(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 648/2012 (4) reikalaujama, kad standartizuotų ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitą atliktų pagrindinė sandorio šalis pagal panašius kitose G 20 šalyse taikomus reikalavimus. Tuo reglamentu taip pat nustatyti griežti pagrindinėms sandorio šalims taikomi prudenciniai, organizaciniai ir verslo etikos reikalavimai ir prudencinės priežiūros tvarka, kuriais siekiama kuo labiau sumažinti riziką pagrindinių sandorio šalių paslaugų naudotojams ir užtikrinti finansinį stabilumą;

(2)

nuo tada, kai buvo priimtas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012, pagrindinių sandorio šalių veiklos mastas ir aprėptis Sąjungoje ir visame pasaulyje sparčiai didėjo. Manoma, kad, nustačius papildomas tarpuskaitos prievoles ir vis daugiau sandorio šalių, kurioms tarpuskaitos prievolė netaikoma, renkantis savanorišką tarpuskaitą, pagrindinių sandorio šalių veikla ateityje turėtų plėstis ir toliau. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/834 (5) tikslingai iš dalies pakeičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012, padidinamas jo veiksmingumas ir proporcingumas, pagrindinėms sandorio šalims sukuriama papildomų paskatų teikti sandorio šalims pagrindinės sandorio šalies atliekamos išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitos paslaugas, o mažosioms finansų ir ne finansų sandorio šalims suteikiama daugiau galimybių naudotis tarpuskaitos paslaugomis. Kuriant kapitalo rinkų sąjungą susiformavus tvirtesnėms ir labiau integruotoms kapitalo rinkoms toliau didės poreikis Sąjungoje atlikti tarpvalstybinę tarpuskaitą, tad dar labiau padidės pagrindinių sandorio šalių svarba ir tarpusavio sąsajos finansų sistemoje;

(3)

pagrindinių sandorio šalių, šiuo metu įsteigtų Sąjungoje ir gavusių leidimus pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, skaičius tebėra gana nedidelis: 2019 m. rugpjūčio mėn. jų buvo 16. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (toliau – ESMA) pagal tą reglamentą pripažino 33 trečiųjų šalių pagrindinės sandorio šalis, kurios gali teikti paslaugas Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ir prekybos vietoms. Visoje Sąjungoje tarpuskaitos rinkos yra gerai integruotos, tačiau labai koncentruotos tam tikrų klasių turto atžvilgiu ir yra labai glaudžiai tarpusavyje susijusios. Dėl rizikos koncentracijos pagrindinės sandorio šalies žlugimas tampa mažai tikėtinu įvykiu, kuris gali turėti itin didelį poveikį. Remdamasi G 20 bendru sutarimu, 2016 m. lapkričio mėn. Komisija priėmė pasiūlymą dėl Reglamento dėl pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo, siekdama užtikrinti, kad valdžios institucijos būtų tinkamai pasirengusios imtis spręsti pagrindinės sandorio šalies žlugimą, išsaugodamos finansinį stabilumą ir apribodamos mokesčių mokėtojams tenkančias išlaidas;

(4)

nepaisant to teisėkūros pasiūlymo ir atsižvelgiant į Sąjungoje ir pasaulyje didėjantį tarpuskaitos mastą, sudėtingumą ir tarpvalstybinį aspektą, reikėtų peržiūrėti Sąjungos ir trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių priežiūros tvarką. Sprendžiant nustatytas problemas kuo anksčiau ir nustatant aiškią ir nuoseklią ir Sąjungos, ir trečiųjų šalių pagrindinėms sandorio šalims taikomą priežiūros tvarką būtų sustiprintas bendras Sąjungos finansų sistemos stabilumas, o galima pagrindinės sandorio šalies žlugimo rizika turėtų tapti dar mažesnė;

(5)

atsižvelgdama į tuos aspektus, 2017 m. gegužės 4 d. Komisija priėmė komunikatą dėl reagavimo į ypač svarbių finansų rinkos infrastruktūrų problemas ir tolesnio kapitalo rinkų sąjungos plėtojimo, kuriame konstatuojama, kad norint patobulinti galiojančią sistemą, kuria užtikrinamas finansinis stabilumas ir skatinama tolesnė kapitalo rinkų sąjungos plėtra ir stiprinimas, reikia tolesnių Reglamento (ES) Nr. 648/2012 pakeitimų;

(6)

už priežiūros tvarką pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 daugiausia atsako buveinės šalies institucija. Šiuo metu leidimus Sąjungoje įsteigtoms pagrindinėms sandorio šalims suteikia ir jų priežiūrą vykdo valstybių narių kompetentingos institucijos bendradarbiaudamos su kolegijomis, sudarytomis iš nacionalinių priežiūros institucijų, ESMA, atitinkami Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) nariai ir kitos atitinkamos institucijos. Kolegijos remiasi nacionalinės kompetentingos institucijos užtikrinamu koordinavimu ir dalijimusi informacija, o nacionalinė kompetentinga institucija atsako už Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatų įgyvendinimo užtikrinimą. Dėl skirtingos pagrindinių sandorio šalių priežiūros praktikos Sąjungoje gali kilti rizika, kad atsiras galimybė rinktis palankesnes reguliavimo ir priežiūros sąlygas, taip keliant pavojų finansiniam stabilumui ir sudarant sąlygas nesveikai konkurencijai. 2016 m. rugsėjo 14 d. komunikate dėl kapitalo rinkų sąjungos ir viešose konsultacijose dėl Europos priežiūros institucijų (EPI) veiklos Komisija atkreipė dėmesį į tokią kylančią riziką ir būtinybę užtikrinti didesnę priežiūros konvergenciją. Kadangi, siekiant plėtoti bendrą priežiūros kultūrą ir nuoseklią priežiūros praktiką, užtikrinti vienodų procedūrų taikymą ir nuoseklaus požiūrio laikymąsi ir stiprinti priežiūros veiklos rezultatų nuoseklumą, ESMA jau atlieka jai priskirtą bendrą kompetentingų institucijų ir kolegijų veiklos koordinavimo vaidmenį, ESMA turėtų visų pirma daugiausia dėmesio skirti priežiūros sritims, kurioms būdingas tarpvalstybinis aspektas arba kuriose galimas tarpvalstybinis poveikis. ESMA turėtų nustatyti, kurioms priežiūros sritims būdingas tarpvalstybinis aspektas arba kuriose galimas tarpvalstybinis poveikis, remdamasi savo patirtimi ir patirtimi, įgyta taikant Reglamentą (ES) Nr. 648/2012;

(7)

atsižvelgiant į tarptautinį finansų rinkų pobūdį ir į poreikį pašalinti Sąjungos ir trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių priežiūros neatitikimus, reikėtų stiprinti ESMA gebėjimą skatinti pagrindinių sandorio šalių priežiūros konvergenciją. Tuo tikslu reikėtų įsteigti pagrindinių sandorio šalių reikalų nuolatinį vidaus komitetą (Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas), kuris vykdytų užduotis, susijusias su Sąjungoje leidimus gavusiomis pagrindinėmis sandorio šalimis ir trečiųjų šalių pagrindinėmis sandorio šalimis. ESMA sukurto Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto įsteigimas, funkcijos ir sudėtis turėtų būti vienkartinis sprendimas, kaip sutelkti patirtį pagrindinių sandorio šalių priežiūros srityje, ir tai neturėtų tapti precedentu EPI;

(8)

Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas turėtų būti atsakingas už konkrečias jam paskirtas užduotis, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 648/2012, kad būtų užtikrintas tinkamas vidaus rinkos veikimas ir Sąjungos ir jos valstybių narių finansinis stabilumas;

(9)

siekiant įtraukti įvairiapusę pagrindinių sandorio šalių priežiūros srities praktinę patirtį ir dalykinę kompetenciją, Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetą turėtų sudaryti pirmininkas, nepriklausomi nariai ir valstybių narių, kuriose pagrindinė sandorio šalis yra gavusi leidimą, kompetentingos institucijos. Jeigu Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas sušaukiamas dėl leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių, Sąjungos valiutų, kuriomis išreikštos finansinės priemonės, kurių tarpuskaitą atlieka tos pagrindinės sandorio šalys, emisijos centriniai bankai turėtų galėti savanoriškai dalyvauti šio komiteto veikloje, susijusioje su sritimis, kurios apima pagrindinių sandorio šalių atsparumo nepalankiems rinkos pokyčiams ir atitinkamiems rinkos pokyčiams Sąjungos masto vertinimus, siekiant palengvinti galimybes susipažinti su informacija, kuri gali būti aktuali jų užduotims vykdyti. Jeigu Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas sušaukiamas dėl trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių, visų Sąjungos valiutų, kuriomis išreikštos finansinės priemonės, kurių tarpuskaitą atlieka arba turi atlikti atitinkamos trečiosios šalies pagrindinės sandorio šalys, emisijos centriniai bankai turėtų galėti savanoriškai dalyvauti šio komiteto veikloje, kai rengiami su trečiųjų šalių pagrindinėmis sandorio šalimis, kurios yra arba tikėtina, kad gali tapti sisteminės svarbos Sąjungos arba vienos ar kelių jos valstybių narių finansiniam stabilumui (2 lygio pagrindinės sandorio šalys), susiję sprendimai. Emisijos centriniai bankai turėtų būti balsavimo teisės neturintys Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto nariai. Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto pirmininkas turėtų galėti kviesti kolegijų narius dalyvauti stebėtojų teisėmis, siekdamas užtikrinti, kad Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas atsižvelgtų į kitų svarbių institucijų nuomones;

(10)

siekiant užtikrinti tinkamą patirties ir atskaitomybės lygį, Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto pirmininką ir nepriklausomus narius turėtų skirti ESMA priežiūros taryba (toliau – Priežiūros taryba), atsižvelgdama į nuopelnus, žinias tarpuskaitos, poprekybinių paslaugų, prudencinės priežiūros ir finansų srityse, taip pat į su pagrindinių sandorio šalių priežiūra ir reguliavimu susijusią patirtį, surengus Priežiūros tarybos, padedant Komisijai, organizuojamą ir valdomą atvirą atrankos procedūrą, kurioje turėtų būti laikomasi lyčių pusiausvyros principo. Europos Parlamentas turėtų turėti teisę, išklausęs atrinktus asmenis, prieš Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto pirmininko ir nepriklausomų narių paskyrimą ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį po to, kai juos atrinko Priežiūros taryba, patvirtinti arba atmesti jų paskyrimą. Priežiūros taryba gali paskirti tik atrinktus kandidatus, kuriuos patvirtina Europos Parlamentas;

(11)

siekiant užtikrinti skaidrumą ir demokratinę kontrolę, taip pat apsaugoti Sąjungos institucijų teises, už pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 priimamus sprendimus Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto pirmininkas ir nepriklausomi nariai turėtų būti atskaitingi Europos Parlamentui ir Tarybai;

(12)

Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto pirmininkas ir nepriklausomi nariai turėtų veikti nepriklausomai ir objektyviai vadovaudamiesi Sąjungos interesais. Jie turėtų užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į tinkamą vidaus rinkos veikimą ir kiekvienos valstybės narės, nesvarbu, ar joje yra leidimą gavusių pagrindinių sandorio šalių, ar jų nėra, ir Sąjungos finansinį stabilumą;

(13)

siekiant užtikrinti tinkamą, veiksmingą ir greitą Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto sprendimų priėmimo procesą, pirmininkas, nepriklausomi nariai ir valstybių narių, kuriose pagrindinei sandorio šaliai suteiktas leidimas, kompetentinga institucijos turėtų turėti balsavimo teises. Centrinio (-ių) banko (-ų) atstovai ir stebėtojai neturėtų turėti balsavimo teisių. Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas sprendimus turėtų priimti paprasta narių balsų dauguma, kiekvienas balsuojantis narys turėtų turėti po vieną balsą, o balsams pasiskirsčius po lygiai pirmininko balsas turėtų būti lemiamas. Įgaliojimus priimti galutinius sprendimus turėtų išlaikyti Priežiūros taryba;

(14)

siekiant Sąjungoje užtikrinti suderintą ir nuoseklų požiūrį priežiūros srityje, Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas turėtų būti atsakingas už tam tikrų konkrečių sprendimų parengimą ir tam tikrų ESMA patikėtų užduočių vykdymą. Tokios pareigos stiprina ESMA atliekamą kompetentingų institucijų ir kolegijų veiklos koordinavimo vaidmenį siekiant plėtoti bendrą priežiūros kultūrą ir nuoseklią priežiūros praktiką, visų pirma kiek tai susiję su priežiūros sritimis, kurioms būdingas tarpvalstybinis aspektas arba kuriose galimas tarpvalstybinis poveikis. Tuo atžvilgiu tokia atitinkama priežiūros veikla ir sprendimai galėtų apimti visų pirma priežiūros sritis, kuriose dėl skirtingos priežiūros praktikos gali kilti rizika, kad atsiras galimybė rinktis palankesnes reguliavimo ir priežiūros sąlygas arba kils pavojus finansiniam stabilumui. ESMA taip pat turėtų būti informuojama apie visas Reglamente (ES) Nr. 648/2012 numatytų kolegijų priimtas nuomones, įskaitant sprendimų, dėl kurių pateikiama kolegijos nuomonė, priėmimo pagrindą ir rekomendacijas, kurių laikomasi tose kolegijos nuomonėse;

(15)

be to, Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitete turėtų vykti privalomas ex ante keitimasis informacija ir diskusijos dėl pagrindinių sandorio šalių kompetentingų institucijų sprendimų, susijusių su tam tikromis itin svarbiomis priežiūros sritimis, projektų. Be to, savanoriškai ir pagrindinių sandorio šalių kompetentingų institucijų iniciatyva ex ante pagrindu turėtų būti galima keistis informacija dėl visų sprendimų projektų. ESMA neturėtų teikti nuomonės, jeigu atsižvelgiant į diskusijų Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitete rezultatus nebuvo nustatyta, kad nuomonės skiriasi. ESMA naudojantis įgaliojimais teikti nuomones turėtų būti užtikrinama, kad pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija gautų papildomą nuomonę dėl sprendimų projektų, kurią pateikia pagrindinių sandorio šalių priežiūros srityje specializuotų ir patyrusių priežiūros institucijų grupė. Tokios ESMA nuomonės neturėtų daryti jokio poveikio pagrindinės sandorio šalies kompetentingos institucijos atsakomybei priimti galutinį sprendimą, o tai reiškia, kad dėl galutinio atitinkamo sprendimo turinio pagrindinės sandorio šalies kompetentinga institucija spręstų vien savo nuožiūra. Jeigu kompetentinga institucija nesutinka su ESMA nuomone, ji turėtų ESMA pateikti pastabas dėl bet kokio didelio nukrypimo nuo tos nuomonės. Pastabas kompetentinga institucija turėtų galėti pateikti prieš priimdama sprendimą, jo priėmimo metu arba po jo priėmimo. Tačiau tuo atveju, kai kompetentinga institucija pastabas pateikia po sprendimo priėmimo, ji turėtų tai padaryti nepagrįstai nedelsdama. ESMA pateikiama nuomone neturėtų būti varžoma kolegijų teisė savo nuožiūra nustatyti nuomonės turinį, kai taikytina;

(16)

jeigu paaiškėja, kad vykdant su leidimą gavusiomis pagrindinėmis sandorio šalimis susijusią priežiūros veiklą trūksta konvergencijos ir darnos taikant Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, be kita ko, remiantis kompetentingų institucijų privalomu ir savanorišku konsultavimusi su ESMA ir Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto diskusijomis, ESMA turėtų skatinti būtino masto konvergenciją ir nuoseklumą, be kita ko, paskelbdama gaires, rekomendacijas arba nuomones. Siekiant palengvinti tą procesą, Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas turėtų turėti galimybę prašyti Priežiūros tarybos apsvarstyti galimybę, kad ESMA priimtų gaires, rekomendacijas ir nuomones. Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas taip pat turėtų galėti teikti Priežiūros tarybai nuomones dėl sprendimų, kuriuos turi priimti ESMA, susijusių su pagrindinių sandorio šalių kompetentingų institucijų užduotimis ir veikla. Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas turėtų teikti, pavyzdžiui, nuomones dėl ESMA rengiamų techninių standartų projektų arba gairių projektų leidimų suteikimo pagrindinėms sandorio šalims ir jų priežiūros srityje;

(17)

siekiant užtikrinti veiksmingą trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių priežiūrą, Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas turėtų rengti išsamius sprendimų projektus, kuriuos turi patvirtinti ESMA Priežiūros taryba, ir vykdyti ESMA patikėtas užduotis, susijusias su Reglamente (ES) Nr. 648/2012 išdėstytomis nuostatomis dėl trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių pripažinimo ir priežiūros. Kadangi bendradarbiavimas ir informacija yra itin svarbūs, Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas, kai jis sušaukiamas dėl trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių, su Trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių kolegija turėtų dalytis atitinkama informacija, įskaitant išsamių sprendimų projektus, kuriuos jis teikia Priežiūros tarybai, Priežiūros tarybos priimtus galutinius sprendimus, Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto posėdžių darbotvarkes ir protokolus ir trečiojoje šalyje įsteigtų pagrindinių sandorio šalių paraiškas dėl pripažinimo;

(18)

siekiant užtikrinti veiksmingą Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto užduočių vykdymą, jam turėtų padėti specialiai tam skirti ESMA darbuotojai, kurie padėtų pasirengti jo posėdžiams, parengti jo užduotims atlikti būtinas analizes ir vykdyti tarptautinį bendradarbiavimą;

(19)

emisijos centriniai bankai turėtų dalyvauti rengiant Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto sprendimus, susijusius su trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių klasifikavimu pagal jų sisteminę svarbą ir 2 lygio pagrindinių sandorio šalių priežiūra, kad būtų užtikrintas tinkamas jų užduočių, susijusių su pinigų politika ir sklandžiu mokėjimo sistemų veikimu, vykdymas. Kadangi centrinių bankų užduotims atlikti galėtų būti itin svarbūs su 2 lygio pagrindinėmis sandorio šalimis susiję ESMA sprendimai dėl garantinės įmokos reikalavimų, likvidumo rizikos valdymo, įkaito, atsiskaitymo už sąveikos susitarimus ir jų tvirtinimo, Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas turėtų konsultuotis su visų Sąjungos valiutų, kuriomis išreikštos finansinės priemonės, kurių tarpuskaitą atlieka arba turi atlikti trečiųjų šalių pagrindinės sandorio šalys, emisijos centriniais bankais, laikydamasis principo „laikykis taisyklių arba paaiškink“;

(20)

sprendimų projektus, kuriuos pateikia Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas, Priežiūros taryba turėtų priimti laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1095/2010 (6) nustatyto sprendimų priėmimo proceso. Siekiant užtikrinti veiksmingą ir greitą sprendimų priėmimo procesą, tam tikrus sprendimus, nesusijusius su pripažinimu, trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių klasifikavimu, konkrečiais 2 lygio pagrindinėms sandorio šalims nustatytais reikalavimais, pripažinimo peržiūra arba panaikinimu, arba su esminiais vykdomos trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių priežiūros elementais, dėl kurių reikia konsultuotis su emisijos centriniais bankais, Priežiūros taryba turėtų priimti per tris darbo dienas;

(21)

siekiant toliau skatinti priežiūros sprendimų konvergenciją, ESMA turėtų būti suteikti nauji įgaliojimai parengti techninių reguliavimo standartų dėl veiklos ir paslaugų išplėtimo projektus, taip pat siekiant nurodyti sąlygas, pagal kurias pagrindinių sandorio šalių modelių ir parametrų pakeitimai yra reikšmingi. Be to, ESMA turėtų skelbti būtinas gaires, kuriose būtų išsamiau nurodomos pagrindinėms sandorio šalims taikomo priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo proceso bendros procedūros;

(22)

norint užtikrinti veiksmingą pagrindinių sandorio šalių priežiūrą, itin svarbus yra Sąjungos pagrindinėms sandorio šalims įsteigtų kolegijų veikimas. Siekiant užtikrinti kolegijose vykdomų procesų suderinamumą visoje Sąjungoje, turėtų būti patobulinti ir labiau standartizuoti rašytiniai susitarimai, kuriais nustatoma praktinė šių kolegijų veikimo tvarka. Siekiant labiau skatinti kolegijų narių vaidmenį, jiems turėtų būti suteikta teisė prisidėti sudarant kolegijų posėdžių darbotvarkę. Kad kolegijų veikla taptų skaidresnė, jų sudėtis turėtų būti viešai skelbiama. Siekiant išvengti bet kokio interesų konflikto, Tarybos reglamente (ES) Nr. 1024/2013 (7) nustatyta, kad ECB priežiūros uždaviniai, uždaviniai, susiję su pinigų politika, ir bet kokie kiti jo uždaviniai turėtų būti atliekami visiškai atskirai. Tas konkretus ECB pareigų atskyrimas turėtų būti pripažintas. Todėl tais atvejais, kai ECB yra Sąjungos pagrindinėms sandorio šalims įsteigtos kolegijos narys, nes veikia kaip tarpuskaitos nario kompetentinga institucija pagal Bendrą priežiūros mechanizmą, taip pat kaip Eurosistemai atstovaujantis emisijos centrinis bankas, kolegijoje ECB turėtų būti skirti du balsai;

(23)

šiuo metu emisijos centrinių bankų ir kompetentingų institucijų, atsakingų už valstybių narių tarpuskaitos narių priežiūrą, kuriems atstovaujama Sąjungos pagrindinėms sandorio šalims įsteigtose kolegijose, skaičius yra ribotas. Tam, kad su informacija lengviau galėtų susipažinti kitų valstybių narių, kurių finansinis stabilumas galėtų būti paveiktas pagrindinės sandorio šalies finansinių sunkumų atveju, emisijos centriniai bankai ir kompetentingos institucijos, galimybę dalyvauti kolegijose pateikę prašymą turėtų turėti ir kiti emisijos centriniai bankai ir kompetentingos institucijos. Siekiant skatinti pagrindinių sandorio šalių priežiūros visoje Sąjungoje nuoseklumą, Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto pirmininkas arba kuris nors nepriklausomas narys taip pat turėtų dalyvauti kolegijose. Siekiant užtikrinti tinkamą, veiksmingą ir greitą sprendimų priėmimo procesą, emisijos centriniai bankai ir kompetentingos institucijos, kurie dalyvauja pateikę prašymą, taip pat Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto pirmininkas arba tas nepriklausomas narys neturėtų turėti balsavimo teisės;

(24)

siekiant sustiprinti jų vaidmenį, kolegijos turėtų turėti galimybę teikti nuomones dėl papildomų priežiūros sričių, kuriose galimas esminis poveikis pagrindinės sandorio šalies verslo veiklai, įskaitant akcininkų ir narių, turinčių pagrindinių sandorio šalių kvalifikuotuosius akcijų paketus, vertinimą ir veiklos funkcijų, paslaugų ar veiklos perdavimą. Be to, gavusi bet kurio kolegijos nario prašymą, kolegija turėtų turėti galimybę į savo nuomones įtraukti rekomendacijas, kurių tikslas – šalinti pagrindinės sandorio šalies rizikos valdymo trūkumus ir didinti jos atsparumą, su sąlyga, kad sprendimas kolegijoje priimamas balsų dauguma. Dėl tokių rekomendacijų įtraukimo ir dėl kolegijos nuomonės kolegija turėtų balsuoti atskirai. Siekiant sustiprinti kolegijos nuomonių ir rekomendacijų poveikį, kompetentingos institucijos turėtų deramai į jas atsižvelgti ir pateikti argumentaciją tais atvejais, kai labai nukrypstama nuo tų nuomonių ir rekomendacijų;

(25)

taip pat reikia peržiūrėti Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytą trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių, siūlančių Sąjungoje tarpuskaitos paslaugas, priežiūros tvarką. Siekiant išvengti didelių padarinių Sąjungos subjektų finansiniam stabilumui, reikia sudaryti geresnes galimybes gauti informacijos, atlikti patikrinimus vietoje ir tyrimus, atitinkamoms Sąjungos ir valstybių narių institucijoms dalytis informacija apie trečiųjų šalių pagrindines sandorio šalis ir užtikrinti, kad trečiųjų šalių pagrindinės sandorio šalys vykdytų ESMA sprendimus. Taip pat esama rizikos, kad nepavyks atsižvelgti į trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių taisyklių ar trečiųjų šalių reguliavimo sistemų pakeitimus, kurie galėtų turėti neigiamą poveikį reguliavimo ar priežiūros veiklos rezultatams, o dėl to susidarytų nevienodos sąlygos Sąjungos ir trečiųjų šalių pagrindinėms sandorio šalims;

(26)

nemažai finansinių priemonių, išreikštų Sąjungos valiutomis, tarpuskaitą atlieka trečiųjų šalių pagrindinės sandorio šalys. Tai reiškia, kad Sąjungos ir valstybių narių institucijoms kils didelių sunkumų užtikrinant finansinį stabilumą;

(27)

pagal savo įsipareigojimą užtikrinti integruotas finansų rinkas Komisija, priimdama sprendimus dėl lygiavertiškumo, turėtų toliau spręsti, ar trečiųjų šalių teisinės ir priežiūros sistemos atitinka Reglamento (ES) Nr. 648/2012 reikalavimus. Siekiant užtikrinti geresnį su pagrindinėmis sandorio šalimis susijusios galiojančios lygiavertiškumo tvarkos įgyvendinimą Komisija turėtų turėti galimybę prireikus išsamiai nurodyti trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių režimų lygiavertiškumo vertinimo kriterijus. Taip pat būtina pavesti ESMA trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių režimų, kuriuos Komisija yra pripažinusi lygiaverčiais, reguliavimo ir priežiūros pokyčių stebėseną. To reikia norint užtikrinti, kad trečiosios šalys nuolat atitiktų lygiavertiškumo kriterijus ir bet kokias konkrečias jų taikymo sąlygas. Apie savo išvadas ESMA turėtų konfidencialiai pranešti Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių kolegijai;

(28)

Komisija šiuo metu gali bet kada iš dalies keisti, sustabdyti, peržiūrėti arba atšaukti sprendimą dėl lygiavertiškumo, visų pirma, jeigu trečiojoje šalyje atsiranda pokyčių, kurie daro esminį poveikį elementams, vertinamiems pagal Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytus lygiavertiškumo reikalavimus. Jeigu tam tikros trečiosios šalies atitinkamos institucijos geranoriškai nebebendradarbiauja su ESMA ar kitomis Sąjungos priežiūros institucijomis arba nuolat nesilaiko taikytinų lygiavertiškumo reikalavimų, Komisija taip pat gali, inter alia, įspėti tas institucijas arba paskelbti konkrečią rekomendaciją. Jeigu Komisija bet kada nusprendžia panaikinti lygiavertiškumo sprendimą, ji gali atidėti to sprendimo taikymo pradžios datą, kad būtų sumažinta su finansiniu stabilumu ar rinkos sutrikdymu susijusi rizika. Be šiuo metu turimų įgaliojimų, Komisija taip pat turėtų turėti galimybę nustatyti konkrečias sąlygas, kuriomis būtų užtikrinama, kad trečioji šalis, kuriai skirtas sprendimas dėl lygiavertiškumo, ir toliau nuolat atitiktų lygiavertiškumo kriterijus. Komisija taip pat turėtų turėti galimybę nustatyti sąlygas, kuriomis būtų užtikrinama, kad ESMA galėtų veiksmingai vykdyti savo pareigas, susijusias su pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 pripažintomis trečiųjų šalių pagrindinėmis sandorio šalimis arba trečiųjų šalių reguliavimo ir priežiūros pokyčių, svarbių priimtiems sprendimams dėl lygiavertiškumo, stebėsena;

(29)

atsižvelgiant į vis didesnę tarpvalstybinę pagrindinių sandorio šalių svarbą ir sąsajas su Sąjungos finansų sistema, būtina gerinti Sąjungos gebėjimą nustatyti, stebėti ir mažinti galimą su trečiųjų šalių pagrindinėmis sandorio šalimis susijusią riziką. Todėl ESMA vaidmenį reikėtų sustiprinti, kad ji galėtų veiksmingai prižiūrėti trečiųjų šalių pagrindines sandorio šalis, teikiančias paraiškas dėl pripažinimo, leidžiančio teikti tarpuskaitos paslaugas Sąjungoje. Taip pat reikėtų užtikrinti didesnį Sąjungos emisijos centrinių bankų dalyvavimą pripažįstant, prižiūrint trečiųjų šalių pagrindines sandorio šalis, dirbančias su jų išleidžiama valiuta, peržiūrint jų pripažinimą ir jį panaikinant. Taigi, su Sąjungos emisijos centriniais bankais turėtų būti konsultuojamasi dėl tam tikrų aspektų, darančių poveikį jų atsakomybei už pinigų politiką, kiek tai susiję su Sąjungos valiutomis išreikštomis finansinėmis priemonėmis, kurių tarpuskaitą atlieka arba turi atlikti ne Sąjungoje esančios pagrindinės sandorio šalys;

(30)

Komisijai nustačius, kad trečiosios šalies teisinė ir priežiūros sistema yra lygiavertė Sąjungos sistemai, vykdant tos trečiosios šalies pagrindinių sandorio šalių pripažinimo procesą reikėtų atsižvelgti į riziką, kurią tos pagrindinės sandorio šalys kelia Sąjungos arba vienos ar kelių jos valstybių narių finansiniam stabilumui;

(31)

nagrinėdama trečiosios šalies pagrindinės sandorio šalies paraišką dėl pripažinimo, ESMA turėtų, remdamasi šiame reglamente nustatytais objektyviais ir skaidriais kriterijais, įvertinti sisteminės rizikos, kurią ta pagrindinė sandorio šalis kelia Sąjungos arba vienos ar kelių jos valstybių narių finansiniam stabilumui, laipsnį. Tie kriterijai turėtų padėti atlikti bendrą įvertinimą. Paimti atskirai, nė vienas iš tų kriterijų neturėtų būti laikomas lemiamu pats savaime. Vertindama trečiosios šalies pagrindinės sandorio šalies rizikos profilį, ESMA turėtų atsižvelgti į visas rizikas, įskaitant veiklos rizikas, pavyzdžiui, sukčiavimo, nusikalstamos veikos, IT ir kibernetinę riziką. Tie kriterijai turėtų būti išsamiau nurodyti Komisijos deleguotajame akte. Nurodant tuos kriterijus turėtų būti atsižvelgiama į sandorių, kurių tarpuskaitą atlieka pagrindinė sandorio šalis, pobūdį, įskaitant jų sudėtingumą, kainų svyravimą ir vidutinį grąžinimo terminą, taip pat į susijusių rinkų skaidrumą ir likvidumą bei į tai, kiek pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos veikla išreikšta eurais arba kitomis Sąjungos valiutomis. Tuo atžvilgiu tam tikrų žemės ūkio produktais pagrįstų išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurios trečiosiose šalyse įtrauktos į reguliuojamų rinkų prekybos sąrašus bei tose rinkose vykdomos ir kurios yra susijusios su rinkomis, didžiąja dalimi naudojamomis toje trečiojoje šalyje tos šalies ne finansų sandorio šalių, tokių sutarčių pagalba valdančių savo komercinę riziką, specifinės savybės gali kelti nereikšmingą riziką tarpuskaitos nariams ir prekybos vietoms Sąjungoje, nes jos turi mažai sisteminių tarpusavio sąsajų su likusia finansų sistema. Jeigu trečiojoje šalyje galioja pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistema, ESMA taip pat turėtų į tai atsižvelgti atlikdama analizę, kokio laipsnio sisteminę riziką paraišką pateikusi ir toje trečiojoje šalyje įsteigta pagrindinė sandorio šalis kelia Sąjungos arba vienos ar kelių jos valstybių narių finansiniam stabilumui;

(32)

pagrindinės sandorio šalys, kurios nėra sisteminės svarbos Sąjungos arba vienos ar kelių jos valstybių narių finansiniam stabilumui, turėtų būti laikomos 1 lygio pagrindinėmis sandorio šalimis. Pagrindinės sandorio šalys, kurios yra arba tikėtina, kad gali tapti sisteminės svarbos Sąjungos arba vienos ar kelių jos valstybių narių finansiniam stabilumui, turėtų būti laikomos 2 lygio pagrindinėmis sandorio šalimis. Jeigu ESMA nustato, kad trečiosios šalies pagrindinė sandorio šalis nėra sisteminės svarbos Sąjungos arba vienos ar kelių jos valstybių narių finansiniam stabilumui, tai pagrindinei sandorio šaliai turėtų būti taikomos galiojančios pripažinimo sąlygos pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012. Jeigu ESMA nustato, kad trečiosios šalies pagrindinė sandorio šalis yra sisteminės svarbos, tai pagrindinei sandorio šaliai turėtų būti nustatyti konkretūs reikalavimai. ESMA tokią pagrindinę sandorio šalį turėtų pripažinti tik jeigu ji atitinka tuos reikalavimus. Tie reikalavimai turėtų apimti Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytus tam tikrus prudencinius reikalavimus, kuriais siekiama padidinti pagrindinės sandorio šalies saugumą ir efektyvumą. ESMA turėtų būti tiesiogiai atsakinga už užtikrinimą, kad sisteminės svarbos trečiosios šalies pagrindinė sandorio šalis atitiktų tuos reikalavimus. Remdamasi susijusiais reikalavimais, ESMA taip pat turėtų turėti galimybę visapusiškai ir veiksmingai prižiūrėti tą pagrindinę sandorio šalį pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012;

(33)

siekiant užtikrinti tinkamą visų Sąjungos valiutų, kuriomis išreikštos finansinės priemonės, kurių tarpuskaitą atlieka arba turi atlikti trečiųjų šalių pagrindinės sandorio šalys, emisijos centrinio (-ių) banko (-ų) dalyvavimą 2 lygio pagrindinių sandorio šalių pripažinimo procese, ESMA, pripažindama tokias pagrindines sandorio šalis, turėtų atsižvelgti į tai, kaip jos laikosi konkrečių reikalavimų, kuriuos tie emisijos centriniai bankai galėjo nustatyti vykdydami savo pinigų politikos uždavinius. Tie reikalavimai turėtų būti susiję su informacijos teikimu emisijos centriniam (-s) bankui (-ams) gavus jo (-ų) pagrįstą prašymą, pagrindinių sandorio šalių bendradarbiavimu su emisijos centriniais bankais ESMA vykdomų pagrindinių sandorio šalių atsparumo nepalankiems rinkos pokyčiams vertinimų kontekste, vienadienių indėlių sąskaitos emisijos centriniame (-iuose) banke (-uose) atidarymu ir išimtinėmis aplinkybėmis taikomais reikalavimais, kurie, emisijos centrinio (-ių) banko (-ų) manymu, yra būtini. Centrinio (-ių) emisijos banko (-ų) prieigos kriterijai ir reikalavimai vienadienių indėlių sąskaitos atidarymui neturėtų tapti pareiga perkelti visas pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos paslaugas ar jų dalį;

(34)

kalbant apie reikalavimus, kuriuos emisijos centrinis (-ai) bankas (-ai) galėtų nustatyti išimtinėmis aplinkybėmis, pinigų politikos poveikiui arba sklandžiam mokėjimo sistemų veikimui galėtų daryti poveikį pokyčiai rinkose, kuriose tarpuskaitą atlieka pagrindinės sandorio šalys, susidarius aplinkybėms, pavyzdžiui, nepalankioms sąlygoms rinkose (ypač pinigų ir atpirkimo rinkose), kuriomis pagrindinė sandorio šalis pasikliauna, kad įgytų likvidumo, aplinkybėms, kai pagrindinių sandorio šalių veikla prisidedama prie likvidumo sumažėjimo rinkoje, arba esant dideliems mokėjimo ar atsiskaitymo tvarkos sutrikimams, dėl kurių pagrindinė sandorio šalis negali įvykdyti savo mokėjimo prievolių arba padidinti savo likvidumo poreikių. Tokių išimtinių aplinkybių buvimo nustatymas priklauso tik nuo pinigų politikos aspektų ir neturi sutapti su kritinės padėties, susijusios su pagrindine sandorio šalimi, atvejais. Todėl tokiomis aplinkybėmis prudencinė sistema galėtų nevisiškai sumažinti kylančią riziką ir tada galėtų prireikti tiesioginių emisijos centrinio (-ių) banko (-ų) veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti pinigų politikos poveikį arba sklandų mokėjimo sistemų veikimą;

(35)

tokiomis išimtinėmis aplinkybėmis emisijos centriniams bankams, tiek, kiek leidžiama pagal jų atitinkamas institucines sistemas, galėtų reikėti nustatyti laikinus reikalavimus, susijusius su likvidumo rizika, atsiskaitymo tvarka, garantinės įmokos reikalavimais, įkaitais arba sąveikos susitarimais. Dėl tokių laikinų reikalavimų nesilaikymo ESMA gali pradėti 2 lygio pagrindinės sandorio šalies pripažinimo panaikinimo procedūrą. Tokie reikalavimai galėtų apimti, visų pirma, laikiną 2 lygio pagrindinės sandorio šalies likvidumo rizikos valdymo stiprinimą, pavyzdžiui, likvidumo atsargų padidinimą, dažnesnį dienos garantinių įmokų surinkimą ir skirtingų valiutų pozicijų ribas arba konkrečias grynųjų pinigų deponavimo ir atsiskaitymo centrinio banko valiuta sąlygas. Reikalavimai neturėtų būti taikomi kitoms prudencinės priežiūros sritims arba jų nesilaikant neturėtų būti automatiškai panaikintas pripažinimas. Be to, tų reikalavimų taikymas turėtų būti sąlyga pripažinti tik ribotam laikotarpiui (ne daugiau kaip šešiems mėnesiams) su galimybe vieną kartą pratęsti papildomam laikotarpiui, kuris neviršija šešių mėnesių. Pasibaigus šiam papildomam laikotarpiui, tų reikalavimų taikymas nebeturėtų būti viena iš 2 lygio pagrindinės sandorio šalies pripažinimo sąlygų. Nepaisant to, susidarius naujoms arba kitokioms išimtinėms aplinkybėms, emisijos centriniams bankams neturėtų būti kliudoma nustatyti laikinus reikalavimus, kurių taikymas būtų 2 lygio pagrindinės sandorio šalies pripažinimo pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 sąlyga;

(36)

prieš taikant reikalavimus arba prieš galimą taikymo pratęsimą emisijos centrinis bankas turėtų pateikti ESMA, kitiems visų Sąjungos valiutų, kuriomis išreikštos finansinės priemonės, kurių tarpuskaita atliekama arba turi būti atliekama, ir Trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių kolegijos nariams reikalavimų, kuriuos ji ketina nustatyti, poveikio pagrindinių sandorio šalių efektyvumui, patikimumui ir atsparumui paaiškinimą ir pagrindimą, kodėl reikalavimai yra būtini ir proporcingi norint užtikrinti pinigų politikos poveikį arba sklandų mokėjimo sistemų veikimą, tuo pat metu tinkamai atsižvelgiant į poreikį apsaugoti konfidencialią ar neskelbtiną informaciją. Siekiant išvengti dubliavimo, emisijos centrinis bankas turėtų nuolat bendradarbiauti ir dalytis informacija su ESMA ir kitais visų Sąjungos valiutų, kuriomis išreikštos finansinės priemonės, kurių tarpuskaita atliekama arba turi būti atliekama, emisijos centriniais bankais apie laikinus reikalavimus, taikytinus išimtinėmis aplinkybėmis;

(37)

emisijos centrinis (-iai) bankas (-ai) turėtų pateikti ESMA patvirtinimą, ar 2 lygio pagrindinė sandorio šalis atitinka papildomus reikalavimus, kuo skubiau ir bet kuriuo atveju per 30 darbo dienų nuo tada, kai nustatoma, kad trečiosios šalies pagrindinė sandorio šalis nėra 1 lygio pagrindinė sandorio šalis, arba per 90 darbo dienų nuo papildomų reikalavimų nustatymo, jeigu tokie reikalavimai buvo nustatyti po klasifikavimo kaip 2 lygio pagrindinės sandorio šalies;

(38)

sisteminės svarbos pagrindinės sandorio šalies keliamos rizikos Sąjungos finansų sistemai ir stabilumui laipsnis skiriasi. Todėl sisteminės svarbos pagrindinėms sandorio šalims nustatyti reikalavimai turėtų būti taikomi proporcingai rizikai, kurią pagrindinė sandorio šalis galėtų kelti Sąjungai. Jeigu ESMA, pasikonsultavusi su Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) ir pritarus visų Sąjungos valiutų, kuriomis išreikštos finansinės priemonės, kurių tarpuskaitą atlieka arba turi atlikti trečiosios šalies pagrindinė sandorio šalis, emisijos centriniams bankams, remdamasi visapusiškai pagrįstu įvertinimu, įskaitant sąnaudų ir naudos kiekybinį techninį vertinimą, padaro išvadą kad trečiosios šalies pagrindinė sandorio šalis arba kai kurios iš jos tarpuskaitos paslaugų yra tokios sisteminės svarbos, kad laikantis Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytų konkrečių reikalavimų būtų nepakankamai sumažinama rizika Sąjungos arba vienos ar kelių jos valstybių narių finansiniam stabilumui, ir jeigu laikoma, kad kitos priemonės yra nepakankamos, kad būtų sumažinta rizika finansiniam stabilumui, ESMA turėtų rekomenduoti Komisijai, kad pagrindinė sandorio šalis arba kai kurios iš jos tarpuskaitos paslaugų nebūtų pripažintos. Pagal tą procedūrą ESMA gali Komisijai rekomenduoti nepripažinti pagrindinės sandorio šalies, nesvarbu, ar prieš tai pagrindinė sandorio šalis arba kai kurios iš jos paslaugų buvo ar nebuvo priskirtos 2 lygio kategorijai. ESMA

(39)

Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai remiantis ta rekomendacija kaip kraštutinę priemonę priimti įgyvendinimo aktą, kuriame būtų nurodyta, kad atitinkamai trečiosios šalies pagrindinei sandorio šaliai neturėtų būti leidžiama teikti kai kurių arba visų jos tarpuskaitos paslaugų Sąjungoje įsteigtiems tarpuskaitos nariams ir prekybos vietoms, nebent kurioje nors valstybėje narėje tai pagrindinei sandorio šaliai yra suteiktas leidimas tai daryti pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012. Tuo įgyvendinimo aktu taip pat turėtų būti nustatytas tinkamas adaptacijos laikotarpis, neviršijantis dvejų metų, kuris galėtų būti vieną kartą pratęsiamas papildomam šešių mėnesių laikotarpiui, ir jame turėtų būti nurodytos sąlygos, kuriomis ta pagrindinė sandorio šalis adaptacijos laikotarpiu gali toliau teikti tam tikras tarpuskaitos paslaugas ar vykdyti veiklą, bei priemonės, kurių turėtų būti imamasi tuo laikotarpiu, kad būtų apribotos tarpuskaitos narių ir jų klientų, ypač įsteigtų Sąjungoje, galimos išlaidos;

(40)

svarbu, kad ESMA individualiai konsultuotųsi su emisijos centriniais bankais ir kad tie bankai pareikštų savo pritarimą bet kokiai galimai rekomendacijai atsisakyti pripažinti trečiosios šalies pagrindinę sandorio šalį, atsižvelgiant į tai kokį poveikį toks sprendimas galėtų turėti jų išleidžiamai valiutai, taip pat savo pritarimą ESMA ataskaitai dėl Komisijos įgyvendinimo akto, priimto atsižvelgus į tokią rekomendaciją, taikymo. Vis dėlto tokios rekomendacijos arba ataskaitos atveju emisijos centrinio banko pritarimas turėtų būti susijęs tik su jo išleidžiama valiuta, o ne su visa rekomendacija arba visa ataskaita apskritai;

(41)

ESMA turėtų reguliariai peržiūrėti trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių pripažinimą ir jų priskyrimą 1 ar 2 lygio pagrindinių sandorio šalių kategorijoms. Tam ESMA, be kita ko, turėtų atsižvelgti į trečiosios šalies pagrindinės sandorio šalies verslo pobūdžio, masto ir sudėtingumo pokyčius. Tokios peržiūros turėtų būti atliekamos bent kas penkerius metus ir tuomet, kai pripažinta trečiosios šalies pagrindinė sandorio šalis išplečia arba susiaurina Sąjungoje vykdomos veiklos ir teikiamų paslaugų diapazoną. Jeigu, atlikusi tą peržiūrą, ESMA nustato, kad 1 lygio pagrindinė sandorio šalis turėtų būti priskirta 2 lygio pagrindinių sandorio šalių kategorijai, ESMA turėtų nustatyti tinkamą adaptacijos laikotarpį, neviršijantį 18 mėnesių, per kurį pagrindinė sandorio šalis turėtų įvykdyti 2 lygio pagrindinėms sandorio šalims taikomus reikalavimus;

(42)

2 lygio pagrindinei sandorio šaliai paprašius, ESMA taip pat turėtų galėti atsižvelgti į tai, kiek tokios pagrindinės sandorio šalies toje trečiojoje šalyje taikomų reikalavimų laikymąsi galima palyginti su tuo, kaip ta pagrindinė sandorio šalis laikosi Reglamento (ES) Nr. 648/2012 reikalavimų. Atlikdama tą vertinimą ESMA turėtų atsižvelgti į Komisijos priimtą įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma, kad trečiosios šalies, kurioje įsteigta ta pagrindinė sandorio šalis, teisinė ir priežiūros tvarka yra lygiavertė Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytai tvarkai, ir bet kokias sąlygas, kurios galėtų būti taikomos to įgyvendinimo akto taikymui. Siekiant užtikrinti proporcingumą, atlikdama tą vertinimą ESMA taip pat turėtų apsvarstyti, kokiu mastu finansinės priemonės, kurių tarpuskaitą atlieka pagrindinė sandorio šalis, yra išreikštos Sąjungos valiutomis. Komisija turėtų priimti deleguotąjį aktą, kuriame išsamiai nurodomi tokios palyginamos atitikties vertinimo aspektai ir sąlygos;

(43)

ESMA turėtų turėti visus įgaliojimus, būtinus pripažintoms trečiųjų šalių pagrindinėms sandorio šalims prižiūrėti siekiant užtikrinti, kad jos nuolat laikytųsi Reglamento (ES) Nr. 648/2012 reikalavimų;

(44)

ESMA turėtų įsteigti Trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių kolegiją, kad palengvintų ESMA, už pagrindinių sandorio šalių priežiūrą atsakingų valstybių narių kompetentingų institucijų ir už subjektų, kuriems trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių veikla galėtų daryti poveikį, priežiūrą atsakingų kompetentingų institucijų keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą. Kolegijos nariai taip pat turėtų galėti prašyti, kad Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitete būtų svarstomas bet koks konkretus klausimas, susijęs su trečiųjų šalių pagrindinėmis sandorio šalimis;

(45)

kad ESMA galėtų veiksmingai vykdyti su trečiųjų šalių pagrindinėmis sandorio šalimis susijusias savo užduotis, trečiųjų šalių pagrindinės sandorio šalys turėtų mokėti priežiūros mokesčius už ESMA priežiūros ir administracinių užduočių vykdymą. Mokesčiai turėtų padengti išlaidas, susijusias su trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių paraiškomis dėl pripažinimo ir jų priežiūros. Komisija turėtų priimti deleguotąjį aktą, kuriame išsamiai nurodytos mokesčių rūšys, už klausimus, dėl kurių jie turi būti mokami, tų mokesčių dydį ir būdą, kaip jie turi būti mokami;

(46)

ESMA turėtų turėti galimybę 2 lygio pagrindinių sandorio šalių ir susijusių trečiųjų subjektų, kuriems tos pagrindinės sandorio šalys yra perdavusios veiklos funkcijas, pavedusios teikti paslaugas arba vykdyti veiklą, atžvilgiu vykdyti tyrimus ir patikrinimus vietoje. Kai aktualu, kompetentingos institucijos, atsakingos už Sąjungoje įsteigtų tarpuskaitos narių priežiūrą, turėtų būti informuojamos apie tokių tyrimų ir patikrinimų vietoje rezultatus. Kai tai aktualu vykdant visų Sąjungos valiutų emisijos centrinių bankų pinigų politikos užduotis, finansinių priemonių, kurių tarpuskaitą atlieka arba turi atlikti pagrindinė sandorio šalis, emisijos centriniai bankai turėtų turėti galimybę prašyti dalyvauti tokiuose patikrinimuose vietoje;

(47)

ESMA turėtų galėti skirti periodiškai mokamas baudas, kuriomis siekiama priversti trečiųjų šalių pagrindines sandorio šalis nutraukti pažeidimą, pateikti visą ESMA reikalaujamą išsamią ir teisingą informaciją arba bendradarbiauti su tyrimo arba patikrinimo vietoje vykdytojais;

(48)

ESMA turėtų galėti skirti baudas tiek 1, tiek 2 lygio pagrindinėms sandorio šalims, kai ji nustato, kad jos tyčia ar dėl aplaidumo pažeidė Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 pateikdamos ESMA neteisingą ar klaidinančią informaciją. Be to, ESMA turėtų galėti skirti baudas 2 lygio pagrindinėms sandorio šalims, kai ji nustato, kad jos tyčia ar dėl aplaidumo pažeidė pagal tą reglamentą joms taikomus papildomus reikalavimus. Jei ESMA įvertino, kad 2 lygio pagrindinei sandorio šaliai laikantis taikomų trečiosios šalies teisės aktų galima laikyti, kad ji atitinka Reglamento (ES) Nr. 648/2012 16 straipsnio ir IV bei V antraštinių dalių reikalavimus, tos pagrindinės sandorio šalies elgesys neturėtų būti laikomas pažeidžiančiu tą reglamentą, jei ji laikosi tų palyginamų reikalavimų;

(49)

baudos turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą. Pažeidimai turėtų būti suskirstyti į skirtingas grupes, pagal kurias turėtų būti skiriamas konkretus baudų dydis. Apskaičiuodama baudos už konkretų pažeidimą dydį, ESMA turėtų taikyti dviejų pakopų metodą, kurį sudaro bazinio baudos dydžio nustatymas ir prireikus to bazinio dydžio koregavimas taikant tam tikrus koeficientus. Bazinis dydis turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į atitinkamų trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių metinę apyvartą, o koregavimai turėtų būti atliekami padidinant arba sumažinant bazinį dydį pritaikius atitinkamus koeficientus pagal šį reglamentą;

(50)

šiame reglamente nustatomi koeficientai, susiję su sunkinančiomis ir lengvinančiomis aplinkybėmis, kad ESMA turėtų reikiamas priemones skirti baudą, kuri būtų proporcinga trečiosios šalies pagrindinės sandorio šalies padaryto pažeidimo sunkumui, atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis tas pažeidimas buvo padarytas;

(51)

sprendimas skirti baudas arba periodiškai mokamas baudas turėtų būti grindžiamas nepriklausomo tyrimo rezultatais;

(52)

prieš priimdama sprendimą skirti baudas arba periodiškai mokamas baudas, ESMA turėtų suteikti asmenims, kurių atžvilgiu vyksta procedūra, galimybę būti išklausytiems, kad būtų gerbiamos jų teisės į gynybą;

(53)

ESMA neturėtų skirti baudų ar periodiškai mokamų baudų tais atvejais, kai dėl tų pačių faktų arba iš esmės tokių pačių faktų priimtas ankstesnis išteisinamasis ar apkaltinamasis nuosprendis, pasibaigus pagal nacionalinę teisę vykdomam baudžiamajam procesui, yra įgijęs res judicata galią;

(54)

ESMA sprendimai, kuriais skiriamos baudos ir periodiškai mokamos baudos, turėtų būti vykdytini, o jų vykdymo užtikrinimą turėtų reglamentuoti civilinio proceso taisyklės, galiojančios valstybės, kurioje užtikrinamas jų vykdymas, teritorijoje. Civilinio proceso taisyklės neturėtų apimti baudžiamojo proceso taisyklių, bet galėtų apimti administracinio proceso taisykles;

(55)

2 lygio pagrindinės sandorio šalies padaryto pažeidimo atveju ESMA turėtų būti suteikti įgaliojimai imtis įvairių priežiūros priemonių, įskaitant reikalavimą, kad 2 lygio pagrindinė sandorio šalis nutrauktų pažeidimą, ir, kraštutiniu atveju, pripažinimo panaikinimą, jei 2 lygio pagrindinė sandorio šalis sunkiai arba pakartotinai pažeidė Reglamentą (ES) Nr. 648/2012. Priežiūros priemones ESMA turėtų taikyti atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir sunkumą bei laikydamasi proporcingumo principo. Prieš priimdama sprendimą dėl priežiūros priemonių ESMA turėtų suteikti asmenims, kurių atžvilgiu vyksta procedūra, galimybę būti išklausytiems, kad būtų gerbiamos į jų teisės į gynybą. Jei ESMA nusprendžia panaikinti pripažinimą, ESMA turėtų sumažinti galimą rinkos sutrikdymą nustatydama tinkamą adaptacijos laikotarpį, neviršijantį dvejų metų;

(56)

kalbant apie modelių ir parametrų, taikomų apskaičiuojant pagrindinės sandorio šalies garantinės įmokos reikalavimus, įmokas į įsipareigojimų neįvykdymo fondą, įkaito reikalavimus ir kitas rizikos valdymo priemones, svarbių pakeitimų patvirtinimą, kurį suteikia kompetentingos institucijos ir ESMA, turėtų būti paaiškinti procedūriniai aspektai ir to patvirtinimo bei kolegijos sprendimo tarpusavio sąveika. Jei reikia, turėtų būti galima preliminariai patvirtinti svarbų modelių ar parametrų pakeitimą, ypač jeigu, norint užtikrinti pagrindinės sandorio šalies rizikos valdymo patikimumą, pakeitimą reikia atlikti skubiai;

(57)

veiksminga pagrindinių sandorio šalių priežiūra priklauso nuo kompetencijos, ekspertinių žinių ir pajėgumų stiprinimo, taip pat nuo institucijų bendradarbiavimo santykių palaikymo ir tarpusavio mainų. Kadangi visa tai yra procesai, kurie laikui bėgant keičiasi ir turi savo dinamiką, kuriant gerai veikiančią, veiksmingą ir efektyvią pagrindinių sandorio šalių priežiūros sistemą turėtų būti atsižvelgiama į jos galimą raidą ilguoju laikotarpiu. Todėl šiame reglamente įtvirtintas kompetencijos sričių padalijimas gali kisti keičiantis ESMA, kuriai padeda Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komitetas, vaidmeniui ir pajėgumams. Siekiant suformuoti veiksmingos ir atsparios pagrindinių sandorio šalių priežiūros metodą, Komisija turėtų peržiūrėti ESMA užduočių, visų pirma Pagrindinių sandorio šalių priežiūros komiteto užduočių efektyvumą skatinant Reglamento (ES) Nr. 648/2012 taikymo konvergenciją ir darną Sąjungoje, taip pat Sąjungos ir valstybių narių institucijų ir įstaigų pareigų pasidalijimą. Komisija taip pat turėtų pateikti ataskaitą apie šio reglamento poveikį vienodų sąlygų pagrindinėms sandorio šalims sudarymui ir įvertinti trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių pripažinimo ir priežiūros sistemą. Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą kartu su atitinkamais pasiūlymais;

(58)

siekiant užtikrinti veiksmingą šiame reglamente nustatytų taisyklių taikymą trečiųjų šalių pagrindinėms sandorio šalims pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų išsamiau nustatyta mokesčių rūšis, už ką tie mokesčiai turi būti mokami, mokėtinų mokesčių dydžiai ir jų mokėjimo būdas; išsamiau apibrėžiami kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar trečiosios šalies pagrindinė sandorio šalis yra sisteminės svarbos arba tikėtina, kad gali tapti sisteminės svarbos Sąjungos arba vienos ar kelių valstybių narių finansiniam stabilumui; išsamiau patikslinami kriterijai, kuriais reikia vadovautis atliekant trečiųjų šalių lygiavertiškumo vertinimą; nurodoma, kaip ir kokiomis sąlygomis trečiųjų šalių pagrindinės sandorio šalys turėtų laikytis tam tikrų reikalavimų; išsamiau patikslinamos procedūrinės taisyklės, susijusios su baudų ar periodiškai mokamų baudų skyrimu, įskaitant nuostatas dėl teisių į gynybą, laiko terminų, baudų ar periodiškai mokamų baudų surinkimo ir periodiškai mokamų baudų ar baudų skyrimo ir mokėjimo užtikrinimo senaties terminų; ir nustatomos IV priedo pakeitimo priemonės siekiant atsižvelgti į pokyčius finansų rinkose. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (8) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(59)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, visų pirma kalbant apie trečiųjų šalių pagrindinių sandorio šalių pripažinimą ir trečiųjų šalių teisinių sistemų lygiavertiškumą, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (9);

(60)

siekiant užtikrinti taisyklių ir priežiūros praktikos nuoseklų derinimą veiklos ir paslaugų išplėtimo, kolegijų ir modelių peržiūros, testavimo nepalankiomis sąlygomis bei grįžtamojo patikrinimo atžvilgiu Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti ESMA parengtus techninius reguliavimo standartus dėl sąlygų pagrindinėms sandorio šalims, norinčioms išplėsti savo veiklą ar teikti papildomas paslaugas, kurios nėra numatytos pirmame leidime; sąlygų, kuriomis Sąjungos valiutos būtų laikomos svarbiu elementu emisijos centrinius bankus įtraukiant į kolegijas ir išsamią kolegijų praktinio veikimo tvarką; ir sąlygų, pagal kurias pagrindinių sandorio šalių modelių ir parametrų pakeitimai yra reikšmingi. Komisija deleguotaisiais aktais pagal SESV 290 straipsnį ir laikydamasi Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnių turėtų priimti tuos techninius reguliavimo standartus;

(61)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. padidinti pagrindinių sandorio šalių saugumą ir efektyvumą nustatant vienodus jų veiklos reikalavimus, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl tų tikslų masto ir poveikio jų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(62)

ESMA įgaliojimų pripažinti trečiosios šalies pagrindinę sandorio šalį 1 ar 2 lygio pagrindine sandorio šalimi naudojimą reikėtų atidėti, kol bus išsamiau patikslinti kriterijai, pagal kuriuos būtų galima įvertinti: a) ar trečiosios šalies pagrindinė sandorio šalis yra sisteminės arba tikėtina, kad gali tapti sisteminės svarbos Sąjungai arba vienos ar kelių jos valstybių narių finansų sistemai, ir b) palyginamą atitiktį;

(63)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1.

6 straipsnio 2 dalies b punktas pakeičiamas taip:

2.

15 straipsnis papildomas šia dalimi:

3.

17 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

4.

18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5.

19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6.

21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

7.

įterpiamas šis straipsnis:

8.

24 straipsnis pakeičiamas taip:

9.

įterpiamas šis skyrius:

10.

25 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

11.

Įterpiami šie straipsniai:

12.

32 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Dėl kompetentingos institucijos vertinimo, susijusio su 31 straipsnio 2 dalyje numatytu pranešimu ir 31 straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija, pateikiama kolegijos nuomonė pagal 19 straipsnį.“;

13.

35 straipsnio 1 dalies paskutinė pastraipa pakeičiama taip:

„Pagrindinė sandorio šalis pagrindinės veiklos, susijusios su rizikos valdymu, funkcijos neperduoda, nebent tokiam perdavimui pritartų kompetentinga institucija. Dėl kompetentingos institucijos sprendimo pateikiama kolegijos nuomonė pagal 19 straipsnį.“

14.

49 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

15.

82 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

16.

85 straipsnis papildomas šiomis dalimis:

17.

89 straipsnis papildomas šiomis dalimis:

18.

90 straipsnis pakeičiamas taip:

19.

Šio reglamento priedo tekstas pridedamas kaip III ir IV priedai.