EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/1241

2019 m. birželio 20 d.

dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2019/2006, (EB) Nr. 1224/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1380/2013, (ES) 2016/1139, (ES) 2018/973, (ES) 2019/472 ir (ES) 2019/1022 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 894/97, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2549/2000, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 812/2004 bei (EB) Nr. 2187/2005

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)	Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 (4) nustatoma bendra žuvininkystės politika (BŽP), kuria siekiama išsaugoti žuvininkystės išteklius ir užtikrinti tausų jų naudojimą;

(2)

BŽP padeda įgyvendinti techninės priemonės. Tačiau iš dabartinės techninių priemonių reglamentavimo struktūros vertinimo matyti, jog mažai tikėtina, kad, bus įgyvendinti BŽP tikslai, todėl techninių priemonių veiksmingumui padidinti reikėtų taikyti naują požiūrį, pagal kurį visų pirma turėtų būti pritaikyta valdymo struktūra;

(3)

reikia sukurti techninių priemonių reglamentavimo sistemą. Ta sistema turėtų apimti bendrąsias visuose Sąjungos vandenyse taikomas taisykles ir pagal ją turėtų būti numatyta galimybė rengti technines priemones, kuriomis, vykdant Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 nustatytą regionalizavimo procesą, būtų atsižvelgiama į regioninius žuvininkystės ypatumus;

(4)	šia sistema turėtų būti reglamentuojama žuvininkystės išteklių žvejyba ir iškrovimas, taip pat žvejybos įrankių naudojimas ir žvejybos veiklos sąveika su jūrų ekosistemomis;

(5)

šis reglamentas turėtų būti taikomas Sąjungos ir trečiųjų valstybių žvejybos laivų ir valstybių narių piliečių Sąjungos vandenyse vykdomoms žvejybos operacijoms (nedarant poveikio pagrindinei atsakomybei, kuri tenka vėliavos valstybei), taip pat Sąjungos žvejybos laivams, žvejojantiems Sąjungos vandenyse atokiausiuose regionuose, nurodytuose Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 straipsnio pirmoje pastraipoje. Ji taip pat turėtų būti taikoma Sąjungos žvejybos laivams ir valstybių narių piliečiams ne Sąjungos vandenyse Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (NEAFC) reguliuojamam rajonui ir Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos (GFCM) susitarimo rajonui nustatytoms techninėms priemonėms;

(6)	techninės priemonės, jeigu tinkama, turėtų būti taikomos mėgėjų žvejybai, kuri gali turėti didelį poveikį žuvų ir jūrinių bestuburių ištekliams;

(7)

techninėmis priemonėmis turėtų būti padedama siekti BŽP tikslų žvejoti neviršijant didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio lygių, sumažinti nepageidaujamą laimikį, panaikinti laimikio išmetimo į jūrą praktiką ir prisidėti prie geros aplinkos būklės užtikrinimo, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/56/EB (5);

(8)

techninėmis priemonėmis visų pirma turėtų būti padedama užtikrinti jūrų gyvūnų jauniklių ir neršiančių santalkų apsaugą, naudojant selektyviuosius žvejybos įrankius ir nepageidaujamo laimikio vengimo priemones. Techninėmis priemonėmis taip pat turėtų būti kuo labiau mažinamas žvejybos įrankių poveikis jūrų ekosistemoms, visų pirma, pažeidžiamoms rūšims ir buveinėms, be kita ko, kai tikslinga, naudojant paskatas. Siekiant laikytis Tarybos direktyvoje 92/43/EEB (6), Direktyvoje 2008/56/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/147/EB (7) nustatytų įpareigojimų, tomis priemonėmis taip pat turėtų būti prisidedama prie valdymo priemonių taikymo;

(9)

techninių priemonių veiksmingumui įvertinti turėtų būti nustatyti su nepageidaujamo laimikio dydžiu, ypač mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančių jūrų gyvūnų laimikiu, pažeidžiamų rūšių gyvūnų atsitiktinio laimikio dydžiu ir neigiamo žvejybos poveikio jūros dugno buveinėms mastu susiję uždaviniai. Tie uždaviniai turėtų atitikti BŽP, Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, visų pirma Direktyvos 92/43/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB (8), ir tarptautinės geriausios praktikos tikslus;

(10)	kad techninės taisyklės būtų suvokiamos ir taikomos vienodai, turėtų būti atnaujintos ir konsoliduotos esamuose techninių priemonių reglamentuose nustatytos žvejybos įrankių ir žvejybos operacijų apibrėžtys;

(11)

tam tikri niokojamąjį poveikį turintys žvejybos įrankiai arba metodai, kuriuos taikant naudojami sprogmenys, nuodai, svaiginamosios medžiagos, elektros srovė, pneumatiniai kūjai ar kiti mušamieji įrankiai, velkamieji įtaisai bei griebtuvai raudoniesiems ar kitų rūšių koralams bei koralams giminingų rūšių gyvūnams rinkti ir tam tikri žeberklai turėtų būti uždrausti. Turėtų būti neleidžiama parduoti, demonstruoti ar siūlyti parduoti jokių jūrų gyvūnų, sužvejotų naudojant tokius žvejybos įrankius ar metodus, kai jie draudžiami pagal šį reglamentą;

(12)	naudoti elektroimpulsinį tralą turėtų būti galima toliau pereinamuoju laikotarpiu iki 2021 m. birželio 30 d., taikant tam tikras griežtas sąlygas;

(13)

kad būtų užkirstas kelias blogai praktikai, dėl kurios vykdoma selektyvi žvejyba, atsižvelgiant į Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) rekomendacijas, turėtų būti nustatytos tam tikros bendrosios taisyklės, kuriomis nustatomi velkamųjų žvejybos įrankių naudojimo ir tralo maišų konstrukcijos apribojimai;

(14)	siekiant apriboti dreifuojančiųjų tinklų, kuriais galima žvejoti didelėse teritorijose ir kuriais sugaunama daug pažeidžiamų rūšių gyvūnų, naudojimą, reikėtų konsoliduoti esamus tokių žvejybos įrankių naudojimo apribojimus;

(15)

atsižvelgiant į ŽMTEK rekomendacijas, pažeidžiamų giliavandenių žuvų rūšių apsaugai užtikrinti ICES 3a, 6a, 6b, 7b, 7c, 7j ir 7k kvadratuose ir ICES 8, 9, 10 ir 12 parajoniuose į rytus nuo 27° vakarų ilgumos toliau turėtų būti draudžiama žvejoti statomaisiais tinklais vandenyse, kurių gylis, nurodytas jūrlapyje, yra didesnis kaip 200 m, taikant tam tikras nukrypti leidžiančias nuostatas;

(16)	netgi ribota tam tikrų retų rūšių žuvų, pvz., kai kurių rūšių ryklių ir rombinių rajų, žvejybos veikla galėtų kelti rimtą pavojų jų išsaugojimui. Tokioms rūšims apsaugoti reikėtų nustatyti bendrą jų žvejybos draudimą;

(17)

kad užtikrintų griežtą pažeidžiamų jūrų gyvūnų rūšių, pvz., jūrų žinduolių, jūrų paukščių ir jūrų roplių apsaugą, numatytą direktyvose 92/43/EEB ir 2009/147/EB, valstybės narės turėtų nustatyti poveikio švelninimo priemones, kuriomis būtų kuo labiau sumažintas žvejybos įrankiais sugaunamų tų rūšių gyvūnų laimikis ir, jeigu įmanoma, užtikrinta, kad tokių rūšių gyvūnų iš viso nebūtų sugauta;

(18)	kad būtų galima užtikrinti tolesnę pažeidžiamų jūrų buveinių, esančių prie Airijos bei Jungtinės Karalystės krantų ir aplink Azorų, Madeiros ir Kanarų salas, taip pat NEAFC reguliuojamame rajone, apsaugą, turėtų būti toliau taikomi esami demersinės žvejybos įrankių naudojimo apribojimai;

(19)	tais atvejais, kai, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, nustatomos kitos tokios buveinės, šioms buveinėms apsaugoti turėtų būti galima nustatyti panašius apribojimus;

(20)	remiantis Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013, jūrų gyvūnų jauniklių apsaugai užtikrinti, ir siekiant nustatyti žuvų išteklių atkūrimo rajonus, taip pat siekiant nustatyti mažiausius prekybinius dydžius, reikėtų nustatyti mažiausius išteklių išsaugojimą užtikrinančius orientacinius dydžius;

(21)	turėtų būti apibrėžti jūrų gyvūnų dydžio matavimo būdai;

(22)

valstybėms narėms turėtų būti galima vykdyti bandomuosius projektus, kuriais būtų siekiama ištirti, kaip išvengti nepageidaujamo laimikio, kuo labiau jį sumažinti ir užtikrinti, kad jo iš viso nebūtų sugauta. Kai, remiantis tų projektų rezultatais ar mokslinėmis rekomendacijomis, nustatoma, kad nepageidaujamas laimikis yra didelis valstybės narės stengiasi nustatyti technines priemones tokiam nepageidaujamam laimikiui sumažinti;

(23)

šiuo reglamentu turėtų būti nustatyti kiekvienam jūrų baseinui skirti pagrindiniai standartai. Šie pagrindiniai standartai nustatomi pagal esamas technines priemones, atsižvelgiant į ŽMTEK rekomendacijas ir suinteresuotųjų subjektų nuomones. Siekiant sumažinti sužvejojamų pažeidžiamų rūšių gyvūnų kiekį tam tikruose rajonuose, tie standartai turėtų apimti pagrindinius velkamųjų žvejybos įrankių ir statomųjų tinklų tinklinio audeklo akių dydžius, mažiausius išteklių išsaugojimą užtikrinančius orientacinius dydžius, žvejybos draudimo ar ribojimo rajonus, taip pat gamtos išsaugojimo priemones ir visas kitas konkretiems regionams šiuo metu taikomas technines priemones;

(24)	valstybės narės turėtų turėti galimybę rengti bendras rekomendacijas dėl atitinkamų techninių priemonių, kurios, vykdant pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 nustatytą regionalizavimo procesą, skiriasi nuo šių pagrindinių standartų, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis;

(25)	tokios regioninės techninės priemonės jūrų biologinių išteklių išsaugojimui turėtų bent jau duoti tokios naudos, kuri būtų bent lygiavertė pagrindinių standartų teikiamai naudai (visų pirma kalbant apie naudojimo modelius ir pažeidžiamoms rūšims ir buveinėms numatytą apsaugos lygį);

(26)

rengdamos bendras rekomendacijas nustatyti pagrindiniams tinklo akių dydžiams alternatyvias žvejybos įrankių selektyvumo pagal dydį ir rūšį charakteristikas, valstybių narių regioninės grupės turėtų užtikrinti, kad tokių žvejybos įrankių selektyvumo modeliai būtų bent panašūs į pagrindinių žvejybos įrankių selektyvumo modelius arba tobulesni už juos;

(27)

rengdamos bendras rekomendacijas, susijusias su žvejybos ribojimo rajonais, jauniklių ir neršiančioms santalkoms apsaugoti, valstybių narių regioninės grupės savo bendrose rekomendacijose turėtų apibrėžti draudimo tikslus, geografinę sritį ir trukmę, taip pat žvejybos įrankių naudojimo apribojimus ir kontrolės bei stebėsenos priemones;

(28)

rengdamos bendras rekomendacijas, susijusias su mažiausiais išteklių išsaugojimą užtikrinančiais orientaciniais dydžiais, valstybių narių regioninės grupės turėtų užtikrinti, kad būtų paisoma BŽP tikslo užtikrinti, jūrų gyvūnų jauniklių apsaugą, o rinka nebūtų iškraipoma ir nebūtų sukurta mažesnio nei mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio žuvų rinka;

(29)

turėtų būti suteikta galimybė regionalizavimo būdu nustatyti draudimus žvejoti realiuoju laiku ir reikalavimo plaukti į kitą žvejybos rajoną nuostatas kaip papildomą priemonę pažeidžiamų rūšių gyvūnų, jauniklių ar neršiančioms santalkoms apsaugoti. Tokių rajonų nustatymo sąlygos, įskaitant draudimo geografinę sritį ir trukmę, taip pat kontrolės ir stebėsenos priemonės turėtų būti apibrėžtos atitinkamose bendrose rekomendacijose;

(30)

remiantis naujoviškų žvejybos įrankių poveikio vertinimu, naujoviškų įrankių naudojimo arba tokių naujoviškų įrankių naudojimo srities išplėtimo galimybė galėtų būti įtraukta į valstybių narių regioninių grupių bendras rekomendacijas. Naujoviškų žvejybos įrankių turėtų būti neleidžiama naudoti, jeigu iš mokslinio vertinimo matyti, kad juos naudojant būtų daromas didelis neigiamas poveikis pažeidžiamoms buveinėms ir netikslinėms rūšims;

(31)

rengiant bendras rekomendacijas, susijusias su pažeidžiamų rūšių ir buveinių apsauga, valstybių narių regioninėms grupėms turėtų būti leidžiama parengti papildomas poveikio švelninimo priemones, kuriomis būtų mažinamas žvejybos poveikis tokioms rūšims ir buveinėms. Tais atvejais, kai, remiantis moksliniais duomenimis, nustatoma didelė grėsmė pažeidžiamų rūšių ir buveinių išsaugojimo būklei, valstybės narės turėtų nustatyti papildomus tam tikrų žvejybos įrankių konstrukcijos ir naudojimo apribojimus ar netgi įvesti visišką draudimą naudoti juos konkrečiame rajone. Tokie apribojimai visų pirma galėtų būti taikomi dreifuojančiųjų tinklų naudojimui, dėl kurio tam tikruose rajonuose sugaunama daug pažeidžiamų rūšių gyvūnų;

(32)

pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 tais atvejais, kai nėra daugiamečio aptariamos žvejybos plano, įpareigojimui iškrauti laimikį įvykdyti leidžiama nustatyti laikinus išmetimo į jūrą mažinimo planus. Įgyvendinant tokius planus, turėtų būti leidžiama nustatyti technines priemones, kurios yra susijusios tik su įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimu ir kuriomis siekiama padidinti selektyvumą bei kuo labiau sumažinti nepageidaujamą laimikį;

(33)

turėtų būti galima vykdyti išsamios laimikio ir į jūrą išmetamų kiekių dokumentacijos bandomuosius projektus. Tokie projektai galėtų apimti nuo pagal šiame reglamente nustatytų tinklo akių dydžiui taikomų taisyklių nukrypstančias nuostatas, jeigu jomis prisidedama prie šio reglamento tikslų ir uždavinių įgyvendinimo;

(34)	į šį reglamentą turėtų būti įtraukos tam tikros nuostatos dėl NEAFC priimtų techninių priemonių;

(35)

kad nebūtų trukdoma moksliniams tyrimams ar tiesioginiam išteklių atkūrimui ir perkėlimui, šiuo reglamentu nustatytos techninės priemonės neturėtų būti taikomos operacijoms, kurios gali būti būtinos šiai veiklai atlikti. Visų pirma, kai mokslinių tyrimų tikslais vykdomoms žvejybos operacijoms reikalinga tokia nuo techninių priemonių pagal šį reglamentą leidžianti nukrypti nuostata, joms turėtų būti taikomos atitinkamos sąlygos;

(36)

Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais priimamos tam tikros priemonės, susijusios su mėgėjų žvejyba, velkamiesiems žvejybos įrankiams, pažeidžiamoms rūšims ir buveinėms taikomi apribojimai, žuvų ir jūrinių bestuburių, kurių specializuotoji žvejyba draudžiama, sąrašas, specializuotosios žvejybos apibrėžtis, išsamios laimikio ir į jūrą išmetamų kiekių dokumentacijos bandomieji projektai ir techninės priemonės pagal laikinuosius išmetimo į jūrą mažinimo planus, taip pat, kiek tai susiję su mažiausiais išteklių išsaugojimą užtikrinančiais orientaciniais dydžiais, tinklo akių dydžiais, žvejybos draudimo rajonais ir kitomis techninėmis priemonėmis tam tikruose jūrų baseinuose, pažeidžiamoms rūšims taikomos poveikio švelninimo priemonės ir pagrindinių indikatorinių išteklių rūšių sąrašas. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, o tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (9) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(37)

siekiant užtikrinti vienodas sąlygas įgyvendinti šio reglamento nuostatas dėl velkamųjų žvejybos įrankių nusidėvėjimui mažinti ir šiems įrankiams stiprinti ar sugautų gyvūnų išsprūdimui iš velkamųjų žvejybos įrankių priekinės dalies didinti arba riboti skirtų įtaisų specifikacijų nustatymo; prie apibrėžtų pagrindinių žvejybos įrankių tvirtinamų įtaisų, kuriais užtikrinamas selektyvumas, specifikacijų nustatymo; elektroimpulsinio tralo specifikacijų nustatymo; konstrukcijos apribojimų ir kontrolės bei stebėsenos priemones, kuriuos turi priimti vėliavos valstybė narė, nustatymo; taisyklių dėl statybos apribojimų ir kontrolės ir stebėsenos priemonių, kurias vėliavos valstybė narė turi nustatyti, kai statomieji žvejybos įrankiai naudojami 200–600 m gylyje, dėl kontrolės bei stebėsenos priemonių, taikytinų tam tikruose žvejybos draudimo ar ribojimo rajonuose, dėl prietaisų, naudojamų banginių būrio gyvūnams nuo statomųjų tinklų atgrasyti, signalo bei pritaikymo charakteristikų ir dėl metodų, taikomų jūrų paukščių, jūrų roplių ir vėžlių atsitiktiniam laimikiui kuo labiau sumažinti apibrėžimo, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (10);

(38)

ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. ir vėliau kas trejus metus Komisija, remdamasi valstybių narių bei atitinkamų patariamųjų tarybų pateikta informacija ir vėliau ŽMTEK atliktu vertinimu, Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pateikti šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Toje ataskaitoje turėtų būti įvertinta, kiek techninėmis priemonėmis prisidėta prie šio reglamento tikslų ir uždavinių įgyvendinimo regioniniu ir Sąjungos lygmenimis;

(39)

tos ataskaitos tikslu kaip orientacine priemone, skirta stebėti laikui bėgant daromą pažangą siekiant įgyvendinti esamus BŽP tikslus kuo labiau sumažinti nepageidaujamą laimikį, galėtų būti naudojami selektyvumo rodikliai, pavyzdžiui, optimalų selektyvumą užtikrinančio ilgio (Lopt) mokslinė sąvoka. Ta prasme tie rodikliai nėra privalomi tikslai, bet stebėsenos priemonės, kuriomis gali būti grindžiami svarstymai ar sprendimai regioniniu lygmeniu. Atitinkamų mokslo įstaigų turėtų būti paprašyta kelių pagrindinių indikatorinių išteklių atžvilgiu nustatyti rodiklius ir pateikti jų taikymui naudojamas vertes, taip pat atsižvelgiant į mišriąją žvejybą ir išteklių pasipildymo pikus. Komisija šiuos rodiklius galėtų įtraukti į šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Pagrindinių indikatorinių išteklių sąrašas turėtų apimti demersines rūšis, kurios valdomos nustatant laimikio limitus, atsižvelgiant į iškrovimo, išmetimo santykinę svarbą ir konkrečios žvejybos aktualumą kiekvieno jūros baseino atveju;

(40)

šioje Komisijos ataskaitoje taip pat turėtų būti daroma nuoroda į ICES rekomendacijas dėl padarytos pažangos ar naujoviškų žvejybos įrankių daromo poveikio. Ataskaitoje turėtų būti daromos išvados dėl tokių įrankių naudos ar neigiamo poveikio jūrų ekosistemoms ir pažeidžiamoms buveinėms, taip pat selektyvumui;

(41)

tais atvejais, kai, remiantis Komisijos ataskaita, yra įrodymų, kad tikslai ir uždaviniai nebuvo įgyvendinti regioniniu lygmeniu, to regiono valstybės narės turėtų pateikti planą ir jame nustatyti taisomuosius veiksmus, kurių reikia imtis tų tikslų ir uždavinių įgyvendinimui užtikrinti. Komisija, remdamasi šia ataskaita, taip pat turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai siūlyti būtinus šio reglamento pakeitimus;

(42)	atsižvelgiant į pakeitimų, kuriuos reikia atlikti, kiekį ir svarbą Tarybos reglamentai (EB) Nr. 894/97 (11), (EB) Nr. 850/98 (12), (EB) Nr. 2549/2000 (13), (EB) Nr. 254/2002 (14), (EB) Nr. 812/2004 (15) ir (EB) Nr. 2187/2005 (16) turėtų būti panaikinti;

(43)	Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1967/2006 (17) ir (EB) Nr. 1224/2009 (18) ir Reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(44)

Komisija šiuo metu turi įgaliojimus priimti ir iš dalies pakeisti technines priemones regioniniu lygmeniu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (ES) 2016/1139 (19), (ES) 2018/973 (20), (ES) 2019/472 (21) ir (ES) 2019/1022 (22), kuriais nustatomi Baltijos jūros, Šiaurės jūros, vakarų vandenų ir vakarų Viduržemio jūros daugiamečiai planai. Siekiant patikslinti atitinkamų įgaliojimų aprėptį ir nurodyti, kad pagal tuose reglamentuose nustatytus įgaliojimus priimti deleguotieji aktai turi atitikti šiame reglamente išdėstytus tam tikrus reikalavimus, siekiant teisinio tikrumo tie reglamentai turėtų būti iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos techninės priemonės, susijusios su:

a)	jūrų biologinių išteklių žvejyba ir iškrovimu,

b)	žvejybos įrankių naudojimu ir

c)	žvejybos veiklos sąveika su jūrų ekosistemomis.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis reglamentas taikomas Sąjungos žvejybos laivų ir valstybių narių piliečių 5 straipsnyje nurodytose žvejybos zonose vykdomai veiklai, nedarant poveikio pagrindinei atsakomybei, kuri tenka vėliavos valstybei, taip pat žvejybos laivų, kurie, žvejodami Sąjungos vandenyse, plaukioja su trečiųjų valstybių vėliava ir yra registruoti trečiosiose valstybėse, vykdomai veiklai.

2. 7, 10, 11 ir 12 straipsniai taip pat taikomi mėgėjų žvejybai. Tais atvejais, kai mėgėjų žvejyba daro didelį poveikį tam tikrame regione, Komisijai pagal 15 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus ir pagal 29 straipsnį siekiant iš dalies pakeisti šį reglamentą nustatant, kad atitinkamos 13 straipsnio arba V–X priedų A ar C dalių nuostatos taip pat taikomos mėgėjų žvejybai.

3. Atsižvelgiant į 25 ir 26 straipsniuose nustatytas sąlygas, šiame reglamente nustatytos techninės priemonės netaikomos žvejybos operacijoms, kurios vykdomos tik:

a)	mokslinių tyrimų tikslais ir

b)	jūrų gyvūnų išteklių tiesioginio atkūrimo ar perkėlimo tikslais.

3 straipsnis

Tikslai

1. Techninėmis priemonėmis, kurių paskirtis – padėti įgyvendinti BŽP, prisidedama prie Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio taikytinose nuostatose nustatytų BŽP tikslų įgyvendinimo.

2. Techninėmis priemonėmis visų pirma padedama siekti šių tikslų:

a)	optimizuoti išteklių naudojimo metodus jūrų biologinių išteklių jauniklių ir neršiančioms santalkoms apsaugoti;

b)	užtikrinti, kad būtų kuo labiau sumažintas pažeidžiamų jūrų gyvūnų, įskaitant direktyvose 92/43/EEB ir 2009/147/EB nurodytas rūšis, atsitiktinis laimikis, ir, jei įmanoma, jo iš viso nebūtų sužvejota, taip užtikrinant, kad dėl jo nekiltų grėsmė šių rūšių išsaugojimo būklei;

c)	užtikrinti, be kita ko, pasinaudojant tinkamomis paskatomis, kad būtų kuo labiau sumažintas neigiamas ekologinis žvejybos poveikis jūrų buveinėms;

d)	taikyti žvejybos valdymo priemones siekiant laikytis direktyvų 92/43/EEB, 2000/60/EB ir 2008/56/EB, visų pirma siekiant užtikrinti gerą aplinkos būklę vadovaujantis Direktyvos 2008/56/EB 9 straipsnio 1 dalimi ir Direktyva 2009/147/EB.

4 straipsnis

Uždaviniai

1. Techninėmis priemonėmis siekiama užtikrinti, kad:

a)	remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalimi būtų sužvejojama kuo mažiau mažesnio nei mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio jūrų gyvūnų,

b)	jūrų žinduolių, jūrų roplių, jūrų paukščių ir kitų ne versliniams tikslams naudojamų rūšių gyvūnų atsitiktinis laimikis neviršytų Sąjungos teisės aktuose ir Sąjungai privalomuose tarptautiniuose susitarimuose nustatytų kiekių,

c)	žvejybos veiklos ekologinis poveikis jūros dugno buveinėms atitiktų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 5 dalies j punktą.

2. Pažangos, padarytos įgyvendinant šiuos uždavinius, mastas nagrinėjamas vykstant 31 straipsnyje nustatytam ataskaitų teikimo procesui.

5 straipsnis

Žvejybos zonų apibrėžimas

Šiame reglamente taikomos šios žvejybos zonų geografinės apibrėžtys:

a) Šiaurės jūra– Sąjungos vandenys ICES 2a ir 3a kvadratuose ir ICES 4 parajonyje (23);

b) Baltijos jūra– Sąjungos vandenys ICES 3b, 3c ir 3d kvadratuose;

c) šiaurės vakarų vandenys– Sąjungos vandenys ICES 5, 6 ir 7 parajoniuose;

d) pietvakarių vandenys– ICES 8, 9 ir 10 parajoniai (Sąjungos vandenys) ir CECAF 34.1.1, 34.1.2 ir 34.2.0 zonos (24) (Sąjungos vandenys);

e) Viduržemio jūra– Viduržemio jūros vandenys į rytus nuo 5°36′ vakarų ilgumos linijos;

f) Juodoji jūra– GFCM 29 geografinio parajonio vandenys, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1343/2011 (25) I priede;

g) Sąjungos vandenys Indijos vandenyne ir Vakarų Atlante– aplink Gvadelupą, Prancūzijos Gvianą, Martiniką, Majotą, Reunjoną ir Sen Marteną esantys vandenys, į kuriuos valstybės narės turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai;

h) NEAFC reguliuojamas rajonas– NEAFC konvencijos rajono vandenys, esantys už susitariančiųjų šalių žvejybos jurisdikcijai priklausančių vandenų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1236/2010 (26);

i) GFCM susitarimo rajonas– Viduržemio jūra ir bei Juodoji jūra ir jungiamieji vandenys, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir (27)Tarybos reglamente (ES) Nr. 1343/2011.

6 straipsnis

Apibrėžtys

Be terminų, kurių apibrėžtys nustatytos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje, šiame reglamente vartojami papildomi taip apibrėžiami terminai:

1) išteklių naudojimo modelis– mirtingumo dėl žvejybos pasiskirstymas pagal ištekliaus gyvūnų amžių ir dydį;

2) selektyvumas– kiekybinė charakteristika, t. y. tikimybė sužvejoti tam tikro dydžio ir (arba) rūšies jūrų biologinius išteklius;

3) specializuotoji žvejyba– žvejybos pastangos, siekiant tikslingai žvejoti konkrečios rūšies arba kelių konkrečių rūšių gyvūnus, kurios gali būti išsamiau apibrėžtos regioniniu lygmeniu pagal šio reglamento 27 straipsnio 7 dalį priimtuose deleguotuose aktuose;

4) gera aplinkos būklė– jūrų vandenų aplinkos būklė, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/56/EB 3 straipsnio 5 punkte;

5) rūšies išsaugojimo būklė– atitinkamą rūšį veikiančių veiksnių visuma, kuri gali turėti poveikį jos populiacijų ilgalaikiam pasiskirstymui ir gausumui;

6) buveinės išsaugojimo būklė– natūralią buveinę ir jai tipiškas rūšis veikiančių veiksnių visuma, kuri gali turėti poveikį jos ilgalaikiam natūraliam paplitimui, struktūrai ir funkcijoms bei jai tipiškų rūšių ilgalaikiam išgyvenamumui;

7) pažeidžiama buveinė– buveinė, kurios išsaugojimo būklei, įskaitant jos dydį ir biotinių bei abiotinių komponentų būklę (struktūrą ir funkcijas), neigiamą poveikį daro žmogaus veiklos, įskaitant žvejybos veiklą, keliamas pavojus. Pažeidžiamos buveinės visų pirma apima Direktyvos 92/43 EEB I priede išvardytus buveinių tipus ir II priede išvardytų rūšių buveines, Direktyvos 2009/147/EB I priede išvardytų rūšių buveines, buveines, kurių apsauga yra būtina gerai aplinkos būklei užtikrinti pagal Direktyvą 2008/56/EB, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 734/2008 (28) 2 straipsnio b punkte apibrėžtas pažeidžiamas jūrų ekosistemas;

8) pažeidžiama rūšis– rūšis, kurios išsaugojimo būklei, įskaitant jos buveinę, pasiskirstymą, populiacijos dydį arba populiacijos būklę, neigiamą poveikį daro žmogaus veiklos, įskaitant žvejybos veiklą, keliamas pavojus. Pažeidžiamos rūšys visų pirma apima Direktyvos 92/43/EEB II ir IV prieduose išvardytas rūšis, rūšis, kurioms taikoma Direktyva 2009/147/EB, ir rūšis, kurių apsauga yra būtina gerai aplinkos būklei užtikrinti pagal Direktyvą 2008/56/EB;

9) smulkiųjų pelaginių žuvų rūšys– tokios žuvų rūšys, kaip, pavyzdžiui, atlantinės skumbrės, atlantinės silkės, paprastosios stauridės, europiniai ančiuviai, europinės sardinės, šiauriniai žydrieji merlangai, argentinos, šprotai ir smulkiadyglės saulažuvės;

10) patariamoji taryba– pagal Reglamento (ES) Nr. 1 380/2013 43 straipsnį įsteigta suinteresuotųjų subjektų grupė;

11) tralas– vienu ar daugiau žvejybos laivų aktyviai velkamas žvejybos įrankis, sudarytas iš tinklo, kurio galinė dalis yra uždaryta maišu arba tralo maišu;

12) velkamasis žvejybos įrankis– vieno ar daugiau žvejybos laivų arba kokia nors kita mechanizuota sistema vandenyje aktyviai judinamas tralas, jūrinis užmetamasis tinklas, draga ir panašus žvejybos įrankis;

13) dugninis tralas– tralas, suprojektuotas ir pritaikytas naudoti jūros dugne arba prie jo;

14) porinis dugninis tralas– dugninis tralas, kurį vienu metu velka du laivai (kiekvienas iš jų po vieną tralo pusę). Abiem tralą velkantiems laivams nutolus vienam nuo kito, atsiveria horizontali tralo anga;

15) pelaginis tralas– tralas, suprojektuotas ir pritaikytas naudoti įvairiame gylyje;

16) sijinis tralas– žvejybos įrankis, kurio tralo korpuso tinklinis audeklas horizontaliai praskečiamas sija, sparnu ar panašiu įtaisu;

17) elektroimpulsinis tralas– tralas, kuriuo, siekiant sužvejoti jūrų biologinius išteklius, leidžiama elektros srovė;

18) jūrinis užmetamasis tinklas arba škotiškas traukiamasis tinklas– iš laivo dviem ilgaisiais tinklui vilkti skirtais lynais valdomas apsupamasis velkamasis žvejybos įrankis, kuriuo žuvys suvaromos prie traukiamojo tinklo angos. Įrankis sudarytas iš tinklo, kuris konstrukcija primena dugninį tralą;

19) kranto traukiamasis tinklas– apsupamasis tinklas ir velkamasis tinklas, kurie yra užmetami iš laivo ir traukiami link kranto juos valdant nuo kranto arba iš pakrantėje prišvartuoto arba prie jos inkarą nuleidusio laivo;

20) apsupamasis tinklas– tinklas, kuriuo žuvys žvejojamos apsupant jas iš šonų ir iš apačios. Jis gali būti su sutraukiamuoju lynu arba be jo;

21) gaubiamasis tinklas arba žiedinis tinklas– apsupamasis tinklas, kurio apačia sutraukiama per išilginius gruntlynio žiedus perkištu ties tinklo apačia esančiu sutraukiamuoju lynu, kuriuo tinklą galima sutraukti ir užverti;

22) draga– įrankis, kuris yra aktyviai velkamas pagrindiniu laivo varikliu (laivu traukiama draga) arba laivo su nuleistu inkaru motoriniu suktuvu (mechanizuota draga), skirtas gaudyti dvigeldžiams, pilvakojams ar pintims, ir kurį sudaro tinklinis maišas ar metalinis krepšys, pritvirtintas ant reguliuojamo dydžio ir formos kieto karkaso ar strypo, ant kurio apatinės dalies gali būti pritvirtinti grandikliniai ašmenys, kurie gali būti apvalūs, aštrūs arba dantyti, ir prie šio įrankio gali būti pritvirtintos arba nepritvirtintos šliužės ir panirimo plokštės. Kai kuriose dragose įrengiama hidraulinė įranga (hidraulinės dragos). Dragos, traukiamos rankiniu būdu arba rankiniu suktuvu sekliuose vandenyse naudojant laivą ar be jo (rankinės dragos), skirtos gaudyti dvigeldžiams, pilvakojams ar pintims, šiame reglamente nelaikomos velkamaisiais žvejybos įrankiais;

23) statomasis tinklas– žiauninis, pinklusis arba sieninis tinklas, pritvirtintas prie jūros dugno, kad žuvys į jį įplauktų ir įsipainiotų arba jame įstrigtų;

24) dreifuojantysis tinklas– vandens paviršiuje arba tam tikrame gylyje plūdriųjų priemonių laikomas tinklas, atskirai arba su laivu, prie kurio gali būti prikabintas, dreifuojantis vandens srovėse. Prie jo gali būti pritvirtinti įtaisai, kuriais siekiama stabilizuoti tinklą arba apriboti jo dreifavimą;

25) žiauninis tinklas– iš vieno tinklinio audeklo gabalo sudarytas statomasis tinklas, kurį vandenyje vertikaliai išlaiko plūdės ir gramzdikliai;

26) pinklusis tinklas– statomasis tinklas, kurį sudaro tinklinio audinio gabalas, pakabinamas ant lynų, kad liktų neįtempta didesnė tinklinio audeklo dalis nei naudojant žiauninį tinklą;

27) sieninis tinklas– iš kelių tinklinio audeklo sluoksnių dviejų išorinių didelių akių tinklo sluoksnių ir vieno tarpinio smulkių akių tinklo sluoksnio sudarytas statomasis tinklas;

28) jungtinis žiauninis ir sieninis tinklas– statomasis dugninis žiauninis tinklas, sujungtas su apatinę dalį sudarančiu sieniniu tinklu;

29) ūda– žvejybos įrankis, kurį sudaro įvairaus ilgio pagrindinis lynas, prie kurio pritvirtinti šoniniai lynai (ilginamieji lynai) su tam tikru atstumu vienas nuo kito, priklausomai nuo tikslinės žuvų rūšies, pritvirtintais kabliukais. Pagrindinis lynas tvirtinamas horizontaliai (ant dugno arba priedugnyje), vertikaliai arba gali plūduriuoti paviršiuje;

30) bučiai– vėžiagyviams, moliuskams arba žuvims gaudyti skirtos narvų ar krepšių pavidalo gaudyklės su viena ar daugiau angų, statomos ant jūros dugno arba virš jo pakabinamos;

31) rankinė ūda– vienas žvejybinis valas su vienu ar daugiau masalų arba kabliukų su jauku;

32) kryžmas įrankis (šv. Andriaus kryžius)– griebtuvas, kuris žirklių judesiu nuo jūros dugno surenka, pvz., dvigeldžius moliuskus arba raudonuosius koralus;

33) tralo maišas– cilindro formos (apskritimo ilgis visur vienodas) arba kūgio formos galinė tralo dalis. Jį gali sudaryti viena ar daugiau tinklo dalių (tinklinio audeklo gabalų), kurios kraštais suneriamos viena su kita; jame gali būti ilginamoji dalis, kurią sudaro prieš tralo maišą sensu stricto esanti viena arba daugiau tinklo dalių;

34)

tinklo akių dydis:

–

i)	mazginio tinklinio audeklo atveju - ilgiausias atstumas tarp vienas prieš kitą esančių tos pačios akies mazgų, visiškai ištempus akį;

ii)	bemazgio tinklinio audeklo atveju - vidinis atstumas tarp viena prieš kitą esančių tos pačios akies sujungimo vietų, visiškai ištempus akį palei ilgiausią jos ašį;

35) kvadratinė akis– ketursienė akis, sudaryta iš dviejų vienodo nominalaus ilgio lygiagrečių kraštinių porų, kai vienos poros kraštinės yra lygiagrečios, o kitos poros kraštinės yra statmenos tinklo išilginei ašiai;

36) rombinė akis– akis, kurią sudaro keturios vienodo ilgio kraštinės ir kurios dvi įstrižainės yra statmenos išilginei tinklo ašiai, o viena - lygiagreti jai;

37) žvejybos įrankis T90– tralas, jūrinis užmetamasis tinklas ar panašus velkamasis žvejybos įrankis, kurio tralo maišas ir prailginamoji dalis pagaminti iš mazginio rombinių akių tinklinio audeklo, kurio akys pasuktos 90° kampu, kad tinklo gijos būtų įtemptos lygiagrečiai tinklo vilkimo krypčiai;

38) BACOMA išplaukimo langas– iš bemazgio kvadratinių akių tinklinio audeklo sukonstruota ir į viršutinę tralo maišo plokštę įterpta išėjimo plokštė, kurios apatinis kraštas baigiasi ne daugiau kaip per keturias akis nuo tralo maišo raiščio;

39) sietinis tinklas– palei visą krevečių tralo apskritimo ilgį prieš tralo maišą arba ilginamąją dalį tvirtinamas kūgio formos tinklinio audeklo gabalas, kurio viršūnė prikabinama prie krevečių tralo apatinės dalies. Sietinio tinklo ir tralo maišo susijungimo vietoje išpjaunama išėjimo anga, pro kurią gali išplaukti tam tikrų rūšių gyvūnai ar pavieniai gyvūnai, kurie yra per dideli, kad pralįstų per sietą, o krevetės gali pralįsti per sietą ir patekti į tralo maišą;

40) plotis– šlapio ir statmenai plūduriuojančiam lynui ištiesto tinklo akių (įskaitant mazgus) aukščio suma;

41) panardinimo trukmė– laikotarpis nuo žvejybos įrankio pirmojo įleidimo į vandenį iki visiško jo ištraukimo į žvejybos laivą;

42) žvejybos įrankio stebėsenos jutiklis– nuotolinis elektroninis jutiklis, kuris yra pritvirtintas prie žvejybos įrankio, kad būtų galima stebėti pagrindinius veiklos parametrus, pvz., atstumą tarp tralo angų ar laimikio kiekį;

43) gramzdinamoji ūda– ūda su kabliukais su jauku, gramzdinama papildomais svoriais siekiant padidinti grimzdimo spartą ir taip sumažinti ūdos prieinamumo jūrų paukščiams trukmę;

44) akustinis atgrasomasis prietaisas– garso signalus skleidžiantis prietaisas, skirtas gyvūnams, pvz., jūrų žinduoliams, atbaidyti nuo žvejybos įrankių;

45) paukščių baidymo lynas– jūrų paukščiams nuo kabliukų atbaidyti skirtas lynas su baidjuostėmis, ištempiamas nuo aukštai žvejybos laivų laivagalyje esančio taško tuo metu, kai į vandenį panardinami kabliukai su jauku;

46) tiesioginis išteklių atkūrimas– atrinktų rūšių gyvų laukinių gyvūnų paleidimas vandenyse, kuriuose jie aptinkami natūraliomis sąlygomis, kad jiems natūraliai veisiantis vandens aplinkoje padidėtų individų, kuriuos galima gaudyti, skaičius ir (arba) natūraliai pasipildytų jų populiacija;

47) perkėlimas– procesas, kai žmonės rūšį specialiai transportuoja ir paleidžia įsitvirtinusių tos rūšies populiacijų teritorijose;

48) selektyvumo veiksmingumo rodikliai– orientacinė priemonė, skirta stebėti laikui bėgant daromą pažangą siekiant BŽP tikslo kuo labiau sumažinti nepageidaujamą laimikį;

49) žeberklinis šautuvas– pneumatinis arba mechaninis rankinis šautuvas žeberklui iššauti povandeninės žvejybos tikslais;

50) optimalų selektyvumą užtikrinantis ilgis (Lopt)– patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose pateiktas vidutinis sugauto individo ilgis, kuriam esant užtikrinamas optimalus ištekliaus individų augimas.

II SKYRIUS

BENDROSIOS TECHNINĖS PRIEMONĖS

1 SKIRSNIS

Draudžiami žvejybos įrankiai ir jų naudojimo būdai

7 straipsnis

Draudžiami žvejybos įrankiai ir metodai

1. Draudžiama žvejoti ar rinkti jūrų gyvūnus taikant šiuos metodus:

a)	nuodingąsias, svaiginamąsias ar ėsdinančias medžiagas,

b)	elektros srovę, išskyrus elektroimpulsinį tralą, kurį leidžiama naudoti tik laikantis konkrečių V priedo D dalies nuostatų;

c)	sprogmenis,

d)	pneumatinius kūjus ar kitus mušamuosius įrankius,

e)	velkamuosius įtaisus raudoniesiems ar kitų rūšių koralams arba koralams giminingiems organizmams rinkti,

f)	kryžmą įrankį (šv. Andriaus kryžių) ir panašius griebtuvus, visų pirma raudoniesiems ar kitų rūšių koralams arba koralams giminingų rūšių gyvūnams rinkti,

g)	bet kokios rūšies svaidomąsias priemones, išskyrus svaidomąsias priemones, naudojamas į gaudykles įplaukusiems ar įstrigusiems tunams užmušti, rankinius žeberklus ir žeberklinius šautuvus, naudojamus vykdant mėgėjų žvejybos veiklą be akvalango nuo saulėtekio iki saulėlydžio.

2. Nepaisant 2 straipsnio, šis straipsnis taikomas Sąjungos laivams tarptautiniuose vandenyse ir trečiųjų valstybių vandenyse, išskyrus atvejus, kai daugiašalių žvejybos organizacijų priimtose, pagal dvišalius ar daugiašalius susitarimus arba trečiosios valstybės priimtose taisyklėse yra konkrečiai nustatyta kitaip.

2 SKIRSNIS

Bendrieji žvejybos įrankių ir jų naudojimo sąlygų apribojimai

8 straipsnis

Bendrieji velkamųjų žvejybos įrankių naudojimo apribojimai

1. V–XI priedų tikslu velkamojo žvejybos įrankio tinklo akių dydis, kaip išdėstyta tuose prieduose, – bet kokios tralo maišo arba prailginamosios dalies, turimų žvejybos laive ir pritvirtintų ar tinkamų pritvirtinti prie bet kokių velkamųjų tinklų, mažiausias akių dydis. Ši dalis netaikoma tinkliniams įtaisams, kurie naudojami žvejybos įrankio stebėsenos jutikliams pritvirtinti arba kurie naudojami kartu su žuvų ir vėžlių nepraleidžiančiais įtaisais. Deleguotajame akte, priimtame pagal 15 straipsnį, gali būti numatyta kitų nukrypti leidžiančių nuostatų, siekiant gerinti tam tikro dydžio ar rūšies jūrų gyvūnų atranką.

2. Dragoms 1 dalis netaikoma. Tačiau bet kurio reiso metu, jeigu laive turima dragų, taikomos šios nuostatos:

a)	draudžiama perkrauti jūrų gyvūnus;

b)	Baltijos jūroje draudžiama laikyti laive arba iškrauti bet kokį kiekį jūrų gyvūnų, jeigu bent 85 % tų gyvūnų gyvojo svorio nesudaro moliuskai ir (arba) Furcellaria lumbricalis;

c)	visuose kituose jūrų baseinuose, išskyrus Viduržemio jūroje, kurios atveju taikomas Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 13 straipsnis, draudžiama laikyti laive arba iškrauti bet kokį kiekį jūrų gyvūnų, jeigu bent 95 % tų gyvūnų gyvojo svorio nesudaro dvigeldžiai moliuskai, pilvakojai ar pintys.

Šios dalies b punktas netaikomas netyčiniam tų rūšių, kurioms taikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį, laimikiui. Toks netyčinis laimikis iškraunamas ir įskaitomas į kvotas.

3. Jeigu žvejybos laivas vienu metu traukia daugiau nei vieną tinklą arba jeigu tą tinklą traukia daugiau nei vienas žvejybos laivas, kiekvieno tinklo akių nominalus dydis turi būti vienodas. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 15 straipsnį ir laikantis 29 straipsnio, kuriuo nukrypstama nuo šios dalies, kai kelių tinklų, kurių akių dydis skiriasi, naudojimas jūrų biologinių išteklių išsaugojimui duoda tokios naudos, kuri yra bent jau lygiavertė naudai, gaunamai taikant esamus žvejybos metodus.

4. Draudžiama naudoti bet kokį įtaisą, kuriuo užtveriamos ar kitaip faktiškai sumažinamos tralo maišo ar bet kurios velkamojo žvejybos įrankio dalies tinklo akys, taip pat turėti laive bet kokį įtaisą, kuris konkrečiai skirtas tam tikslui. Šia dalimi neatmetama galimybė naudoti nustatytus įtaisus, skirtus velkamojo įrankio nusidėvėjimui mažinti ir šiam įrankiui stiprinti arba sugautų gyvūnų išsprūdimui iš velkamųjų žvejybos įrankių priekinės dalies didinti arba riboti.

5. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios 4 dalyje nurodytų tralo maišų ir įtaisų specifikacijų rengimo taisyklės. Tie įgyvendinimo aktai grindžiami geriausiomis turimomis mokslinėmis bei techninėmis rekomendacijomis ir juose gali būti apibrėžiami šie elementai:

a)	gijų storio apribojimai;

b)	tralo maišų apskritimo ilgio apribojimai;

c)	tinklinių audeklų naudojimo apribojimai;

d)	tralo maišų struktūra ir tvirtinimas;

e)	leidžiami naudoti įtaisai, skirti nusidėvėjimui mažinti, ir

f)	leidžiami naudoti įtaisai, skirti sugautų gyvūnų išsprūdimui iš tinklo riboti.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 30 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

9 straipsnis

Bendrieji statomųjų tinklų ir dreifuojančiųjų tinklų naudojimo apribojimai

1. Draudžiama laive laikyti arba naudoti vieną ar daugiau dreifuojančiųjų tinklų, kurių individualus ar bendras ilgis yra daugiau kaip 2,5 km.

2. Draudžiama dreifuojančiuosius tinklus naudoti III priede nurodytų rūšių žuvims žvejoti.

3. Nepaisant 1 dalies, Baltijos jūroje draudžiama laive laikyti arba naudoti bet kokius dreifuojančiuosius tinklus.

4. Draudžiama statomuosius dugninius žiauninius tinklus, pinkliuosius tinklus ir sieninius tinklus naudoti šių rūšių gyvūnams žvejoti:

a)	ilgapelekiams tunams (Thunnus alalunga),

b)	paprastiesiems tunams (Thunnus thynnus),

c)	atlantiniams jūriniams karšiams (Brama brama),

d)	paprastosioms durklažuvėms (Xiphias gladius),

e)	šių rūšių ar šeimų rykliams: Hexanchus griseus, Cetorhinus maximus, visų rūšių Alopiidae, Carcharhinidae, Sphyrnidae, Isuridae, Lamnidae.

5. Nukrypstant nuo 4 dalies, atsitiktinį toje dalyje nurodytų ryklių rūšių ne daugiau kaip trijų egzempliorių laimikį galima laikyti laive arba iškrauti, jei tai nėra pagal Sąjungos teisę saugomos rūšys.

6. Statomuosius dugninius žiauninius tinklus, pinkliuosius tinklus ir sieninius tinklus draudžiama statyti tose vietose, kurių gylis, nurodytas jūrlapyje, yra didesnis kaip 200 m.

7. Nepaisant šio straipsnio 6 dalies:

a)	kai jūrlapyje nurodytas gylis yra 200–600 m, taikomos V priedo C dalies 6.1 punkte, VI priedo C dalies 9.1 punkte ir VII priedo C dalies 4.1 punkte nustatytos konkrečios nukrypti leidžiančios nuostatos;

b)	statyti statomuosius dugninius žiauninius tinklus, pinkliuosius tinklus ir sieninius tinklus tose vietose, kurių gylis, nurodytas jūrlapyje, yra didesnis kaip 200 m, leidžiama Viduržemio jūroje.

3 SKIRSNIS

Pažeidžiamų rūšių ir buveinių apsauga

10 straipsnis

Žuvų ir jūrinių bestuburių, kuriuos žvejoti draudžiama, rūšys

1. Draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti arba iškrauti Direktyvos 92/43/EEB IV priede nurodytų rūšių žuvis ar jūrinius bestuburius, išskyrus atvejus, kai pagal tos Direktyvos 16 straipsnį leidžiama taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas.

2. Be 1 dalyje nurodytų rūšių Sąjungos laivams draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti, iškrauti, sandėliuoti, parduoti, demonstruoti ar siūlyti parduoti I priede nurodytas arba kitais Sąjungos teisės aktais draudžiamas žvejoti rūšis.

3. Jei 1 ir 2 dalyse nurodytų rūšių organizmai sužvejojami atsitiktinai, jų negalima sužaloti ir sužvejoti egzemplioriai nedelsiant paleidžiami atgal į jūrą, išskyrus atsitiktinai nužudytų egzempliorių mokslinių turimų tikslais pagal taikytiną Sąjungos teisę.

4. Komisijai pagal 29 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktais siekiant iš dalies pakeisti I priede nustatytą sąrašą, jeigu, remiantis geriausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, nustatoma, kad tą sąrašą būtina iš dalies pakeisti.

5. Pagal šio straipsnio 4 dalį priimtomis priemonėmis siekiama įgyvendinti 4 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą uždavinį ir jomis gali būti atsižvelgiama į tarptautinius susitarimus dėl pažeidžiamų rūšių apsaugos.

11 straipsnis

Jūrų žinduolių, jūrų paukščių ir jūrų roplių laimikis

1. Draudžiama gaudyti, laikyti laive, perkrauti arba iškrauti Direktyvos 92/43/EEB II ir IV prieduose nurodytus jūrų žinduolius ar jūrų roplius, taip pat tų rūšių jūrų paukščius, kuriems taikoma Direktyva 2009/147/EB.

2. Sugautų 1 dalyje nurodytų rūšių gyvūnų negalima sužaloti ir jie nedelsiant paleidžiami.

3. Nepaisant 1 ir 2 dalių nuostatų, laikyti laive, perkrauti ar iškrauti atsitiktinai sugautus 1 dalyje nurodytų rūšių jūrų gyvūnų egzempliorius leidžiama, jeigu tai būtina siekiant padėti atskiriems gyvūnams išgyti ir atsitiktinai nužudytų gyvūnų egzempliorių mokslinių tyrimų tikslais, jeigu atitinkamos kompetentingos nacionalinės institucijos kuo greičiau po sugavimo ir pagal taikytiną Sąjungos teisę apie tai buvo iš anksto išsamiai informuotos.

4. Remdamosi geriausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, valstybės narės gali su jos vėliava plaukiojantiems laivams nustatyti poveikio švelninimo priemones arba tam tikrų žvejybos įrankių naudojimo apribojimus. Tokios priemonės turi padėti kuo labiau sumažinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų rūšių gyvūnų laimikį ir, jeigu įmanoma, užtikrinti, kad tokie gyvūnai iš viso nebūtų sugaunami, ir jos turi būti suderinamos su Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje nustatytais tikslais ir būti bent tokios pat griežtos kaip pagal Sąjungos teisę taikytinos techninės priemonės.

5. Pagal šio straipsnio 4 dalį priimtomis priemonėmis siekiama įgyvendinti 4 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą uždavinį. Valstybės narės kontrolės tikslais informuoja kitas atitinkamas valstybes nares apie pagal šio straipsnio 4 dalį priimtas nuostatas. Taip pat jos viešai skelbia atitinkamą informaciją apie tokias priemones.

12 straipsnis

Pažeidžiamų buveinių, įskaitant pažeidžiamas jūrų ekosistemas, apsauga

1. Draudžiama II priede nurodytus žvejybos įrankius naudoti tame priede nustatytuose atitinkamuose rajonuose.

2. Jeigu geriausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis rekomenduojama iš dalies pakeisti II priede nustatytų rajonų sąrašą, Komisijai vadovaujantis šio reglamento 29 straipsniu ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/201311 straipsnio 2 ir 3 dalis suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant atitinkamai iš dalies pakeisti II priedą. Priimdama tokius pakeitimus, Komisija ypatingą dėmesį skiria žvejybos veiklos perkėlimo į kitus pažeidžiamus rajonus neigiamo poveikiui švelninimui.

3. Jeigu 1 dalyje nurodytos buveinės arba kitos pažeidžiamos buveinės, įskaitant pažeidžiamas jūrų ekosistemas, yra vandenyse, į kuriuos valstybė narė turi suverenias teises arba kurie priklauso jos jurisdikcijai, Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 11 straipsnyje nustatyta tvarka ši valstybė narė gali nustatyti žvejybos draudimo rajonus arba kitas išsaugojimo priemones tokioms buveinėms apsaugoti. Tokios priemonės turi būti suderinamos su Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje nustatytais tikslais ir būti bent tokios pat griežtos kaip pagal Sąjungos teisę taikytinos priemonės.

4. Pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis priimtomis priemonėmis turi būti siekiama įgyvendinti 4 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytą uždavinį.

4 SKIRSNIS

Mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai dydžiai

13 straipsnis

Mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai dydžiai

1. Šio reglamento V–X priedų A dalyse nurodyti jūrų gyvūnų rūšių mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai dydžiai taikomi siekiant šių tikslų:

a)	užtikrinti jūrų gyvūnų jauniklių apsaugą pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 11 ir 12 dalis;

b)	nustatyti žuvų išteklių atkūrimo rajonus pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 8 straipsnį;

c)	nustatyti mažiausius prekybinius dydžius pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1379/2013 (29) 47 straipsnio 2 dalį.

2. Jūrų gyvūno dydis matuojamas pagal IV priedą.

3. Tais atvejais, kai numatytas daugiau kaip vienas jūrų gyvūnų dydžio matavimo metodas, egzemplioriaus dydis nelaikomas mažesniu už mažiausią išteklių išsaugojimą užtikrinantį orientacinį dydį, jeigu pagal bet kurį iš tų metodų išmatuotas jo dydis yra ne mažesnis už mažiausią išteklių išsaugojimą užtikrinantį orientacinį dydį.

4. Omarus, langustus ir dvigeldžius bei pilvakojus moliuskus, priklausančius kuriai nors rūšiai, kurios atžvilgiu V, VI arba VII prieduose yra nustatytas mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis, laikyti laive ir iškrauti galima tik neišdarinėtus.

5 SKIRSNIS

Laimikio išmetimo į jūrą mažinimo priemonės

14 straipsnis

Bandomieji projektai siekiant išvengti nepageidaujamo laimikio

1. Nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 14 straipsniui, valstybės narės gali vykdyti bandomuosius projektus, kuriais siekiama ištirti būdus, kaip išvengti nepageidaujamo laimikio, kuo labiau jį sumažinti ir užtikrinti, kad jo iš viso nebūtų sužvejojama. Vykdant tuos bandomuosius projektus atsižvelgiama į atitinkamų patariamųjų tarybų nuomones ir tie projektai turi būti pagrįsti geriausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis.

2. Jeigu, remiantis tų bandomųjų tyrimų rezultatais ar kitomis mokslinėmis rekomendacijomis, nustatoma, kad nepageidaujamas laimikis yra didelis, atitinkamos valstybės narės stengiasi pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 19 straipsnį nustatyti technines priemones tam nepageidaujamam laimikiui sumažinti.

III SKYRIUS

REGIONALIZAVIMAS

15 straipsnis

Regioninės techninės priemonės

1. Regioniniu lygmeniu taikomos techninės priemonės nustatytos šiuose prieduose:

a)	V priede – Šiaurės jūroje taikomos priemonės;

b)	VI priede – šiaurės vakarų vandenyse taikomos priemonės;

c)	VII priede – pietvakarių vandenyse taikomos priemonės;

d)	VIII priede – Baltijos jūroje taikomos priemonės;

e)	IX priede – Viduržemio jūroje taikomos priemonės;

f)	X priede – Juodojoje jūroje taikomos priemonės;

g)	XI priede – Sąjungos vandenyse Indijos vandenyne ir vakarinėje Atlanto vandenyno dalyje taikomos priemonės;

h)	XIII priede – pažeidžiamų rūšių atžvilgiu taikomos priemonės.

2. Siekiant atsižvelgti į regioninius atitinkamos rūšies žvejybos ypatumus, pagal šio reglamento 29 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos, papildomos, panaikinamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose prieduose išdėstytos techninės priemonės arba leidžiama nuo jų nukrypti, be kita ko, įgyvendinant įpareigojimą iškrauti laimikį Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 5 ir 6 dalių kontekste. Komisija priima tokius deleguotuosius aktus remdamasi bendra rekomendacija, pateikiama pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį ir pagal atitinkamus šio reglamento III skyriaus straipsnius.

3. Šių deleguotųjų aktų priėmimo tikslu tiesioginių valdymo interesų turinčios valstybės narės bendras rekomendacijas pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1 dalį pirmą kartą turi pateikti ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo šio reglamento 31 straipsnio 1 dalyje nurodytos ataskaitos pateikimo dienos ir po to – per 18 mėnesių nuo kiekvienos tokios ataskaitos pateikimo dienos. Be to, tokias rekomendacijas jos gali pateikti ir, jų manymu, būtinais atvejais.

4. Pagal šio straipsnio 2 dalį priimtomis techninėmis priemonėmis:

a)	siekiama įgyvendinti šio reglamento 3 ir 4 straipsniuose nustatytus tikslus ir uždavinius,

b)	siekiama įgyvendinti kituose atitinkamuose Sąjungos aktuose, priimtuose BŽP srityje, visų pirma Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 ir 10 straipsniuose nurodytuose daugiamečiuose planuose, nustatytus tikslus ir įvykdyti minėtuose aktuose nustatytas sąlygas;

c)	atsižvelgiama į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 3 straipsnyje nustatytus gero valdymo principus,

jūrų biologinių išteklių išsaugojimui suteikiama bent tokios naudos, kuri būtų bent jau lygiavertė naudai, gaunamai taikant 1 dalyje nurodytas priemones, visų pirma kiek tai susiję su naudojimo modeliais ir numatytu pažeidžiamų rūšių ir buveinių apsaugos lygiu. Taip pat turi būti atsižvelgiama į potencialų žvejybos veiklos poveikį jūrų ekosistemai.

5. Dėl sąlygų, susijusių su 27 straipsnyje ir V–XI priedų B dalyse nustatytomis tinklo akių dydžio specifikacijomis, taikymo neturi pablogėti 2019 m. rugpjūčio 14 d. galiojantys selektyvumo standartai (visų pirma neturi išaugti jauniklių laimikis), ir jomis siekiama užtikrinti, kad būtų įgyvendinti 3 ir 4 straipsniuose nustatyti tikslai ir uždaviniai.

6. Bendrose rekomendacijose, pateikiamose 2 dalyje nurodytų priemonių priėmimo tikslu, valstybės narės pateikia mokslinių įrodymų šių priemonių priėmimui pagrįsti.

7. Komisija gali pareikalauti, kad 2 dalyje nurodytas bendras rekomendacijas įvertintų ŽMTEK.

16 straipsnis

Žvejybos įrankių selektyvumas pagal rūšį ir dydį

Bendroje rekomendacijoje, pateikiamoje siekiant priimti 15 straipsnio 2 dalyje nurodytas priemones, susijusias su žvejybos įrankių selektyvumo pagal dydį ir rūšį charakteristikomis, pateikiami moksliniai įrodymai, iš kurių matyti, kad tomis priemonėmis užtikrinamos selektyvumo charakteristikos konkrečių rūšių ar rūšių derinių atžvilgiu yra bent jau lygiavertės toms, kurios užtikrinamos V–X priedų B dalyse ir XI priedo A dalyje nustatytais žvejybos įrankiais.

17 straipsnis

Žvejybos draudimo ar ribojimo siekiant apsaugoti jauniklių ir neršiančias santalkas rajonai

Bendroje rekomendacijoje, pateikiamoje siekiant priimti 15 straipsnio 2 dalyje nurodytas priemones, susijusias su V–VIII ir X priedų C dalimis ir XI priedo B dalimi, arba nustatyti naujus žvejybos draudimo ar ribojimo rajonus, pateikiami tokie su tais žvejybos draudimo ar ribojimo rajonais susijusios informacijos elementai:

a)	žvejybos draudimo tikslas;

b)	žvejybos draudimo geografinė sritis ir trukmė;

c)	konkrečių žvejybos įrankių naudojimo apribojimai ir

d)	kontrolės ir stebėsenos priemonės.

18 straipsnis

Mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai dydžiai

Bendra rekomendacija, pateikiama siekiant priimti 15 straipsnio 2 dalyje nurodytas priemones, susijusias su V–X priedų A dalimis, paisoma tikslo užtikrinti jūrų gyvūnų jauniklių apsaugą.

19 straipsnis

Draudimas žvejoti realiuoju laiku ir reikalavimo plaukti į kitą žvejybos rajoną nuostatos

1. Bendroje rekomendacijoje, pateikiamoje siekiant priimti 15 straipsnio 2 dalyje nurodytas priemones, susijusias su draudimo žvejoti realiuoju laiku nustatymu siekiant užtikrinti pažeidžiamų rūšių arba jauniklių arba neršiančių žuvų ar jūrinių bestuburių santalkų apsaugą, pateikiami šie informacijos elementai:

a)	žvejybos draudimų geografinė sritis ir trukmė;

b)	rūšis ir ribinės vertės, dėl kurių nustatomas draudimas;

c)	informacija apie labai selektyvių žvejybos įrankių naudojimą, kad būtų leidžiama įplaukti į rajonus, kuriuose priešingu atveju žvejyba draudžiama, ir

d)	kontrolės ir stebėsenos priemonės.

2. Bendroje rekomendacijoje, pateikiamoje siekiant priimti 15 straipsnio 2 dalyje nurodytas priemones, susijusias su reikalavimo plaukti į kitą žvejybos rajoną nuostatomis, nurodoma:

a)	rūšis ir ribinės vertės, dėl kurių atsiranda pareiga plaukti į kitą žvejybos rajoną,

b)	atstumas, kuriuo laivas turėtų nutolti nuo ankstesnių žvejybos koordinačių.

20 straipsnis

Naujoviški žvejybos įrankiai

1. Bendroje rekomendacijoje, pateikiamoje siekiant priimti 15 straipsnio 2 dalyje nurodytas priemones, susijusias su naujoviškų žvejybos įrankių naudojimu konkrečiame jūrų baseine, pateikiamas tikėtino tokių žvejybos įrankių naudojimo poveikio tikslinėms rūšims ir pažeidžiamoms rūšims bei buveinėms vertinimas. Susijusios valstybės narės renka tokiam vertinimui atlikti būtinus atitinkamus duomenis.

2. Naujoviškų žvejybos įrankių neleidžiama naudoti, jeigu iš 1 dalyje nurodytų vertinimų rezultatų matyti, kad juos naudojant bus daromas didelis neigiamas poveikis pažeidžiamoms buveinėms ir netikslinėms rūšims.

21 straipsnis

Gamtos išsaugojimo priemonės

Bendroje rekomendacijoje, pateikiamoje siekiant priimti 15 straipsnio 2 dalyje nurodytas priemones, susijusias su pažeidžiamų rūšių ir buveinių apsauga, visų pirma gali būti:

a)	remiantis geriausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, nustatyti pažeidžiamų rūšių ir buveinių, kurioms dėl žvejybos veiklos atitinkamame regione kyla didžiausias pavojus, sąrašai;

b)	apibrėžtas papildomų ar alternatyvių nurodytosioms XIII priede priemonių naudojimas siekiant kuo labiau sumažinti 11 straipsnyje nurodytų rūšių atsitiktinį laimikį;

c)	pateikiama informacija apie esamų poveikio švelninimo priemonių ir stebėsenos priemonių veiksmingumą;

d)	nustatyta, kokiomis priemonėmis būtų kuo labiau sumažintas žvejybos įrankių poveikis pažeidžiamoms buveinėms;

e)	nustatyti tam tikrų žvejybos įrankių naudojimo apribojimai arba nustatytas visiškas draudimas naudoti tam tikrus žvejybos įrankius rajone, kuriame tokie žvejybos įrankiai kelia grėsmę 10 ir 11 straipsniuose nurodytų rūšių arba kitų pažeidžiamų buveinių išsaugojimo būklei tame rajone.

22 straipsnis

Regioninės priemonės, taikomos pagal laikinuosius laimikio išmetimo į jūrą mažinimo planus

1. Teikdamos bendras rekomendacijas techninių priemonių nustatymo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 6 dalyje nurodytuose laikinuosiuose laimikio išmetimo į jūrą mažinimo planuose tikslu, valstybės narės gali į tas rekomendacijas įtraukti, inter alia, šiuos elementus:

a)	žvejybos įrankių specifikacijas ir jų naudojimą reglamentuojančias taisykles;

b)	žvejybos įrankių pakeitimų specifikacijas arba informaciją apie selektyvumui pagal dydį ar rūšį pagerinti naudojamus selektyvumo užtikrinimo įtaisus;

c)	tam tikrų žvejybos įrankių naudojimo ir žvejybos veiklos tam tikruose rajonuose ar tam tikrais laikotarpiais apribojimus ar draudimus;

d)	mažiausius išteklių išsaugojimą užtikrinančius orientacinius dydžius;

e)	nukrypti leidžiančias nuostatas, patvirtintas remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 4 dalimi.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis priemonėmis siekiama įgyvendinti 3 straipsnyje nustatytus tikslus, visų pirma užtikrinti jauniklių, neršiančių žuvų ar jūrinių bestuburių santalkų apsaugą.

23 straipsnis

Laimikio ir į jūrą išmetamų kiekių išsamios dokumentacijos bandomieji projektai

1. Komisijai pagal šio reglamento 29 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas apibūdinant bandomuosius projektus, kuriais plėtojama išsamios laimikio ir į jūrą išmetamų kiekių dokumentacijos sistema, grindžiama išmatuojamais tikslais ir uždaviniais, siekiant užtikrinti rezultatais grindžiamą žuvininkystės valdymą.

2. Vykdant 1 dalyje nurodytus bandomuosius projektus, galima leisti konkrečiame rajone ne ilgiau kaip vienus metus nukrypti nuo V–XI priedų B dalyse nustatytų priemonių, jeigu galima įrodyti, kad tokiais bandomaisiais projektais prisidedama prie 3 ir 4 straipsniuose nustatytų tikslų ir uždavinių pasiekimo, ypač kad jais siekiama gerinti konkretaus žvejybos įrankio arba atitinkamos praktikos selektyvumą arba kitaip sumažinamas šio įrankio ar praktikos daromas poveikis aplinkai. Tą vienų metų laikotarpį galima pratęsti dar vieniems metams, laikantis tų pačių sąlygų. Bandomuosiuose projektuose gali dalyvauti ne daugiau kaip 5 % tos pačios specializacijos laivų iš vienos valstybės narės.

3. Teikdamos bendras rekomendacijas dėl 1 dalyje nurodytų bandomųjų projektų nustatymo, valstybės narės pateikia mokslinių duomenų šių projektų patvirtinimui pagrįsti. ŽMTEK įvertina tas bendras rekomendacijas ir vertinimo rezultatus paskelbia viešai. Per šešis mėnesius nuo projekto užbaigimo valstybės narės pateikia Komisijai ataskaitą, kurioje pateikia rezultatus, įskaitant išsamų selektyvumo ir kitų poveikio aplinkai pokyčių įvertinimą.

4. ŽMTEK įvertina 3 dalyje nurodytą ataskaitą. Jei įvertinama, kad naudojant naują įrankį ar taikant naują praktiką buvo teigiamai prisidėta prie 2 dalyje nurodyto tikslo pasiekimo, Komisija gali pagal SESV pateikti pasiūlymą dėl to įrankio naudojimo ar praktikos taikymo išplėtimo. ŽMTEK atlikto vertinimo rezultatai skelbiami viešai.

5. Komisijai pagal 29 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentą papildomas nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodytos laimikio ir į jūrą išmetamų kiekių išsamios dokumentacijos sistemos technines specifikacijas.

24 straipsnis

Įgyvendinimo aktai

1. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos:

a)	prie V–IX priedų B dalyse nustatyto žvejybos įrankio tvirtinamų įtaisų, kuriais užtikrinamas selektyvumas, specifikacijos;

b)	išsamios taisyklės dėl V priedo D dalyje aprašytų žvejybos įrankių specifikacijų, susijusios su įrankių konstrukcijos apribojimais ir kontrolės bei stebėsenos priemonėmis, kurias turi patvirtinti vėliavos valstybė narė;

c)	išsamios taisyklės dėl kontrolės ir stebėsenos priemonių, kurias vėliavos valstybė narė turi nustatyti, kai naudojami V priedo C dalies 6 punkte, VI priedo C dalies 9 punkte ir VII priedo C dalies 4 punkte nurodyti žvejybos įrankiai;

d)	išsamios taisyklės dėl kontrolės ir stebėsenos priemonių, nustatytinų V priedo C dalies 2 punkte ir VI priedo C dalies 6 bei 7 punktuose nurodytų žvejybos draudimo ar ribojimo rajonų atžvilgiu;

e)	išsamios taisyklės dėl XIII priedo A dalyje nurodytų akustinių atgrasomųjų prietaisų signalo ir pritaikymo charakteristikų;

f)	išsamios taisyklės dėl XIII priedo B dalyje nurodytų paukščių baidymo lynų ir gramzdinamųjų ūdų projektavimo ir naudojimo;

g)	išsamios taisyklės dėl XIII priedo C dalyje nurodyto vėžlių nepraleidžiančio įtaiso specifikacijų rengimo taisyklės.

2. 1 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 30 straipsnio 2 dalies.

IV SKYRIUS

MOKSLINIAI TYRIMAI, TIESIOGINIS IŠTEKLIŲ ATKŪRIMAS IR PERKĖLIMAS

25 straipsnis

Moksliniai tyrimai

1. Šiame reglamente numatytos techninės priemonės netaikomos žvejybos operacijoms, vykdomoms mokslinių tyrimų tikslais, laikantis šių sąlygų:

a)	žvejybos operacijos vykdomos tik gavus vėliavos valstybės narės leidimą ir jos žinioje;

Komisija ir valstybė narė, kurios vandenyse, į kuriuos ji turi suverenias teises arba kurie priklauso jos jurisdikcijai, vykdomos žvejybos operacijos (pakrantės valstybė narė), apie ketinimą vykdyti tokias žvejybos operacijas informuojamos bent prieš dvi savaites, pateikiant išsamią informaciją apie dalyvausiančius laivus ir vykdytinus mokslinius tyrimus;

c)	žvejybos operacijas vykdantis laivas ar laivai turi turėti pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 7 straipsnį išduotą galiojantį žvejybos leidimą;

d)	pakrantės valstybės narės vėliavos valstybei narei adresuotu prašymu laivo kapitonas privalo žvejybos operacijų laikotarpiui paimti į laivą pakrantės valstybės narės stebėtoją, nebent tai neįmanoma dėl saugumo priežasčių;

komercinių laivų vykdomų žvejybos operacijų mokslinių tyrimų tikslais laikas yra ribotas. Jei komercinių laivų vykdomose žvejybos operacijose mokslinių tyrimų tikslais dalyvauja daugiau kaip šeši komerciniai laivai, vėliavos valstybė narė informuoja Komisiją bent prieš tris mėnesius ir, jei tikslinga, Komisija pasikonsultuoja su ŽMTEK norėdama gauti patvirtinimą, kad tokio lygio dalyvavimas moksliniu požiūriu yra pagrįstas; jei, remiantis ŽMTEK rekomendacija, tokio lygio dalyvavimas nelaikomas pagrįstu, atitinkama valstybė narė atitinkamai iš dalies pakeičia mokslinių tyrimų sąlygas;

f)	elektroimpulsinių tralų atveju mokslinius tyrimus vykdantys laivai privalo laikytis konkretaus mokslinio protokolo, kuris yra ICES ar ŽMTEK peržiūrėto ar patvirtinto mokslinių tyrimų plano dalis, taip pat vadovautis stebėsenos, kontrolės ir vertinimo sistema.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais sužvejotus jūrų gyvūnus galima parduoti, sandėliuoti, demonstruoti arba siūlyti parduoti, jeigu jie įskaitomi į kvotas pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 straipsnio 6 dalį, kai taikytina, ir:

a)	jie atitinka šio reglamento IV–X prieduose nustatytus mažiausius išteklių išsaugojimą užtikrinančius orientacinius dydžius arba

b)	jie yra parduodami ne tiesiogiai žmonėms vartoti, o kitais tikslais.

26 straipsnis

Tiesioginis išteklių atkūrimas ir perkėlimas

1. Šiame reglamente numatytos techninės priemonės netaikomos žvejybos operacijoms, vykdomoms tik tiesioginio jūrų gyvūnų išteklių atkūrimo ar perkėlimo tikslais, jeigu tos operacijos vykdomos gavus valstybės narės ar valstybių narių, turinčios (-ių) tiesioginių valdymo interesų, leidimą ir jos (jų) suteiktus įgaliojimus.

2. Jeigu tiesioginis išteklių atkūrimas ar perkėlimas vykdomas kitos valstybės narės ar valstybių narių vandenyse, Komisija ir visos tos valstybės narės apie ketinimą vykdyti tokias žvejybos operacijas informuojamos bent prieš 20 kalendorinių dienų.

V SKYRIUS

SĄLYGOS, SUSIJUSIOS SU TINKLO AKIŲ DYDŽIO SPECIFIKACIJOMIS

27 straipsnis

Sąlygos, susijusios su tinklo akių dydžio specifikacijomis

1. V–VIII prieduose nurodytos žvejojamos rūšies procentinės dalys laimikyje – maksimali leidžiamos rūšies procentinė dalis, kad būtų leidžiami tuose prieduose nustatyti konkretūs tinklo akių dydžiai. Tokios procentinės dalys nedaro poveikio įpareigojimui iškrauti laimikį pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnį.

2. Žvejojamos rūšies procentinė dalis laimikyje apskaičiuojama kaip visų po kiekvieno žvejybos reiso iškrautų jūrų biologinių išteklių gyvojo svorio dalis.

3. 2 dalyje nurodyta žvejojamos rūšies procentinė dalis laimikyje gali būti apskaičiuojama remiantis viena arba keliomis reprezentatyviosiomis imtimis.

4. Šio straipsnio tikslais ekvivalentinis viso norveginio omaro svoris apskaičiuojamas norveginio omaro uodegėlių svorį dauginant iš trijų.

5. Valstybės narės su jų vėliava plaukiojantiems laivams gali išduoti žvejybos leidimus pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 7 straipsnį, kai tie laivai vykdo žvejybos veiklą žvejodami V–XI prieduose nustatyto konkretaus dydžio akių tinklais. Tokie leidimai gali būti sustabdyti arba panaikinti, jei nustatoma, kad laivas neįvykdė reikalavimo dėl nustatytų žvejojamos rūšies procentinių dalių laimikyje, numatytų V–VIII prieduose.

6. Šiuo straipsniu nedaromas poveikis Reglamentui (EB) Nr. 1224/2009.

7. Komisijai pagal 15 straipsnį ir laikantis 29 straipsnio suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais V–X priedų B dalyse ir XI priedo A dalyje nurodytų rūšių atžvilgiu būtų tiksliau apibrėžtas terminas „specializuotoji žvejyba“. Šiuo tikslu tiesioginių valdymo interesų atitinkamos žvejybos atžvilgiu turinčios valstybės narės bendrų rekomendacijų pirmą kartą turi pateikti ne vėliau kaip 2020 m. rugpjūčio 15 d.

VI SKYRIUS

TECHNINĖS PRIEMONĖS NEAFC REGULIUOJAMAME RAJONE

28 straipsnis

Techninės priemonės NEAFC reguliuojamame rajone

Techninės priemonės, taikomos NEAFC reguliuojamame rajone, yra išdėstytos XII priede.

VII SKYRIUS

PROCEDŪRINĖS NUOSTATOS

29 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. Įgaliojimai priimti 2 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 4 dalyje, 12 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 2 dalyje, 23 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 27 straipsnio 7 dalyje ir 31 straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 2 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 4 dalyje, 12 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 2 dalyje, 23 straipsnio 1 ir 5 dalyse, 27 straipsnio 7 dalyje ir 31 straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 2 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 3 dalį, 10 straipsnio 4 dalį, 12 straipsnio 2 dalį, 15 straipsnio 2 dalį, 23 straipsnio 1 ir 5 dalis, 27 straipsnio 7 dalį ir 31 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

30 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas, įsteigtas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 47 straipsniu. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

31 straipsnis

Peržiūra ir ataskaitos pateikimas

1. Ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. ir vėliau kas trejus metus Komisija, remdamasi valstybių narių bei atitinkamų patariamųjų tarybų pateikta informacija ir vėliau ŽMTEK atliktu vertinimu, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Toje ataskaitoje įvertinama, kokiu mastu techninėmis priemonėmis prisidėta prie 3 straipsnyje nustatytų tikslų ir 4 straipsnyje nustatytų uždavinių įgyvendinimo regioniniu ir Sąjungos lygmenimis. Šioje ataskaitoje taip pat remiamasi ICES rekomendacijomis dėl padarytos pažangos ar naujoviškų žvejybos įrankių naudojimo poveikio. Ataskaitoje pateikiamos išvados dėl naudos ar neigiamo poveikio jūrų ekosistemoms, pažeidžiamoms buveinėms ir selektyvumui.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje ataskaitoje, inter alia, įvertinama, kaip techninėmis priemonėmis prisidėta prie išteklių naudojimo metodų optimizavimo, kaip nustatyta 3 straipsnio 2 dalies a punkte. Tuo tikslu į ataskaitą, be kitų elementų, kaip selektyvumo veiksmingumo rodiklis XIV priede išvardytų rūšių pagrindinių indikatorinių išteklių atžvilgiu gali būti įtrauktas optimalaus selektyvumo ilgis (Lopt), palyginti su kiekvienais į ataskaitą įtrauktais metais sužvejotų žuvų vidutiniu ilgiu.

3. Tais atvejais, kai, remiantis ta ataskaita, yra įrodymų, kad tikslai ir uždaviniai regioniniu lygmeniu nebuvo įgyvendinti, per dvylika mėnesių nuo 1 dalyje nurodytos ataskaitos pateikimo dienos to regiono valstybės narės pateikia planą, kuriame turi būti išdėstyta, kokių veiksmų reikia imtis siekiant prisidėti prie tų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo.

4. Komisija, remdamasi šia ataskaita, taip pat gali Europos Parlamentui ir Tarybai siūlyti būtinus šio reglamento pakeitimus. Komisijai pagal 15 straipsnį ir laikantis 29 straipsnio suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas XIV priede pateiktas rūšių sąrašas.

32 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 iš dalies keičiamas taip:

a)	3, 8–12, 14, 15, 16 ir 25 straipsniai išbraukiami;

b)	II, III ir IV priedai išbraukiami.

Nuorodos į išbrauktus straipsnius ir priedus laikomos nuorodomis į atitinkamas šio reglamento nuostatas.

33 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 pakeitimai

Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 IV antraštinės dalies IV skyrius iš dalies keičiamas taip:

a)	3 skirsnis išbraukiamas;

papildomas šiuo 4 skirsniu:

„4 skirsnis

Perdirbimas laive ir pelaginių žuvų žvejyba

54a straipsnis

Perdirbimas laive

1. Žvejybos laivuose draudžiama atlikti fizinį ar cheminį žuvies perdirbimą, susijusį su žuvų miltų, žuvų taukų ar panašių produktų gamyba, arba šiais tikslais perkrauti žuvų laimikį.

2. 1 dalis netaikoma:

a)	subproduktų perdirbimui arba perkrovimui arba

b)	surimių gamybai žvejybos laive.

54b straipsnis

Pelaginės žvejybos laivuose taikomi laimikio tvarkymo ir iškrovimo apribojimai

1. Pelaginės žvejybos laivuose, kurie atlantines skumbres, atlantines silkes ir paprastąsias staurides žvejoja Reglamento (ES) Nr. 1236/2010 3 straipsnio 2 dalyje apibrėžtame NEAFC konvencijos rajone, naudojamuose vandens skirtuvuose didžiausias atstumas tarp strypelių turi būti 10 mm.

Strypeliai turi būti privirinti. Jeigu vandens skirtuvas yra su angomis, o ne su strypeliais, angų skersmuo turi būti ne didesnis kaip 10 mm. Nuleidžiamuosiuose vamzdžiuose prieš vandens skirtuvą esančių angų skersmuo turi būti ne didesnis kaip 15 mm.

2. NEAFC konvencijos rajone žvejybos veiklą vykdantiems pelaginės žvejybos laivams draudžiama iš kaupiamųjų talpyklų ar atšaldyto jūros vandens (toliau AJV) talpyklų žuvis iškrauti žemiau jų vaterlinijos.

3. Pelaginės žvejybos laivų, kurie atlantines skumbres, atlantines silkes ir paprastąsias staurides žvejoja NEAFC konvencijos rajone, laimikio tvarkymo ir iškrovimo pajėgumų brėžinius, kuriuos yra patvirtinusios vėliavos valstybių narių kompetentingos institucijos, ir visus jų pakeitimus laivo kapitonas siunčia vėliavos valstybės narės kompetentingoms žuvininkystės institucijoms. Valstybės narės, su kurios vėliava laivai plaukioja, kompetentingos institucijos periodiškai tikrina pateiktų brėžinių tikslumą. Laive visą laiką laikomos brėžinių kopijos.

54c straipsnis

Automatinės rūšiavimo įrangos naudojimo apribojimai

1. Draudžiama žvejybos laive laikyti arba naudoti įrangą, kuria galima automatiškai rūšiuoti atlantines silkes, atlantines skumbres arba paprastąsias staurides pagal dydį arba lytį.

2. Tačiau tokią įrangą laikyti ir naudoti leidžiama, jeigu:

a)	laive tuo pačiu metu nelaikomi ir nenaudojami velkamieji žvejybos įrankiai, kurių tinklo akių dydis yra mažesnis nei 70 mm, arba vienas ar daugiau gaubiamųjų tinklų ar panašių žvejybos įrankių, arba

visas laimikis, kurį galima teisėtai laikyti laive:

i)	yra sandėliuojamas užšaldytas,

ii)	išrūšiuotos žuvys užšaldomos vos tik baigus jas rūšiuoti ir į jūrą nepaleidžiamos ir

iii)	įranga laive yra sumontuota ir išdėstyta taip, kad jūrų gyvūnus būtų galima nedelsiant užšaldyti ir būtų užkirstas kelias jų patekimui atgal į jūrą.

3. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalių, visi laivai, kuriems leidžiama žvejoti Baltijos jūroje, Beltų ar Zundo sąsiauriuose, gali turėti automatinę rūšiavimo įrangą Kategato sąsiauryje, jeigu pagal 7 straipsnį jiems yra išduotas žvejybos leidimas. Žvejybos leidime nustatomos rūšys, rajonai, laikotarpiai ir visos kitos privalomos sąlygos, taikomos laive naudojant ir laikant rūšiavimo įrangą.

4. Šis straipsnis netaikomas Baltijos jūrai.“

34 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 pakeitimas

Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 12 dalis pakeičiama taip:

„12. Rūšių, kurioms netaikomas 1 dalyje nurodytas įpareigojimas iškrauti laimikį, atveju sužvejoti mažesni nei nustatyto mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio gyvūnai nelaikomi laive, o nedelsiant paleidžiami į jūrą, išskyrus atvejus, kai jie naudojami kaip gyvas jaukas.“

35 straipsnis

Reglamento (ES) 2016/1139 pakeitimas

Reglamento (ES) 2016/1139 8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:

„1. Komisijai pagal šio reglamento 16 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, dėl šių techninių priemonių tiek, kiek joms netaikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1241 (*1):

(*1) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1224/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1380/2013, (ES) 2016/1139, (ES) 2018/973, (ES) 2019/472 ir (ES) 2019/1022 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 894/97, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2549/2000, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 812/2004 bei (EB) Nr. 2187/2005 (OL L 198, 2019 7 25, p. 105).“;"

b)	2 dalis pakeičiama taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis priemonėmis padedama siekti šio reglamento 3 straipsnyje nustatytų tikslų ir laikomasi Reglamento (ES) 2019/1241 15 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų.“

36 straipsnis

Reglamento (ES) 2018/973 pakeitimai

Reglamento (ES) 2018/973 9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:

(*2) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1224/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1380/2013, (ES) 2016/1139, (ES) 2018/973, (ES) 2019/472 ir (ES) 2019/1022 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 894/97, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2549/2000, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 812/2004 bei (EB) Nr. 2187/2005 (OL L 198, 2019 7 25, p. 105).“;"

b)	2 dalis pakeičiama taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis priemonėmis padedama siekti šio reglamento 3 straipsnyje nustatytų tikslų ir laikomasi Reglamento (ES) 2019/1241 15 straipsnio 4 dalies.“

37 straipsnis

Reglamento (ES) 2019/472 pakeitimas

Reglamento (ES) 2019/472 9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:

„1. Komisijai pagal šio reglamento 18 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, dėl šių techninių priemonių tiek, kiek joms netaikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1241 (*3):

(*3) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1224/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1380/2013, (ES) 2016/1139, (ES) 2018/973, (ES) 2019/472 ir (ES) 2019/1022 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 894/97, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2549/2000, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 812/2004 bei (EB) Nr. 2187/2005 (OL L 198, 2019 7 25, p. 105).“;"

b)	2 dalis pakeičiama taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis priemonėmis padedama siekti šio reglamento 3 straipsnyje nustatytų tikslų ir laikomasi Reglamento (ES) 2019/1241 15 straipsnio 4 dalies.“

38 straipsnis

Reglamento (ES) 2019/1022 pakeitimai

Reglamento (ES) 2019/1022 13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:

„1. Komisijai pagal šio reglamento 18 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant šias technines išteklių išsaugojimo priemones tiek, kiek joms netaikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1241 (*4):

(*4) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1224/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1380/2013, (ES) 2016/1139, (ES) 2018/973, (ES) 2019/472 ir (ES) 2019/1022 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 894/97, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2549/2000, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 812/2004 bei (EB) Nr. 2187/2005 (OL L 198, 2019 7 25, p. 105).“;"

b)	2 dalis pakeičiama taip: „2. 1 dalyje nurodytomis priemonėmis turi būti padedama siekti šio reglamento 3 straipsnyje nustatytų tikslų ir laikomasi Reglamento (ES) 2019/1241 15 straipsnio 4 dalies.“

39 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentai (EB) Nr. 894/97, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2549/2000, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 812/2004 ir (EB) Nr. 2187/2005 panaikinami.

Nuorodos į panaikintus reglamentus laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

40 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. birželio 20 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

A. TAJANI

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. CIAMBA

(1) OL C 389, 2016 10 21, p. 67.

(2) OL C 185, 2017 6 9, p. 82.

(3) 2019 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2019 m. birželio 13 d. Tarybos sprendimas.

(4) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(5) 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

(6) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

(7) 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).

(8) 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

(9) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(10) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(11) 1997 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 894/97 nustatantis tam tikras technines žuvininkystės išteklių apsaugos priemones (OL L 132, 1997 5 23, p. 1).

(12) 1998 m. kovo 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti (OL L 125, 1998 4 27, p. 1).

(13) 2000 m. lapkričio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2549/2000, nustatantis papildomas technines priemones menkių ištekliams atstatyti Airijos jūroje (ICES VIIa sektorius) (OL L 292, 2000 11 21, p. 5).

(14) 2002 m. vasario 12 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 254/2002, kuriuo nustatomos priemonės, 2002 m. taikytinos siekiant padėti atsinaujinti atlantinių menkių ištekliams Airijos jūroje (ICES VIIa kvadratas) (OL L 41, 2002 2 13, p. 1).

(15) 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 812/2004, nustatantis priemones dėl atsitiktinio banginių šeimos gyvūnų sugavimo žūklės rajonuose ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 88/98 (OL L 150, 2004 4 30, p. 12).

(16) 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1434/98 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 88/98 (OL L 349, 2005 12 31, p. 1).

(17) 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1626/94 (OL L 409, 2006 12 30, p. 11).

(18) 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1.).

(19) 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 bei panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007 (OL L 191, 2016 7 15, p. 1).

(20) 2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/973, kuriuo nustatomas Šiaurės jūros demersinių išteklių ir tų išteklių žvejybos daugiametis planas ir Šiaurės jūroje taikomo įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 676/2007 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1342/2008 (OL L 179, 2018 7 16, p. 1).

(21) 2019 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/472, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų vandenyse ir gretimuose vandenyse žvejojamų išteklių ir tų išteklių žvejybos planas, iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2016/1139 ir (ES) 2018/973 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007 ir (EB) Nr. 1300/2008 (OL L 83, 2019 3 25, p. 1).

(22) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas(ES) 2019/1022, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 508/2014 (OL L 172, 2019 6 26, p. 1).

(23) ICES (Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos) rajonai, kaip apibrėžta 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 218/2009 dėl valstybių narių, žvejojančių Šiaurės Rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (OL L 87, 2009 3 31, p. 70).

(24) CECAF (Rytų vidurio Atlantas arba FAO 34 pagrindinė žvejybos zona) zonos nurodytos, kaip apibrėžta 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 216/2009 dėl tam tikruose ne Šiaurės Atlanto rajonuose žvejojančių valstybių narių statistikos duomenų pateikimo apie nominalius sugavimus (OL L 87, 2009 3 31, p. 1).

(25) 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių (OL L 347, 2011 12 30, p. 44).

(26) 2010 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1236/2010, kuriuo nustatoma kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistema, taikytina Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonuose, ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2791/1999 (OL L 348, 2010 12 31, p. 17).

(27) Az Európai Parlament és a Tanács 1343/2011/EU rendelete (2011. december 13.) a GFCM (Földközi-tengeri Általános Halászati Bizottság) létrehozásáról szóló megállapodás hatálya alá tartozó területen folytatott halászattal kapcsolatos egyes rendelkezésekről és a földközi-tengeri halászati erőforrások fenntartható kiaknázásával kapcsolatos irányítási intézkedésekről szóló 1967/2006/EK tanácsi rendelet módosításáról (HL L 347., 2011.12.30., 44. o.).

(28) 2008 m. liepos 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 734/2008 dėl pažeidžiamų jūrų ekosistemų atviroje jūroje apsaugos nuo dugniniais žvejybos įrankiais daromo neigiamo poveikio (OL L 201, 2008 7 30, p. 8).

(29) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (OL L 354, 2013 12 28, p. 1).

V PRIEDAS

ŠIAURĖS JŪRA (1)

A DALIS

Mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai dydžiai

Rūšis	Šiaurės jūra
Atlantinės menkės (Gadus morhua)	35 cm
Juodadėmės menkės (Melanogrammus aeglefinus)	30 cm
Ledjūrio menkės (Pollachius virens)	35 cm
Sidabriniai polakai (Pollachius pollachius)	30 cm
Europinės jūrinės lydekos (Merluccius merluccius)	27 cm
Megrimai (Lepidorhombus spp.)	20 cm
Paprastieji jūrų liežuviai (Solea spp.)	24 cm
Jūrinės plekšnės (Pleuronectes platessa)	27 cm
Paparastieji merlangai (Merlangius merlangus)	27 cm
Paprastosios molvos (Molva molva)	63 cm
Melsvosios molvos (Molva dypterygia)	70 cm
Norveginiai omarai (Nephrops norvegicus)	Bendras ilgis 85 mm Karapakso ilgis 25 mm Norveginių omarų uodegėlės 46 mm
Atlantinės skumbrės (Scomber spp.)	30 cm (5)
Atlantinės silkės (Clupea harengus)	20 cm (5)
Paprastosios stauridės (Trachurus spp.)	15 cm (5)
Europiniai ančiuviai (Engraulis encrasicolus)	12 cm arba 90 vienetų viename kg (5)
Paprastieji vilkešeriai (Dicentrarchus labrax)	42 cm
Europinės sardinės (Sardina pilchardus)	11 cm (5)
Europiniai omarai (Homarus gammarus)	87 mm (karapakso ilgis)
Didieji voriniai krabai (Maja squinado)	120 mm
Karališkosios šukutės (Chlamys spp.)	40 mm
Didžiosios veneros (Ruditapes decussatus)	40 mm
Mažosios geldutės (Venerupis pullastra)	38 mm
Japoninės venerupės (Venerupis philippinarum)	35 mm
Geldutės (Venus verrucosa)	40 mm
Rudosios geldutės (Callista chione)	6 cm
Peileniai (Ensis spp.)	10 cm
Didžiosios spisulos (Spisula solida)	25 mm
Drugeniai (Donax spp.)	25 mm
Pailgosios geldutės (Pharus legumen)	65 mm
Paprastosios bukcinos (Buccinum undatum)	45 mm
Paprastieji aštuonkojai (Octopus vulgaris)	750 g
Dygliuotieji langustai (Palinurus spp.)	95 mm (karapakso ilgis)
Ilganosės rausvosios krevetės (Parapenaeus longirostirs)	22 mm (karapakso ilgis)
Paprastieji uoliniai krabai (Cancer pagurus)	140 mm (2) (3) (4)
Didžiosios šukutės (Pecten maximus)	100 mm
Atlantinės menkės (Gadus morhua)	30 cm
Juodadėmės menkės (Melanogrammus aeglefinus)	27 cm
Ledjūrio menkės (Pollachius virens)	30 cm
Sidabriniai polakai (Pollachius pollachius)	—
Europinės jūrinės lydekos (Merluccius merluccius)	30 cm
Megrimai (Lepidorhombus spp.)	25 cm
Paprastieji jūrų liežuviai (Solea spp.)	24 cm
Jūrinės plekšnės (Pleuronectes platessa)	27 cm
Paparastieji merlangai (Merlangius merlangus)	23 cm
Paprastosios molvos (Molva molva)	—
Melsvosios molvos (Molva dypterygia)	—
Norveginiai omarai (Nephrops norvegicus)	Bendras ilgis 105 mm Norveginių omarų uodegėlės 59 mm Karapakso ilgis 32 mm
Atlantinės skumbrės (Scomber spp.)	20 cm (5)
Atlantinės silkės (Clupea harengus)	18 cm (5)
Paprastosios stauridės (Trachurus spp.)	15 cm (5)
Europiniai omarai (Homarus gammarus)	Bendras ilgis 220 mm Karapakso ilgis 78 mm

B DALIS

Tinklo akių dydžiai

1. Pagrindiniai velkamųjų žvejybos įrankių tinklo akių dydžiai

1.1.

Nedarant poveikio įpareigojimui iškrauti laimikį, laivai turi naudoti tinklus, kurių akių dydis ne mažesnis kaip 120 mm arba ne mažesnis kaip 90 mm Skagerako ir Kategato sąsiauriuose (6).

1.2.

Nedarant poveikio įpareigojimui iškrauti laimikį ir nepaisant 1.1 punkto, Šiaurės jūroje ir Skagerako bei Kategato sąsiauriuose laivai gali naudoti toliau pateiktoje lentelėje nurodytus mažesnio akių dydžio tinklus, jeigu:

i)	laikomasi toje lentelėje išdėstytų susijusių sąlygų, o atlantinių menkių, juodadėmių menkių ir ledjūrio menkių priegauda neviršija 20 % bendro visų jūrų biologinių išteklių laimikio, iškraunamo po kiekvieno žvejybos reiso, gyvojo svorio; arba

ii)

naudojamasi kitais selektyvumo pakeitimais, kuriuos vienos ar kelių valstybių narių prašymu yra įvertinęs ŽMTEK ir patvirtinusi Komisija. Tais selektyvumo pakeitimais užtikrinamos tokios pačios arba geresnės selektyvumo charakteristikos atlantinių menkių, juodadėmių menkių ir ledjūrio menkių atžvilgiu kaip ir tos, kurios užtikrinamas 120 mm akių dydžiu.

Tinklo akių dydis	Geografiniai rajonai	Sąlygos
Ne mažesnis kaip 100 mm (7)	Šiaurės jūra, į pietus nuo 57°30′ šiaurės platumos	Specializuotoji jūrinių plekšnių ir paprastųjų jūrų liežuvių žvejyba tralais su kėtoklėmis, sijiniais tralais ir traukiamaisiais tinklais. Pritvirtinamas kvadratinių akių tinklinis audeklas, kurio akių dydis ne mažesnis kaip 90 mm.
Ne mažesnis kaip 80 mm (7)	ICES 4b ir 4c kvadratai	Specializuotoji paprastųjų jūrų liežuvių žvejyba sijiniais tralais. Priekinėje viršutinėje tinklo pusėje pritvirtinamas tinklinis audeklas, kurio akių dydis ne mažesnis kaip 180 mm. Specializuotoji paprastųjų merlangų, atlantinių skumbrių ir rūšių, kurioms netaikomi laimikio limitai, žvejyba dugniniais tralais. Pritvirtinamas kvadratinių akių tinklinis audeklas, kurio akių dydis ne mažesnis kaip 80 mm.
Ne mažesnis kaip 80 mm	Šiaurės jūra	Specializuotoji norveginių omarų (Nephrops norvegicus) žvejyba. Pritvirtinamas kvadratinių akių tinklinis audeklas, kurio akių dydis ne mažesnis kaip 120 mm, arba rūšiuojamosios grotelės, tarp kurių strypelių atstumas ne didesnis kaip 35 mm, arba lygiavertis selektyvumo didinimo įtaisas. Specializuotoji rūšių, kurioms netaikomi laimikio limitai ir kurios nėra nurodytos kitoje lentelės vietoje, žvejyba. Pritvirtinamas kvadratinių akių tinklinis audeklas, kurio akių dydis ne mažesnis kaip 80 mm. Specializuotoji rombinių rajų žvejyba.
Ne mažesnis kaip 80 mm	ICES 4c kvadratas	Specializuotoji paprastųjų jūrų liežuvių žvejyba tralais su kėtoklėmis. Pritvirtinamas kvadratinių akių tinklinis audeklas, kurio akių dydis ne mažesnis kaip 80 mm.
Ne mažesnis kaip 70 mm (kvadratinės akys) arba 90 mm (rombinės akys)	Skagerako ir Kategato sąsiauriai	Specializuotoji norveginių omarų (Nephrops norvegicus) žvejyba. Pritvirtinamos rūšiuojamosios grotelės, tarp kurių strypelių atstumas ne didesnis kaip 35 mm, arba lygiavertis selektyvumo didinimo įtaisas.
Ne mažesnis kaip 40 mm	Visas rajonas	Specializuotoji kalmarų (Loliginidae, Ommastrephidae) žvejyba.
Ne mažesnis kaip 35 mm	Skagerako ir Kategato sąsiauriai	Specializuotoji šiaurinių dryžakojų krevečių (Pandalus borealis) žvejyba. Pritvirtinamos rūšiuojamosios grotelės, tarp kurių strypelių atstumas ne didesnis kaip 19 mm, arba lygiavertis selektyvumo didinimo įtaisas.
Ne mažesnis kaip 32 mm	Visas rajonas, išskyrus Skagerako ir Kategato sąsiaurius	Specializuotoji šiaurinių dryžakojų krevečių (Pandalus borealis) žvejyba. Pritvirtinamos rūšiuojamosios grotelės, tarp kurių strypelių atstumas ne didesnis kaip 19 mm, arba lygiavertis selektyvumo didinimo įtaisas.
Ne mažesnis kaip 16 mm	Visas rajonas	Specializuotoji smulkiųjų pelaginių žuvų rūšių, kurios nėra nurodytos kitoje lentelės vietoje, žvejyba. Specializuotoji norveginių menkučių žvejyba. Žvejojant norvegines menkutes pritvirtinamos rūšiuojamosios grotelės, tarp kurių strypelių atstumas yra ne didesnis kaip 35 mm. Specializuotoji paprastųjų smėlinių ir rauzganųjų dryžakojų krevečių žvejyba. Laikantis nustatytų nacionalinių arba regioninių taisyklių turi būti pritvirtinamas selektyvusis tralas arba rūšiuojamosios grotelės.
Mažesnis kaip 16 mm	Visas rajonas	Specializuotoji paprastųjų tobių žvejyba.

2. Pagrindiniai statomųjų tinklų ir dreifuojančiųjų tinklų akių dydžiai

2.1.

Nedarant poveikio įpareigojimui iškrauti laimikį, laivai turi naudoti tinklus, kurių akių dydis ne mažesnis kaip 120 mm.

2.2.

Nedarant poveikio įpareigojimui iškrauti laimikį ir nepaisant 2.1 punkto, Šiaurės jūroje ir Skagerako bei Kategato sąsiauriuose laivai gali naudoti toliau pateiktoje lentelėje nurodytus mažesnio akių dydžio tinklus, jeigu laikomasi toje lentelėje išdėstytų susijusių sąlygų, o atlantinių menkių, juodadėmių menkių ir ledjūrio menkių priegauda neviršija 20 % bendro visų jūrų biologinių išteklių laimikio, iškraunamo po kiekvieno žvejybos reiso, gyvojo svorio.

Tinklo akių dydis	Geografiniai rajonai	Sąlygos
Ne mažesnis kaip 100 mm	Visas rajonas	Specializuotoji juodadėmių menkių, paprastųjų merlangų, paprastųjų gelsvapelekių plekšnių ir paprastųjų vilkešerių žvejyba
Ne mažesnis kaip 90 mm	Visas rajonas	Specializuotoji plekšniažuvių arba rūšių, kurioms netaikomi laimikio limitai ir kurios nėra nurodytos kitoje lentelės vietoje, žvejyba
Ne mažesnis kaip 50 mm	Visas rajonas	Specializuotoji smulkiųjų pelaginių žuvų rūšių, kurios nėra nurodytos kitoje lentelės vietoje, žvejyba

C DALIS

Žvejybos draudimo ar ribojimo rajonai

1. Draudimas žvejoti rajone siekiant apsaugoti paprastuosius tobius ICES 4a ir 4b kvadratuose

1.1.

Paprastųjų tobių žvejyba bet kokiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tralo maišo tinklo akių dydis mažesnis kaip 32 mm, draudžiama geografiniame rajone, kurio ribos eina Anglijos ir Škotijos rytine pakrante ir yra apibrėžiamos loksodromomis nuosekliai sujungiant toliau nurodytas pagal koordinačių sistemą WGS84 nustatyas koordinates:

—	rytinę Anglijos pakrantę 55°30′ šiaurės platumos

—	55° 30′ šiaurės platumos, 01° 00′ vakarų ilgumos

—	58° 00′ šiaurės platumos, 01° 00′ vakarų ilgumos

—	58° 00′ šiaurės platumos, 02° 00′ vakarų ilgumos

—	rytinę Škotijos pakrantę 02°00′ vakarų ilgumos.

1.2.

Leidžiama žvejyba mokslinių tyrimų tikslais, siekiant stebėti paprastųjų tobių išteklius rajone ir žvejybos draudimo poveikį.

2. Draudimas žvejoti rajone siekiant apsaugoti jūrinių plekšnių jauniklius ICES 4 parajonyje

2.1.

Laivams, kurių bendrasis ilgis yra didesnis kaip 8 m, draudžiama naudoti bet kokius demersinius tralus, sijinius tralus, jūrinius užmetamuosius tinklus arba panašius velkamuosius žvejybos įrankius geografiniuose rajonuose, kurių ribos apibrėžiamos loksodromomis nuosekliai sujungiant toliau nurodytas pagal koordinačių sistemą WGS84 nustatytas koordinates:

a)	12 jūrmylių zonoje prie Prancūzijos pakrantės, į šiaurę nuo 51°00′ šiaurės platumos, prie Belgijos ir Nyderlandų pakrančių iki 53°00′ šiaurės platumos, matuojant nuo bazinių linijų;

rajone, nustatytame jungiant šias koordinates:

—	57°00′ šiaurės platumos tašką Danijos vakarinėje pakrantėje

—	57°00′ šiaurės platumos, 7°15′ rytų ilgumos

—	55°00′ šiaurės platumos, 7°15′ rytų ilgumos

—	55°00′ šiaurės platumos, 7°00′ rytų ilgumos

—	54°30′ šiaurės platumos, 7°00′ rytų ilgumos

—	54°30′ šiaurės platumos, 7°30′ rytų ilgumos

—	54°00′ šiaurės platumos, 7°30′ rytų ilgumos

—	54°00′ šiaurės platumos, 6°00′ rytų ilgumos

—	53°50′ šiaurės platumos, 6°00′ rytų ilgumos

—	53°50′ šiaurės platumos, 5°00′ rytų ilgumos

—	53°30′ šiaurės platumos, 5°00′ rytų ilgumos

—	53°30′ šiaurės platumos, 4°15′ rytų ilgumos

—	53°00′ šiaurės platumos, 4°15′ rytų ilgumos

—	53°00′ šiaurės platumos tašką Nyderlandų pakrantėje

—	12 jūrmylių zonoje prie Danijos vakarinės pakrantės nuo 57°00′ šiaurės platumos taško iki Hirtshalso švyturio šiaurėje, matuojant nuo bazinių linijų.

2.2.

2.1 punkte nurodytame rajone leidžiama žvejoti šiems laivams:

a)	dugninius tralus arba jūrinius užmetamuosius tinklus naudojantiems laivams, kurių variklio galia ne didesnė kaip 221 kW;

b)	porinius dugninius tralus naudojantiems suporintiems laivams, kurių suminė variklių galia bet kuriuo metu neviršija 221 kW;

didesnės kaip 221 kW variklio galios laivams leidžiama žvejoti dugniniais tralais arba jūriniais užmetamaisiais tinklais, o didesnės kaip 221 kW suminės variklio galios suporintiems laivams leidžiama žvejoti poriniais dugniniais tralais, jeigu tokie laivai nevykdo specializuotosios jūrinių plekšnių bei paprastųjų jūrų liežuvių žvejybos ir laikosi šio priedo B dalyje nustatytų atitinkamų taisyklių, kuriomis reglamentuojamas tinklo akių dydis.

2.3.

Kai 2.2 punkto a papunktyje nurodyti laivai naudoja sijinius tralus, tralo sijos ilgis arba bet koks suminis sijinių tralų ilgis, nustatytas sudėjus kiekvienos sijos ilgį, turi būti ne didesnis kaip devyni metrai arba sijos turi būti neįmanoma ištempti daugiau kaip 9 m, išskyrus atvejus, kai žvejyba vykdoma žvejybos įrankiu, kurio tinklo akių dydis yra nuo 16 mm iki 31 mm. Žvejybos laivams, kurių pagrindinė veikla yra paprastųjų smėlinių krevečių (Crangon crangon) žvejyba, leidžiama naudoti sijinius tralus, kurių suminis sijų ilgis, nustatytas sudėjus kiekvienos sijos ilgį, yra didesnis kaip 9 m, kai žvejyba vykdoma žvejybos įrankiu, kurio tinklo akių dydis yra nuo 80 mm iki 99 mm, jeigu šiems laivams išduotas papildomas žvejybos leidimas.

2.4.

Laivai, kuriems leidžiama žvejoti 2.1 punkte nurodytame rajone, įtraukiami į sąrašą, kurį kiekviena valstybė narė turi pateikti Komisijai. 2.2 punkto a papunktyje nurodytų į sąrašą įtrauktų laivų bendra variklio galia negali viršyti bendros variklių galios, kuri kiekvienai valstybei narei tenka 1998 m. sausio 1 d. Laivai, kuriems leidžiama žvejoti, turi turėti pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 7 straipsnį išduotą žvejybos leidimą.

3. Sijinių tralų naudojimo apribojimai 12 jūrmylių zonoje prie Jungtinės Karalystės pakrantės

3.1.

12 jūrmylių zonoje prie Jungtinės Karalystės pakrančių, skaičiuojant nuo bazinių linijų, nuo kurių matuojami teritoriniai vandenys, esančiuose rajonuose laivams draudžiama naudoti bet kokius sijinius tralus.

3.2.

Nukrypstant nuo 3.1 punkto, žvejyba nurodytame rajone sijiniais tralais leidžiama, jeigu:

—	laivo variklio galia ne didesnė kaip 221 kW, o bendrasis laivo ilgis ne didesnis kaip 24 m ir

—

tralo sijos ilgis arba suminis sijos ilgis, nustatytas sudėjus kiekvienos sijos ilgį, nėra didesnis kaip 9 metrai arba sijos neįmanoma ištempti daugiau kaip 9 m, išskyrus atvejus, kai specializuotoji paprastųjų smėlinių krevečių (Crangon crangon) žvejyba vykdoma naudojant tralą, kurio maišo tinklinio audeklo mažiausias akių dydis yra mažesnis kaip 31 mm.

4. Šprotų žvejybos apribojimai siekiant apsaugoti atlantines silkes ICES 4b kvadrate

Žvejyba bet kokiais velkamaisiais žvejybos įrankiais su tralo maišu, kurio tinklinio audeklo akių dydis mažesnis kaip 32 mm, arba statomaisiais tinklais, kurių akių dydis mažesnis kaip 30 mm, draudžiama geografiniuose rajonuose, kurių ribos apibrėžiamos loksodromomis nuosekliai sujungiant toliau nurodytas pagal koordinačių sistemą WGS84 nustatytas koordinates, toliau nurodytais laikotarpiais:

—

nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. ICES statistiniame rajone 39E8. Šiame reglamente tuo ICES rajonu laikomas rajonas, kurio ribos tęsiasi nuo 55°00′ šiaurės platumos taško Jungtinės Karalystės rytinėje pakrantėje tiesiai į rytus iki 1°00′ vakarų ilgumos taško, iš ten tiesiai į šiaurę iki 55°30′ šiaurės platumos taško, o iš ten tiesiai į vakarus iki Jungtinės Karalystės pakrantės,

—	nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. Mario fjordo vidaus vandenyse į vakarus nuo 3°30′ vakarų ilgumos ir Forto fjordo vidaus vandenyse į vakarus nuo 3°00′ vakarų ilgumos,

—

nuo liepos 1 d. iki spalio 31 d. geografiniame rajone, apibrėžtame šiomis koordinatėmis:

—	Danijos vakarinės pakrantės 55°30′ šiaurės platumos

—	55°30′ šiaurės platumos, 7°00′ rytų ilgumos

—	57°00′ šiaurės platumos, 7°00′ rytų ilgumos

—	Danijos vakarinės pakrantės 57°00′ šiaurės platumos.

5. Specialiosios nuostatos, taikomos Skagerako ir Kategato sąsiauriuose ICES 3a kvadrate

5.1.

Kategato sąsiauryje sijiniais tralais žvejoti draudžiama.

5.2.

Sąjungos laivams draudžiama žvejoti atlantines lašišas ir paprastuosius šlakius, laikyti juos laive, perkrauti į kitą laivą, iškrauti, sandėliuoti, parduoti ir demonstruoti arba siūlyti parduoti.

5.3.

Nuo liepos 1 d. iki rugsėjo 15 d. draudžiama žvejoti velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tralo maišo tinklinio audeklo akių dydis mažesnis kaip 32 mm, vandenyse, esančiuose per tris jūrmyles nuo Skagerako ir Kategato sąsiaurių bazinių linijų, išskyrus atvejus, kai vykdoma specializuotoji šiaurinių dryžakojų krevečių (Pandalus borealis) žvejyba. Specializuotajai jaukui naudojamų paprastųjų gyvavedžių vėgėlių (Zoarces viviparous), grundalų (Gobiidae) arba skorpeninių žuvų (Cottus spp.) žvejybai gali būti naudojami bet kokio tinklinio audeklo akių dydžio tinklai.

6. Statomųjų tinklų naudojimas ICES 3a ir 4a kvadratuose

6.1.

Pagal 9 straipsnio 7 dalies a punktą ir nukrypstant nuo šio priedo B dalies 2 punkto, vandenyse, kurių jūrlapyje nurodytas gylis yra mažesnis kaip 600 m, leidžiama naudoti šiuos žvejybos įrankius:

—

europinių jūrinių lydekų specializuotajai žvejybai skirtus statomuosius dugninius žiauninius tinklus, kurių akių dydis ne mažesnis kaip 100 mm, o plotis ne didesnis kaip 100 akių, jeigu bendras visų naudojamų tinklų ilgis neviršija 25 km vienam laivui, o jų panardinimo trukmė ne ilgesnė kaip 24 valandos,

—	paprastųjų jūrų velnių specializuotajai žvejybai skirtus pinkliuosius tinklus, kurių akių dydis ne mažesnis kaip 250 mm, o plotis ne didesnis kaip 15 akių, jeigu bendras visų naudojamų tinklų ilgis neviršija 100 km, o jų panardinimo trukmė ne ilgesnė kaip 72 valandos.

6.2.

Į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/2336 (8) I priedą įtrauktų giliavandenių ryklių specializuotąją žvejybą draudžiama vykdyti vandenyse, kurių jūrlapyje nurodytas gylis yra mažesnis kaip 600 m. Atsitiktinai sužvejoti giliavandeniai rykliai, kurių žvejyba šiuo reglamentu ir kitais Sąjungos teisės aktais draudžiama, užregistruojami, kiek įmanoma, nesužalojami ir nedelsiant paleidžiami. Giliavandeniai rykliai, kuriems taikomi laimikio limitai, laikomi laive. Toks laimikis iškraunamas ir įskaitomas į kvotas. Tais atvejais, kai atitinkamai valstybei narei kvota neskirta arba jos nepakanka, Komisija gali taikyti Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsnio 5 dalį. Jeigu kurios nors valstybės narės laivų atsitiktinai sužvejotų giliavandenių ryklių kiekis viršija 10 tonų, tie laivai nebegali naudotis 6.1 punkte nustatytomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis.

D DALIS

Elektroimpulsinių tralų naudojimas ICES 4b ir 4c kvadratuose

Nuo 2021 m. liepos 1 d. draudžiama žvejyba elektroimpulsiniais tralais visuose Sąjungos vandenyse.

Pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi 2021 m. birželio 30 d. ICES 4b ir 4c kvadratuose toliau leidžiama žvejoti elektroimpulsiniais tralais šioje dalyje išdėstytomis sąlygomis ir visomis pagal šio reglamento 24 straipsnio 1 dalies b punktą nustatytomis sąlygomis, susijusiomis su naudojamais impulsais ir įdiegtomis kontrolės stebėsenos priemonėmis, į pietus nuo loksodromos, jungiančios toliau nurodytus pagal koordinačių sistemą WGS84 nustatytus taškus:

—	55° šiaurės platumos tašką rytinėje Jungtinės Karalystės pakrantėje

—	į rytus iki 55° šiaurės platumos, 5° rytų ilgumos

—	į šiaurę iki 56° šiaurės platumos

—	į rytus iki 56° šiaurės platumos taško Danijos vakarinėje pakrantėje.

Taikomos šios sąlygos:

a)	elektroimpulsinį tralą naudoja ne daugiau kaip 5 % sijiniais tralais žvejojančių valstybės narės laivų;

b)	kiekvieno sijinio tralo didžiausia elektros galia kilovatais yra ne didesnė kaip jo sijos ilgis metrais, padaugintas iš 1,25;

c)	efektinė įtampa tarp elektrodų yra ne didesnė kaip 15 V;

d)	laive įrengta automatinė kompiuterinio valdymo sistema, kuri registruoja ne mažiau kaip 100 paskutinių vilkimų didžiausią vienai sijai naudojamą elektros galią ir efektinę įtampą tarp elektrodų. Neįgalioti asmenys negali keisti šios automatinės kompiuterinio valdymo sistemos;

e)	priešais apatinę tralo dalį draudžiama tvirtinti vieną ar daugiau prieš gruntlynį velkamų grandinių.

Šiuo laikotarpiu jokiam laivui neišduodamos naujos licencijos.

Iki 2021 m. birželio 30 d. vandenyse iki 12 jūrmylių atstumu nuo bazinių linijų, į kuriuos jos turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai, valstybės narės gali imtis nediskriminacinių priemonių, kuriomis ribojamas arba draudžiamas elektroimpulsinių tralų naudojimas. Valstybės narės praneša Komisijai ir atitinkamoms valstybėms narėms apie pagal šį punktą nustatytas priemones.

Jeigu pakrantės valstybė narė paprašo vėliavos valstybės narės, elektroimpulsinį tralą naudojančio laivo kapitonas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1004 (9) 12 straipsnį žvejybos operacijų vykdymo laikotarpiui paima į laivą pakrantės valstybės narės stebėtoją.

(1) Šio priedo tikslais:

—	Kategato sąsiaurio ribą šiaurėje žymi linija, brėžiama nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio ir iš šio taško iki artimiausio Švedijos pakrantės taško, o pietuose – linija, brėžiama nuo Haseniorės iki Gnibeno kyšulio, nuo Korshagės iki Spodsbjergo ir nuo Gilbjergo kyšulio iki Kuleno.

—	Skagerako sąsiaurio ribą vakaruose žymi linija, brėžiama nuo Hanstholmo švyturio iki Lindesnės švyturio, o pietuose – linija, brėžiama nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio, ir iš šio taško – iki artimiausio Švedijos pakrantės taško.

—	Šiaurės jūrai priskiriamas ICES 4 parajonis, ICES 2a kvadrato gretima dalis į pietus nuo 64°šiaurės platumos, ir ta ICES 3a kvadrato dalis, kuriai netaikomas antroje įtraukoje pateiktas Skagerako sąsiaurio apibrėžimas.

(2) ICES 4a kvadrato Sąjungos vandenyse. ICES 4b ir 4c kvadratuose taikomas 130 mm mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis.

(3) ICES 4b ir 4c kvadratuose, apibrėžtuose nuo 53°28′22″ šiaurės platumos, 0°09′24″ rytų ilgumos taško Anglijos pakrantėje besitęsiančia tiesia linija, minėtą tašką jungiančia su 53°28′22″ šiaurės platumos, 0°22′24″ rytų ilgumos, 6 mylių Jungtinės Karalystės siena, ir tiesia linija, jungiančia 51°54′06″ šiaurės platumos, 1°30′30″ rytų ilgumos tašką su 51°55′48″ šiaurės platumos, 1°17′00″ rytų ilgumos tašku Anglijos pakrantėje, taikomas 115 mm mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis.

(4) Nutrauktos žnyplės gali sudaryti ne daugiau kaip 1 % bendro bučiais sužvejotų paprastųjų uolinių krabų svorio. Jei paprastieji uoliniai krabai sužvejojami kitais žvejybos įrankiais, leidžiama iškrauti ne daugiau kaip 75 kg nutrauktų krabų žnyplių.

(5) Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio, europinių sardinių, europinių ančiuvių, atlantinių silkių, paprastųjų stauridžių ir atlantinių skumbrių mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai dydžiai netaikomi, jeigu šie ištekliai sudaro ne daugiau kaip 10 % viso laive laikyto kiekvienos iš šių rūšių laimikio gyvojo svorio.

Neverslinio dydžio europinių sardinių, europinių ančiuvių, atlantinių silkių, paprastųjų stauridžių arba atlantinių skumbrių, kurių dydis nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, procentinė išraiška apskaičiuojama kaip visų laive laikytų jūrų gyvūnų gyvojo svorio atlikus rūšiavimą arba iškrovus dalis.

Procentinė išraiška gali būti apskaičiuojama remiantis viena arba keliomis reprezentatyviosiomis imtimis. 10 % riba negali būti viršijama perkraunant, iškraunant, transportuojant, sandėliuojant, demonstruojant arba parduodant.

(6) Skagerako ir Kategato sąsiaurių pakvadračiuose pritvirtinama rombinių akių viršutinė tinklo sekcija, kurios tinklo akių dydis yra ne mažesnis kaip 270 mm, arba kvadratinių akių viršutinė tinklo sekcija, kurios tinklo akių dydis yra ne mažesnis kaip 140 mm. Kategato sąsiaurio pakvadratyje gali būti pritvirtinamas kvadratinių akių tinklinis audeklas, kurio akių dydis ne mažesnis kaip 120 mm (traluose – laikotarpiu nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d., o traukiamuosiuose tinkluose – nuo rugpjūčio 1 d. iki spalio 31 d.).

(7) Laivams draudžiama naudoti bet kokius sijinius tralus, kurių tinklo akių dydis yra nuo 32 mm iki 99 mm, į šiaurę nuo linijos, nubrėžtos sujungus šiuos taškus: 55° šiaurės platumos tašką rytinėje Jungtinės Karalystės pakrantėje, tada į rytus iki 55° šiaurės platumos 5° rytų ilgumos, tada į šiaurę iki 56° šiaurės platumos ir į rytus iki 56° šiaurės platumos taško Danijos vakarinėje pakrantėje. ICES 2a kvadrate ir ICES 4 parajonio dalyje, kuri yra į šiaurę nuo 56° 00′ šiaurės platumos, draudžiama žvejoti bet kokiais sijiniais tralais, kurių tinklo akių dydis yra nuo 32 mm iki 119 mm.

(8) 2016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/2336, kuriuo nustatomos specialios giliavandenių žuvų išteklių žvejybos šiaurės rytų Atlante sąlygos bei žvejybos šiaurės rytų Atlanto tarptautiniuose vandenyse nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2347/2002 (OL L 354, 2016 12 23, p. 1).

(9) 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1004 dėl Sąjungos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 (OL L 157, 2017 6 20, p. 1).

VI PRIEDAS

ŠIAURĖS VAKARŲ VANDENYS

A DALIS

Mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai dydžiai

Rūšis	Visas rajonas
Atlantinės menkės (Gadus morhua)	35 cm
Juodadėmės menkės (Melanogrammus aeglefinus)	30 cm
Ledjūrio menkės (Pollachius virens)	35 cm
Sidabriniai polakai (Pollachius pollachius)	30 cm
Europinės jūrinės lydekos (Merluccius merluccius)	27 cm
Megrimai (Lepidorhombus spp.)	20 cm
Paprastieji jūrų liežuviai (Solea spp.)	24 cm
Jūrinės plekšnės (Pleuronectes platessa)	27 cm
Paparastieji merlangai (Merlangius merlangus)	27 cm
Paprastosios molvos (Molva molva)	63 cm
Melsvoji molva (Molva dypterygia)	70 cm
Norveginiai omarai (Nephrops norvegicus) Norveginių omarų uodegėlės	Visas ilgis 85 mm Karapakso ilgis 25 mm (1) 46 mm (2)
Atlantinės skumbrės (Scomber spp.)	20 cm (6)
Atlantinės silkės (Clupea harengus)	20 cm (6)
Paprastosios stauridės (Trachurus spp.)	15 cm (6)
Europiniai ančiuviai (Engraulis encrasicolus)	12 cm arba 90 vienetų viename kg (6)
Paprastieji vilkešeriai (Dicentrarchus labrax)	42 cm
Europinės sardinės (Sardina pilchardus)	11 cm (6)
Raudonpelekiai pagelai (Pagellus bogaraveo)	33 cm
Europiniai omarai (Homarus gammarus)	87 mm
Didieji voriniai krabai (Maja squinado)	120 mm
Karališkosios šukutės (Chlamys spp.)	40 mm
Didžiosios veneros (Ruditapes decussatus)	40 mm
Mažosios geldutės (Venerupis pullastra)	38 mm
Japoninės venerupės (Venerupis philippinarum)	35 mm
Geldutės (Venus verrucosa)	40 mm
Rudosios geldutės (Callista chione)	6 cm
Peileniai (Ensis spp.)	10 cm
Didžiosios maktros (Spisula solida)	25 mm
Drugeniai (Donax spp.)	25 mm
Pailgosios geldutės (Pharus legumen)	65 mm
Paprastosios bukcinos (Buccinum undatum)	45 mm
Paprastieji aštuonkojai (Octopus vulgaris)	750 g
Dygliuotieji langustai (Palinurus spp.)	95 mm
Ilganosės rausvosios krevetės (Parapenaeus longirostris)	22 mm (karapakso ilgis)
Paprastieji uoliniai krabai (Cancer pagurus)	140 mm (3) (4)
Didžiosios šukutės (Pecten maximus)	100 mm (5)

Procentinė išraiška gali būti apskaičiuojama remiantis viena arba keliomis reprezentatyviosiomis imtimis. 10 % riba negali būti viršijama perkraunant, iškraunant, vežant, sandėliuojant, demonstruojant arba parduodant.

B DALIS

Tinklo akių dydžiai

1. Pagrindiniai velkamųjų žvejybos įrankių tinklo akių dydžiai

1.1.

Nedarant poveikio įpareigojimui iškrauti laimikį, laivai turi naudoti tinklus, kurių akių dydis ne mažesnis kaip 120 mm (7) arba ne mažesnis kaip 100 mm ICES 7b–7k kvadratuose.

1.2.

Nedarant poveikio įpareigojimui iškrauti laimikį ir nepaisant 1.1 punkto, šiaurės vakarų vandenyse laivai gali naudoti toliau pateiktoje lentelėje nurodytus mažesnio akių dydžio tinklus, jeigu:

i)	laikomasi toje lentelėje išdėstytų susijusių sąlygų, o atlantinių menkių, juodadėmių menkių ir ledjūrio menkių priegauda neviršija 20 % bendro visų jūrų biologinių išteklių laimikio, iškraunamo po kiekvieno žvejybos reiso, gyvojo svorio, arba

ii)

Tinklo akių dydis	Geografiniai rajonai	Sąlygos
Ne mažesnis kaip 80 mm (8)	ICES 7 parajonis	Specializuotoji europinių jūrinių lydekų, megrimų ir paprastųjų jūrų velnių žvejyba arba specializuotoji paprastųjų merlangų, atlantinių skumbrių ir rūšių, kurioms netaikomi laimikio limitai ir kurios nėra nurodytos kitoje lentelės vietoje, žvejyba naudojant dugninius tralus. Pritvirtinamas kvadratinių akių tinklinis audeklas, kurio akių dydis ne mažesnis kaip 120 mm (11) (14). Specializuotoji paprastųjų jūrų liežuvių ir rūšių, kurioms netaikomi laimikio limitai, žvejyba, naudojant tralus su kėtoklėmis. Pritvirtinamas kvadratinių akių tinklinis audeklas, kurio akių dydis ne mažesnis kaip 80 mm (11).
Ne mažesnis kaip 80 mm	Visas rajonas	Specializuotoji norveginių omarų (NEPHROPS NORVEGICUS) (10) žvejyba. Pritvirtinamas kvadratinių akių tinklinis audeklas, kurio akių dydis ne mažesnis kaip 120 mm, arba rūšiuojamosios grotelės, tarp kurių strypelių atstumas ne didesnis kaip 35 mm, arba lygiavertis selektyvumo didinimo įtaisas.
Ne mažesnis kaip 80 mm	ICES 7a, 7b, 7d, 7e, 7f, 7g, 7h ir 7j kvadratai	Specializuotoji paprastųjų jūrų liežuvių žvejyba sijiniais tralais. Priekinėje viršutinėje tinklo pusėje pritvirtinamas tinklinis audeklas, kurio mažiausias akių dydis yra ne mažesnis kaip 180 mm (13).
Ne mažesnis kaip 80 mm	ICES 7d ir 7e kvadratai	Specializuotoji paprastųjų merlangų, atlantinių skumbrių ir rūšių, kurioms netaikomi laimikio limitai ir kurios nėra nurodytos kitoje lentelės vietoje, žvejyba naudojant dugninius tralus.
Ne mažesnis kaip 40 mm	Visas rajonas	Specializuotoji kalmarų (Loliginidae, Ommastrephidae) žvejyba
Ne mažesnis kaip 16 mm	Visas rajonas	Specializuotoji smulkiųjų pelaginių žuvų rūšių, kurios nėra nurodytos kitoje lentelės vietoje, žvejyba. Specializuotoji paprastųjų smėlinių ir rauzganųjų dryžakojų krevečių žvejyba. Laikantis nustatytų nacionalinių arba regioninių taisyklių turi būti pritvirtinamas selektyvusis tralas arba rūšiuojamosios grotelės
Mažesnis kaip 16 mm	Visas rajonas	Specializuotoji paprastųjų tobių žvejyba

2. Pagrindiniai statomųjų tinklų ir dreifuojančiųjų tinklų akių dydžiai

2.1.

Nedarant poveikio įpareigojimui iškrauti laimikį, laivai turi naudoti tinklus, kurių akių dydis ne mažesnis kaip 120 mm (15).

2.2.

Nedarant poveikio įpareigojimui iškrauti laimikį ir nepaisant 2.1 punkto, šiaurės vakarų vandenyse laivai gali naudoti toliau pateiktoje lentelėje nurodytus mažesnio akių dydžio tinklus, jeigu laikomasi toje lentelėje išdėstytų susijusių sąlygų, o atlantinių menkių, juodadėmių menkių ir ledjūrio menkių priegauda neviršija 20 % bendro visų jūrų biologinių išteklių laimikio, iškraunamo po kiekvieno žvejybos reiso, gyvojo svorio.

Tinklo akių dydis

Geografiniai rajonai

Sąlygos

Ne mažesnis kaip 100 mm (16)

Visas rajonas

Specializuotoji plekšniažuvių arba rūšių, kurioms netaikomi laimikio limitai ir kurios nėra nurodytos kitoje lentelės vietoje, žvejyba

Specializuotoji paprastųjų merlangų, paprastųjų gelsvapelekių plekšnių ir paprastųjų vilkešerių žvejyba

Ne mažesnis kaip 50 mm

Visas rajonas

Specializuotoji smulkiųjų pelaginių žuvų rūšių, kurios nėra nurodytos kitoje lentelės vietoje, žvejyba

Specializuotoji paprastųjų barzdočių žvejyba

Ši dalis nedaro poveikio Komisijos deleguotajam reglamentui (ES) 2018/2034 (17), kiek tai susiję su žvejyba, kuriai taikomas tas deleguotasis reglamentas.

C DALIS

Žvejybos draudimo ar ribojimo rajonai

1. Žvejybos draudimo rajonas siekiant išsaugoti atlantines menkes ICES 6a kvadrate

Kiekvienais metais nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. draudžiama vykdyti bet kokią žvejybos veiklą velkamaisiais žvejybos įrankiais ar statomaisiais tinklais rajone, kurio ribos apibrėžiamos loksodromomis nuosekliai sujungiant toliau nurodytas koordinates, kurios nustatomos pagal koordinačių sistemą WGS84:

—	55°25′ šiaurės platumos, 7°07′ vakarų ilgumos

—	55°25′ šiaurės platumos, 7°00′ vakarų ilgumos

—	55°18′ šiaurės platumos, 6°50′ vakarų ilgumos

—	55°17′ šiaurės platumos, 6°50′ vakarų ilgumos

—	55°17′ šiaurės platumos, 6°52′ vakarų ilgumos

—	55°25 šiaurės platumos, 7°07 vakarų ilgumos.

2. Žvejybos draudimo rajonas siekiant išsaugoti atlantines menkes ICES 7f ir 7g kvadratuose

2.1.

Kiekvienais metais nuo vasario 1 d. iki kovo 31 d. draudžiama visa žvejybos veikla šiuose ICES statistiniuose stačiakampiuose: 30E4, 31E4, 32E3. Šis draudimas negalioja plote, esančiame 6 jūrmylių atstumu nuo bazinės linijos.

2.2.

Žvejybos veiklą bučiais nustatytais laikotarpiais ir nustatytuose rajonuose leidžiama vykdyti, jeigu:

i)	laive neturima jokių kitų žvejybos įrankių, išskyrus bučius, ir

ii)	rūšių, kurių atžvilgiu taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, priegauda iškraunama ir įskaitoma į kvotas.

2.3.

Specializuotąją smulkiųjų pelaginių rūšių žuvų žvejybą leidžiama vykdyti velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklinio audeklo akių dydis mažesnis kaip 55 mm, jeigu:

i)	laive nėra tinklo, kurio akių dydis yra 55 mm arba didesnis, ir

ii)	rūšių, kurių atžvilgiu taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, priegauda iškraunama ir įskaitoma į kvotas.

3. Žvejybos draudimo rajonas siekiant išsaugoti atlantines menkes ICES 7a kvadrate

3.1.

Kiekvienais metais nuo vasario 14 d. iki balandžio 30 d. draudžiama naudoti demersinius tralus, jūrinius užmetamuosius ar panašius velkamuosius tinklus, žiauninius tinklus, pinkliuosius tinklus ar sieninius tinklus arba žvejybos įrankius su kabliukais ICES 7a kvadrato dalyje, apibrėžtoje rytine Airijos pakrante bei rytine Šiaurės Airijos pakrante ir tiesiomis linijomis, nuosekliai jungiančiomis toliau nurodytas geografines koordinates, kurios nustatomos pagal koordinačių sistemą WGS84:

—	54°30′ šiaurės platumos tašką Šiaurės Airijos Ardso pusiasalio rytinėje pakrantėje

—	54°30′ šiaurės platumos, 04°50′ vakarų ilgumos

—	53°15′ šiaurės platumos, 04°50′ vakarų ilgumos,

—	53°15′ šiaurės platumos tašką Airijos rytinėje pakrantėje.

3.2.

Nukrypstant nuo 1 punkto, jame nurodytame rajone ir nustatytu laikotarpiu leidžiama naudoti demersinius tralus, jeigu tokiuose traluose yra selektyvumo didinimo įtaisų, kuriuos yra įvertinęs ŽMTEK.

4. ICES 6 parajonio juodadėmių menkių Rockall zona

Bet kokia žvejyba, išskyrus ūdomis, draudžiama rajonuose, kurių ribos apibrėžiamos loksodromomis nuosekliai sujungiant toliau nurodytas koordinates, kurios nustatomos pagal koordinačių sistemą WGS84:

—	57°00′ šiaurės platumos, 15°00′ vakarų ilgumos

—	57°00′ šiaurės platumos, 14°00′ vakarų ilgumos

—	56°30′ šiaurės platumos, 14°00′ vakarų ilgumos

—	56°30′ šiaurės platumos, 15°00′ vakarų ilgumos

—	57°00′ šiaurės platumos, 15°00′ vakarų ilgumos

5. Žvejybos draudimo rajonas siekiant išsaugoti norveginius omarus ICES 7c ir 7k kvadratuose

5.1.

Specializuotoji norveginių omarų (Nephrops norvegicus) ir susijusių rūšių žuvų (t. y. atlantinių menkių, megrimų, paprastųjų jūrų velnių, juodadėmių menkių, paprastųjų merlangų, europinių jūrinių lydekų, jūrinių plekšnių, sidabrinių polakų, ledjūrio menkių, rombinių rajų, europinių jūros liežuvių, paprastųjų brosmių, melsvųjų molvų, paprastųjų molvų ir paprastųjų dygliaryklių) žvejyba draudžiama kiekvienais metais nuo gegužės 1 d. iki gegužės 31 d. geografiniame rajone, kurio ribos apibrėžiamos loksodromomis nuosekliai sujungiant toliau nurodytas koordinates, kurios nustatomos pagal koordinačių sistemą WGS84:

—	52°27′ šiaurės platumos, 12°19′ vakarų ilgumos

—	52°40′ šiaurės platumos, 12°30′ vakarų ilgumos

—	52°47′ šiaurės platumos, 12° 39,60′ vakarų ilgumos

—	52°47′ šiaurės platumos, 12°56′ vakarų ilgumos

—	52°13,5′ šiaurės platumos, 13°53,83′ vakarų ilgumos

—	51°22′ šiaurės platumos, 14°24′ vakarų ilgumos

—	51°22′ šiaurės platumos, 14°03′ vakarų ilgumos

—	52°10′ šiaurės platumos, 13°25′ vakarų ilgumos

—	52°32′ šiaurės platumos, 13°07,50′ vakarų ilgumos

—	52°43′ šiaurės platumos, 12°55′ vakarų ilgumos

—	52°43′ šiaurės platumos, 12°43′ vakarų ilgumos

—	52°38,80′ šiaurės platumos, 12°37′ vakarų ilgumos

—	52°27′ šiaurės platumos, 12°23′ vakarų ilgumos

—	52°27′ šiaurės platumos, 12°19′ vakarų ilgumos

5.2.

Porkjupaino bankoje leidžiama laive tranzitu gabenti 5.1 punkte nurodytų rūšių gyvūnus pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 50 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis.

6. Specialiosios melsvųjų molvų apsaugos ICES 6a kvadrate taisyklės

6.1.

Kiekvienais metais nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. specializuotoji melsvųjų molvų žvejyba draudžiama ICES 6a kvadrato rajonuose, kurių ribos apibrėžiamos loksodromomis nuosekliai sujungiant toliau nurodytus taškus, kurie nustatomi pagal koordinačių sistemą WGS84:

Škotijos kontinentinio šelfo pakraštys

—	59°58′ šiaurės platumos, 07°00′ vakarų ilgumos

—	59°55′ šiaurės platumos, 06°47′ vakarų ilgumos

—	59°51′ šiaurės platumos, 06°28′ vakarų ilgumos

—	59°45′ šiaurės platumos, 06°38′ vakarų ilgumos

—	59°27′ šiaurės platumos, 06°42′ vakarų ilgumos

—	59°22′ šiaurės platumos, 06°47′ vakarų ilgumos

—	59°15′ šiaurės platumos, 07°15′ vakarų ilgumos

—	59°07′ šiaurės platumos, 07°31′ vakarų ilgumos

—	58°52′ šiaurės platumos, 07°44′ vakarų ilgumos

—	58°44′ šiaurės platumos, 08°11′ vakarų ilgumos

—	58°43′ šiaurės platumos, 08°27′ vakarų ilgumos

—	58°28′ šiaurės platumos, 09°16′ vakarų ilgumos

—	58°15′ šiaurės platumos, 09°32′ vakarų ilgumos

—	58°15′ šiaurės platumos, 09°45′ vakarų ilgumos

—	58°30′ šiaurės platumos, 09°45′ vakarų ilgumos

—	59°30′ šiaurės platumos, 07°00′ vakarų ilgumos

—	59°58′ šiaurės platumos, 07°00′ vakarų ilgumos

Rosemary seklumos kraštas

—	60°00′ šiaurės platumos, 11°00′ vakarų ilgumos

—	59°00′ šiaurės platumos, 11°00′ vakarų ilgumos

—	59°00′ šiaurės platumos, 09°00′ vakarų ilgumos

—	59°30′ šiaurės platumos, 09°00′ vakarų ilgumos

—	59°30′ šiaurės platumos, 10°00′ vakarų ilgumos

—	60°00′ šiaurės platumos, 10°00′ vakarų ilgumos

—	60°00′ šiaurės platumos, 11°00′ vakarų ilgumos

Išskyrus rajoną, kurio ribos apibrėžiamos loksodromomis nuosekliai sujungiant toliau nurodytus pagal koordinačių sistemą WGS84 nustatytus taškus:

—	59°15′ šiaurės platumos, 10°24′ vakarų ilgumos

—	59°10′ šiaurės platumos, 10°22′ vakarų ilgumos

—	59°08′ šiaurės platumos, 10°07′ vakarų ilgumos

—	59°11′ šiaurės platumos, 09°59′ vakarų ilgumos

—	59°15′ šiaurės platumos, 09°58′ vakarų ilgumos

—	59°22′ šiaurės platumos, 10°02′ vakarų ilgumos

—	59°23′ šiaurės platumos, 10°11′ vakarų ilgumos

—	59°20′ šiaurės platumos, 10°19′ vakarų ilgumos

—	59°15′ šiaurės platumos, 10°24′ vakarų ilgumos

6.2.

Laive leidžiama laikyti ir iškrauti ne didesnę kaip šešių tonų melsvųjų molvų priegaudą. Jeigu laive sukaupiamas šis ribinis šešių tonų melsvųjų molvų kiekis:

a)	laivas nedelsdamas nutraukia žvejybą ir išplaukia iš žvejybos rajono;

b)	laivui neleidžiama iš naujo įplaukti į bet kurį iš šių žvejybos rajonų, kol neiškraunamas jo laimikis;

c)	draudžiama iš šio laivo į jūrą išmesti bet kokį melsvųjų molvų kiekį.

6.3.

Kiekvienais metais nuo vasario 15 d. iki balandžio 15 d. draudžiama naudoti dugninius tralus, ūdas ir statomuosius tinklus rajone, kurio ribos apibrėžiamos loksodromomis nuosekliai sujungiant toliau nurodytas koordinates, kurios nustatomos pagal koordinačių sistemą WGS84:

—	60°58,76′ šiaurės platumos, 27°27,32′ vakarų ilgumos

—	60°56,02′ šiaurės platumos, 27°31,16′ vakarų ilgumos

—	60°59,76′ šiaurės platumos, 27°43,48′ vakarų ilgumos

—	61°03,00′ šiaurės platumos, 27°39,41′ vakarų ilgumos

—	60°58,76′ šiaurės platumos, 27°27,32′ vakarų ilgumos

7. Atlantinių skumbrių žvejybos apribojimai ICES 7e, 7f, 7g ir 7h kvadratuose

7.1.

Specializuotoji atlantinių skumbrių žvejyba velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tralo maišo tinklinio audeklo akių dydis mažesnis kaip 80 mm, arba gaubiamaisiais tinklais, išskyrus atvejus, kai atlantinių skumbrių svoris neviršija 15 % viso laive laikytų sužvejotų atlantinių skumbrių ir kitų jūrų gyvūnų kiekio gyvojo svorio, draudžiama rajone, kurio ribos apibrėžiamos loksodromomis nuosekliai sujungiant toliau nurodytas koordinates, kurios nustatomos pagal koordinačių sistemą WGS84:

—	Jungtinės Karalystės pietinės pakrantės tašką 02°00′ vakarų ilgumos

—	49°30′ šiaurės platumos, 2°00′ vakarų ilgumos

—	49°30′ šiaurės platumos, 7°00′ vakarų ilgumos

—	52°00′ šiaurės platumos, 7°00′ vakarų ilgumos

—	Jungtinės Karalystės vakarinės pakrantės tašką 52°00′ šiaurės platumos.

7.2.

7.1 punkte apibrėžtame rajone leidžiama žvejoti:

—	statomaisiais tinklais ir (arba) rankinėmis ūdomis,

—	demersiniais tralais, jūriniais užmetamaisiais tinklais arba kitais panašiais velkamaisiais tinklais, kurių tinklinio audeklo akių dydis viršija 80 mm.

7.3.

Žvejybai nepritaikytiems laivams ir laivams, į kuriuos atlantinės skumbrės perkraunamos, leidžiama įplaukti į 7.1 punkte apibrėžtą rajoną.

8. Sijinių tralų naudojimo apribojimai 12 jūrmylių zonoje prie Jungtinės Karalystės ir Airijos pakrantės

8.1.

ICES 5b kvadrate ir ICES 6 parajonyje į šiaurę nuo 56° šiaurės platumos draudžiama naudoti sijinius tralus, kurių tinklinio audeklo akių dydis mažesnis kaip 100 mm.

8.2.

12 jūrmylių zonoje prie Jungtinės Karalystės ir Airijos pakrančių, skaičiuojant nuo bazinių linijų, nuo kurių matuojami teritoriniai vandenys, esančiuose rajonuose laivams draudžiama naudoti bet kokius sijinius tralus.

8.3.

Žvejyba sijiniais tralais minėtame rajone leidžiama, jeigu:

—	laivo variklio galia ne didesnė kaip 221 kW, o jo ilgis ne didesnis kaip 24 m ir

—

tralo sijos ilgis arba suminis sijos ilgis, nustatytas sudėjus kiekvienos sijos ilgį, yra ne didesnis kaip 9 m arba sijos neįmanoma ištempti daugiau kaip 9 m, išskyrus atvejus, kai specializuotoji paprastųjų smėlinių krevečių (Crangon crangon) žvejyba vykdoma tralu, kurio maišo tinklinio audeklo mažiausias akių dydis yra mažesnis kaip 31 mm.

9. Statomųjų tinklų naudojimas ICES 5b, 6a, 6b, 7b, 7c, 7h, 7j, ir 7k kvadratuose

9.1.

—

europinių jūrinių lydekų specializuotajai žvejybai skirtus statomuosius dugninius žiauninius tinklus, kurių tinklinio audinio akių dydis ne mažesnis kaip 100 mm, o plotis ne didesnis kaip 100 akių, jeigu bendras visų naudojamų tinklų ilgis neviršija 25 km vienam laivui, o jų panardinimo trukmė ne ilgesnė kaip 24 valandos,

—	paprastųjų jūrų velnių specializuotajai žvejybai skirtus pinkliuosius tinklus, kurių tinklinio audinio akių dydis ne mažesnis kaip 250 mm, o plotis ne didesnis kaip 15 akių, jeigu bendras visų naudojamų tinklų ilgis neviršija 100 km, o jų panardinimo trukmė ne ilgesnė kaip 72 valandos.

9.2.

Į Reglamento (ES) 2016/2336 I priedą įtrauktų giliavandenių ryklių specializuotąją žvejybą draudžiama vykdyti vandenyse, kurių jūrlapyje nurodytas gylis yra mažesnis kaip 600 m. Atsitiktinai sužvejoti giliavandeniai rykliai, kurių žvejyba šiuo reglamentu ir kitais Sąjungos teisės aktais draudžiama, užregistruojami, kiek įmanoma, nesužalojami ir nedelsiant paleidžiami. Giliavandeniai rykliai, kuriems taikomi laimikio limitai, laikomi laive. Toks laimikis iškraunamas ir įskaitomas į kvotas. Tais atvejais, kai atitinkamai valstybei narei kvota neskirta arba jos nepakanka, Komisija gali taikyti Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsnio 5 dalį. Jeigu kurios nors valstybės narės laivų atsitiktinai sužvejotų giliavandenių ryklių kiekis viršija 10 tonų, tie laivai nebegali naudotis 9.1 punkte nustatytomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis.

(1) ICES 6a ir 7a kvadratuose taikomas mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis: visas ilgis – 70 mm, karapakso ilgis – 20 mm.

(2) ICES 6a ir 7a kvadratuose taikomas 37 mm mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis.

(3) ICES 5 parajonyje, 6 parajonyje į pietus nuo 56° šiaurės platumos ir 7 parajonyje, išskyrus ICES 7d, e ir f kvadratus, Sąjungos vandenyse taikomas 130 mm mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis.

(4) Nutrauktos žnyplės gali sudaryti ne daugiau kaip 1 % bendro bučiais sužvejotų paprastųjų uolinių krabų svorio. Jei paprastieji uoliniai krabai sugaunami kitu žvejybos įrankiu, leidžiama iškrauti ne daugiau kaip 75 kg nutrauktų krabų žnyplių.

(5) ICES 7a kvadrate į šiaurę nuo 52°30′ šiaurės platumos ir ICES 7d kvadrate taikomas 110 mm mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis.

(6) Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio, europinių sardinių, europinių ančiuvių, atlantinių silkių, paprastųjų stauridžių ir atlantinių skumbrių mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai dydžiai netaikomi, jeigu šie ištekliai sudaro ne daugiau kaip 10 % viso laive laikyto kiekvienos iš šių rūšių laimikio gyvojo svorio.

(7) Turi būti laipsniškai įgyvendinta per dvejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(8) Tai nedaro poveikio Komisijos reglamento (EB) Nr. 494/2002 (9) 5 straipsniui.

(9) 2002 m. kovo 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 494/2002, nustatantis papildomas technines priemones, skirtas merlūzų išteklių atkūrimui ICES III, IV, V, VI ir VII parajonių ir ICES VIII parajonio a, b, d ir e sektoriuose (OL L 77, 2002 3 20, p. 8).

(10) Vieno įrenginio laivams ICES 7a kvadrate taikomas ne mažesnis kaip 70 mm tinklo akių dydis.

(11) Tai nedaro poveikio Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 737/2012 (12).

(12) 2012 m. rugpjūčio 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 737/2012 dėl tam tikrų išteklių apsaugos Keltų jūroje (OL L 218, 2012 8 15, p. 8). 2 straipsnio 5 daliai.

(13) Ši nuostata netaikoma ICES 7d kvadratui.

(14) Ši nuostata netaikoma specializuotajai paprastųjų merlangų, atlantinių skumbrių ir rūšių, kurioms netaikomi laimikio limitai, žvejybai ICES 7d ir 7e kvadratuose.

(15) Paprastųjų jūrų velnių žvejybai taikomas ne mažesnis kaip 220 mm tinklo akių dydis. Specializuotajai sidabrinių polakų ir europinių jūrinių lydekų žvejybai ICES 7d ir 7e kvadratuose naudojamas ne mažesnis kaip 110 mm tinklo akių dydis.

(16) 7d kvadrate taikomas ne mažesnis kaip 90 mm dydis.

(17) 2018 m. spalio 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/2034, kuriuo nustatomas 2019–2021 m. tam tikrai demersinių išteklių žvejybai šiaurės vakarų vandenyse taikomas išmetimo į jūrą mažinimo planas (OL L 327, 2018 12 21, p. 8).

VII PRIEDAS

PIETVAKARIŲ VANDENYS

A DALIS

Mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai dydžiai

Rūšis	Visas rajonas
Atlantinės menkės (Gadus morhua)	35 cm
Juodadėmės menkės (Melanogrammus aeglefinus)	30 cm
Ledjūrio menkės (Pollachius virens)	35 cm
Sidabriniai polakai (Pollachius pollachius)	30 cm
Europinės jūrinės lydekos (Merluccius merluccius)	27 cm
Megrimai (Lepidorhombus spp.)	20 cm
Paprastieji jūrų liežuviai (Solea spp.)	24 cm
Jūrinės plekšnės (Pleuronectes platessa)	27 cm
Paparastieji merlangai (Merlangius merlangus)	27 cm
Paprastosios molvos (Molva molva)	63 cm
Melsvosios molvos (Molva dypterygia)	70 cm
Norveginiai omarai (Nephrops norvegicus)	Visas ilgis 70 mm Karapakso ilgis 20 mm
Norveginių omarų uodegėlės	37 mm
Atlantinės skumbrės (Scomber spp.)	20 cm (6)
Atlantinės silkės (Clupea harengus)	20 cm (6)
Paprastosios stauridės (Trachurus spp.)	15 cm (1) (6) (7)
Europiniai ančiuviai (Engraulis encrasicolus)	12 cm arba 90 vienetų viename kg (2) (6)
Paprastieji vilkešeriai (Dicentrarchus labrax)	36 cm
Europinės sardinės (Sardina pilchardus)	11 cm (6)
Raudonpelekiai pagelai (Pagellus bogaraveo)	33 cm
Europiniai omarai (Homarus gammarus)	87 mm
Didieji voriniai krabai (Maja squinado)	120 mm
Karališkosios šukutės (Chlamys spp.)	40 mm
Didžiosios veneros (Ruditapes decussatus)	40 mm
Mažosios geldutės (Venerupis pullastra)	38 mm
Japoninės venerupės (Venerupis philippinarum)	35 mm
Geldutės (Venus verrucosa)	40 mm
Rudosios geldutės (Callista chione)	6 cm
Peileniai (Ensis spp.)	10 cm
Didžiosios maktros (Spisula solida)	25 mm
Drugeniai (Donax spp.)	25 mm
Pailgosios geldutės (Pharus legumen)	65 mm
Paprastosios bukcinos (Buccinum undatum)	45 mm
Paprastieji aštuonkojai (Octopus vulgaris)	750 g (3)
Dygliuotieji langustai (Palinurus spp.)	95 mm
Ilganosės rausvosios krevetės (Parapenaeus longirostris)	22 mm (karapakso ilgis)
Paprastieji uoliniai krabai (Cancer pagurus)	140 mm (4) (5)
Didžiosios šukutės (Pecten maximus)	100 mm

B DALIS

Tinklo akių dydžiai

1. Pagrindiniai velkamųjų žvejybos įrankių tinklo akių dydžiai

1.1.

Nedarant poveikio įpareigojimui iškrauti laimikį, laivai turi naudoti tinklus, kurių akių dydis ne mažesnis kaip 70 mm (8) (9) arba ne mažesnis kaip 55 mm ICES 9a kvadrate į rytus nuo 7°23′48″ vakarų ilgumos.

1.2.

Nedarant poveikio įpareigojimui iškrauti laimikį ir nepaisant 2.1 punkto, pietvakarių vandenyse laivai gali naudoti toliau pateiktoje lentelėje nurodytus mažesnio akių dydžio tinklus, jeigu:

i)	laikomasi toje lentelėje išdėstytų susijusių sąlygų, o europinių jūrų lydekų priegauda neviršija 20 % bendro visų jūrų biologinių išteklių laimikio, iškraunamo po kiekvieno žvejybos reiso, gyvojo svorio arba

ii)

naudojamasi kitais selektyvumo pakeitimais, kuriuos vienos ar kelių valstybių narių prašymu yra įvertinęs ŽMTEK ir patvirtinusi Komisija. Tais selektyvumo pakeitimais užtikrinamos tokios pačios arba geresnės selektyvumo charakteristikos europinių jūrų lydekų atžvilgiu kaip ir tos, kurios užtikrinamas 70 mm akių dydžiu arba atitinkamai 55 mm akių dydžiu ICES 9a kvadrate į rytus nuo 7°23′48″ vakarų ilgumos.

Tinklo akių dydis	Geografiniai rajonai	Sąlygos
Ne mažesnis kaip 55 mm	Visas rajonas, išskyrus ICES 9a kvadratą į rytus nuo 7°23′48″ vakarų ilgumos	Specializuotoji rūšių, kurioms netaikomi laimikio limitai ir kurios nėra nurodytos kitoje lentelės vietoje, žvejybas Specializuotoji raudonpelekių pagelų žvejyba Specializuotoji atlantinių skumbrių, paprastųjų stauridžių ir šiaurinių žydrųjų merlangų žvejyba naudojant dugninius tralus
Ne mažesnis kaip 35 mm	Visas rajonas	Specializuotoji paprastųjų jūrų liežuvėlių žvejyba
Ne mažesnis kaip 55 mm	ICES 9a kvadratas į vakarus nuo 7°23′48″ vakarų ilgumos	Specializuotoji vėžiagyvių žvejyba
Ne mažesnis kaip 16 mm	Visas rajonas	Specializuotoji smulkiųjų pelaginių žuvų rūšių, kurios nėra nurodytos kitoje lentelės vietoje, žvejyba Specializuotoji krevečių (Palaemon serratus, Crangon crangon) ir krabų (Polybius henslowii) žvejyba
Mažesnis kaip 16 mm	Visas rajonas	Specializuotoji paprastųjų tobių žvejyba

2. Pagrindiniai statomųjų tinklų ir dreifuojančiųjų tinklų akių dydžiai

2.1.

Nedarant poveikio įpareigojimui iškrauti laimikį, laivai turi naudoti tinklus, kurių akių dydis ne mažesnis kaip 100 mm (10), o ICES 8c kvadrate ir ICES 9 parajonyje – ne mažesnis kaip 80 mm.

2.2.

Nedarant poveikio įpareigojimui iškrauti laimikį ir nepaisant 2.1 punkto, pietvakarių vandenyse laivai gali naudoti toliau pateiktoje lentelėje nurodytus mažesnio akių dydžio tinklus, jeigu laikomasi toje lentelėje išdėstytų susijusių sąlygų, o europinių jūrų lydekų priegauda neviršija 20 % bendro visų jūrų biologinių išteklių laimikio, iškraunamo po kiekvieno žvejybos reiso, gyvojo svorio.

Tinklo akių dydis	Geografiniai rajonai	Sąlygos
Ne mažesnis kaip 80 mm	Visas rajonas, išskyrus 8c kvadratą ir ICES 9 parajonį	Specializuotoji paprastųjų vilkešerių, paprastųjų merlangų, paprastųjų otų, europinių upinių plekšnių ir sidabrinių polakų žvejyba
Ne mažesnis kaip 60 mm	Visas rajonas	Specializuotoji rūšių, kurioms netaikomi laimikio limitai ir kurios nėra nurodytos kitoje lentelės vietoje, žvejyba
Ne mažesnis kaip 50 mm	Visas rajonas	Specializuotoji smulkiųjų pelaginių žuvų rūšių (11), kurios nėra nurodytos kitoje lentelės vietoje, žvejyba
Ne mažesnis kaip 40 mm	Visas rajonas	Specializuotoji paprastųjų barzdočių, paprastųjų krevečių (Penaeus spp), krevečių maldininkių, paprastųjų jūrų liežuvėlių ir lūpažuvių žvejyba

C DALIS

Žvejybos draudimo ar ribojimo rajonai

1. Žvejybos draudimo rajonas siekiant išsaugoti europines jūrines lydekas ICES 9a kvadrate

Žvejyba tralais, jūriniais užmetamaisiais tinklais arba panašiais velkamaisiais tinklais draudžiama geografiniuose rajonuose, kurių ribos apibrėžiamos loksodromomis nuosekliai sujungiant toliau nurodytas koordinates, kurios nustatomos pagal koordinačių sistemą WGS84:

nuo kitų metų spalio 1 d. iki sausio 31 d.:

—	43°46,5′ šiaurės platumos, 07°54,4′ vakarų ilgumos

—	44°01,5′ šiaurės platumos, 07°54,4′ vakarų ilgumos

—	43°25,0′ šiaurės platumos, 09°12,0′ vakarų ilgumos

—	43°10,0′ šiaurės platumos, 09°12,0′ vakarų ilgumos

nuo gruodžio 1 d. iki kitų metų paskutinės vasario mėnesio dienos:

—	37°50′ šiaurės platumos tašką Portugalijos vakarinėje pakrantėje

—	37°50′ šiaurės platumos, 09°08′ vakarų ilgumos

—	37°00′ šiaurės platumos, 09°07′ vakarų ilgumos

—	37°00′ šiaurės platumos tašką Portugalijos vakarinėje pakrantėje

2. Žvejybos draudimo rajonai siekiant išsaugoti norveginius omarus ICES 9a kvadrate

2.1.

Specializuotoji norveginių omarų (Nephrops norevgicus) žvejyba dugniniais tralais, jūriniais užmetamaisiais tinklais ar panašiais velkamaisiais tinklais arba krabų bei omarų gaudyklėmis draudžiama geografiniuose rajonuose, kurių ribos apibrėžiamos loksodromomis nuosekliai sujungiant toliau nurodytas koordinates, kurios nustatomos pagal koordinačių sistemą WGS84:

nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d.:

—	42°23′ šiaurės platumos, 08°57′ vakarų ilgumos

—	42°00′ šiaurės platumos, 08°57′ vakarų ilgumos

—	42°00′ šiaurės platumos, 09°14′ vakarų ilgumos

—	4204′ šiaurės platumos, 09°14′ vakarų ilgumos

—	42°09′ šiaurės platumos, 09°09′ vakarų ilgumos

—	42°12′ šiaurės platumos, 09°09′ vakarų ilgumos

—	42°23′ šiaurės platumos, 09°15′ vakarų ilgumos

—	42°23′ šiaurės platumos, 08°57′ vakarų ilgumos

nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d.:

—	37°45′ šiaurės platumos, 09°00′ vakarų ilgumos

—	38°10′ šiaurės platumos, 09°00′ vakarų ilgumos

—	38°10′ šiaurės platumos, 09°15′ vakarų ilgumos

—	37°45′ šiaurės platumos, 09°20′ vakarų ilgumos

2.2.

2.1 punkto b papunktyje apibrėžtuose geografiniuose rajonuose ir jame nustatytais laikotarpiais leidžiama žvejoti dugniniais tralais ar panašiais velkamaisiais tinklais arba bučiais, jeigu visa norveginių omarų (Nephrops norvegicus) priegauda iškraunama ir įskaitoma į kvotas.

2.3.

Specializuotoji norveginių omarų (Nephrops norvegicus) žvejyba 2.1 punkte apibrėžtuose geografiniuose rajonuose ir jame nenustatytais laikotarpiais yra draudžiama. Norveginių omarų (Nephrops norvegicus) priegauda iškraunama ir įskaitoma į kvotas.

3. Specializuotosios europinių ančiuvių žvejybos apribojimai ICES 8c kvadrate

3.1.

Specializuotoji europinių ančiuvių žvejyba pelaginiais tralais ICES 8c kvadrate yra draudžiama.

3.2.

Laive, jeigu jis yra ICES 8c kvadrate, draudžiama vienu metu turėti pelaginius tralus ir gaubiamuosius tinklus.

4. Statomųjų tinklų naudojimas ICES 8, 9, 10, ir 12 parajoniuose į rytus nuo 27° vakarų ilgumos

4.1.

Pagal 9 straipsnio 7 dalies a punktą ir nukrypstant nuo šio priedo B dalies 2 punkto, vandenyse, kurių gylis, nurodytas jūrlapyje, yra mažesnis kaip 600 m, leidžiama žvejoti šiais žvejybos įrankiais:

—

europinių jūrinių lydekų specializuotajai žvejybai skirtais statomaisiais dugniniais žiauniniais tinklais, kurių tinklinio audinio akių dydis ne mažesnis kaip 80 mm ICES 8c kvadrate ir ICES 9 parajonyje ir 100 mm visuose kituose rajonuose, plotis ne didesnis kaip 100 akių, jeigu bendras visų naudojamų tinklų ilgis neviršija 25 km vienam laivui, o panardinimo trukmė ne ilgesnė kaip 24 valandos,

—	paprastųjų jūrų velnių specializuotajai žvejybai skirtais pinkliaisiais tinklais, kurių tinklinio audinio akių dydis ne mažesnis kaip 250 mm, plotis ne didesnis kaip 15 akių, jeigu bendras visų naudojamų tinklų ilgis neviršija 100 km, o panardinimo trukmė ne ilgesnė kaip 72 valandos,

—	ICES 9 parajonyje paprastųjų jūrų velnių specializuotosios žvejybos pinkliaisiais tinklais, kurių akių dydis ne mažesnis kaip 220 mm ir tinklinio audeklo plotis ne didesnis kaip 30 akių, jeigu bendras visų naudojamų tinklų ilgis neviršija 20 km, o panardinimo trukmė ne ilgesnė kaip 72 valandos.

4.2.

Į Reglamento (ES) 2016/2336 I priedą įtrauktų giliavandenių ryklių specializuotąją žvejybą draudžiama vykdyti vandenyse, kurių gylis, nurodytas jūrlapyje, yra mažesnis kaip 600 m. Atsitiktinai sužvejoti giliavandeniai rykliai, kurių žvejyba šiuo reglamentu ir kitais Sąjungos teisės aktais yra draudžiama, užregistruojami, kiek įmanoma nesužalojami ir nedelsiant paleidžiami. Giliavandeniai rykliai, kuriems taikomi laimikio limitai, laikomi laive. Toks laimikis iškraunamas ir įskaitomas į kvotas. Tais atvejais, kai atitinkamai valstybei narei kvota neskirta arba jos nepakanka, Komisija gali taikyti Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsnio 5 dalį. Jeigu kurios nors valstybės narės laivų atsitiktinai sužvejotų giliavandenių ryklių kiekis viršija 10 tonų, šie laivai nebegali naudotis 4.1 punkte nustatytomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis.

4.3.

Žvejybos tam tikrais Biskajos įlankoje leidžiamais velkamaisiais žvejybos įrankiais sąlygos.

Nukrypstant nuo reglamento (EB) Nr. 494/2002, nustatančio papildomas technines priemones, skirtas merlūzų išteklių atkūrimui ICES 3–7 parajonių ir ICES 8a, 8b 8d ir 8e sektoriuose, 5 straipsnio 2 dalyje nustatytų nuostatų, žvejybos veikla naudojant tralus, jūrinius užmetamuosius tinklus ir panašius žvejybos įrankius, išskyrus sijinius tralus, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra 70–99 mm, yra leidžiama Reglamento (EB) Nr. 494/2002 5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytame rajone, jeigu žvejybos įrankyje yra pritvirtintas kvadratinių akių tinklinis audeklas, kurio akių dydis 100 mm.

(1) Su Azorų salomis besiribojančiuose vandenyse, į kuriuos Portugalija turi suverenias teises arba kurie priklauso jos jurisdikcijai, sužvejotoms paprastosioms stauridėms (Trachurus pictaratus) mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis netaikomas.

(2) ICES 9 parajonyje ir CECAF 34.1.2 rajone taikomas 9 cm mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis.

(3) Visuose tos rytinės vidurio Atlanto dalies vandenyse, kurie apima CECAF regiono 34 žvejybos zonos 34.1.1, 34.1.2 ir 34.1.3 kvadratus ir 34.2.0 parajonį, taikoma 450 g išdarinėtos žuvies svorio vertė.

(4) ICES 8 ir 9 parajonių Sąjungos vandenyse taikomas 130 mm mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis.

(5) Nutrauktos žnyplės gali sudaryti ne daugiau kaip 1 % bendro bučiais sužvejotų paprastųjų uolinių krabų svorio. Jei paprastieji uoliniai krabai sugaunami kitu žvejybos įrankiu, leidžiama iškrauti ne daugiau kaip 75 kg nutrauktų krabų žnyplių.

(6) Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1380/201315 straipsnio, europinių sardinių, europinių ančiuvių, atlantinių silkių, paprastųjų stauridžių ir atlantinių skumbrių mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai dydžiai netaikomi, jeigu šie ištekliai sudaro ne daugiau kaip 10 % viso laive laikyto kiekvienos iš šių rūšių laimikio gyvojo svorio.

(7) Ne daugiau kaip 5 % šio kiekio gali sudaryti 12–15 cm dydžio paprastosios stauridės. Siekiant kontroliuoti tą kiekį, laimikio svoriui taikomas 1,20 perskaičiavimo koeficientas. Šios nuostatos netaikomos laimikiui, kuriam taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį.

(8) Ši nuostata nedaro poveikio Reglamento (EB) Nr. 494/2002 2 straipsniui.

(9) Vykdant specializuotąją norveginių omarų (Nephrops norvegicus) žvejybą ICEC 8a, 8b, 8d ir 8e kvadratuose, pritvirtinamas kvadratinių akių tinklinis audeklas, kurio akių dydis ne mažesnis kaip 100 mm, arba lygiavertis selektyvumo didinimo įtaisas. Vykdant specializuotąją paprastųjų jūrų liežuvių žvejybą naudojant sijinius tralus, priekinėje viršutinėje tinklo pusėje pritvirtinamas tinklinis audeklas, kurio akių dydis ne mažesnis kaip 180 mm.

(10) Specializuotajai paprastųjų jūrų velnių žvejybai naudojamas ne mažesnis kaip 220 mm tinklo akių dydis.

(11) Europinių sardinių žvejybai gali būti naudojamas mažesnis kaip 40 mm tinklo akių dydis.

XII PRIEDAS

NEAFC REGULIUOJAMAS RAJONAS

A DALIS

Mažiausi išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai dydžiai

Rūšis	NEAFC
Juodadėmės menkės (Melanogrammus aeglefinus)	30 cm
Paprastosios molvos (Molva molva)	63 cm
Melsvosios molvos (Molva dipterygia)	70 cm
Atlantinės skumbrės (Scomber spp.)	30 cm
Atlantinės silkės (Clupea harengus)	20 cm

B DALIS

Tinklo akių dydžiai

1. Pagrindiniai velkamųjų žvejybos įrankių tinklo akių dydžiai

NEAFC reguliuojamame rajone leidžiami toliau nurodyti tralo maišo tinklinio audeklo akių dydžiai.

Tralo maišo tinklinio audeklo akių dydis	Geografiniai rajonai	Sąlygos
Ne mažesnis kaip 100 mm	Visas rajonas	Nenurodyta
Ne mažesnis kaip 35 mm	Visas rajonas	Specializuotoji šiaurinių žydrųjų merlangų žvejyba
Ne mažesnis kaip 32 mm	ICES 1 ir 2 parajoniai	Specializuotoji šiaurinių dryžakojų krevečių (Pandalus borealis) žvejyba Pritvirtinamas rūšiuojamasis tinklelis, kurio strypeliai vienas nuo kito nutolę ne didesniu kaip 22 mm atstumu.
Ne mažesnis kaip 16 mm	Visas rajonas	Specializuotoji atlantinių skumbrių, paprastųjų stintenių ir argentinų žvejyba

2. Pagrindiniai statomųjų tinklų akių dydžiai

NEAFC reguliuojamame rajone leidžiami toliau nurodyti statomųjų tinklų akių dydžiai.

Tinklo akių dydis	Geografiniai rajonai	Sąlygos
Ne mažesnis kaip 220 mm	Visas rajonas	Nenurodyta

C DALIS

Žvejybos draudimo ar ribojimo rajonai

1. Žvejybos draudimo ar ribojimo rajonai. Paprastųjų jūrinių ešerių žvejybai Irmingerio jūroje ir gretimuose vandenyse taikomos priemonės

1.1.

Draudžiama žvejoti paprastuosius jūrinius ešerius ICES 5 parajonio tarptautiniuose vandenyse ir ICES 12 ir 14 parajonių Sąjungos vandenyse.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, jūrinius ešerius leidžiama žvejoti nuo gegužės 11 d. iki gruodžio 31 d. rajone, kurio ribos apibrėžiamos loksodromomis nuosekliai sujungiant toliau nurodytas pagal koordinačių sistemą WGS84 nustatytas koordinates (toliau – paprastųjų jūrinių ešerių apsaugos rajonas):

—	64°45′ šiaurės platumos, 28°30′ vakarų ilgumos

—	62°50′ šiaurės platumos, 25°45′ vakarų ilgumos

—	61°55′ šiaurės platumos, 26°45′ vakarų ilgumos

—	61°00′ šiaurės platumos, 26°30′ vakarų ilgumos

—	59°00′ šiaurės platumos, 30° 00′ vakarų ilgumos

—	59°00′ šiaurės platumos, 34° 00′ vakarų ilgumos

—	61°30′ šiaurės platumos, 34°00′ vakarų ilgumos

—	62°50′ šiaurės platumos, 36°00′ vakarų ilgumos

—	64°45′ šiaurės platumos, 28°30′ vakarų ilgumos.

1.2.

Nepaisant šios dalies 1.1 punkto, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, Sąjungos teisės aktu gali būti leidžiama žvejoti paprastuosius jūrinius ešerius už paprastųjų jūrinių ešerių apsaugos rajono ribų Irmingerio jūroje ir gretimuose vandenyse nuo gegužės 11 d. iki gruodžio 31 d. kiekvienais metais, jei NEAFC yra nustačiusi paprastųjų jūrinių ešerių išteklių atkūrimo planą tame geografiniame rajone. Šioje žvejyboje dalyvauja tik tie Sąjungos laivai, kuriems jų atitinkamos valstybės narės yra išdavusios tinkamus leidimus ir apie kuriuos pranešta Komisijai, kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 1236/2010 5 straipsnį.

1.3.

Draudžiama naudoti tralus, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra mažesnis kaip 100 mm.

1.4.

Perskaičiavimo koeficientas, kuris turi būti taikomas žvejojant šios rūšies žuvis sužvejotiems paprastiesiems jūriniams ešeriams, kurie pateikiami išdarinėti ir be galvų (įskaitant pateikimą pritaikius japonišką pjaustymą), yra 1,70.

1.5.

Žvejybos laivų, žvejybos veiklą vykdančių ne paprastųjų jūrinių ešerių apsaugos rajone, kapitonai Reglamento (ES) Nr. 1236/2010 9 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą sužvejotų žuvų kiekio ataskaitą pateikia kiekvieną dieną, užbaigę tos kalendorinės dienos žvejybos operacijas. Šioje ataskaitoje nurodomas laive laikomas laimikis, sužvejotas po paskutinio pranešimo apie sužvejotus žuvų kiekius.

1.6.

Leidimas žvejoti paprastuosius jūrinius ešerius galioja tik tuo atveju, jei be to, kad turi būti laikomasi Reglamento (ES) Nr. 1236/2010 5 straipsnio, žvejybos laivai ataskaitas perduoda laikydamiesi to reglamento 9 straipsnio 1 dalies ir tų ataskaitų duomenys registruojami pagal to reglamento 9 straipsnio 3 dalį.

1.7.

1.6 punkte nurodytos ataskaitos rengiamos pagal atitinkamas taisykles.

2. Specialios melsvųjų molvų apsaugos taisyklės

2.1.

Kasmet nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. per kiekvieną žvejybos reisą draudžiama laive laikyti daugiau kaip 6 tonas melsvųjų molvų ICES 6a kvadrate, kurio ribos apibrėžiamos loksodromomis nuosekliai sujungiant toliau nurodytas pagal koordinačių sistemą WGS84 nustatytas koordinates:

Škotijos kontinentinio šelfo pakraštys

—	59°58′ šiaurės platumos, 07°00′ vakarų ilgumos

—	59°55′ šiaurės platumos, 06°47′ vakarų ilgumos

—	59°51′ šiaurės platumos, 06°28′ vakarų ilgumos

—	59°45′ šiaurės platumos, 06°38′ vakarų ilgumos

—	59°27′ šiaurės platumos, 06°42′ vakarų ilgumos

—	59°22′ šiaurės platumos, 06°47′ vakarų ilgumos

—	59°15′ šiaurės platumos, 07°15′ vakarų ilgumos

—	59°07′ šiaurės platumos, 07°31′ vakarų ilgumos

—	58°52′ šiaurės platumos, 07°44′ vakarų ilgumos

—	58°44′ šiaurės platumos, 08°11′ vakarų ilgumos

—	58°43′ šiaurės platumos, 08°27′ vakarų ilgumos

—	58°28′ šiaurės platumos, 09°16′ vakarų ilgumos

—	58°15′ šiaurės platumos, 09°32′ vakarų ilgumos

—	58°15′ šiaurės platumos, 09°45′ vakarų ilgumos

—	58°30′ šiaurės platumos, 09°45′ vakarų ilgumos

—	59°30′ šiaurės platumos, 07°00′ vakarų ilgumos

—	59°58′ šiaurės platumos, 07°00′ vakarų ilgumos;

Rosemary seklumos kraštas

—	60°00′ šiaurės platumos, 11° 00′ vakarų ilgumos

—	59°00′ šiaurės platumos, 11° 00′ vakarų ilgumos

—	59°00′ šiaurės platumos, 09° 00′ vakarų ilgumos

—	59°30′ šiaurės platumos, 09°00′ vakarų ilgumos

—	59°30′ šiaurės platumos, 10°00′ vakarų ilgumos

—	60°00′ šiaurės platumos, 10° 00′ vakarų ilgumos

—	60°00′ šiaurės platumos, 11° 00′ vakarų ilgumos.

Išskyrus rajoną, kurio ribos apibrėžiamos loksodromomis nuosekliai sujungiant toliau nurodytas pagal koordinačių sistemą WGS84 nustatytas koordinates:

—	59°15′ šiaurės platumos, 10°24′ vakarų ilgumos

—	59°10′ šiaurės platumos, 10°22′ vakarų ilgumos

—	59°08′ šiaurės platumos, 10°07′ vakarų ilgumos

—	59°11′ šiaurės platumos, 09°59′ vakarų ilgumos

—	59°15′ šiaurės platumos, 09°58′ vakarų ilgumos

—	59°22′ šiaurės platumos, 10°02′ vakarų ilgumos

—	59°23′ šiaurės platumos, 10°11′ vakarų ilgumos

—	59°20′ šiaurės platumos, 10°19′ vakarų ilgumos

—	59°15′ šiaurės platumos, 10°24′ vakarų ilgumos.

2.2.

Kai melsvųjų molvų atžvilgiu taikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/201315 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį, 2.1 punktas netaikoma.

Žvejoti melsvąsias molvas naudojant kokius nors žvejybos įrankius 2.1 punkte nurodytu laikotarpiu ir toje dalyje nurodytuose rajonuose draudžiama.

2.3.

Įplaukiančio į 2.1 punkte nurodytus rajonus ir iš jų išplaukiančio žvejybos laivo kapitonas laivo žurnale įrašo įplaukimo bei išplaukimo datą, laiką ir vietą.

2.4.

Bet kurio iš abiejų 2.1 punkte nurodytų rajonų atveju, jeigu laivas sužvejoja 6 tonas melsvųjų molvų:

a)	jis nedelsdamas nutraukia žvejybos veiklą ir išplaukia iš rajono, kuriame jis yra;

b)	į nė vieną iš šių rajonų jis nebegali įplaukti, kol neiškrauna savo laimikio;

c)	jis negali išmesti į jūrą jokio melsvųjų molvų kieko.

2.5.

Tarybos reglamento (ES) 2016/233616 straipsnyje nurodyti stebėtojai, paskirti į žvejybos laivus, esančius viename iš 1 punkte nurodytų rajonų, tinkamos sužvejotų melsvųjų molvų imties tikslu išmatuoja ėminiams paimtas žuvis ir nustato poėminiams paimtų žuvų lytinę brandą. Remdamosi ŽMTEK rekomendacija, valstybės narės nustato išsamius ėminių ėmimo ir rezultatų sutikrinimo protokolus.

2.6.

Kasmet nuo vasario 15 d. iki balandžio 15 d. draudžiama naudoti dugniniais tralus, ūdas ir žiauninius tinklus rajone, kurio ribos apibrėžiamos loksodromomis nuosekliai sujungiant toliau nurodytas pagal koordinačių sistemą WGS84 nustatytas koordinates:

—	60°58,76′ šiaurės platumos, 27°27,32′ vakarų ilgumos

—	60°56,02′ šiaurės platumos, 27°31,16′ vakarų ilgumos

—	60°59,76′ šiaurės platumos, 27°43,48′ vakarų ilgumos

—	61°03,00′ šiaurės platumos, 27°39,41′ vakarų ilgumos

—	60°58,76′ šiaurės platumos, 27°27,32′ vakarų ilgumos.

3. Paprastųjų jūrinių ešerių žvejybai ICES 1 ir 2 parajonių tarptautiniuose vandenyse taikomos priemonės

3.1.

Specializuotąją paprastųjų jūrinių ešerių žvejybą ICES 1 ir 2 parajonių tarptautiniuose vandenyse leidžiama vykdyti tik kasmet nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. laivams, kurie anksčiau yra vykdę paprastųjų jūrinių ešerių žvejybą NEAFC reguliuojamame rajone.

3.2.

Kitų rūšių žuvų žvejybos atveju laivų sužvejota paprastųjų jūrinių ešerių priegauda negali viršyti 1 % bendro laive laikomo laimikio.

3.3.

3.4.

Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1236/2010 9 straipsnio 1 dalies b punkto, tokios rūšies žuvų žvejybą vykdančių laivų kapitonai apie laimikį praneša kiekvieną dieną.

3.5.

3.6.

Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliava plaukiojančiuose laivuose moksliniai stebėtojai rinktų mokslinę informaciją. Renkamą informaciją turi sudaryti bent pagal gylį suskirstyti laimikio sudėties pagal žuvų lytį, amžių ir ilgį duomenys. Valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos šią informaciją praneša ICES.

3.7.

Komisija valstybėms narėms praneša, kurią datą NEAFC sekretoriatas NEAFC susitariančiosioms šalims turi pranešti apie visišką bendro leidžiamo sužvejoti kiekio išnaudojimą. Nuo tos dienos valstybės narės uždraudžia su jų vėliavomis plaukiojantiems laivams vykdyti specializuotąją paprastųjų jūrinių ešerių žvejybą.

4. ICES 6 parajonio juodadėmių menkių Rockall zona

Visa žvejyba, išskyrus ūdomis, draudžiama rajonuose, kurių ribos apibrėžiamos loksodromomis nuosekliai sujungiant toliau nurodytas pagal koordinačių sistemą WGS84 nustatytas koordinates:

—	57°00′ šiaurės platumos, 15° 00′ vakarų ilgumos

—	57°00′ šiaurės platumos, 14° 00′ vakarų ilgumos

—	56°30′ šiaurės platumos, 14°00′ vakarų ilgumos

—	56°30′ šiaurės platumos, 15°00′ vakarų ilgumos

—	57°00′ šiaurės platumos, 15°00′ vakarų ilgumos.

D DALIS

Žvejybos draudimo siekiant apsaugoti pažeidžiamas buveines rajonai

Dugniniais tralais ir statomaisiais žvejybos įrankiais, įskaitant statomuosius dugninius žiauninius tinklus ir dugnines ūdas, draudžiama žvejoti šiuose rajonuose, kurių ribos apibrėžiamos loksodromomis nuosekliai sujungiant toliau nurodytas koordinates, kurios nustatomos pagal sistemą WGS84:

Reykjanes Ridge dalis:

—	55°04.5327′ šiaurės platumos, 36°49.0135′ vakarų ilgumos

—	55°05.4804′ šiaurės platumos, 35°58.9784′ vakarų ilgumos

—	54°58.9914′ šiaurės platumos, 34°41.3634′ vakarų ilgumos

—	54°41.1841′ šiaurės platumos, 34°00.0514′ vakarų ilgumos

—	54°00′ šiaurės platumos, 34° 00′ vakarų ilgumos

—	53°54.6406′ šiaurės platumos, 34°49.9842′ vakarų ilgumos

—	53°58.9668′ šiaurės platumos, 36°39.1260′ vakarų ilgumos

—	55°04.5327′ šiaurės platumos, 36°49.0135′ vakarų ilgumos

Šiaurinis Mid Atlantic Ridge rajonas:

—	59°45′ šiaurės platumos, 33°30′ vakarų ilgumos

—	57°30′ šiaurės platumos, 27°30′ vakarų ilgumos

—	56°45′ šiaurės platumos, 28°30′ vakarų ilgumos

—	59°15′ šiaurės platumos, 34°30′ vakarų ilgumos

—	59°45′ šiaurės platumos, 33°30′ vakarų ilgumos

Vidurio Mid Atlantic Ridge rajonas (Charlie-Gibbs lūžio zona ir subpoliarinis priešakinis rajonas):

—	53°30′ šiaurės platumos, 38°00′ vakarų ilgumos

—	53°30′ šiaurės platumos, 36°49′ vakarų ilgumos

—	55°04.5327′ šiaurės platumos, 36°49′ vakarų ilgumos

—	54°58.9914′ šiaurės platumos, 34°41.3634′ vakarų ilgumos

—	54°41.1841′ šiaurės platumos, 34°00′ vakarų ilgumos,

—	53°30′ šiaurės platumos, 30°00′ vakarų ilgumos

—	51°30′ šiaurės platumos, 28°00′ vakarų ilgumos

—	49°00′ šiaurės platumos, 26°30′ vakarų ilgumos

—	49°00′ šiaurės platumos, 30°30′ vakarų ilgumos

—	51°30′ šiaurės platumos, 32°00′ vakarų ilgumos

—	51°30′ šiaurės platumos, 38°00′ vakarų ilgumos

—	53°30′ šiaurės platumos, 38°00′ vakarų ilgumos

Pietinis Mid Atlantic Ridge rajonas:

—	44°30′ šiaurės platumos, 30°30′ vakarų ilgumos

—	44°30′ šiaurės platumos, 27°00′ vakarų ilgumos

—	43°15′ šiaurės platumos, 27°15′ vakarų ilgumos

—	43°15′ šiaurės platumos, 31°00′ vakarų ilgumos

—	44°30′ šiaurės platumos, 30°30′ vakarų ilgumos

Altair povandeniniai kalnai:

—	45°00′ šiaurės platumos, 34°35′ vakarų ilgumos

—	45°00′ šiaurės platumos, 33°45′ vakarų ilgumos,

—	44°25′ šiaurės platumos, 33°45′ vakarų ilgumos

—	44°25′ šiaurės platumos, 34°35′ vakarų ilgumos

—	45°00′ šiaurės platumos, 34°35′ vakarų ilgumos

Antialtair povandeniniai kalnai:

—	43°45′ šiaurės platumos, 22°50′ vakarų ilgumos

—	43°45′ šiaurės platumos, 22°05′ vakarų ilgumos

—	43°25′ šiaurės platumos, 22°05′ vakarų ilgumos

—	43°25′ šiaurės platumos, 22°50′ vakarų ilgumos

—	43°45′ šiaurės platumos, 22°50′ vakarų ilgumos

Hatton Bank rajonas:

—	59°26′ šiaurės platumos, 14°30′ vakarų ilgumos

—	59°12′ šiaurės platumos, 15°08′ vakarų ilgumos

—	59°01′ šiaurės platumos, 17°00′ vakarų ilgumos

—	58°50′ šiaurės platumos, 17°38′ vakarų ilgumos

—	58°30′ šiaurės platumos, 17°52′ vakarų ilgumos

—	58°30′ šiaurės platumos, 18°22′ vakarų ilgumos

—	58°03′ šiaurės platumos, 18°22′ vakarų ilgumos

—	58°03′ šiaurės platumos, 17°30′ vakarų ilgumos

—	57°55′ šiaurės platumos, 17°30′ vakarų ilgumos

—	57°45′ šiaurės platumos, 19°15′ vakarų ilgumos

—	58°11,15′ šiaurės platumos, 18°57,51′ vakarų ilgumos

—	58°11,57′ šiaurės platumos, 19°11,97′ vakarų ilgumos

—	58°27,75′ šiaurės platumos, 19°11,65′ vakarų ilgumos

—	58°39,09′ šiaurės platumos, 19°14,28′ vakarų ilgumos

—	58°38,11′ šiaurės platumos, 19°01,29′ vakarų ilgumos

—	58°53,14′ šiaurės platumos, 18°43,54′ vakarų ilgumos

—	59°00,29′ šiaurės platumos, 18°01,31′ vakarų ilgumos

—	59°08,01′ šiaurės platumos, 17°49,31′ vakarų ilgumos

—	59°08,75′ šiaurės platumos, 18°01,47′ vakarų ilgumos

—	59°15,16′ šiaurės platumos, 18°01,56′ vakarų ilgumos

—	59°24,17′ šiaurės platumos, 17°31,22′ vakarų ilgumos

—	59°21,77′ šiaurės platumos, 17°15,36′ vakarų ilgumos

—	59°26,91′ šiaurės platumos, 17°01,66′ vakarų ilgumos

—	59°42,69′ šiaurės platumos, 16°45,96′ vakarų ilgumos

—	59°20,97′ šiaurės platumos, 15°44,75′ vakarų ilgumos

—	59°21′ šiaurės platumos, 15°40′ vakarų ilgumos

—	59°26′ šiaurės platumos, 14°30′ vakarų ilgumos

Šiaurės vakarų Rockall rajonas:

—	57°00′ šiaurės platumos, 14°53′ vakarų ilgumos

—	57°37′ šiaurės platumos, 14°42′ vakarų ilgumos

—	57°55′ šiaurės platumos, 14°24′ vakarų ilgumos

—	58°15′ šiaurės platumos, 13°50′ vakarų ilgumos

—	57°57′ šiaurės platumos, 13°09′ vakarų ilgumos

—	57°50′ šiaurės platumos, 13°14′ vakarų ilgumos

—	57°57′ šiaurės platumos, 13°45′ vakarų ilgumos

—	57°49′ šiaurės platumos, 14°06′ vakarų ilgumos

—	57°29′ šiaurės platumos, 14°19′ vakarų ilgumos

—	57°22′ šiaurės platumos, 14°19′ vakarų ilgumos

—	57°00′ šiaurės platumos, 14°34′ vakarų ilgumos

—	56°56′ šiaurės platumos, 14°36′ vakarų ilgumos

—	56°56′ šiaurės platumos, 14°51′ vakarų ilgumos

—	57°00′ šiaurės platumos, 14°53′ vakarų ilgumos

Pietvakarių Rockall rajonas (Empress of Britain Bank):

1 rajonas

—	56°24′ šiaurės platumos, 15°37′ vakarų ilgumos

—	56°21′ šiaurės platumos, 14°58′ vakarų ilgumos

—	56°04′ šiaurės platumos, 15°10′ vakarų ilgumos

—	55°51′ šiaurės platumos, 15°37′ vakarų ilgumos

—	56°10′ šiaurės platumos, 15°52′ vakarų ilgumos

—	56°24′ šiaurės platumos, 15°37′ vakarų ilgumos

2 rajonas

—	55°56.90 šiaurės platumos, 16°11.30 vakarų ilgumos

—	55°58.20 šiaurės platumos, 16°11.30 vakarų ilgumos

—	55°58.30 šiaurės platumos, 16°02.80 vakarų ilgumos

—	55°56.90 šiaurės platumos, 16°02.80 vakarų ilgumos

—	55°56.90 šiaurės platumos, 16°11.30 vakarų ilgumos

3 rajonas

—	55°49.90 šiaurės platumos, 15°56.00 vakarų ilgumos

—	55°48.50 šiaurės platumos, 15°56.00 vakarų ilgumos

—	55°48.30 šiaurės platumos, 15°50.60 vakarų ilgumos

—	55°49.60 šiaurės platumos, 15°50.60 vakarų ilgumos

—	55°49.90 šiaurės platumos, 15°56.00 vakarų ilgumos

Edora’s bank rajonas

—	56°26.00 šiaurės platumos, 22°26.00 vakarų ilgumos

—	56°28.00 šiaurės platumos, 22°04.00 vakarų ilgumos

—	56°16.00 šiaurės platumos, 21°42.00 vakarų ilgumos

—	56°05.00 šiaurės platumos, 21°40.00 vakarų ilgumos

—	55°55.00 šiaurės platumos, 21°47.00 vakarų ilgumos

—	55°45.00 šiaurės platumos, 22°00.00 vakarų ilgumos

—	55°43.00 šiaurės platumos, 23°14.00 vakarų ilgumos

—	55°50.00 šiaurės platumos, 23°16.00 vakarų ilgumos

—	56°05.00 šiaurės platumos, 23°06.00 vakarų ilgumos

—	56°18.00 šiaurės platumos, 22°43.00 vakarų ilgumos

—	56°26.00 šiaurės platumos, 22°26.00 vakarų ilgumos

Pietvakarių Rockall rajonas

1 rajonas

—	55°58.16 šiaurės platumos, 16°13.18 vakarų ilgumos

—	55°58.24 šiaurės platumos, 16°02.56 vakarų ilgumos

—	55°54.86 šiaurės platumos, 16°05.55 vakarų ilgumos

—	55°58.16 šiaurės platumos, 16°13.18 vakarų ilgumos

2 rajonas

—	55°55.86 šiaurės platumos, 15°40.84 vakarų ilgumos

—	55°51.00 šiaurės platumos, 15°37.00 vakarų ilgumos

—	55°47.86 šiaurės platumos, 15°53.81 vakarų ilgumos

—	55°49.29 šiaurės platumos, 15°56.39 vakarų ilgumos

—	55°55.86 šiaurės platumos, 15°40.84 vakarų ilgumos

Hatton-Rockall basin rajonas

1 rajonas

—	58°00.15 šiaurės platumos, 15°27.23 vakarų ilgumos

—	58°00.15 šiaurės platumos, 15°38.26 vakarų ilgumos

—	57°54.19 šiaurės platumos, 15°38.26 vakarų ilgumos

—	57°54.19 šiaurės platumos, 15°27.23 vakarų ilgumos

—	58°00.15 šiaurės platumos, 15°27.23 vakarų ilgumos

2 rajonas

—	58° 06.46 šiaurės platumos, 16° 37.15 vakarų ilgumos

—	58° 15.93 šiaurės platumos, 16° 28.46 vakarų ilgumos

—	58° 06.77 šiaurės platumos, 16° 10.40 vakarų ilgumos

—	58° 03.43 šiaurės platumos, 16° 10.43 vakarų ilgumos

—	58° 01.49 šiaurės platumos, 16° 25.19 vakarų ilgumos

—	58° 02.62 šiaurės platumos, 16° 36.96 vakarų ilgumos

—	58° 06.46 šiaurės platumos, 16° 37.15 vakarų ilgumos

Hatton Bank 2 rajonas:

1 rajonas

—	57°51.76 šiaurės platumos, 18°05.87 vakarų ilgumos

—	57°55.00 šiaurės platumos, 17°30.00 vakarų ilgumos

—	58°03.00 šiaurės platumos, 17°30.00 vakarų ilgumos

—	57°53.10 šiaurės platumos, 16°56.33 vakarų ilgumos

—	57°35.11 šiaurės platumos, 18°02.01 vakarų ilgumos

—	57°51.76 šiaurės platumos, 18°05.87 vakarų ilgumos

2 rajonas

—	57°59.96 šiaurės platumos, 19°05.05 vakarų ilgumos

—	57°45.00 šiaurės platumos, 19°15.00 vakarų ilgumos

—	57°50.07 šiaurės platumos, 18°23.82 vakarų ilgumos

—	57°31.13 šiaurės platumos, 18°21.28 vakarų ilgumos

—	57°14.09 šiaurės platumos, 19°28.43 vakarų ilgumos

—	57°02.21 šiaurės platumos, 19°27.53 vakarų ilgumos

—	56°53.12 šiaurės platumos, 19°28.97 vakarų ilgumos

—	56°50.22 šiaurės platumos, 19°33.62 vakarų ilgumos

—	56°46.68 šiaurės platumos, 19°53.72 vakarų ilgumos

—	57°00.04 šiaurės platumos, 20°04.22 vakarų ilgumos

—	57°10.31 šiaurės platumos, 19°55.24 vakarų ilgumos

—	57°32.67 šiaurės platumos, 19°52.64 vakarų ilgumos

—	57°46.68 šiaurės platumos, 19°37.86 vakarų ilgumos

—	57°59.96 šiaurės platumos, 19°05.05 vakarų ilgumos

Logachev Mound rajonas:

—	55°17′ šiaurės platumos, 16°10′ vakarų ilgumos

—	55°34′ šiaurės platumos, 15°07′ vakarų ilgumos

—	55°50′ šiaurės platumos, 15°15′ vakarų ilgumos

—	55°33′ šiaurės platumos, 16°16′ vakarų ilgumos

—	55°17′ šiaurės platumos, 16°10′ vakarų ilgumos

Vakarinė Rockall Mound dalis:

—	57°20′ šiaurės platumos, 16°30′ vakarų ilgumos

—	57°05′ šiaurės platumos, 15°58′ vakarų ilgumos

—	56°21′ šiaurės platumos, 17°17′ vakarų ilgumos

—	56°40′ šiaurės platumos, 17°50′ vakarų ilgumos

—	57°20′ šiaurės platumos, 16°30′ vakarų ilgumos

Jeigu vykdant žvejybos operacijas naujuose ir jau nustatytuose dugninės žvejybos rajonuose NEAFC reguliuojamame rajone sužvejotų gyvų koralų ar gyvų pinčių kiekiai kiekvieną kartą panaudojus žvejybos įrankį viršija 60 kg gyvų koralų ir (arba) 800 kg gyvų pinčių, žvejybos laivas apie tai informuoja savo vėliavos valstybę, nutraukia žvejybą ir pasitraukia mažiausiai 2 jūrmylių atstumu nuo koordinačių, kurios, remiantis įrodymais, yra arčiausiai tos tikslios vietos, kurioje šis laimikis buvo sužvejotas.

Rūšis	Geografiniai rajonai	Mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis
Atlantinės menkės (Gadus morhua)	22–32 pakvadračiai	35 cm
Jūrinės plekšnės (Pleuronectes platessa)	22–32 pakvadračiai	25 cm
Atlantinės lašišos (Salmo salar)	22–30 pakvadračiai ir 32 pakvadratis	60 cm
Atlantinės lašišos (Salmo salar)	31 pakvadratis	50 cm
Europinės upinės plekšnės (Platichthys flesus)	22–25 pakvadračiai	23 cm
	26, 27 ir 28 pakvadračiai	21 cm
	29–32 pakvadračiai į pietus nuo 59°	18 cm
Paprastieji otai (Psetta maxima)	22–32 pakvadračiai	30 cm
Švelnieji rombai (Scophthalmus rhombus)	22–32 pakvadračiai	30 cm
Europiniai upiniai unguriai (Anguilla anguilla)	22–32 pakvadračiai	35 cm
Paprastieji šlakiai (Salmo trutta)	22–25 ir 29–32 pakvadračiai	40 cm
Paprastieji šlakiai (Salmo trutta)	26, 27 ir 28 pakvadračiai	50 cm

Tinklo akių dydis (5)	Geografiniai rajonai	Sąlygos
Tralo maišas iš tinklinio audeklo, kurio kvadratinių akių dydis ne mažesnis kaip 40 mm (6)	Visas rajonas	Tinkamai pagrįstu laivo savininko prašymu kaip alternatyvą tralo maišui iš tinklinio audinio, kurio kvadratinių akių dydis – 40 mm, leidžiama naudoti tralo maišą iš tinklinio audeklo, kurio rombinių akių dydis 50 mm2
Ne mažesnis kaip 20 mm	Visas rajonas	Specializuotoji sardinių ir europinių ančiuvių žvejyba

Rūšis	Mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis
Paprastasis otas (Psetta maxima)	45 cm

Tinklo akių dydis	Geografiniai rajonai	Sąlygos (3)
Ne mažesnis kaip 90 mm	Visas rajonas	Specializuotoji plekšniažuvių žvejyba
Mažesnis kaip 90 mm	Visas rajonas	Specializuotoji smulkiųjų pelaginių žuvų rūšių žvejyba
Ne mažesnis kaip 16 mm	Visas rajonas	Specializuotoji rūšių, kurioms netaikomi laimikio limitai ir kurios nėra nurodytos kitoje lentelės vietoje, žvejyba.