(1)

Tarybos sprendimu Nr. 189/2014/ES (2) Prancūzijai leidžiama Gvadelupoje, Prancūzijos Gvianoje, Martinikoje ir Reunjone pagamintam tradiciniam romui, kuris parduodamas Prancūzijos žemyninėje dalyje, taikyti sumažintą akcizo tarifą, kuris gali būti mažesnis už Tarybos direktyvoje 92/84/EEB (3) nustatytą minimalų akcizo tarifą, tačiau negali būti daugiau kaip 50 % mažesnis už alkoholiui taikomą standartinį nacionalinį akcizo tarifą. Sumažintas akcizų tarifas taikomas metinei 144 000 hektolitrų gryno alkoholio kvotai. Tas leidimas baigia galioti 2020 m. gruodžio 31 d.;

(2)

2019 m. spalio 18 d. Prancūzijos valdžios institucijos paprašė Komisijos pateikti pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo, kuriuo būtų pratęstas Sprendime Nr. 189/2014/ES nustatytas leidimo terminas ir kitam septynerių metų laikotarpiui – nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. – nustatyta didesnė kvota;

(3)

atsižvelgiant į tai, kad vietinė rinka yra maža, keturių atokiausių regionų, kuriems taikomas šis leidimas, spirito varyklos savo veiklą gali plėtoti tik turėdamos pakankamų galimybių patekti į Prancūzijos žemyninės dalies rinką, kuri yra pagrindinė jų romo realizavimo rinka (joje realizuojama 65 % romo). Tradiciniam romui konkuruoti Sąjungos rinkoje sunku dėl dviejų priežasčių: didesnių gamybos sąnaudų ir didesnių mokesčių už butelį, nes tradicinis romas paprastai parduodamas didesnės alkoholio koncentracijos ir didesnės talpos buteliuose;

(4)

šių keturių atokiausių regionų cukranendrių, cukraus ir romo vertės grandinėje patiriamos didesnės gamybos sąnaudos nei kituose pasaulio regionuose. Visų pirma, sudedamųjų dalių kainai ir gamybos sąnaudoms didelį poveikį daro tų keturių atokiausių regionų atokumas ir sunkios topografinės bei klimato sąlygos. Be to, Gvadelupoje, Prancūzijos Gvianoje, Martinikoje ir Reunjone taikomi Prancūzijos socialinės teisės aktai, todėl juose darbo sąnaudos yra didesnės nei kaimyninėse šalyse. Šiuose atokiausiuose regionuose taip pat taikomi Sąjungos aplinkos ir saugos standartai, todėl jiems įgyvendinti būtinos didelės su gamyba tiesiogiai nesusijusios investicijos ir sąnaudos, net jei dalis tų investicijų finansuojama iš Sąjungos struktūrinių fondų. Be to, tų atokiausių regionų spirito varyklos yra mažesnės už tarptautinėms įmonių grupėms priklausančias spirito varyklas. Todėl produkcijos vieneto gamybos sąnaudos yra didesnės;

(5)

Prancūzijos žemyninėje dalyje tradicinis romas paprastai parduodamas didesnės talpos buteliuose (36 % romo parduodama 1 l talpos buteliuose) ir yra didesnės alkoholio koncentracijos (nuo 40° iki 59°) nei konkuruojantys romo gaminiai, kurie paprastai būna 37,5° stiprumo ir parduodami 0,7 l talpos buteliuose. Savo ruožtu, dėl didesnės alkoholio koncentracijos taikomi didesni akcizai, didesnė socialinio draudimo įmoka „cotisation sur les boissons alcooliques“ (dar žinoma kaip „vignette sécurité sociale“) (VSS) ir didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM) už parduoto romo litrą. Taigi sumažintas akcizo tarifas, kuris yra ne daugiau kaip 50 % mažesnis už alkoholiui taikomą standartinį nacionalinį akcizo tarifą, yra proporcingas bendroms dėl didesnių gamybos sąnaudų ir didesnio akcizo, VSS bei PVM patiriamoms papildomoms išlaidoms;

(6)

todėl taip pat reikėtų atsižvelgti į papildomas sąnaudas, patiriamas dėl per dešimtmečius nusistovėjusios rinkodaros praktikos tradicinį romą parduoti didesnės alkoholio koncentracijos, dėl kurios mokėtini didesni mokesčiai;

(7)

mokesčių lengvata, apimanti tiek suderintus akcizus, tiek VSS, kurią bus leista taikyti, turi išlikti proporcinga, kad nebūtų pažeistas Sąjungos teisinės tvarkos vientisumas bei darna, įskaitant neiškreiptos konkurencijos vidaus rinkoje užtikrinimą ir valstybės pagalbos politikos vykdymą;

(8)

pastaraisiais metais dėl suvartojamo didesnio iš romo gaminamų alkoholinių gėrimų kiekio tradicinio romo rinkos dalis sumažėjo 11 %, todėl iki šiol mokesčių lengvata poveikio vidaus rinkai neturėjo;

(9)

siekiant stipriai neapriboti atokiausių Prancūzijos regionų plėtros ir užtikrinti tolesnę cukranendrių, cukraus ir romo sektoriaus veiklą bei atokiausiuose Prancūzijos regionuose jame sukuriamas darbo vietas, būtina Sprendime Nr. 189/2014/ES nustatytą leidžiamą taikyti metinę kvotą atnaujinti ir padidinti;

(10)

siekiant užtikrinti, kad šis sprendimas nepakenktų vidaus rinkai, turėtų būti nustatyta, kad didžiausias Prancūzijos užjūrio departamentų kilmės romo kiekis, kuriam gali būti taikoma ši priemonė, yra lygus 153 000 hektolitrų gryno alkoholio per metus;

(11)

nustatant mokestinę lengvatą neviršijama to, kas būtina papildomoms sąnaudoms kompensuoti, aptariamas kiekis yra nedidelis, o mokestinė lengvata taikoma tik Prancūzijos žemyninėje dalyje suvartosimiems produktams, todėl priemone nepažeidžiamas Sąjungos teisinės tvarkos vientisumas ir nuoseklumas;

(12)

kad Komisija galėtų įvertinti, ar toliau tenkinamos leidimą pagrindžiančios sąlygos, Prancūzija turėtų Komisijai iki 2025 m. rugsėjo 30 d. pateikti stebėsenos ataskaitą;

(13)

šis sprendimas neturi įtakos galimam Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 107 ir 108 straipsnių taikymui,