(1)

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (1) švietimas ir profesinio bei tęstinio mokymo galimybės laikomi viena iš pagrindinių teisių, o pagal Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus numatomos vienodos galimybės iki 2030 m. visoms moterims ir vyrams gauti prieinamą ir kokybišką techninį, profesinį ir tretinį išsilavinimą, įskaitant universitetinį išsilavinimą, ir tai, kad gerokai padaugės jaunimo ir suaugusiųjų, turinčių atitinkamų įgūdžių, įskaitant techninius ir profesinius įgūdžius, reikalingų įsidarbinti, turėti deramą darbo vietą ir užsiimti verslu;

(2)

2017 m. lapkričio 17 d. paskelbtame Europos socialinių teisių ramstyje (2) nustatyti tam tikri principai siekiant remti sąžiningas ir sklandžiai veikiančias darbo rinkas ir socialinės gerovės sistemas, įskaitant pirmąjį principą dėl teisės į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą ir ketvirtąjį principą dėl aktyvus užimtumo rėmimo;

(3)

kokybiškos ir inovatyvios profesinio rengimo ir mokymo sistemos žmonėms suteikia darbui, asmeniniam tobulėjimui ir pilietiškumui reikalingų įgūdžių, kurie gali padėti jiems prisitaikyti prie dvejopos skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos ir ją įgyvendinti, sėkmingai tvarkytis esant kritinėms aplinkybėms ir įveikti ekonominius sukrėtimus, kartu taip pat remdamos ekonomikos augimą ir socialinę sanglaudą. Tokios sistemos žmonėms suteikia įgūdžių, kurie padeda jiems gauti darbą ar kurti darbo rinkoje paklausias darbo vietas;

(4)

veiksmingos profesinio rengimo ir mokymo politikos priemonės ypač svarbios norint įgyvendinti SESV 145 straipsnyje nustatytą tikslą – ugdyti kvalifikuotą, apmokytą ir gebančią prisitaikyti darbo jėgą bei skatinti darbo rinkas, prisitaikančias prie ekonomikos pokyčių;

(5)

Komisijos komunikatas „Europos žaliasis kursas“ (3) yra naujoji Europos augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Europos ekonomiką ir visuomenę ir nukreipti jas tvaresniu keliu. Mokyklos, profesinio mokymo įstaigos ir universitetai turi puikių galimybių kalbėtis su mokiniais, tėvais, įmonėmis ir platesne bendruomene apie tai, kokių pokyčių reikia sėkmingai pertvarkai. Norint pajusti žaliosios pertvarkos teikiamą naudą reikia, kad darbuotojai aktyviai keltų kvalifikaciją ir persikvalifikuotų;

(6)

Komisijos komunikate „Tvirta socialinė Europa teisingai pertvarkai užtikrinti“ (4) akcentuojama, kad pagal Europos įgūdžių darbotvarkę, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo (5), ir kartu pateikiamą pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl profesinio rengimo ir mokymo daugiausia dėmesio reikia skirti įgūdžiams, įsidarbinamumui ir žmogiškajam kapitalui. Jame taip pat pranešama apie tolesnį darbą, susijusį su Europos švietimo erdve, ir apie naują bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis švietimo ir mokymo srityje sistemą;

(7)

Komisijos komunikate „Nauja Europos pramonės strategija“ (6) raginama imtis ryžtingų veiksmų, kad mokymasis visą gyvenimą taptų tikrove visiems ir būtų užtikrinta, kad švietimas bei mokymas neatsiliktų nuo dvejopos pertvarkos ir padėtų ją įgyvendinti. Be to, jame raginama užtikrinti, kad aukštojo mokslo ir profesinio rengimo ir mokymo sistemos parengtų darbo rinkai daugiau mokslininkų, inžinierių ir techninių specialistų. Naujajame žiedinės ekonomikos veiksmų plane (7) ir 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje (8) pabrėžiamas lemiamas įgūdžių vaidmuo pereinant prie žaliosios ir švarios ekonomikos;

(8)

Komisijos komunikate „Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija“ (9) pabrėžiama, kad kvalifikuotų darbuotojų ar patyrusių vadovų trūkumas tapo viena didžiausių problemų ketvirtadaliui ES labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), o kvalifikuotų darbuotojų trūkumas yra viena didžiausių kliūčių naujoms investicijoms ES. Profesinis rengimas ir mokymas yra ypač svarbūs MVĮ, siekiant užtikrinti, kad jų darbuotojai turėtų reikalingų įgūdžių;

(9)

Komisijos komunikate „Lygybės Sąjunga. 2020–2025 m. lyčių lygybės strategija“ (10) pabrėžiama profesinio rengimo ir mokymo svarba vyrams ir moterims, norint užtikrinti tų profesijų, kuriose tradiciškai dominuoja vyrai arba moterys, atstovų lyčių pusiausvyrą ir taip kovoti su lyčių stereotipais;

(10)

Komisijos komunikate „ES biudžetas Europos ekonomikos gaivinimo planui įgyvendinti“ (11) išdėstytas drąsus visapusiškas Europos ekonomikos gaivinimo planas, grindžiamas skubia Europos ekonomikos gaivinimo priemone („Next Generation EU“) ir sustiprinta 2021–2027 m. daugiamete finansine programa. Šis planas grindžiamas solidarumu ir sąžiningumu, jame visapusiškai vadovaujamasi bendrais Sąjungos principais ir vertybėmis. Šiame plane nurodoma, kaip suteikti postūmį Europos ekonomikai, paskatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir padaryti taip, kad ekonomika būtų sąžiningesnė, atsparesnė ir tvaresnė ateities kartų labui;

(11)

nuo 2013 m. pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą (12) teikiama pagalba jaunuoliams įsilieti į darbo rinką – netekus darbo ar baigus mokslus per keturis mėnesius jiems pateikiamas kokybiškas darbo, tęstinio švietimo, pameistrystės ar stažuotės pasiūlymas. Profesinis rengimas ir mokymas yra veiksmingas būdas užtikrinti sklandų jaunuolių, kuriems gresia atskirtis, perėjimą į darbo rinką. Ateityje patrauklus ir darbo rinkos poreikius atitinkantis profesinis rengimas ir mokymas, visų pirma pameistrystės programos, gali atlikti dar svarbesnį vaidmenį pagal Jaunimo garantijų iniciatyvą, apsaugodamas jaunuolius nuo bedarbystės ir parengdamas juos pasinaudoti būsimomis darbo rinkos galimybėmis, ypač tomis, kurios yra žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos dalis;

(12)

Komisijos pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl „Europos socialinio fondo+“ (ESF+) siekiama užtikrinti, kad profesinio rengimo ir mokymo sistema labiau atitiktų darbo rinkos poreikius ir kad visi turėtų vienodas mokymosi visą gyvenimą galimybes – kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti;

(13)

Komisijos pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus“ ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1288/2013, nustatyta, kad turėtų būti išlaikytas 2014–2020 m. programos, apimančios mokymąsi įvairiuose kontekstuose (formalųjį, neformalųjį ir savaiminį) ir visais gyvenimo etapais, integruotumas, kad būtų galima paskatinti lanksčiojo mokymosi trajektorijas, leidžiant žmonėms įgyti kompetencijų, kurių reikia XXI a. iššūkiams įveikti;

(14)

ši rekomendacija paremta įvairiomis Europos lygmeniu plėtojamomis švietimo, mokymo ir įgūdžių įgijimo iniciatyvomis, apibendrintoms I priede; ji padės įgyvendinti Europos įgūdžių darbotvarkę, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo, atnaujintą Skaitmeninio švietimo veiksmų planą, Europos švietimo erdvę ir Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginę programą;

(15)

šia rekomendacija siekiama įgyvendinti Europos švietimo erdvės tikslą sukurti tikrą Europos mokymosi erdvę, kurioje kokybiškam ir įtraukiam švietimui ir mokymui nekliudo sienos ir kuria siekiama pašalinti kliūtis aukštojo mokslo, vidurinio ugdymo ir mokymo kvalifikacijų bei mokymosi užsienyje laikotarpių pripažinimui ir dedamos pastangos užtikrinti sklandesnį tarpvalstybinį mokymo ir mokymosi visą gyvenimą rezultatų pripažinimą;

(16)

remiantis 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos rezoliucija (13) priimtais glaudesnio Europos bendradarbiavimo profesinio rengimo ir mokymo srityje (Kopenhagos procesas) prioritetais, kokybiško ir lankstaus profesinio rengimo ir mokymo bei tarpvalstybinio judumo tikslai ir toliau yra 2010 m. Briugės komunikate atsakingų ministrų apibrėžtos bendros profesinio rengimo ir mokymo modernizavimo vizijos pagrindas;

(17)

2015 m. birželio 22 d. Rygos išvadose už profesinį rengimą ir mokymą atsakingi ministrai susitarė dėl šiai vizijai paremti reikalingų prioritetų, kurie buvo įtraukti į 2015 m. Tarybos ir Komisijos Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos („ET 2020“) įgyvendinimo bendrą ataskaitą (14) ir į 2016 m. Naują Europos įgūdžių darbotvarkę (15), taip suteikiant dar vieną rimtą paskatą plėtoti tokią Sąjungos profesinio rengimo ir mokymo (PRM) politiką, kuria daugiau dėmesio skiriama jo patrauklumui ir kokybei;

(18)

pagal 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos (EQAVET) sukūrimo (16) nustatyta orientacinė sistema, skirta padėti valstybėms narėms pagerinti jų profesinio rengimo ir mokymo sistemų kokybę ir padėti didinti profesinio rengimo ir mokymo politikos vystymo skaidrumą tarp valstybių narių. Per dešimtį EQAVET įgyvendinimo metų buvo skatinamos reformos nacionalinėse kokybės užtikrinimo sistemose, tačiau reikšmingai neprisidėta didinant kokybės užtikrinimo tvarkos skaidrumą. Be to, ji daugiausia buvo taikoma mokyklose vykdomam pirminiam profesiniam rengimui ir mokymui. Todėl 2009 m. EQAVET sistemą reikėtų įtraukti į šią rekomendaciją ir ją papildyti elementais, kuriais šalinami šios sistemos įgyvendinimo trūkumai, susiję su mokymosi rezultatų kokybe, sertifikavimu ir vertinimu, konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais, mokytojų ir instruktorių vaidmeniu, mokymusi darbo vietoje ir profesinio rengimo ir mokymo lankstumu. Siekiant pagerinti tarpusavio mokymąsi, padidinti profesinio rengimo ir mokymo kokybės užtikrinimo tvarkos skaidrumą ir nuoseklumą bei sustiprinti ES valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą, reikėtų pradėti taikyti kokybės užtikrinimo sistemų tarpusavio vertinimą ES lygmeniu;

(19)

2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje dėl Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (ECVET) sukūrimo (17) nustatytas tikslas pagerinti mokymosi rezultatų pripažinimą, kaupimą ir perkėlimą, paremti judumą ir mokymąsi visą gyvenimą, taip pat nustatyti ES kreditų sistemą profesinio rengimo ir mokymo srityje. Per dešimt ECVET įgyvendinimo metų ši sistema labai padėjo plėtoti kokybiškesnę judumo – taikant ir dokumentuojant mokymosi rezultatų vienetus. Vis dėlto ECVET taškų principas plačiai taikomas nebuvo ir pagal ECVET nepavyko išvystyti Europos kreditų sistemos profesinio rengimo ir mokymo srityje. Todėl į šią Tarybos rekomendaciją turėtų būti įtraukti pagrindiniai su lankstumu susiję ECVET principai (pvz., mokymosi rezultatų vienetai). ECVET priemones (pvz., mokymosi susitarimus ir susitarimų memorandumus), kuriomis remiamas pagal profesinio mokymo programas besimokančių asmenų judumas, reikėtų toliau plėtoti atsižvelgiant į kitas ES priemones, pvz., pagal programą „Erasmus+“ remiamas priemones. Profesinėms kvalifikacijoms po vidurinės mokyklos ir tretinio lygmens profesinėms kvalifikacijoms galima taikyti jau naudojamą Europos kreditų perkėlimo sistemą;

(20)

2018 m. kovo 15 d. Tarybos rekomendacijoje dėl kokybiškos ir veiksmingos pameistrystės europinės sistemos (18) nustatyta 14 pagrindinių kriterijų, kuriais valstybės narės ir suinteresuotieji subjektai turėtų vadovautis rengdami kokybiškas ir veiksmingas pameistrystės programas, užtikrindami tiek su darbu susijusius įgūdžius, tiek asmeninį pameistrių tobulėjimą;

(21)

CEDEFOP vykdytos prioritetų, dėl kurių buvo susitarta 2015 m. birželio 22 d. Rygos išvadose, stebėsenos rezultatai rodo, kad tam tikrose srityse šalys padarė pažangą įgyvendindamos profesinio rengimo ir mokymo modernizavimo darbotvarkę, visų pirma kiek tai susiję su pameistryste ir mokymusi darbo vietoje, kokybės užtikrinimu, įgūdžių numatymo mechanizmų diegimu ir patariamųjų organų, kuriuose dalyvauja socialiniai partneriai, sukūrimu ir su didesnėmis galimybėmis keisti studijų kryptį bei lankstumu ir pastaruoju metu – su didesniu dėmesiu skaitmeniniams įgūdžiams. Vis dėlto kalbant apie žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, reikia gerokai plėsti ir tobulinti profesinio rengimo ir mokymo pasiūlą tiek jaunuoliams, tiek suaugusiesiems, kartu taip pat didinant pirminio profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą ir kokybę;

(22)

daugybė šalių įgyvendina iniciatyvas, skirtas profesinio rengimo ir mokymo meistriškumui skatinti ir profesiniam rengimui ir mokymui glaudžiau sieti su inovacijų ir įgūdžių ekosistemomis. Remiantis šiais pavyzdžiais sėkmingai išbandyta profesinio meistriškumo centrų koncepcija siekiant, kad šie centrai taptų pavyzdinėmis pasaulinio lygmens konkrečių sričių profesinio mokymo vietomis, skirtomis tiek pirminiam mokymui, tiek tęstiniam kvalifikacijos kėlimui ir perkvalifikavimui;

(23)

2018 m. gruodžio mėn. priimtoje nuomonėje dėl profesinio rengimo ir mokymo ateities Profesinio mokymo patariamasis komitetas pateikė kokybiško, įtraukaus ir visą gyvenimą trunkančio profesinio rengimo ir mokymo, atitinkančio dėl ekonominių, technologinių ir visuomeninių pokyčių kylančius ateities poreikius, viziją. Šioje nuomonėje Komisijos paprašyta parengti pasiūlymą (visa apimančios Tarybos rekomendacijos forma) racionalizuoti ir konsoliduoti ES profesinio rengimo ir mokymo politikos sistemą, jos valdymą ir turimas priemones;

(24)

kadangi ši rekomendacija yra neprivaloma, ji atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus ir turėtų būti įgyvendinama vadovaujantis Europos teise, nacionaline teise ir praktika; šia rekomendacija visų pirma nedaromas poveikis Direktyvai 2005/36/EB (19) su pakeitimais, padarytais Direktyva 2013/55/ES (20) dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir joje nustatytos automatinio pripažinimo tvarkos.

Atsižvelgdama į toliau pateikiamą profesinio rengimo ir mokymo apibrėžtį:

šioje rekomendacijoje profesinis rengimas ir mokymas – tai rengimas ir mokymas, kuriuo siekiama jaunimui ir suaugusiesiems suteikti žinių, įgūdžių ir kompetencijų, reikalingų konkrečioms profesijoms ar plačiau darbo rinkoje (21). Šis rengimas ir mokymas gali būti vykdomas formalioje ir neformalioje aplinkoje visais Europos kvalifikacijų sandaros lygiais, įskaitant, jei taikytina, tretinį lygį,

a)

dirbti siekiant įgyvendinti profesinio rengimo ir mokymo politiką, kuria:

b)

imtis veiksmų ir investuoti siekiant įgyvendinti šią politiką, remiantis toliau 1–21 punktuose apibrėžtais principais, ir

c)

dirbti, kad iki 2025 m. būtų pasiekti šie ES lygmens tikslai (22), esantys atitinkamų Europos stebėsenos sistemų dalimi, be kita ko švietimo ir mokymo ir socialinės bei užimtumo politikos srityse:

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

remti tvarias partnerystes siekiant užtikrinti PRM valdymą, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes ir, kai aktualu, pasitelkiant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes; įtraukti socialinius partnerius ir visus susijusius suinteresuotuosius subjektus, įskaitant PRM įstaigas, pramonę ir bet kokio dydžio įmones, viešąsias ir privačiąsias užimtumo tarnybas, PRM mokytojus ir instruktorius bei jų atstovus, tokius tarpininkus kaip pramonės, prekybos ir amatų rūmus, profesines ir sektorių organizacijas, Jaunimo garantijos iniciatyvos, ESF ir kitų ES iniciatyvų nacionalinius koordinatorius, informacinių technologijų sektorių, profesinės kompetencijos centrus, klasterius, besimokančiųjų ir jų tėvų organizacijas, taip pat vietos, regioninės ir nacionalinės valdžios institucijas; tokius partnerystės ryšius skatinti regioniniu ir sektorių lygmenimis;

23.

kuo geriau pasinaudoti tokiomis Europos skaidrumo užtikrinimo priemonėmis kaip Europos kvalifikacijų sandara, Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema (ECTS), Europass ir Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų klasifikatorius (ESCO), palengvinti kvalifikacijų ir mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų automatinį tarpusavio pripažinimą (36), besimokantiems asmenims sudaryti galimybę pasinaudoti įvairiomis Europass funkcijomis (pvz., internetiniame profilyje, kuris naudojamas profesiniam orientavimui, judumo patirčiai, įrašyti savo patirtį, įgūdžius ir kvalifikaciją, gauti skaitmeniniu parašu patvirtintą pažymėjimą, taip pat gauti pasiūlymų, ieškoti informacijos apie mokymosi ir darbo galimybes, kvalifikacijas, patvirtinimą, pripažinimą ir pan.);

24.

kuo geriau pasinaudoti Europos Sąjungos fondais ir priemonėmis, pagal kurias remiamos PRM reformos, be kita ko, skaitmeninimo ir aplinkosauginio tvarumo srityse, ir (arba) į jas investuojama, pavyzdžiui, priemone „Next Generation EU“ (ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone, REACT-EU), „Europos socialiniu fondu +“, SURE, Europos regioninės plėtros fondu, „InvestEU“, „Erasmus+“, „Europos horizontu“, INTERREG, Skaitmeninės Europos programa, Teisingos pertvarkos mechanizmu, Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai ir Modernizavimo fondu; skatinti tolesnes investicijas tiek į viešojo, tiek į privačiojo sektoriaus PRM;

25.

per 18 mėnesių nuo šios rekomendacijos priėmimo, remiantis atitinkamomis esamomis nacionalinėmis priemonėmis ir finansinėmis programomis, apibrėžti priemones, kurių reikia imtis šiai rekomendacijai įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu ir vykdyti su jų įgyvendinimu susijusią tolesnę veiklą, be kita ko, tinkamai nacionaliniu lygmeniu paskirstant nacionalinius išteklius ir daug dėmesio skiriant skaitmeninimo ir aplinkosauginio tvarumo integravimui į visą PRM sektorių, tinkamai atsižvelgiant į PRM įstaigų atsakomybę ir (arba) savarankiškumą nacionaliniame kontekste.

26.

užtikrinant ES PRM politikos veiksmingą valdymą, pasitelkus trišalį Profesinio mokymo patariamąjį komitetą ir vadovaujantis tęstine darbo programa, bendradarbiaujant su PRM srities generaliniais direktoriais (37), besimokančių asmenų atstovais ir PRM paslaugų teikėjais;

27.

užtikrinant, kad į ES PRM politiką būtų visapusiškai atsižvelgta vykdant ES ekonomikos gaivinimo planą, Europos žaliąjį kursą, naują Europos pramonės strategiją ir Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategiją ir kad ji būtų nuosekliai ir darniai integruota į Europos įgūdžių darbotvarkę, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo, Skaitmeninio švietimo veiksmų planą, bendrą Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje programą ir Europos švietimo erdvę;

28.

toliau stiprinant paramą pameistrystės struktūrinėms reformoms teikiant pameistrystės rėmimo paslaugas ir suteikus naują postūmį Europos pameistrystės aljansui, užtikrinant sinergiją su Jaunimo garantijų iniciatyva, palaipsniui išplečiant PRM rėmimo paslaugas bendradarbiaujant su CEDEFOP;

29.

kartu su valstybėmis narėmis ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, be kita ko, EKS patariamojoje grupėje, išnagrinėjant mikrokredencialų koncepciją ir naudojimą, įskaitant PRM srityje, kaip siūloma Europos įgūdžių darbotvarkėje;

30.

paremiant tikslą palaipsniui įsteigti ir išplėtoti profesinės kompetencijos centrų Europos platformas ir kartu su valstybėmis narėmis ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais išnagrinėjant pagrindinių Europos profesinių profilių galimybes; tai būtų Europass platformos dalis, kurią esant galimybei papildytų profesinis skaitmeninis turinys, parengtas remiantis Europos skaidrumo užtikrinimo priemonėmis, kad būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas besimokančių asmenų ir darbuotojų judumui ir kvalifikacijų skaidrumui bei pripažinimui;

31.

lemiant kokybinį veiksmingą PRM paslaugų skaitmeninimą tiek mokymuisi mokykloje, tiek mokymuisi darbo vietoje, paskatinus naudotis Europos kompetencijos programomis (38) ir įsivertinimo priemonėmis (39), ir įvertinant galimybę ES mastu atlikti PRM mokyklų tyrimą;

32.

stiprinant Europos pameistrystės aljansą ir skaitmeninių įgūdžių ir darbo koalicijas, kaip paskelbta Europos įgūdžių darbotvarkėje;

33.

propaguojant Europos PRM sistemas tarptautiniame kontekste, kad jos būtų pripažintos kaip pavyzdinės pasaulio mastu pagal PRM programas besimokantiems asmenims, be kita ko, remiant PRM sistemų tarptautinimą, kiek tai susiję ir su ES šalimis kandidatėmis bei Europos kaimynystės priemonėje dalyvaujančiomis šalimis (bendradarbiaujant su Europos mokymo fondu), profesinių gebėjimų konkursus ir komunikacijos kampanijas, kuriais siekiama didinti PRM patrauklumą ir gerinti jo įvaizdį, taip pat suteikiant vartotojui patogią prieigą prie informacijos apie PRM ir susijusias karjeros galimybes, remiantis Europass funkcijomis ir toliau jas plėtojant;

34.

PRM srityje bendradarbiaujant su tarptautinėmis organizacijomis, visų pirma EBPO, TDO, UNESCO ir Pasaulio banku;

35.

remiant valstybių narių pastangas įgyvendinti šią rekomendaciją, stiprinant PRM įstaigų pajėgumus, įskaitant jų skaitmeninimą ir aplinkosauginį tvarumą, ir skatinant PRM srities mokslinius tyrimus nacionaliniu ir ES lygmenimis pasinaudojant susijusių Sąjungos fondų ir programų (priemonės „Next Generation EU“ (ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, REACT-EU), „Europos socialinio fondo +“, SURE, Europos regioninės plėtros fondo, „InvestEU“, „Erasmus+“, „Europos horizonto“, INTERREG, Skaitmeninės Europos programos, Teisingos pertvarkos mechanizmo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Modernizavimo fondo) lėšomis;

36.

užtikrinant kokybinę ir kiekybinę stebėseną, atitinkančią šioje rekomendacijoje apibrėžtus bendruosius tikslus bei kitus aktualius duomenis, be kita ko, susijusius su investicijomis, ir įtraukiant šiuos duomenis į Europos semestro procesą bei susijusias Europos stebėsenos ir ataskaitų teikimo sistemas ir kas penkerius metus teikiant Tarybai šios rekomendacijos įgyvendinimo ataskaitas, kurios būtų paremtos nacionaliniu bei Europos lygmenimis turimais duomenimis ir metiniais CEDEFOP stebėsenos rezultatais.