(1)

2019 m. rugpjūčio 14 d. įsigaliojo naujas Reglamentas (ES) 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo priemonių ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones. Jo V priede nustatytos specialios nuostatos dėl Šiaurės jūroje, Skagerako bei Kategato sąsiauriuose taikomų regioniniu lygmeniu nustatytų techninių priemonių, kurios taip pat apima taisykles dėl tinklo akių dydžių, susijusių sąlygų ir priegaudos. To reglamento 15 straipsniu Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos, papildomos, panaikinamos Reglamento (ES) 2019/1241 prieduose išdėstytos techninės priemonės arba leidžiama nuo jų nukrypti, be kita ko, dėl žvejybos draudimų realiuoju laiku ir reikalavimo plaukti į kitą žvejybos rajoną nuostatų;

(2)

Reglamentu (ES) 2019/1241 nustatyta techninių priemonių sistema, kuri turėtų padėti siekti BŽP tikslų žvejoti neviršijant didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio lygių, sumažinti nepageidaujamą laimikį ir panaikinti laimikio išmetimo į jūrą praktiką, taip pat prisidėti prie geros aplinkos būklės užtikrinimo, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/56/EB (2). Tokiomis techninėmis priemonėmis visų pirma turėtų būti padedama užtikrinti jūrų gyvūnų jauniklių ir neršiančių žuvų santalkų apsaugą, naudojant selektyviosios žvejybos įrankius ir nepageidaujamo laimikio vengimo priemones;

(3)

Reglamente (ES) 2019/1241 pereinamojo laikotarpio priemonių nenustatyta. Todėl, siekiant užtikrinti šio deleguotojo reglamento, Komisijos reglamento (ES) Nr. 724/2010 (3) ir Reglamento (ES) 2019/1241, kuriuo panaikintas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 (4) IV antraštinės dalies IV skyriaus 3 skirsnis, suderinamumą, būtina taikyti Reglamente (ES) 2019/1241 nustatytas sąlygas, kartu atsižvelgiant į susijusias išskirtines aplinkybes;

(4)

remdamasis valstybių narių pateikta informacija, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK) teigiamai įvertino (5) regioninės grupės pateiktą informaciją, pagrindžiančią į bendrą rekomendaciją įtrauktas technines priemones. Šią bendrą rekomendaciją valstybės narės parengė ir pateikė ir ŽMTEK ją įvertino prieš įsigaliojant Reglamentui (ES) 2019/1241, todėl joje nuorodų į tą reglamentą nėra. Vis dėlto, atsižvelgdama į išskirtines aplinkybes, Komisija mano, kad, remiantis jos šiame etape turima bendroje rekomendacijoje pateikta informacija ir ŽMTEK vertinimu, neatrodo, kad iš kurio nors elemento būtų galima spręsti, jog siūlomos papildomos techninės priemonės neatitiktų Reglamento (ES) 2019/1241 15 straipsnyje nustatytų techninėms priemonėms keliamų reikalavimų;

(5)

jei tiesioginių žvejybos valdymo interesų turinčios valstybės narės mano, kad reikia imtis priemonių jauniklių santalkų apsaugai užtikrinti žvejybos rajonuose realiuoju laiku uždraudžiant žvejoti, Komisijai pagal Reglamento (ES) 2019/1241 15 straipsnio 2 dalį suteikiami įgaliojimai priimti tokias priemones deleguotaisiais aktais, remiantis tų valstybių narių pateikta bendra rekomendacija;

(6)

Reglamento (ES) 2019/1241 19 straipsnyje išdėstyti konkretūs elementai, kurie turi būti įtraukti į bendrą rekomendaciją siekiant nustatyti draudimus žvejoti realiuoju laiku;

(7)

remiantis Reglamento (ES) 2019/1241 19 straipsnio 1 dalies d punktu, bendroje rekomendacijoje, pateiktoje siekiant nustatyti draudimus žvejoti realiuoju laiku, turi būti numatytos kontrolės ir stebėsenos priemonės. Europos Sąjungos ir Norvegijos 2018 m. rugsėjo 6 d. suderinto protokolo išvadose nustatyta realiuoju laiku taikomų draudimų žvejoti šiaurines dryžakojes krevetes (Pandalus borealis) Skagerako sąsiauryje priėmimo tvarka ir ėminių ėmimo metodika;

(8)

Belgija, Danija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Prancūzija, Švedija ir Vokietija turi tiesioginių žvejybos Skagerako sąsiauryje valdymo interesų. Pasikonsultavusios su Šiaurės jūros patariamąja taryba, tos valstybės narės 2019 m. kovo 7 d. pateikė Komisijai bendrą rekomendaciją dėl deleguotojo akto, kuriuo Sąjungos teisėje būtų įgyvendinamos tame suderintame protokole nustatytos priemonės. 2019 m. rugpjūčio 26 d. bendra rekomendacija iš dalies pakeista;

(9)

2019 m. liepos 31 d. dėl bendros rekomendacijos konsultuotasi su Žuvininkystės ekspertų grupe;

(10)

ŽMTEK mano, kad siūloma draudimo žvejoti realiuoju laiku sistema gali būti naudinga išteklių išsaugojimui ir atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/973 (6) tikslą. Todėl atrodo tikslinga ją įgyvendinti Skagerako sąsiauryje, kaip nurodyta Ševeningeno grupės pateiktoje bendroje rekomendacijoje išdėstytose specifikacijose. Draudimo žvejoti realiuoju laiku sistemos veiksmingumas turėtų būti atidžiai stebimas ir vertinamas pagal bendroje rekomendacijoje nustatytą peržiūros mechanizmą. Į sistemą turėtų būti įtraukta speciali kombinuotųjų Nordmoere grotelių, kuriomis užtikrinamas selektyvumas pagal dydį, naudojimo stebėsenos programa, siekiant užtikrinti, kad grotelės nuolat užtikrintų, jog per mažų šiaurinių dryžakojų krevečių laimikis nesiektų kritinio lygio;

(11)

bendroje rekomendacijoje siūloma, kad laivams, šiaurines dryžakojes krevetes žvejojantiems demersiniais tralais, kurių tinklo akių dydis yra 35–69 mm ir kurie turi įtaisytas rūšiuojamąsias Nordmoere groteles, kurių strypeliai išdėstyti ne didesniu kaip 19 mm atstumu, turėtų būti leidžiama tęsti tos rūšies krevečių žvejybą rajonuose, kuriuose taikomas draudimas žvejoti realiuoju laiku;

(12)

Reglamentu (ES) Nr. 724/2010 nustatomos išsamios tam tikros žvejybos nutraukimo realiuoju laiku Šiaurės jūroje ir Skagerako sąsiauryje taisyklės. Reglamento (ES) Nr. 724/2010 7 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai laimikį sudarančių jauniklių procentinė dalis pasiekia tam tikrą kritinį lygį, susijusi pakrantės valstybė narė turi uždrausti žvejybą atitinkamame rajone naudojant bet kokius žvejybos įrankius, išskyrus:pelaginius tralus, gaubiamuosius tinklus, dreifuojančiuosius tinklus ir kablius silkėms, skumbrėms ir stauridėms žvejoti; dugnines gaudykles; dragas šukutėms gaudyti ir žiauninius tinklus;

(13)

ŽMTEK įvertino šiaurines dryžakojes krevetes žvejojančius demersinius tralus, kurių tinklo akių dydis yra 35–69 mm ir kuriuose įtaisytos rūšiuojamosios Nordmoere grotelės, kurių strypeliai išdėstyti ne didesniu kaip 19 mm atstumu, ir padarė išvadą, kad šie tralai yra labai selektyvūs ir veiksmingi siekiant sumažinti žuvų jauniklių individų priegaudą (7). Atsižvelgiant į tą rekomendaciją, tikslinga šį žvejybos įrankį, kai jis naudojamas šiaurinių dryžakojų krevečių žvejyboje, įtraukti į Reglamento (ES) Nr. 724/2010 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą žvejybos įrankių, kuriems taikoma išimtis, sąrašą;

(14)

ŽMTEK patvirtino, kad Nordmoere grotelės veiksmingos mažinant žuvų jauniklių individų priegaudą, tačiau jis taip pat pažymėjo, kad, kalbant apie šiaurinių dryžakojų krevečių jauniklių laimikio mažinimą, reikia išsiaiškinti, ar žvejybos įrankis, kuriame įtaisytos kombinuotosios Nordmoere grotelės, tikrai veiksmingas. Remiantis ŽMTEK nuomone, tikslinga nustatyti specialias stebėsenos programas, siekiant patikrinti, ar šis žvejybos įrankis nuolat užtikrina, kad šiaurinių dryžakojų krevečių jauniklių laimikio dalis būtų nedidelė;

(15)

ŽMTEK patvirtino, kad žvejybos įrankių, kuriuose įtaisytos Nordmoere grotelės, naudojimas žvejojant norveginius omarus (Nephrops norvegicus) išteklių išsaugojimo požiūriu naudingas. Atsižvelgiant į tą rekomendaciją ir pripažįstant įrodymus, kad šis žvejybos įrankis gali mažinti menkių priegaudą, tikslinga šį įrankį, kai jis naudojamas norveginių omarų žvejyboje, įtraukti į Reglamento (ES) Nr. 724/2010 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą žvejybos įrankių, kuriems taikoma išimtis, sąrašą;

(16)

tačiau ŽMTEK pažymi, kad tokių įtaisų veiksmingumas norveginių omarų žvejyboje priklauso nuo per žvejybos operacijas nustatytos priegaudos rūšių struktūros pagal ilgį ir kad nuo šios struktūros priklausys, ar bus pasiektas kritinis laimikio lygis. Siekiant užtikrinti, kad šis žvejybos įrankis nuolat užtikrintų, kad jauniklių individų priegauda neviršytų kritinio lygio, ir kad valstybės narės galėtų rinkti papildomus duomenis, kaip nurodė ŽMTEK, žvejybos operacijos, vykdomos naudojant tokius žvejybos įrankius žvejybos draudimo rajonuose, turėtų būti stebimos pagal specialią stebėsenos programą;

(17)

Komisija, atsižvelgdama į visus išdėstytus faktus, iš esmės mano, kad, laikantis pragmatiško ir kartu atsargaus žvejybos valdymo principo, šį žvejybos įrankį reikėtų įtraukti į žvejybos įrankių, kuriems pagal Reglamento (ES) Nr. 724/2010 7 straipsnio 1 dalį taikoma išimtis, sąrašą, kad išimtį būtų galima taikyti laikinai, nes visai neleidžiant to daryti, būtų neįmanoma surinkti duomenų. Be to, įrodyta, kad norveginių omarų žvejyboje naudojamos Nordmoere grotelės menkių priegaudą gali sumažinti iki labai nedidelio lygio. Todėl, atsižvelgdama į dabartinę Šiaurės jūros menkių išteklių būklę, Komisija mano, kad tokių žvejybos įrankių naudojimas yra tinkamas siekiant kiek įmanoma sumažinti nepageidaujamą menkių laimikį;

(18)

atsižvelgiant į tai, kad Reglamentu (ES) 2019/1241 panaikinta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 IV antraštinės dalies IV skyriaus 3 skirsnio nuostata dėl įgaliojimų suteikimo, pagal kurią buvo priimtas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 724/2010, todėl nebeįmanoma atlikti tolesnių to akto pakeitimų, taip pat atsižvelgiant į tai, kad būtina numatyti suderintame protokole išdėstytų priemonių, kurios įtrauktos į bendrą rekomendaciją, įgyvendinimą, tikslinga priimti reikiamus pakeitimus įtraukiant atitinkamą nuostatą šiuo deleguotuoju reglamentu;

(19)

bendroje rekomendacijoje siūlomos priemonės atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (8) 18 straipsnio 3 dalį ir Reglamento (ES) 2019/1241 15 straipsnio 2, 4 bei 5 dalis ir 19 straipsnį, todėl gali būti įtrauktos į šį reglamentą,

a)

Skagerako sąsiauris – rajonas, kurio ribą vakaruose žymi linija nuo Hanstholmo švyturio iki Lindesnės švyturio, o pietuose – linija nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio ir iš šio taško iki artimiausio Švedijos pakrantės taško;

b)

valksmas – veikla nuo tinklo užmetimo iki jo ištraukimo;

c)

jungtinės veiklos planas – planas, nurodytas specialiojoje kontrolės ir inspektavimo programoje, parengtoje pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 95 straipsnį;

d)

šiaurinių dryžakojų krevečių jaunikliai – šiaurinių dryžakojų krevečių (Pandalus borealis) individai, kurių karapakso ilgis mažesnis kaip 14,8 mm. Karapakso ilgis – karapakso matmuo išilgai jo vidurio linijos nuo užpakalinio bet kurios akiduobės krašto iki išorinio karapakso krašto;

e)

Nordmoere grotelės – į tralą įtaisytas selektyvumo didinimo įtaisas, kurį sudaro įstrižos grotelės su išėjimo anga. Įtaisas leidžia įplaukti krevetėms ar norveginiams omarams ir kartu nepraleidžia nepageidaujamų žuvų, nukreipdamas jas į išėjimo angą.

a)

nustatant rajoną visų pirma atsižvelgiama į valksmo, dėl kurio priimtas sprendimas dėl draudimo žvejoti, trajektorijas, gylio kontūrus, laimikio sudėtį ir žvejybos veiklą;

b)

žvejybos draudimo rajonas neviršija 50 kvadratinių jūrmylių ploto.