laipsnį. |
x |
|
||||||||
49. |
Aplinkos triukšmas |
Tikroviškai atkuriamas variklių garsas. |
Variklių garsas turi būti tikrinamas ramiomis oro ir jūros sąlygomis, vertinamas visų variklio sukimosi dažnių garsas. Turi būti nustatyta, ar variklio garsas girdimas ir ar jo stiprumas bei pobūdis yra tokie, kokie turi būti. |
x |
x |
||||||||
50. |
Išorinio triukšmo šaltiniai (pvz., variklio triukšmas, garsiniai įspėjamieji signalai ir inkarų garsas). |
Atskiri garsiniai signalai turi būti tikroviški, tačiau negali būti lokalizuoti akustiškai. |
Pirmasis etapas vykdomas nejudančio savojo laivo vairinėje vieną po kito aktyvinant visus turimus garsinius signalus. Vertinama, ar garsinių signalų pobūdis ir stiprumas yra tikroviški. Antruoju etapu tie patys garsiniai signalai aktyvinami kitame laive kaitaliojant atstumą iki to laivo. Turi būti patikrinta, ar leidžiami garsiniai signalai yra tinkami ir ar jų stiprumas teisingai sureguliuotas. Visi naudojami pagalbiniai galios įrenginiai (pvz., inkarai) laivo vairinėje aktyvinami atskirai. Turi būti patikrinta, ar įmanoma iš garso atpažinti jų darbinę būseną. |
x |
|
||||||||
51. |
Išorinis triukšmas (garsiniai signalai) |
Turi būti įmanoma girdėti svetimo laivo garsinius signalus. |
Per pratybas turi būti duotas garso signalas iš svetimo laivo. |
|
x |
||||||||
52. |
Vidinė garsinė informacija |
Tiltelio įrenginių garsiniai signalai skamba tikroviškai, bet sklinda iš imituoklio valdymo pulte įtaisytų garsiakalbių. |
Vienas po kito aktyvinami visi visų vairinės prietaisų garsiniai signalai. Patikrinama, ar signalus skleidžia patys prietaisai ar imituoklio garsiakalbiai ir kiek jų garsas yra tikroviškas. |
x |
|
||||||||
53. |
Klausymasis |
Operatorius turi turėti galimybę klausytis visų iš laivo vairinės sklindančių garsų. |
Imituoklio priemonėmis turi būti patikrinta, ar iš laivo vairinės perduodami garsai yra aiškūs ir suprantami ir ar jų stiprumą galima reguliuoti. |
x |
|
||||||||
54. |
Įrašymas |
Iš laivo vairinės sklindantys garsai įrašomi tuo pačiu metu, kai vykdomas imitavimas. |
Į pratybas įtraukiamas ir radijo ryšys bei garsas. Per pakartojimą įrašas turi būti gerai girdimas, pakartojimas leidžiamas sinchroniškai su imituoklio proceso pakartojimu. |
x |
|
||||||||
55. |
Radiolokatoriaus atitiktis reikalavimams |
Horizontaliojo pelengo kampinių matavimų tikslumas turi atitikti Europos techninę specifikaciją (ETSI) EN 302 194. Turi būti įmanoma identifikuoti poveikį, susijusį su vertikaliu skėsties kampo ribojimu, pvz., plaukiant po tiltais. |
„Vertikalumo“ atitiktis: plaukimo po tiltu imitavimas atsižvelgiant į
|
x |
x |
||||||||
56. |
Skiriamoji geba |
Radaro imituoklis turi kurti tikrovišką radiolokacinį atvaizdą. Radaro imituoklis turi atitikti Standarto ETSI EN 302 194 reikalavimus [1]. |
Skiriamosios gebos tinkamumas įrodomas 1 200 m atstumu: 30 m azimutiniu atstumu vienas nuo kito esantys du objektai turi būti atpažinti kaip du atskiri objektai; 1 200 m atstumu ta pačia kryptimi nutolę du objektai, tarp kurių atstumas 15 m, turi būti atpažinti kaip du skirtingi objektai. |
x |
x |
||||||||
57. |
Savojo laivo ar kito laivo metamas šešėlis |
Šešėlio metimas atitinka trigonometrinį santykį, tačiau nepriklauso nuo laivo dinaminės padėties pokyčių. |
Savojo laivo metamas šešėlis turi būti tikrinamas priartinant plūdurą ir nustatant atstumą, kuriam esant plūdurą paslepia laivapriekis. Šis atstumas turi būti tikroviškas. Kito laivo metamas šešėlis turi būti tikrinamas du laivus nukreipiant ta pačia kryptimi. Už didesnio laivo atsidūrusio mažesnio laivo radiolokatoriaus monitoriuje neturi matytis. |
x |
x |
||||||||
58. |
Trukdžiai dėl jūros ir lietaus |
Atitinkamai sureguliavus filtrus jų poveikis atitinka patvirtintų realių prietaisų amplitudę. |
Vertinimas atliekamas įjungiant ir sureguliuojant filtrus. |
x |
x |
||||||||
59. |
Klaidinantys aidai |
Sukuriami klaidinantys aidai. Be to, daugybinių aidų dažnis keičiasi priklausomai nuo atstumo, kaip tikrovėje. |
Per pratybas su keliais svetimais laivais klaidinantys aidai turi matytis. Per patikrinimą stebėtojas turi ieškoti trukdžių ir daugybinių aidų. |
x |
x |
||||||||
60. |
Vandens gylis |
Dugno topografija išsamiai apibūdinama izobatėmis ir gylio zondavimo rezultatais arba bet kuria kita didele skiriamąja geba pasižyminčia forma, jei turima atitinkamų duomenų. |
Plaukiant per tikrinti numatytą zoną, reikia žiūrėti, ar echoloto rodomos vertės tikroviškos. |
x |
|
||||||||
61. |
Srovė |
Srovė gali būti savo nuožiūra apibrėžta bent dvimačių vektorių didelės skiriamosios gebos laukais, atsižvelgiant į laivo dydį ir zoną. |
Srovės poveikis turi būti patikrintas leidžiant savajam laivui dreifuoti upėje. Laivas pasroviui turi judėti tikroviškai. |
x |
x |
||||||||
62. |
Potvyniai ir atoslūgiai |
Potvynio ir atoslūgio duomenys pateikiami stambia erdvine, laikine ar abiejų rūšių skiriamąja geba. |
Potvynio ir atoslūgio poveikis plūduriuojantiems objektams gali būti įvertinamas imituojant pasirinktiną nedidelį plūduriuojantį objektą be varos ar kitų jėgų (vėjo ar lynų) veikimo. Keičiant dienos laiką galima patikrinti, ar potvynio ir atoslūgio srovė ir vandens lygis priklauso nuo laiko ir yra tikroviški. Vandens lygis gali būti matomas tiesiai echolote, registruojamas visą parą ir lyginamas su išmatuotais ar apskaičiuotais duomenimis. |
x |
|
||||||||
63. |
Vėjas |
Gali būti apibrėžti ir lokaliai koreguojami svyravimai ir vėjo vektoriaus laukai. |
Jei laive įrengtas anemometras, ant tiltelio esantis prietaisas turi parodyti santykinį vėjo greitį ir kryptį. Turi būti patikrinta įvairių tipų vėjo laukų įtaka laivo dinamikai. |
x |
|
||||||||
64. |
Nejudančių objektų dvimačiai ir trimačiai modeliai |
Dvimačiai pakaitalai leidžiami tik tolimų objektų atveju ir nėra atpažįstami. |
Laivui judant po visą imituojamąjį plotą, kuris turi būti patvirtintas, stebimi nejudantys objektai. Galima nustatyti, kokiu atstumu ir kokiu būdu sumažėja detalumo laipsnis ir ar naudojami dvimačiai modeliai. |
x |
|
||||||||
65. |
Nejudančių objektų detalumo laipsnis |
Didelis detalumo laipsnis gali užtikrinti tikroviškus objektus, bet ir supaprastinti variantai yra atpažįstami iš formos ir paviršiaus. |
Įkeliama vertinti numatyta pratybų zona ir nustatomas savasis laivas. Pirmiausia būtina patikrinti, ar visi navigaciniu požiūriu svarbūs objektai yra atpažinti. Vaizdas iš pirmo žvilgsnio turi atrodyti tikroviškas. |
x |
|
||||||||
66. |
Judamų objektų dieniniai ir naktiniai modeliai |
Tamsoje bet kuris objektas gali būti apšviestas. Navigaciniu požiūriu svarbūs šviesos šaltiniai gali skleisti iš anksto nustatytų savybių šviesą. |
Įkeliama vertinti numatyta pratybų zona ir nustatomas savasis laivas. Nustatytas imitavimo laikas – vidurnaktis. Reikia patikrinti, ar visi navigaciniu požiūriu svarbūs objektai yra apšviesti tikroviškai. Be to, reikia patikrinti, ar apšviesti ir kiti objektai. Instruktorius įjungia ir išjungia numatytų objektų apšvietimą, jei imituoklio programinė įranga šią funkciją turi. |
x |
|
||||||||
67. |
Judamų objektų dvimačiai ir trimačiai modeliai |
Dvimačiai objektai naudojami tik fone (dideliu atstumu), kad būtų vos matomi. Kitur naudojami trimačiai modeliai. |
Įkeliama vertinti numatyta pratybų zona ir pasirenkamas savasis laivas. Navigacija vykdoma visoje pratybų zonoje; tuo pačiu metu naudojami turimi judami objektai, jie stebimi ir vertinami siekiant nustatyti, ar į stebėtoją atgręžti jų plokštieji paviršiai. |
x |
|
||||||||
68. |
Detalumo laipsnis |
Jei detalumo laipsnis geresnis, matomi tikroviški objektai, nors formos ir paviršiai atrodo supaprastinti. |
Savasis laivas plaukia savo nuožiūra pasirinktoje veikimo zonoje. Naudojami vertinti galimi judami objektai. Jie turi atrodyti tikroviškai. |
x |
|
||||||||
69. |
Žiburių ir dieninių signalų nustatymas |
Rodomi žiburiai ir signalai gali būti įjungiami kiekvienas atskirai, t. y. visi žiburiai ir signalai atskirai saugomi duomenų bazėje ir išdėstomi pagal tikro laivo reikalavimus ir naudojamam laivui taikomas taisykles. |
Bet kurioje pratybų zonoje savasis laivas naudojamas arti transportinio laivo. Jei įmanoma, operatorius transportiniame laive įjungia visų rūšių dieninius signalus ir eismo žiburius. Jeigu imituoklis leidžia, vietoje transportinio laivo naudojamas kitas savasis laivas. Antrajame savajame laive taip pat įjungiami visų rūšių žiburiai ir dieniniai signalai. Pirmojo savojo laivo vairinėje bus tikrinama, kurie žiburiai ir dieniniai signalai matomi abiejuose kituose laivuose. |
x |
|
||||||||
70. |
Dieniniai ir naktiniai modeliai |
Šviesos šaltiniai gali blyksėti pagal tam tikras charakteristikas. |
Savasis laivas plaukioja veikimo zonoje. Nustatytas imitavimo laikas – 24:00 val. Naudojami visi vertinti galimi judami objektai. Jei įmanoma, operatorius įjungia visus prieinamus objektuose įtaisytus šviesos šaltinius, kad būtų galima atlikti apžiūrą. |
x |
|
||||||||
71. |
Radiolokatoriaus atšvaito geba |
Radiolokacinio atvaizdo aidas turi būti tikroviškas ir priklausyti nuo žiūrėjimo kampo. |
Turi būti patikrinta, ar atspindimųjų objektų aidas tikroviškas. |
x |
x |
||||||||
72. |
Bangų ir kritulių sukeltas aidas |
Jūros sąlygų aidai registruojami kaip tipiniai bangų modeliai, kurie apima ir jūros sąlygų lygių intervalą. Kritulių keliami aidai rodomi tikroviškai. |
Jūros sąlygų aidai turi būti tikrinami įvedant skirtingo aukščio ir krypčių bangas. Tikrinami kritulių keliami aidai. |
x |
x |
||||||||
73. |
Bangos |
Jūros sąlygas ir bangų kryptį galima koreguoti. Laivas juda tikroviškai. |
Turi būti patikrinta, ar laivo judėjimas kinta priklausomai nuo jūros sąlygų. Bangų kryptis ir aukštis turi būti matomi. |
x |
|
||||||||
74. |
Krituliai |
Visos oro sąlygos (ribotas matomumas, krituliai, išskyrus žaibą, ir debesų struktūros) turi būti matomos sutapdintame atvaizde. |
Turi būti atliekama apžiūra siekiant patikrinti, ar galima sumažinti matomumą. |
x |
|
||||||||
75. |
Diagramos vaizdas |
Informacijos teikimo veiksena nustatyta vidaus vandenų ECDIS turi atitikti naujausią standartą, paskelbtą Europos Sąjungos (Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 909/2013) arba Centrinės laivybos Reinu komisijos (CCNR) (CCNR vidaus vandenų ECDIS 2.3 redakciją arba atnaujintą pastarosios redakciją). |
Turi būti patikrinta, ar ECDIS programinė įranga yra sertifikuota ir ar naudojamas vidaus vandenų elektroninis navigacinis žemėlapis. |
x |
|
||||||||
76. |
Matavimo vienetai |
Imituoklis turi naudoti Europos vidaus vandenų kelių navigacijos vienetus (km, km/h). |
Rodomi vienetai turi būti įvertinti. |
x |
x |
||||||||
77. |
Kalbos parinktys |
Naudojama ta kalba, kuria laikomas egzaminas, ir (arba) anglų kalba. |
Turi būti patikrinta prietaisų kalba. |
x |
x |
||||||||
78. |
Pratybų skaičius |
Turi būti užtikrinta galimybė kurti, kaupti ir leisti įvairias pratybas ir jas turi būti galima koreguoti vyksmo metu. |
Turi būti atliekamos įvairios operacijos. |
x |
x |
||||||||
79. |
Savųjų laivų skaičius |
Kiekvienam tilteliui galima įkelti atskirą savąjį laivą. |
Atskiros pratybos demonstruojamos ant kelių tiltelių (atitinkamais atvejais). |
x |
|
||||||||
80. |
Duomenų saugojimas |
Visos imitavimo vertės, reikalingos imitavimui peržiūrėti, įskaitant kandidato pasirodymo vaizdo ir garso įrašą, turi būti saugomos. |
Pradėjus imitavimą pradedamas vykdyti išsaugojimas. Imitavimas įkeliamas iš naujo ir peržiūrimas siekiant įsitikinti, kad prieinami visi įrašyto imitavimo proceso duomenys. |
x |
x |
||||||||
81. |
Rodomo egzamino išsaugojimas |
Turi būti užtikrinta galimybė peržiūrėti egzaminą operatoriaus kabinoje arba rezultatų aptarimo stotyje. Radijo ryšio pranešimus turi būti galima įrašyti. |
Pratybos turi būti peržiūrėtos. |
x |
x |
II. ADMINISTRACINĖS TVARKOS, TAIKOMOS TVIRTINANT LAIVO VALDYMO IMITUOKLIUS IR RADIOLOKATORIŲ IMITUOKLIUS, STANDARTAI
I. Imituoklių, naudojamų laikant Direktyvos (ES) 2017/2397 17 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose nurodytus egzaminus, patvirtinimo tvarka
1. |
Subjektas, naudojantis imituoklius kompetencijai vertinti, turi valstybės narės kompetentingai institucijai pateikti patvirtinimo prašymą, kuriame nurodo:
|
2. |
Kompetentinga institucija užtikrina, kad atitiktis imituoklių techniniuose ir funkciniuose standartuose nurodytiems būtiniesiems reikalavimams būtų patikrinta pagal kiekvienam reikalavimų punktui skirtą patikrinimo procedūrą. Šiai užduočiai atlikti kompetentinga institucija pasitelkia nuo mokymo programą vykdančio subjekto nepriklausančius ekspertus. Ekspertai dokumentuoja atitikties kiekvienam reikalavimų punktui patikrinimą. Jei patikrinimo procedūros rezultatai patvirtina atitiktį reikalavimams, kompetentinga institucija imituoklį patvirtina. Patvirtinimo dokumente nurodoma, kokiam konkrečiam kompetencijos vertinimui imituoklį galima naudoti. |
II. Pranešimas apie patvirtinimą ir kokybės standartų sistema
1. |
Kompetentinga imituoklių tvirtinimo institucija apie imituoklio patvirtinimą praneša Europos Komisijai ir kiekvienai susijusiai tarptautinei organizacijai, nurodydama bent šią informaciją:
|
2. |
Direktyvos (ES) 2017/2397 27 straipsnyje nurodytos kokybės vertinimo ir užtikrinimo sistemos tikslais kompetentingos institucijos saugo I skirsnio 1 dalies a punkte nurodytus prašymus ir I skirsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus. |
(1) Svetimi laivai yra visiškai valdomi imituoklio ir jų judėjimo pobūdis gali būti kur kas paprastesnis nei savojo laivo.
(2) Savasis laivas – imituoklyje esantis objektas, visiškai kontroliuojamas žmogaus ir vizualiai perteikiantis scenarijų.
IV PRIEDAS
SVEIKATOS BŪKLĖS TINKAMUMO STANDARTAI
SU SVEIKATOS SUTRIKIMAIS SUSIJĘ SVEIKATOS BŪKLĖS (BENDROS FIZINĖS BŪKLĖS, REGOS IR KLAUSOS) TINKAMUMO KRITERIJAI
Įvadas
Sveikatos būklę tikrinantis gydytojas turėtų atsižvelgti į tai, kad neįmanoma sudaryti išsamaus sveikatos būklės tinkamumo kriterijų sąrašo, į kurį būtų įtraukti visi įmanomi sveikatos sutrikimai ir jų pasireiškimo bei numatomos eigos variantai. Principus, kuriais remiantis sudaryta toliau pateikta lentelė, dažnai įmanoma ekstrapoliacijos būdu pritaikyti ir į ją neįtrauktiems sveikatos sutrikimams. Sprendimai dėl sveikatos būklės tinkamumo tais atvejais, kai yra koks nors sveikatos sutrikimas, grindžiami kruopščiu klinikiniu vertinimu bei analize ir priimant tokį sprendimą turi būti atsižvelgta į šiuos aspektus:
• |
tinkama sveikatos būklė, kuri apima tinkamą fizinę ir psichologinę būklę, reiškia, kad vidaus vandenų laive dirbantis asmuo neserga jokia liga ir neturi negalios, dėl kurių jis nėra pajėgus
|
• |
išvardyti sveikatos sutrikimai yra įprasti sutrikimų, dėl kurių įgulos narių sveikatos būklė gali būti netinkama, pavyzdžiai. Šis sąrašas taip pat gali būti naudojamas atitinkamiems sveikatos būklės tinkamumo normatyvams nustatyti. Pateikti kriterijai gali būti tik gairės gydytojams ir negali pakeisti pagrįstos medicininės išvados; |
• |
sveikatos sutrikimų poveikis darbo ir gyvenimo vidaus vandenų laive kokybei labai skiriasi, priklausomai nuo sutrikimo raidos ir gydymo galimybių. Priimant sprendimą dėl sveikatos būklės tinkamumo turi būti remiamasi žiniomis apie konkretų sveikatos sutrikimą ir jo pasireiškimą apžiūrimam asmeniui; |
• |
jei sveikatos būklės tinkamumas negali būti visiškai patvirtintas, gali būti imtasi sveikatos sutrikimo poveikio švelninimo priemonių ir asmens darbo apribojimų su sąlyga, kad tai nepakenks navigacijos saugai. Poveikio švelninimo priemonių ir darbo apribojimų sąrašas pateikiamas šio teksto išnašoje. Prireikus nuoroda į tas poveikio švelninimo priemones ir darbo apribojimus daroma sveikatos būklės tinkamumo kriterijų aprašuose. |
Lentelė išdėstyta taip:
1 stulpelis. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tarptautinės ligų klasifikacijos 10-ojo pataisyto leidimo (ICD10) kodai. Šie kodai padeda atlikti analizę ir ypač kaupti duomenis tarptautiniu mastu.
2 stulpelis. Bendrinis sveikatos sutrikimo arba sutrikimų grupės pavadinimas ir trumpa pastaba dėl sutrikimo reikšmės darbui vidaus vandenų laivuose.
3 stulpelis. Sveikatos būklės tinkamumo kriterijai, pagal kuriuos priimamas sprendimas, kad sveikatos būklė nėra tinkama.
4 stulpelis. Sveikatos būklės tinkamumo kriterijai, pagal kuriuos priimamas sprendimas, kad asmuo gali bet kuriuo metu vykdyti paskirtas užduotis.
Pateikti du priedėliai:
1 priedėlis dėl regos įvertinimo kriterijų (diagnostinis kodas H 0059),
2 priedėlis dėl klausos įvertinimo kriterijų (diagnostinis kodas H 68–95).
ICD 10 diagnostiniai kodai |
Sveikatos sutrikimas Pagrindas taikyti kriterijus |
Asmens sveikatos būklė netinkama paskirtoms užduotims bet kuriuo metu vykdyti
|
Asmuo gali bet kuriuo metu vykdyti paskirtas užduotis. |
||||||
A 00–B99 |
INFEKCIJOS |
|
|
||||||
A 00–09 |
Žarnyno infekcija Kitų asmenų užkrėtimas, pasikartojimas |
T – jei nustatoma dar krante (pasireiškia simptomai arba laukiama tyrimo dėl užkrato nešiotojo statuso rezultatų) arba, jei užkrato nešiotojo statusas patvirtintas, kol bus įrodytas užkrato išnaikinimas. |
Jei nėra jokių įtakos darbo saugai turinčių simptomų. |
||||||
A 15–16 |
Kvėpavimo organų tuberkuliozė Kitų asmenų užkrėtimas, pasikartojimas |
T – jei teigiamas atrankinės patikros testas arba yra atitinkama ligos istorija, kol bus atlikti tyrimai; jei aptikta infekcija, kol gydymu bus stabilizuota būklė ir patvirtinta, kad nėra užkrečiamumo. P – atkryčio atveju arba jei padaryta didelė liekamoji žala. |
Sėkmingai užbaigus gydymo kursą. |
||||||
A 50–64 |
Lytiškai plintančios infekcijos Ūmus būklės pablogėjimas, pasikartojimas |
T – jei nustatoma dar krante, kol bus patvirtinta diagnozė, paskirtas gydymas ir sėkmingai užbaigtas gydymo kursas. P – jei yra nepagydomų būklę bloginančių vėlai pasireiškusių komplikacijų. |
Jei nėra jokių įtakos darbo saugai turinčių simptomų. |
||||||
B 15 |
Hepatitas A Galima užsikrėsti per užkrėstą maistą arba vandenį. |
T – kol praeina gelta arba sugrįžta fizinis pajėgumas. |
Jei nėra jokių įtakos darbo saugai turinčių simptomų. |
||||||
B 16–19 |
Hepatitas B Galima užsikrėsti per kraują ar kitus kūno skysčius; nuolatinio kepenų būklės pablogėjimo ir kepenų vėžio rizika |
T – kol praeina gelta arba sugrįžta fizinis pajėgumas. P – jei yra išliekantis kepenų būklės pablogėjimas, kurio simptomai turi įtakos darbo saugai arba kuris gali sukelti komplikacijų. |
Jei nėra jokių įtakos darbo saugai turinčių simptomų, sveikatos būklė laikoma tinkama ne ilgesnį kaip dvejų metų laikotarpį. |
||||||
|
Hepatitas C Užsikrečiama per kraują ar kitus kūno skysčius; nuolatinio kepenų būklės pablogėjimo rizika |
T – kol praeina gelta arba sugrįžta fizinis pajėgumas. P – jei yra išliekantis kepenų būklės pablogėjimas, kurio simptomai turi įtakos darbo saugai arba kuris gali sukelti komplikacijų. |
Jei nėra jokių įtakos darbo saugai turinčių simptomų. |
||||||
B 20–24 |
ŽIV+ Galima užsikrėsti per kraują ar kitus kūno skysčius; ŽIV sukeltos ligos ar AIDS |
T – jei informuotumas apie sutrikimą pakankamas ir griežtai laikomasi gydymo rekomendacijų. P – jei susergama nepagydoma būklę bloginančia ŽIV sukelta liga; jei pasireiškia nuolatinis būklę bloginantis šalutinis vaistų poveikis. |
Jei nėra jokių įtakos darbo saugai turinčių simptomų, sveikatos būklė laikoma tinkama ne ilgesnį kaip dvejų metų laikotarpį. |
||||||
A 00–B 99 Neišvardyta atskirai. |
Kitos infekcijos Asmens būklės blogėjimas, kitų asmenų užkrėtimas |
T – jei infekcija sunki ir yra didelė kitų asmenų užkrėtimo rizika. P – jei nuolat išlieka kartotinio būklės blogėjimo arba infekcijos atsinaujinimo tikimybė. |
Jei nėra jokių įtakos darbo saugai turinčių simptomų. |
||||||
C00–48 |
VĖŽYS |
|
|
||||||
C 00–48 |
Piktybinės neoplazmos, įskaitant limfomą, leukemiją ir susijusias ligas Pasikartojimas, ypač ūmios komplikacijos, pvz., kraujavimo padaryta žala |
T – kol atliekami tyrimai, taikomas gydymas ir vertinamos prognozės. P – nuolatinis būklės blogėjimas, kurio simptomai turi įtakos darbo saugai arba kuris pasižymi didele pasikartojimo tikimybe. |
Jei nėra jokių įtakos darbo saugai turinčių simptomų. Turi būti patvirtinta oficialiu specialisto vertinimu. |
||||||
D 50–89 |
KRAUJO LIGOS |
|
|
||||||
D 50–59 |
Anemija / hemoglobinopatija Sumažėjęs fizinis pajėgumas; epizodinės eritrocitų anomalijos |
T – kol hemoglobino kiekis normalizuojasi arba stabilizuojasi. P – sunkios pasikartojančios arba užsitęsusios anemijos atveju arba jei yra sveikatos būklę bloginančių nepašalinamų simptomų, atsiradusių dėl eritrocitų irimo. |
Jei nėra jokių įtakos darbo saugai turinčių simptomų. |
||||||
D 73 |
Splenektomija (daryta chirurginė operacija) Padidėjęs imlumas tam tikroms infekcijoms |
T – kol užbaigiamas klinikinis gydymas ir grįžta fizinis pajėgumas. |
Jei nėra jokių įtakos darbo saugai turinčių simptomų. |
||||||
D 50–89 Neišvardyta atskirai. |
Kitos kraujo ir kraujodaros organų ligos Įvairūs: anomalaus kraujavimo kartojimasis, taip pat galbūt sumažėjęs fizinis pajėgumas ar atsparumas infekcijoms. |
T – kol atliekami tyrimai. P – jei yra lėtinių kraujo krešėjimo sutrikimų. |
Kiekvienas atvejis vertinamas atskirai. |
||||||
E 00–90 |
ENDOKRININIAI IR MEDŽIAGŲ APYKAITOS SUTRIKIMAI |
||||||||
E 10 |
Diabetas, kai vartojamas insulinas Ūmus būklės pablogėjimas dėl hipoglikemijos; komplikacijos, atsiradusios sutrikus gliukozės kiekio kraujyje kontrolei; padidėjusi regos, neurologinių ir kardiologinių problemų tikimybė |
T – jei:
P – jei kontrolė prasta arba nesilaikoma gydymo nurodymų; jei būta hipoglikemijos atvejų arba yra dingęs hipoglikemijos požymių pajutimas; jei yra būklę bloginančių diabeto komplikacijų. |
Kiekvienas atvejis vertinamas atskirai, taikant ne ilgesnio kaip 5 metų laikotarpio apribojimą. Jei nustatoma, kad kontrolė tinkama, griežtai laikomasi gydymo rekomendacijų ir gerai juntami hipoglikemijos požymiai. Galima nurodyti taikyti *** išnašoje nurodytą 04 apribojimą. |
||||||
E 11–14 |
Diabetas, negydomas insulinu Vartojami kiti vaistai. Būtinybė pereiti prie insulino vartojimo, padidėjusi regos, neurologinių ir kardiologinių problemų tikimybė |
T – jei:
|
Jei sveikatos būklė stabili ir nėra ją bloginančių komplikacijų, ji laikoma tinkama ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį. |
||||||
Diabetas, negydomas insulinu Gydomas tik dieta. Būtinybė pereiti prie insulino vartojimo, padidėjusi regos, neurologinių ir kardiologinių problemų tikimybė |
T – jei:
|
Jei sveikatos būklė stabili ir nėra ją bloginančių komplikacijų, ji laikoma tinkama ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį. |
|||||||
E 65–68 |
Nutukimas / normų neatitinkanti kūno masė (per didelė arba per maža) Pačiam asmeniui kylanti nelaimingo atsitikimo rizika, sumažėjęs judumas ir fizinis pajėgumas atliekant įprastas ir avarines užduotis; padidėjusi diabeto, arterijų ligų ir artrito tikimybė |
T – jei nepajėgiama atlikti saugai svarbių užduočių, jei prasti gebėjimų ar fizinio krūvio testo rezultatai, jei kūno masės indeksas (KMI) ≥ 40 (3 laipsnio nutukimas). P – jei nepajėgiama atlikti saugai svarbių užduočių; jei prasti gebėjimų ar fizinio krūvio testo rezultatai ir nepavyksta jų pagerinti. |
Asmens gebėjimai veikti įprastomis ir avarinėmis aplinkybėmis pakankami, kad galėtų vykdyti paskirtas saugai svarbias užduotis. Galima nurodyti taikyti *** išnašoje nurodytus 07 ir (arba) 09 apribojimus. |
||||||
E 00–90 Neišvardyta atskirai. |
Kitos endokrininės ir medžiagų apykaitos ligos (skydliaukės, antinksčių, įskaitant Adisono ligą, hipofizės, kiaušidžių, sėklidžių) Atsinaujinimo arba komplikacijų tikimybė |
T – kol atliekami tyrimai, jei kontrolė pakankama ir laikomasi gydymo nurodymų; iki vienų metų po pradinės diagnozės arba atkryčio, atliekant reguliarų tikrinimą. P – jei būklė toliau blogėja, reikia dažnai koreguoti vaistus arba jei yra didelė sunkių komplikacijų tikimybė. |
Kiekvienas atvejis vertinamas atskirai, jei vaistų parinktis stabili ir nereikia dažno būklės tikrinimo, jei būklė neblogėja, o komplikacijų tikimybė labai maža. |
||||||
F 00–99 |
PSICHIKOS, KOGNITYVINIAI IR ELGESIO SUTRIKIMAI |
||||||||
F10 |
Piktnaudžiavimas alkoholiu (priklausomybė) Atkryčiai, nelaimingi atsitikimai, permaininga elgsena / saugos reikalavimų nepaisymas |
T – kol atliekami tyrimai, jei kontrolė pakankama ir laikomasi gydymo nurodymų; iki vienų metų po pradinės diagnozės arba atkryčio, atliekant reguliarią peržiūrą. P – jei priklausomybė išliekanti arba pasireiškia gretutinė liga, yra progresavimo arba kartojimosi darbe tikimybė. |
Trejus metus iš eilės sveikatos būklė laikoma ne ilgesnį kaip vienų metų laikotarpį, taikant *** išnašoje nurodytus 04 ir 05 apribojimus. Po to sveikatos būklė laikoma tinkama trejus metus, taikant *** išnašoje nurodytus 04 ir 05 apribojimus. Po to sveikatos būklė laikoma tinkama netaikant jokių apribojimų dvejus, trejus ir penkerius metus iš eilės, jei nėra atkryčio ir nepasireiškia gretutinės ligos ir jei kiekvieno laikotarpio pabaigoje atliekamas kraujo tyrimas nerodo nieko blogo. |
||||||
F 11–19 |
Priklausomybė nuo narkotikų vartojimo / nuolatinis piktnaudžiavimas, įskaitant tiek neteisėtų narkotikų vartojimą, tiek priklausomybę nuo receptinių vaistų Atkryčiai, nelaimingi atsitikimai, permaininga elgsena / saugos reikalavimų nepaisymas |
T – kol atliekami tyrimai, jei kontrolė pakankama ir laikomasi gydymo nurodymų; iki vienų metų po pradinės diagnozės arba atkryčio, atliekant reguliarią peržiūrą. P – jei priklausomybė išliekanti arba pasireiškia gretutinė liga, yra progresavimo arba kartojimosi darbe tikimybė. |
Trejus metus iš eilės sveikatos būklė laikoma ne ilgesnį kaip vienų metų laikotarpį, taikant *** išnašoje nurodytus 04 ir 05 apribojimus. Po to sveikatos būklė laikoma tinkama trejus metus, taikant *** išnašoje nurodytus 04 ir 05 apribojimus. Po to sveikatos būklė laikoma tinkama netaikant jokių apribojimų dvejus, trejus ir penkerius metus iš eilės, jei nėra atkryčio ir nepasireiškia gretutinės ligos ir jei kiekvieno laikotarpio pabaigoje atliekamas kraujo tyrimas nerodo nieko blogo. |
||||||
F 20–31 |
Psichozė (ūmi) – organinė, šizofreninė ar kitokios ICD nurodytos kategorijos; bipoliniai (maniakiniai depresiniai) sutrikimai. Pasikartojantys epizodai, per kuriuos pakinta suvokimas / pažinimas, gali įvykti nelaimingų atsitikimų, elgesys tampa permainingas ir nesaugus. |
Po vienkartinio provokuojamųjų veiksnių sukelto epizodo: T – kol atliekami tyrimai, jei kontrolė pakankama ir laikomasi gydymo nurodymų; iki trijų mėnesių po pradinės diagnozės. |
Jei denio įgulos narys nepraradęs sveikos nuovokos, laikosi gydymo nurodymų ir nepatiria šalutinio vaistų poveikio, jo sveikatos būklė laikoma tinkama, tačiau turi būti taikomas *** išnašoje nurodytas 04 apribojimas. Galima nurodyti taikyti *** išnašoje nurodytą 05 apribojimą. Sveikatos būklė laikoma tinkama ir netaikomi jokie apribojimai vienerius metus po epizodo su sąlyga, kad visuomet įmanoma išvengti provokuojamųjų veiksnių ir tai bus daroma. Laikotarpiai: pirmuosius dvejus metus – šeši mėnesiai, kitus penkerius metus – vieni metai. |
||||||
|
Po vienkartinio epizodo be jokių provokuojamųjų veiksnių arba daugiau nei vieno epizodo, sukelto provokuojamųjų veiksnių arba be jų: T – kol atliekami tyrimai, jei kontrolė pakankama ir laikomasi gydymo nurodymų; iki dvejų metų po paskutinio epizodo. P – jei būta daugiau nei vieno epizodo arba jei išlieka pasikartojimo tikimybė; jei neatitinkama sveikatos būklės tinkamumo kriterijų su apribojimais arba be jų. |
Jei dvejus metus nevartota vaistų ir nebuvo atkryčio: sveikatos būklė laikoma tinkama su sąlyga, kad medicinos specialistas nustatė, jog priežastis gali būti neabejotinai pripažinta laikina ir atkrytis labai mažai tikėtinas. |
|||||||
F 32–38 |
Nuotaikos / afektiniai sutrikimai Didelis nerimas, depresija arba bet koks kitas psichikos sutrikimas, kuris gali trukdyti tinkamai atlikti užduotis Sutrikimo pasikartojimas, sumažėjęs darbingumas, ypač avarinėmis aplinkybėmis |
T – jei sutrikimas ūmus, atliekami tyrimai arba jei atsiranda būklę bloginančių simptomų ar šalutinis vaistų poveikis. P – jei išlieka arba kartojasi būklę bloginantys simptomai. |
Asmeniui visiškai pasveikus ir išsamiai išnagrinėjus jo atvejį, priklausomai nuo nuotaikos sutrikimo ypatybių ir sunkumo gali būti pateikta išvada, kad sveikatos būklė yra tinkama. Laikotarpiai: pirma dveji metai, šeši mėnesiai, galima nurodyti taikyti *** išnašoje nurodytus 04 ir (arba) 07 apribojimus; paskui penkeri metai, vieni metai. |
||||||
Nuotaikos / afektiniai sutrikimai Nedideli ar reakciniai nerimo / depresijos simptomai. Sutrikimo pasikartojimas, sumažėjęs užduočių atlikimo veiksmingumas, ypač avarinėmis aplinkybėmis |
T – kol išnyksta simptomai ir nustojama vartoti vaistus. P – jei išlieka arba kartojasi būklę bloginantys simptomai. |
Jei nebėra būklę bloginančių simptomų arba vaistų šalutinio poveikio. Galima nurodyti taikyti *** išnašoje nurodytus 04 ir (arba) 07 apribojimus. |
|||||||
F 00–99 Neišvardyta atskirai. |
Kiti sutrikimai pvz., asmenybės, dėmesio (ADHD), raidos (pvz., autizmas) sutrikimai. Blogiau atliekamos užduotys, sumažėjęs patikimumas ir poveikis santykiams su kitais |
P – jei manoma, kad sutrikimas gali turėti saugai svarbių padarinių. |
Jei nenumatyta jokio darbe pasireiškiančio neigiamo poveikio. Jei per ankstesnius tarnybos laikotarpius yra buvę incidentų, galima nurodyti taikyti *** išnašoje nurodytus 04 ir (arba) 07 apribojimus. |
||||||
G 00–99 |
NERVŲ SISTEMOS LIGOS |
||||||||
G 40–41 |
Vienkartinis priepuolis Priepuolių daroma žala laivui, kitiems asmenims ir sau pačiam |
Vienkartinis priepuolis T – kol atliekami tyrimai ir vienus metus po priepuolio. |
Praėjus vieniems metams po priepuolio tinkamai pritaikius vaistus, sveikatos būklė laikoma tinkama, tačiau turi būti taikomas *** išnašoje nurodytas 04 apribojimas. Sveikatos būklė laikoma tinkama ir netaikomi jokie apribojimai praėjus vieniems metams po priepuolio ir vieniems metams po gydymo pabaigos. |
||||||
Epilepsija be provokuojamųjų veiksnių (daugybiniai priepuoliai) Priepuolių daroma žala laivui, kitiems asmenims ir sau pačiam |
T – kol atliekami tyrimai ir dvejus metus po paskutinio priepuolio. P – pasikartojantys priepuoliai, kurių vaistai nepadeda kontroliuoti. |
Jei nebevartojama vaistų arba vaistai tinkamai pritaikyti ir laikomasi gydymo nurodymų, sveikatos būklė laikoma tinkama, tačiau turi būti taikomas *** išnašoje nurodytas 04 apribojimas. Sveikatos būklė laikoma tinkama be jokių apribojimų, jei priepuoliai nesikartoja ir vaistų nevartojama mažiausiai dešimt metų. |
|||||||
Epilepsija, išprovokuota alkoholio, vaistų, galvos traumos (daugybiniai priepuoliai) Priepuolių daroma žala laivui, kitiems asmenims ir sau pačiam |
T – kol atliekami tyrimai ir dvejus metus po paskutinio priepuolio. P – pasikartojantys priepuoliai, kurių vaistai nepadeda kontroliuoti. |
Jei nebevartojama vaistų arba vaistai tinkamai pritaikyti ir laikomasi gydymo nurodymų, sveikatos būklė laikoma tinkama, tačiau turi būti taikomas *** išnašoje nurodytas 04 apribojimas. Sveikatos būklė laikoma tinkama be jokių apribojimų, jei priepuoliai nesikartoja ir vaistų nevartojama mažiausiai penkerius metus. |
|||||||
G 43 |
Migrena (dažni nedarbingumą sukeliantys priepuoliai) Tokių priepuolių pasikartojimo tikimybė |
P – jei dažni nedarbingumą sukeliantys priepuoliai. |
Nenumatyta jokio darbe pasireiškiančio nedarbingumą sukeliančio neigiamo poveikio. Jei per ankstesnius tarnybos laikotarpius incidentų nėra buvę. |
||||||
G 47 |
Miego apnėja Nuovargis ir miego epizodai darbo metu |
T – kol bus pradėtas ir sėkmingai tris mėnesius taikomas gydymas. P – jei gydymas nesėkmingas arba nesilaikoma jo nurodymų. |
Jei įrodoma, kad gydymas veiksmingas tris mėnesius. Kas šešis mėnesius atliekami atitikties vertinimai. Galima nurodyti taikyti *** išnašoje nurodytą 05 apribojimą. |
||||||
Narkolepsija Nuovargis ir miego epizodai darbo metu |
T – jei gydymu būklė kontroliuojama mažiausiai dvejus metus. P – jei gydymas nesėkmingas arba nesilaikoma jo nurodymų. |
Jei specialistas patvirtina, kad gydymu išlaikoma visiška būklės kontrolė mažiausiai dvejus metus, sveikatos būklė laikoma tinkama, tačiau turi būti taikomas *** išnašoje nurodytas 04 apribojimas. |
|||||||
G 00–99 Neišvardyta atskirai. |
Kitos organinių pakitimų sukeltos nervų ligos pvz., išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga. Pasikartojimas / progresavimas; raumenų jėgos, pusiausvyros, koordinacijos ir judumo sumažėjimas |
T – kol atliekami tyrimai, jei būklė pakankamai kontroliuojama ir laikomasi gydymo nurodymų. P – jei sumažėję pajėgumai turi įtakos darbo saugai arba kliudo atitikti fizinio pajėgumo reikalavimus. |
Kiekvienas atvejis vertinamas atskirai remiantis darbe ir avarinėse situacijose keliamais reikalavimais, konsultuojantis su neurologu psichiatru. |
||||||
R 55 |
Sinkopė ir kiti sąmonės sutrikimai Pasikartojantys epizodai, per kuriuos kyla traumų ar kontrolės praradimo grėsmė |
T – kol atliekami tyrimai siekiant nustatyti priežastį ir įrodyti, kad priežastinis sutrikimas gali būti kontroliuojamas. Epizodas – tai: |
|
||||||
a) paprastas apalpimas / idiopatinė sinkopė;
|
Kiekvienas atvejis vertinamas atskirai. Galima nurodyti taikyti *** išnašoje nurodytą 04 apribojimą. |
||||||||
b) neįprastas apalpimas / idiopatinė sinkopė. Nepaaiškinamas sutrikimas – nesikartojantis ir neturintis jokių nustatytų kardiologinių, metabolinių ar neurologinių priežasčių; T – keturias savaites. |
Kiekvienas atvejis vertinamas atskirai. Galima nurodyti taikyti *** išnašoje nurodytą 04 apribojimą. |
||||||||
c) sutrikimas – pasikartojantis arba turintis kardiologinę, metabolinę arba neurologinę priežastį. T – jei yra galima nenustatyta ar neįmanoma pašalinti priežastis, šešis mėnesius nuo epizodo, jei nėra pasikartojimų. T – jei yra galima priežastis arba jei priežastis nustatyta ir gydoma, vieną mėnesį po sėkmingo gydymo.
d) Sąmonės sutrikimas su priepuolio požymiais: žr. G 40–41. P – visais nurodytais atvejais, jei nepaisant išsamių tyrimų ir tinkamo gydymo epizodai nuolat kartojasi. |
|
||||||||
T 90 |
Intrakranijinė chirurginė operacija / trauma, įskaitant kraujagyslių anomalijų ar sunkios galvos traumos, kurios metu pažeistos smegenys, gydymą Priepuolių daroma žala laivui, kitiems asmenims ir sau pačiam; kognityvinių, sensorinių ar motorinių funkcijų sutrikimai; priežastinio sutrikimo pasikartojimas arba sukeltos komplikacijos |
T – vienus metus ar ilgiau, kol, remiantis specialisto nuomone, priepuolio tikimybė taps maža*. P – jei dėl priežastinio sutrikimo, traumos ar pasikartojančių priepuolių būklė nuolat blogėja. |
Jei priepuolio tikimybė maža * ir dėl priežastinio sutrikimo ar traumos būklė neblogėja, mažiausiai po vienų metų sveikatos būklė laikoma tinkama, tačiau turi būti taikomas *** išnašoje nurodytas 04 apribojimas. Sveikatos būklė laikoma tinkama, jei dėl priežastinio sutrikimo ar traumos būklė neblogėja ir nereikia vartoti vaistų nuo epilepsijos, taip pat jei priepuolio tikimybė labai maža*. |
||||||
H00–99 |
AKIŲ IR AUSŲ LIGOS |
||||||||
H00–59 |
Regos sutrikimai – progresuojantys ar pasikartojantys (pvz., glaukoma, makulopatija, diabetinė retinopatija, pigmentinis retinitas, keratokonusas, dvejinimasis (diplopija), blefarospazmas, uveitas, ragenos opa, tinklainės atšokimas) Regos kriterijų neatitikimas ateityje, pasikartojimo rizika |
T – jei neatitiktis taikomiems regos kriterijams (žr. 1 priedėlį) yra laikina ir tolesnio būklės blogėjimo ar būklę bloginančio pasikartojimo po gydymo ar pasveikimo tikimybė yra maža. P – jei netenkinami taikomi regos kriterijai (žr. 1 priedėlį) arba jei yra padidėjusi tolesnio būklės blogėjimo ar būklę bloginančio pasikartojimo po gydymo tikimybė. |
Jei pasikartojimo tikimybė labai maža; jei pablogėjimo iki tokio lygio, kad sertifikato galiojimo laikotarpiu regos kriterijai nebus tenkinami, tikimybė labai maža. |
||||||
H65–67 |
Otitas – išorinis arba vidurinis Pasikartojimas; jei asmuo dirba su maistu, yra rizika, kad jis taps infekcijos šaltiniu; problemos naudojant klausos apsaugos priemones |
T – jei yra įtakos darbo saugai turinčių simptomų. P – jei asmuo dirba su maistu ir iš ausies nuolat teka išskyros. |
Jei gydymas veiksmingas ir nėra pasikartojimo tikimybės. |
||||||
H68–95 |
Klausos sutrikimai progresuojantys (pvz., otosklerozė) |
T – jei neatitiktis taikomiems klausos kriterijams (žr. 2 priedėlį) yra laikina ir tolesnio būklės blogėjimo ar būklę bloginančio pasikartojimo po gydymo ar pasveikimo tikimybė yra maža. P – jei netenkinami taikomi klausos kriterijai (žr. 2 priedėlį) arba jei yra padidėjusi tolesnio būklės blogėjimo ar būklę bloginančio pasikartojimo po gydymo tikimybė. |
Kai pasikartojimo dažnis labai mažas*; jei pablogėjimo iki tokio lygio, kad sertifikato galiojimo laikotarpiu klausos kriterijai nebus tenkinami, tikimybė labai maža. |
||||||
H81 |
Menjero liga ir kitų formų lėtinis ar pasikartojantis nedarbingumą sukeliantis galvos svaigimas Negebėjimas išlaikyti pusiausvyros, dėl kurio sumažėja judumas ir atsiranda pykinimas |
T – ūminiu etapu. P – jei dažni nedarbingumą sukeliantys priepuoliai. |
Jei darbe pasireiškiančio būklę bloginančio poveikio tikimybė maža*. |
||||||
I00–99 |
ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMA |
||||||||
I 05–08 I 34–39 |
Įgimtos širdies ydos ir širdies vožtuvo ydos (įskaitant tokiai ydai pašalinti atliktą chirurginę operaciją); anksčiau netirti širdies ūžesiai Progresavimo tikimybė, sumažėjęs pajėgumas pakelti fizinį krūvį |
T – kol bus atlikti tyrimai ir prireikus sėkmingai praeitas gydymas. P – jei sumažėjęs fizinis pajėgumas arba atsiranda nedarbingumo epizodų, jei vartojami antikoaguliantai arba nuolat išlieka didelė būklę pabloginsiančio epizodo tikimybė. |
Kiekvienas atvejis vertinamas atskirai, remiantis kardiologo nuomone. |
||||||
I 10–15 |
Hipertenzija Padidėjusi išeminės širdies ligos, akių bei inkstų pažeidimų ir insulto rizika; ūmaus hipertenzijos epizodo rizika |
T – įprastais atvejais, jei sistolinis kraujospūdis > 160 mm Hg arba diastolinis – > 100 mm Hg, kol bus atlikti tyrimai ir prireikus sėkmingai praeitas gydymas. P – jei sistolinis kraujospūdis > 160 mm Hg arba diastolinis – > 100 mm Hg laikosi nuolat, praėjus gydymą arba jo nepraėjus. |
Jei praeitas gydymas ir nėra sutrikimo ar vaistų sukelto būklę bloginančio poveikio. |
||||||
I 20–25 |
Širdies veiklos sutrikimas, t. y. miokardo infarktas, ankstesnį miokardo infarktą rodantys elektrokardiogramos duomenys arba naujai pripažinta kairiosios Hiso pluošto kojytės blokada, krūtinės angina, širdies sustojimas, vainikinių kraujagyslių šuntavimas, vainikinė angioplastika Staigus nedarbingumas, sumažėjęs fizinis pajėgumas; sunkumai susidoroti su darbe pasikartojusiu širdies veiklos sutrikimu |
T – tris mėnesius po pradinių tyrimų atlikimo ir gydymo, ilgiau, jei simptomai neišnyksta ir jei dėl patologinių pakitimų yra padidėjusi pasikartojimo tikimybė. P – jei netenkinami sertifikato išdavimo kriterijai ir epizodo pasikartojimo tikimybė greičiausiai nemažės. |
Jei pasikartojimo dažnis labai mažas* ir visiškai atitinka rizikos mažinimo rekomendacijas ir jei nepasireiškia susijusi gretutinė liga, pirma išduodamas šešių mėnesių sertifikatas, o vėliau – metinis. Kai pasikartojimo dažnis mažas*; sveikatos būklė laikoma tinkama, tačiau turi būti taikomas *** išnašoje nurodytas 04 apribojimas. Sveikatos būklė laikoma tinkama ne ilgesnį kaip vienų metų laikotarpį. |
||||||
I 44–49 |
Širdies aritmija ir laidumo defektai (įskaitant atvejus, kai asmeniui implantuotas širdies raumens stimuliatorius arba kardioverteris defibriliatorius (ICD)) Būklės blogėjimo dėl pasikartojimo tikimybė, staigus darbingumo praradimas, sumažėjęs fizinis pajėgumas; stimuliatoriaus ir ICD veiklą gali trikdyti stiprūs elektros laukai. |
T – kol bus atlikti tyrimai, taikomas gydymas ir patvirtintas gydymo tinkamumas. P – jei atsiranda nedarbingumą sukeliančių simptomų arba yra pernelyg didelė būklės pablogėjimo dėl pasikartojimo tikimybė, įskaitant ICD implanto atveju. |
Kai pasikartojimo dažnis mažas*, sveikatos būklė laikoma tinkama, tačiau turi būti taikomas *** išnašoje nurodytas 04 apribojimas. Sveikatos būklė laikoma tinkama ne ilgesnį kaip vienų metų laikotarpį. |
||||||
I 61–69 G 46 |
Išeminė cerebrovaskulinė liga (insultas arba praeinantis smegenų išemijos priepuolis) Padidėjusi pasikartojimo tikimybė, staigus darbingumo praradimas, judumo sumažėjimas; kitos kraujotakos ligos, dėl kurios staiga prarandamas darbingumas, atsiradimo rizika |
T – kol atliekami tyrimai, jei kontrolė pakankama ir laikomasi gydymo nurodymų; iki trijų mėnesių po pradinės diagnozės. P – jei liekamieji simptomai trukdo atlikti užduotis arba yra pernelyg didelė pasikartojimo tikimybė. |
Sveikatos būklės tinkamumas užduotims atlikti vertinamas kiekvienu atveju atskirai; nurodoma taikyti *** išnašoje nurodytą 04 apribojimą. Vertinime nurodoma širdies veiklos sutrikimų ateityje rizika. Asmens gebėjimai veikti įprastomis ir avarinėmis aplinkybėmis pakankami, kad galėtų vykdyti paskirtas saugai svarbias užduotis; sveikatos būklė laikoma tinkama ne ilgesnį kaip vienų metų laikotarpį. |
||||||
I 73 |
Arterinė liga – protarpinis šlubumas Kitos kraujotakos ligos, dėl kurios staiga prarandamas darbingumas, tikimybė; fizinio pajėgumo sumažėjimas |
T – kol bus įvertinta būklė. P – jei asmuo nepajėgus atlikti užduotis. |
Jei simptomai nežymūs ir netrukdo atlikti pagrindinių užduočių arba jei jie pašalinami chirurgine operacija ar kitu gydymu, sveikatos būklė laikoma tinkama, tačiau turi būti taikomas *** išnašoje nurodytas 04 apribojimas. Vertinama širdies veiklos sutrikimų ateityje rizika. Sveikatos būklė laikoma tinkama ne ilgesnį kaip vienų metų laikotarpį. |
||||||
I83 |
Venų varikozė Kraujavimo dėl sužeidimo rizika, odos pakitimai ir išopėjimas |
T – jei yra būklę bloginančių simptomų, kol taikomas gydymas; po chirurginės operacijos – iki vieno mėnesio. |
Jei nėra būklę bloginančių simptomų ar komplikacijų. |
||||||
I 80.2–3 |
Giliųjų venų trombozė / plaučių embolija Pasikartojimo ir sunkios plaučių embolijos rizika; gydymo antikoaguliantais sukelto kraujavimo tikimybė |
T – kol bus atlikti tyrimai bei taikomas gydymas ir paprastai kol taikomas trumpalaikis gydymas antikoaguliantais. P – svarstoma, jei sutrikimas kartojasi arba taikomas nuolatinis gydymas antikoaguliantais. |
Būklę stabilizavus antikoaguliantais ir nuolat stebint koaguliacijos lygį sveikatos būklė gali būti laikoma tinkama darbui, jei užtikrinama maža sužeidimų rizika. |
||||||
I 00–99 Neišvardyta atskirai. |
Kitos širdies ligos, pvz., kardiomiopatija, perikarditas, širdies nepakankamumas Pasikartojimo tikimybė, staigus darbingumo praradimas, judumo sumažėjimas |
T – kol bus atlikti tyrimai, taikomas gydymas ir patvirtintas gydymo tinkamumas. P – jei yra būklę bloginančių simptomų arba būklės pablogėjimo dėl pasikartojimo tikimybė. |
Kiekvienas atvejis vertinamas atskirai, remiantis specialistų ataskaitomis. |
||||||
J 00–99 |
KVĖPAVIMO SISTEMA |
||||||||
J 02–04 J 30–39 |
Nosies, gerklės ir sinusų funkcijų sutrikimai Asmens sveikatos būklę bloginantys sutrikimai; tam tikromis sąlygomis infekcija gali patekti į maistą / gali užsikrėsti kiti įgulos nariai |
T – kol nėra jokių įtakos darbo saugai turinčių simptomų. P – jei sutrikimas kartojasi ir blogina sveikatos būklę. |
Užbaigus gydymą, jei nėra sutrikimui pasikartoti palankių veiksnių. |
||||||
J 40–44 |
Lėtinis bronchitas ir (arba) emfizema Sumažėjęs fizinis pajėgumas ir būklę bloginantys simptomai |
T – jei ūmus epizodas. P – jei kartojasi sunkūs epizodai, jei netenkinami bendrieji sveikatos būklės tinkamumo standartai arba jei kamuoja būklę bloginantis dusulys. |
Turi būti apsvarstyta, ar sveikatos būklė tinkama avarinėmis aplinkybėmis. Asmens gebėjimai veikti įprastomis ir avarinėmis aplinkybėmis pakankami, kad galėtų vykdyti paskirtas saugai svarbias užduotis. Sveikatos būklė laikoma tinkama ne ilgesnį kaip vienų metų laikotarpį. |
||||||
J 45–46 |
Astma (visi nauji įgulos nariai išsamiai tikrinami konsultuojantis su specialistu) Neprognozuojami sunkaus dusulio epizodai |
T – kol baigiasi priepuolis, ištiriamos priežastys (įskaitant galimus profesinius veiksnius) ir pritaikomas veiksmingas gydymo režimas; jei asmuo jaunesnis nei 20 metų, yra gulėjęs ligoninėje arba pastaruosius trejus metus vartojo per burną vartojamus steroidus. P – jei reali staigaus gyvybei pavojingo astmos priepuolio darbe tikimybė arba jei praeityje yra buvę nekontroliuojamų astmos priepuolių, t. y. daug kartų guldyta į ligoninę. |
Sveikatos būklė laikoma tinkama, jei asmuo turi suaugusiųjų astmą**, kuri tinkamai kontroliuojama inhaliatoriais, jei pastaruosius dvejus metus nepasitaikė epizodų, dėl kurių reikėjo vykti į ligoninę arba vartoti per burną vartojamus steroidus, ir nėra buvę fizinio krūvio sukeliamos astmos, kuriai reikia nuolatinio gydymo. |
||||||
J 93 |
Pneumotoraksas (savaiminis ar trauminis) Ūmus pasikartojimo sukeltas būklės pablogėjimas |
T – paprastai 12 mėnesių po pirmojo epizodo. P – epizodams kartojantis, išskyrus atvejus, kai atlikta pleurektomija arba pleurodezė. |
Paprastai praėjus 12 mėnesių arba mažiau po epizodo laikantis specialisto rekomendacijos. |
||||||
K 00–99 |
VIRŠKINIMO SISTEMA |
||||||||
K 01–06 |
Burnos ertmės sveikata Ūmus dantų skausmas; pasikartojančios burnos ir dantenų infekcijos |
T – kol nėra jokių įtakos darbo saugai turinčių simptomų. |
Jeigu dantų ir dantenų (jei savų dantų nėra, tik dantenų, su sąlyga, kad yra tinkamai pritaikytas ir gerai prižiūrimas dantų protezas) būklė atrodo gera. Jei protezas neprobleminis arba jei praėjusiais metais atlikta dantų patikra ir reikiamos procedūros ir nuo to laiko problemų nebūta. |
||||||
K 25–28 |
Peptinė opa Pasikartojimas su skausmu, kraujavimu arba prakiurimu |
T – kol opa užgyja arba užgydoma chirurgine intervencija ar helikobakterijomis ir tris mėnesius maitinamasi įprastai. P – jei nepaisant operacijos ir vaistų opa neišnyksta. |
Kai opa išgydyta ir tris mėnesius maitinamasi įprastai. |
||||||
K 40–41 |
Išvaržos – kirkšnies ir šlaunies Stranguliacijos rizika |
T – kol atliekami tyrimai, kad būtų galima patvirtinti, jog nėra stranguliacijos rizikos, ir kol taikomas gydymas, jei jo reikia. |
Kai sėkmingai praeinamas gydymas arba kai chirurgas praneša, kad stranguliacijos rizikos nėra. |
||||||
K 42–43 |
Išvaržos – bambos, pilvo sienos Pilvo sienos nestabilumas lenkiantis ir keliant |
Kiekvienas atvejis vertinamas atskirai priklausomai nuo simptomų ar būklės sunkumo. Apsvarstyti reguliariai visam kūnui tenkančio sunkaus fizinio krūvio padarinius. |
Kiekvienas atvejis vertinamas atskirai priklausomai nuo simptomų ar būklės sunkumo. Apsvarstyti reguliariai visam kūnui tenkančio sunkaus fizinio krūvio padarinius. |
||||||
K 44 |
Išvaržos – diafragmos Skrandžio turinio ir rūgščių refliuksas, sukeliantis rėmenį ir pan. |
Kiekvienas atvejis vertinamas atskirai pagal gulint juntamų simptomų sunkumą ir pagal tų simptomų sukeliamą miego sutrikimą. |
Kiekvienas atvejis vertinamas atskirai pagal gulint juntamų simptomų sunkumą ir pagal tų simptomų sukeliamą miego sutrikimą. |
||||||
K 50, 51, 57, 58, 90 |
Neinfekcinis enteritas, kolitas, Krono liga, divertikulitas ir kt. Būklės pablogėjimas ir skausmas |
T – kol atliekami tyrimai ir atliekamas gydymas. P – jei sutrikimas sunkus arba pasikartojantis. |
Kiekvieną atvejį atskirai vertina specialistas. Jei pasikartojimo tikimybė maža. |
||||||
K 60 I 84 |
Išangės sutrikimai – hemorojus, įplėšos, fistulės Skausmą keliančio ir veiklos galimybes ribojančio epizodo tikimybė |
T – jei yra įtakos darbo saugai turinčių simptomų. P – svarstoma, jei sutrikimas neišgydomas arba pasikartojantis. |
Kiekvienas atvejis vertinamas atskirai. |
||||||
K 70, 72 |
Kepenų cirozė Kepenų nepakankamumas Išsiplėtusių stemplės veninių mazgų kraujavimas |
T – kol bus atlikti išsamūs tyrimai. P – jei sutrikimas sunkus arba kyla komplikacijų dėl ascito ar išsiplėtusių stemplės veninių mazgų. |
Kiekvienas atvejis svarstomas atskirai, remiantis specialisto vertinimu. Sveikatos būklė laikoma tinkama ne ilgesnį kaip vienų metų laikotarpį. |
||||||
K 80–83 |
Tulžies latakų liga Tulžies pūslės akmenligės sukelta tulžies kolika, gelta, kepenų nepakankamumas |
T – jei diagnozuota tulžies kolika, kol ji bus visiškai išgydyta. P – jei diagnozuota pažengusi kepenų liga, yra atsinaujinančių arba nenykstančių būklę bloginančių simptomų. |
Kiekvieną atvejį atskirai vertina specialistas. Ūmi tulžies kolika mažai tikėtina. |
||||||
K 85–86 |
Pankreatitas Pasikartojimo tikimybė |
T – kol pasveikstama. P – jei liga kartojasi arba susijusi su alkoholiu, išskyrus atvejus, kai užtikrinama abstinencija. |
Kiekvienas atvejis vertinamas atskirai, remiantis specialistų ataskaitomis. |
||||||
Y 83 |
Stoma (ileostomija, kolostomija) Būklės pablogėjimas, jei prarandama kontrolė – pritrūksta maišelių ir pan.; galimos problemos ilgalaikėmis avarinėmis aplinkybėmis |
T – kol atliekami tyrimai, jei kontrolė pakankama ir laikomasi gydymo nurodymų; P – prastos kontrolės atveju. |
Kiekvienas atvejis vertinamas atskirai. |
||||||
N 00–99 |
LYTIES ORGANŲ IR ŠLAPIMO SISTEMOS SUTRIKIMAI |
||||||||
N 00, N 17 |
Ūmus nefritas Inkstų nepakankamumas, hipertenzija |
P – kol pasveikstama. |
Jei yra liekamųjų reiškinių, vertinamas kiekvienas atvejis atskirai. |
||||||
N 03–05, N 18–19 |
Poūmis arba lėtinis nefritas arba nefrozė Inkstų nepakankamumas, hipertenzija |
T – kol atliekami tyrimai. |
Kiekvienas atvejis atskirai vertinamas specialisto remiantis inkstų funkcijos duomenimis ir komplikacijų tikimybe. |
||||||
N 20–23 |
Inkstų arba šlapimtakių akmenys Inkstų dieglių sukeltas skausmas |
T – kol bus atlikti tyrimai ir patvirtinta, kad nėra jokių įtakos darbo saugai turinčių simptomų tikimybės. P – sunkiais pasikartojančio akmenų formavimosi atvejais. |
Kiekvienas atvejis vertinamas atskirai. |
||||||
N 33, N40 |
Prostatos padidėjimas / šlapimtakio nepraeinamumas Ūmus šlapimo susilaikymas |
T – kol atliekami tyrimai ir taikomas gydymas. P – jei atvejis neišgydomas. |
Kiekvienas atvejis vertinamas atskirai. |
||||||
N 70–98 |
Ginekologiniai sutrikimai – gausus kraujavimas iš makšties, didelis menstruacinis skausmas, endometriozė, lyties organų nusileidimas (prolapsas) ir kt. Būklės pablogėjimas dėl skausmo arba kraujavimo |
T – jei būklė blogėja arba reikalingi tyrimai priežasčiai nustatyti ir pašalinti. |
Kiekvienu atveju atskirai vertinama, ar sutrikimui pašalinti reiso metu gali prireikti gydymo ir ar jis gali turėti poveikį darbingumui. |
||||||
R 31, 80, 81, 82 |
Proteinurija, hematurija, gliukozurija ar kiti šlapimo pakitimai Inkstų ar kitokių ligų rodiklis |
T – jei pradinės išvados reikšmingos klinikiniu požiūriu. P – jei yra rimta nepašalinama priežastis, pvz., inkstų funkcijos sutrikimas. |
Jei sunkaus priežastinio sutrikimo tikimybė labai maža. |
||||||
Z 90.5 |
Inksto pašalinimas arba vienas neveikiantis inkstas Vienam inkstui nepakankamai veikiant, ekstremaliomis sąlygomis sumažėja skysčių reguliavimas. |
P – jei asmuo yra naujas denio įgulos narys, atsiradus bet kokiam likusio inksto veiklos sutrikimui; jei įgulos narys yra jau dirbantis seniau, atsiradus dideliam likusio inksto veiklos sutrikimui. |
Likęs inkstas turi tinkamai veikti ir remiantis jo tyrimais bei specialisto ataskaita asmeniui neturi grėsti jokia su inkstu susijusi progresuojanti liga. |
||||||
O 00–99 |
NĖŠTUMAS |
||||||||
O 00–99 |
Nėštumas Komplikacijos, sumažėjęs judumas vėlyvuoju laikotarpiu; galima žala motinai ir kūdikiui, jei darbo vietoje įvyktų priešlaikinis gimdymas. |
T – sprendimas turi atitikti nacionalinės teisės aktus; jei nėštumas komplikuotas ir reikalinga aukšto lygio priežiūra. |
Jei nėštumas nekomplikuotas ir niekaip neblogina būklės. Sprendimai turi atitikti nacionalinę praktiką ir teisės aktus. |
||||||
L00–99 |
ODOS LIGOS |
||||||||
L 00–08 |
Odos infekcijos Pasikartojimas, kitų asmenų užkrėtimas |
T – jei yra įtakos darbo saugai turinčių simptomų. P – svarstoma, jei įgulos nariui odos problemos kartojasi. |
Atsižvelgiant į infekcijos pobūdį ir sunkumą. |
||||||
L10–99 |
Kitos odos ligos, pvz., egzema, dermatitas, psoriazė Ligos pasikartojimas, kai kuriais atvejais dėl profesinių veiksnių |
T – jei yra įtakos darbo saugai turinčių simptomų. |
Sprendimas priimamas kiekvienu atveju atskirai; gali būti taikomi atitinkami apribojimai, jei odos būklė blogėja nuo karščio ar darbe naudojamų medžiagų. |
||||||
M00–99 |
RAUMENŲ IR SKELETO FUNKCIJŲ SUTRIKIMAI |
||||||||
M 10–23 |
Osteoartritas, kitos sąnarių ligos ir sąnarių keitimas Skausmas ir sumažėjęs judumas, trukdantis atlikti įprastas ar avarines užduotis; infekcijos ar išnirimo rizika ir ribota dirbtinių sąnarių galiojimo trukmė |
T – kad po kelio ar klubo sąnario keitimo operacijos būtų galima grįžti į darbą, jo funkcija turi būti visiškai atkurta ir tai patvirtinta oficialiu specialisto vertinimu. P – įsisenėjusiais ir sunkiais atvejais. |
Kiekvienas atvejis vertinamas atskirai. Jei asmuo geba tinkamai įvykdyti avarinių užduočių atlikimo reikalavimus ir jei tikimybė, kad būklė taip pablogės, jog jis tų užduočių atlikti negalės, yra labai maža. |
||||||
M 24.4 |
Atsinaujinantis peties ar kelio sąnario nestabilumas Staigus judumo sumažėjimas ir skausmas |
T – kol sąnario funkcija pakankamai atsikurs ir taps stabili. |
Kiekvienas pasitaikančio nestabilumo atvejis vertinamas atskirai. |
||||||
M 54.5 |
Nugaros skausmas Skausmas ir judumo sumažėjimas, kliudantys atlikti įprastas arba avarines užduotis; būklės paūmėjimas |
T – paūmėjimo etapu. P – jei būklė pasikartoja arba dėl jos prarandamas darbingumas. |
Kiekvienas atvejis vertinamas atskirai. |
||||||
Y 83,4 Z 97.1 |
Galūnės protezas Judumo sumažėjimas, kliudantis atlikti įprastas arba avarines užduotis |
P – jei nepajėgiama atlikti pagrindinių užduočių. |
Jei asmuo gali atlikti įprastas ir avarines užduotis, galima jam riboti specifines šalutines užduotis. Galima nurodyti taikyti *** išnašoje nurodytą 03 apribojimą. |
||||||
|
BENDRO POBŪDŽIO SUTRIKIMAI |
||||||||
R 47, F 80 |
Kalbos sutrikimai Ribotos bendravimo galimybės |
P – kai sutrikimas neleidžia užtikrinti, kad įprastos ar avarinės užduotys bus atliktos saugiai ir veiksmingai. |
Jei sutrikimas nekliudo baziniam kalbiniam bendravimui. |
||||||
T 78 Z 88 |
Alergijos (išskyrus alerginį dermatitą ir astmą) Pasikartojimo ir vis sunkėjančios alerginės reakcijos tikimybė; sumažėjęs gebėjimas atlikti užduotis |
T – kol nėra jokių įtakos darbo saugai turinčių simptomų. P – jei pagrįstai baiminamasi gyvybei pavojingos alerginės reakcijos. |
Kai alerginė reakcija nėra pavojinga gyvybei, tik blogina savijautą ir jos poveikis gali būti kontroliuojamas ilgalaike savigyda nesteroidiniais vaistais arba gyvenimo būdo pokyčiais, kurie suderinami su darbu ir neturi neigiamų padarinių saugai. |
||||||
Z 94 |
Persodinimas – inkstų, širdies, plaučių, kepenų (dėl protezų, pvz., sąnarių, galūnių protezų, kontaktinių lęšių, klausos aparatų, dirbtinių širdies vožtuvų ir pan., žr. su konkrečiu sutrikimu susijusias skiltis) Atmetimo rizika; šalutinis vaistų poveikis |
T – kol stabilizuojasi operacijos rezultatai ir atmetimo reakciją slopinančių vaistų poveikis. P – kiekvienu atveju vertinant atskirai ir sprendimą grindžiant oficialiu specialisto vertinimu. |
Kiekvienas atvejis vertinamas atskirai, remiantis specialisto nuomone. Sveikatos būklė laikoma tinkama ne ilgesnį kaip vienų metų laikotarpį. |
||||||
Klasifikuojama pagal sutrikimą |
Progresuojantys sutrikimai, kurie šiuo metu dar nepažeidžia sveikatos tinkamumo kriterijų, pvz., Hantingtono chorėja (įskaitant atvejus, kai liga kartojasi šeimoje), keratokonusas |
T – kol atliekami tyrimai ir taikomas gydymas, jei paskirta. P – jei tikėtinas žalingas progresavimas. |
Kiekvienas atvejis vertinamas atskirai, remiantis specialisto nuomone. Tokie sutrikimai laikomi suderinami su darbu, jei manoma, kad žalingo progresavimo iki kitos medicininės patikros greičiausiai nebus. |
||||||
Klasifikuojama pagal sutrikimą |
Į sąrašą atskirai neįtraukti sutrikimai |
T – kol atliekami tyrimai ir taikomas gydymas, jei paskirta. P – jei būklė nuolat blogėja. |
Vadovaujamasi nurodymais dėl analogiškų sutrikimų. Atsižvelgiama į tai, ar staigaus darbingumo praradimo, sutrikimo pasikartojimo ar progresavimo, taip pat pajėgumo atlikti įprastas ir avarines užduotis sumažėjimo tikimybė nėra pernelyg didelė. Jei yra abejonių, konsultuojamasi su specialistu arba svarstoma skirti apribojimus ir šiuo klausimu kreipiamasi į nepriklausomą ekspertą. |
1 priedėlis
Regos įvertinimo kriterijai (diagnostinis kodas H 0059)
Minimalūs regos kriterijai
1. Regos aštrumas dieną
Matymo abiem akimis tuo pat metu arba geresne akimi su regos korekcija arba be jos aštrumas turi būti ne mažesnis kaip 0,8. Monokulinė rega laikoma tinkama.
Nekoreguojamas akivaizdus dvejinimasis akyse (judumas) laikomas nesuderinamu su darbu. Jei rega monokulinė, geroji akis turi pasižymėti normaliu judumu.
Galima nurodyti taikyti *** išnašoje nurodytą 01 apribojimą.
2. Rega auštant ir temstant
Glaukominių tinklainės pažeidimų arba vidutinio skaidrumo netekimo (pvz., kataraktos) atveju turi būti atliekamas patikrinimas. Kontrastinis jautrumas, kai nėra jokio akinimo, turi būti 0,032 cd/m2; regos prieblandoje tyrimo rezultatas turi būti 1:2,7 arba geresnis.
3. Regos laukas
Horizontalusis regos laukas turi būti ne mažesnis kaip 120 laipsnių. Jo apimtis turi būti ne mažesnė kaip 50 laipsnių į kairę ir dešinę ir 20 laipsnių į viršų ir apačią. Centriniame 20 laipsnių regos spindulyje neturi būti jokių defektų.
Bent viena akis turi atitikti regos aštrumo standartą, o jos regos laukas turi būti be patologinių skotomų. Jei per pirminį patikrinimą nustatyta anomalijų, taip pat glaukomos ar tinklainės distrofijos atveju privalomas oficialus akių gydytojo patikrinimas.
4. Navigacines užduotis atliekantiems denio įgulos nariams taikomi spalvinės regos reikalavimai
Spalvinis jutimas laikomas tinkamu, jei kandidatas išlaiko 24 lapų Išiharos testą padarydamas ne daugiau kaip dvi klaidas. Jei kandidatas šio testo neišlaiko, jis turi laikyti vieną iš nurodytų patvirtintų alternatyvių testų. Jei kyla abejonių, atliekamas tyrimas anomaloskopu. Anomaloskopo koeficientas turi būti 0,7–1,4, t. y. reiškiantis normalią trichromatinę regą.
Patvirtinti alternatyvūs Išiharos lapų testai:
a) |
Velhagen / Broschmann (ne daugiau kaip dvi klaidos); |
b) |
Kuchenbecker-Broschmann (ne daugiau kaip dvi klaidos); |
c) |
HRR (minimalus rezultatas – lengvo laipsnio); |
d) |
TMC (minimalus rezultatas – antro laipsnio); |
e) |
Holmes Wright B (ne daugiau kaip 8 klaidos mažojo testo atveju); |
f) |
Farnsworth Panel D 15 (minimalus rezultatas: ne daugiau kaip viena diametrinė sankirta spalvų išdėstymo diagramoje); |
g) |
Spalvinio matymo vertinimo ir diagnostikos (CAD) testas (rezultatas turi būti ne daugiau kaip keturi CAD vienetai). |
Pagal Tarybos direktyvą 96/50/EB (1) išduotų laivavedžio pažymėjimų turėtojai, kurių anomaloskopu nustatytas spalvinio jutimo koeficientas yra 0,7–3,0, laikomi atitinkančiais kriterijus, jei jų pažymėjimas išduotas iki 2004 m. balandžio 1 d.
Neleidžiama naudoti spalvinių regos korekcijos priemonių su filtravimo stiklu, pvz., spalvotų kontaktinių lęšių ir akinių.
2 priedėlis
Klausos įvertinimo kriterijai (diagnostinis kodas H 68–95)
Minimalūs klausos kriterijai
Klausa laikoma tinkama, jei abiejų ausų klausos praradimo vidutinė vertė su klausos aparatu arba be jo neviršija 40 dB esant 500, 1 000, 2 000 ir 3 000 Hz dažniams. Jei 40 dB vertė viršijama, klausa vis tiek laikoma tinkama, jei išlaikomas klausos testas standartą ISO 8253-1:2010 arba lygiavertį standartą atitinkančiu audiometru.
Galima nurodyti taikyti *** išnašoje nurodytą 02 apribojimą.
Lentelės ir priedėlių išnašos
* Sutrikimo pasikartojimo dažnis
Jei pasikartojimo tikimybė apibūdinama terminais „labai maža“ ir „maža“, šis apibūdinimas turi būti išimtinai klinikinio pobūdžio, tačiau kai kuriems sutrikimams yra nustatyti kiekybiniai pasikartojimo tikimybės rodikliai. Tokiu rodikliu, pvz., priepuolių ar širdies veiklos sutrikimų atveju, gali būti nurodoma, kad reikia papildomų tyrimų konkretaus atvejo pasikartojimo tikimybei nustatyti. Apytikriai kiekybiniai pasikartojimo dažniai:
labai mažas – pasikartojimo dažnis mažesnis nei 2 % per metus;
mažas – pasikartojimo dažnis2–5 % per metus.
** Suaugusiųjų astma
Astma gali būti sergama nuo vaikystės ar ja susergama vyresniame nei 16 metų amžiuje. Yra daugybė vidinių ir išorinių priežasčių, dėl kurių astma gali susirgti suaugęs asmuo. Vėlesniems naujokams, kuriems astma prasidėjo suaugus, turi būti atliktas reakcijos į konkrečius alergenus, įskaitant sukeliančių profesinę astmą, tyrimas. Turi būti atsižvelgta ir į bendresnius veiksnius, kaip antai šaltį, fizinį krūvį ir kvėpavimo takų infekcijas, nes visi jie gali turėti poveikį darbui vidaus vandenų laivuose.
Lengva su pertrūkiais pasireiškianti astma – nedažni lengvi švokštimo epizodai, pasireiškiantys rečiau nei kartą per dvi savaites ir lengvai bei greitai palengvinami beta agonistų inhaliatoriumi.
Lengva astma – dažni švokštimo epizodai, per kuriuos reikia naudoti beta agonistų inhaliatorių arba net kortikosteroido inhaliatorių. Reguliariai naudojant steroidų (arba steroidų / ilgo veikimo beta agonistų) inhaliatorių simptomai gali išnykti ir nebereikia gydymo beta agonistais.
Fizinio krūvio sukelta astma – fizinio krūvio, ypač šaltyje, išprovokuoti švokštimo ir dusulio epizodai. Epizodai gali būti veiksmingai kontroliuojami steroidų (arba steroidų / ilgo veikimo beta agonistų) inhaliatoriumi arba kitais per burną vartojamais vaistais.
Vidutinio sunkumo astma – dažni švokštimo epizodai, pasireiškiantys nepaisant reguliaraus įkvepiamų steroidų (arba steroidų / ilgo veikimo beta agonistų) vartojimo, reikalaujantys nuolatinio gydymo dažnai įkvepiant beta agonistų, be kurių dar gali būti vartojami ir kiti vaistai, o kartais – ir per burną vartojami steroidai.
Sunki astma – dažni švokštimo ir dusulio epizodai, dėl kurių tenka dažnai gulėti ligoninėje ir dažnai vartoti per burną vartojamus steroidus.
*** Sutrikimo poveikio švelninimo priemonės ir darbo apribojimai
01 reikalinga regos korekcija (akiniai arba kontaktiniai lęšiai, arba abeji),
02 reikalingas klausos aparatas,
03 reikalingas galūnės protezas,
04 užduočių vairinėje negalima atlikti vienam,
05 tik šviesiu paros metu,
06 neleidžiama vykdyti navigacinių užduočių,
07 užduotys tik viename laive, pavadinimu . ...
08 ribotoje zonoje, konkrečiai ...
09 tik tam tikros užduotys, konkrečiai ...,
Sutrikimo poveikio švelninimo priemonės ir darbo apribojimai gali būti derinami tarpusavyje. Tai daroma iškilus būtinybei.
(1) 1996 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva 96/50/EB dėl nacionalinių laivų kapitonų pažymėjimų, leidžiančių vežti krovinius ir keleivius Bendrijos vidaus vandenų keliais, įgijimo sąlygų suderinimo (OL L 235, 1996 9 17, p. 31).