(1)

Atlikus antidempingo tyrimą (toliau – pradinis tyrimas) Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 157/2013 (2) importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV arba nagrinėjamoji šalis) kilmės bioetanoliui nustatė galutinį 62,3 EUR už metrinę toną (toliau – tona) antidempingo muitą. Šios priemonės toliau vadinamos galiojančiomis priemonėmis.

(2)

2017 m. lapkričio 7 d. paskelbus pranešimą apie artėjančią galiojančių priemonių galiojimo pabaigą (3), Komisija gavo prašymą inicijuoti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį.

(3)

Prašymą gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % viso bioetanolio Sąjungoje, vardu pateikė „ePure“ (toliau – pareiškėjas).

(4)

Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas tęstųsi ir kartotųsi ir jo daroma žala Sąjungos pramonei veikiausiai tęstųsi ir kartotųsi.

(5)

Nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų priemonių galiojimo termino peržiūrai inicijuoti, Komisija 2018 m. vasario 20 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (4) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) pranešė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(6)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams, prekiautojams ir (arba) maišytojams ir JAV valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, tiekėjams ir naudotojams, taip pat prekiautojams ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(7)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(8)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(9)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų JAV eksportuojančių gamintojų ir prekiautojų ir (arba) maišytojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė susijusias JAV valdžios institucijas nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus ir prekiautojus ir (arba) maišytojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(10)

Apie save pranešė aštuoni biodegalų gamintojai. Tačiau nė vienas iš jų negamino peržiūrimojo produkto.

(11)

Be to, trys JAV biodegalų asociacijos pranešė apie save ir buvo įregistruotos kaip suinteresuotosios šalys.

(12)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Imtis visų pirma buvo pagrįsta gamybos apimtimi, tačiau taip pat buvo užtikrintas geras geografinis pasiskirstymas ir įvairių grupių atstovavimas. Pasiūlyti keturi Sąjungos gamintojai, o Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių.

(13)

Atsižvelgus į gautas pastabas, vienas preliminariai atrinktas gamintojas, dėl jo ryšio su kitu preliminariai atrinktu gamintoju, buvo pakeistas. Keturi atrinkti gamintojai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pagamino 25 % viso bioetanolio Sąjungoje. Atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(14)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(15)

Trys nesusiję importuotojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Tuo remdamasi Komisija nusprendė, kad atranka nereikalinga.

(16)

Kadangi nė vienas iš JAV gamintojų, pranešusių apie save atliekant atranką, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu negamino peržiūrimojo produkto, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį Komisija turėjo taikyti turimus su eksportuojančiais gamintojais susijusius faktus.

(17)

Komisija pranešė JAV valdžios institucijoms apie pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies taikymą ir suteikė joms galimybę pateikti pastabas. Komisija jokių pastabų negavo.

(18)

Nors nė vienas eksportuojantis gamintojas nebendradarbiavo, per visą tyrimą apie save pranešė trys JAV biodegalų asociacijos. Į šiuos pareiškimus atsižvelgta.

(19)

Komisija klausimynus nusiuntė keturiems atrinktiems Sąjungos gamintojams ir trims apie save pranešusiems nesusijusiems importuotojams.

(20)

Klausimyno atsakymus pateikė keturi atrinkti Sąjungos gamintojai ir trys nesusiję importuotojai. Du iš trijų nesusijusių importuotojų iš tiesų neimportavo peržiūrimojo produkto iš nagrinėjamosios šalies peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ir todėl į juos nebuvo atsižvelgta. Į kitų nesusijusių importuotojų klausimyno atsakymus buvo tinkamai atsižvelgta.

(21)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei ir Sąjungos interesams nustatyti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

Sąjungos gamintojai

Importuotojai

(22)

Nepaisant to, kad eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, kaip paaiškinta 10 ir 16–18 konstatuojamosiose dalyse, trys JAV biodegalų asociacijos ir skundo pateikėjas pateikė keletą pastabų dėl inicijavimo. Atsižvelgiant į 3 skyriuje pateiktas išvadas, šiame dokumente šios pastabos toliau nenagrinėjamos.

(23)

2019 m. kovo 1 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino panaikinti galiojančias antidempingo priemones (toliau – faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio faktų atskleidimo.

(24)

2019 m. kovo 12 d. pareiškėjas raštu pateikė savo nuomonę dėl Komisijos nustatytų faktų. Apibendrinant, pareiškėjas užginčijo Komisijos preliminarią išvadą, kad mažai tikėtina, jog dempingas pasikartotų, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(25)

Atsižvelgdamos į šias pastabas, trys JAV biodegalų asociacijos paprašė Komisijos tarnybų surengti klausymą, kuris surengtas 2019 m. kovo 19 d. Po šio klausymo šios asociacijos nusiuntė Komisijai papildomus dokumentus, kad paremtų tam tikrus pareiškimus. 2019 m. kovo 20 d. klausymo metu pareiškėjas paaiškino savo nuomonę.

(26)

Suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos išnagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

(27)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(28)

Peržiūrimasis produktas yra JAV kilmės bioetanolis (kartais vadinamas etanolio kuru), t. y. iš žemės ūkio produktų (kaip išvardyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede) pagamintas etilo alkoholis, denatūruotas arba nedenatūruotas, išskyrus produktus, kurių sudėtyje pagal EN 15376 standartą yra daugiau kaip 0,3 % (m/m) vandens, taip pat iš žemės ūkio produktų (kaip išvardyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede) pagamintas etilo alkoholis, esantis benzino mišiniuose, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 10 % (v/v) etilo alkoholio, kuris skirtas naudoti kaip kuras ir kurio KN kodai šiuo metu yra ex 2207 10 00, ex 2207 20 00, ex 2208 90 99, ex 2710 12 21, ex 2710 12 25, ex 2710 12 31, ex 2710 12 41, ex 2710 12 45, ex 2710 12 49, ex 2710 12 50, ex 2710 12 70, ex 2710 12 90, ex 3814 00 10, ex 3814 00 90, ex 3820 00 00 ir ex 3824 99 92 (TARIC kodai 2207100012, 2207200012, 2208909912, 2710122111, 2710122592, 2710123111, 2710124111, 2710124511, 2710124911, 2710125011, 2710127011, 2710129011, 3814001011, 3814009071, 3820000011 ir 3824999266). Bioetanolis gali būti gaminamas iš įvairių žemės ūkio žaliavų, pavyzdžiui, cukranendrių, cukrinių runkelių, bulvių, maniokų ir kukurūzų. Skirtingų gamintojų gamybos procesas gali šiek tiek skirtis.

(29)

Šiame priemonių galiojimo termino peržiūros tyrime nagrinėjamo visų rūšių bioetanolio ir bioetanolio mišiniuose, nepaisant galimų gamybai naudotos žaliavos ar gamybos procesų skirtumų, fizinės, cheminės ir techninės savybės yra tokios pačios arba labai panašios, be to, jis naudojamas tai pačiai paskirčiai. Dėl galimų nedidelių peržiūrimojo produkto variantų pagrindinė apibrėžtis ar savybės nesikeičia.

(30)

Bioetanolis, kuris skirtas naudoti ne kuro reikmėms, nebuvo įtrauktas į pradinio tyrimo aprėptį, todėl jis taip pat neįtrauktas į šią priemonių galiojimo termino peržiūrą.

(31)

Per pradinį tyrimą Komisija nustatė, kad Sąjungos pramonės gaminamas ir Sąjungos rinkoje parduodamas bioetanolis pasižymi panašiomis pagrindinėmis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis, palyginti su iš JAV į Sąjungą eksportuojamu bioetanoliu. Nepaisant to, kad įvairios žemės ūkio žaliavos naudojamos kaip žaliavos, JAV kilmės bioetanolis ir Sąjungoje gaminamas bioetanolis yra vienas kitą pakeičiantys gaminiai.

(32)

Pagrindinis didžiosios dalies JAV rinkoje parduodamo bioetanolio ir Sąjungos rinkoje parduodamo bioetanolio skirtumas susijęs su skirtingais drėgnio standartais. JAV gamintojai paprastai gamina bioetanolį, kurio vandens kiekis 0,5 % arba daugiau, nors pagal Sąjungos rinkos specifikacijas reikalaujama, kad vandens kiekis būtų mažesnis, ne daugiau kaip 0,3 %, matuojant pagal standartą EN 15376, kurį taikant iš trečiųjų šalių gamintojų būtų reikalaujama atlikti papildomą rafinavimą, kad būtų laikomasi Sąjungos rinkos reikalavimų.

(33)

Komisija iš suinteresuotųjų šalių, kurios pateikė pastabų dėl šios priemonių galiojimo termino peržiūros, negavo jokių pastabų dėl panašaus produkto. Todėl Komisija patvirtino, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(34)

Nė vienas iš peržiūrimojo produkto JAV eksportuojančių gamintojų ar prekiautojų ir (arba) maišytojų nebendradarbiavo atliekant tyrimą. Todėl, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 18 straipsniu, Komisija rėmėsi turimais faktais, siekdama nustatyti tikimybę, kad dempingas tęstųsi arba pasikartotų. Šiuo atžvilgiu Komisija naudojosi statistiniais duomenimis (t. y. 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų baze, Žemės ūkio rinkodaros išteklių centro (angl. AGMRC) duomenimis, JAV Tarptautinės prekybos komisijos (angl. US ITC) statistiniais duomenimis ir JAV Energetikos informacijos administracijos (angl. US EIA) statistiniais duomenimis), taip pat prašyme atlikti peržiūrą pareiškėjo pateikta informacija.

(35)

Komisija pranešė JAV valdžios institucijoms apie pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies taikymą ir suteikė joms galimybę pateikti pastabas. Komisija jokių pastabų negavo.

(36)

Remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi Komisija nagrinėjo, ar vykdomas dempingas ir ar yra tikimybė, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(37)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu, įskaitant peržiūros tiriamąjį laikotarpį, JAV kilmės bioetanolio eksportas į Sąjungą buvo nereikšmingas. Remiantis 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų baze, importas iš nagrinėjamosios šalies per peržiūros tiriamąjį laikotarpį sudarė tik 4 213,5 tonos, t. y. sudarė 0,1 % rinkos dalį. Didžioji dalis šio kiekio (t. y. 99 %) buvo importuota į vieną valstybę narę per vieną mėnesį ir panašu, kad tai buvo vienas pristatymas.

(38)

Remdamasi šiomis faktinėmis aplinkybėmis Komisija preliminariai nusprendė, kad neturi pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad tipiškas peržiūrimojo produkto importo kiekis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu parodė, kad dempingas Sąjungoje ir toliau tęsiamas.

(39)

Vėliau Komisija, remdamasi turimais faktais, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį išnagrinėjo dempingo iš JAV pasikartojimo tikimybę.

(40)

Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad nustojus galioti priemonėms dempingas pasikartos. Tai atliekant nagrinėti tokie aspektai: JAV vidaus rinkos kainos, JAV eksporto į trečiąsias šalis kainos, gamybos pajėgumai, nepanaudoti pajėgumai, visų JAV gamintojų bioetanolio (atitinkančio Sąjungos rinkos drėgnį ir neatitinkančio) suvartojimas ir atsargos bei Sąjungos rinkos patrauklumas.

(41)

Kadangi JAV bioetanolio eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, normalioji vertė buvo nustatyta remiantis prašyme atlikti peržiūrą pareiškėjo pateiktais duomenimis pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(42)

Prašymas atlikti peržiūrą buvo grindžiamas viešai prieinamais AGMRC (5) duomenimis. Prašyme atlikti peržiūrą normaliajai vertei nustatyti buvo naudojama bioetanolio kaina Ilinojuje – vienoje iš didžiausių JAV valstijų, gaminančių bioetanolį.

(43)

Dėl išsamumo Komisija į savo normaliosios vertės skaičiavimą įtraukė metinę vidutinę pardavimo vidaus rinkoje kainos kainą keturiose didžiausiose bioetanolį gaminančiose JAV valstijose (Ajovoje, Ilinojuje, Nebraskoje ir Pietų Dakotoje), apie kurias AGMRC pateikė išsamius peržiūros tiriamojo laikotarpio duomenis.

(44)

Be to, Komisija įvertino Čikagos prekių biržos (angl. CBOT) nurodytas bioetanolio rinkos kainas. Vidutinė CBOT kaina buvo šiek tiek didesnė nei AGMRC nurodyta peržiūros tiriamojo laikotarpio vidutinė vidaus pardavimo kaina.

(45)

Remdamasi viešai prieinama informacija, Komisija nustatė, kad JAV taikomi bioetanolio standartai pagal vandens kiekio reikalavimus skiriasi nuo standartų, taikomų kitose rinkose, įskaitant tris pagrindines JAV eksporto rinkas – Braziliją, Kanadą ir Peru. Palyginti su Brazilijos, Kanados ir Peru rinkomis, pagal JAV standartus leidžiamas didžiausias vandens kiekis.

(46)

Prašyme atlikti peržiūrą pareiškėjas teigė, kad nagrinėdama galimą JAV bioetanolio eksportą į Sąjungą Komisija turėtų atsižvelgti į papildomas gamybos sąnaudas, susijusias su vandens kiekio bioetanolyje sumažinimu (toliau – perdirbimo pagal Sąjungos standartus priemoka). Kadangi ši metodika buvo taikyta pradiniame tyrime, Komisija šį tvirtinimą priėmė.

(47)

Kad būtų galima atlikti teisingą palyginimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies a punktą, Komisija JAV pardavimo vidaus rinkoje kainą pakoregavo remdamasi AGMRC ir CBOT pateikta informacija apie papildomas perdirbimo sąnaudas, susijusias su vandens kiekio eksportui skirtame bioetanolyje sumažinimu. Kadangi JAV eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija rėmėsi pareiškėjo pateiktais duomenimis, pagal kurią perdirbimo pagal Sąjungos standartus priemoka sudarė 12,30 EUR už toną. Siekdama taikyti konservatyvų metodą, Komisija šią priemoką taikė normaliajai vertei. Ši normalioji vertė buvo naudojama atliekant visus dempingo skaičiavimus, net ir tada, kai eksportuota į rinkas, kuriose pagal bioetanolio standartus vandens kiekis gali būti didesnis, palyginti su Sąjungos standartu.

(48)

Eksporto kainos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo nustatytos remiantis viešai skelbiamais duomenimis, t. y. JAV Tarptautinės prekybos komisijos statistiniais duomenimis. Prašyme atlikti peržiūrą pareiškėjas nurodė, kad Brazilija, Kanada ir Peru yra trys pagrindinės JAV eksporto rinkos, ir teigė, kad dempingo pasikartojimo tikimybė turėtų būti išnagrinėta remiantis JAV eksportu į šias šalis. Pareiškėjas taip pat pateikė tarptautinio ir vidaus frachto ir perdirbimo pagal Sąjungos standartus priemokos įverčius, kaip išsamiau paaiškinta 47 konstatuojamojoje dalyje. Komisija pritarė pareiškėjo pasiūlytam metodui ir įvertino JAV bioetanolio pardavimo kainas trijose pagrindinėse JAV eksporto rinkose peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(49)

Be to, siekdama išsamumo, Komisija išnagrinėjo vidutinę viso JAV bioetanolio pardavimo trečiosioms rinkoms, išskyrus Sąjungą, eksporto kainą.

(50)

JAV Tarptautinės prekybos komisijos statistinių duomenų bazėje pateiktos franko vietos prie laivo (FAS) eksporto kainos. Komisija pakoregavo šiuos duomenis pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis, atskaitydama vidaus transporto sąnaudas JAV. Kadangi JAV eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija rėmėsi informacija, susijusia su pareiškėjo pateiktomis JAV vidaus transporto sąnaudomis.

(51)

Kadangi nėra įrodymų, kuriais remiantis būtų galima manyti kitaip, Komisija laikėsi nuomonės, kad JAV eksporto į atskiras eksporto rinkas kainos jau apėmė perdirbimo sąnaudas, susijusias su vandens kiekio bioetanolyje sumažinimu. Todėl Komisija netaikė koregavimų dėl papildomų sąnaudų, kurias patyrė eksportuojantys JAV gamintojai.

(52)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį, vidutinė normalioji vertė palyginta su vidutine svertine eksporto iš JAV į tris didžiausias JAV eksporto rinkas kaina EXW sąlygomis. Kitu palyginimu palyginta vidutinė normalioji vertė ir vidutinė svertinė eksporto iš JAV į visas trečiųjų šalių rinkas, išskyrus Sąjungą, kaina.

(53)

Siekdama užtikrinti, kad vertinimas būtų konservatyvus, Komisija naudojo normaliąją vertę, padidintą perdirbimo pagal Sąjungos standartus priemokos dydžiu, kaip paaiškinta 47 konstatuojamojoje dalyje, ir eksporto kainą, dėl kurios Komisija darė prielaidą, kad visos perdirbimo sąnaudos jau buvo įtrauktos, todėl eksporto kainos nereikėjo koreguoti dėl perdirbimo sąnaudų.

(54)

Siekdama nustatyti eksporto į trečiąsias šalis dempingo skirtumą, Komisija normaliąją vertę, pagrįstą duomenimis, gautais iš AGMRC ir CBOT, palygino su eksporto į tris pagrindines JAV eksporto rinkas ir į visas trečiąsias šalis, išskyrus Sąjungą, kaina, tinkamai pakoreguota pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis.

(55)

Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu eksportui į tris pagrindines JAV eksporto rinkas, kurios buvo nagrinėjamos atskirai, ir į visas trečiąsias rinkas, išskyrus Sąjungą, bendrai, dempingo nenustatyta, taip pat atsižvelgus ir į AGLRC ir CBOT kainą skaičiuojant normaliąją vertę.

(56)

Po faktų atskleidimo pareiškėjas tvirtino, kad Komisija neteisingai padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingo nenustatyta. Pareiškėjas pastabose dėl faktų atskleidimo nurodė dempingą dviejose JAV eksporto rinkose (Indijoje ir JAE), taip pat ir eksportui į dvi valstybes nares (Ispaniją ir Jungtinę Karalystę).

(57)

Kalbant apie pareiškėjo teiginius dėl JAV eksporto į dvi valstybes nares, reikėtų pažymėti, kad Komisijos analizė buvo pagrįsta 14 straipsnio 6 dalyje nurodytoje duomenų bazėje užregistruotu importu, kuris laikomas patikimesniu importo iš JAV į Sąjungą apimčiai nustatyti nei JAV eksporto statistiniai duomenys. Šio importo į atskiras valstybes nares nagrinėjimas nebuvo susijęs su tyrimu, nes Sąjunga laikoma viena rinka, ir nebuvo jokių įtarimų ar įrodymų, kad būtų taikomas tikslinis dempingas (37 konstatuojamojoje dalyje nurodytas importas į Sąjungą neparodė eksporto kainų struktūros, kuri labai skirtųsi priklausomai nuo regionų ar laikotarpių, ir todėl neatitiko tikslinio dempingo analizės reikalavimų, nes visų pirma daugiau kaip 99 % šio importo buvo importuojama į vieną valstybę narę).

(58)

Bet kuriuo atveju importas iš JAV į Sąjungą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo laikomas nežymiu ir netipišku, kaip nustatyta 37 ir 38 konstatuojamosiose dalyse.

(59)

Komisija patikrino pareiškėjo pastabose po faktų atskleidimo pateiktus skaičiavimus ir, priešingai nei pareiškėjas, JAV eksportui į Indiją nenustatė dempingo, viršijančio de minimis lygį, o eksportui į JAE nustatė tik nedidelį dempingą, viršijantį 3,1 % de minimis lygį. Tačiau eksportas į JAE sudarė tik 3 % viso JAV bioetanolio eksporto, todėl atskirai tokio eksporto negalima laikyti tipišku. Komisija nustatė, kad šių dviejų skaičiavimų rezultatų skirtumas atsirado dėl to, kad pareiškėjas naudojo tik Ilinojaus duomenis normaliajai vertei apskaičiuoti, nors turėta išsamių duomenų apie keturias JAV valstijas, ir dėl taikyto valiutos kurso. Eksporto vertėms konvertuoti iš USD į EUR pareiškėjas taikė vieną vidutinį metinį valiutos kursą, o Komisija eksporto vertes atskirais peržiūros tiriamojo laikotarpio mėnesiais konvertavo pagal atitinkamą vidutinį mėnesinį valiutos kursą. Tuo pačiu metu pareiškėjo naudota JAV vidaus frachto sąnaudų suma atitiko prašyme pasiūlytą sumą EUR. Kadangi pareiškėjas prašyme sąnaudų sumas apskaičiavo USD, Komisija konvertavo apskaičiuotąją vertę iš USD į EUR taikydama atitinkamą vidutinį mėnesinį valiutos kursą atskirais peržiūros tyrimo laikotarpio mėnesiais.

(60)

Remdamasi 59 konstatuojamojoje dalyje pateikta išvada Komisija laikėsi nuomonės, kad išvados dėl nedidelio dempingo, susijusio su eksportu į JAE, nebuvo tokio pobūdžio, kad galėtų pakeisti ankstesnes Komisijos išvadas dėl JAV gamintojų ir (arba) eksportuotojų kainodaros politikos trečiųjų šalių rinkose. Todėl 56 konstatuojamojoje dalyje nurodytas teiginys turi būti atmestas.

(61)

Be to, reikia pažymėti, kad, kaip paaiškinta 48 konstatuojamojoje dalyje, Komisija išnagrinėjo JAV eksportą į tris svarbiausias bioetanolio eksporto rinkas JAV, kaip nurodė pareiškėjas. Tai darydama Komisija, atsižvelgdama į tai, kad JAV eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, laikėsi pareiškėjo prašyme pasiūlyto metodo. Šiuo atžvilgiu pareiškėjas nepateikė jokio pagrindimo, kodėl trys JAV eksporto rinkos, nurodytos prašyme ir Komisijos išnagrinėtos, nebėra tinkamas pagrindas galimai JAV gamintojų ir (arba) eksportuotojų dempingo praktikai trečiųjų šalių rinkose nagrinėti. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kodėl pastabose dėl faktų atskleidimo nurodytos keturios šalys būtų tipiškesnės ir kodėl jų kainos būtų tipiškesnės nei vidutinės viso JAV eksporto į trečiąsias šalis, išskyrus Sąjungą, eksporto kainos.

(62)

Po faktų atskleidimo pareiškėjas taip pat teigė, kad Komisija neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktą mėnesinę analizę, iš kurios matyti, kad JAV eksporto į užsienio rinkas dempingo skirtumai yra dideli.

(63)

Komisija atsižvelgė į anksčiau pateiktą pareiškėjo pateiktą informaciją, susijusią su mėnesine analize. Ji priminė, kad pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalį, siekiant pateikti pagrįstą išvadą, dempingo atveju pasirinktas tiriamasis laikotarpis paprastai turėtų būti ne trumpesnis nei šeši mėnesiai. Šiuo atveju Komisija pasiūlė dvylikos mėnesių trukmės tiriamąjį laikotarpį pagal įprastinę dempingo ir žalos nustatymo praktiką. Remiantis Komisijos pasiūlytu tiriamuoju laikotarpiu, buvo apskaičiuotas vidutinis dempingo skirtumas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Komisijos analizė parodė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu (vertinant kaip visumą) eksportas į pareiškėjo pasirinktas tris rinkas ir visas trečiųjų šalių rinkas, išskyrus Sąjungą, vykdytas ne dempingo kainomis. Šios išvados neparodė, kad yra tolesnio žalingo dempingo tikimybė, kaip reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, o veikiau priešingai. Tai, kad dempingas galėtų būti nustatytas tam tikrais konkrečiais mėnesiais, nelėmė skirtingos išvados. Visų pirma dempingas nustatomas remiantis visu tiriamuoju laikotarpiu. Kadangi paskelbus pranešimą apie tyrimo inicijavimą (taip pat ir vėlesniu etapu) pareiškėjas neprieštaravo, kad būtų naudojamas 12 mėnesių tiriamasis laikotarpis, Komisija nenustatė jokios priežasties pakeisti dempingo vertinimą į trumpesnį laikotarpį. Bet kuriuo atveju Komisija pažymėjo, kad trumpesnis nei šešių mėnesių laikotarpis turėtų būti pasirenkamas tik išskirtinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjas tokių aplinkybių nenurodė, o Komisija taip pat nemanė, kad tokios aplinkybės buvo. Taip pat faktas, kad dempingas vykdytas tik kai kuriose eksporto paskirties vietose, negali būti laikomas lemiamu vertinant JAV gamintojų ir (arba) eksportuotojų dempingo praktiką trečiųjų šalių rinkose, taip pat negalima daryti išvados, kad dempingas į Sąjungą pasikartotų. Todėl šis teiginys turi būti atmestas.

(64)

Pagal JAV Energetikos informacijos administracijos statistinius duomenis (6) peržiūros tiriamuoju laikotarpiu JAV bioetanolio gamybos pajėgumai sudarė 46,4 mln. tonų. Tai daugiau nei dešimt kartų viršija Sąjungos rinkos dydį, kurioje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu suvartojimas sudarė 4,3 mln. tonų.

(65)

Tačiau atlikus tyrimą nenustatyta, kad JAV būtų nepanaudotų pajėgumų. Pagal JAV Energetikos informacijos administracijos statistinius duomenis matyti, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu JAV pramonė pagamino daugiau kaip 100 % (47,6 mln. tonų) savo nominalių gamybos pajėgumų.

(66)

Prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pareiškėjas pateikė įrodymų dėl perteklinės pasiūlos JAV rinkoje, susidariusios dėl riboto vidaus suvartojimo augimo potencialo. 2018 m. lapkričio 20 d. pateiktose pastabose pareiškėjas pakartojo šį teiginį.

(67)

Komisija išnagrinėjo JAV Energetikos informacijos administracijos ir JAV Tarptautinės prekybos komisijos statistinius duomenis apie vidaus suvartojimą ir eksportą ir nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu JAV gamintojai eksportavo tik 8 % savo gamybos apimčių. Todėl didžioji dalis JAV pagaminto bioetanolio suvartota vidaus rinkoje. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu JAV suvartojimas sudarė 43,3 mln. tonų; taigi, jis atitiko 91 % JAV gamybos ir 93 % JAV gamybos pajėgumų.

(68)

Bioetanolio atsargos sudarė 2,9 mln. tonų, o tai sudaro tik 6 % visos JAV bioetanolio gamybos apimties peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Nors šis atsargų kiekis atitinka 68 % Sąjungos suvartojimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, Komisija nusprendė, kad toks kiekis yra normalus lygis, kuris būtinas siekiant išvengti tiekimo sutrikimo. Komisija šią išvadą pagrindė viešais JAV Energetikos informacijos administracijos duomenimis. Iš ankstesnių duomenų matyti, kad laikotarpio pabaigos atsargos nuo 1992 m. iki 2003 m. sudarė 9–12 % visos JAV gamybos apimties ir 5–7 % nuo 2004 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio.

(69)

Po faktų atskleidimo pareiškėjas teigė, kad tai, jog peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo eksportuota 8 % JAV bioetanolio, rodė perteklinę pasiūlą ir tai reikėtų vertinti atsižvelgiant į Sąjungos rinkos dydį, nes toks eksporto kiekis atitiko 98 % Sąjungos suvartojimo. Be to, pareiškėjas teigė, kad perteklinės pasiūlos padėtis dar pablogėtų dėl riboto vidaus suvartojimo augimo potencialo, kurį rodo ir nuolat didėjančios eksporto iš JAV apimties tendencija.

(70)

Komisija pripažino, kad JAV rinka yra daug didesnė nei Sąjungos rinka gamybos, suvartojimo ir eksporto pardavimo atžvilgiu. Vis dėlto pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kodėl JAV pramonės dydis turėtų rodyti dempingo pasikartojimo tikimybę. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad nuolatinį eksporto padidėjimą lėmė ribotas JAV vidaus suvartojimo augimo potencialas, o ne kiti veiksniai, visų pirma didėjanti bioetanolio paklausa trečiųjų šalių rinkose. Iš tiesų, atlikus tyrimą nustatyta, kad etanolio kuro suvartojimas trijose pagrindinėse JAV eksporto rinkose padidėjo 1,3 mln. tonų, o šių šalių gamyba išaugo tik 200 tūkst. tonų. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad augo ne tik JAV gamyba ir eksportas, bet ir vidaus suvartojimas. Nagrinėjamuoju laikotarpiu JAV gamyba padidėjo 4,8 mln. tonų, eksportas – 1,5 mln. tonų, o vidaus suvartojimas – 3,1 mln. tonų. Todėl šis teiginys turi būti atmestas.

(71)

Po faktų atskleidimo pareiškėjas taip pat teigė, kad Komisija turėjo išnagrinėti JAV Energetikos informacijos administracijos nurodytus didžiausius tvarius gamybos pajėgumus, kurie yra 4,5 % didesni nei nominalūs pajėgumai ir taip pat didesni nei JAV gamybos pajėgumai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Pareiškėjas teigė, kad jei didžiausi tvarūs gamybos pajėgumai būtų laikomi faktiniais JAV pramonės gamybos pajėgumais, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nepanaudoti pajėgumai būtų sudarę 0,8 mln. tonų.

(72)

Be to, savo įtarimams dėl nepanaudotų pajėgumų JAV pagrįsti pareiškėjas nurodė 2018 m. rugsėjo mėn. – 2019 m. sausio mėn. naujienų straipsnius apie tai, kad keli JAV gamintojai planavo uždaryti etanolio gamyklas.

(73)

Šiuo atžvilgiu, pasak pareiškėjo, Komisija nukrypo nuo ankstesnės praktikos, pagal kurią tuo atveju, kai [t]uri didelius nepanaudotus pajėgumus, palyginti su Sąjungos suvartojimu per PTL (…) Jei šie pajėgumai būtų panaudoti eksportui į Sąjungą ir konkurencijai su Sąjungos gamintojų arba pagrindinio importo iš trečiųjų šalių kainomis, yra didelė tikimybė, kad būtų eksportuojama dempingo kaina (7).

(74)

Dėl 71 konstatuojamojoje dalyje nurodytų teiginių reikia pažymėti, kad JAV Energetikos informacijos administracija ataskaitose nurodė tik 2011 m. ir 2012 m. nominalius pajėgumus ir didžiausius tvarius gamybos pajėgumus (8). Kitais metais ataskaitose buvo pateikti tik duomenys, susiję su nominaliais pajėgumais. Nebuvo pateikta jokių duomenų apie didžiausius tvarius gamybos pajėgumus peržiūros tiriamuoju laikotarpiu arba nagrinėjamuoju laikotarpiu. Šiuo atžvilgiu Komisija pripažino, kad daugeliui etanolio gamyklų nominalūs pajėgumai nebūtinai yra fizinė gamybos riba. Taikant veiksmingesnius veiklos metodus daugelis etanolio gamyklų gali veikti taip, kad viršytų jų nominalius gamybos pajėgumus. Tačiau toks veiklos lygis, vadinamas didžiausiais tvariais pajėgumais, savaime yra subjektyvus (9) ir, be kita ko, priklauso nuo to, kokį vandens kiekį gamintojas ketina pasiekti (10). Iš turimų įrodymų matyti, kad norint pasiekti mažą vandens kiekį, kaip reikalaujama eksportuojant į Sąjungą, didžiausi tvarūs gamybos pajėgumai yra daug mažesni, palyginti su didesnio vandens kiekio pajėgumais. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad ankstesni duomenys apie didžiausius 2011 m. ir 2012 m. tvarius gamybos pajėgumus, kurie nebuvo atnaujinti, nėra patikimas rodiklis, rodantis JAV pramonės gebėjimą gaminti daugiau nei peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jau pasiektas lygis, kuris, kaip Komisija jau pripažino, buvo didesnis už nominalius gamybos pajėgumus. Taigi Komisija patvirtino savo pradinę išvadą, kad turimi įrodymai, vertinant juos kaip visumą, nerodo didelių nepanaudotų pajėgumų JAV.

(75)

Kalbant apie galimą JAV gamyklų uždarymą, informacija nebuvo susijusi su peržiūros tiriamuoju laikotarpiu arba nagrinėjamuoju laikotarpiu. Nors priemonių galiojimo termino peržiūra yra orientuota į ateitį, atliekant tyrimą išskirtinai tiriama tik tai, kas galėtų įvykti peržiūros tiriamuoju laikotarpiu galiojusiomis sąlygomis.

(76)

Komisija manė, kad pareiškėjo tvirtinimai dėl gamybos pajėgumų, kaip aprašyta 71–73 konstatuojamosiose dalyse, nebuvo pagrįsti, todėl turi būti atmesti.

(77)

Po faktų atskleidimo pareiškėjas teigė, kad 6 % gamybos apimties atitinkantis atsargų lygis negalėjo būti laikomas normaliu lygiu tiekimo sutrikimui išvengti, nes Sąjungos gamintojų atsargos sudarė tik 1,5–4 %. Be to, pareiškėjas pabrėžė, kad dabartinis atsargų lygis toli gražu nėra normalus, kaip rodo 2016 m. vasario mėn. naujienų straipsnis (11).

(78)

Dėl atsargų kiekio pareiškėjas taip pat teigė, kad Komisija neatsižvelgė į Sąjungos pramonei svarbiausią klausimą, kuri manė, kad, kadangi per pradinį tyrimo laikotarpį (2010 m. spalio 1 d. – 2011 m. rugsėjo 30 d.) JAV pramonė galėjo eksportuoti dempingo kainomis, nebuvo priežasčių manyti, kad ji negalėtų to daryti, turėdama dar daugiau atsargų.

(79)

Dėl 77 konstatuojamojoje dalyje aprašyto teiginio pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų Komisijai nuspręsti, ar JAV atsargų lygiai yra neįprastai aukšti ir todėl kelia grėsmę. Pareiškėjo cituojamas 2016 m. vasario mėn. straipsnis apibūdina išskirtinę padėtį. Iš tiesų, remiantis JAV Energetikos informacijos administracijos pateiktais duomenimis, laikotarpio pabaigos atsargos 2016 m. sausio ir vasario mėn. buvo didžiausios per nagrinėjamąjį laikotarpį, išreiškus gamybos per paskutinius 12 mėnesių, pasibaigusių tą mėnesį, apie kurio atsargas buvo pranešta, procentine dalimi.

(80)

Dėl 78 konstatuojamojoje dalyje aprašyto teiginio Komisija pripažino, kad, palyginti su pradiniu tiriamuoju laikotarpiu, vertinant absoliučiomis vertėmis atsargos padidėjo. Tačiau išreiškus gamybos dalimi padidėjimas buvo nereikšmingas (nuo 5,6 % pradiniame tyrime iki 6 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu). Be to, pastaruosius 14 metų JAV atsargos buvo stabilios ir sudarė 5–7 % gamybos, kaip paaiškinta 68 konstatuojamojoje dalyje. Kadangi pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl savo teiginio, kad Sąjungos atsargų lygis galėtų būti laikomas įprastesniu nei JAV, Komisija neturėjo pagrindo JAV atsargų lygį laikyti neįprastai aukštu.

(81)

Todėl 77 ir 78 konstatuojamosios dalyse nurodyti teiginiai dėl atsargų turi būti atmesti.

(82)

Siekdama nustatyti, ar Sąjungos rinka būtų patraukli JAV gamintojams, jei priemonės nebūtų taikomos, Komisija nagrinėjo Sąjungos rinkos dydį ir Sąjungos rinkos kainą, ypač atsižvelgdama į galimą prekybos srautų nukreipimą.

(83)

Kaip paaiškinta 64 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos rinka yra palyginti maža rinka, ypač palyginti su JAV gamyba.

(84)

Importas į Sąjungą buvo ribotas; peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės rinkos dalis sudarė 96 %.

(85)

Siekdama įvertinti Sąjungos rinkos patrauklumą kainos atžvilgiu, Komisija palygino Sąjungos rinkos kainas su Sąjungoje iškrauto produkto importo kaina, remdamasi JAV eksportuojančių gamintojų eksporto kainomis per peržiūros tiriamąjį laikotarpį trijose pagrindinėse JAV eksporto rinkose ir visose trečiosiose eksporto rinkose, išskyrus Sąjungą (remiantis JAV Tarptautinės prekybos komisijos eksporto statistiniais duomenimis pagal FAS lygį).

(86)

Kadangi Sąjungos rinkos drėgnio specifikacijos skiriasi nuo JAV vidaus rinkos ir daugelio kitų eksporto rinkų, jei JAV gamintojai nuspręstų atnaujinti eksportą į Sąjungą, jie patirtų papildomų gamybos sąnaudų, susijusių su vandens kiekio bioetanolyje sumažinimu, kaip paaiškinta 45–47 konstatuojamosiose dalyse. Todėl Komisija tinkamai pakoregavo JAV eksporto kainas atsižvelgdama į perdirbimo pagal Sąjungos standartus priemoką.

(87)

Be to, reikėtų paaiškinti, kad 2012 m. gegužės mėn. Komisija paskelbė reglamentą, kuriuo nustatomas teisingas tam tikrų prekių tarifinis klasifikavimas Kombinuotojoje nomenklatūroje (12). Nuo to laiko dalis importuoto nagrinėjamojo produkto, kuris galėjo būti klasifikuojamas pagal kitus muitinės kodus per pradinį tiriamąjį laikotarpį, turi būti klasifikuojama priskiriant KN kodą 2207 20 00, pagal kurį taikomas eksportuotojus atgrasantis importo muitas. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu peržiūrimajam produktui taikomas įprastinis importo muitas buvo 129 EUR už toną arba 243 EUR už toną, priklausomai nuo muitinės kodo, kuris buvo priskirtas peržiūrimajam produktui. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu tokie įprastiniai importo muitai sudarė 18–34 % Sąjungoje iškrauto produkto importo kainos, apskaičiuotos 88 konstatuojamojoje dalyje, arba 18–36 % Sąjungoje iškrauto produkto importo kainos, kaip apskaičiuota 89 konstatuojamojoje dalyje.

(88)

Peržiūrimojo produkto JAV eksportui į tris pagrindines JAV eksporto rinkas ir į visas trečiąsias eksporto rinkas, išskyrus Sąjungą, apskaičiuota Sąjungoje iškrauto produkto kaina, atsižvelgiant į tarptautines transporto sąnaudas, perdirbimo pagal Sąjungos standartus priemoką ir įprastinį importo muitą, buvo nuo 694 EUR už toną iki 719 EUR už toną. Todėl net ir mažesnė Sąjungoje iškrauto produkto kaina buvo didesnė už Sąjungos rinkos kainą, kuri buvo 655 EUR už toną peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Tai reiškia, kad JAV eksportuojantys gamintojai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu negalėtų parduoti Sąjungos rinkoje įprastomis kainomis, kurias jie paprastai pasiekė trečiosiose rinkose.

(89)

Dėl išsamumo ir siekdama laikytis konservatyvaus požiūrio, Komisija taip pat nustatė Sąjungoje iškrauto produkto kainą, neatsižvelgdama į perdirbimo pagal Sąjungos standartus priemoką, nes į JAV eksporto kainas paprastai jau turėtų būti įtrauktos perdirbimo sąnaudos, kaip paaiškinta 45–47 konstatuojamosiose dalyse. Laikantis šio požiūrio, Sąjungoje iškrauto produkto kaina, kaip nurodyta pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje, sumažėtų nuo 682 EUR už toną iki 707 EUR už toną. Taigi, net ir be perdirbimo pagal Sąjungos standartus priemokos, JAV eksportuojantys gamintojai Sąjungos rinkoje negalėtų pasiekti kainų, kuriomis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jie pardavė peržiūrimąjį produktą trečiosioms rinkoms.

(90)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, JAV eksportuojantys gamintojai nebūtų motyvuojami kaina nukreipti eksportą į Sąjungą.

(91)

Prašyme atlikti peržiūrą Kinijoje, Peru ir Brazilijoje JAV kilmės bioetanoliui taikomos antidempingo priemonės ir atitinkama galimo prekybos nukreipimo į Sąjungą rizika buvo nurodytos kaip dar vienas dempingo pasikartojimo tikimybės šaltinis.

(92)

Komisija pripažino, kad dėl šių priemonių taikymo JAV kilmės bioetanolio eksportas gali būti nukreiptas. Tačiau, kaip nurodyta toliau, ji manė, kad bendrame dempingo pasikartojimo tikimybės vertinimo kontekste prekybos srautų nukreipimo rizika būtų ribota.

(93)

Pirma, Kinijoje buvo nustatytos antidempingo ir kompensacinės priemonės džiovintiems grūdų žlaugtams, o ne bioetanoliui, ir šios priemonės buvo nustatytos gerokai prieš peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Todėl jie susiję su kitu produktu ir negalima paprastai daryti išvados, kad galėtų būti tiesioginė sąsaja su bioetanolio importo į Sąjungą padidėjimu.

(94)

Be to, 2018 m. liepos 5 d. pateiktoje medžiagoje pareiškėjas tvirtino, kad Kinijos valdžios institucijos padidino JAV kilmės bioetanoliui taikomo importo muitą nuo 5 % 2016 m. iki 30 % 2017 m., o 2018 m. toliau padidino iki 45 % ir 70 %. Tačiau pagal PPO DPS ir lengvatinių tarifų duomenų bazę (13) 2009 m. pagal SS 2207 10 subpoziciją Kinijoje taikomas importo muitas buvo 5 %, po to padidėjo iki 40 % ir 2017 m. vėl sumažėjo iki 8 %. Pagal SS 2207 20 subpoziciją Kinijoje taikomas importo muitas nuo 2006 m. buvo 80 %, 2016 m. sumažėjo iki 30 % ir išliko toks pats peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Todėl Komisija negalėjo patvirtinti pareiškėjo teiginio.

(95)

Šiuo atžvilgiu JAV Tarptautinės prekybos komisijos statistiniai duomenys parodė, kad peržiūrimojo produkto eksportas iš JAV į Kiniją per pastaruosius metus bet kuriuo atveju jau buvo absorbuotas dėl padidėjusio eksporto į kitas trečiąsias šalis. Todėl galima rizika, kad šis eksportas bus nukreiptas į Sąjungą, jei būtų leista nebetaikyti priemonės, yra ribota. NET jei visas bioetanolio eksportas iš JAV į Kiniją peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, t. y. 140 tūkstančių tonų, kurio vidutinė kaina 442 EUR už toną FAS lygiu, padidėjus importo muitams būtų nukreiptas į Sąjungą, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jis būtų sudaręs tik 3 % Sąjungos suvartojimo.

(96)

Antra, kalbant apie Braziliją, prašyme atlikti peržiūrą buvo nurodyta, kad 2017 m. rugpjūčio mėn. nustatyta tarifinė kvota, pagal kurią 600 mln. litrų (473 tūkst. tonų) kvotą viršijančiam bioetanolio importui taikomas 20 % tarifas (14). Tačiau, net taikant šį tarifą, per paskutinį peržiūros tyrimo laikotarpio ketvirtį bioetanolio eksportas iš JAV į Braziliją sudarė 318 mln. litrų (251 tūkst. tonų), o tai daugiau nei dvigubai viršija to ketvirčio kvotą. Peržiūrimasis produktas buvo eksportuotas iš JAV į Braziliją vidutine 522 EUR už toną kaina. Tai rodo, kad, nepaisant taikomo 20 % tarifo, Brazilija išliko patraukli JAV eksportui. Todėl Komisija nemano, jog tikėtina, kad šis eksportas būtų nukreiptas į Sąjungą.

(97)

Trečia, kalbant apie priemones, taikomas Peru, darant prielaidą, kad kompensacinės priemonės, kurių dydis Peru 2018 m. lapkričio mėn. siekė beveik 48 USD už toną (15), turėtų visiškai draudžiamojo poveikio JAV kilmės bioetanolio eksportui į Peru (dėl ko Komisija negalėjo surinkti įrodymų), toks į Sąjungą nukreiptas importas, kuris sudarė 127 tūkst. tonų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, sudarytų tik 3 % Sąjungos suvartojimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Todėl net ir pagal blogiausią prekybos srautų nukreipimo dėl Peru taikomų priemonių scenarijų nebūtų galima daryti galutinės išvados dėl JAV bioetanolio dempingo pasikartojimo.

(98)

Po faktų atskleidimo pareiškėjas teigė, kad priešingai Komisijos išvadoms dėl patrauklumo, JAV bioetanolio gamintojai Sąjungos rinką laikė labai patrauklia. Pareiškėjas šį teiginį pagrindė tuo, kad JAV pramonė pradėjo atnaujinti tvarumo sertifikatą, būtiną siekiant parduoti bioetanolį Sąjungos rinkoje pagal Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą (16). Pasak pareiškėjo, vienintelė priežastis, dėl kurios trečiųjų šalių gamintojai ir prekiautojai investuoja į sertifikavimą pagal Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą, yra tam, kad galėtų eksportuoti į Sąjungą. Pareiškėjas pateikė septynių JAV gamintojų sąrašą („Marquis Energy“, „Archer Daniels Midland“, „Green Plains“, „Cargill“, „Conestoga Energy Partners“ – du sertifikatai, „Plymouth Energy“), kurie, kaip įtariama, atnaujino savo Sąjungos tvarumo sertifikatą.

(99)

Siekdamas pagrįsti 98 konstatuojamojoje dalyje aprašytus teiginius, pareiškėjas citavo 2017 m. rugpjūčio mėn. naujienų straipsnį apie JAV gamintojo ir prekiautojo „Archer Daniels Midland“ (toliau – ADM) planus perkonfiguruoti Peorijoje, Ilinojaus valstijoje, esančią etanolio sausos žaliavos gamyklą pelningesniam pramoniniam ir geriamajam alkoholiui bei degalams, skirtiems eksporto rinkai, gaminti (17).

(100)

Nors pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, susijusių su JAV gamintojų ir prekiautojų sertifikavimu pagal Sąjungos Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą, Komisija išnagrinėjo šį teiginį. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad sertifikavimas pagal Sąjungos Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą de jure yra savanoriškas, t. y. importas į Sąjungą taip pat gali būti vykdomas be jo. Tačiau bet kokį biodegalų, kurie nebuvo sertifikuoti, naudojimą nebūtų atsižvelgiama vertinant, ar valstybė narė laikosi tos direktyvos reikalavimų dėl bendros energijos iš atsinaujinančių šaltinių dalies bendrame galutiniame energijos suvartojime ir atsinaujinančių išteklių energijos dalį transporto sektoriuje, taip pat vertinant, ar ji laikosi su atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais susijusių įsipareigojimų (18). Atsižvelgiant į tai, kad bioetanolis yra brangesnis už įprastą kurą, nėra jokios ekonominės priežasties, remiantis turimais įrodymais, importuoti bioetanolį, kuris nėra sertifikuotas pagal Sąjungos Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą. Todėl Komisija padarė išvadą, kad yra aiški paskata Sąjungos rinkoje parduoti sertifikuotą pagal Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą etanolį, o tai reiškia, kad eksporto į Sąjungą tvarumo sertifikavimas yra de facto reikalingas. Komisija nustatė, kad tik keturios („Marquis Energy“, „Green Plains“, viena iš „Conestoga Energy Partners“ ir „Plymouth Energy“) iš septynių pareiškėjo nurodytų JAV bendrovių iš tiesų turėjo Sąjungoje galiojantį tvarumo sertifikatą („EU-ISCC“ (19) sertifikatas). Kitos trys bendrovės („Archer Daniels Midland“, „Cargill“, viena iš „Conestoga Energy Partners“) atnaujino savo ISCC-PLUS (20) sertifikatus, taikomus pristatymui už Sąjungos ribų, visų pirma Japonijoje. Be to, visi JAV gamintojai ir prekiautojai, turintys sertifikatą prekiauti Sąjungoje, nuo 2011 m. nuolat sertifikuojami (21). Šios bendrovės tęsė sertifikavimą, taip pat ir antidempingo priemonių taikymo laikotarpiu, nepaisant to, kad jos nepardavė Sąjungai. Taigi, turimi įrodymai rodo, kad sertifikavimas pagal Sąjungos Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą taip pat yra ekonomiškai svarbus pardavimui į kitas rinkas, nes tai yra pasaulinis kokybės ženklas. Todėl remdamasi turimais duomenimis Komisija padarė išvadą, kad sertifikavimo atnaujinimas negali būti suprantamas kaip vien tik JAV gamintojų ketinimas atnaujinti eksportą į Sąjungą, bet plačiau – kaip tvarumo įrodymas, o tai taip pat svarbu eksportuojant į kitas rinkas. Be to, sertifikavimo prievolė yra papildomas veiksnys, kartu su vandens kiekio reikalavimu ir esamais importo muitais, ribojantis JAV gamintojų ir (arba) eksportuotojų patekimą į Sąjungos rinką ir mažinantis jos patrauklumą.

(101)

Dėl ADM planų, nors Komisija pripažino, kad ADM ketino daugiau dėmesio skirti Peorijos gamykloje pagaminto etanolio kuro eksportui, nėra jokių įrodymų, kad bendrovė ketino eksportą nukreipti į Sąjungos rinką, ypač atsižvelgiant į tai, kad ADM nebuvo sertifikuota pagal Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvą. Be to, reikėtų pažymėti, kad gamyklos pertvarkymu buvo ketinama etanolio kuro gamybą pakeisti gėrimams skirto bei pramoninio etanolio gamyba. Dėl šio pakeitimo tos gamyklos gamybos pajėgumai iš tiesų sumažės 100 mln. galonų (apie 300 tūkst. tonų), kaip išsamiau aptarta kitame naujienų straipsnyje (22).

(102)

Todėl abu tvirtinimai dėl JAV gamintojų ir prekiautojų ketinimų nukreipti pardavimą į Sąjungos rinką, kaip aprašyta 98 ir 99 konstatuojamosiose dalyse, turi būti atmesti.

(103)

Be to, pareiškėjas pateikė išorės ekonomistų grupės tyrimą, kuriame teigė, kad Komisijos skaičiavimai dėl Sąjungos rinkos patrauklumo kainų atžvilgiu buvo neteisingi ir kad, priešingai Komisijos išvadoms, Sąjungos rinka yra patraukli JAV eksportui.

(104)

Komisija pripažino, kad, palyginti su kai kuriomis JAV eksporto rinkomis, Sąjungos rinka gali būti patraukli kaina. Vis dėlto, vertindama, ar yra tolesnio žalingo dempingo tikimybė, kaip reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, ir kaip paaiškinta 48 ir 59 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nagrinėjo Sąjungos rinkos patrauklumą kainų atžvilgiu, remdamasi pareiškėjo siūlomomis trimis atskiromis eksporto rinkomis. Dėl išsamumo ji taip pat išnagrinėjo viso JAV eksporto į trečiąsias šalis, išskyrus į Sąjungą, kainas. Komisija nėra teisiškai įpareigota atskirai nagrinėti kiekvieną eksporto rinką. Šiuo atveju Komisija išnagrinėjo dvi didžiausias JAV eksporto rinkas ir pareiškėjo pasirinktą trečiąją rinką. Būtų neproporcinga atskirai nagrinėti visas 36 JAV gamintojų ir (arba) nagrinėjamojo produkto eksportuotojų eksporto rinkas (išskyrus Sąjungą), jei išanalizavus didžiausias eksporto rinkas nepakanka įrodymų dėl patrauklumo kainų atžvilgiu. Be to, kaip minėta 59 konstatuojamojoje dalyje, pareiškėjas nepateikė jokio pagrindimo, kodėl trys JAV eksporto rinkos, kurias jis iš pradžių siūlė ir kurias išnagrinėjo Komisija, nebėra tinkamas pagrindas Komisijos analizei. Kalbant apie Braziliją, Kanadą ir Peru, tris pareiškėjo pasiūlytas rinkas, tyrimo išvados dėl Sąjungos rinkos patrauklumo kainos atžvilgiu atitinka Komisijos išvadas. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad pateiktame tyrime nepateikta jokių įrodymų dėl Komisijos skaičiavimo klaidos. Priešingai, Komisija manė, kad pareiškėjo pateiktas tyrimas pagrindė jos pradines išvadas.

(105)

Po faktų atskleidimo pareiškėjas pateikė įrodymų dėl importo muitų lygio Kinijoje. Kalbant apie Kiniją, pareiškėjas taip pat teigė, kad faktas, jog eksportas į Kiniją jau buvo absorbuotas kitų trečiųjų šalių, turėjo būti suprantamas kaip aiškus pripažinimas, kad prekybos srautai jau buvo nukreipti.

(106)

Komisija pripažino, kad pareiškėjas pateikė pakankamai įrodymų dėl JAV kilmės etanoliui taikomų importo muitų lygio Kinijoje. Komisija neneigia, kad importo muitams Kinijoje padidėjus JAV eksportuotojai ieškojo naujų rinkų. Nepaisant to, Komisija manė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu JAV eksporto į Kiniją lygiai yra tinkamiausi siekiant išnagrinėti galimo prekybos srautų nukreipimo į Sąjungos rinką grėsmę. Apimtys, kurios jau buvo nustatytos naujose rinkose, nėra laikomos svarbiomis.

(107)

Po faktų atskleidimo pareiškėjas teigė, kad Brazilijos rinka nėra patraukli JAV gamintojams ir (arba) eksportuotojams, nes kvotą viršijančiam importui nustatytas 20 % importo tarifas, kaip paaiškinta 96 konstatuojamojoje dalyje. Siekdamas pagrįsti šį teiginį pareiškėjas nurodė 2018 m. spalio mėn. naujienų straipsnį, kuriame teigiama, kad iš kukurūzų pagaminto JAV etanolio eksportas į Braziliją rugpjūčio mėn. pasiekė žemiausią lygį per beveik trejus metus (23). Pareiškėjas taip pat teigė, kad Komisija turėjo atsižvelgti į tai, kad Brazilija turi didelę vidaus paklausą, tačiau jos tiekimo padėtis ir jos importo poreikiai skiriasi. Pareiškėjo teigimu, dauguma Brazilijos cukraus ir bioetanolio perdirbimo įmonių yra „mišrios“ ir gali pereiti nuo cukraus gamybos prie bioetanolio priklausomai nuo šių dviejų produktų kainų ir pelningumo.

(108)

Dėl tarifinės kvotos poveikio reikėtų pažymėti, kad minėtame naujienų straipsnyje tik nurodyta, kad mėnesio eksporto apimtis 2018 m. rugpjūčio mėn. buvo mažiausia nuo 2015 m. spalio mėn. Iš tiesų, 2018 m. rugpjūčio mėn. JAV Tarptautinės prekybos komisijos statistiniai duomenys parodė, kad eksporto apimtis buvo lygi nuliui – tokia padėtis paskutinį kartą nustatyta 2015 m. spalio mėn. Tačiau šiame naujienų straipsnyje nepateikiama jokios informacijos apie eksporto tendencijas, išskyrus 2018 m. rugpjūčio mėn. ir 2015 m. spalio mėn. duomenų palyginimą. Iš tiesų, JAV eksportas į Braziliją buvo atnaujintas 2018 m. rugsėjo mėn., ir bendrai per 2018 m., palyginti su ankstesniais metais, padidėjo.

(109)

Be to, Komisija manė, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų apie Brazilijos bioetanolio pramonės struktūrą ir veikimą, o Komisija taip pat negalėjo gauti tokių įrodymų. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, JAV Tarptautinės prekybos komisijos statistiniai eksporto duomenys parodė, kad JAV etanolio kuro eksportas į Braziliją nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat didėjo ir 2018 m. taip pat augo. Todėl pareiškėjo tvirtinimai dėl Brazilijos rinkos patrauklumo JAV gamintojams ir (arba) eksportuotojams turi būti atmesti.

(110)

Po faktų atskleidimo pareiškėjas tvirtino, kad Komisija dirbtinai sumažino galimą Peru priemonių poveikį Sąjungos rinkai, nes galimą prekybos srautų nukreipimą iš Kinijos ir Peru vertino atskirai.

(111)

Atsižvelgdama į Sąjungos rinkos specifiką, t. y. į didžiausią leidžiamą peržiūrimojo produkto vandens kiekį ir į sertifikavimą pagal Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą, kuris de facto yra būtinas siekiant parduoti produktą Sąjungos rinkoje, kaip paaiškinta 100 konstatuojamojoje dalyje, Komisija manė, kad nėra tikėtina, jog JAV eksportas į Peru ir Kiniją bus visiškai nukreiptas į Sąjungos rinką. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginį. Todėl šis teiginys turi būti atmestas.

(112)

Atsižvelgdama į pirmiau pateiktą vertinimą dėl dempingo pasikartojimo tikimybės, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, Komisija padarė išvadą, kad mažai tikėtina, jog jei būtų leista nebetaikyti priemonių, JAV bioetanolio gamintojai į Sąjungą eksportuotų didelį kiekį bioetanolio dempingo kainomis.

(113)

Po faktų atskleidimo pareiškėjas teigė, kad Komisija turėjo laikytis ankstesnės praktikos ir padaryti išvadą, kad JAV gamintojų nebendradarbiavimas yra papildomas ir svarbus įrodymas, kad „eksportuojantys gamintojai nenorėjo arba negalėjo įrodyti, kad dempingas nebus vykdomas, jei būtų leista nebetaikyti priemonių“ (24).

(114)

Pirma, atsakydama Komisija priminė, kad jos sprendimų priėmimo praktika, atlikta įvertinus kiekvieną konkretų atvejį, negali būti privaloma atliekant būsimus tyrimus ir todėl nėra rodiklis, rodantis, kaip turėtų būti daromos tam tikros Komisijos išvados. Antra, cituojamame tyrime pateikta nuostata laikyta papildomu veiksniu, be daugelio kitų, į kuriuos atsižvelgdama Komisija šiuo konkrečiu atveju priėjo prie išvados. Trečia, kaip papildomas veiksnys, JAV eksportuojančių gamintojų nebendradarbiavimas gali būti laikomas kliūtimi rinkti išsamią informaciją dempingo tęsimosi ir pasikartojimo tikimybės vertinimui, o tai reiškia, kad būtina remtis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Tačiau Komisija laikėsi nuomonės, kad nebendradarbiavimas negali būti priemonių taikymo pratęsimo priežastimi. Šiuo konkrečiu atveju Komisija iš tiesų manė, kad JAV eksportuojančių gamintojų nebendradarbiavimas kliudė išsamiai ir nuodugniai įvertinti visus veiksnius ir todėl rėmėsi turimais faktais. Išnagrinėjusi visus turimus įrodymus ir pritaikiusi pagrindinio reglamento 18 straipsnį Komisija padarė išvadą, kad nėra dempingo pasikartojimo tikimybės, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Todėl šis teiginys taip pat turi būti atmestas.

(115)

Todėl, atsižvelgiant į tai, kad nėra eksporto dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies pasikartojimo tikimybės, nėra reikalo analizuoti žalos pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų. Todėl importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės bioetanoliui taikomos priemonės turėtų būti panaikintos, o tyrimas – baigtas.

(116)

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, daroma išvada, kad, remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 157/2013 nustatytos antidempingo priemonės importuojamam JAV kilmės bioetanoliui turėtų būti panaikintos.

(117)

Pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas nuomonės nepateikė,