17.7.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 191/4


TARYBOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2019/1208

2019 m. liepos 15 d.

kuriuo įgyvendinama Reglamento (ES) 2015/735 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Pietų Sudane 20 straipsnio 3 dalis

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2015 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentą (ES) 2015/735 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Pietų Sudane, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 748/2014 (1), ypač į jo 20 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2015 m. gegužės 7 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) 2015/735;

(2)

2019 m. birželio 25 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos komitetas, įsteigtas pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 2206 (2015), atnaujino informaciją, susijusią su vienu asmeniu, kuriam taikomos ribojamosios priemonės;

(3)

todėl Reglamento (ES) 2015/735 I priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) 2015/735 I priedas iš dalies keičiamas, kaip išdėstyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. liepos 15 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

F. MOGHERINI


(1)  OL L 117, 2015 5 8, p. 13.


PRIEDAS

Įrašas, susijęs su toliau nurodytu asmeniu, pakeičiamas šiuo įrašu:

„8.

Paul MALONG AWAN ANEI (dar žinomas kaip: a) Paul Malong Awan Anei, b) Paul Malong, c) Bol Malong)

Laipsnis: generolas

Pareigos: a) buvęs Sudano liaudies išlaisvinimo armijos (SPLA) štabo vadas, b) buvęs gubernatorius, Šiaurės Bahr el-Ghazal vilaja (Northern Bahr el-Ghazal State).

Gimimo data: a) 1962 m., b) 1960 m. gruodžio 4 d., c) 1960 m. balandžio 12 d., d) 1962 m. sausio 1 d.

Gimimo vieta: a) Malualkon, Pietų Sudanas, b) Kotido, Uganda.

Pilietybė: a) Pietų Sudano, b) Ugandos.

Paso Nr.: a) Pietų Sudano numeris S00004370, b) Pietų Sudano numeris D00001369, c) Sudano numeris 003606, d) Sudano numeris 00606, e) Sudano numeris B002606, f) Ugandos numeris DA025963.

Įtraukimo į JT sąrašą data: 2018 m. liepos 13 d.

Kita informacija: Eidamas SPLA generalinio štabo vado pareigas, P. Malong išplėtė arba pratęsė konfliktą Pietų Sudane pažeisdamas Karo veiksmų nutraukimo susitarimą ir 2015 m. Susitarimą dėl konflikto sprendimo Pietų Sudane (ARCSS). Pranešama, kad jis vadovavo pastangoms nužudyti opozicijos lyderį Riek Machar. Jis įsakė SPLA pajėgoms užkirsti kelią humanitarinės pagalbos gabenimui. Vadovaujant P. Malong, SPLA puldinėjo civilius gyventojus, mokyklas ir ligonines; privertė civilius gyventojus persikelti gyventi kitur; vykdė priverstinius dingimus; vykdė savavališkus civilių gyventojų sulaikymus ir vykdė kankinimus bei žaginimus. Jis sutelkė Mathiang Anyoor Dinka gentines karines pajėgas, kurios naudoja vaikus karius. Jam vadovaujant SPLA ribojo UNMISS, Jungtinės stebėsenos ir vertinimo komisijos (JMEC) ir Paliaubų ir pereinamojo laikotarpio saugumo tvarkos stebėsenos mechanizmo (CTSAMM) prieigą prie tų vietų, kad šios organizacijos galėtų ištirti ir užfiksuoti pažeidimus.

Informacija iš Sankcijų komiteto pateiktų įtraukimo į sąrašą priežasčių aprašomojo pobūdžio santraukos:

Paul Malong Awan į sąrašą įtrauktas 2018 m. liepos 13 d. pagal Rezoliucijos 2206 (2015) 6 punktą, 7 punkto a papunktį, 7 punkto b papunktį, 7 punkto c papunktį, 7 punkto d papunktį, 7 punkto f papunktį ir 8 punktą, kaip dar kartą patvirtinta Rezoliucijoje 2418 (2018), už „veiksmus ar politiką, kurių tikslas arba poveikis yra išplėsti arba pratęsti konfliktą Pietų Sudane arba trukdyti susitaikymo ar taikos deryboms arba procesams, įskaitant Karo veiksmų nutraukimo susitarimo pažeidimus“; „veiksmus ar politiką, kurie kelia grėsmę pereinamojo laikotarpio susitarimams ir menkina politinį procesą Pietų Sudane“; „veiksmus prieš civilius gyventojus, įskaitant moteris ir vaikus, vykdant smurto veiksmus (įskaitant žudymą, luošinimą, kankinimą, žaginimą ar kitokį seksualinį smurtą), grobimą, priverstinį dingimą, priverstinį perkėlimą arba išpuolius prieš mokyklas, ligonines, religines vietas ar vietas, kuriose civiliai gyventojai ieško prieglobsčio, arba vykdant veiksmus, kuriais rimtai pažeidžiamos žmogaus teisės arba pažeidžiama tarptautinė humanitarinė teisė“; „veiksmų, kuriais pažeidžiama taikytina tarptautinė žmogaus teisių teisė ar tarptautinė humanitarinė teisė arba veiksmų, kuriais pažeidžiamos žmogaus teisės, planavimą, vadovavimą jiems arba jų vykdymą Pietų Sudane“; „ginkluotų grupuočių arba ginkluotųjų pajėgų vykdomą vaikų naudojimą ar verbavimą ginkluoto konflikto Pietų Sudane kontekste“; „kliudymą tarptautinių taikos palaikymo, diplomatinių ar humanitarinių misijų Pietų Sudane, įskaitant IGAD stebėsenos ir tikrinimo mechanizmą, veiklai ar kliudymą teikti, skirstyti ar gauti humanitarinę pagalbą“ ir kaip „subjekto, įskaitant Pietų Sudano Vyriausybę, opoziciją, nereguliariąsias karines pajėgas ar kitą grupę, kuris pats arba jo nariai dalyvavo vykdant 6 ir 7 punktuose apibūdintus veiksmus“, vadovas.

P. Malong SPLA generalinio štabo vadu buvo nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2017 m. gegužės mėn. Eidamas ankstesnes generalinio štabo vado pareigas, P. Malong išplėtė arba pratęsė konfliktą Pietų Sudane pažeisdamas Karo veiksmų nutraukimo susitarimą ir 2015 m. Susitarimą dėl konflikto sprendimo Pietų Sudane (ARCSS). Pranešama, kad nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. pradžios P. Malong vadovavo pastangoms nužudyti Pietų Sudano opozicijos lyderį Riek Machar. P. Malong, sąmoningai panaikindamas Prezidento Salva Kiir įsakymus, įsakė, kad tankų, ginkluotų sraigtasparnių ir pėstininkų pajėgos 2016 m. liepos 10 d. įvykdytų R. Machar rezidencijos ir opozicinio Sudano liaudies išlaisvinimo judėjimo (SPLM-IO) „Jebel“ bazės užpuolimą. P. Malong iš SPLA būstinės asmeniškai vadovavo pastangoms sulaikyti R. Machar. Nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. pradžios P. Malong norėjo, kad SPLA tuoj pat pultų vietą, kurioje, kaip manyta, buvo R. Machar, ir informavo SPLA vadus, kad nenori, jog R. Machar būtų sugautas gyvas. Be to, 2016 m. pradžioje gauta informacija rodo, kad P. Malong įsakė SPLA pajėgoms užkirsti kelią humanitarinės pagalbos gabenimui per Nilo upę, kur dešimtys tūkstančių civilių gyventojų badavo, teigdamas, kad pagalba maistu bus teikiama ne civiliams gyventojams, o karinėms grupuotėms. Dėl P. Malong įsakymų bent dvi savaites per Nilą nebuvo įmanoma perkelti maisto atsargų.

Per visą laikotarpį, kai ėjo SPLA generalinio štabo vado pareigas, P. Malong buvo atsakingas už SPLA ir jos sąjungininkų pajėgų vykdomus sunkius pažeidimus, įskaitant civilių gyventojų užpuolimą, priverstinį perkėlimą, priverstinius dingimus, savavališkus sulaikymus, kankinimus ir žaginimus. Vadovaujant P. Malong, SPLA vykdė prieš civilius gyventojus nukreiptas atakas ir tyčia žudė neginkluotus ir besistengiančius pabėgti civilius gyventojus. JT užregistravo, kad nuo 2016 m. liepos mėn. iki 2017 m. sausio mėn. vien tik Yei rajone SPLA ir jos sąjungininkų pajėgos nužudė 114 civilių gyventojų. SPLA tyčia puolė mokyklas ir ligonines. Teigiama, kad 2017 m. balandžio mėn. P. Malong įsakė SPLA iš rajono aplink Wau išvaryti visus gyventojus, įskaitant civilius. Pranešama, kad P. Malong nesistengė atkalbėti SPLA karių nuo civilių gyventojų žudymo, o asmenys, įtariami sukilėlių slėpimu, buvo laikomi pagrįstais taikiniais.

2014 m. spalio 15 d. Afrikos Sąjungos tyrimų Pietų Sudane komisijos ataskaitoje rašoma, kad P. Malong inicijavo masinę Mathiang Anyoor Dinka gentinių karinių pajėgų mobilizaciją, nors Paliaubų ir pereinamojo laikotarpio saugumo tvarkos stebėsenos mechanizmo (CTSAMM) yra nurodyta, kad jos naudoja vaikus karius.

Vadovaujant P. Malong, SPLA Vyriausybės pajėgos reguliariai ribojo Jungtinių Tautų misijos Pietų Sudane (UNMISS), Jungtinės stebėsenos ir vertinimo komisijos (JMEC) ir Paliaubų ir pereinamojo laikotarpio saugumo tvarkos stebėsenos mechanizmo (CTSAMM) prieigą, kai šios organizacijos bandė tirti ir užfiksuoti pažeidimus. Pavyzdžiui, 2017 m. balandžio 5 d., vykdant bendrą JT ir CTSAMM patruliavimą, buvo bandoma patekti į Pajok miestą, bet SPLA kareiviai privertė juos grįžti.“