(1)

Atlikus antidempingo tyrimą (toliau – pradinis tyrimas) 2007 m. kovo mėn. Taryba Reglamentu (EB) Nr. 260/2007 (2) (toliau – galutinis reglamentas) importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės volframo elektrodams, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8101 99 10 ir ex 8515 90 80 (TARIC kodai 8101991010 ir 8515908010) nustatė galutinį antidempingo muitą.

(2)

Galutiniu reglamentu iš atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importuojamam produktui nustatyta 17,0–41,0 % antidempingo muito norma, o iš visų kitų KLR eksportuojančių gamintojų – 63,5 % antidempingo muito norma.

(3)

Atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą (toliau – ankstesnė priemonių galiojimo termino peržiūra) Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 508/2013 (3) nusprendė toliau taikyti galiojantį antidempingo muitą.

(4)

2017 m. rugsėjo 2 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (4) paskelbė pranešimą apie artėjančią importuojamiems KLR kilmės volframo elektrodams galiojančių antidempingo priemonių galiojimo pabaigą.

(5)

2018 m. vasario 27 d. du Sąjungos gamintojai („Gesellschaft für Wolfram Industrie mbH“ ir „Plansee SE“) (toliau – pareiškėjai), pagaminantys 100 % visų volframo elektrodų Europos Sąjungoje (toliau – Sąjunga), pagal 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (5) (toliau – pagrindinis reglamentas) 11 straipsnio 2 dalį pateikė prašymą atlikti peržiūrą (toliau – prašymas).

(6)

Pareiškėjai prašymą grindė tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir jo daroma žala Sąjungos pramonei veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų.

(7)

Nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija 2018 m. gegužės 31 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (6) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(8)

Atliekant dempingo ir žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės tyrimą buvo nagrinėjamas 2017 m. balandžio 1 d. – 2018 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

(9)

Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(10)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjams, žinomiems volframo elektrodų importuotojams ir naudotojams Sąjungoje, KLR valdžios institucijoms ir žinomiems KLR gamintojams ir paragino juos bendradarbiauti.

(11)

Visos suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui. Nebuvo gauta jokių pastabų dėl inicijavimo ar prašymų išklausyti.

(12)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(13)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija pranešime apie inicijavimą paprašė importuotojų pranešti apie save ir pateikti konkrečią reikalingą informaciją.

(14)

Susisiekta su 46 nesusijusiais importuotojais, apie save pranešė penkios bendrovės. Tačiau dvi iš jų neimportavo KLR kilmės volframo elektrodų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, o kitos trys tvirtino esančios naudotojos, o ne importuotojos, ir tik viena iš jų pageidavo būti suinteresuotąja šalimi. Vėlesniu tyrimo etapu apie save pranešė dar vienas importuotojas ir jam buvo suteiktas suinteresuotosios šalies statusas. Taigi, importuotojai nebuvo atrenkami.

(15)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų žinomų KLR gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė KLR atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus KLR gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(16)

Trys KLR gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Atsižvelgdama į nedidelį bendradarbiaujančių gamintojų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina, ir paprašė visų atrankos formos atsakymus pateikusių Kinijos gamintojų užpildyti klausimyną.

(17)

Komisija pranešime apie inicijavimą paragino naudotojus pranešti apie save ir bendradarbiauti. Kaip paaiškinta 14 konstatuojamojoje dalyje, apie save pranešė trys naudotojai, tačiau tik vienas norėjo būti registruotas kaip suinteresuotoji šalis.

(18)

Komisija dviem Sąjungos gamintojams, trims KLR gamintojams, kurie per atranką pranešė apie save, ir Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybei (toliau – Kinijos Vyriausybė) nusiuntė klausimynus. Klausimyno atsakymus pateikė tik du Sąjungos gamintojai ir viena Kinijos bendrovė „Shaanxi Yuheng Tungsten & Molybdenum Industrial Co., Ltd“. Ši bendrovė buvo peržiūrimojo produkto, kaip apibrėžta 32 konstatuojamojoje dalyje, gamintoja, tačiau šiuo metu yra sustabdžiusi gamybą ir vykdo tik prekybą.

(19)

Taigi, KLR peržiūrimojo produkto gamintojai (7), nepaisant to, ar jie eksportavo ar ne, ir Kinijos Vyriausybė nebendradarbiavo. Komisija pranešė gamintojams apie nebendradarbiavimo pasekmes, tačiau tyrime vis tiek nebendradarbiavo nė vienas gamintojas.

(20)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės bei Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(21)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, rodančių, kad yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija manė, kad būtų tikslinga tyrimą inicijuoti remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalimi.

(22)

Todėl, siekdama surinkti reikiamus duomenis, kad vėliau galėtų taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, Komisija pranešime apie inicijavimą paragino visus žinomus KLR gamintojus pateikti pranešimo apie inicijavimą III priede prašomą informaciją apie peržiūrimojo produkto gamybai naudojamus gamybos išteklius. Šią informaciją pateikė du Kinijos gamintojai.

(23)

Siekdama surinkti informaciją apie įtariamus didelius iškraipymus, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, kurią manė esant reikalingą tyrimui, Komisija taip pat nusiuntė klausimyną Kinijos Vyriausybei, kaip paaiškinta 18 konstatuojamojoje dalyje. Atsakymų iš Kinijos Vyriausybės negauta.

(24)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo tinkamumo. Šiuo atžvilgiu jokių pastabų ar papildomų įrodymų iš Kinijos Vyriausybės ar KLR gamintojų negauta.

(25)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą jai gali reikėti pasirinkti tinkamą tipišką šalį, kad būtų galima nustatyti normaliąją vertę remiantis neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais.

(26)

2018 m. lapkričio 8 d. Komisija pateikė pirmąjį pranešimą byloje (toliau – 2018 m. lapkričio 8 d. pranešimas), kad siekia surinkti suinteresuotųjų šalių nuomones dėl atitinkamų šaltinių, kuriais Komisija gali naudotis normaliajai vertei nustatyti. 2018 m. lapkričio 8 d. pranešime pateiktas sąrašas visų gamybos veiksnių, kaip antai medžiagos, energija ir darbas, susijusių su eksportuojančių gamintojų peržiūrimojo produkto gamyba. Be to, atsižvelgdamos į neiškraipytų kainų ar lyginamųjų dydžių pasirinkimui taikomus kriterijus, Komisijos tarnybos tuo etapu nustatė, kad galimos tipiškos šalys yra Brazilija, Meksika, Rusija ir Turkija. 2018 m. lapkričio 8 d. pranešime taip pat nurodyta, kad siekiant nustatyti pagrindinės žaliavos sąnaudas ketinama naudotis tarptautiniais lyginamaisiais dydžiais.

(27)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per 10 dienų pateikti pastabų. Pastabų pateikė du Sąjungos gamintojai. Visų pirma Sąjungos pramonė nurodė, kad sąnaudos Turkijoje yra geresnis pagrindas nei sąnaudos Meksikoje, Brazilijoje ar Rusijoje.

(28)

Komisija dviejų Sąjungos gamintojų pateiktas pastabas aptarė antrame 2019 m. kovo 6 d. pranešime (toliau – 2019 m. kovo 6 d. pranešimas) dėl šaltinių, kuriais remiantis būtų nustatoma normalioji vertė. 2019 m. kovo 6 d. pranešime, remiantis tuo etapu turėta informacija, Turkija nustatyta kaip tinkamiausia tipiška šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmą įtrauką. 2019 m. kovo 6 d. pranešime taip pat nurodyta, kad darbo ir elektros energijos sąnaudoms nustatyti Komisija ketina naudoti Turkijos statistikos instituto paskelbtus duomenis. Taip pat nurodyta, kad, remiantis turima informacija, atrodo, kad be KLR ir Sąjungos peržiūrimasis produktas kitur nebuvo gaminamas. Todėl Komisija nurodė, kad ketina naudoti viešai prieinamus dviejų Sąjungos bendradarbiaujančių gamintojų pridėtinių gamybos išlaidų, PBA ir pelno duomenis. Žaliavų (volframo oksido, esančio amonio paravolframate (toliau – APT)) grynajai kainai nustatyti būtų naudojamasi „National Minerals Information Centre of the U.S. Geological Survey“ paskelbtu „Platts Metal Week“ tarptautiniu lyginamuoju dydžiu.

(29)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per 10 dienų pateikti pastabų, tačiau pastabų negauta.

(30)

2019 m. gegužės 6 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino palikti galioti antidempingo muitus (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl informacijos atskleidimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(31)

Viena šalis pateikė pastabų ir iškėlė klausimų, kurie jau tinkamai paaiškinti šiame reglamente. Nebuvo gauta jokių prašymų išklausyti.

(32)

Peržiūrimasis produktas – tas pats kaip per pradinį tyrimą, t. y. volframo suvirinimo elektrodai, įskaitant suvirinimo elektrodams skirtus volframo strypus ir juostas, kurių sudėtyje esantis volframas sudaro ne mažiau kaip 94 % masės, išskyrus pagamintus paprasto sukepinimo būdu, išilgai supjaustytus arba nesupjaustytus, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8101 99 10 ir ex 8515 90 80 (TARIC kodai 8101991010 ir 8515908010) (toliau – peržiūrimasis produktas).

(33)

Peržiūrimasis produktas naudojamas suvirinimo ir panašiems procesams, įskaitant lankinį suvirinimą volframo elektrodu inertinėse dujose (TIG), suvirinimą plazmos lanku ir pjaustymą. Šie procesai naudojami įvairiuose pramonės sektoriuose, pavyzdžiui, statybų, laivų statybos, automobilių gamybos, jūrų, chemijos ir branduolinės inžinerijos, aviacijos ir kosmoso, naftotiekių ir dujotiekių sektoriuose. Remiantis įvairių rūšių produkto fizinėmis ir cheminėmis savybėmis ir pakeičiamumu naudotojo požiūriu, šiame tyrime laikoma, kad visi volframo elektrodai yra vienas produktas.

(34)

Nė viena suinteresuotoji šalis nepateikė pastabų dėl panašaus produkto. Todėl, kaip nustatyta per pradinį tyrimą, šiuo priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimu patvirtinama, kad KLR gaminamo ir vidaus rinkoje parduodamo produkto ir Sąjungos gamintojų gaminamo ir Sąjungoje parduodamo produkto pagrindinės fizinės ir techninės savybės ir galutinė naudojimo paskirtis yra tokios pačios. Todėl pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį jie laikomi panašiais produktais.

(35)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad pasibaigus dabartinių priemonių galiojimui KLR vykdomas dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(36)

Kaip minėta 18 ir 19 konstatuojamosiose dalyse, atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas Kinijos gamintojas. Kinijos gamintojai nepateikė klausimyno atsakymų, be kita ko, jokių eksporto kainų ir sąnaudų, vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, pajėgumų, gamybos, investicijų ir kt. duomenų. Be to, Kinijos Vyriausybė ir Kinijos gamintojai nepateikė pastabų dėl byloje surinktų įrodymų, įskaitant dėl ataskaitos. Todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį Komisija rėmėsi turimais faktais.

(37)

Komisija pranešė Kinijos valdžios institucijoms ir dviem Kinijos gamintojams, kurie per atranką pranešė apie save, kad bus taikomas pagrindinio reglamento 18 straipsnis, ir suteikė jiems galimybę pateikti pastabų. Pastabų, dėl kurių pasikeistų pagrindinio reglamento 18 straipsnio naudojimas, nepateikta.

(38)

Tuo remiantis, toliau išdėstytos išvados dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį buvo pagrįstos turimais faktais, visų pirma prašyme ir su suinteresuotųjų šalių pastabomis pateikta informacija, pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalyje nurodytoje duomenų bazėje pateiktais statistiniais duomenimis ir kitais viešais šaltiniais, kurie, kai taikoma, nurodyti toliau.

(39)

Iš pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės statistinių duomenų matyti, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą iš KLR buvo importuota 45 000–50 000 kg volframo elektrodų, o tai sudarė 40–50 % viso Sąjungos suvartojimo. Taigi Komisija padarė išvadą, kad faktinis importas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo tipiškas, ir dėl to nagrinėjo, ar peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo toliau vykdomas dempingas.

(40)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(41)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos Vyriausybė ir eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, buvo tinkama taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(42)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą „dideli iškraipymai yra tokie iškraipymai, kai nurodytos kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų ir energijos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos veiksnių, kadangi jas veikia didelis valstybės kišimasis. Vertinant, ar esama didelių iškraipymų, inter alia, atsižvelgiama į poveikį, kurį gali daryti vienas ar daugiau toliau nurodytų elementų:

(43)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktu, vertinant, ar yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies a punkte, atsižvelgiama, be kita ko, į neišsamų pirmesnės nuostatos elementų sąrašą. Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktu, vertinant, ar yra didelių iškraipymų, atsižvelgiama į galimą vieno ar kelių šių elementų poveikį kainoms ir sąnaudoms nagrinėjamąjį produktą eksportuojančioje šalyje. Iš tikrųjų, kadangi tas sąrašas nėra baigtinis, priimant išvadą dėl didelių iškraipymų nėra būtina atsižvelgti į visus elementus. Be to, tos pačios faktinės aplinkybės gali būti panaudotos vertinant įvairius sąrašo elementus. Tačiau visos išvados dėl didelių iškraipymų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 6a dalies a punkte, turi būti padarytos remiantis visais turimais įrodymais. Bendrai vertinant, ar esama iškraipymų, taip pat gali būti atsižvelgiama į bendrąsias aplinkybes ir padėtį eksportuojančioje šalyje, visų pirma jei per pagrindinius eksportuojančios šalies ekonominės ir administracinės struktūros elementus vyriausybei suteikiami esminiai įgaliojimai kištis į rinkos jėgų veikimą, nes tai rodo, kad kainos ir sąnaudos nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų.

(44)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punkte nustatyta, kad: „kai Komisija turi tinkamai pagrįstos informacijos, kad tam tikroje valstybėje ar tam tikrame tos valstybės sektoriuje gali būti didelių iškraipymų, kaip nurodyta b punkte, ir kai tikslinga siekiant veiksmingai taikyti šį reglamentą, Komisija parengia, viešai skelbia ir reguliariai atnaujina ataskaitą, kurioje apibūdinamos b punkte nurodytos rinkos aplinkybės toje valstybėje ar sektoriuje“.

(45)

Suinteresuotosios šalys buvo raginamos paneigti tyrimo byloje tyrimo inicijavimo metu turėtus įrodymus, pateikti dėl jų pastabų arba juos papildyti. Dėl to Komisija rėmėsi ataskaita (8), kurioje nurodyta, kad daugeliu ekonomikos lygmenų esama didelio valstybės kišimosi, įskaitant konkrečius iškraipymus, susijusius su pagrindiniais gamybos veiksniais (pvz., žeme, energija, kapitalu, žaliavomis ir darbu), ir iškraipymus konkrečiuose sektoriuose (pvz., plieno ir cheminių medžiagų sektoriuose). Ataskaita į tyrimo bylą įtraukta tyrimo inicijavimo etapu. Prašyme taip pat pateikta tam tikrų svarbių ataskaitą papildančių įrodymų.

(46)

Pareiškėjas prašyme nurodo ataskaitoje išvardytus volframo pramonės iškraipymus, tiksliau:

(47)

Komisija nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai darė remdamasi byloje turimais įrodymais, įskaitant ataskaitoje pateiktus įrodymus, kurie pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais, visų pirma Kinijos teisės aktais, oficialiai skelbiamais Kinijos politikos dokumentais, tarptautinių organizacijų skelbiamomis ataskaitomis, taip pat ataskaitoje konkrečiai nurodytais mokslininkų tyrimais / straipsniais. Atliekant šią analizę nagrinėtas didelis valstybės kišimasis į ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant peržiūrimąjį produktą.

(48)

Kaip nurodyta 18 ir 19 konstatuojamosiose dalyse, nei Kinijos Vyriausybė, nei Kinijos gamintojai nepateikė pastabų ar įrodymų, kuriais patvirtinami arba paneigiami byloje, įskaitant ataskaitą, surinkti įrodymai, taip pat papildomi pareiškėjų pateikti įrodymai dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiuo atveju tinkamumo.

(49)

Kinijos ekonominė sistema grindžiama socialistinės rinkos ekonomikos sąvoka. Ta sąvoka yra įtvirtinta Kinijos Konstitucijoje ir pagal ją nustatomas KLR ekonomikos valdymas. Pagrindinis principas yra „gamybos priemonių socialistinė viešoji nuosavybė, t. y. visų žmonių nuosavybė ir darbo žmonių kolektyvinė nuosavybė“. Planinė ekonomika yra „pagrindinė nacionalinės ekonomikos jėga“ ir valstybė yra įgaliota „užtikrinti jos konsolidavimą ir augimą“ (9). Todėl dėl bendros Kinijos ekonomikos struktūros sudaromos sąlygos ne tik dideliam valstybės kišimuisi į ekonomiką, bet aiškiai įgaliojama tokį kišimąsi vykdyti. Sąvoka „viešosios nuosavybės viršenybė prieš privačiąją“ dominuoja visoje teisės sistemoje ir visuose pagrindiniuose teisės aktuose yra pabrėžiama kaip bendras principas. Kinijos nuosavybės teisė yra geriausias pavyzdys: ji susijusi su pirminiu socializmo etapu, kai valstybė įpareigojama išsaugoti pagrindinę ekonominę sistemą, kurioje svarbiausia yra viešoji nuosavybė. Kitos nuosavybės formos yra toleruojamos, o įstatymai leidžia jas plėtoti kartu su valstybės nuosavybe (10).

(50)

Be to, pagal Kinijos teisę socialistinė rinkos ekonomika plėtojama vadovaujant Kinijos komunistų partijai (KKP). Kinijos valstybės ir KKP struktūros yra tarpusavyje susijusios visais lygmenimis (teisiniu, instituciniu, asmeniniu) ir sudaro stiprią struktūrą, kurioje KKP ir valstybės vaidmenys yra neatskiriami. 2018 m. kovo mėn. iš dalies pakeitus Kinijos Konstituciją, pagrindinis KKP vaidmuo tapo dar svarbesnis, nes jis buvo dar kartą patvirtintas Konstitucijos 1 straipsnio tekste. Po esamo nuostatos pirmojo sakinio „Socialistinė sistema yra pagrindinė Kinijos Liaudies Respublikos sistema“ įterptas naujas antras sakinys „Skiriamasis Kinijos socializmo bruožas yra Kinijos komunistų partijai tenkantis vadovaujamasis vaidmuo“. (11) Tai rodo KKP vykdomą KLR ekonominės sistemos kontrolę. Ši kontrolė būdinga Kinijos sistemai ir yra didesnė nei kitose šalyse, kuriose vyriausybės vykdo didelę makroekonominę kontrolę ir kuriose veikia laisvosios rinkos jėgos.

(51)

Kinijos valstybė vykdo intervencinę ekonominę politiką siekdama tikslų, kurie sutampa su KKP nustatyta politine darbotvarke, o ne atspindi vyraujančias ekonomines sąlygas laisvojoje rinkoje (12). Kinijos valdžios institucijų taikomos intervencinės ekonominės priemonės yra įvairios, įskaitant pramoninio planavimo sistemą ir finansų sistemą, be to, jos taikomos reglamentavimo aplinkos lygmeniu.

(52)

Pirma, bendros administracinės kontrolės lygmeniu Kinijos ekonomikos kryptis grindžiama sudėtinga pramoninio planavimo sistema, kuri veikia visą šalies ekonominę veiklą. Visi šie planai apima išsamią ir sudėtingą sektorių ir kompleksinių politikos sričių matricą, jie yra visuose valdžios lygmenyse. Provincijų lygmens planai yra detalūs, o nacionaliniuose planuose nustatomi šiek tiek platesni tikslai. Planuose taip pat nurodomos priemonės atitinkamoms pramonės įmonėms ir (arba) sektoriams remti, ir terminai, per kuriuos turi būti pasiekti tikslai. Į kai kuriuos planus įtraukiami aiškūs numatomi tikslai. Pagal planus atskiri pramonės sektoriai ir (arba) projektai išskiriami kaip (teigiami arba neigiami) prioritetai, atitinkantys vyriausybės prioritetus, ir jiems priskiriami konkretūs vystymosi tikslai (pramonės modernizavimas, tarptautinė plėtra ir t. t.). Ekonominės veiklos vykdytojai – tiek privatūs, tiek valstybiniai – turi veiksmingai pritaikyti savo verslo veiklą prie planavimo sistema nustatytų realijų. Privalomasis planų pobūdis ir tai, kad susijusios Kinijos valdžios institucijos visais valdžios lygmenimis laikosi planų sistemos ir atitinkamai naudojasi joms suteiktais įgaliojimais, verčia ekonominės veiklos vykdytojus laikytis planuose nustatytų prioritetų (taip pat žr. 3.3.1.5 skirsnį) (13).

(53)

Antra, finansinių išteklių skirstymo lygmeniu, Kinijos finansų sistemoje dominuoja valstybės komerciniai bankai. Šie bankai, nustatydami ir įgyvendindami savo skolinimo politiką, turi derintis prie vyriausybės pramonės politikos tikslų, o ne pirmiausia įvertinti ekonominę konkretaus projekto naudą (taip pat žr. 3.3.1.8 skirsnį) (14). Tas pats pasakytina ir apie kitus Kinijos finansų sistemos komponentus, tokius kaip vertybinių popierių rinkos, obligacijų rinkos, privataus akcinio kapitalo rinkos ir kt. Nors ir mažesnės svarbos nei bankų sektorius, šios finansų sektoriaus dalys yra instituciškai ir funkciškai sukurtos taip, kad būtų siekiama ne kuo labiau pagerinti finansų rinkų veiksmingą veikimą, o užtikrinti kontrolę ir leisti valstybei ir KKP kištis (15).

(54)

Trečia, reglamentavimo aplinkos lygmeniu, valstybės kišimasis į ekonomiką būna įvairių formų. Pavyzdžiui, viešųjų pirkimų taisyklės reguliariai naudojamos siekiant kitų nei ekonominio veiksmingumo politikos tikslų, taip sumenkinant rinka grindžiamus principus toje srityje. Taikomuose teisės aktuose konkrečiai nustatyta, kad viešieji pirkimai vykdomi siekiant palengvinti pagal valstybės politiką nustatytų tikslų įgyvendinimą. Tačiau šių tikslų pobūdis lieka neapibrėžtas, todėl sprendimus priimančios institucijos turi didelę veiksmų laisvę (16). Panašiai investicijų srityje Kinijos Vyriausybė toliau reikšmingai kontroliuoja valstybės ir privačių investicijų paskirtį ir dydį ir tam turi didelę įtaką. Investicijų tikrinimą, taip pat įvairias paskatas, apribojimus ir draudimus, susijusius su investicijomis, valdžios institucijos naudoja kaip svarbią priemonę pramonės politikos tikslams, pavyzdžiui, išlaikyti valstybės kontrolę pagrindiniuose sektoriuose arba stiprinti vidaus pramonę, remti (17).

(55)

Apibendrinant, Kinijos ekonomikos modelis yra pagrįstas tam tikromis pagrindinėmis aksiomomis, kuriomis numatomas ir skatinamas įvairialypis valstybės kišimasis. Toks didelis valstybės kišimasis neatitinka laisvo rinkos jėgų veikimo, todėl gali būti iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (18).

(56)

Didžiausią KLR ekonomikos dalį sudaro įmonės, kurių nuosavybės teisės priklauso valstybei, kuri jas kontroliuoja arba strategiškai prižiūri, arba kurios vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis.

(57)

Dėl valstybės nuosavybės, Kinijos Vyriausybė ir toliau išlaiko didelę nuosavybės dalį volframo sektoriuje. Daug pagrindinių volframo gavybos bendrovių yra valstybės bendrovės, nes volframo gavybos licencijos daugiausia suteikiamos valstybės įmonėms (19).

(58)

Dėl valstybės kontrolės – vyriausybė ir KKP turi struktūras, kurios užtikrina nuolatinę jų įtaką įmonėms. Valstybė (ir daugeliu atvejų ir KKP) ne tik aktyviai formuoja bendrąją ekonominę politiką ir prižiūri, kaip atskiros įmonės ją įgyvendina, tačiau ji taip pat reikalauja savo teisių dalyvauti įmonių veiklos sprendimų procese. Įrodymai, kad vyriausybė kontroliuoja volframo pramonės įmones – gavybos licencijos, investicijų apribojimai, eksporto apribojimai (20). Be to, 13-ajame spalvotųjų metalų pramonės penkmečio plane nustatyta daug išsamių tikslų ir kvotų (21).

(59)

Kalbant apie valstybės taikomą strateginę priežiūrą ir gaires sektoriuje, ši situacija išanalizuota 3.3.1.4 ir 3.3.1.5 skirsniuose. Kadangi volframo sektoriuje stebima didelė valstybės kontrolė ir kišimasis, kaip aprašyta toliau, net privatūs volframo gamintojai negali veikti rinkos sąlygomis.

(60)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad volframo elektrodų rinką KLR daugiausia aprūpina įmonės, kurias Kinijos Vyriausybė kontroliuoja ir strategiškai prižiūri arba kurios vadovaujasi valdžios institucijų gairėmis.

(61)

Kinijos valstybė gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje. Nors atitinkamų valstybės institucijų teisė skirti ir atleisti pagrindinius valstybės įmonių vadovaujančius darbuotojus, kaip numatyta Kinijos teisės aktuose, gali atspindėti atitinkamas nuosavybės teises (22), KKP organai tiek valstybės, tiek privačiose įmonėse yra kitas kanalas, kuriuo valstybė gali kištis į verslo sprendimus. Pagal Kinijos bendrovių teisę kiekvienoje bendrovėje turi būti įsteigta KKP organizacija (kurioje turi būti bent trys KKP nariai, kaip nurodyta KKP konstitucijoje (23)) ir bendrovė turi sudaryti būtinas sąlygas partijos organizacijos veiklai. Anksčiau šis reikalavimas, atrodo, ne visada buvo vykdomas arba nebuvo griežtai užtikrinamas jo vykdymas. Tačiau bent nuo 2016 m. KKP sustiprino reikalavimus turėti teisę į valstybės įmonių verslo sprendimų kontrolę kaip politinį principą. Taip pat pranešama, kad KKP daro spaudimą privačioms bendrovėms pirmenybę teikti „patriotizmui“ ir laikytis partijos drausmės (24). 2017 m. buvo pranešta, kad partijos organai veikė 70 % iš maždaug 1,86 mln. privačių bendrovių ir kad padidėjo spaudimas KKP organizacijoms tarti lemiamą žodį priimant verslo sprendimus jų atitinkamose bendrovėse (25). Šios taisyklės bendrai taikomos visoje Kinijos ekonomikoje, įskaitant volframo sektorių. Taigi, nustatyta, kad šios taisyklės taip pat taikomos volframo elektrodų gamintojams ir jų gamybos išteklių tiekėjams.

(62)

Būtent volframo sektoriuje (įskaitant peržiūrimąjį produktą) esama glaudžių sąsajų tarp sektoriuje aktyviai veikiančių įmonių sprendimo priėmimo procesų ir valstybės, visų pirma KKP. Volframo gamintojai yra susibūrę į Kinijos volframo pramonės asociaciją (toliau – CTIA), kuri priklauso Kinijos spalvotųjų metalų pramonės asociacijai. Pastaroji akivaizdžiai vykdo vyriausybės politiką ir skatina darbuotojus bei narius, be kita ko, laikytis Lianghui (dviejų susirinkimų (26)) dvasios ir ją įgyvendinti. CTIA įgyvendina vyriausybės politiką, dėl kurios Kinijos rinkoje iškraipomos sąnaudos ir kainos. 2016 m. aštuoni dideli KLR gamintojai pranešė apie planus mažinti volframo koncentratų produkciją, Kinijos volframo pramonės asociacija paprašė savo narių sumažinti gamybą, o Kinijos valstybės rezervo biuras surengė konkursus volframo koncentratams įsigyti. Kadangi KLR gaminama daugiau nei 80 % volframo pasaulyje, tokie veiksmai turi poveikio tiek Kinijos, tiek pasaulinėms volframo kainoms. Antra, didžioji dalis volframo gavybos kvotų paskirstyta šešioms pagrindinėms valstybės įmonėms: „China Minmetals“, „Aluminium Corporation of China“, „China Northern Rare Earth Group High-Tech“, „Xiamen Tungsten“, „China Southern Rare Earth Group“, „Guangdong Rare Earth Industry Group“ (27). Taigi valstybės dalyvavimas Kinijos volframo pramonėje tiesiogiai pasireiškia ne tik valstybės įmonėse, bet ir per CTIA.

(63)

Valstybės dalyvavimas finansų rinkose ir kišimasis į jas (taip pat žr. 3.3.1.8 skirsnį), taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, papildomai daro rinkos iškreipiamąjį poveikį (28).

(64)

Remiantis visu tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad valstybės dalyvavimas volframo sektoriaus įmonėse ir finansų sektoriuje bei kituose gamybos išteklių sektoriuose, kartu su 3.3.1.3 skirsnyje ir toliau aprašyta sistema, leidžia Kinijos Vyriausybei kištis į kainas ir sąnaudas.

(65)

Kinijos ekonomikos kryptis iš esmės nustatoma taikant sudėtingą planavimo sistemą, pagal kurią suformuojami prioritetai ir iškeliami tikslai, kurių turi siekti centrinė ir vietos valdžios institucijos. Visais valdžios lygmenimis yra nustatyti atitinkami planai, kurie aprėpia praktiškai visus ekonomikos sektorius, o planavimo priemonėmis nustatyti tikslai yra įpareigojamojo pobūdžio ir kiekvieno administracinio lygmens valdžios institucijos prižiūri, kaip atitinkamo žemesnio lygmens valdžios institucijos tuos planus įgyvendina. Apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai nukreipiami į sektorius, kuriuos vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne skirstomi atsižvelgiant į rinkos jėgas (29).

(66)

Kinijos Vyriausybė atidžiai kontroliuoja ir reglamentuoja volframo pramonę. Tai patvirtinta ne tik 13-ajame spalvotųjų metalų pramonės penkmečio plane ir 13-ajame mineralinių išteklių penkmečio plane, bet ir įstatymuose, kuriais reglamentuojama gavyba ir perdirbimas, eksportas ir investicijos į volframo pramonę.

(67)

13-ajame mineralinių išteklių penkmečio plane volframas nurodytas kaip vienas iš 24 strateginių mineralų, kurie yra „pagrindiniai mineralinių išteklių makrokontrolės, priežiūros ir valdymo elementai“ (30). Be to, plane bendra volframo rūdos gavyba apribota iki 120 000 tonų per metus (31), taip pat numatyta stabilizuoti gavybos operacijų mastą bei konsoliduoti volframo išteklių bazes pietų Dziangsyje, Hunane (Čendžou). Jame nustatyti tikslai, kad vidutinio dydžio ir didelės kasyklos sudarytų daugiau kaip 12 % visų kasyklų, ir numatyta užtikrinti įmonių koncentraciją ir rinkoje konkurencingų didelių ir vidutinio dydžio kasyklų plėtrą (32).

(68)

13-ajame spalvotųjų metalų pramonės penkmečio plane nustatytas tikslas „didinti gamybos apribojimus ir stiprinti vertės apsaugos priemones, taikomas volframui ir pan.; <ir> pagrįstai koreguoti ir kontroliuoti volframo gavybos apimties kontrolės rodiklius“ (33).

(69)

Be to, volframas yra įtrauktas į produktų, kuriems taikomi eksporto muitai (34), eksporto licencijavimo reikalavimai (35) ir valstybinės prekybos reikalavimai (36), sąrašą. Tai, kartu su griežta gamybos kvotų kontrole ir dideliais Valstybės rezervo biuro turimais rezervais (37), sudaro sąlygas Kinijos Vyriausybei kontroliuoti volframo pasiūlą Kinijoje.

(70)

Todėl nustatyta, kad Kinijos Vyriausybė vykdo viešąją politiką ir daro įtaką laisvosios rinkos jėgoms volframo ir volframo suvirinimo elektrodų gamybos atžvilgiu. Tokios priemonės trukdo rinkos jėgoms normaliai veikti.

(71)

Be to, Komisija pastebėjo, kad nors nereikėjo atlikti analizės dėl peržiūrimojo produkto gamybai naudojamų žaliavų siekiant nustatyti, kad viešoji politika veikia laisvosios rinkos jėgas volframo elektrodų sektoriuje, ji nustatė, kad pagrindinei žaliavai – APT – Kinijoje taikomi eksporto licencijavimo reikalavimai (38).

(72)

EBPO „Pramoninių žaliavų eksporto apribojimų sąvade“ eksporto licencijos pripažintos tam tikrais eksporto apribojimais (39). Suteikdama eksporto licencijas vyriausybė gali kontroliuoti eksportuotojus ir eksportuojamų prekių kiekį (40), taip sudarydama sąlygas gerokai riboti eksportą ir išlaikyti produktus vidaus rinkoje. Dėl to gali padidėti pasiūla, kuri yra nebūtinai susijusi su padidėjusi paklausa, ir vidaus rinkos kainos gali sumažėti. Tai gali reikšti iškraipymą netiesioginio vidaus pramonės, kuri naudoja ribojamą prekę kaip gamybos išteklių, subsidijavimo forma (41). APT taikomomis eksporto licencijomis sukuriama papildoma paskata Kinijos pramonei gaminti ir eksportuoti mažesnėmis kainomis, nes tolesnės gamybos grandies pramonė gali naudotis pigesnėmis žaliavomis nagrinėjamajam produktui gaminti. Tai veikia konkurencinį nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto santykį, nes Kinijos pramonė peržiūrimąjį produktą gali gaminti ir eksportuoti mokėdama kainą, kuri dėl eksporto licencijavimo nėra nustatoma remiantis laisvu rinkos jėgų veikimu.

(73)

Taigi, Komisija nustatė, kad Kinijos Vyriausybė vykdo viešąją politiką, kuri turi įtakos laisvosios rinkos jėgoms ir su volframo elektrodų gamyba susijusios žaliavos APT atžvilgiu.

(74)

Remiantis byloje turima informacija, Kinijos bankroto sistema yra nepakankama, kad ją taikant būtų galima įgyvendinti jos pagrindinius tikslus, pvz., sąžiningai padengti reikalavimus ir skolas ir užtikrinti teisėtas kreditorių ir skolininkų teises bei interesus. Panašu, kad tai pagrįsta tuo, kad, nors Kinijos bankroto įstatymas formaliai grindžiamas panašiais principais kaip ir atitinkami įstatymai kitose šalyse, Kinijos sistemai būdingas sisteminis nepakankamas vykdymo užtikrinimas. Bankrotų skaičius, palyginti su šalies ekonomikos dydžiu, tebėra nedidelis taip pat ir dėl to, kad nemokumo bylos turi daug trūkumų, kurie veiksmingai atgraso nuo bankroto skelbimo. Be to, valstybės vaidmuo nemokumo byloje tebėra stiprus ir aktyvus, dažnai turintis tiesioginės įtakos bylos baigčiai (42).

(75)

Be to, nuosavybės teisių sistemos trūkumai ypač akivaizdūs nuosavybės teisių į žemę ir žemėnaudos teisių Kinijoje atžvilgiu (43). Visa žemė priklauso Kinijos valstybei (kolektyviai priklausanti kaimo žemė ir valstybei priklausanti miesto žemė). Ją skiria tik valstybė. Yra teisinių nuostatų, kuriomis siekiama skaidriai paskirstyti žemėnaudos teises rinkos kainomis, pavyzdžiui, nustatant konkurso procedūras. Tačiau šių nuostatų nuolat nesilaikoma – kai kurie pirkėjai žemę gauna nemokamai arba žemesne nei rinkos kaina (44). Be to, valdžios institucijos, skirdamos žemę, dažnai siekia konkrečių politinių tikslų, įskaitant ekonominių planų įgyvendinimą (45).

(76)

Todėl atrodo, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai neveikia tinkamai ir dėl to atsiranda iškraipymų, susijusių su nemokių įmonių išlaikymu be skolų ir žemės skyrimu bei įsigijimu KLR. Šie įstatymai taikomi ir volframo sektoriui, įskaitant eksportuojančius peržiūrimojo produkto gamintojus.

(77)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad volframo sektoriuje bankroto ir nuosavybės įstatymai taikyti diskriminuojamai arba jų taikymas užtikrintas netinkamai, įskaitant kiek jie susiję su peržiūrimuoju produktu.

(78)

KLR negali būti visiškai išplėtota rinka pagrįsta darbo užmokesčio sistema, nes darbuotojai ir darbdaviai negali naudotis savo teisėmis jungtis į organizacijas. Kinija neratifikavo kai kurių esminių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijų, visų pirma dėl asociacijų laisvės ir dėl kolektyvinių derybų (46). Pagal nacionalinę teisę veikia tik viena profesinių sąjungų organizacija. Tačiau ši organizacija nėra nepriklausoma nuo valstybės institucijų, o jos dalyvavimas kolektyvinėse derybose ir darbuotojų teisių apsaugos srityje tebėra labai menkas (47). Be to, Kinijos darbo jėgos judumą riboja namų ūkių registravimo sistema, pagal kurią galimybė gauti visas socialinės apsaugos ir kitas išmokas suteikiama tik tam tikros administracinės teritorijos gyventojams. Paprastai tai reiškia, kad darbuotojai, kurie neturi tam tikros vietovės gyvenamosios vietos registracijos, užimtumo atžvilgiu atsiduria pažeidžiamoje padėtyje ir gauna mažesnes pajamas nei tos gyvenamosios vietos registracijos turėtojai (48). Šie nustatyti faktai rodo, kad KLR darbo užmokestis yra iškraipytas.

(79)

Volframo sektoriui, įskaitant volframo elektrodus, taip pat taikoma aprašyta Kinijos darbo teisės sistema. Taigi volframo sektoriui darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas poveikį daro ir tiesiogiai (kai gaminamas peržiūrimasis produktas), ir netiesiogiai (kai suteikiama prieiga prie bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, kapitalo arba gamybos išteklių).

(80)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad darbo užmokesčio sąnaudos volframo sektoriuje, įskaitant peržiūrimąjį produktą, buvo iškraipytos.

(81)

KLR įmonių galimybes pasinaudoti kapitalu mažina įvairūs iškraipymai.

(82)

Pirma, Kinijos finansų sistemai būdinga stipri valstybės bankų padėtis (49), kai suteikiant galimybę gauti finansavimą atsižvelgiama į kitus kriterijus nei projekto ekonominis gyvybingumas. Panašiai kaip ir ne finansinių valstybės įmonių atveju, bankai ir toliau yra susiję su valstybe ne tik pagal nuosavybės teises, bet ir asmeniniais ryšiais (pagrindinius didelių valstybės finansų įstaigų vadovus galiausiai skiria KKP) (50), ir, vėlgi, kaip ir ne finansinių valstybės įmonių atveju, bankai nuolat įgyvendina vyriausybės parengtą viešąją politiką. Tokiu būdu bankai laikosi aiškios juridinės prievolės vykdyti savo veiklą atsižvelgiant į nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikius ir laikantis valstybės pramonės politikos gairių (51). Tą dar labiau sustiprina papildomos galiojančios taisyklės, pagal kurias lėšos yra nukreipiamos į vyriausybės skatinamaisiais arba kitomis prasmėmis svarbiais įvardytus sektorius (52).

(83)

Nors pripažįstama, kad gali būti įvairių teisinių priemonių, kuriomis nurodoma, kad reikia vadovautis įprasta bankų elgsena ir prudencinėmis taisyklėmis, pvz., išnagrinėti paskolos gavėjo kreditingumą, iš susijusių įrodymų matyti, kad taikant įvairias teisines priemones šioms nuostatoms tenka tik antraeilis vaidmuo (53). Iš per ankstesnius prekybos apsaugos tyrimus nustatytų faktų padarytos tos pačios išvados (54).

(84)

Be to, obligacijų ir kredito reitingai dažnai iškraipomi dėl įvairių priežasčių, įskaitant tai, kad rizikos vertinimas priklauso nuo įmonės strateginės svarbos Kinijos Vyriausybei ir bet kokios netiesioginės vyriausybės garantijos dydžio. Apytikriai apskaičiuota, kad Kinijos kredito reitingai sistemingai atitinka mažesnius tarptautinius reitingus (55).

(85)

Dėl to skolinimas valstybės įmonėms, didelėms susijusioms privačioms įmonėms ir įmonėms pagrindiniuose pramonės sektoriuose yra šališkas, o tai reiškia, kad kapitalo prieinamumas ir sąnaudos nėra vienodi visiems rinkos dalyviams.

(86)

Antra, skolinimosi išlaidos dirbtinai mažinamos, kad būtų skatinamas investicijų augimas. Dėl to per daug naudojama kapitalo investicijų, o investicijų grąža yra vis mažesnė. Tai matyti iš pastaruoju metu didėjančio įmonių įsiskolinimo valstybės sektoriuje nepaisant smarkaus pelningumo mažėjimo, o tai rodo, kad bankų sistemos veikimo mechanizmai neatitinka įprastų komercinių taisyklių.

(87)

Trečia, nors nominali palūkanų norma buvo liberalizuota 2015 m. spalio mėn., kainų signalai vis dar nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, o yra veikiami vyriausybės sukurtų iškraipymų. Iš tiesų skolinimas taikant lyginamąją palūkanų normą arba už ją mažesnę vis dar sudaro 45 % viso skolinimo ir panašu, kad tikslinis kreditas dar labiau padidėjo, nes, nepaisant pablogėjusių ekonominių sąlygų, nuo 2015 m. ši dalis pastebimai padidėjo. Dirbtinai mažos palūkanų normos lemia mažesnės nei rinkos kainos nustatymą, taigi ir pernelyg didelį kapitalo naudojimą.

(88)

Bendras kredito augimas KLR rodo kapitalo paskirstymo veiksmingumo mažėjimą be jokių kreditavimo apribojimų požymių, kurie būtų tikėtini neiškraipytoje rinkos aplinkoje. Dėl to pastaraisiais metais labai padaugėjo neveiksnių paskolų. Didėjant rizikingų skolų skaičiui Kinijos Vyriausybė nusprendė užkirsti kelią įsipareigojimų nevykdymui. Taigi blogų skolų klausimas buvo išspręstas perkeliant skolą ir taip sukuriant vadinamąsias bendroves zombes, arba perleidžiant skolos nuosavybę (pvz., per susijungimus ar konvertuojant skolas į nuosavybės vertybinius popierius), nebūtinai pašalinant bendrą skolos problemą ar pagrindines skolos priežastis.

(89)

Iš esmės, nepaisant pastarojo meto veiksmų, kurių buvo imtasi siekiant liberalizuoti rinką, KLR įmonių kredito sistemai įtakos turi didelės sisteminės problemos ir iškraipymai, atsirandantys dėl nuolatinio nepageidaujamo valstybės vaidmens kapitalo rinkose.

(90)

Kalbant konkrečiai apie volframo sektorių, 13-ajame spalvotųjų metalų pramonės penkmečio plane ir 13-ajame mineralinių išteklių penkmečio plane numatytos įvairios paramos priemonės ir subsidijos, skirtos susijusiems pramonės sektoriams, įskaitant volframo pramonę, remti (56). Kadangi volframo pramonė yra įtraukta į valstybės remiamų pramonės sektorių sąrašą, pateiktą 13-ajame spalvotųjų metalų pramonės penkmečio plane ir 13-ajame mineralinių išteklių penkmečio plane, ir kadangi bankai savo paskolų politiką formuoja pagal šiuos planus (žr. 53 konstatuojamąją dalį), eksportuojantys gamintojai ir jų tiekėjai gali naudotis šiame skirsnyje aprašytu lengvatiniu finansavimu (57).

(91)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad volframo elektrodų gamintojai turėjo galimybių gauti finansavimą, kurį teikia viešosios politikos tikslus įgyvendinančios arba nepriklausomai nuo valstybės neveikiančios institucijos.

(92)

Komisija pažymėjo, kad ataskaitoje aprašyti iškraipymai yra susiję ne tik su volframo sektoriumi apskritai ar volframo suvirinimo elektrodų sektoriumi konkrečiai. Priešingai, iš turimų įrodymų matyti, kad Kinijos sistemos faktai ir skaičiai, kaip aprašyta 3.3.1.1–3.3.1.5 skirsniuose ir ataskaitos I dalyje, taikomi visoje šalyje ir ekonomikos sektoriuose. Tas pat pasakytina apie gamybos veiksnių aprašymą, pateiktą 3.3.1.6–3.3.1.8 skirsniuose ir ataskaitos II dalyje.

(93)

Gaminant volframo suvirinimo elektrodus pagrindinis gamybos išteklius yra amonio paravolframatas (toliau – APT). Kai volframo suvirinimo elektrodų gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais pirmiau minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis pinigų, kurie yra susiję su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios ir sektorių lygmenyse.

(94)

Todėl negalima naudoti ne tik volframo suvirinimo elektrodų pardavimo vidaus rinkoje kainų, bet ir visų susijusių gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurios yra paveiktos, nes jų kainodara yra susijusi su dideliu valstybės kišimusi, kaip aprašyta ataskaitos I ir II dalyse. Iš tiesų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo jėgos, energijos ir žaliavų paskirstymą, stebimas visoje KLR. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad gamybos išteklius, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius.

(95)

3.3.1.2–3.3.1.9 skirsniuose pateikta analizė, apimanti visų turimų įrodymų, susijusių su KLR kišimusi į savo ekonomiką apskritai ir volframo sektorių (įskaitant peržiūrimąjį produktą), parodė, kad kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Tuo remdamasi, ir Kinijos Vyriausybei bei KLR gamintojams nebendradarbiaujant, Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti.

(96)

Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju remdamasi atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, kaip aptarta kitame skirsnyje. Komisija priminė, kad atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas Kinijos gamintojas ir kad nebuvo pateikta jokių tvirtinimų, kad kai kurios vidaus sąnaudos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto trečią įtrauką yra neiškraipytos.

(97)

Tipiška šalis pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(98)

Kaip minėta 26 konstatuojamojoje dalyje, 2018 m. lapkričio 8 d. pranešime Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė, kad ji nustatė keturias galimas tipiškas šalis: Braziliją, Meksiką, Rusiją ir Turkiją, ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų ir siūlyti kitas šalis.

(99)

Po 2018 m. lapkričio 8 d. pranešimo Komisija gavo Sąjungos pramonės pateiktų pastabų dėl tipiškos šalies.

(100)

Sąjungos pramonė nurodė, kad sąnaudos Turkijoje yra geresnis pagrindas nei sąnaudos Meksikoje, Brazilijoje ar Rusijoje. Taip yra dėl to, kad sąnaudos šiose trijose šalyse yra iškraipytos dėl įvairių priežasčių, įskaitant didelę infliaciją ir vyriausybės teikiamą apsaugą.

(101)

Sąjungos pramonė visų pirma užginčijo Rusijos tinkamumą ir teigė, kad šioje šalyje labai iškraipytos energijos kainos. Šis faktas pagrįstas nurodant naujausius Komisijos nustatytus faktus atliekant tyrimą dėl amonio nitrato (Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2018/1703). Kadangi, kaip paaiškinta 108 konstatuojamojoje dalyje, Komisija tinkama tipiška šalimi šiame tyrime pasirinko Turkiją, nes nustatė, kad iš galimų svarstytų tipiškų šalių išsamiausių statistinių duomenų, susijusių su darbo sąnaudomis, esama Turkijoje, šio tvirtinimo ir energijos kainų iškraipymų buvimo Rusijoje per šį tyrimą nagrinėti nereikėjo.

(102)

Dėl ekonominio išsivystymo lygio Komisija pažymi, kad Pasaulio banko duomenimis (60) visos 98 konstatuojamojoje dalyje išvardytos šalys priskiriamos prie didesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių, todėl šiuo atžvilgiu jos vienodai tinka būti tipiškomis šalimis.

(103)

2019 m. kovo 6 d. pranešime Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims, kad remiantis turima informacija peržiūrimasis produktas buvo gaminamas tik KLR ir Sąjungoje. Šiuo klausimu pastabų negauta.

(104)

Kadangi yra daugiau nei viena galima tipiška šalis, laikydamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos Komisija atsižvelgė į susijusių viešų duomenų prieinamumą tipiškoje šalyje.

(105)

Komisija atsižvelgė į volframo elektrodų gamybos veiksnių svarbą. Be pačios svarbiausios žaliavos (APT), kuri sudaro didžiąją dalį galutinio produkto sąnaudų, antras ir trečias pagal svarbą veiksniai buvo darbas ir elektros energija. Tada Komisija palygino keturias galimas tipiškas šalis pagal informacijos apie darbo ir elektros energijos sąnaudas kokybę.

(106)

Remdamasi turima informacija Komisija nustatė, kad iš galimų svarstytų tipiškų šalių išsamiausią statistinę informaciją apie darbo sąnaudas galima gauti Turkijoje. Turkijos statistikos institutas skelbia išsamius kiekvienos ekonominės veiklos darbo sąnaudų duomenis. Taigi, viešai galima gauti pagrindinių metalų gamybos pramonės konkrečių darbo sąnaudų duomenų. Taip pat galima gauti išsamių pramoniniams naudotojams tiekiamos elektros energijos kainos duomenų.

(107)

Atsižvelgdama į Sąjungos pramonės pateiktą informaciją ir į tai, kad tipiškoje šalyje galima gauti susijusių viešų duomenų, Komisija 2019 m. kovo 6 d. pranešime pasiūlė naudoti Turkiją kaip tipišką šalį ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų. Pastabų negauta.

(108)

Atsižvelgdama į pirmiau pateiktą analizę ir turimus byloje surinktus duomenis, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą atitinkamoms darbo ir elektros energijos sąnaudoms tinkamoje tipiškoje šalyje nustatyti naudojo Turkijos duomenis.

(109)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus“, ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“.

(110)

2018 m. lapkričio 8 d. pranešime Komisija nurodė, kad normaliajai vertei pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuoti ji negali remtis tinkamų tipiškų šalių importo duomenimis, kad nustatytų pagrindinio gamybos veiksnio vertę. Taip yra dėl to, kad labai neatitinka importo kainos pagal SS kodą, kuris taikomas ne tik pagrindinei žaliavai (APT), bet ir kitiems produktams iš keturių galimų tipiškų šalių. Vietoje to buvo naudojamas „National Minerals Information Center of the U.S. Geological Survey“ paskelbtas lyginamasis dydis neiškraipytoms pagrindinės žaliavos sąnaudoms nustatyti.

(111)

Komisija Turkijos statistikos instituto pateiktą informaciją naudojo kaip darbo sąnaudų ir elektros energijos sąnaudų šaltinį.

(112)

2018 m. lapkričio 8 d. pranešime Komisija siekė sudaryti pradinį sąrašą gamybos veiksnių ir šaltinių, skirtų naudoti visiems gamybos veiksniams, kaip antai medžiagos, energija ir darbas, susijusiems su bet kurio bendradarbiaujančio gamintojo peržiūrimojo produkto gamyba, nustatyti.

(113)

Kadangi Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, Komisija rėmėsi pareiškėjais ir dviem pranešimo apie inicijavimą III priedo respondentais, kad nustatytų gamyboje naudojamus gamybos veiksnius.

(114)

Komisija negavo jokių pastabų dėl konkrečių gamybos veiksnių.

(115)

Atsižvelgiant į visą pareiškėjo pateiktą informaciją buvo nustatyti šie gamybos veiksniai ir, kai taikoma, susijusios tarifinės pozicijos:

1 lentelė

Gamybos veiksniai

(116)

Pagrindinė peržiūrimojo produkto gamybos žaliava yra APT. 2019 m. kovo 6 d. pranešime Komisija nurodė, kad ji ketina naudoti „National Minerals Information Centre of the U.S. Geological Survey“ (61) kasmėnesinėje mineralinių išteklių suvestinėje skelbiamą „Platts Metal Week“ tarptautinį lyginamąjį dydį.

(117)

Prieš naudojant kaip žaliavą volframo elektrodams gaminti APT turi būti paverstas volframo metalo milteliais.

(118)

Kadangi pagal tarptautinį lyginamąjį dydį kotiruojama APT kaina nurodoma pagal volframo oksido kiekį APT, be to, reikia pridėti pavertimo į miltelius sąnaudas, lyginamasis dydis buvo pakoreguotas pritaikius 1,26 veiksnį ir pridėjus 0,767 EUR už kilogramą į miltelius paverstos medžiagos. Suinteresuotosioms šalims pranešta apie šias pavertimo į miltelius sąnaudas, kurias nurodė Sąjungos pramonė, ir Komisija šiuo klausimu negavo jokių pastabų.

(119)

2019 m. kovo 6 d. pranešime Komisija nurodė, kad darbo sąnaudoms nustatyti ketina naudotis Turkijos statistikos instituto paskelbtais duomenimis. Visų pirma Komisija nurodė, kad ji ketina naudoti 2016 m. valandines darbo sąnaudas gamybos pramonėje pagal NACE 2 red. (62) ekonominės veiklos rūšį C.24 (pagrindinių metalų gamyba) – tai naujausi turimi statistiniai duomenys (63). Ji taip pat nurodė, kad vertės būtų tinkamai pakoreguotos atsižvelgiant į infliaciją, naudojant Turkijos statistikos instituto paskelbtą vidaus gamintojų kainų indeksą (64). Kadangi jokių pastabų negauta, Komisija patvirtino tą metodą.

(120)

Dėl elektros energijos sąnaudų, 2019 m. kovo 6 d. pranešime Komisija nurodė ketinanti taikyti vidutinę elektros energijos vieneto kainą pramoniniams naudotojams, pateiktą Turkijos statistikos instituto pranešime spaudai. Kadangi jokių pastabų negauta, Komisija patvirtino tą metodą.

(121)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas (PBA) ir pelną“. Be to, reikėjo nustatyti gamybos pridėtines išlaidas, kad būtų įtrauktos sąnaudos, kurios nebuvo įtrauktos į gamybos veiksnius.

(122)

2018 m. lapkričio 8 d. pranešime Komisija nustatė tik du volframo elektrodų gamintojus ne KLR – tai buvo Sąjungos bendradarbiaujantys gamintojai. Kadangi jokių pastabų šiuo klausimu negauta, Komisija naudojo tų dviejų gamintojų gamybos pridėtinių išlaidų, PBA ir pelno duomenis. Kadangi tik vienas iš dviejų Sąjungos gamintojų paskelbė finansines ataskaitas, kurias buvo galima rasti „Orbis“ duomenų bazėje (65), naudoti tik vieno iš gamintojų duomenys.

(123)

Kad galėtų nustatyti neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų ir PBA vertę, Komisija naudojo gamybos sąnaudų dalį, kurią pridėtinės gamybos išlaidos ir PBA sudaro Sąjungos bendradarbiaujančio gamintojo sąnaudų struktūroje.

(124)

Tiksliau Komisija Sąjungos bendradarbiaujančio gamintojo faktines gamybos pridėtinių išlaidų sąnaudas ir PBA išreiškė kaip visų faktinių gamybos sąnaudų procentinę dalį. Tada tą pačią procentinę dalį Komisija pritaikė neiškraipytai gamybos sąnaudų vertei, kad gautų neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų ir PBA vertę.

(125)

Pelnui nustatyti Komisija naudojosi to paties Sąjungos gamintojo finansiniais duomenimis. Tiksliau Komisija naudojo pelno duomenis, kurie buvo nurodyti auditorių patikrintose laikotarpio nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. bendrovės sąskaitose.

(126)

Dėl to prie neiškraipytų gamybos sąnaudų buvo pridėta:

(127)

Norėdama apskaičiuoti normaliąją vertę Komisija ėmėsi šių veiksmų.

(128)

Pirma, Komisija nustatė neiškraipytas gamybos sąnaudas. Kadangi Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, Komisija naudojo tą patį medžiagų, darbo ir energijos suvartojimo santykį, kaip Sąjungos gamintojui, kuriam tenka didžiausia gamybos Sąjungoje apimtis. Naudoti duomenys buvo susiję su dažniausiai naudojamo 2,4 mm skersmens ir 175 mm ilgumo WL15 elektrodo gamyba.

(129)

Tada Komisija naudojimo veiksnius padaugino iš neiškraipytų vieneto sąnaudų, kaip nustatyta 1 lentelėje, ir pridėjo gamybos pridėtines išlaidas, PBA ir pelną, kaip aprašyta 126 konstatuojamojoje dalyje.

(130)

Tuo remdamasi Komisija normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(131)

Kadangi Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, normalioji vertė nustatyta visos šalies mastu, o ne kiekvienam gamintojui atskirai.

(132)

Kadangi Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, eksporto kaina buvo nustatyta remiantis CIF importo kaina, gauta iš pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės.

(133)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui.

(134)

Normalioji vertė pakoreguota ir padidinta 17 % dėl eksporto PVM, nes už peržiūrimojo produkto eksportą nėra sumažinamas PVM, o eksporto kaina sumažinta siekiant atsižvelgti į tarptautinio ir vidaus frachto ir draudimo išlaidas.

(135)

Kadangi Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, Komisija panašaus produkto normaliąją vertę palygino su eksporto kaina EXW sąlygomis, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(136)

Tuo remdamasi Komisija nustatė, kad procentais išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumas yra 55 %.

(137)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi.

(138)

Nustačiusi, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas dempingas, Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo dempingo tęsimosi tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos. Buvo analizuojami tokie papildomi elementai: KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, Sąjungos rinkos patrauklumas ir su žaliavomis susiję iškraipymai.

(139)

Kadangi KLR gamintojai nebendradarbiavo, šis nagrinėjimas buvo pagrįstas Komisijos turima informacija, t. y. prašyme pateikta informacija ir iš kitų turimų šaltinių gauta informacija, pvz., pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų baze ir iš suinteresuotųjų šalių atliekant tyrimą gauta informacija.

(140)

Kadangi KLR gamintojai nebendradarbiavo, toliau išdėstyta išvada paremta prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija, Sąjungos pramonės atliekant tyrimą pateikta informacija ir „Shaanxi Yuheng Tungsten & Molybdenum Industrial Co., Ltd,“ pateikta informacija.

(141)

Prašyme atlikti peržiūrą įvertinta, kad Kinijos volframo elektrodų gamybos pajėgumai per metus sudaro 2 000 000–4 000 000 kg. Per ankstesnį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą nustatyta, kad pajėgumai sudarė 1 600 000 kg, o pajėgumų naudojimas – 63 %, dėl ko susidarė apie 600 000 kg nepanaudotų pajėgumų, kurie beveik penkis kartus viršijo visą Sąjungos suvartojimą.

(142)

Per dabartinį tyrimą atrankos formą užpildę du gamintojai nurodė, kad turi 17 % nepanaudotų pajėgumų. Šį santykį pritaikius kukliausiam KLR gamybos pajėgumų įverčiui, KLR nepanaudoti pajėgumai sudaro daug daugiau nei visas panašaus produkto suvartojimas Sąjungoje.

(143)

Todėl galima daryti išvadą, kad KLR yra dideli nepanaudoti pajėgumai, kurie gali būti nukreipti į Sąjungą, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Be to, nėra požymių, kad trečiųjų šalių rinkos ar vidaus rinka galėtų absorbuoti šiuos didelius nepanaudotus pajėgumus.

(144)

Kinijos gamintojai nuolat rodė susidomėjimą Sąjungos rinka ir sugebėjo iki 40–50 % padidinti rinkos dalį. Sąjunga turi stiprią pramoninę bazę ir taip pat yra didelė rinka, kurioje nuolat suvartojama daugiau nei 10 % visos apskaičiuotos Kinijos gamybos apimties.

(145)

Kaip parodyta 4 ir 9 lentelėse, Sąjungos gamintojų kainos yra gerokai didesnės už importo kainas. Tai, kad nepaisant taikomo antidempingo muito, į Sąjungą iš KLR importuojamas didelis produkto kiekis, patvirtina, kad Sąjungos rinka yra labai patraukli.

(146)

Kaip nurodyta 71–73 konstatuojamosiose dalyse ir paaiškinta ataskaitos 12.4.1 skirsnyje, bendrovių ekonominė padėtis priklauso ir nuo žaliavų tiekimo sąlygų (68). Jei yra taikomos vyriausybės priemonės, kuriomis skatinamas žaliavų vidaus suvartojimas, o ne žaliavų skyrimas remiantis tarptautine pasiūla ir paklausa, vienodos konkurencijos sąlygos yra labiau palankios vidaus tolesnės gamybos grandies pramonei.

(147)

Volframo elektrodai gaminami tik KLR ir Sąjungoje. KLR taiko eksporto apribojimus pagrindinei žaliavai, kuri daugiausia randama tik KLR. Atsižvelgdama į Sąjungos rinkos patrauklumą, didelius įrengtus nepanaudotus pajėgumus KLR ir besitęsiantį dempingą, Komisija padarė išvadą, kad yra didelė dempingo tęsimosi tikimybė, jei priemonės būtų panaikintos.

(148)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje panašų produktą gamino du žinomi gamintojai. Abu gamintojai visapusiškai bendradarbiavo atliekant tyrimą. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(149)

Komisija žalą įvertino remdamasi gamybos, gamybos pajėgumų, pajėgumų naudojimo, pardavimo, rinkos dalies, užimtumo, našumo ir augimo tendencijomis, taip pat kainų, pelningumo, pinigų srauto, pajėgumo padidinti kapitalą ir investicijas, atsargų, investicijų grąžos ir darbo užmokesčio tendencijomis.

(150)

Kadangi Sąjungos pramonę sudaro tik dvi bendrovės, siekiant pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį užtikrinti konfidencialumą duomenys apie Sąjungos pramonę bus nurodyti intervalais.

(151)

Siekiant apsaugoti Sąjungos pramonės konfidencialumą, importo iš KLR duomenys, gauti iš pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės, taip pat bus nurodyti intervalais, nes jie yra labai išsamūs ir juos atskleidus būtų galima nustatyti tikslią Sąjungos gamintojų gamybos ir pardavimo apimtį.

(152)

Bendra Sąjungos gamyba peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė 35–40 tonų, o tai yra mažiau nei per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą.

(153)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė sudėdama TARIC lygmens importo statistinius duomenis, naudodamasi informacija, surinkta remiantis pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų baze, ir Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungoje apimtį.

(154)

Peržiūrimojo produkto suvartojimo Sąjungoje raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas

(155)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas sumažėjo 14 %. Iš kiekvienų metų duomenų analizės matyti, kad suvartojimas beveik palaipsniui mažėjo per laikotarpį iki 2017 m., o nuo 2017 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio šiek tiek padidėjo – 3 %.

(156)

Komisija importo iš KLR į Sąjungą apimtį nustatė remdamasi pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų baze, o importo rinkos dalis – lygindama šią importo apimtį su Sąjungos suvartojimu, kaip parodyta 2 lentelėje.

(157)

Importo iš KLR rinkos dalies ir apimties raida:

3 lentelė

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

(158)

Mažėjant Sąjungos suvartojimui KLR kilmės peržiūrimojo produkto importo apimtis per nagrinėjamą laikotarpį sumažėjo 3 % ir per peržiūros tiriamąjį laikotarpį siekė 45 000–50 000 kg (žr. 3 lentelę). Nepaisant šio sumažėjimo Kinijos eksportuotojams tenkanti rinkos dalis padidėjo 12 % – jiems teko beveik pusė visos Sąjungos rinkos.

(159)

Analizuojant žalą svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį iš KLR į Sąjungą buvo toliau importuojama mokant muitus.

(160)

Komisija naudojo importo iš KLR kainas, nurodytas pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalyje nurodytoje duomenų bazėje.

(161)

Importo į Sąjungą iš KLR vidutinės kainos raida:

4 lentelė

Importo iš KLR kainos (EUR/t)

(162)

Vidutinės importo iš KLR kainos 2015 m. padidėjo 8 %, 2016 ir 2017 m. sumažėjo ir buvo stabilios, o per peržiūros tiriamąjį laikotarpį padidėjo iki beveik 2014 m. lygio.

(163)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė importo iš KLR kaina buvo gerokai mažesnė už Sąjungos pramonės vidutinę pardavimo kainą ir vidutines gamybos sąnaudas, kaip nurodyta 9 lentelėje.

(164)

Komisija priverstinį kainų mažinimą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nustatė lygindama dviejų Sąjungos gamintojų vidutines svertines pardavimo kainas, taikytas nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje, pakoreguotas atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis, ir peržiūrimojo produkto importo iš KLR CIF kainos, pakoreguotos atsižvelgiant į iškrauto produkto kainą, duomenis iš pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės.

(165)

Palyginus gauti rezultatai išreikšti dviejų Sąjungos gamintojų vidutinės kainos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi.

(166)

Palyginus nustatyta, kad nepaisant taikomo antidempingo muito, nustatyto siekiant pašalinti konkurencinius dviejų produktų skirtumus, dėl importo iš KLR kainos Sąjungos rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo priverstinai mažinamos vidutiniškai daugiau kaip 50 %.

(167)

Importo į Sąjungą apimtis, taip pat peržiūrimojo produkto importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalis ir kainų tendencijos pateiktos 5 lentelėje. Apimties ir kainos tendencijos pagrįstos pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalyje nurodytos duomenų bazės duomenimis.

5 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių, išskyrus KLR

(168)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis sumažėjo 25 %.

(169)

Importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalis per tą patį laikotarpį sumažėjo 13 %.

(170)

Vidutinės importo iš kitų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 11 %, tačiau buvo gerokai mažesnės už Sąjungos pramonės kainas, kaip nurodyta 10 lentelėje.

(171)

Kaip nurodyta 28 konstatuojamojoje dalyje, peržiūrimasis produktas gaminamas tik KLR ir Sąjungoje. Todėl importo iš kitų trečiųjų šalių kilmė veikiausiai yra KLR.

(172)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(173)

Žalai nustatyti Komisija naudojo vienintelių dviejų Sąjungos gamintojų duomenis, pagal kuriuos nustatė žalos rodiklius.

(174)

Žalos rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo, vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(175)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(176)

Sąjungos pramonės gamybos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 6 %, kaip ir Sąjungos suvartojimas. Ji sumažėjo net 12 % 2016 m., tačiau kitais metais gamyba padidėjo 6 % ir tokio dydžio išliko per peržiūros tiriamąjį laikotarpį.

(177)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai išliko tokie pastovūs.

(178)

Pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu svyravo. Pirmiausia 2014–2015 m. pajėgumų naudojimas padidėjo 1 %, 2016 m. sumažėjo 13 %, o 2017 m. padidėjo 6 % ir išliko tokio dydžio. Apskritai pajėgumų naudojimo koeficientas buvo mažas ir nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 6 %.

(179)

Sąjungos pramonės gamyba ir pajėgumų naudojimas sumažėjo 6 %, panašiai į Sąjungos suvartojimo sumažėjimo 14 % tendenciją, tačiau importas iš KLR ir trečiųjų šalių sumažėjo atitinkamai 3 % ir 25 %.

(180)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(181)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis sumažėjo 4 %. Sumažėjimas atitiko Sąjungos suvartojimo sumažėjimą.

(182)

2014–2017 m. Sąjungos pramonei pavyko padidinti rinkos dalį 18 %, tačiau per peržiūros tiriamąjį laikotarpį ji prarado 7 %. Apskritai jos rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 11 %.

(183)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamyba sumažėjo 6 %, Sąjungos suvartojimas – 14 %, o Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis – 4 %. Sąjungos pramonės pardavimo apimties sumažėjimą nagrinėjamuoju laikotarpiu reikėtų vertinti atsižvelgiant į tuo pačiu laikotarpiu sumažėjusį suvartojimą. Sąjungos rinkos dalis padidėjo 11 %.

(184)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Užimtumas ir našumas

(185)

Nepaisant sumažėjusios gamybos Sąjungos pramonės užimtumas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 6 %. Tai turėjo įtakos Sąjungos gamintojų našumui, kuris nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 11 %.

(186)

Sąjungos gamintojų vidutinių pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainų ir gamybos sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(187)

Sąjungos pramonės vidutinė pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kaina svyravo, tačiau apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 3 %, o gamybos sąnaudos per tą patį laikotarpį buvo palyginti pastovios, tik 2015 m. vos padidėjo 1 %, o 2016 m. sumažėjo 10 %.

(188)

Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(189)

Vidutinės Sąjungos pramonės darbuotojo darbo sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu svyravo, tačiau apskritai padidėjo vos 1 %.

(190)

Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Atsargos

(191)

Laikotarpio pabaigos atsargų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu svyravo. Apskritai per šį laikotarpį atsargos sumažėjo 19 %.

(192)

Komisija Sąjungos pramonės pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(193)

Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(194)

Sąjungos pramonės pelningumas per nagrinėjamąjį laikotarpį svyravo. Nors 2015, 2016 ir 2017 m. jis didėjo, per peržiūros tiriamąjį laikotarpį pelningumas vėl virto nuostoliais.

(195)

Grynasis pinigų srautas, t. y. Sąjungos pramonės gebėjimas pačiai finansuoti savo veiklą, nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 411 %. Jis buvo pastovus 2015, 2016 ir 2017 m., tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu labai sumažėjo.

(196)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės metinės investicijos į panašų produktą svyravo, tačiau apskritai padidėjo 63 %.

(197)

Sąjungos pramonės investicijų grąža – turto grynosios buhalterinės vertės pelno procentinis dydis – nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 104 %, tačiau per peržiūros tiriamąjį laikotarpį buvo labai maža.

(198)

Per tyrimą nustatyta, kad daugumos žalos rodiklių raida buvo neigiama ir Sąjungos pramonės ekonominė ir finansinė padėtis per nagrinėjamąjį laikotarpį blogėjo.

(199)

Kol buvo taikomos priemonės ir mažėjant rinkai Sąjungos pramonei pavyko padidinti rinkos dalį 11 %, nors jos kainos ir mažėjo.

(200)

Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo apimties tendencijos buvo tokios pat neigiamos kaip Sąjungos suvartojimo tendencija. Pelningumas padidėjo, tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo neigiamas. Pinigų srautas sumažėjo ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo neigiamas. Investicijos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo. Investicijų grąža kiek padidėjo, tačiau vos viršijo nulį peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(201)

Pelningumas, pinigų srautas ir investicijų grąža nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje didėjo. Tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė vėl pradėjo veikti nuostolingai.

(202)

Kartu nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo absoliuti importo iš trečiųjų šalių apimtis ir rinkos dalis. Nepaisant sumažėjusio Sąjungos suvartojimo importo iš Kinijos rinkos dalis padidėjo 4 %, o jo kaina sumažėjo. Nors vidutinės importo iš trečiųjų šalių kainos buvo šiek tiek didesnės už labai mažas Kinijos kainas, Komisija negalėjo padaryti išvados, ar šis importas iš tiesų buvo KLR kilmės, kaip paaiškinta 171 konstatuojamojoje dalyje. Vidutinė trečiųjų šalių vieneto kaina peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo tik vos didesnė už importo iš KLR į Sąjungos rinką kainą. Taigi, neatsižvelgiant į tai, ar importas iš trečiųjų šalių iš tiesų yra KLR kilmės ar ne, blogėjanti Sąjungos pramonės ekonominė ir finansinė padėtis sutampa su tuo, kad į Sąjungos rinką ir toliau patenka tipiškas kiekis importo dempingo kaina iš KLR, dėl kurio toliau priverstinai labai mažinamos Sąjungos pramonės kainos ir daromas nesąžiningas konkurencinis spaudimas Sąjungos pramonei.

(203)

Komisija padarė išvadą, kad apskritai įvertinus žalos veiksnius Sąjungos pramonei vis dar buvo daroma materialinė žala, nes ji nepagerino savo ekonominės ir finansinės padėties ir neatsigavo po patirtos materialinės žalos, kurią Komisija nustatė atlikdama pradinį tyrimą.

(204)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija nagrinėjo, ar tęstųsi dėl importo dempingo kaina iš KLR daroma materialinė žala, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(205)

Siekdama nustatyti žalos tęsimosi tikimybę, jei KLR taikomos priemonės būtų panaikintos, Komisija analizavo i) esamus KLR nepanaudotus pajėgumus, ii) Sąjungos rinkos patrauklumą ir iii) importo iš Kinijos poveikį Sąjungos pramonės padėčiai, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(206)

Kaip paaiškinta 140–143 konstatuojamosiose dalyse, KLR yra daug nepanaudotų peržiūrimojo produkto pajėgumų, kurie gerokai viršija bendrą Sąjungos suvartojimą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(207)

Be to, Komisija nenustatė elementų, kurie galėtų rodyti, kad artimiausioje ateityje peržiūrimojo produkto paklausa KLR vidaus rinkoje arba bet kurios trečiosios šalies rinkoje pastebimai padidėtų. Todėl Komisija padarė išvadą, kad dėl paklausos KLR vidaus rinkoje ar kitų trečiųjų šalių rinkose nebūtų absorbuoti KLR turimi nepanaudoti pajėgumai.

(208)

Kaip paaiškinta 144–145 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos rinka yra patraukli KLR eksportuojantiems gamintojams. Pradiniu tiriamuoju laikotarpiu (2001–2005 m.) importo iš KLR rinkos dalis siekė 76,2 % – tai rodo galimą importo iš KLR lygį, jeigu priemonės nustotų galioti.

(209)

Dėl importo iš KLR (jei nebūtų taikomas antidempingo muitas) Sąjungos pramonės pardavimo kainos per peržiūros tiriamąjį laikotarpį būtų buvę priverstinai sumažintos daugiau nei 60 %. Tai yra tikėtinas importo iš KLR kainų lygis, jei priemonės būtų panaikintos. Tuo remiantis tikėtina, kad, jei priemonės būtų panaikintos, spaudimas kainoms Sąjungos rinkoje padidėtų, todėl Sąjungos pramonei būtų toliau daroma materialinė žala.

(210)

Tuo remiantis, jei nebus taikomos priemonės, KLR eksportuojantys gamintojai veikiausiai padidins eksporto į Sąjungos rinką dempingo kaina apimtį ir rinkos dalį, dėl ko bus gerokai priverstinai sumažintos Sąjungos pramonės pardavimo kainos.

(211)

Dėl nuolatinio importo dempingo kaina iš KLR į Sąjungos rinką ir dėl šio importo mažų kainų politikos Sąjungos pramonė negalėjo visapusiškai pasinaudoti esamomis antidempingo priemonėmis ir atsigauti nuo praeityje žalingo dempingo praktikos. Dėl šio importo dempingo kaina Sąjungos pramonė negalėjo įtraukti visų sąnaudų į savo pardavimo kainas, todėl jos pelningumas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu labai sumažėjo ir virto nuostoliais.

(212)

Jeigu priemonės būtų panaikintos, Sąjungos pramonė nepajėgtų išlaikyti savo pardavimo apimties ir rinkos dalies dėl importo mažomis kainomis iš KLR. Labai tikėtina, kad, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių, KLR rinkos dalis greitai padidėtų. Toliau mažėjant pardavimo apimčiai dar labiau sumažėtų pajėgumų naudojimo koeficientas ir padidėtų vidutinės gamybos sąnaudos. Kartu su padidėjusiu spaudimu kainoms dėl to, kad netaikant priemonių kainos būtų priverstinai sumažintos daugiau nei 60 %, dar labiau pablogėtų ir taip pavojinga Sąjungos pramonės finansinė padėtis ir galiausiai būtų uždaromos gamybos vietos, o pramonė už KLR ribų išnyktų.

(213)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, jog baigus galioti esamoms priemonėms žala dėl importo dempingo kaina iš KLR tęstųsi, o ir taip pavojinga Sąjungos pramonės padėtis veikiausiai dar labiau pablogėtų.

(214)

Panaikinus priemones veikiausiai labai padidėtų importas iš KLR dempingo kainomis, dėl kurių būtų priverstinai labai mažinamos Sąjungos pramonės kainos. Todėl Komisija padarė išvadą, kad, jei priemonės būtų panaikintos, yra didelė tikimybė, kad žala tęstųsi.

(215)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama visos Sąjungos interesams.

(216)

Sąjungos interesus Komisija nustatė įvertinusi visus susijusius interesus, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus. Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė reikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(217)

Tuo remdamasi Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvadų dėl dempingo ir žalos tęsimosi tikimybės, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad toliau taikant galiojančias priemones būtų prieštaraujama Sąjungos interesams.

(218)

Per tyrimą nustatyta, kad, jei priemonės būtų panaikintos, nestabili Sąjungos pramonės padėtis veikiausiai dar labiau pablogėtų. Dėl to pramonė gali išnykti, o rinką monopolizuoti Kinija.

(219)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei būtų naudinga, jei KLR būtų toliau taikomos priemonės.

(220)

Kaip nurodyta 14 ir 17 konstatuojamosiose dalyse, tik vienas importuotojas ir vienas naudotojas norėjo būti registruoti kaip suinteresuotosios šalys ir nė vienas jų nepateikė pastabų per šį tyrimą. Žemą importuotojų ir naudotojų bendradarbiavimo lygį ir per ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūrą nustatytus faktus galima paaiškinti tuo, kad peržiūrimasis produktas daro labai nedidelį poveikį jų gamybos sąnaudoms. Paaiškėjo, kad produktas yra vertinamas kaip prekė, o pirkėjams pagrindiniai kriterijai yra produkto kaina bei gebėjimas gauti visų rūšių reikiamą produktą iš vieno tiekėjo. Atsižvelgiant į akivaizdų nedidelį peržiūrimojo produkto poveikį tolesnės gamybos grandies produktų sąnaudoms padaryta išvada, kad priemonės nedarytų neigiamo poveikio importuotojams ir naudotojams.

(221)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių daryti išvadą, kad galiojančių antidempingo priemonių importuojamam KLR kilmės peržiūrimajam produktui tolesnis taikymas prieštarautų Sąjungos interesams.

(222)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo bei žalos tęsimosi tikimybės ir Sąjungos interesų, antidempingo priemonės importuojamiems KLR kilmės volframo elektrodams turėtų būti taikomos toliau.

(223)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms taikomos tik šių bendrovių, t. y. konkrečiai paminėtų juridinių asmenų, pagamintam importuojamam peržiūrimajam produktui. Importuojamam peržiūrimajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje nurodant pavadinimą ir adresą, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – joms turi būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(224)

Bet koks prašymas taikyti šias individualias antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba pardavimo subjektą) turėtų būti nedelsiant teikiamas Komisijai (69), pateikiant visą susijusią informaciją. Prašyme visų pirma turi būti teikiama informacija apie bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba ir pardavimu vidaus rinkoje bei eksportui, kuriuos lėmė, pvz., minėtas pavadinimo pasikeitimas arba gamybos ir pardavimo subjekto pasikeitimas. Prireikus reglamentas bus atitinkamai iš dalies keičiamas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(225)

Atsižvelgiant į Reglamento 2018/1046 (70) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(226)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,