(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 (3) siekiama palaipsniui sustabdyti visos ES žvejybos laimikio išmetimą į jūrą nustatant įpareigojimą iškrauti rūšių, kurioms taikomi laimikio limitai, žuvų laimikį;

(2)

Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 straipsnyje numatyta priimti daugiamečius planus, į kuriuos įtraukiamos tam tikrų atitinkamame geografiniame rajone žvejojamų išteklių išsaugojimo priemonės;

(3)

tokiuose daugiamečiuose planuose išdėstomos išsamios įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo nuostatos ir Komisijai pagal juos gali būti suteikti įgaliojimai remiantis valstybių narių parengtomis bendromis rekomendacijomis priimti dar išsamesnes tokio įgyvendinimo nuostatas;

(4)

atsižvelgiant į bendrą rekomendaciją, kurią pateikė Belgija, Ispanija, Prancūzija, Airija, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė, Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/2034 (4) nustatytas tam tikrai demersinių išteklių žvejybai šiaurės vakarų vandenyse 2019–2021 m. laikotarpiu taikomas išmetimo į jūrą mažinimo planas;

(5)

2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą (ES) 2019/472, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų vandenyse žvejojamų išteklių ir tų išteklių žvejybos planas. To reglamento 13 straipsniu Komisijai suteikiami įgaliojimai remiantis valstybių narių parengtomis bendromis rekomendacijomis priimti deleguotuosius aktus, kuriais tas reglamentas papildomas nustatant išsamias įpareigojimo iškrauti laimikį nuostatas, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 5 dalies a–e punktuose, dėl visų rūšių, dėl kurių taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalį, išteklių vakarų vandenyse. Belgija, Ispanija, Prancūzija, Airija, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė turi tiesioginių žvejybos šiaurės vakarų vandenyse valdymo interesų. Pasikonsultavusios su Šiaurės vakarų vandenų patariamąja taryba ir Pelaginių žuvų išteklių valdymo patariamąja taryba, tos valstybės narės 2019 m. birželio 6 d. pateikė Komisijai naują bendrą rekomendaciją dėl tam tikrai demersinių išteklių žvejybai šiaurės vakarų vandenyse 2020–2021 m. laikotarpiu taikomo išmetimo į jūrą mažinimo plano. 2019 m. rugpjūčio 22 d. bendra rekomendacija buvo iš dalies pakeista;

(6)

valstybių narių pateiktoje naujoje bendroje rekomendacijoje siūloma toliau taikyti kai kurias Deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/2034 pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 5 dalies a punktą 2019–2021 metams įvestas papildomas technines priemones, kuriomis siekiama padidinti selektyvumą ir sumažinti žvejybos arba rūšių, dėl kurių taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, nepageidaujamą laimikį;

(7)

2019 m. rugpjūčio 14 d. įsigaliojo naujas Reglamentas (ES) 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones. Jo VI priede pateikiamos konkrečios nuostatos dėl šiaurės vakarų vandenyse taikytinų techninių priemonių, kurios apima ir tinklo akių dydžių, susijusių sąlygų bei priegaudos taisykles. Be to, to reglamento VI priedo 3 punkte daroma nuoroda į Deleguotąjį reglamentą (ES) 2018/2034. Reglamento (ES) 2019/1241 15 straipsniu Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos, papildomos, panaikinamos tame reglamente išdėstytos techninės priemonės arba leidžiama nuo jų nukrypti, be kita ko, įgyvendinant įpareigojimą iškrauti laimikį;

(8)

Reglamente (ES) 2019/1241 pereinamojo laikotarpio priemonių nenustatyta. Todėl, siekiant užtikrinti, kad šis deleguotasis reglamentas derėtų su Reglamentu (ES) 2019/1241, būtina taikyti Reglamente (ES) 2019/1241 nustatytas sąlygas sykiu atsižvelgiant į susidariusias išskirtines aplinkybes. Remdamasis valstybių narių pateikta informacija Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK) įvertino bendrą rekomendaciją ir padarė išvadą (5), kad siūlomi pakeitimai, kuriais siekiama padidinti žvejybos selektyvumą šiaurės vakarų vandenyse, yra pagrįsti ir kad juose numatytų priemonių selektyvumas yra didesnis nei anksčiau apibrėžtų įrankių. Bendrą rekomendaciją valstybės narės parengė ir pateikė ir ŽMTEK ją įvertino dar iki Reglamento (ES) 2019/1241 įsigaliojimo, todėl joje nuorodų į tą reglamentą nėra. Tačiau, atsižvelgdama į tas išskirtines aplinkybes, Komisija mano, kad remiantis jos šiame etape turima bendroje rekomendacijoje pateikta informacija ir ŽMTEK vertinimu neatrodo, kad iš kurio nors elemento būtų galima spręsti, jog siūlomos papildomos techninės priemonės neatitiktų Reglamento (ES) 2019/1241 15 straipsnyje nustatytų techninėms priemonėms keliamų reikalavimų;

(9)

siekiant padidinti žvejybos įrankių selektyvumą ir sumažinti nepageidaujamą laimikį Keltų ir Airijos jūrose ir į vakarus nuo Škotijos esančiuose vandenyse, tikslinga įvesti demersinių žuvų žvejybai skirtų selektyvumo didinimo priemonių. Tos techninės priemonės turėtų būti taikomos 2020–2021 m. laikotarpiu;

(10)

iš atitinkamų mokslo įstaigų buvo gauta mokslinės informacijos, ją peržiūrėjo Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK) (6). Komisija atitinkamas priemones pateikė iš 28 valstybių narių atstovų ir stebėtojo teisėmis dalyvaujančio Europos Parlamento atstovo sudarytai ekspertų grupei aptarti konsultacijose raštu;

(11)

Komisija mano, kad tais atvejais, kai santykinė neišgyvenančių į jūrą išmetamų žuvų dalis yra palyginti maža, leisti laikinai taikyti išimtis būtų pragmatiškas ir atsargus žvejybos valdymo principas, nes visai neleidžiant to daryti, būtų neįmanoma surinkti duomenų, kurie būtini siekiant užtikrinti tinkamą ir pagrįstą išmetimo į jūrą valdymą, kol bus visiškai įgyvendintas įpareigojimas iškrauti laimikį;

(12)

remiantis didelį išgyvenamumą parodančiais moksliniais duomenimis, Deleguotajame reglamente (ES) 2018/2034 nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 4 dalies b punkte nurodyta išgyvenamumu grindžiama įpareigojimo iškrauti laimikį išimtis, taikoma ICES (7) 6 ir 7 parajoniuose gaudyklėmis arba bučiais sužvejojamam norveginių omarų laimikiui. Tie duomenys buvo įvertinti ankstesniais metais ir ŽMTEK padarė išvadą (8), kad minėta išimtis pagrįsta. Naujojoje bendroje rekomendacijoje tą išimtį siūloma taikyti toliau. Kadangi aplinkybės nepasikeitė, ta išimtis turėtų būti taikoma ir 2020–2021 m.;

(13)

remiantis didelį išmetamų į jūrą žuvų išgyvenamumą parodančiais moksliniais duomenimis, Deleguotajame reglamente (ES) 2018/2034 nustatyta išgyvenamumu grindžiama išimtis, taikoma mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančių europinių jūrų liežuvių laimikiui, sužvejojamam 80–99 mm akių tralais su kėtoklėmis ICES 7d kvadrate šešių jūrmylių atstumu nuo kranto, išskyrus nustatytas jauniklių augimo vietas. Tie duomenys buvo įvertinti ankstesniais metais ir ŽMTEK padarė išvadą (9), kad jų pakanka. Naujojoje bendroje rekomendacijoje šią išimtį siūloma taikyti toliau. Kadangi aplinkybės nepasikeitė, ta išimtis turėtų būti taikoma ir 2020–2021 m.;

(14)

Deleguotajame reglamente (ES) 2018/2034 nustatyta išgyvenamumu grindžiama išimtis, taikoma norveginių omarų laimikiui, ICES 7 parajonyje sužvejojamam demersiniais tralais, kurių tinklo akių dydis yra 100 mm arba didesnis, ir norveginių omarų laimikiui, tame pačiame parajonyje sužvejojamam demersiniais tralais, kurių tinklo akių dydis yra 70–99 mm, kartu naudojant pasirinktus selektyviosios žvejybos įrankius (TR1 ir TR2 žvejyba). Valstybės narės pateikė įrodomosios mokslinės informacijos apie didelį į jūrą išmestų norveginių omarų, sužvejotų vykdant tą žvejybą, išgyvenamumą. Informacija buvo pateikta ŽMTEK ir jis padarė išvadą (10), kad išgyvenamumo tyrimo, atlikto naudojant tralus Seltra, duomenys pakankami, tačiau vis dar sunku įvertinti bendrą poveikį plačiai vykdomai norveginių omarų žvejybai kitais žvejybos įrankiais. ŽMTEK teigimu, darant prielaidą, kad santykinai didelis išgyvenamumas būdingas visų žvejybos įrankių atveju, su ta žvejyba susiję į jūrą išmetami kiekiai yra palyginti nedideli. Todėl ta išimtis turėtų būti taikoma 2020–2021 m. laikotarpiu;

(15)

Deleguotajame reglamente (ES) 2018/2034 nustatyta išgyvenamumu grindžiama išimtis, taikoma norveginių omarų laimikiui, ICES 6a kvadrate iki dvylikos jūrmylių atstumu nuo kranto sužvejojamam tralais su kėtoklėmis, kurių akių dydis yra 80–110 mm. Valstybės narės pateikė įrodomosios mokslinės informacijos apie didelį į jūrą išmestų norveginių omarų, sužvejotų vykdant tą žvejybą, išgyvenamumą. Informacija buvo pateikta ŽMTEK ir jis padarė išvadą, kad išgyvenamumo tyrimas yra patikimas ir rodo palyginti didelį išgyvenamumą. Ta išimtis turėtų būti taikoma 2020–2021 m. laikotarpiu;

(16)

į Deleguotąjį reglamentą (ES) 2018/2034 įtraukta išgyvenamumu grindžiama išimtis, taikoma ICES 6 ir 7 parajoniuose bet kokiais žvejybos įrankiais sužvejojamam rombinių rajožuvių laimikiui, nors išsami įrodomoji mokslinė informacija apie išgyvenamumą dar gauta ne iš visų laivyno segmentų ir ne apie visus žvejybos įrankių, rajonų ir rūšių derinius. Tačiau ŽMTEK mano, kad išgyvenamumas apskritai yra didelis (išskyrus kelis atvejus) (11), tik reikia pateikti daugiau informacijos. Siekiant surinkti atitinkamus duomenis, reikia tęsti žvejybą. Todėl išimtį galima taikyti, tačiau iš valstybių narių turėtų būti reikalaujama pateikti atitinkamus duomenis, kad ŽMTEK galėtų visapusiškai įvertinti pagrindžiamąją informaciją, o Komisija atlikti peržiūrą. Tiesioginių valdymo interesų turinčios valstybės narės kasmet iki gegužės 1 d. turėtų pateikti: a) parengtas išgyvenamumo didinimo ir ŽMTEK nustatytų duomenų spragų užpildymo veiksmų gaires, kurias kasmet vertintų ŽMTEK, ir b) metines pažangos ataskaitas ir visus su išgyvenamumu susijusių programų pakeitimus ar patikslinimus;

(17)

tiriant rombinių rajožuvių išgyvenamumą, nustatyta, kad rajų gegučių (Leucoraja naevus) išgyvenamumas gerokai mažesnis negu kitų rūšių žuvų. Be to, mokslinės žinios apie tos rūšies išgyvenamumo ypatumus ne tokios patikimos. Tačiau, jeigu išimtis šiai rūšiai nebūtų taikoma, žvejyba – taigi ir tolesnis tikslių duomenų rinkimas – taptų negalimi. Gavęs atitinkamų duomenų ŽMTEK padarė išvadą (12), kad, nors pradėti du nauji tyrimai, per kuriuos atliekami rajų gegučių išgyvenamumo bandymai, norint prieiti galutinės išvados dėl išgyvenamumo po vienų ar dvejų metų, reikės atlikti daugiau stebėjimų. Todėl ši išimtis turėtų būti taikoma dvejus metus ir skubos tvarka reikėtų parengti naujus tyrimus bei naujas tobulesnes išgyvenamumo didinimo priemones, kurie kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki gegužės 1 d. turėtų būti pateikti įvertinti ŽMTEK;

(18)

Deleguotajame reglamente (ES) 2018/2034 nustatytos išgyvenamumu grindžiamos išimtys, taikomos jūrinių plekšnių laimikiui, sužvejojamam sieniniais tinklais arba tralais su kėtoklėmis ICES 7d, 7e, 7f ir 7g kvadratuose. Valstybės narės pateikė įrodomosios mokslinės informacijos apie didelį į jūrą išmestų jūrinių plekšnių, sužvejotų vykdant tą žvejybą, išgyvenamumą. Informacija buvo pateikta ŽMTEK ir jis padarė išvadą, kad išgyvenamumo tyrimas yra patikimas ir rodo palyginti didelį išgyvenamumą. Todėl ta išimtis turėtų būti taikoma 2020–2021 m. laikotarpiu;

(19)

Deleguotajame reglamente (ES) 2018/2034 nustatyta išgyvenamumu grindžiama išimtis, taikoma rūšių, kurių individai sužvejojami šiaurės vakarų vandenyse (ICES 5, 6 ir 7 parajoniuose) gaudyklėmis ir bučiais, laimikiui. Valstybės narės pateikė įrodomosios mokslinės informacijos apie didelį į jūrą išmestų žuvų, sužvejotų vykdant tą žvejybą, išgyvenamumą. Informacija buvo pateikta ŽTMEK ir jis padarė išvadą, kad vykdant žvejybą bučiais ir gaudyklėmis į jūrą išmetamų individų išgyvenamumas gali būti didelis. Todėl ta išimtis galėtų būti taikoma 2020–2021 m. laikotarpiu;

(20)

naujojoje bendroje rekomendacijoje siūloma pratęsti išgyvenamumu grindžiamą išimtį, taikomą jūrinių plekšnių laimikiui, ICES 7a–7k kvadratuose sužvejojamam sijinius tralus naudojančių laivų, kurių didžiausia variklio galia – 221 kW, didžiausias ilgis – 24 m, kurie žvejoja iki 12 jūrmylių atstumu nuo kranto ir kurių valksmo trukmė ne ilgesnė kaip 1 val. 30 min, taip pat sijinius tralus naudojančių laivų, kurių variklio galia didesnė nei 221 kW ir kurie naudoja virvę Flip-up arba bentoso išleidimo sekciją. Valstybės narės pateikė įrodomosios mokslinės informacijos apie didelį į jūrą išmestų jūrinių plekšnių, sužvejotų vykdant tą žvejybą, išgyvenamumą. Informacija buvo pateikta ŽMTEK ir jis padarė išvadą (13), kad mokslinės informacijos kokybė gera. Tačiau ŽMTEK pažymėjo, kad duomenys apima ne visas atitinkamas valstybes nares ir kad su ta žvejyba susijusį išgyvenamumą veikia daug veiksnių ir jis labai nevienodas. ŽMTEK pažymėjo, kad gauta naujos įrodomosios informacijos apie jūrinių plekšnių gyvybingumą, surinktos, kai jos buvo išmetamos į jūrą vykdant žvejybą sijiniais tralais Anglijos pietvakarių vandenyse. Valstybės narės parengė trejų metų projektą, kuriame bus gaunami tiesiogiai stebimo jūrinių plekšnių išgyvenamumo įverčiai iš ICES 7d, 7f ir 7g kvadratų (ICES 7h, 7j ir 7k kvadratai į projektą neįtraukti). Tas projektas padės įgyvendinti veiksmų gaires ir surinkti informaciją, reikalingą siūlomai išimčiai įvertinti. ŽMTEK pažymėjo, kad valstybės narės turėtų aprašyti, kaip siūloma išimtis yra susijusi su jūrinių plekšnių priegaudos mažinimo ICES 7h, 7j ir 7k kvadratuose planu. Tokiomis aplinkybėmis išimtis dėl jūrinių plekšnių ICES 7h, 7j ir 7k kvadratuose turėtų būti taikoma tik vienus metus, kad būtų sudarytos sąlygos rinkti duomenis, o valstybių narių turėtų būti reikalaujama pateikti atitinkamus duomenis, kad ŽMTEK galėtų visapusiškai įvertinti išimties pagrįstumą, o Komisija atlikti peržiūrą. Todėl ta išimtis gali būti taikoma jūrinių plekšnių laimikiui ICES 7h, 7j ir 7k kvadratuose iki 2020 m. gruodžio 31 d., o atitinkamos valstybės narės turėtų atlikti papildomus bandymus ir pateikti informaciją ŽMTEK įvertinti kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 1 d.;

(21)

naujojoje bendroje rekomendacijoje siūloma išgyvenamumu grindžiamą išimtį taikyti jūrinių plekšnių laimikiui, sužvejotam jūriniais užmetamaisiais tinklais ICES 7d kvadrate. Valstybės narės pateikė įrodomosios mokslinės informacijos apie didelį į jūrą išmestų jūrinių plekšnių, sužvejotų vykdant tą žvejybą, išgyvenamumą. Pagal gautus įrodymus ŽMTEK padarė išvadą (14), kad išgyvenamumo tyrimo duomenys yra patikimi ir pagal juos galima patikimai spręsti apie žuvų, sužvejojamų vykdant tą žvejybą, išgyvenamumą. Todėl ta išimtis turėtų būti įtraukta į naująjį 2020–2021 m. išmetimo į jūrą mažinimo planą;

(22)

Deleguotajame reglamente (ES) 2018/2034 numatyta tam tikrai žvejybai taikyti nuo įpareigojimo iškrauti laimikį atleidžiančias de minimis išimtis. ŽMTEK, peržiūrėjęs valstybių narių pateiktą įrodomąją informaciją, padarė išvadą (15), kad pateiktuose dokumentuose išdėstyti pagrįsti argumentai (kai kuriais atvejais patvirtinti kokybiniu išlaidų vertinimu), rodantys, kad didinti selektyvumą būtų sunku ir kad nepageidaujamo laimikio tvarkymas pareikalautų neproporcingų išlaidų. Kadangi aplinkybės nepasikeitė, tikslinga, laikantis naujojoje bendroje rekomendacijoje siūlomų procentinių dydžių, toliau taikyti šias de minimis išimtis:

(23)

naujojoje bendroje rekomendacijoje siūloma taikyti įpareigojimo iškrauti laimikį de minimis išimtis:

(24)

ŽMTEK, peržiūrėjęs valstybių narių pateiktą įrodomąją informaciją apie naujas de minimis išimtis dėl paprastųjų stauridžių ir atlantinių skumbrių laimikio, sužvejojamo ICES 6 parajonyje ir 7b–7k kvadratuose laivų, naudojančių demersinius tralus, traukiamuosius tinklus ir sijinius tralus, padarė išvadą (16), kad informacijos apie išlaidas, susijusias su nepageidaujamo laimikio iškrovimu, nepakanka įrodyti, kad tos išlaidos neproporcingos. Norint sumažinti nepageidaujamo laimikio tvarkymo išlaidas, pirmenybė turėtų būti teikiama atitinkamos žvejybos selektyvumo gerinimui. ŽMTEK taip pat pažymėjo, kad mažinti nepageidaujamą paprastųjų stauridžių, atlantinių skumbrių ir kitų rūšių žuvų laimikį gali padėti specialios techninės priemonės, skirtos Keltų jūros apsaugos zonoje demersiniais tralais ar traukiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams. Šių priemonių veiksmingumas turėtų būti stebimas. Kadangi norint užtikrinti būtinų duomenų rinkimą reikia tęsti žvejybos veiklą, tos išimtys gali būti suteiktos vieniems metams, tačiau iš valstybių narių turėtų būti reikalaujama teikti atitinkamus duomenis, kad ŽMTEK galėtų visapusiškai įvertinti išimčių pagrįstumą, o Komisija atlikti peržiūrą. Atitinkamos valstybės narės turėtų atlikti papildomus bandymus ir kuo skubiau ir ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 1 d. pateikti informaciją įvertinti ŽMTEK. Todėl tos išimtys turėtų būti taikomos laikinai iki 2020 m. gruodžio 31 d.;

(25)

ŽMTEK, peržiūrėjęs valstybių narių pateiktus duomenis apie naujas de minimis išimtis, siūlomas taikyti europinių jūrų liežuvių laimikiui, ICES 7d, 7e, 7f ir 7h kvadratuose sužvejojamam laivų, naudojančių sijinius tralus su flamandiškąja sekcija, padarė išvadą (17), kad reikalingi duomenys ir iš kitų valstybių narių, ne tik Belgijos ir Airijos. Be to, valstybių narių atliekamuose bandymuose naudojamos flamandiškosios sekcijos veiksmingumas gali būti per mažas ir neužtikrinti per tuos bandymus stebimo nepageidaujamo laimikio mažėjimo. ŽMTEK pripažįsta, kad flamandiškosios sekcijos naudojimas šiuo metu padeda pagerinti europinių jūrų liežuvių žvejybos selektyvumą, bet pažymi, kad būtų naudinga pateikti papildomos tai įrodančios informacijos. Kadangi norint užtikrinti būtinų duomenų apie 7h, 7j ir 7k kvadratus rinkimą reikia tęsti žvejybos veiklą, naujoji išimtis gali būti suteikta vieniems metams, tačiau iš valstybių narių turėtų būti reikalaujama teikti atitinkamus duomenis, kad ŽMTEK galėtų visapusiškai įvertinti išimčių pagrįstumą, o Komisija atlikti peržiūrą. Atitinkamos valstybės narės turėtų atlikti papildomus bandymus ir kuo skubiau ir ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 1 d. pateikti informaciją įvertinti ŽMTEK. Todėl ta išimtis turėtų būti taikoma laikinai iki 2020 m. gruodžio 31 d.;

(26)

ŽMTEK, peržiūrėjęs valstybių narių pateiktus duomenis apie naują de minimis išimtį dėl mišriosios demersinių žuvų žvejybos, vykdomos laivų, ICES 7a kvadrate sijiniais tralais žvejojančių smėlines krevetes, padarė išvadą (18), kad minėtą išimtį galima pagrįsti tuo, kad žymiai padidinti selektyvumą yra labai sudėtinga ir kad nepageidaujamo laimikio tvarkymo išlaidos yra neproporcingos. Tačiau STECF pažymi, kad išimtį pagrindžiančios kokybinės informacijos pateikta nedaug ir ji gali būti nereprezentatyvi. Remiantis pateikta informacija galima manyti, kad į jūrą išmetamas kiekis yra labai mažas ir išskaitymo iš de minimis laimikio taikyti nereikia. Todėl ta išimtis galėtų būti taikoma 2020–2021 m. laikotarpiu;

(27)

ŽMTEK, peržiūrėjęs valstybių narių pateiktus duomenis apie naują de minimis išimtį, siūlomą taikyti mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančių megrimų laimikiui, sužvejojamam demsersinius ir sijinius tralus naudojančių laivų, ir smulkiadyglių saulažuvių bei atlantinių argentinų laimikiui, sužvejojamam demersinius tralus naudojančių laivų, padarė išvadą (19), kad duomenų pateikta per mažai ir informacijos apie išlaidas, susijusias su nepageidaujamo laimikio iškrovimu, nepakanka įrodyti, kad tos išlaidos neproporcingos. ŽMTEK pažymi, kad norint sumažinti nepageidaujamo laimikio tvarkymo išlaidas, pirmenybė turėtų būti teikiama atitinkamos žvejybos selektyvumo gerinimui. Kadangi norint užtikrinti būtinų duomenų rinkimą reikia tęsti žvejybos veiklą, tos išimtys gali būti suteiktos vieniems metams, tačiau iš valstybių narių turėtų būti reikalaujama teikti atitinkamus duomenis, kad ŽMTEK galėtų visapusiškai įvertinti išimčių pagrįstumą, o Komisija atlikti peržiūrą. Atitinkamos valstybės narės turėtų atlikti papildomus bandymus ir kuo skubiau ir ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 1 d. pateikti informaciją įvertinti ŽMTEK. Todėl šios išimtys turėtų būti taikomos laikinai iki 2020 m. gruodžio 31 d.;

(28)

ŽMTEK, peržiūrėjęs valstybių narių pateiktus duomenis apie naują de minimis išimtį, siūlomą taikyti juodadėmių menkių laimikiui, sužvejojamam ICES 7b–7c ir 7e–7k parajoniuose laivų, naudojančių ne mažesnio kaip 80 mm dydžio tinklo akių demersinius tralus, padarė išvadą (20), kad, remiantis pateikta informacija, norint padidinti juodadėmių menkių žvejybos selektyvumą bus sunku išvengti smarkaus trumpalaikio parduoti tinkamo laimikio sumažėjimo. ŽMTEK teigimu, Keltų jūros apsaugos zonai skirtos specialiosios techninės priemonės turėtų padėti šiek tiek sumažinti nepageidaujamą juodadėmių menkių laimikį, tačiau galimus rezultatus vertinti dar per anksti. Kadangi norint užtikrinti būtinų duomenų rinkimą reikia tęsti žvejybos veiklą, ta išimtis gali būti suteikta vieniems metams, tačiau iš valstybių narių turėtų būti reikalaujama teikti atitinkamus duomenis, kad ŽMTEK galėtų visapusiškai įvertinti išimčių pagrįstumą, o Komisija atlikti peržiūrą. Atitinkamos valstybės narės turėtų atlikti papildomus bandymus ir kuo skubiau ir ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 1 d. pateikti informaciją įvertinti ŽMTEK. Todėl ta išimtis turėtų būti taikoma laikinai iki 2020 m. gruodžio 31 d.;

(29)

ŽMTEK, peržiūrėjęs valstybių narių pateiktus duomenis apie naują de minimis išimtį, siūlomą taikyti mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančių juodadėmių menkių laimikiui, sužvejojamam ICES 6a kvadrate laivų, vykdančių į vakarus nuo Škotijos esančių omarų išteklių žvejybą demersiniais tralais, kurių tinklo akių dydis iki 119 mm, padarė išvadą (21), kad analizės pagrindimas yra paremtas neproporcingų nepageidaujamo laimikio tvarkymo išlaidų analize. ŽMTEK nuomone, sąnaudos yra pamatuotos, nors objektyvių būdų įvertinti, ar jos realistiškos, ar gali būti laikomos neproporcingomis, nėra. Kadangi norint užtikrinti būtinų duomenų rinkimą reikia tęsti žvejybos veiklą, ta išimtis gali būti suteikta vieniems metams, tačiau iš valstybių narių turėtų būti reikalaujama teikti atitinkamus duomenis, kad ŽMTEK galėtų visapusiškai įvertinti išimčių pagrįstumą, o Komisija atlikti peržiūrą. Atitinkamos valstybės narės turėtų kuo skubiau ir ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 1 d. pateikti informaciją įvertinti ŽMTEK. Todėl ta išimtis turėtų būti taikoma laikinai iki 2020 m. gruodžio 31 d.;

(30)

siekiant užtikrinti patikimus į jūrą išmetamų žuvų kiekio įverčius, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK), valstybės narės tais atvejais, kai de minimis išimties taikymas grindžiamas nepakankamų duomenų atvejų ir dalinių laivyno duomenų ekstrapoliacija, turėtų teikti tikslius ir patikrinamus viso laivyno, kuriam taikoma ta išimtis, duomenis;

(31)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį Komisija atsižvelgė tiek į ŽMTEK vertinimą, tiek į poreikį, kad valstybės narės užtikrintų visapusišką įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimą. Kai kuriais atvejais reikia tęsti žvejybos veiklą ir toliau rinkti duomenis, kad būtų atsižvelgta į ŽMTEK pateiktas pastabas. Tokiais atvejais tikslinga žvejybos valdymui taikyti pragmatišką ir apdairų požiūrį ir išimtis suteikti laikinai. Tokių išimčių nesuteikus nebūtų galima rinkti duomenų, kurie būtini siekiant tinkamai ir pagrįstai valdyti žuvų išmetimą į jūrą, kol bus visiškai įgyvendintas įpareigojimas iškrauti laimikį;

(32)

remiantis naująja bendra rekomendacija, Deleguotąjį reglamentą (ES) 2018/2034 tikslinga panaikinti ir pakeisti nauju teisės aktu;

(33)

šiame reglamente numatytos priemonės daro tiesioginį poveikį Sąjungos laivų žvejybos sezono planavimui ir atitinkamai ekonominei veiklai, todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas. Jis turėtų būti taikomas nuo 2020 m. sausio 1 d.,