(1)

Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 straipsnyje nustatyta, kad, jei yra tinkamai pagrįstų privalomų skubos priežasčių, susijusių su didele grėsme jūrų biologinių išteklių išsaugojimui, Komisija gali imtis neatidėliotinų priemonių. Siekdama sumažinti tą grėsmę, Komisija pagrįstu valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva gali tokias neatidėliotinas priemones priimti nedelsiant taikytinais įgyvendinimo aktais, galiojančiais ne ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį;

(2)

be to, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1139 (2) 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jei mokslinėse rekomendacijose nurodoma, jog ištekliaus, kuriam taikomas tas reglamentas, neršiančių žuvų biomasė yra mažesnė negu atskaitos taškas, kurio nepasiekus galimas mažesnis reprodukcinis pajėgumas, būtina imtis taisomųjų priemonių. Tos taisomosios priemonės turi užtikrinti, kad atitinkamo ištekliaus dydis greitai viršytų dydį, kuriam esant galima užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY);

(3)

remiantis Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) mokslinėmis rekomendacijomis, rytinės Baltijos jūros dalies menkių (Gadus morhua) ištekliaus biomasė yra netvariai maža dėl kelių priežasčių, t. y. dėl mažėjančio ištekliaus pasipildymo, aplinkos veiksnių ir ekosistemos pokyčių, kurie lemia didelį natūralų mirtingumą ir pernelyg didelį mirtingumą dėl žvejybos, atsižvelgiant į ištekliaus būklę. Šio ištekliaus būklė prasta, taip pat manoma, kad jo reprodukcinis potencialas sumažėjęs. Remiantis ICES laiko eilutėmis, 2017 m. ištekliaus pasipildymas buvo prasčiausias, o 2018 m. jis galėjo būti dar prastesnis. Šio ištekliaus neršiančių žuvų biomasė yra viena iš mažiausių kada nors buvusių, o verslinio dydžio menkių biomasė šiuo metu yra mažiausia nuo XX a. šeštojo dešimtmečio. Be to, ICES vertinimu, vidutinės trukmės laikotarpiu biomasė išliks mažesnė nei tvarumo atskaitos taškas, net jei bus visiškai nežvejojama. Todėl ICES savo 2020 metams skirtose rekomendacijose dėl išteklių rekomenduoja nulinį laimikį;

(4)

rytinės Baltijos jūros dalies menkių ištekliaus išsaugojimui kyla rimta grėsmė, nes dėl staigaus šio ištekliaus neršiančių žuvų biomasės sumažėjimo yra rizika, kad bus padaryta didelė žala to ištekliaus reprodukciniam pajėgumui. Be to, ICES nuomone, vykdant žvejybą bet kokiu lygmeniu bus tikslingai žvejojama likusi nedidelė verslinio dydžio menkių dalis, todėl ištekliaus struktūra toliau blogės, o jo reprodukcinis potencialas (kuris ir taip kaip niekada mažas) mažės. Maža to, rytinės Baltijos jūros dalies menkių neršto sezono pikas trunka nuo gegužės iki rugpjūčio mėn. Taigi yra tinkamai pagrįstų privalomų skubos priežasčių imtis neatidėliotinų priemonių, nes, pirma, rytinės Baltijos jūros dalies menkių biomasė yra tokio pavojingai mažo dydžio, kad išteklius nebegali pasipildyti, todėl jam gresia išnykimas, antra, bet kokia tolesnė šio ištekliaus žuvų žvejyba didina jo išnykimo riziką ir, trečia, šiuo metu yra neršto sezono pikas;

(5)

valstybių narių pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 13 straipsnį taikomų neatidėliotinų priemonių nepakaktų padėčiai ištaisyti, nes jomis nepavyktų užtikrinti vienodo požiūrio visuose rajonuose, kuriuose būna šio ištekliaus žuvų. Be to, šiuo metu ne visos valstybės narės yra priėmusios arba ketina priimti tokias priemones. Galiausiai Baltijos jūros valstybių narių grupės („BaltFish“) 2019 m. birželio 4 d. susitikime valstybės narės negalėjo susitarti dėl bendro požiūrio;

(6)

atsižvelgiant į tai, kad nėra pakankamų valstybių narių priemonių ir kad reikia skubiai imtis veiksmų siekiant išvengti tolesnio ištekliaus struktūros blogėjimo ir jo reprodukcinio potencialo mažėjimo, tikslinga pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 straipsnį nustatyti taisomąsias priemones Sąjungos lygmeniu;

(7)

rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių valdymo rajonas apima ICES 25–32 pakvadračius. ICES 24 pakvadratyje yra tiek rytinės, tiek vakarinės Baltijos jūros dalies menkių, tačiau didžiąją sužvejojamo laimikio dalį sudaro rytinės Baltijos jūros dalies menkės. Siekiant užtikrinti tinkamą rytinės Baltijos jūros dalies ištekliaus apsaugą ir išvengti rytinės Baltijos jūros dalies menkių žvejybos veiklos sutelkimo ICES 24 pakvadratyje, labai svarbu, kad neatidėliotinos priemonės apimtų ICES 24 pakvadratį;

(8)

atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas, tikslinga uždrausti rytinės Baltijos jūros dalies menkių žvejybą iki metų pabaigos. Vis dėlto priemonė taip pat turi būti proporcinga tikslui;

(9)

ICES teigimu, ICES 27–32 pakvadračiuose menkių yra labai nedaug, o sužvejojami jų kiekiai labai menki. Įgyvendinant šio reglamento priemones, administracijai ir žvejams teks nemaža našta, todėl būtų neproporcinga į šio reglamento taikymo sritį įtraukti rajonus, kuriuose rytinės Baltijos jūros dalies menkių beveik nepasitaiko;

(10)

be to, 24 pakvadratyje tikslinga netaikyti draudimo žvejoti menkes rajonuose, esančiuose iki šešių jūrmylių atstumu nuo kranto, kuriuose vandens gylis mažesnis nei 20 metrų, laivais, kurių ilgis mažesnis nei 12 metrų ir kurie naudoja pasyviosios žvejybos įrankius, nes sekliuose 24 pakvadračio pakrantės rajonuose daugiausia pasitaiko vakarinės Baltijos jūros dalies menkių;

(11)

be to, atsižvelgiant į galimą didelį visiško žvejybos uždraudimo socialinį ir ekonominį poveikį, priemones tikslinga taikyti specializuotajai menkių žvejybai, pvz., specializuotajai žvejybai demersiniais tralais, kurios metu 24, 25 ir 26 pakvadračiuose sužvejojama didžioji dalis rytinės Baltijos jūros dalies menkių. Ir priešingai, tikslinga netaikyti draudimo neišvengiamai priegaudai, sužvejojamai vykdant ne menkių žvejybą aktyviosios žvejybos įrankiais, kurių tinklo akių dydis neviršija 45 mm, 24, 25 ir 26 pakvadračiuose arba ne menkių žvejybą laivais, kurių ilgis mažesnis nei 12 metrų ir kurie žvejoja pasyviosios žvejybos įrankiais 25 ir 26 pakvadračiuose arba 24 pakvadračio rajonuose, esančiuose iki 6 jūrmylių atstumu nuo kranto, kuriuose vandens gylis didesnis nei 20 metrų, ir, nepriklausomai nuo vandens gylio, rajonuose, esančiuose daugiau kaip šešių jūrmylių atstumu nuo kranto, kadangi, atsižvelgiant į bendrus sužvejojamų menkių kiekius, minėtos žvejybos veiklos vaidmuo ribotas ir vykdant mišriąją žvejybą sunku tuo pačiu metu visus išteklius žvejoti laikantis didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio principo. ICES skaičiavimais, pirmuoju atveju iškraunamos priegaudos kiekis sudaro maždaug 1,5 % viso per metus iškraunamo rytinės Baltijos jūros dalies menkių kiekio. Antruoju atveju iškraunamos priegaudos kiekis nedidelis; vis dėlto, kadangi tikslus kiekis nežinomas, priegauda neturėtų sudaryti daugiau kaip 10 % laimikio, iškraunamo po kiekvieno žvejybos reiso;

(12)

laivų, kurių ilgis mažesnis nei 12 metrų ir kurie naudoja pasyviosios žvejybos įrankius ir kaip priegaudą sužvejoja menkių, skaičius neturėtų padidėti, palyginti su 2018 m. sausio 1 d. – 2019 m. birželio 30 d. laikotarpiu. Kadangi Sąjungos laivai, žvejojantys tralais, jūriniais užmetamaisiais tinklais ar panašiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo akių dydis ne didesnis kaip 45 mm, negali tikslingai žvejoti menkių, šių laivų skaičiaus riboti nebūtina;

(13)

šiame reglamente nustatytos priemonės bus pateiktos Žuvininkystės ir akvakultūros komitetui, kad jis pareikštų savo nuomonę;

(14)

dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas,