(1)

2019 m. gruodžio 17 d. Komisija priėmė metinę tvaraus augimo strategiją, kuria pradedamas 2020 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. Joje tinkamai atsižvelgta į 2017 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį. 2019 m. gruodžio 17 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė ir įspėjimo mechanizmo ataskaitą – joje Nyderlandai nurodyti kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą. Tą pačią dieną Komisija taip pat priėmė rekomendaciją dėl Tarybos rekomendacijos dėl euro zonos ekonominės politikos;

(2)

2020 m. vasario 26 d. paskelbta 2020 m. Nyderlandams skirta ataskaita. Joje įvertinta Nyderlandų pažanga, padaryta įgyvendinant 2019 m. liepos 9 d. Tarybos priimtas šaliai skirtas rekomendacijas (3) (toliau – 2019 m. šaliai skirtos rekomendacijos), veiksmai, kurių šalis ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais priimtas šaliai skirtas rekomendacijas, ir Nyderlandų pažanga siekiant nacionalinių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“. Į ją įtraukti ir nuodugnios apžvalgos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį rezultatai, kurie taip pat buvo paskelbti 2020 m. vasario 26 d. Remdamasi savo analize, Komisija padarė išvadą, kad Nyderlanduose yra susidaręs makroekonominis disbalansas. Visų pirma disbalanso šaltiniai – didelė susikaupusi privačiojo sektoriaus skola ir didelis einamosios sąskaitos perteklius; tai turi tarpvalstybinių pasekmių;

(3)

2020 m. kovo 11 d. Pasaulio sveikatos organizacija COVID-19 protrūkį oficialiai paskelbė pasauline pandemija. Dėl pandemijos piliečiai, šalių visuomenė ir ekonomika pateko į ekstremaliąją didelio pavojaus visuomenės sveikatai situaciją. Ji daro didžiulį spaudimą nacionalinėms sveikatos sistemoms, trikdo pasaulines tiekimo grandines, kelia nestabilumą finansų rinkose, lemia vartotojų paklausos sukrėtimus ir daro neigiamą poveikį įvairiems sektoriams. Ji kelia grėsmę žmonių darbo vietoms ir pajamoms, taip pat įmonių verslui. Jos sukeltas didelis ekonominis sukrėtimas jau turi skaudžių pasekmių Sąjungoje. 2020 m. kovo 13 d. Komisija priėmė komunikatą, kuriuo raginama užtikrinti suderintą ekonominį atsaką į krizę, įtraukiant visus nacionalinio ir Sąjungos lygmens suinteresuotuosius subjektus;

(4)

kelios valstybės narės paskelbė nepaprastąją padėtį arba ėmėsi neatidėliotinų priemonių. Visos neatidėliotinos priemonės turėtų būti griežtai proporcingos, būtinos, ribotos trukmės ir atitikti Europos bei tarptautinius standartus. Joms turėtų būti taikoma demokratinė priežiūra ir nepriklausoma teisminė peržiūra;

(5)

2020 m. kovo 20 d. Komisija priėmė komunikatą dėl Stabilumo ir augimo pakte nustatytos bendrosios išvengimo sąlygos taikymo. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 3 dalyje, 9 straipsnio 1 dalyje bei 10 straipsnio 3 dalyje ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 (4) 3 straipsnio 5 dalyje bei 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą sudaromos palankesnės sąlygos koordinuoti biudžeto politiką esant dideliam ekonomikos nuosmukiui. 2020 m. kovo 20 d. komunikate Komisija laikėsi nuomonės, kad, atsižvelgiant į numatomą didelį ekonomikos nuosmukį dėl COVID-19 pandemijos, bendrosios nukrypti leidžiančios išlygos taikymo sąlygos yra tenkinamos, ir paprašė Tarybos šią išvadą patvirtinti. 2020 m. kovo 23 d. valstybių narių finansų ministrai pritarė Komisijos vertinimui. Jie sutiko, kad dėl didelio ekonomikos nuosmukio reikia ryžtingo, ambicingo ir suderinto atsako. Pradėjus taikyti bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą leidžiama laikinai nukrypti nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslui pasiekti numatyto koregavimo plano, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu. Kalbant apie korekcinę dalį, Taryba taip pat gali nuspręsti, remdamasi Komisijos rekomendacija, priimti patikslintą fiskalinę trajektoriją. Taikant bendrąją nukrypti leidžiančią išlygą Stabilumo ir augimo pakto procedūros nesustabdomos. Ji suteikia valstybėms narėms galimybę nukrypti nuo paprastai taikomų biudžetinių reikalavimų, o Komisijai ir Tarybai – imtis būtinų politikos koordinavimo priemonių laikantis Pakto;

(6)

siekiant apriboti ir kontroliuoti COVID-19 pandemijos plitimą, padidinti nacionalinių sveikatos sistemų atsparumą, įmonėms bei namų ūkiams teikiamomis paramos priemonėmis sušvelninti socialinius bei ekonominius pandemijos padarinius ir užtikrinti tinkamas sveikatos ir saugos sąlygas darbo vietoje, kad būtų galima atnaujinti ekonominę veiklą, reikia nuolatinių veiksmų. Kad paremtų valstybių narių pastangas tose srityse, Sąjunga turėtų visapusiškai išnaudoti įvairias turimas priemones. Be to, valstybės narės ir Sąjunga turėtų bendradarbiaudamos parengti priemones, kurios yra būtinos, kad galėtume grįžti prie įprasto mūsų šalių visuomenės ir ekonomikos veikimo ir tvaraus augimo, įtraukdamos, inter alia, žaliąją pertvarką bei skaitmeninę transformaciją ir pasinaudodamos krizės metu įgyta patirtimi;

(7)

dėl COVID-19 krizės išryškėjo vidaus rinkos gebėjimas lanksčiai prisitaikyti prie išskirtinių aplinkybių. Vis dėlto, siekiant užtikrinti greitą ir sklandų perėjimą prie atsigavimo etapo ir laisvo prekių, paslaugų bei darbuotojų judėjimo, išskirtinės priemonės, neleidžiančios įprastai veikti vidaus rinkai, turėtų būti panaikintos iškart, kai tik jos nebebus būtinos. Dabartinė krizė parodė, kad sveikatos sektoriuje reikia pasirengimo krizėms planų. Vieni iš esminių platesnių pasirengimo krizėms planų rengimo elementų yra geresnės pirkimo strategijos, diversifikuotos tiekimo grandinės ir strateginiai būtiniausių prekių rezervai;

(8)

kad visus nenaudojamus Europos struktūrinių ir investicijų fondų išteklius valstybės narės galėtų sutelkti išskirtiniam COVID-19 pandemijos poveikiui sušvelninti, Sąjungos teisės aktų leidėjas jau iš dalies pakeitė atitinkamus teisės aktus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (ES) 2020/460 (5) ir (ES) 2020/558 (6). Tais pakeitimais bus suteikta papildomo lankstumo ir nustatytos supaprastintos bei racionalizuotos procedūros. Siekiant sumažinti spaudimą pinigų srautams, valstybėms narėms taip pat suteikta galimybė 2020–2021 finansiniais metais pasinaudoti 100 % bendru finansavimu iš Sąjungos biudžeto. Nyderlandai raginami visapusiškai pasinaudoti tomis galimybėmis, kad padėtų labiausiai paveiktiems asmenims ir sektoriams;

(9)

Nyderlandai pateikė savo 2020 m. nacionalinę reformų programą 2020 m. balandžio 28 d., o savo 2020 m. stabilumo programą – 2020 m. balandžio 29 d. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos vienu metu;

(10)

šiuo metu Nyderlandams taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir skolos taisyklė;

(11)

2020 m. stabilumo programoje Vyriausybė numato nominaliojo balanso pablogėjimą nuo 1,7 % bendrojo vidaus produkto (BVP) pertekliaus 2019 m. iki 0,1 % BVP pertekliaus 2020 m. Prognozuojama, kad 2023 m. perteklius sumažės iki 0,0 % BVP. 2020 m. stabilumo programoje numatoma, kad iki 48,6 % BVP 2019 m. sumažėjęs valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP 2020 m. dar labiau sumažės iki 46,3 %. Tačiau makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos šios biudžeto projekcijos, nebeatrodo realus, be to, 2020 m. stabilumo programoje neatsižvelgiama į didelį priemonių, kurias Nyderlandai paskelbė reaguodami į COVID-19 pandemiją, skaičių. Biudžeto projekcijos buvo atnaujintos Pavasario biudžeto memorandume (7). Pavasario biudžeto memorandume numatomas valdžios sektoriaus nominaliojo balanso pablogėjimas iki 11,8 % BVP deficito 2020 m., o valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP 2020 m. turėtų padidėti iki 65,2 %. Makroekonominę ir fiskalinę perspektyvą veikia didelis neapibrėžtumas dėl COVID-19 pandemijos;

(12)

reaguodami į COVID-19 pandemiją ir laikydamiesi suderinto Sąjungos požiūrio, Nyderlandai ėmėsi savalaikių biudžeto priemonių, kad padidintų savo sveikatos sistemos pajėgumą, suvaldytų pandemiją ir suteiktų pagalbą labiausiai nukentėjusiems asmenims ir sektoriams. Pagal 2020 m. stabilumo programą ir Pavasario biudžeto memorandumą tos biudžetinės priemonės sudaro 2,7 % BVP. Šios priemonės apima sveikatos priežiūros paslaugų gerinimą, neatidėliotiną pagalbą sunkumų patiriantiems sektoriams, savarankiškai dirbančių asmenų ir samdomųjų darbuotojų pajamų rėmimą. Be to, Nyderlandai paskelbė priemones, kurios, nors ir nedaro tiesioginio poveikio biudžetui, padės teikti likvidumo paramą įmonėms. Šios priemonės apima įmonių pelno mokesčių atidėjimus (4,6–5,9 % BVP) ir paskolų garantijas (1,8 % BVP). Apskritai priemonės, kurių ėmėsi Nyderlandai, atitinka 2020 m. kovo 13 d. Komisijos komunikate išdėstytas gaires. Visiškas neatidėliotinų priemonių ir fiskalinių paramos priemonių įgyvendinimas, o vėliau, kai leis ekonominės sąlygos, fiskalinės politikos perorientavimas siekiant užtikrinti apdairią vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinę būklę padės išsaugoti fiskalinį tvarumą vidutinės trukmės laikotarpiu;

(13)

remiantis Komisijos 2020 m. pavasario prognoze, grindžiama nesikeičiančios politikos scenarijumi, Nyderlandų valdžios sektoriaus biudžeto balansas sudarys -6,3 % BVP 2020 m. ir -3,5 % BVP 2021 m. 5,5 procentinių punktų skirtumą tarp Pavasario biudžeto memorandumo prognozės ir Komisijos prognozės lemia skirtinga mokesčių atidėjimo apskaita (4,6–5,9 % BVP); Komisijos 2020 m. pavasario prognozėje mokesčių atidėjimas neapskaitomas kaip pajamų mažėjimas 2020 m. Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skolos santykis 2020 m. pasieks 62,1 % BVP, o 2021 m. –57,6 % BVP;

(14)

dėl 2020 m. Nyderlandų numatomo 3 % BVP deficito ribos viršijimo 2020 m. gegužės 20 d. Komisija paskelbė pranešimą, parengtą pagal Sutarties 126 straipsnio 3 dalį. Apskritai iš Komisijos analizės galima spręsti, kad Sutartyje ir Reglamente (EB) Nr. 1467/97 apibrėžtas deficito kriterijus nėra įvykdytas;

(15)

pastaruosius šešerius metus vykęs spartus Nyderlandų ekonomikos augimas dėl COVID-19 pandemijos staiga sustojo. Šiais metais Nyderlandų ekonomika turėtų patirti didžiausią susitraukimą per visą pokarinę šalies istoriją. Prognozuojant, kad antrąjį ketvirtį prasidės ekonominės veiklos sąstingis, numatoma, kad šiais metais labai sumažės visi paklausos komponentai, išskyrus valdžios sektoriaus vartojimą. 2021 m. ekonomika greičiausiai atsigaus už augimo tendenciją gerokai greitesniu tempu, o tai rodys, kad laipsniškai grįžtama prie įprastos ekonominės veiklos ir atsigauna labai žemą lygį pasiekusi vidaus paklausa ir pasaulinė prekyba. Vis dėlto tikėtina, kad veiklos lygiai nesieks 2019 m. lygių. Remiantis Komisijos 2020 m. pavasario prognoze, numatoma, kad nedarbas 2020 m. padidės iki 5,9 %, iš esmės dėl privalomo įmonių uždarymo ir staigaus bendro ekonominės veiklos sumažėjimo, tačiau 2021 m. jis vėl sumažės iki 5,3 %. Užimtumo apsaugos priemonės, visų pirma laikina neatidėliotina tarpinė priemonė, skirta darbo vietoms išlaikyti, ir papildomas savarankiškai dirbančių asmenų pajamų rėmimas turėtų padėti sumažinti prarastų darbo vietų skaičių. Vis dėlto tikėtina, kad per ateinančius mėnesius padėtis darbo rinkoje sparčiai blogės, nes stipriai paveiktų sektorių įmonės neišvengiamai atleis darbuotojus, visų pirma dirbančius pagal lanksčias ir terminuotas darbo sutartis;

(16)

reaguodama į staigius ekonominius padarinius ir paklausos išnykimą tam tikruose sektoriuose, Vyriausybė priėmė išsamų neatidėliotinų priemonių rinkinį, kad padėtų išvengti struktūrinės žalos ekonomikai. Šis tvirtas politinis atsakas skiriamas labiausiai COVID-19 krizės paveiktoms sritims ir jame daugiausia dėmesio skiriama užimtumo apsaugai ir namų ūkių perkamajai galiai, tiesioginei finansinei kompensacijai, skiriamai smarkiai nukentėjusiems pramonės sektoriams, taip pat mokesčių atidėjimui ir paskolų garantijoms privačiojo sektoriaus kredito srautui remti. Tai turėtų užkirsti kelią laikinų likvidumo problemų peraugimui į nemokumo problemas. Be to, sušvelninti nuosmukį turėtų padėti automatinės stabilizavimo priemonės. Centrinis bankas taip pat sumažino didžiausių bankų sisteminius kapitalo rezervus ir atideda priemonę, kuria įvedama hipotekos rizikos koeficientų apatinė riba, taip atlaisvinant bankų kapitalą ir užtikrinant galimybę bankams stipriai padidinti skolinimą namų ūkiams ir įmonėms;

(17)

sveikatos sistema veikia palyginti gerai – vykdoma bendra gyventojų sveikatos priežiūra ir užtikrinamos galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Nedelsiant reaguodami į COVID-19 krizę, Nyderlandai, be kita ko, įdiegė kontrolės strategiją, į kurią įtrauktos plačiosios visuomenės sveikatos priežiūros priemonės, ir priėmė pritaikytas sveikatos priežiūros finansavimo priemones. Vis dėlto prasidėjusi OVID-19 pandemija tapo sveikatos sistemos atsparumo išbandymu. Šiuo atžvilgiu išryškėjo įsisenėjusios problemos. Siekiant padidinti darbo jėgos pajėgumus reikėtų spręsti esamo darbuotojų, visų pirma slaugytojų ir pirminės sveikatos priežiūros srities darbuotojų, trūkumo problemą. Bendras sveikatos sistemų valdymas ir jų pajėgumai užtikrinti, kad integruotos paslaugos būtų teikiamos visose priežiūros grandyse, galėtų būti pagerinti dar veiksmingiau valdant duomenis ir įdiegiant daugiau e. sveikatos priemonių. Todėl COVID-19 pandemija išryškino poreikį toliau didinti sveikatos sistemos atsparumą ir pasirengimą krizėms sprendžiant šias struktūrines problemas;

(18)

2019 m. ir 2020 m. pradžioje padėtis darbo rinkoje toliau gerėjo ir darbo rinka iš esmės veikė gerai, tačiau per COVID-19 krizę ekonomikos augimas sumažėjo, o dėl to, tikėtina, labai padaugės bedarbių. Siekiant apsaugoti asmenų darbo vietas bei pragyvenimo šaltinius ir kuo labiau sumažinti poveikį savarankiškai dirbantiems asmenims, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) bei didelėms įmonėms, buvo imtasi įvairių precedento neturinčių ekonominių priemonių. Siekiant išsaugoti darbo vietas, darbdaviai, kurie mano, kad dėl COVID-19 krizės praras ne mažiau nei 20 % pajamų, gali kreiptis dėl išmokos (sudarančios iki 90 % įmonės darbo užmokesčio išlaidų, priklausomai nuo apyvartos nuostolių), kuri sudarytų sąlygas trijų mėnesių laikotarpiu mokėti darbuotojams darbo užmokestį; šis laikotarpis pratęstas dar keturiais mėnesiais. Savarankiškai dirbantys asmenys galės pasinaudoti pagreitinta procedūra, pagal kurią jie galės kreiptis dėl papildomo pajamų rėmimo neviršijant minimalios socialinės išmokos sumos. Ši parama, skirta jų pragyvenimo išlaidoms padengti, bus mokama trijų mėnesių laikotarpiu; šis laikotarpis taip pat pratęstas keturiais mėnesiais;

(19)

pagal ekonomikos gaivinimo strategiją reikėtų švelninti COVID-19 krizės poveikį užimtumui ir socialinį poveikį tiems, kurie labiausiai nukentėjo. Nepaisant įvairių priemonių, kurių buvo imtasi darbo vietoms išsaugoti, mažiau palankią padėtį darbo rinkoje užimantys ir (arba) pažeidžiamoje socialinėje padėtyje esantys asmenys nukentėjo labiausiai. Nedarbas išaugo, ypač kalbant apie pagal lanksčias darbo sutartis dirbančius asmenis – jaunimą, laikinuosius ir migrantų kilmės darbuotojus. Be to, per COVID-19 krizę išryškėjo didelės problemos, susijusios su savarankiškai dirbančių asmenų galimybėmis naudotis tinkama socialine apsauga – jie dažniausiai neturi pakankamo (arba jokio) sveikatos, invalidumo, nedarbo ir senatvės draudimo;

(20)

itin svarbi buvo likvidumo parama įmonėms, visų pirma MVĮ, teikiama paskolų ir garantijų forma. Likvidumo paramą įmonėms turi veiksmingai ir greitai skirstyti tarpininkai, kad šios įmonės išliktų atsparios. Dar labiau pagerinti MVĮ pinigų srautus padėtų mokesčių bei socialinių įmokų mokėjimo atidėjimas ir viešojo sektoriaus institucijų sutartinių mokėjimų paspartinimas. Naujiems startuoliams ir veiklą plečiančioms įmonėms gali prireikti konkrečios paramos, pavyzdžiui, užtikrinant, kad akcinio kapitalo dalių nuosavybė priklausytų viešosioms įstaigoms, ir nustatant paskatas rizikos kapitalo fondams didinti investicijas į šias įmones. Taip galėtų būti išvengta skubaus strategiškai svarbių Europos įmonių pardavimo. Kaip leidžiama pagal Laikinąją valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti reaguojant į dabartinį COVID-19 protrūkį, sistemą (8) ir laikantis joje nustatytų sąlygų, turėtų būti užtikrinta parama visų įmonių (9), ne tik tų, kurios atitinka Komisijos pateiktą MVĮ apibrėžtį, nuosavam arba kvazinuosavam kapitalui. Be to, turėtų būti toliau stengiamasi užtikrinti asmenims ir įmonėms galimybes naudotis veiksmingomis skaitmeninėmis viešosiomis paslaugomis;

(21)

siekiant skatinti ekonomikos atsigavimą, bus svarbu paankstinti brandžių viešųjų investicinių projektų įgyvendinimą ir skatinti privačiąsias investicijas, be kita ko, imantis atitinkamų reformų. Tiksliniai politikos veiksmai, įskaitant investicijas į sektorius, turinčius geriausių perspektyvų padidinti platesnės ekonomikos augimo potencialą, gali padėti išspręsti šios COVID-19 krizės paspartintas problemas. Visų pirma, investicijos į MTP, įtvirtintos į tikslus orientuotų pagrindinių sektorių ir inovacijų politikoje (10), taip pat į žmogiškąjį kapitalą gali padėti remti ilgalaikį našumo augimą ir išlaikyti didelį inovacinį pajėgumą. Tai ypač aktualu startuoliams, veiklą plečiančioms įmonėms ir novatoriškoms MVĮ, kurie yra itin svarbūs siekiant didinti konkurencingumą ir kurti darbo vietas. Investicijomis į iniciatyvas, įtrauktas į Nyderlandų klimato susitarimą ir Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, skirtas klimato kaitos problemoms spręsti ir energetikos pertvarkai skatinti, galima iš esmės prisidėti prie platesnių visuomeninių tikslų, įskaitant poreikį užtikrinti tvarų ir efektyviai išteklius naudojantį ekonomikos augimą. Galiausiai reikia investuoti į naujų namų statybą siekiant sumažinti dabartinį būstų trūkumą. Įveikti kai kuriuos dėl perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos kylančius iššūkius, visų pirma 2020 m. šalies ataskaitos D priede nurodytose teritorijose, Nyderlandams turėtų padėti Teisingos pertvarkos fondo, kuris yra Komisijos pasiūlymo objektas, 2021–2027 m. laikotarpio programavimas. Tai suteiktų Nyderlandams galimybę kuo geriau pasinaudoti tuo fondu;

(22)

techniniai bei skaitmeniniai įgūdžiai ir kvalifikuoti specialistai yra labai svarbūs Nyderlandų ekonomikos pajėgumui diegti inovacijas ir tvariam bei įtraukiam našumo augimui. Investicijos į pagrindinius ir (arba) skaitmeninius įgūdžius, švietimą ir mokymą, įskaitant visiems suteikiamas galimybes kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti, taip pat yra itin svarbios siekiant gerinti galimybes įsidarbinti, visų pirma stiprinti darbo rinkos nuošalyje esančių asmenų (įskaitant migrantų kilmės asmenis ir neįgaliuosius) įsidarbinamumą, kartu skatinant lygias galimybes ir aktyvią įtrauktį;

(23)

Nors Nyderlandai ėmėsi priemonių kovoti su agresyvaus mokesčių planavimo praktika įgyvendindami anksčiau sutartas tarptautines ir europines iniciatyvas, didžiulis per Nyderlandus atliekamų dividendų, autorinių atlyginimų ir palūkanų mokėjimų mastas rodo, kad agresyviu mokesčių planavimu užsiimančios bendrovės naudojasi šalies mokesčių taisyklėmis. Didelė tiesioginių užsienio investicijų dalis tenka specialiosios paskirties įmonėms. Kadangi autorinių atlyginimų ir palūkanų mokėjimai į užsienį (t. y. mokėjimai, kuriuos Sąjungos rezidentai atlieka trečiųjų valstybių rezidentams) išskaičiuojamaisiais mokesčiais neapmokestinami, tokie mokėjimai, jei jie nėra apmokestinami gavėjo šalyje, gali būti neapmokestinami iš viso. Nuo 2021 m. sausio 1 d. bus pradėta įgyvendinti neseniai priimta reforma dėl sąlyginio mokesčių išskaičiavimo iš autorinių atlyginimų ir palūkanų mokėjimų tais atvejais, kai nustatomas piktnaudžiavimas arba mokėjimai siunčiami į mažus mokesčius taikančias šalis arba į šalis, įtrauktas į nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų Sąjungos sąrašą – tai yra teigiamas žingsnis mažinant agresyvų mokesčių planavimą. Šios reformos veiksmingumą reikėtų atidžiai stebėti;

(24)

kelios Nyderlandų finansų įstaigos neseniai dalyvavo pinigų plovimo operacijose. Šie atvejai išryškino poreikį, nepaisant pastarojo meto pastangų, toliau stiprinti finansų įstaigų priežiūrą, tirti pinigų plovimo atvejus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už juos. Be finansų sektoriaus, Nyderlandų ekonomikos atvirumas užsienio tiesioginėms investicijoms ir sudėtingos šalies teisinės struktūros taip pat kelia didelę pinigų plovimo riziką. Patikos ir įmonių paslaugų teikėjai bei mokesčių konsultantai retai praneša apie neįprastus sandorius, nors tai neatitinka su jais siejamos didelės rizikos, todėl reikia vykdyti atitinkamą priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, kad yra daugybė sudėtingų teisinių struktūrų, gerai veikiantis tikrosios nuosavybės registras yra itin svarbus užtikrinant, kad tokie subjektai negalėtų šiomis struktūromis piktnaudžiauti, tačiau toks registras dar nesukurtas;

(25)

nors šioje Rekomendacijoje išdėstytose šaliai skirtose rekomendacijose (toliau – 2020 m. šaliai skirtos rekomendacijos) dėmesys sutelktas į COVID-19 pandemijos socialinio ir ekonominio poveikio švelninimą ir palankesnių sąlygų ekonomikai atsigauti sudarymą, 2019 m. šaliai skirtose rekomendacijose taip pat aptartos reformos, būtinos siekiant reaguoti į vidutinės trukmės laikotarpio ir ilgalaikius struktūrinius iššūkius. 2019 m. šaliai skirtos rekomendacijos tebėra aktualios, o jų įgyvendinimas bus toliau stebimas per visą kitų metų Europos semestrą. Tai apima ir 2019 m. šaliai skirtas rekomendacijas dėl ekonominės politikos, susijusios su investicijomis. Į visas 2019 m. šaliai skirtas rekomendacijas turėtų būti atsižvelgta sanglaudos politikos finansavimo po 2020 m. strateginio programavimo procese, be kita ko, rengiant dabartinės krizės poveikio švelninimo priemones ir išėjimo iš jos strategijas;

(26)

Europos semestras yra nuolatinio Sąjungos ekonominės ir užimtumo politikos koordinavimo sistema, galinti prisidėti prie ekonomikos tvarumo. Savo 2020 m. nacionalinėse reformų programose valstybės narės įvertino pažangą, padarytą įgyvendinant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus (DVT). Užtikrindami, kad būtų visapusiškai įgyvendintos 2020 m. šaliai skirtos rekomendacijos, Nyderlandai prisidės prie pažangos siekiant DVT ir prie bendrų pastangų užtikrinti konkurencingą tvarumą Sąjungoje;

(27)

siekiant greitai atsigauti nuo ekonominio COVID-19 pandemijos poveikio, labai svarbu glaudžiai koordinuoti ekonominės ir pinigų sąjungos šalių ekonomiką. Kaip valstybė narė, kurios valiuta yra euro, Nyderlandai turėtų užtikrinti, kad jų politika ir toliau atitiktų 2020 m. rekomendacijas euro zonai ir būtų koordinuojama su kitų valstybių narių, kurių valiuta yra euro, politika, atsižvelgdami į euro grupės politines gaires;

(28)

per 2020 m. Europos semestrą Komisija atliko išsamią Nyderlandų ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2020 m. šaliai skirtoje ataskaitoje. Be to, ji įvertino 2020 m. stabilumo programą, 2020 m. nacionalinę reformų darbotvarkę, taip pat veiksmus, kurių Nyderlandai ėmėsi atsižvelgdami į ankstesniais metais jiems skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Nyderlandų politikai, bet ir tai, kaip jie atitinka Sąjungos taisykles ir gaires, nes būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą Sąjungos lygmens priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų;

(29)

atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2020 m. stabilumo programą, o jos nuomonė (11) pateikta visų pirma toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje;

(30)

atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo 2020 m. nacionalinę reformų programą ir 2020 m. stabilumo programą. 2020 m. šaliai skirtose rekomendacijose atsižvelgiama į poreikį kovoti su COVID-19 pandemija ir sudaryti palankesnes sąlygas ekonomikai atsigauti, nes tai pirmas būtinas žingsnis, kuris leis koreguoti disbalansą. 2020 m. šaliai skirtos rekomendacijos, tiesiogiai susijusios su Komisijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį nustatytu makroekonominiu disbalansu, atspindėtos 3 rekomendacijoje,

1.

2.

3.

4.