(1)

2020 m. rugpjūčio 7 d. Rumunija paprašė Sąjungos finansinės paramos, kad papildytų nacionalines pastangas mažinti COVID-19 protrūkio poveikį reaguoti į protrūkiosocialinius bei ekonominius padarinius darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims;

(2)

numatoma, kad COVID-19 protrūkis ir išskirtinės priemonės, kurias Rumunija įgyvendino siekdama suvaldyti protrūkį ir jo socialinį, ekonominį bei su sveikata susijusį poveikį, turės didžiulį poveikį viešiesiems finansams. Pagal Komisijos 2020 m. pavasario prognozę buvo numatyta, kad iki 2020 m. pabaigos Rumunijos valdžios sektoriaus deficitas ir skola sudarys atitinkamai 9,2 % ir 46,2 % bendrojo vidaus produkto (BVP). Remiantis Komisijos 2020 m. tarpine vasaros prognoze numatoma, kad 2020 m. Rumunijos BVP sumažės 6,0 %;

(3)

COVID-19 protrūkis imobilizavo didelę Rumunijos darbo jėgos dalį. Dėl to Rumunijoje staiga smarkiai padidėjo viešosios išlaidos, susijusios su sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašiomis priemonėmis bei su sveikata susijusiomis priemonėmis, kaip nurodyta 4–11 konstatuojamosiose dalyse;

(4)

kaip nurodyta Rumunijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašyme, Vyriausybės nepaprastuoju potvarkiu Nr. 30/2020 (2) skiriama išmoka darbdavių, kurie dėl COVID-19 protrūkio poveikio mažina savo veiklos apimtį arba laikinai ją nutraukia, darbuotojams. Išmoka negali viršyti 75 % tų darbuotojų bazinio darbo užmokesčio (tačiau negali siekti daugiau kaip 75 % vidutinio šalies darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių) nepaprastosios padėties laikotarpiu;

(5)

kaip nurodyta Rumunijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašyme, Vyriausybės nepaprastuoju potvarkiu 92/2020 (3) nustatyta išmoka asmenims, kurių darbo sutartis nepaprastosios ar pavojaus padėties metu buvo sustabdyta ne mažiau kaip 15 dienų, jei jų darbo santykiai tęsiasi iki 2020 m. gruodžio 31 d. Išmoka sudaro 41,5 % tų darbuotojų bazinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių (tačiau ne daugiau kaip 41,5 % vidutinio šalies darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių);

(6)

Vyriausybės nepaprastuoju potvarkiu 132/2020 (4) nustatyta sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemonė, pagal kurią, dėl nepaprastosios arba pavojaus padėties laikinai sumažėjus veiklos apimčiai darbdavys turi galimybę sutrumpinti darbuotojų darbo laiką iki 50 %. Sutrumpinto darbo laiko laikotarpiu paveiktiems darbuotojams mokama kompensacija, lygi 75 % darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių už įprastą darbo laiką ir jų faktinio darbo užmokesčio skirtumo;

(7)

priimtos dvi priemonės, skirtos savarankiškai dirbantiems asmenims ir laisvųjų profesijų atstovams. Visiškai dėl COVID-19 protrūkio poveikio nustojusiems dirbti asmenims valstybė skiria išmoką, kuri siekia 75 % jų vidutinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių (5). Savo darbo laiką sutrumpinusiems asmenims valstybė skiria išmoką, kuri gali siekti iki 41,5 % jų vidutinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių;

(8)

valdžios institucijos nustatė priemonę, pagal kurią padieniams darbuotojams, nustojusiems dirbti dėl to, kad dėl COVID-19 protrūkio poveikio buvo sustabdyta verslo veikla, ne ilgesniu kaip trijų mėnesių laikotarpiu skiriama paramos išmoka, lygi 35 % jų darbo dienos darbo užmokesčio;

(9)

kaip nurodyta Rumunijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašyme, Vyriausybės nepaprastuoju potvarkiu 11/2020 (6) nustatyta priemoka už papildomą darbą Nacionalinio visuomenės sveikatos instituto specialiųjų struktūrų ir apskričių visuomenės sveikatos direktoratų ir (arba) Bukarešto visuomenės sveikatos direktorato darbuotojams, koordinuojantiems ir įgyvendinantiems prevencijos priemones ir priemones siekiant riboti įvykius, kuriuos dėl COVID-19 susirgimų PSO paskelbė pasauline ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija. Priemone skiriama išmoka, lygi 75 % bazinio darbo užmokesčio už laiką, dirbtą viršijant įprastas darbo valandas, ir 100 % bazinio darbo užmokesčio už savaitgaliais, švenčių dienomis ir kitomis dienomis, kurios nėra darbo dienos, dirbą laiką; Ši priemonė gali būti laikoma su sveikata susijusia priemone, kaip nurodyta Reglamente (ES) 2020/672;

(10)

valdžios institucijos nustatė vaikų priežiūros priemoką nacionalinės gynybos sistemos, pataisos įstaigų, visuomenės sveikatos įstaigų darbuotojams ir kitų kategorijų, nustatytų ministro įsakymais, darbuotojams. Išmoka skiriama su sąlyga, kad kitas iš tėvų nesinaudoja teisėmis, pagal kurias tėvams, laikinai uždarius švietimo įstaigas, suteikiama nedarbo dienų vaikų priežiūrai; Ši priemonė gali būti laikoma panašia į Reglamente (ES) 2020/672 nurodytas sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemones, nes ja remiamos samdomų darbuotojų pajamos, o tai padės padengti vaikų priežiūros uždarius mokyklas išlaidas ir atitinkamai sudarys sąlygas tėvams toliau dirbti, todėl nekils pavojus darbo santykiams;

(11)

kaip nurodyta 2020 m. rugpjūčio 7 d. Rumunijos prašyme, Įstatymu Nr. 56/2020 (7), nustatoma 30 % priemoka prie atlyginimo už itin pavojingas sąlygas, mokama medicinos darbuotojams, įgyvendinantiems kovos su COVID-19 priemones;

(12)

Rumunija atitinka Reglamento (ES) 2020/672 3 straipsnyje nustatytas finansinės paramos prašymo sąlygas. Rumunija pateikė Komisijai tinkamų įrodymų, kad faktinės ir numatomos viešosios išlaidos nuo 2020 m. vasario 1 d. padidėjo 4 370 779 006 EUR dėl to, kad išaugo sumos, tiesiogiai susijusios su techninio nedarbo išmokomis samdomiesiems ir kitų kategorijų darbuotojams, išmoka grąžintiems samdomiesiems ir kitų kategorijų darbuotojams, būsima sutrumpinto darbo laiko tvarkos priemone, paramos išmoka padieniams darbuotojams ir vaiko priežiūros priemoka tam tikriems darbuotojams. Tai staigus smarkus padidėjimas, nes jis susijęs su naujomis priemonėmis, kurios taikomos didelei įmonių ir darbo jėgos daliai Rumunijoje. Sąjungos lėšomis Rumunija ketina finansuoti 271 534 419 EUR išaugusių išlaidų;

(13)

Komisija pagal Reglamento (ES) 2020/672 6 straipsnį pasikonsultavo su Rumunija ir patikrino, ar staiga smarkiai padidėjo faktinės ir numatytos viešosios išlaidos, tiesiogiai susijusios su sutrumpinto darbo laiko tvarkos ir panašiomis priemonėmis, taip pat atitinkamomis su sveikata susijusiomis priemonėmis dėl COVID-19 protrūkio, nurodytomis 2020 m. rugpjūčio 7 d. prašyme;

(14)

todėl finansinė parama turėtų būti suteikta siekiant padėti Rumunijai mažinti didelio ekonomikos sukrėtimo, kurį sukėlė COVID-19 protrūkis, socialinį ir ekonominį poveikį. Sprendimus dėl paramos dalių ir dalinių išmokų terminų, dydžio ir išmokėjimo Komisija turėtų priimti glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis institucijomis;

(15)

šis sprendimas neturėtų daryti poveikio procedūrų, kurios gali būti pradėtos dėl vidaus rinkos veikimo iškraipymo, ypač pagal Sutarties 107 ir 108 straipsnius, rezultatams. Jis nėra viršesnis už reikalavimą, kad valstybės narės praneštų Komisijai apie galimos valstybės pagalbos atvejus pagal Sutarties 108 straipsnį;

(16)

Rumunija turėtų reguliariai informuoti Komisiją apie planuojamų viešųjų išlaidų įvykdymą, kad Komisija galėtų įvertinti, kokiu mastu Rumunija įvykdė tas išlaidas;

(17)

sprendimas suteikti finansinę paramą priimtas atsižvelgiant į esamus ir numatomus Rumunijos poreikius, taip pat į kitų valstybių narių pagal Reglamentą (ES) 2020/672 jau pateiktus ar numatomus pateikti finansinės paramos prašymus, taikant vienodo požiūrio, solidarumo, proporcingumo ir skaidrumo principus,