(1)

pagal Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos 127 straipsnio 1 dalį Sąjungos teisė taikoma Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje tame Susitarime numatytu pereinamuoju laikotarpiu. Pereinamasis laikotarpis baigiasi 2020 m. gruodžio 31 d.;

(2)

pagal Reglamento (ES) 2016/2031 52 straipsnio 1 dalį Jungtinė Karalystė (toliau – JK) 2020 m. kovo 10 d. pranešė Komisijai apie Sąjungos priemonę, kurios ji pageidautų imtis, be kita ko, dėl Xylella fastidiosa ir Ceratocystis platani (toliau – nurodytieji kenksmingieji organizmai). Pagal to reglamento 52 straipsnio 2 dalį Jungtinė Karalystė taip pat pranešė apie laikinas nacionalines priemones, kurias ji ketina nustatyti, jei tokių priemonių nebūtų;

(3)

dėl Xylella fastidiosa Jungtinė Karalystė pareiškė, kad 2018 m. Belgijoje sulaikyti užkrėsti alyvmedžiai ir Italijoje 2019 m. nustatytas Vinca atvejis rodo, kad kyla rizika, jog matomų požymių neturintys užkrėsti augalai bus įvežti į Jungtinės Karalystės teritoriją. Jungtinė Karalystė taip pat teigė, kad dabartinėmis Sąjungos priemonėmis dėl to kenksmingojo organizmo neatsižvelgiama į kenksmingųjų organizmų rizikos vertinime nurodytą riziką (3), susijusią su Xylella fastidiosa, ir kad nėra įrodymų, kad į dabartinę Sąjungos priemonių peržiūrą būtų įtraukti anksčiau Jungtinės Karalystės pasiūlyti reikalavimai. Ji taip pat nurodė, kad pagal Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2015/789 (4) ir valstybėms narėms keitimosi nuomonėmis tikslais pateiktą akto projektą, kuriuo siekiama panaikinti tą sprendimą, nustatytos dabartinės Sąjungos priemonės Xylella fastidiosa atžvilgiu netenkina poreikio sugriežtinti reikalavimus dėl tų rūšių augalų, kurie yra kenksmingojo organizmo šeimininkai. Todėl Jungtinė Karalystė teigė, kad kenksmingųjų organizmų rizikos lygis tebėra nepriimtinas ir dėl to ji planuoja pradėti taikyti nacionalines priemones pagal Reglamento (ES) 2016/2031 52 straipsnį, nes Sąjunga nenustatė atitinkamų reikalavimų, kurių Jungtinė Karalystė pageidavo;

(4)

Jungtinė Karalystė dar nurodė, kad jos siūloma priemone, be kita ko, uždrausta iš trečiųjų šalių, įskaitant Sąjungą, įvežti į Jungtinę Karalystę Coffea ir Polygala myrtifolia L. augalus, išskyrus vaisius ir sėklas. Be to, ji nustatė reikalavimą, kad Olea europaea L., Lavandula, Nerium oleander L., Prunus dulcis L. ir Rosmarinus officinalis L. augalai, išskyrus vaisius ir sėklas, kurie buvo auginami tose Sąjungos vietose, kuriose nebuvo nustatyta kenksmingųjų organizmų, būtų įvežami arba vežami į Jungtinę Karalystę tik tada, jeigu jie bent metus iki eksporto buvo auginami registruotoje ir prižiūrimoje auginimo vietoje, apsuptoje 200 m zonos, kurioje nebuvo nustatyta kenkėjų, kuri kasmet tikrinama intensyviai imant mėginius ir atliekant jų tyrimus, o tolesni patikrinimai atliekami prieš pat minėtų augalų išvežimą. Jei į Jungtinę Karalystę įvežami arba vežami neįsišakniję Lavandula, Nerium oleander L. ir Rosmarinus officinalis L. auginiai, jie turi būti gauti iš pirmiau nurodytas sąlygas atitinkančių motininių augalų. Jei tai vietovės, kuriose aptiktas kenksmingasis organizmas, Olea europaea L. ir Prunus dulcis L. importuoti iš Sąjungos į Jungtinę Karalystę leidžiama tik tuo atveju, jei augalai auginami fiziškai saugomoje vietoje ketverius metus iki jų eksporto arba, jaunesnių augalų atveju, visą jų auginimo laikotarpį;

(5)

dėl Ceratocystis platani Jungtinė Karalystė nurodė, kad tą kenksmingąjį organizmą perklasifikavus kaip Sąjungos karantininį kenksmingąjį organizmą pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/2072 (5), nustatytos saugomos zonos buvo panaikintos ir dabar Platanus medžius galima vežti iš auginimo vietų užkrėstose teritorijose, kurioms taikomi specialūs reikalavimai. Pasak Jungtinės Karalystės, naujais Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 XIII priedo 17 punkto reikalavimais, kuriais numatyta papildoma galimybė, kad augalai gali būti auginami auginimo vietoje, kuri neužkrėsta šiuo kenksminguoju organizmu, neužtikrinama tokio paties lygio fitosanitarinė apsauga, kaip reikalavimas, kad augalai būtų auginami kenksminguoju organizmu neužkrėstoje teritorijoje, atsižvelgiant į tai, kad Prancūzijoje buvo patvirtinti nauji duomenys apie kenksmingąjį organizmą;

(6)

remdamasi šiais argumentais, Jungtinė Karalystė savo priemonėse pasiūlė, kad sodinti skirti Platanus L. augalai, išskyrus sėklas, visą auginimo laikotarpį turėtų būti auginami kenksmingaisiais organizmais neužkrėstoje teritorijoje arba Sąjungos saugomoje zonoje;

(7)

siūlomose JK priemonėse taip pat nurodyta, kad augalai, kuriems taikomos priemonės dėl Xylella fastidiosa ir Ceratocystis platani, galės būti vežami į Jungtinę Karalystę tik kartu su oficialiu patvirtinimu, kad laikomasi pirmiau nurodytų reikalavimų;

(8)

į Jungtinės Karalystės pranešimą taip pat įtraukti pasiūlymai dėl kovos su kenksmingaisiais organizmais Agrilus planipennis ir Candidatus Phytoplasma ulmi priemonių, kurios yra griežtesnės nei galiojančios Sąjungos taisyklės. Komisija apsvarstys ir aptars tas priemones jų peržiūros metu Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniame komitete;

(9)

2020 m. balandžio 1 d. Jungtinė Karalystė pranešė Komisijai, kad su nurodytais kenksmingaisiais organizmais susijusios nacionalinės priemonės įsigalios 2020 m. balandžio 21 d., iš pradžių bus taikomos Anglijoje ir netrukus bus pradėtos taikyti kitose Jungtinės Karalystės dalyse;

(10)

remdamasi Jungtinės Karalystės pateiktais duomenimis, Komisija pagal 52 straipsnio 3 dalį įvertino, kad toje dalyje nurodyta rizika dėl Xylella fastidiosa buvo tinkamai sumažinta Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/789 9 straipsniu, o Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 VIII priedo 17 punktu – dėl Ceratocystis platani. Visų pirma Komisija manė, kad nėra naujų mokslinių ar techninių įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti šių priemonių pakeitimą. Komisija taip pat informavo valstybes nares apie Jungtinės Karalystės pranešimą ir paragino jas iki 2020 m. balandžio 24 d. pateikti savo nuomonę;

(11)

2020 m. balandžio 3 d. Komisija paprašė Jungtinės Karalystės nedelsiant atidėti tokių priemonių priėmimą. Komisija taip pat informavo Jungtinę Karalystę, kad reikalavimas prie atitinkamų prekių pridėti papildomą pareiškimą neatitinka Reglamento (ES) 2016/2031 nuostatų dėl reguliuojamų augalų vežimo Sąjungoje. Komisija taip pat pasilieka galimybę priimti aktą pagal to reglamento 52 straipsnio 4 dalį;

(12)

2020 m. balandžio 20 d. Jungtinė Karalystė atsakė, nurodydama papildomas priežastis, dėl kurių manė, kad nacionalinių priemonių projektas turi būti priimtas;

(13)

kalbant apie Xylella fastidiosa, ji nurodė nustatytus faktus apie Sąjungos sodinamąją medžiagą, kuria buvo prekiaujama arba kuri buvo skirta prekybai (pvz., to kenksmingojo organizmo sulaikymas Belgijoje), ir Europos maisto saugos tarnybos (toliau – Tarnyba) išvadas dėl laikotarpių, kuriais kenksmingojo organizmo buvimo požymiai nepasireiškė (besimptomiai laikotarpiai), į kuriuos Sąjungos teisės aktuose nebuvo atsižvelgta. Pasak Jungtinės Karalystės, abu veiksniai rodo, kad esama nuolatinės rizikos, susijusios su iš Sąjungos eksportuojama užkrėsta medžiaga (įskaitant besimptomę medžiagą);

(14)

dėl Ceratocystis platani Jungtinė Karalystė taip pat nurodė, kad jos priemonės yra atsakas į padėtį, susidariusią po to, kai 2019 m. lapkričio mėn. ji pateikė papildomos informacijos Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniam komitetui. Ši papildoma informacija yra nauji duomenys apie kenksmingojo organizmo buvimą Prancūzijoje, kur užkratai yra paplitę daug toliau į šiaurę nei ankstesniais atvejais ir nėra patvirtintų įrodymų apie infekcijos šaltinį. Pasak Jungtinės Karalystės, kenksmingojo organizmo išplitimas šiaurėje ir netikrumas dėl jo patekimo trajektorijos rodo padidėjusią šio kenksmingojo organizmo keliamą riziką ir yra priežastis, dėl kurios šios priemonės turėjo būti pradėtos taikyti;

(15)

2020 m. balandžio 21 d. šiomis nacionalinėmis priemonėmis buvo iš dalies pakeistos 2019 m. Oficialios kontrolės (augalų sveikata ir genetiškai modifikuoti organizmai) (Anglija) taisyklės (Įstatyminis dokumentas 2019/1517), visų pirma 2020 m. Oficialios kontrolės (augalų sveikata ir genetiškai modifikuoti organizmai) (Anglija) 2 dalies 6 punkto b papunkčio iii įtraukoje, 2 dalies 7 punkte ir 2 dalies 8 punkte nurodytos taisyklės (6) (toliau – Jungtinės Karalystės pakeistos taisyklės). Šios priemonės įsigaliojo prieš įvykstant diskusijoms Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniame komitete;

(16)

kalbant apie Xylella fastidiosa, Jungtinės Karalystės taisyklėse nustatytos priemonės, apie kurias Jungtinė Karalystė pranešė Komisijai 2020 m. kovo 10 d.;

(17)

Įgyvendinimo sprendime (ES) 2015/789 nustatytos kovos su Xylella fastidiosa įsitvirtinimu ir plitimu Sąjungoje priemonės. Remiantis mokslo ir technikos pažanga, to kenksmingojo organizmo augalų šeimininkų vežimo Sąjungos teritorijoje reikalavimai buvo iš dalies pakeisti keliais aktais, iš kurių paskutinis – Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1511 (7). Tos priemonės buvo pagrįstos keliomis naujausiomis Tarnybos mokslinėmis nuomonėmis (8). Nustatyti neatsparių augalų vežimo Sąjungoje iš demarkuotųjų teritorijų ir iš kitų Sąjungos dalių reikalavimai. Tas priemones toliau svarstė Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas, siekdamas priimti naują Komisijos įgyvendinimo reglamentą, kuriuo būtų panaikintas ir pakeistas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/789;

(18)

šiuo atžvilgiu Jungtinės Karalystės taisyklėse nustatytos priemonės nėra proporcingos nustatytai rizikai. Nepaisant to, kad kai kurios nuostatos taikomos augalams, kilusiems ne iš demarkuotųjų teritorijų, kuriose Xylella fastidiosa neaptinkamas, Jungtinės Karalystės taisyklėse reikalaujama, kad bent vienus metus iki eksporto jie būtų auginami registruotoje ir prižiūrimoje auginimo vietoje ir kad jų auginimo vieta būtų apsupta 200 m zonos, kurioje, kaip žinoma, kenksmingojo organizmo nėra, ir kad būtų atliekami jų metiniai patikrinimai, pagrįsti intensyviu mėginių ėmimu ir tyrimais, ir tolesni patikrinimai prieš pat jų išvežimą. Šia priemone nustatomi papildomi Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/789 9 straipsnio, kurio nuostatomis jau nustatytos griežtesnės tų augalų vežimo sąlygos, jei jie yra kilę iš teritorijų, kurios nėra demarkuotosios teritorijos, apribojimai. Ši priemonė yra neproporcinga nustatytai rizikai, nes ji stipriai ir ex post trikdo atitinkamų augalų prekybą griežtesniu būdu nei pagrįsta naujausioje 2019 m. gegužės mėn. paskelbtoje Tarnybos mokslinėje nuomonėje (9). Be to, nuo Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/789 paskutinio pakeitimo 2018 m., pervežant augalus-Xylella fastidiosa šeimininkus Sąjungoje sulaikymo atvejų buvo nedaug ir, žinoma, nė vieno atvejo 2020 m., palyginti su atitinkamos prekybos apimtimi. Be to, kalbant apie laikotarpį, per kurį užkrėstiems augalams, kuriuos nurodė Jungtinė Karalystė, simptomai nepasireiškia, Tarnyba savo naujausioje 2019 m. gegužės mėn. nuomonėje nurodė, kad, jeigu patikrinimai yra grindžiami matomais požymiais, iš anksto aptikti kenksmingus organizmus kai kurių šeimininkų atveju gali būti sunku dėl kelių veiksnių, prisidedančių prie šių požymių atsiradimo (pvz., augalų rūšių tipo, bakterinio užkrato lygio, nustatytų Xylella fastidiosa porūšių, taip pat klimato sąlygų). Tai yra priežastis, dėl kurios atitinkamų augalų, kuriems taikomos Jungtinės Karalystės taisyklės, atžvilgiu Įgyvendinimo sprendime (ES) 2015/789 nustatyta, kad intensyvūs patikrinimai atliekami remiantis mėginių ėmimu ir ištyrimu, neatsižvelgiant į tai, ar esama kenksmingų organizmų buvimo požymių, ar ne. Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniame komitete dėl teisės akto projekto, kuriuo siekiama panaikinti ir pakeisti tą sprendimą, vykusios diskusijos patvirtino, kad tai yra požiūris, pagrįstas turimu moksliniu ir techniniu vertinimu;

(19)

todėl Jungtinės Karalystės priimtos laikinos priemonės nėra tinkamai pagrįstos. Be to, intensyvios stebėsenos kampanijų, kurias vykdė valstybės narės pagal tą sprendimą, rezultatai patvirtino Xylella fastidiosa buvimą kai kuriose Italijos dalyse, Prancūzijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje, kur šio kenksmingo organizmo protrūkiai tinkamai demarkuoti ir taikomos griežtos kontrolės priemonės;

(20)

tas pat taikoma Jungtinės Karalystės taisyklių priemonei dėl Olea europaea L. ir Prunus dulcis L. importo į Jungtinę Karalystę iš teritorijų, kuriose nustatytas Xylella fastidiosa, ir iš kurių pagal tas taisykles importuoti leidžiama tik tuo atveju, jei augalai auginami fiziškai apsaugotoje vietoje ketverius metus iki jų eksporto arba, jaunesnių augalų atveju, visą jų auginimo laikotarpį. Šiuo metu galiojančiomis Sąjungos priemonėmis jau nustatytos griežtos sąlygos, kai tie augalai auginami demarkuotosiose teritorijose. Ketverių metų laikotarpiu, numatytu Jungtinės Karalystės taisyklėse, siekiama užtikrinti, kad būtų praėję pakankamai laiko, kad kenksmingojo organizmo buvimo požymiai būtų pasireiškę tuo atveju, jei jo yra ant augalų. Toks tikslas atsispindi Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/789 9 straipsnyje, kuriame reikalaujama, kad tie augalai būtų auginami nuo vabzdžių apsaugotose vietose intensyviai imant mėginius ir atliekant tyrimus augalų auginimo ciklo metu nepriklausomai nuo to, ar pasireiškia kenksmingųjų organizmų buvimo požymiai, įskaitant oficialius patikrinimus, kuo artimesnius, kiek tai praktiškai įmanoma, jų išvežimo terminui;

(21)

laikinosios priemonės, kurių ėmėsi valstybė narė pagal Reglamento (ES) 2016/2031 52 straipsnio 2 dalį, siekdama sušvelninti riziką, nurodytą 52 straipsnio 1 dalyje, dėl savo tikslinio pobūdžio gali būti tik išimtinės priemonės. Be to, remiantis diskusijomis, kurios vyko Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniame komitete 2019 ir 2020 m., nė viena iš priemonių, kurias priėmė Jungtinė Karalystė minėtomis taisyklėmis, nebuvo įvertinta kaip proporcinga arba pagrįsta, kad būtų įtraukta į teisės aktą, kuriuo bus panaikintas ir pakeistas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/789. Laikinoji priemonė pagal Reglamento (ES) 2016/2031 52 straipsnio 2 dalį turi būti išimtinė priemonė ir negali būti priemonė norint apeiti balsų daugumą;

(22)

kalbant apie Ceratocystis platani, Jungtinės Karalystės taisyklėse nustatytos priemonės, apie kurias Jungtinė Karalystė pranešė Komisijai 2020 m. kovo 10 d. Tos priemonės yra griežtesnės nei Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 VIII priedo 17 punkte nustatytas atitinkamas reikalavimas, pagal kurį leidžiama papildoma galimybė, kad atitinkami sodinti skirti augalai gali būti kilę iš kenksmingaisiais organizmais neužkrėstos auginimo vietos, laikantis tam tikrų sąlygų, o ne tik iš kenksmingaisiais organizmais neužkrėstos vietovės. Įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/2072 numatytos priemonės, skirtos sodinti skirtų augalų Platanus L. vidaus vežimui, grindžiamos naujausia Tarnybos moksline nuomone dėl Ceratocystis platani keliamos rizikos vertinimo ir mažinimo galimybių ES (10). Nuo to reglamento priėmimo nebuvo pateikta jokių naujų mokslinių ar techninių įrodymų, o Jungtinė Karalystė taip pat nepateikė jokios naujos informacijos. Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 VIII priede nustatytos papildomos sąlygos dėl neužkrėstų auginimo vietų, palyginti su Tarybos direktyvoje 2000/29/EB (11) nustatytomis priemonėmis, siekiant suteikti daugiau tikrumo dėl to, kad Platanus L. augalai, kuriais prekiaujama, būtų neužkrėsti kenksmingaisiais organizmais. Todėl Jungtinės Karalystės taisyklėse nustatyta priemonė nėra tinkamai pagrįsta jokiais naujais moksliniais ar techniniais įrodymais, kurie buvo paskelbti po Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 priėmimo;

(23)

be to, Jungtinės Karalystės taisyklėse nustatyta, kad visi minėti augalai ir augalų produktai gali būti vežami iš Sąjungos į jos teritoriją, tik jei prie jų pridedamas oficialus pareiškimas, kuriuo patvirtinama atitiktis tų taisyklių nuostatoms;

(24)

įsigaliojus Jungtinės Karalystės taisyklėms, 2020 m. balandžio 28 d. Komisija informavo Jungtinę Karalystę, kad tos naujos nacionalinės priemonės viršija galiojančius reikalavimus, nėra pagrįstos naujausiais moksliniais įrodymais ir yra neproporcingos. Todėl Komisija paprašė Jungtinės Karalystės panaikinti arba pakeisti tas priemones vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/2031 52 straipsnio 4 dalimi. Toks panaikinimas ar pakeitimas vis dar neįvyko ir Jungtinė Karalystė nenurodė, kad ji imsis atitinkamų veiksmų;

(25)

atsižvelgiant į tai, tikslinga nuspręsti, kad Jungtinės Karalystės taisyklėse nustatytos priemonės, kurios susijusios su nurodytais kenksmingaisiais organizmais ir kuriomis nustatomi griežtesni nei Sąjungos taisyklėse nustatyti atitinkamų augalų ir augalinių produktų vežimo Sąjungoje reikalavimai, turi būti atitinkamai iš dalies pakeistos, kad tos taisyklės atitiktų Sąjungos teisės aktus;

(26)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,