(1)

Reglamento (ES) Nr. 528/2012 I priede nurodytos veikliosios medžiagos, pasižyminčios aplinkai ar žmonių arba gyvūnų sveikatai palankesnėmis savybėmis. Todėl produktai, kurių sudėtyje yra šių veikliųjų medžiagų, gali būti autorizuojami supaprastinta tvarka. Azotas įtrauktas į Reglamento (ES) Nr. 528/2012 I priedą su sąlyga naudoti tik ribotais kiekiais naudojimui paruoštose dujų talpose;

(2)

pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 86 straipsnį azotas patvirtintas kaip veiklioji medžiaga 18-o tipo biocidiniams produktams (insekticidams) gaminti (2). Biocidiniai produktai, kuriuos sudaro patvirtintas azotas, autorizuojami keliose valstybėse narėse ir tiekiami dujų balionuose (3);

(3)

azotas taip pat gali būti gaminamas in situ iš aplinkos oro. In situ pagamintas azotas šiuo metu nėra patvirtintas naudoti Sąjungoje ir nėra įtrauktas nei į Reglamento (ES) Nr. 528/2012 I priedą, nei į veikliųjų medžiagų, įtrauktų į Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1062/2014 (4) II priede pateiktą esamų veikliųjų medžiagų, kurių yra biocidiniuose produktuose, peržiūros programą, sąrašą;

(4)

2020 m. liepos 9 d. Nyderlandai, vadovaudamiesi Reglamento (ES) Nr. 528/2012 55 straipsnio 3 dalimi, pateikė Komisijai prašymą leisti taikyti nuo to reglamento 19 straipsnio 1 dalies a punkto nukrypti leidžiančią nuostatą, prašydami leisti jiems autorizuoti biocidinius produktus, kuriuos sudaro iš aplinkos oro in situ pagamintas azotas, kultūros paveldui apsaugoti (toliau – paraiška);

(5)

žalą kultūros paveldui gali daryti įvairūs kenksmingi organizmai – nuo vabzdžių iki mikroorganizmų. Šių organizmų buvimas gali lemti ne tik pačios kultūros vertybės praradimą, bet ir kelti pavojų, kad šie kenksmingi organizmai išplis į kitus šalia esančius objektus. Tinkamai neapdoroti objektai galėtų būti nepataisomai sugadinti, todėl kultūros paveldui kiltų rimtas pavojus;

(6)

in situ pagamintas azotas naudojamas siekiant sukurti kontroliuojamą aplinką su labai maža deguonies koncentracija (deguonies stoka) nuolatinėse arba laikinose sandariose apdorojimo palapinėse arba kamerose kenksmingiems organizmams kultūros paveldo objektuose kontroliuoti. Azotas išskiriamas iš aplinkos oro ir pumpuojamas į apdorojimo palapinę arba kamerą, kur atmosferos azoto kiekis padidėja maždaug iki 99 % ir dėl to beveik visiškai nelieka deguonies. Į apdorojimo vietą pumpuojamo azoto drėgnis nustatomas pagal apdorojamo objekto poreikius. Kenksmingi organizmai negali išgyventi apdorojimo palapinėje arba kameroje sudarytomis sąlygomis;

(7)

remiantis Nyderlandų pateikta informacija, in situ pagaminto azoto naudojimas yra bene vienintelis veiksmingas kenksmingų organizmų kontrolės metodas, kurį galima taikyti visų rūšių medžiagoms ir medžiagų deriniams, aptinkamiems kultūros įstaigose, jų nepažeidžiant, ir jis yra veiksmingas kovojant su ant kultūros paveldo objektų esančiais įvairių vystymosi stadijų kenksmingais organizmais;

(8)

kaip nurodyta paraiškoje, Nyderlandų paveldo įstaigos daugiau kaip 25 metus įgyvendino integruotosios kenkėjų kontrolės strategijas, pereidamos prie mažai toksiškų metodų ir atsisakydamos naudoti anksčiau naudotas labai toksiškas medžiagas;

(9)

deguonies stokos arba modifikuotos ar kontroliuojamos atmosferos metodas yra nurodytas standarte EN 16790: 2016 „Kultūros paveldo išsaugojimas. Integruota kenkėjų kontrolė kultūros paveldui apsaugoti“, o azotas šiame standarte apibūdinamas kaip dažniausiai naudojamas deguonies stokos sąlygoms sukurti;

(10)

esama ir kitų kenksmingų organizmų kontrolės metodų, tokių kaip terminio šoko metodai (aukšta arba žema temperatūra), gama spinduliuotė. Be to, šiuo tikslu gali būti naudojami biocidiniai produktai, kurių sudėtyje yra kitų veikliųjų medžiagų. Tačiau, Nyderlandų teigimu, kiekvienas iš šių metodų turi trūkumų atsižvelgiant į žalą, kuri gali būti padaryta tam tikroms medžiagoms apdorojimo metu;

(11)

remiantis paraiškoje pateikta informacija, terminio šoko procesai (užšaldymas arba terminis apdorojimas) daro nepageidaujamą poveikį kelioms medžiagoms. Apdorojimas žema temperatūra netinka daugiasluoksnės struktūros objektams arba iš anizotropinių medžiagų pagamintiems objektams, nes plėtimosi koeficientai įvairuoja priklausomai nuo medžiagų arba skirtingomis kryptimis ir sukelia įtempį ir sluoksnių atsiskyrimą (pvz., paveikslų, faneruotų arba inkrustuotų baldų, muzikos instrumentų atveju), taip pat objektams, turintiems alyvos, tepalo ar vaško, kurie gali kristalizuotis ir dėl to objektų paviršius gali padulsvėti;

(12)

dėl apdorojimo aukšta temperatūra į medieną gali prasiskverbti dervos ir pasikeisti jos spalva, suminkštėti lakuotas sluoksnis ir pasikeisti drėgmės pasiskirstymas medžiagose. Toks apdorojimas netinka daugiasluoksnės struktūros objektams arba iš anizotropinių medžiagų pagamintiems objektams (pvz., paveikslams, faneruotiems arba inkrustuotiems baldams, muzikos instrumentams), odai, medžiagoms, kurios pakilus temperatūrai minkštėja, deformuojasi arba lydosi (pvz., dažams, lakams, sudėtiniams objektams, kurių sudėtyje yra plastikų, vaškų, dervų, tam tikrų klijų), gamtos istorijos objektams, kurie anksčiau buvo apdoroti biocidiniais produktais, kurių sudėtyje yra tam tikrų veikliųjų medžiagų, pvz., dichlordifeniltrichloretano (DDT) arba lindano, nes karštis sukelia liekanų garavimą;

(13)

paraiškoje nurodyta, kad kitos veikliosios medžiagos dėl jų pavojaus pobūdžio kultūros įstaigose naudojamos retai. Apdorojus šiomis medžiagomis, jų liekanos ant apdorotų objektų gali palaipsniui patekti į aplinką, o tai kelia pavojų žmonių sveikatai. Be to, šios veikliosios medžiagos gali reaguoti su paveldo objektuose esančiomis medžiagomis ir sukelti nepriimtinus pokyčius, pavyzdžiui, išblukimą ir dėmių atsiradimą;

(14)

remiantis paraiška, gama spinduliuotės naudojimas gali sukelti nepageidaujamas reakcijas ir paspartinti celiuliozės medžiagų, pvz., popieriaus, baltyminių medžiagų (kaip antai odos), ir sintetinių polimerų, pvz., plastikų, skaidymą. Be to, dėl tokio apdorojimo objektus ir kolekcijas reikėtų vežti į specialias apdorojimo patalpas;

(15)

remiantis paraiška pateikta informacija, azoto balionų naudojimas nėra tinkama alternatyva kultūros įstaigoms, nes jis turi praktinių trūkumų. Dėl riboto kiekio balionuose juos reikia dažnai transportuoti ir įrengti atskirą saugyklą. Be to, apdorojimas naudojant azoto balionus kultūros įstaigoms brangiai kainuotų;

(16)

kaip nurodyta paraiškoje, pastaruosius dešimtmečius keletas kultūros įstaigų investavo į apdorojimo kamerų statybą ir azoto generatorių pirkimą. Dėl savo įvairiapusiškumo ir tinkamumo visoms medžiagoms apdoroti in situ pagamintu azotu sukeliamos deguonies stokos metodas yra labai plačiai naudojamas kultūros paveldui išsaugoti;

(17)

reikalaujant, kad kultūros įstaigos naudotų kelis metodus kenksmingiems organizmams kontroliuoti (kiekvienas iš jų tinkamas konkrečioms medžiagoms ir objektams), užuot naudojus vieną jau naudojamą ir visoms medžiagoms tinkamą metodą, kultūros įstaigos patirtų papildomų išlaidų ir joms būtų sudėtingiau pasiekti integruotosios kenkėjų kontrolės tikslą nustoti naudoti pavojingesnes veikliąsias medžiagas. Be to, nustojus naudoti įrenginius ir įrangą, kurie buvo įsigyti siekiant taikyti in situ pagamintu azotu sukeliamos deguonies stokos metodą, būtų prarastos ankstesnės investicijos;

(18)

2019 m. keliuose Komisijos ekspertų grupės, sudarytos iš biocidinių produktų klausimais kompetentingų institucijų atstovų, posėdžiuose (5) buvo aptarta galima leidžianti nukrypti nuostata pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 55 straipsnio 3 dalį dėl in situ gaminamo azoto;

(19)

be to, gavusi pirmą analogišką paraišką dėl nukrypti leidžiančios nuostatos dėl produktų, kuriuos sudaro Austrijoje in situ pagamintas azotas, Komisija paprašė Europos cheminių medžiagų agentūros dėl šios paraiškos surengti ir pastaroji surengė viešas konsultacijas, per kurias visi suinteresuotieji subjektai galėjo pareikšti savo nuomonę. Didžiojoje daugumoje iš 1487 gautų pastabų išreikštas pritarimas nukrypti leidžiančiai nuostatai. Daugelis respondentų nurodė, kad alternatyvūs metodai turi trūkumų: terminis apdorojimas gali pakenkti tam tikroms medžiagoms; naudojant kitas veikliąsias medžiagas, ant artefaktų lieka nuodingų liekanų, kurios palaipsniui patenka į aplinką; naudojant azoto balionus, apdorojimo vietoje neįmanoma kontroliuoti santykinio drėgnio, kuris reikalingas kai kurioms medžiagoms apdoroti;

(20)

dvi muziejams ir kultūros paveldo vietovėms atstovaujančios tarptautinės organizacijos – Tarptautinė muziejų taryba ir Tarptautinė paminklų ir vietovių taryba – pareiškė ketinančios pateikti paraišką dėl in situ pagaminto azoto įtraukimo į Reglamento (ES) Nr. 528/2012 I priedą, o tai leistų valstybėms narėms autorizuoti produktus, kuriuos sudaro in situ pagamintas azotas, ir nereikėtų taikyti nukrypti leidžiančios nuostatos pagal to reglamento 55 straipsnio 3 dalį. Tačiau įvertinti tokią paraišką, įtraukti medžiagą į Reglamento (ES) Nr. 528/2012 I priedą ir gauti produkto autorizacijos liudijimus užtruks;

(21)

iš paraiškos matyti, kad šiuo metu Nyderlanduose nėra tinkamų alternatyvų, kadangi visi šiuo metu prieinami alternatyvūs metodai turi trūkumų, nes netinka visoms medžiagoms apdoroti arba kelia praktinių sunkumų;

(22)

remiantis visais šiais argumentais, galima daryti išvadą, kad in situ pagamintas azotas yra būtinas Nyderlandams kultūros paveldui apsaugoti ir kad nėra tinkamų alternatyvų. Todėl Nyderlandams turėtų būti leista, siekiant apsaugoti kultūros paveldą, tiekti rinkai ir naudoti biocidinius produktus, kuriuos sudaro in situ pagamintas azotas;

(23)

galimam in situ pagaminto azoto įtraukimui į Reglamento (ES) Nr. 528/2012 I priedą ir vėlesniam valstybių narių autorizavimui naudoti produktus, sudarytus iš in situ pagaminto azoto, reikia laiko. Todėl tikslinga leisti taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą tokiam laikotarpiui, per kurį būtų galima užbaigti susijusias procedūras,