(1)

COVID-19 pandemija daro labai žalingą poveikį ekonominiam ir finansiniam stabilumui plėtros ir kaimynystės regionuose. Šiuo metu šalių partnerių mokėjimų balanso ir fiskalinė būklė yra silpna ir sparčiai prastėja, o ekonomika klimpsta į recesiją. Labai svarbu, kad Sąjunga sparčiai ir ryžtingai paremtų tų šalių ekonomiką. Todėl šis sprendimas apima dešimt šalių partnerių: Albanijos Respubliką, Bosniją ir Hercegoviną, Kosovą (*), Juodkalniją, Šiaurės Makedonijos Respubliką plėtros regione; Gruziją, Moldovos Respubliką ir Ukrainą rytinėse kaimyninėse šalyse ir Jordanijos Hašimitų Karalystę bei Tuniso Respubliką pietinėse kaimyninėse šalyse (toliau – šalys partnerės);

(2)

paramos skubumas susijęs su neatidėliotinu šalių partnerių poreikiu gauti finansavimą, kuris papildytų lėšas, kurios bus skiriamos pagal kitas Sąjungos priemones ir kurias teiks tarptautinės finansų įstaigos, valstybės narės ir kiti dvišaliai paramos teikėjai. Tai būtina siekiant sudaryti galimybę atsirasti trumpalaikei politinei erdvei, kurioje valdžios institucijos galėtų įgyvendinti priemones, skirtas kovoti su ekonominiais COVID-19 pandemijos padariniais;

(3)

kiekvienos šalies partnerės valdžios institucijos ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) susitarė dėl programos, kuriai paremti su TVF bus sudarytas susitarimas dėl kredito, arba netrukus turėtų susitarti dėl tokios programos;

(4)

Sąjungos makrofinansinė parama turėtų būti išskirtinė finansinė nesusietos ir netikslinės paramos mokėjimų balansui koreguoti priemonė, kuria siekiama patenkinti neatidėliotinus paramos gavėjos išorės finansavimo poreikius, kartu su TVF neprevenciniu susitarimu dėl kredito, kuris priklauso nuo sutartos ekonominių reformų programos. Per COVID-19 pandemijos Sąjungos makrofinansinė parama turėtų būti skiriama taip pat ir toms šalims partnerėms, kurios gauna skubų finansavimą iš TVF, ir ji gali būti teikiama be išankstinių veiksmų ir (arba) sąlygų, pavyzdžiui, taikant Greito finansavimo priemonę. Todėl tos paramos trukmė turėtų būti trumpesnė, ją turėtų sudaryti ne daugiau kaip dvi išmokos ir ja turėtų būti remiamas politikos programos, apimančios ribotą reformų priemonių rinkinį, įgyvendinimas;

(5)

šalims partnerėms teikiama Sąjungos finansinė parama atitinka Sąjungos plėtros ir kaimynystės politiką;

(6)

atsižvelgiant į tai, kad šalys partnerės yra arba narystės siekiančios partnerės, narystei besirengiančios šalys partnerės arba šalys partnerės, kurioms taikoma Europos kaimynystės programa, jos atitinka Sąjungos makrofinansinės paramos reikalavimus;

(7)

atsižvelgiant į tai, kad sparčiai didėjantys šalių partnerių išorės finansavimo poreikiai, kaip numatoma, gerokai viršys TVF ir kitų daugiašalių institucijų suteiksimus išteklius, Sąjungos makrofinansinė parama, kuri bus skiriama šalims partnerėms, dabartinėmis išskirtinėmis aplinkybėmis yra laikoma tinkamu atsaku į šalių partnerių prašymus paremti ekonominės padėties stabilizavimą. Sąjungos makrofinansinė parama padėtų stabilizuoti ekonomiką, papildydama išteklius, gaunamus pagal TVF susitarimą dėl kredito;

(8)

Sąjungos makrofinansine parama turėtų būti siekiama remti šalių partnerių tvarios išorės finansavimo būklės atkūrimą ir tokiu būdu remti atnaujintą ekonominį ir socialinį vystymąsi;

(9)

nustatant Sąjungos makrofinansinės paramos sumą remiamasi preliminariu kiekvienos šalies partnerės likusių išorės finansavimo poreikių įvertinimu ir atsižvelgiama į jos pajėgumą užsitikrinti finansavimą nuosavais ištekliais, visų pirma panaudojant turimas tarptautines atsargas. Sąjungos makrofinansinė parama turėtų papildyti TVF ir Pasaulio banko programas ir teikiamus išteklius. Nustatant paramos sumą taip pat atsižvelgiama į poreikį užtikrinti sąžiningą Sąjungos ir kitų paramos teikėjų naštos pasidalijimą, taip pat į jau įgyvendinamas kitas Sąjungos išorės finansavimo priemones bei viso Sąjungos dalyvavimo pridėtinę vertę;

(10)

Komisija turėtų užtikrinti, kad Sąjungos makrofinansinė parama teisiškai ir iš esmės atitiktų pagrindinius principus, tikslus ir priemones, kurių imtasi įvairiose išorės veiksmų srityse, bei kitą susijusią Sąjungos politiką;

(11)

Sąjungos makrofinansine parama turėtų būti remiama Sąjungos išorės politika šalių partnerių atžvilgiu. Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) turėtų glaudžiai bendradarbiauti visą makrofinansinės paramos operacijos vykdymo laikotarpį, siekdamos koordinuoti Sąjungos išorės politiką ir užtikrinti jos nuoseklumą;

(12)

Sąjungos makrofinansine parama turėtų būti remiamas šalių partnerių įsipareigojimas laikytis Sąjungos pripažįstamų vertybių, tokių kaip demokratija, teisinė valstybė, geras valdymas, pagarba žmogaus teisėms, darnus vystymasis ir skurdo mažinimas, taip pat jų įsipareigojimas laikytis atviros, taisyklėmis grindžiamos ir sąžiningos prekybos principų;

(13)

išankstinė Sąjungos makrofinansinės paramos teikimo sąlyga turėtų būti ta, kad šalys partnerės laikytųsi veiksmingų demokratinių mechanizmų, įskaitant daugiapartinę parlamentinę sistemą ir teisinę valstybę, ir užtikrintų pagarbą žmogaus teisėms. Be to, konkretūs Sąjungos makrofinansinės paramos tikslai turėtų būti: didinti šalių partnerių viešųjų finansų valdymo sistemų veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę už jas ir skatinti struktūrines reformas, skirtas tvariam augimui ir fiskalinei konsolidacijai remti. Komisija ir EIVT turėtų nuolat stebėti, kaip vykdomos išankstinės sąlygos ir kaip siekiama tų tikslų;

(14)

siekiant užtikrinti, kad su Sąjungos makrofinansine parama susiję Sąjungos finansiniai interesai būtų apsaugoti veiksmingai, šalys partnerės turėtų imtis tinkamų priemonių, susijusių su sukčiavimo, korupcijos ir kitų su ta parama siejamų pažeidimų prevencija ir kova su jais. Be to, turėtų būti parengtos nuostatos, pagal kurias Komisija atliktų patikrinimus, Audito Rūmai – auditus, o Europos prokuratūra naudotųsi savo kompetencija;

(15)

Sąjungos makrofinansinės paramos teikimas nedaro poveikio Europos Parlamento ir Tarybos, kaip biudžeto valdymo institucijų, įgaliojimams;

(16)

atidėjinio, reikalingo makrofinansinei paramai, sumos turėtų derėti su daugiametėje finansinėje programoje numatytais biudžeto asignavimais;

(17)

Sąjungos makrofinansinę paramą turėtų valdyti Komisija. Siekdama užtikrinti, kad Europos Parlamentas ir Taryba galėtų stebėti, kaip įgyvendinamas šis sprendimas, Komisija turėtų juos reguliariai informuoti apie su ta parama susijusius pokyčius ir pateikti jiems atitinkamus dokumentus;

(18)

siekiant užtikrinti vienodas šio sprendimo įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (2);

(19)

Sąjungos makrofinansinė parama turėtų būti teikiama atsižvelgiant į ekonominės politikos sąlygas, kurios turi būti nustatytos susitarimo memorandume. Siekiant užtikrinti vienodas įgyvendinimo sąlygas ir veiksmingumą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai dėl tokių sąlygų derėtis su šalies partnerės valdžios institucijomis, prižiūrint valstybių narių atstovų komitetui laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011. Pagal tą reglamentą patariamoji procedūra paprastai turėtų būti taikoma visais atvejais, išskyrus tuos, kurie numatyti tame reglamente. Atsižvelgiant į galimą reikšmingą paramos, kurios suma didesnė nei 90 mln. EUR, poveikį tikslinga, kad tą ribą viršijančioms operacijoms būtų taikoma nagrinėjimo procedūra, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011. Atsižvelgiant į Sąjungos makrofinansinės paramos kiekvienai šaliai partnerei sumą, patariamoji procedūra turėtų būti taikoma priimant susitarimo memorandumą su Juodkalnija, o nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma priimant susitarimo memorandumą su kitomis šalimis partnerėmis, kurioms taikomas šis sprendimas, ir atitinkamai bet kokiam paramos sumažinimui, sustabdymui ar nutraukimui;

(20)

kadangi šio sprendimo tikslų, t. y. paremti šalių partnerių, kurių dėl COVID-19 pandemijos mokėjimų balanso ir fiskalinė būklė yra silpna ir sparčiai prastėja, o ekonomika klimpsta į recesiją, ekonomiką, valstybės narės vienos negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(21)

atsižvelgiant į skubą dėl išskirtinių aplinkybių, kurias sukėlė COVID-19 pandemija, ir dėl susijusių ekonominių padarinių buvo nuspręsta, kad tikslinga taikyti išimtį prie ES sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties pridėto Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje 4 straipsnyje nustatytam aštuonių savaičių laikotarpiui;

(22)

šis sprendimas turėtų įsigalioti skubos tvarka kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,