TARYBOS REKOMENDACIJA

2020 m. birželio 15 d.

kuria įvertinama dalyvaujančių valstybių narių padaryta pažanga įgyvendinant įsipareigojimus, prisiimtus vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO)

(2020/C 204/01)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 46 straipsnio 6 dalį,

atsižvelgdama į prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtą protokolą Nr. 10 dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo, nustatyto Europos Sąjungos sutarties 42 straipsnyje,

atsižvelgdama į 2017 m. gruodžio 11 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2017/2315, kuriuo nustatomas nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO) ir nustatomas dalyvaujančių valstybių narių sąrašas, (1)

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Sprendimo (BUSP) 2017/2315 4 straipsnio 2 dalies d punkte numatyta, kad Taryba priima sprendimus ir rekomendacijas, kuriuose pagal to sprendimo 6 straipsnyje apibūdintą mechanizmą būtų įvertinti dalyvaujančių valstybių narių įnašai, skirti sutartiems įsipareigojimams vykdyti;

(2)

Sprendimo (BUSP) 2017/2315 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, remdamasi Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) pateikta metine ataskaita dėl PESCO, Taryba kartą per metus tikrina, ar dalyvaujančios valstybės narės toliau laikosi to sprendimo 3 straipsnyje nurodytų didesnių saistančių įsipareigojimų;

(3)

2018 m. kovo 6 d. Tarybos rekomendacijos dėl PESCO įgyvendinimo veiksmų gairių (2) 15 punkte numatyta, kad nuo 2020 m. vyriausiasis įgaliotinis metinę ataskaitą turėtų pateikti kiekvienų metų kovo arba balandžio mėn., atsižvelgdamas į tų pačių metų sausio mėn. dalyvaujančių valstybių narių pateiktus patikslintus ir atnaujintus nacionalinius įgyvendinimo planus (toliau – NĮP). Tos rekomendacijos 16 punkte numatyta, kad Europos Sąjungos karinis komitetas Politiniam ir saugumo komitetui turėtų teikti karinius patarimus ir rekomendacijas, kad jis galėtų parengti Tarybos ne vėliau kaip kiekvienų metų gegužės mėn. atliekamą peržiūrą, ar dalyvaujančios valstybės narės toliau įgyvendina didesnius saistančius įsipareigojimus;

(4)

2018 m. spalio 15 d. Tarybos rekomendacijos dėl didesnių saistančių įsipareigojimų, prisiimtų vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO), vykdymo eiliškumo ir konkretesnių tikslų nustatymo (3) 26 punkte numatyta, kad vyriausiasis įgaliotinis turėtų atsižvelgti į tą rekomendaciją rengdamas metinę ataskaitą dėl PESCO, kuria bus remiamasi vertinant, kaip kiekviena dalyvaujanti valstybė narė vykdo didesnius saistančius įsipareigojimus;

(5)

Sprendimo (BUSP) 2017/2315 4 straipsnio 2 dalies c punkte numatyta, kad Taryba priima sprendimus ir rekomendacijas, kad siekiant atspindėti kintančią Sąjungos saugumo aplinką, prireikus būtų atnaujinti ir sugriežtinti to sprendimo priede išdėstyti didesni įsipareigojimai, atsižvelgiant į įgyvendinant PESCO pasiektus pasiekimus. Tokie sprendimai visų pirma priimami pasibaigus Sprendimo (BUSP) 2017/2315 4 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytiems etapams remiantis strateginės peržiūros procesu, kurio metu vertinamas PESCO įsipareigojimų vykdymas;

(6)

2019 m. gegužės 14 d. Tarybos rekomendacijos, kuria įvertinama dalyvaujančių valstybių narių padaryta pažanga įgyvendinant įsipareigojimus, prisiimtus vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą (PESCO), (4) 14 punkte numatyta, kad be PESCO įgyvendinimo padėties apibūdinimo, įskaitant tai, kaip kiekviena dalyvaujanti valstybė narė vykdo savo įsipareigojimus pagal savo NĮP, vyriausiojo įgaliotinio taip pat prašoma 2020 m. metinėje ataskaitoje pateikti pirmuosius pasiūlymus atsižvelgiant į strateginės peržiūros procesą pirmojo PESCO etapo (2018–2020 m.) pabaigoje, įvertinus kitas reikšmingas ES iniciatyvas, kuriomis prisidedama prie Sąjungos tikslų masto saugumo ir gynybos srityje;

(7)	2020 m. balandžio 15 d. vyriausiasis įgaliotinis pateikė Tarybai savo metinę ataskaitą dėl PESCO įgyvendinimo padėties, įskaitant informaciją apie tai, kaip kiekviena dalyvaujanti valstybė narė laikosi savo įsipareigojimų pagal patikslintus ir atnaujintus NĮP;

(8)	todėl tuo pagrindu Taryba turėtų priimti rekomendaciją, kuria įvertinama dalyvaujančių valstybių narių padaryta pažanga įgyvendinant įsipareigojimus, prisiimtus pagal PESCO sistemą,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

I. Tikslas ir taikymo sritis

Šios rekomendacijos tikslas – įvertinti dalyvaujančių valstybių narių įnašus siekiant įvykdyti didesnius saistančius įsipareigojimus, prisiimtus pagal PESCO sistemą, remiantis 2020 m. balandžio 15 d. vyriausiojo įgaliotinio pateikta metine ataskaita dėl PESCO įgyvendinimo padėties (toliau – Metinė ataskaita) ir dalyvaujančių valstybių narių NĮP.

Atsižvelgiant į 2019 m. gegužės 14 d. Tarybos priimtą rekomendaciją, į Metinę ataskaitą taip pat įtrauktas specialus skyrius dėl PESCO strateginės peržiūros pirmojo PESCO etapo (2018–2020 m.) pabaigoje ir joje pateikta rekomendacijų ir pasiūlymų dėl šioje rekomendacijoje aptartų įsipareigojimų, projektų, procesų ir darbo metodų.

II. Pastebėjimai ir įvertinimas

Metinė ataskaita suteikia tvirtą pagrindą įvertinti PESCO įgyvendinimo padėtį, įskaitant tai, kaip kiekviena dalyvaujanti valstybė narė vykdo savo įsipareigojimus pagal savo NĮP.

Dalyvaujančios valstybės narės, stengdamosi patenkinti dabartinius ir būsimus Europos saugumo ir gynybos poreikius, visų pirma šiuo metu ir ateityje dėdamos pastangas vykdyti savo didesnius saistančius įsipareigojimus, padeda stiprinti Sąjungos pajėgumą atlikti saugumo užtikrintojos funkciją ir didinti jos strateginį savarankiškumą bei stiprina jos gebėjimą bendradarbiauti su partneriais ir apsaugoti savo piliečius.

Apskritai Taryba pabrėžia, kad dalyvaujančios valstybės narės:

patvirtino pozityvią kryptį vykdant įsipareigojimus, susijusius su gynybos biudžetais ir investicijų gynybos srityje išlaidomis. Tačiau bendra pažanga šiame etape tebėra kukli ir, nors dalyvaujančios valstybės narės susiduria su finansiniais iššūkiais dėl COVID-19 krizės, jos raginamos skirti būtinus išteklius, kad būtų toliau prisidedama prie šios pozityvios tendencijos palaikymo artimiausiais metais. Dalyvaujančios valstybės narės taip pat raginamos toliau prisidėti prie Europos bendradarbiavimu grindžiamo požiūrio (pavyzdžiui, įrangos viešųjų pirkimų ir gynybos mokslinių tyrimų ir technologijų srityje);

primygtinai raginamos savo nacionaliniuose gynybos planavimo procesuose kaip į vieną iš orientavimo ir sprendimų priėmimo elementų labiau atsižvelgti į tokias ES gynybos planavimo priemones kaip Pajėgumų plėtojimo planas (toliau – PPP), kuris taip pat apima Pagrindinio tikslo proceso (toliau – PTP) rezultatus, strateginiai aplinkybių tyrimai (toliau – SAT), suderinta metinė peržiūra gynybos srityje (toliau – CARD), taip pat kitos iniciatyvos, pavyzdžiui, Europos gynybos pramonės plėtros programa ar kitos atitinkamos ES priemonės, ir geriau jomis pasinaudoti. Tuo požiūriu Taryba pabrėžia, kaip svarbu, kad ES institucijos, agentūros ir įstaigos bei valstybės narės užtikrintų dar didesnį šių priemonių ir iniciatyvų suderinamumą, kartu pripažindama, kad jos yra skirtingos ir jų teisiniai pagrindai skiriasi;

raginamos toliau daryti pažangą vykdant įsipareigojimus, susijusius su jų gynybos mechanizmų suderinimu tarpusavyje, bei reguliariai peržiūrėti planus ir tikslus, kuriuos planuojama įgyvendinti, visų pirma siekiant imtis esminio vaidmens plėtojant pajėgumus Sąjungoje, be kita ko, CARD sistemoje, kartu pripažįstant, kad tam reikia nuolatinių ilgesnio laikotarpio pastangų. Taryba primena, kad savo 2019 m. gegužės 14 d. rekomendacijoje ji nurodė, kad CARD ir PPP bei atitinkamų NATO procesų, pavyzdžiui, NATO gynybos planavimo proceso, rezultatų suderinamumas buvo ir toliau bus užtikrinamas tais atvejais, kai reikalavimai sutampa, kartu pripažįstant skirtingą šių dviejų organizacijų pobūdį ir jų atitinkamą atsakomybę bei jų sudėties skirtumus. Taryba ragina valstybes nares tinkamu būdu toliau tarpusavyje diskutuoti dėl tokio tų procesų suderinamumo;

siekiant pagerinti operacinius rezultatus, turėtų kuo skubiau sustiprinti savo pastangas vykdant įsipareigojimus, susijusius su galimybės naudoti pajėgas, jų dislokavimo galimybės ir jų sąveikumo gerinimu, be kita ko, iki galo užpildyti ES kovinių grupių sąrašą, greitojo reagavimo duomenų bazę bei bendros saugumo ir gynybos politikos (toliau – BSGP) misijų ir operacijų poreikių paraiškas. Visų pirma svarbu, kad padidėtų jų įnašo, skirto BSGP misijoms ir operacijoms remti, kokybė ir kiekybė, taip pat ir pačių sudėtingiausių misijų atveju. Kalbant apie dalyvaujančių valstybių narių prisiimtą didesnį saistantį įsipareigojimą laikytis plataus užmojo požiūrio į bendrą karinių BSGP operacijų ir misijų finansavimą, įgyvendinimas priklauso nuo mechanizmo ATHENA peržiūros ir nuo galimybės Tarybai nustatyti siūlomą Europos taikos priemonę, dėl kurių dabar valstybės narės diskutuoja;

padarė nedidelę pažangą, palyginti su 2019 m. pateiktais atnaujintais NĮP, imantis priemonių, skirtų pagal PPP ir CARD nustatytiems pajėgumų trūkumams pašalinti, įskaitant didelio poveikio pajėgumų tikslų (toliau – DPPT) įgyvendinimo vertinimą, ir todėl turėtų apsvarstyti galimybę dėti daugiau pastangų, kad nacionalinio planavimo procese pirmenybė būtų teikiama intensyvesniam Europos bendradarbiavimu grindžiamo požiūrio taikymui. Dalyvaujančios valstybės narės taip pat turėtų nurodyti, kaip jų pajėgumų plėtojimo projektai stiprina Europos gynybos technologinę ir pramoninę bazę;

f)	dar turi dėti daugiau pastangų, kad būtų įvykdyti jų įsipareigojimai, susiję su dalyvavimu, kai tinkama, svarbiose bendrose arba Europos apginklavimo programose Europos gynybos agentūros struktūroje.

Atsižvelgiant į Metinėje ataskaitoje nustatytus faktus ir pateiktas rekomendacijas dėl atskirų NĮP, kiekviena dalyvaujanti valstybė narė raginama atitinkamai toliau dėti pastangas ir peržiūrėti savo įnašą vykdant didesnius saistančius įsipareigojimus.

Atsižvelgiant į tai, kad PESCO siekiama įgyvendinti Sąjungos tikslų mastą saugumo ir gynybos srityje, be kita ko, pačių sudėtingiausių misijų atveju, reikia dirbti toliau, kad būtų nustatytas nuoseklus viso spektro pajėgų rinkinys, vadovaujantis parametrais, nurodytais bendrame pranešime dėl PESCO.

Kadangi valstybės narės turi tik vieną pajėgų rezervą, kurį gali naudoti įvairiose sistemose, valstybių narių pajėgumų plėtojimas ES sistemose taip pat padės stiprinti gynybos pajėgumus, kurie gali būti skiriami kitoms sistemoms, be kita ko, Jungtinėms Tautoms ir NATO.

III. Nacionaliniai įgyvendinimo planai

Nors NĮP pateikiamos informacijos kokybė apskritai pagerėjo, dalyvaujančių valstybių narių prašoma toliau gerinti tos informacijos kokybę ir užtikrinti tinkamą jos išsamumą, ypač daug dėmesio skiriant specialių į ateitį orientuotų planų, kuriuose būtų numatyta, kaip jos numato prisidėti vykdant didesnius saistančius įsipareigojimus ir siekiant konkretesnių tikslų įgyvendinant PESCO, rengimui. Kadangi NĮP turėtų būti svarbus pagrindas siekiant vykdyti politinę priežiūrą, išlaikyti tempą ir užtikrinti dalyvaujančių valstybių narių veiksmų skaidrumą viena kitos atžvilgiu, Taryba akcentuoja poreikį sustiprinti jų politinį aspektą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos politinio lygmens diskusijoms apie pažangą, padarytą įgyvendinant didesnius saistančius įsipareigojimus.

10.

Dalyvaujančios valstybės narės raginamos toliau dalyvauti dvišaliuose dialoguose su PESCO sekretoriatu dėl savo būsimų NĮP peržiūros ir atnaujinimo, taip pat kad būtų užtikrinamas skaidrumas viena kitos atžvilgiu ir toliau plėtojamas suderinamumas ir nuoseklumas PESCO kontekste prašant informacijos ir ją teikiant.

IV. PESCO projektai

11.

Laikoma, kad dauguma iš 47 projektų, plėtojamų pagal PESCO, prisidedama įgyvendinant ES pajėgumų plėtojimo prioritetus; 24 iš jų tiesiogiai įgyvendinami DPPT, o 12 – netiesiogiai. Trijų projektų atveju jau pasiektas pradinis operacinis pajėgumas (toliau – IOC); planuojama, kad 23 projektų atveju IOC bus pasiektas 2020–2023 m. laikotarpiu. Vis dėlto daugiau nei du trečdaliai projektų (30) lieka idėjų lygmenyje, įskaitant kai kuriuos dar 2018 m. kovo ir lapkričio mėnesiais parengtus projektus.

12.

Atsižvelgiant į 2020 m. vasario 28 d. Tarybai pateiktas PESCO projektų pažangos ataskaitas, dalyvaujančios valstybės narės raginamos sutelkti dėmesį į spartų ir veiksmingą savo projektų įgyvendinimą, kad būtų pasiekti numatyti rezultatai ir sukurti numatyti produktai, siekiant vykdyti didesnius saistančius įsipareigojimus. Dalyvaujančios valstybės narės taip pat raginamos suaktyvinti ir paspartinti procesus, kurių rezultatas būtų projektų įgyvendinimo tvarkos patvirtinimas, siekiant, kad rengiant naujus projektus greičiau atsirastų daugiau aiškumo ir tikrumo. Taryba taip pat primena, kad reikia sustiprinti PESCO projektų pažangos peržiūros procesą, taikant aiškius, tikslinius ir skaidrius kriterijus, nustatytus glaudžiai bendradarbiaujant su dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis. Be to, Taryba akcentuoja, kad tuo atveju, kai projekto nariai nustato, kad esama sunkumų siekiant projektų rezultatų, tie projektai turėtų būti atnaujinami arba nutraukiami, kad būtų užtikrintas visų PESCO projektų aktualumas ir patikimumas.

13.

Taryba mano, kad siekiant turėti galimybę geriau įvertinti projektų pažangą ir nustatyti sinergijas, turėtų būti organizuojami specialūs praktiniai seminarai PESCO projektų valdymo klausimais ir projektų pažangai skirti renginiai, kuriais būtų sudarytos palankesnės sąlygos tolesnėms dalyvaujančių valstybių narių diskusijoms. Taryba taip pat pripažįsta geresnio bendro terminų ir terminų apibrėžčių, susijusių su projektų plėtojimu ir valdymu, supratimo poreikį. Be to, PESCO sekretoriatas turėtų ir toliau būti pasirengęs paprašius teikti ekspertines žinias ir sudaryti palankesnes sąlygas palaikyti ryšiams su kitais ES subjektais, kiek tai susiję su galimomis sinergijomis su kitomis ES priemonėmis ir iniciatyvomis, parengtomis kitose atitinkamose ES institucinėse struktūrose, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir įtraukumas bei išvengta nereikalingo dubliavimosi.

14.

Taryba pabrėžia, kad, kai tikslinga ir gavus projekto narių sutikimą atsižvelgiant į PESCO sekretoriatui skirtą remiamąjį vaidmenį, turėtų būti apsvarstyta galimybė sutelkti, sujungti arba sugrupuoti projektus siekiant padidinti sinergijas, jų poveikį ir veiksmingumą, taupyti išteklius ir užkirsti kelią dubliavimuisi.

15.

Siekiant nustatyti būsimus PESCO projektų pasiūlymus, Taryba rekomenduoja kaip atskaitos tašką toliau naudoti sutartus ES pajėgumų plėtojimo prioritetus, kurie yra nustatyti PPP ir kurie apima DPPT, o SAT naudoti kaip įgyvendinimo gaires. Be to, siekiant padėti dalyvaujančioms valstybėms narėms kurti galimybes vykdyti bendradarbiavimo projektus, be kita ko, operacijų srityje, reikėtų vadovautis CARD suvestinėje analizėje ir CARD ataskaitoje nustatytais faktais. Taryba pabrėžia, kad tinkamiems PESCO projektams ateityje galėtų būti teikiamas finansavimas iš Europos gynybos fondo (toliau – EGF), jei jie atitinka reikalavimus.

16.

Dalyvaujančios valstybės narės yra skatinamos toliau teikti pasiūlymus dėl projektų, apimančių įvairiausias temas, tačiau Taryba taip pat prašo teikti pasiūlymus dėl projektų, kurie būtų labiau orientuoti į operacijas ir trumpalaikį poveikį, remiantis jau esamais pajėgumais. Tuo tikslu kartu su dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis gali būti parengta tikslesnių arba papildomų kriterijų siekiant atrinkti brandesnius pasiūlymus dėl projektų, kuriais būtų tiesiogiai padedama mažinti trūkumus, nustatytus PPP, įskaitant DPPT.

17.

Vadovaudamasi 2019 m. birželio mėn. išvadomis dėl saugumo ir gynybos įgyvendinant Visuotinę ES strategiją, Taryba tikisi, kad kuo greičiau bus priimtas Tarybos sprendimas dėl bendrųjų sąlygų, kuriomis trečiosios valstybės išimties tvarka galėtų būti pakviestos dalyvauti atskiruose PESCO projektuose, laikantis Sprendimo (BUSP) 2017/2315 4 straipsnio 2 dalies g punkto ir 9 straipsnio, pranešime dėl PESCO pateiktų gairių, taip pat Tarybos sprendimo (BUSP) 2018/909 (5), kuriuo nustatomas bendras PESCO projektų valdymo taisyklių rinkinys.

V. PESCO strateginė peržiūra

18.

2019 m. gruodžio mėn. buvo pradėtas dalyvaujančių valstybių narių inicijuotas PESCO strateginės peržiūros procesas siekiant įvertinti, kaip vykdomi PESCO didesni saistantys įsipareigojimai, kaip išdėstyta Sprendime (BUSP) 2017/2315. V dalyje išdėstyti pasiūlymai ir rekomendacijos yra grindžiami įvairių diskusijų rezultatais ir dalyvaujančių valstybių narių pateikta informacija, įskaitant Metinėje ataskaitoje pateiktas rekomendacijas.

Įsipareigojimai

19.

Taryba pabrėžia, kad pasitvirtino, jog dabartinis didesnių saistančių įsipareigojimų rinkinys yra tvirtos gairės siekiant užtikrinti nuoseklų PESCO įgyvendinimą, todėl šiame etape jis neturėtų būti keičiamas. Tačiau Taryba taip pat pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant įvykdyti tuos didesnius saistančius įsipareigojimus.

20.

Be to, Taryba pabrėžia, kad šiais metais vykdant PESCO strateginės peržiūros procesą yra būtina, kad dalyvaujančios valstybės narės susitartų dėl kito PESCO etapo (2021–2025 m.) tikslų ir konkrečių siektinų rezultatų, be kita ko, apsvarstydamos galimybę įtraukti naujas bendradarbiavimo sritis atsižvelgiant į kintantį saugumo kontekstą, visų pirma, tačiau neapsiribojant klimato kaita, kova su hibridinėmis grėsmėmis, kibernetine sritimi, dirbtiniu intelektu, su kosmosu susijusiais aspektais, energetiniu saugumu ir jūrų saugumu, ir susitartų dėl apčiuopiamų rezultatų, kurie turi būti pasiekti tiek pajėgumų, tiek operacijų atžvilgiu. Dar reikėtų atsižvelgti į dėl reagavimo į kompleksines ekstremaliąsias situacijas, pvz., pandemijas, atsiradusius nustatytus vidutinio laikotarpio ir ilgalaikius padarinius ir iššūkius, kuriuos būtų galima spręsti PESCO kontekste. Tikslinant ir atnaujinant 2018 m. spalio 15 d. Tarybos rekomendaciją dėl konkretesnių tikslų reikėtų atsižvelgti į viską, kas išdėstyta pirmiau. Taryba pabrėžia, kad šiame procese reikia pasinaudoti PESCO strategine peržiūra siekiant nustatyti tuos projektus, kuriuos įgyvendinant bus pradėta gauti konkrečių rezultatų iki 2025 m.

21.

Taryba pabrėžia, kad reikėtų toliau nagrinėti galimybes pagerinti tolesnę veiklą, susijusią su visų didesnių saistančių įsipareigojimų įgyvendinimu, be kita ko, politiniu lygmeniu ir Politinio ir saugumo komiteto (PSK) veiklos srityje, visų pirma tais atvejais, kai vyriausiasis įgaliotinis įvertina pažangą kaip nepakankamą, o Taryba tai akcentuoja, ypač operacinių įsipareigojimų ir įsipareigojimų, susijusių su Europos bendradarbiavimu grindžiamu požiūriu, srityje. Taip pat skatinama toliau diskutuoti dėl pažangos rodiklių, kurie galėtų padėti dalyvaujančioms valstybėms narėms planuoti didesnių saistančių įsipareigojimų įvykdymą ir sudaryti palankesnes sąlygas pažangai įvertinti, kaip nustatyta 2018 m. spalio 15 d. Tarybos rekomendacijos 2 punkte.

22.

Taryba pabrėžia, kad gali būti svarstomos ir toliau nagrinėjamos galimybės numatyti novatoriškas paskatas siekiant paskatinti įgyvendinti PESCO operacinius įsipareigojimus, daugiausia dėmesio skiriant tam, kad būtų pagerinta galimybė naudoti BSGP misijoms ir operacijoms skirtas pajėgas, pagerintos jų dislokavimo galimybės ir pagerintas jų sąveikumas. Ji akcentuoja, kad tai darant taip pat reikėtų atsižvelgti į vykstantį darbą ir informuoti būsimas pastangas apie bendrą karinių BSGP misijų ir operacijų finansavimą.

23.

Taryba pabrėžia, kad diskusijų dėl strateginės krypties rezultatai ir ES lygmens grėsmių analizė, kurie turi būti pateikti iki 2020 m. pabaigos, turėtų padėti nustatyti aiškesnę tokių ES iniciatyvų kaip PESCO kryptį. Šis būtinas procesas galėtų padėti toliau plėtoti mūsų bendromis vertybėmis ir tikslais grindžiamą bendrą Europos saugumo ir gynybos kultūrą, kuria būtų atsižvelgiama į specifinį valstybių narių saugumo ir gynybos politikos pobūdį.

24.

Taryba pripažįsta, kad reikia toliau dėti pastangas, be kita ko, vykdant PESCO strateginę peržiūrą, siekiant užtikrinti skirtingų ES gynybos iniciatyvų (CARD, PESCO ir būsimo EGF) suderinamumą ir koordinavimą, valstybėms narėms vykdant atidesnę politinę stebėseną ir vadovavimą, be kita ko, ministerijų lygmeniu, kartu pripažįstant, kad tos iniciatyvos yra skirtingos ir jų teisiniai pagrindai skiriasi.

Projektai

25.

Taryba akcentuoja, kad PESCO projektų ciklas turėtų būti suderintas su CARD ciklu, kad būtų galima vadovautis CARD ciklo metu nustatytais faktais ir parengtomis rekomendacijomis kuriant galimybes vykdyti bendradarbiavimo projektus ir suteikti dalyvaujančioms valstybėms narėms patobulintą sistemą, kad jos galėtų pateikti platesnio užmojo pasiūlymus dėl projektų, be kita ko, operacijų srityje. Be to, BSGP misijoms ir operacijoms itin svarbūs PTP rezultatai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti siūlant naujus PESCO projektus siekiant stiprinti operacinių įsipareigojimų įgyvendinimą. Tais aspektais turėtų būti vadovaujamasi apibrėžiant projekto pateikimo ciklą, kartu atsižvelgiant į administracinės naštos ir PESCO projektų rezultatų bei kokybės pusiausvyrą.

Procesai

26.

Kalbant apie NĮP ciklą, Taryba prašo PESCO sekretoriato pateikti išsamių variantų dėl to, kaip pagerinti PESCO NĮP ir CARD ciklų bei PTP suderinamumą. Tuo pačiu turėtų būti siekiama mažinti administracinę naštą ir gerinti NĮP kokybę, taip pat užtikrinant tinkamo lygio išsamumą. Taryba akcentuoja, kad tuo pačiu metu reikia užtikrinti būtiną politinį tempą, ir pabrėžia Tarybos vaidmenį kasmet užtikrinant PESCO skirtas strategines kryptis ir gaires. Taryba taip pat turėtų apsvarstyti galimybę priderinti dalyvaujančioms valstybėms narėms taikomus terminus pateikti PESCO dokumentams, be kita ko, kiek tai susiję su NĮP ir pasiūlymų dėl projektų pateikimu.

VI. Tolesni veiksmai

27.

Taryba prašo:

—

PESCO sekretoriato 2020 m. parengti ir suorganizuoti tikslinius praktinius seminarus su dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis siekiant toliau gerinti susijusius PESCO procesus (inter alia, būsimus PESCO NĮP projektų ciklus ir procesus bei NĮP ir CARD, taip pat PTP suderinamumą) ir nustatyti pagrindinius 2021–2025 m. PESCO politikos siekius ir tikslus rengiantis pritaikyti įsipareigojimų vykdymo eiliškumą/konkretesnius tikslus;

—	PESCO sekretoriato pateikti variantų, kaip pagerinti tolesnę veiklą, susijusią su kai kurių įsipareigojimų įgyvendinimu, kuriuos dalyvaujančios valstybės narės nepakankamai įgyvendino, ir išnagrinėti galimybę numatyti minėtų įsipareigojimų įgyvendinimo paskatas;

—	PESCO sekretoriato iki 2020 m. pabaigos pateikti dokumentą patvirtinimui, siekiant parengti galutinę PESCO strateginės peržiūros redakciją, ir

—	dalyvaujančių valstybių narių peržiūrėti savo NĮP, kad jie būtų atitinkamai atnaujinti.

Priimta Briuselyje 2020 m. birželio 15 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

A. METELKO-ZGOMBIĆ

(1) OL L 331, 2017 12 14, p. 57.

(2) OL C 88, 2018 3 8, p. 1.

(3) OL C 374, 2018 10 16, p. 1.

(4) OL C 166, 2019 5 15, p. 1.

(5) 2018 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2018/909, kuriuo nustatomas bendras PESCO projektų valdymo taisyklių rinkinys (OL L 161, 2018 6 26, p. 37).