(1)

2011 m. Stojimo akte nustatyta, kad septynerių metų nuo įstojimo laikotarpį, kuris baigiasi 2020 m. birželio 30 d., Kroatija gali toliau taikyti apribojimus kitos valstybės narės piliečiams, valstybių, kurios yra Europos ekonominės erdvės susitarimo (toliau – EEE susitarimas) šalys, piliečiams ir juridiniams asmenims, įsteigtiems vadovaujantis kitos valstybės narės arba EEE susitarimo valstybės teise, įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Tai laikina išimtis dėl laisvo kapitalo judėjimo, garantuojamo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 63–66 straipsniais. Šis pereinamasis laikotarpis gali būti pratęstas tik kartą ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui;

(2)

pagrindinė pereinamojo laikotarpio, suteikto Kroatijai stojant į Europos Sąjungą, priežastis – poreikis užtikrinti socialines ir ekonomines žemės ūkio veiklos sąlygas po bendrosios rinkos įdiegimo ir perėjimo prie bendros žemės ūkio politikos Kroatijoje. Konkrečiai siekta, kad pereinamasis laikotarpis išsklaidytų susirūpinimą dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo liberalizavimo galimo poveikio žemės ūkio sektoriui. Nerimauta dėl didelių žemės kainų ir ūkininkų perkamosios galios skirtumų Kroatijoje, palyginti su Austrija, Belgija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Airija, Italija, Liuksemburgu, Nyderlandais, Portugalija, Ispanija, Švedija ir Jungtine Karalyste (toliau – ES 15) (1). Pereinamasis laikotarpis numatytas taip pat siekiant: i) palengvinti žemės ūkio paskirties žemės grąžinimo ir privatizavimo procesą; ii) patobulinti žemės registrus ir kadastrą bei reglamentuoti nuosavybės teises ir iii) išminuoti žemės ūkio paskirties žemę. Komisija 2017 m. gegužės 8 d. ataskaitoje dėl 2011 m. Sutartyje dėl Kroatijos stojimo į ES nustatytų žemės ūkio paskirties nekilnojamojo turto įsigijimo pereinamojo laikotarpio priemonių peržiūros (toliau – laikotarpio vidurio peržiūra) jau pabrėžė, kad minėtuosius tikslus svarbu pasiekti iki numatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos (2);

(3)

2019 m. lapkričio 15 d. Kroatija paprašė trejiems metams pratęsti pereinamąjį laikotarpį dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo;

(4)

Eurostato duomenimis, Kroatijos žemės ūkio paskirties žemės kainos yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje. Visiškas žemės ūkio paskirties žemės kainų suvienodinimas nebuvo nei numatomas, nei laikomas būtina pereinamojo laikotarpio užbaigimo sąlyga. Tačiau pastebimi Kroatijos ir beveik visų kitų valstybių narių, ypač ES 15, žemės ūkio paskirties žemės kainų skirtumai gali trukdyti sklandžiai siekti kainų konvergencijos;

(5)

Eurostato duomenys taip pat rodo, kad yra išlikęs atotrūkis tarp Kroatijos ir beveik visų kitų valstybių narių, ypač ES 15, BVP vienam gyventojui, apskaičiuoto perkamosios galios standartais. Todėl esamos Kroatijos žemės ūkio paskirties žemės kainos, palyginti su perkamąja galia Kroatijoje, yra aukštos;

(6)

2016 m. ūkių struktūros tyrimas (3) rodo, kad pagal žemės nuosavybę Kroatijoje vyrauja maži šeimos ūkiai ir susiskaidžiusios žemės ūkio valdos. Palyginti su vidutiniu ūkininku Europos Sąjungoje, vidutinis Kroatijos ūkininkas naudoja 30 % mažesnį žemės ūkio paskirties žemės plotą, augina tik pusę sutartinių ūkinių gyvūnų ir pagamina 56 % mažiau standartinės produkcijos. Šių mažų ūkių konsolidavimo procesas tebevyksta. Žemės ūkio valdų susiskaidymas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, ribojančių Kroatijos žemės ūkio sektoriaus plėtrą;

(7)

dėl mažesnio, palyginti su kitais Europos ūkininkais, Kroatijos ūkininkų našumo nukenčia jų konkurencingumas. Palyginti su vidutiniu Europos Sąjungos žemės ūkio našumu, Kroatijos Respublikos žemės ūkio našumas 2018 m. buvo 70,2 % mažesnis. Kroatijos valdžios institucijos nurodo, kad Kroatijos žemės ūkis nėra pakankamai konkurencingas Europos bendrojoje rinkoje;

(8)

be to, Kroatijos valdžios institucijos savo prašyme pratęsti pereinamąjį laikotarpį pabrėžia, kad reikia daugiau laiko, kad būtų visiškai įgyvendinti kai kurie projektai, kuriuos baigus žemės ūkio paskirties žemės įsigijimas, tikėtina, palengvės, pavyzdžiui: i) žemės privatizavimas ir grąžinimas; ii) nuosavybės teisių sureguliavimas; iii) žemės registrų ir kadastro duomenų sutvarkymas ir iv) tolesnis žemės ūkio paskirties žemės, kurioje, kaip įtariama, vis dar yra minų, išminavimas;

(9)

atsižvelgiant į šias aplinkybes, galima numatyti (kaip tai jau numato Kroatijos valdžios institucijos), kad, panaikinus apribojimus 2020 m. liepos 1 d., atsirastų spaudimas žemės kainoms visose geografinėse Kroatijos vietovėse. Todėl nesinaudojama galimybe pratęsti pereinamąjį laikotarpį tik atrinktose geografinėse vietovėse, kuriose tai ypač aktualu. Žemės ūkio paskirties žemės kainų didėjimo tendencija trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu veikiausiai būtų nepalanki struktūrinei Kroatijos žemės ūkio pertvarkai, įskaitant mažų ūkių stambinimą iki vidutinių ūkių. Todėl egzistuoja pavojus, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui gali kilti didelių Kroatijos žemės ūkio paskirties žemės rinkos sutrikimų;

(10)

todėl 2011 m. Stojimo akto V priedo 3 skyriuje nurodytas pereinamasis laikotarpis turėtų būti pratęstas trejiems metams;

(11)

siekiant visiškai pasirengti rinkos liberalizavimui, toliau, net ir nepalankiomis ekonominėmis aplinkybėmis labai svarbu įvairiomis priemonėmis skatinti Kroatijos žemės ūkio pažangą. Šios laikotarpio vidurio peržiūroje jau pabrėžtos priemonės yra: i) žemės ūkio reformos užbaigimas ir ii) žemės ūkio paskirties žemės grąžinimas ir privatizavimas pereinamuoju laikotarpiu;

(12)

atvira bendroji rinka visada buvo laikoma svarbiausia Europos gerovės sąlyga, todėl padidėję užsienio kapitalo srautai taip pat suteiktų galimos naudos ir Kroatijos žemės ūkio rinkai. Kaip nurodyta laikotarpio vidurio peržiūroje, užsienio investicijos į žemės ūkio sektorių taip pat turėtų didelį ilgalaikį poveikį pritraukiant kapitalą ir žinias, žemės rinkų veikimui ir žemės ūkio našumui. Pereinamuoju laikotarpiu laipsniškai mažinant apribojimus užsienio piliečiams įsigyti žemės taip pat taptų lengviau pasirengti visapusiškai liberalizuoti rinką;

(13)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir išvengti teisinio vakuumo Kroatijos nacionalinėje teisinėje sistemoje pasibaigus dabartiniam pereinamajam laikotarpiui, šis sprendimas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,