EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/472

2019 m. kovo 19 d.

kuriuo nustatomas daugiametis vakarų vandenyse ir gretimuose vandenyse žvejojamų išteklių ir tų išteklių žvejybos planas, iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2016/1139 ir (ES) 2018/973 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007 ir (EB) Nr. 1300/2008

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje, kurios viena iš susitariančiųjų šalių yra Sąjunga, numatyti išteklių išsaugojimo įpareigojimai, įskaitant įpareigojimą išlaikyti arba atkurti tokį žvejojamų rūšių populiacijų dydžius, kurie padėtų užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY);

(2)

2015 m. Niujorke vykusiame Jungtinių Tautų aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais Sąjunga ir jos valstybės narės įsipareigojo iki 2020 m. pradėti veiksmingai reguliuoti žvejybą ir užkirsti kelią išteklių peržvejojimui, neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai bei žalingai žvejybos praktikai ir įgyvendinti moksliniais duomenimis pagrįstus valdymo planus, kad per trumpiausią įmanomą laikotarpį žuvų ištekliai būtų atkurti bent iki tokio dydžio, kuris gali užtikrinti MSY, atsižvelgiant į tų išteklių biologines charakteristikas;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 (3) nustatytos bendros žuvininkystės politikos (BŽP) taisyklės, atitinkančios tarptautinius Sąjungos įsipareigojimus. BŽP turi padėti saugoti jūros aplinką, darniai valdyti visus verslinės žvejybos tikslais naudojamų rūšių išteklius ir visų pirma iki 2020 m. užtikrinti gerą aplinkos būklę, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB (4) 1 straipsnio 1 dalyje;

(4)	BŽP siekiama, inter alia, užtikrinti ilgalaikį žvejybos ir akvakultūros darnumą aplinkos atžvilgiu, žuvininkystės valdymui taikyti atsargumo principą ir įgyvendinti ekosisteminį žuvininkystės valdymo metodą;

(5)	tam, kad būtų pasiekti BŽP tikslai, reikėtų priimti įvairių išsaugojimo priemonių, atitinkamais atvejais jas derinant tarpusavyje, pvz., daugiamečių planų, techninių priemonių, ir žvejybos galimybių nustatymo bei paskirstymo priemonių;

(6)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 ir 10 straipsniais, daugiamečiai planai turėtų būti pagrįsti mokslinėmis, techninėmis ir ekonominėmis rekomendacijomis. Laikantis tų nuostatų, šiuo reglamentu nustatytame daugiamečiame plane (toliau – planas) turėtų būti nurodyti bendrieji tikslai, kiekybiniai tikslai ir aiškūs jų įgyvendinimo tvarkaraščiai, išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai, apsaugos ir techninės priemonės, kurias taikant būtų siekiama išvengti nepageidaujamo laimikio arba jį sumažinti ir kuo labiau sumažinti poveikį jūros aplinkai, visų pirma pažeidžiamoms buveinėms ir saugomoms rūšims;

(7)	šiame reglamente turėtų būti atsižvelgiama į problemas, susijusias su smulkiosios ir priekrantės žvejybos laivų, naudojamų atokiausiuose regionuose, dydžiu;

(8)	patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis turėtų būti laikomos naujausiais moksliniais duomenimis ir metodais grindžiamos viešai prieinamos mokslinės rekomendacijos, kurias paskelbė arba recenzavo Sąjungos ar tarptautiniu lygiu pripažinta nepriklausoma mokslo įstaiga;

(9)

Komisija turėtų gauti patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas dėl išteklių, kuriems taikomas planas. Tam ji sudaro susitarimo memorandumus su Tarptautine jūrų tyrinėjimo tarnyba (ICES). Visų pirma ICES ar panašios Sąjungos ar tarptautiniu lygiu pripažintos nepriklausomos mokslo įstaigos rekomendacijos turėtų būti grindžiamos planu ir jose turėtų būti nurodyti visų pirma FMSY intervalai ir biomasės atskaitos taškai, t. y. MSY Btrigger ir Blim. Šios vertės turėtų būti nurodomos atitinkamų išteklių rekomendacijose ir atitinkamais atvejais kitose viešai prieinamose mokslinėse rekomendacijose, įskaitant, pvz., visų pirma ICES ar panašios Sąjungos ar tarptautiniu lygiu pripažintos nepriklausomos mokslo įstaigos skelbiamas mišriosios žvejybos rekomendacijas;

(10)

Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 811/2004 (5), (EB) Nr. 2166/2005 (6), (EB) Nr. 388/2006 (7), (EB) Nr. 509/2007 (8) ir (EB) Nr. 1300/2008 (9) nustatytos europinių jūrinių lydekų šiaurinių išteklių, Kantabrijos jūros ir prie vakarinės Pirėnų pusiasalio dalies esančių vandenų europinių jūrinių lydekų ir norveginių omarų išteklių, Biskajos įlankos jūrų liežuvių išteklių, vakarinės Lamanšo sąsiaurio dalies jūrų liežuvių išteklių, į vakarus nuo Škotijos esančių vandenų atlantinių silkių išteklių ir Kategato sąsiaurio, Šiaurės jūros, į vakarus nuo Škotijos esančių vandenų ir Airijos jūros atlantinių menkių išteklių žvejybos taisyklės. Tie ir kiti demersiniai ištekliai sužvejojami vykdant mišriąją žvejybą. Todėl tikslinga nustatyti vieną bendrą daugiametį planą, atsižvelgiant į tokią techninių nuostatų sąveiką;

(11)

be to, toks daugiametis planas turėtų būti taikomas vakarų vandenų – tiek šiaurės vakarų vandenų, tiek pietvakarių vandenų – demersiniams ištekliams ir jų žvejybai. Tai dugne ar netoli dugno esančioje vandens storymės dalyje gyvenančios apvaliosios žuvys, plekšniažuvės, kremzlinės žuvys ir norveginiai omarai (Nephrops norvegicus);

(12)

kai kurie demersiniai ištekliai žvejojami tiek vakarų vandenyse, tiek gretimuose vandenyse. Todėl plano nuostatos dėl išteklių, kurie daugiausia naudojami vakarų vandenyse, kiekybinių tikslų ir apsaugos priemonių turėtų būti taikomos ir už tų vakarų vandenų ribų esantiems rajonams. Be to, tų išteklių, kurių yra ir vakarų vandenyse, tačiau didžioji dalis naudojama už vakarų vandenų ribų, kiekybinius tikslus ir apsaugos priemones reikia nustatyti daugiamečiuose planuose, skirtuose rajonams už vakarų vandenų ribų, kuriuose naudojama didžioji dalis tų išteklių, ir išplėsti tų daugiamečių planų taikymo sritį taip, kad jie apimtų ir vakarų vandenis;

(13)

geografinė plano taikymo sritis turėtų būti pagrįsta naujausiose visų pirma ICES ar panašios Sąjungos ar tarptautiniu lygiu pripažintos nepriklausomos mokslo įstaigos mokslinėse rekomendacijose nurodytu geografiniu išteklių arealu. Patikslinus mokslinę informaciją arba dėl išteklių migracijos, gali būti, kad ateityje reikės pakoreguoti plane nurodytą geografinį išteklių arealą. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais koreguojamas plane nustatytas geografinis išteklių arealas, jei visų pirma ICES ar panašios Sąjungos arba tarptautiniu lygiu pripažintos nepriklausomos mokslo įstaigos pateiktose mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad atitinkamų išteklių geografinis arealas pasikeitė;

(14)

tais atvejais, kai bendro intereso išteklius naudoja ir trečiosios valstybės, Sąjunga turėtų bendradarbiauti su tomis trečiosiomis valstybėmis siekdama užtikrinti, kad tie ištekliai būtų valdomi darniu būdu, kuris atitinka Reglamente (ES) Nr. 1380/2013, ypač to reglamento 2 straipsnio 2 dalyje, ir šiame reglamente nustatytus tikslus. Jei nepasiekiama oficialaus susitarimo, Sąjunga turėtų, kiek įmanoma, stengtis susitarti dėl bendros tokių išteklių žvejybos tvarkos, kad būtų įmanoma juos valdyti darniai, ir tokiu būdu stengtis užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungos veiklos vykdytojams;

(15)

planu turėtų būti siekiama padėti įgyvendinti BŽP tikslus, visų pirma pasiekti ir išlaikyti tikslinių išteklių MSY, įgyvendinti įpareigojimą iškrauti demersinių išteklių, dėl kurių taikomi laimikio limitai, laimikį ir užtikrinti deramą nuo žvejybos veiklos priklausomų asmenų gyvenimo lygį, atsižvelgiant į priekrantės žvejybos ir socialinius bei ekonominius aspektus. Kad neigiamas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai būtų kuo mažesnis, planu taip pat turėtų būti įgyvendinamas ekosisteminis žuvininkystės valdymo metodas. Planas turėtų derėti su Sąjungos aplinkos teisės aktais, visų pirma su tikslu iki 2020 m. užtikrinti gerą aplinkos būklę (pagal Direktyvą 2008/56/EB) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/147/EB (10) bei Tarybos direktyvoje 92/43/EEB (11) nustatytais tikslais. Plane taip pat turėtų būti nustatytos Sąjungai priklausančiuose vakarų vandenyse taikomo įpareigojimo iškrauti sužvejotą visų rūšių, dėl kurių taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnį, laimikį įgyvendinimo nuostatos;

(16)	Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad žvejybos galimybės būtų nustatomos atsižvelgiant į to reglamento 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus tikslus ir atitiktų daugiamečiuose planuose nustatytus kiekybinius tikslus, tvarkaraščius ir ribas;

(17)

reikėtų nustatyti MSY pasiekimo ir išlaikymo tikslą atitinkantį tikslinį mirtingumą dėl žvejybos (F), išreikštą verčių, atitinkančių MSY užtikrinimo tikslą, intervalais (FMSY). Tie patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsti intervalai reikalingi tam, kad būtų galima lanksčiai atsižvelgti į mokslinių rekomendacijų pasikeitimus, prisidėti prie įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo ir atsižvelgti į mišriosios žvejybos ypatumus. FMSY intervalus turėtų apskaičiuoti visų pirma ICES, ypač savo reguliariose laimikio rekomendacijose, ar panaši Sąjungos ar tarptautiniu lygiu pripažinta nepriklausoma mokslo įstaiga. Remiantis planu, intervalai turėtų būti nustatomi taip, kad būtų užtikrinta, jog laimikis ilguoju laikotarpiu nesumažėtų daugiau kaip 5 %, palyginti su MSY. Turėtų būti nustatoma tokia viršutinė intervalo vertė, kad tikimybė, jog ištekliai nesieks Blim, būtų ne didesnė kaip 5 %. Ši viršutinė ribinė vertė turėtų taip pat atitikti vadinamąją ICES rekomendacijų taisyklę, pagal kurią tokiais atvejais, kai išteklių neršiančių žuvų biomasė arba gausa menka, F turi būti sumažinamas iki tokios vertės, kuri neviršija viršutinės ribinės vertės, lygios FMSY taško vertei, padaugintai iš išteklių neršiančių žuvų biomasės ar gausos bendro leidžiamo sužvejoti kiekio (BLSK) metais ir padalintai iš MSY Btrigger. Tuos principus ir rekomendacijų taisyklę ICES taiko teikdama mokslines rekomendacijas dėl mirtingumo dėl žvejybos ir laimikio galimybių;

(18)

siekiant nustatyti žvejybos galimybes, turėtų būti nustatyta viršutinė įprastomis aplinkybėmis taikomo FMSY intervalo riba ir, jei laikoma, kad atitinkami ištekliai yra geros būklės – viršutinė ribinė vertė tam tikrais atvejais. Turėtų būti įmanoma nustatyti viršutinę ribinę vertę siekiančias žvejybos galimybes tik tuo atveju, jeigu pagal mokslines rekomendacijas ar duomenis tai būtina, norint pasiekti šiame reglamente nustatytus tikslus vykdant mišrią žvejybą, arba jeigu tai būtina, siekiant išvengti žalos ištekliams, kylančios dėl rūšies viduje arba tarp rūšių vykstančios sąveikos dinamikos, ar siekiant sumažinti žvejybos galimybių kasmetinius svyravimus;

(19)

atitinkamai patariamajai tarybai turėtų būti įmanoma rekomenduoti Komisijai valdymo metodą, kuriuo būtų siekiama apriboti konkrečių šiame reglamente išvardytų išteklių žvejybos galimybių kasmetinius svyravimus. Tarybai turėtų būti įmanoma atsižvelgti į tokias rekomendacijas nustatant žvejybos galimybes, jei šios žvejybos galimybės atitinka plano kiekybinius tikslus ir apsaugos priemones;

(20)	būtina nustatyti išteklių, kurių kiekybiniai tikslai, susiję su MSY, yra nustatyti ir kuriems reikia taikyti apsaugos priemones, išsaugojimo lygio atskaitos taškus, išreikštus minimalios neršiančių žuvų biomasės dydžiais ir minimalios norveginių omarų gausos dydžiais;

(21)

tiems atvejams, kai ištekliai nebesiekia šių dydžių, turėtų būti numatytos atitinkamos apsaugos priemonės. Apsaugos priemonės turėtų apimti žvejybos galimybių sumažinimą ir specialias išsaugojimo priemones, kai mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad reikalingos taisomosios priemonės. Tos priemonės turėtų būti papildytos visomis kitomis atitinkamomis priemonėmis, pvz., Komisijos priemonėmis, remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 straipsniu, arba valstybių narių priemonėmis, remiantis to reglamento 13 straipsniu;

(22)

turėtų būti galimybė nustatyti, kad keturių konkrečių valdymo rajonų norveginių omarų BLSK turi būti lygus kiekvienam funkciniam vienetui nustatytų laimikio limitų ir statistinių stačiakampių už funkcinių vienetų ribų laimikio limitų kiekviename valdymo rajone sumai. Tačiau tai neturėtų reikšti, kad negalima imtis priemonių, siekiant apsaugoti tam tikrus funkcinius vienetus;

(23)	siekiant, kad jūrų biologinių išteklių išsaugojimas ir darnus valdymas būtų grindžiamas regionalizavimo principu, tikslinga numatyti galimybę vakarų vandenyse imtis su visais ištekliais susijusių techninių priemonių;

(24)	jūrų liežuvių žvejybos pastangų ribojimo tvarka vakarinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje pasirodė besanti veiksminga valdymo priemonė, papildanti žvejybos galimybių nustatymo priemones. Todėl toks pastangų ribojimas turėtų būti ir toliau taikomas pagal planą;

(25)

tais atvejais, kai mirtingumas dėl mėgėjų žvejybos turi didelį poveikį ištekliams, valdomiems atsižvelgiant į jų MSY, Taryba turėtų galėti nustatyti nediskriminacinius žvejams mėgėjams skirtus limitus. Nustatydama tokius limitus, Taryba turėtų remtis skaidriais ir objektyviais kriterijais. Atitinkamais atvejais valstybės narės turėtų imtis būtinų ir proporcingų stebėjimo ir duomenų rinkimo priemonių, siekiant patikimai įvertinti faktinius mėgėjų žvejybos laimikio kiekius;

(26)	tam, kad būtų laikomasi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo iškrauti laimikį, šiame plane turėtų būti numatytos papildomos valdymo priemonės, kurios vėliau išsamiai nustatomos pagal to reglamento 18 straipsnį;

(27)	kaip reikalaujama Reglamente (ES) Nr. 1380/2013, turėtų būti nustatytas tiesioginių valdymo interesų turinčių valstybių narių bendrų rekomendacijų pateikimo terminas;

(28)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 10 straipsnio 3 dalimi, reikėtų priimti nuostatas, pagal kurias Komisija, remdamasi mokslinėmis rekomendacijomis, reguliariai vertintų šio reglamento taikymo tinkamumą ir veiksmingumą. Planas turėtų būti įvertintas ne vėliau kaip 2024 m. kovo 27 d. ir po to kas penkerius metus. Toks laikotarpis yra pakankamas, kad būtų galima visapusiškai įgyvendinti įpareigojimą iškrauti laimikį ir imtis regionalizuotų priemonių, jas įgyvendinti ir padaryti poveikį ištekliams ir žvejybai. Toks taip pat yra minimalus mokslo įstaigų reikalaujamas laikotarpis;

(29)

siekiant laiku ir proporcingai prisitaikyti prie technikos ir mokslo pažangos, taip pat užtikrinti lankstumą ir sudaryti sąlygas plėtoti tam tikras priemones, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais šis reglamentas keičiamas iš dalies ar papildomas nuostatomis dėl išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, koregavimų, pasikeitus geografiniam išteklių arealui, dėl taisomųjų priemonių, įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo ir apribojimų, susijusių su bendru visų atitinkamų valstybių narių laivynų pajėgumu. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (12) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(30)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, reikėtų paaiškinti, kad laikino veiklos nutraukimo priemonės, kurios buvo patvirtintos tam, kad būtų pasiekti šio plano tikslai, gali būti laikomos atitinkančiomis paramos skyrimo reikalavimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 508/2014 (13);

(31)

kai FMSY intervalams ir išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškams taikomos dinaminės nuorodos, yra užtikrinama, kad tie esminiai žvejybos galimybių nustatymo parametrai nebūtų pasenę ir kad Taryba visuomet galėtų remtis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis. Be to, dinaminių nuorodų į patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas teikimu grįstas principas turėtų būti taikomas ir Baltijos jūros išteklių valdymui. Taip pat derėtų nurodyti, kad įpareigojimas iškrauti laimikį netaikomas mėgėjų žvejybai tuose rajonuose, kuriuos apima Baltijos jūros žvejybos daugiametis planas. Todėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1139 (14) turėtų būti iš dalies pakeistas;

(32)

derėtų persvarstyti Skagerako ir Kategato sąsiaurių norveginių omarų atveju taikytiną mažiausią išteklių išsaugojimą užtikrinantį orientacinį dydį. Taip pat derėtų nurodyti, kad įpareigojimas iškrauti laimikį neturėtų būti taikomas mėgėjų žvejybai tuose rajonuose, kuriuos apima Šiaurės jūros žvejybos daugiametis planas. Todėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/973 (15) turėtų būti iš dalies pakeistas;

(33)	Tarybos reglamentai (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007 ir (EB) Nr. 1300/2008 turėtų būti panaikinti;

(34)	remiantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 straipsnio 4 dalimi, tikėtinas plano ekonominis ir socialinis poveikis buvo tinkamai įvertintas prieš baigiant rengti planą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šiuo reglamentu nustatomas daugiametis planas (toliau – planas), taikomas toliau išvardytiems demersiniams ištekliams, įskaitant giliavandenius išteklius, vakarų vandenyse ir, kai tie ištekliai paplitę už vakarų vandenų ribų, jų gretimuose vandenyse ir tų išteklių žvejybai:

1.	juodosioms kalavijoms (Aphanopus carbo) ICES 1, 2, 4, 6–8, 10 ir 14 parajoniuose ir 3a, 5a, 5b, 9a ir 12b kvadratuose;

2.	bukasnukiams ilgauodegiams grenadieriams (Coryphaenoides rupestris) ICES 6 ir 7 parajoniuose ir 5b kvadrate;

3.	paprastiesiems vilkešeriams (Dicentrarchus labrax) ICES 4b, 4c, 7a, 7d–h, 8a ir 8b kvadratuose;

4.	paprastiesiems vilkešeriams (Dicentrarchus labrax) ICES 6a, 7b ir 7j kvadratuose;

5.	paprastiesiems vilkešeriams (Dicentrarchus labrax) ICES 8c ir 9a kvadratuose;

6.	atlantinėms menkėms (Gadus morhua) ICES 7a kvadrate;

7.	atlantinėms menkėms (Gadus morhua) ICES 7e–k kvadratuose;

8.	megrimams (Lepidorhombus spp.) ICES 4a ir 6a kvadratuose;

9.	megrimams (Lepidorhombus spp.) ICES 6b kvadrate;

10.	megrimams (Lepidorhombus spp.) ICES 7b–k, 8a, 8b ir 8d kvadratuose;

11.	megrimams (Lepidorhombus spp.) ICES 8c ir 9a kvadratuose;

12.	velniažuvinėms (Lophiidae) ICES 7b–k, 8a, 8b ir 8d kvadratuose;

13.	velniažuvinėms (Lophiidae) ICES 8c ir 9a kvadratuose;

14.	juodadėmėms menkėms (Melanogrammus aeglefinus) ICES 6b kvadrate;

15.	juodadėmėms mėnkėms (Melanogrammus aeglefinus) ICES 7a kvadrate;

16.	juodadėmėms mėnkėms (Melanogrammus aeglefinus) ICES 7b–k kvadratuose;

17.	paprastiesiems merlangams (Merlangius merlangus) ICES 7b, 7c ir 7e–k kvadratuose;

18.	paprastiesiems merlangams (Merlangius merlangus) ICES 8 parajonyje ir 9a kvadrate;

19.	europinėms jūrinėms lydekoms (Merluccius merluccius) ICES 4, 6 ir 7 parajoniuose ir 3a, 8a, 8b ir 8d kvadratuose;

20.	europinėms jūrinėms lydekoms (Merluccius merluccius) ICES 8c ir 9a kvadratuose;

21.	melsvosioms molvoms (Molva dypterygia) ICES 6 ir 7 parajoniuose ir 5b kvadrate;

22.

norveginiams omarams (Nephrops norvegicus) pagal funkcinius vienetus ICES 6 parajonyje ir 5b kvadrate:

—	Šiaurės Minče (11 FV);

—	Pietų Minče (12 FV);

—	Klaido fjorde (13 FV);

—	6a kvadrate, už funkcinių vienetų ribų (į vakarus nuo Škotijos esantys vandenys);

23.

norveginiams omarams (Nephrops norvegicus) pagal funkcinius vienetus ICES 7 parajonyje:

—	rytų Airijos jūroje (14 FV);

—	vakarų Airijos jūroje (15 FV);

—	Porkjupaino bankoje (16 FV);

—	Arano salų teritorijoje (17 FV);

—	Airijos jūroje (19 FV);

—	Keltų jūroje (20–21 FV);

—	Bristolio sąsiauryje (22 FV);

—	už funkcinių vienetų ribų (pietų Keltų jūra, į pietvakarius nuo Airijos esantys vandenys);

24.

norveginiams omarams (Nephrops norvegicus) pagal funkcinius vienetus ICES 8a, 8b, 8d ir 8e kvadratuose:

—	šiaurės ir vidurio Biskajos įlankoje (23–24 FV);

25.

norveginiams omarams (Nephrops norvegicus) pagal funkcinius vienetus ICES 9 ir 10 parajoniuose ir CECAF 34.1.1 zonoje:

—	Pirėnų pusiasalio Rytų Atlanto vandenyse prie vakarų Galisijos ir šiaurės Portugalijos (26–27 FV);

—	Pirėnų pusiasalio Rytų Atlanto vandenyse prie pietvakarių ir pietų Portugalijos (28–29 FV);

—	Pirėnų pusiasalio Rytų Atlanto vandenyse Kadiso įlankoje (30 FV);

26.	raudonpelekiams pagelams (Pagellus bogaraveo) ICES 9 parajonyje;

27.	jūrinėms plekšnėms (Pleuronectes platessa) ICES 7d kvadrate;

28.	jūrinėms plekšnėms (Pleuronectes platessa) ICES 7e kvadrate;

29.	sidabriniams polakams (Pollachius pollachius) ICES 6 ir 7 parajoniuose;

30.	europiniams jūrų liežuviams (Solea solea) ICES 5, 12 ir 14 parajoniuose bei 6b kvadrate;

31.	europiniams jūrų liežuviams (Solea solea) ICES 7d kvadrate;

32.	europiniams jūrų liežuviams (Solea solea) ICES 7e kvadrate;

33.	europiniams jūrų liežuviams (Solea solea) ICES 7f ir 7g kvadratuose;

34.	europiniams jūrų liežuviams (Solea solea) ICES 7h, 7j ir 7k kvadratuose;

35.	europiniams jūrų liežuviams (Solea solea) ICES 8a ir 8b kvadratuose;

36.	europiniams jūrų liežuviams (Solea solea) ICES 8c ir 9a kvadratuose.

Jei mokslinėse rekomendacijose, visų pirma ICES ar panašios Sąjungos ar tarptautiniu lygiu pripažintos nepriklausomos mokslo įstaigos, nurodyta, kad pasikeitė šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytų išteklių geografinis arealas, Komisija pagal 18 straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas pakoreguojant šios dalies pirmoje pastraipoje išvardytus rajonus, kad būtų atsižvelgta į tą pokytį. Šios korekcijos negali išteklių rajonų išplėsti už ICES 4–10 parajonių ir CECAF 34.1.1, 34.1.2 ir 34.2.0 zonų Sąjungos vandenų ribų.

2. Jei remdamasi mokslinėmis rekomendacijomis Komisija mano, kad reikia iš dalies pakeisti 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų išteklių sąrašą, ji gali pateikti pasiūlymą dėl to sąrašo keitimo.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems gretimiems vandenims taikomi tik šio reglamento 4 ir 7 straipsniai ir 8 straipsnyje nurodytos su žvejybos galimybėmis susijusios priemonės.

4. Šis reglamentas taip pat taikomas priegaudai, sužvejojamai vakarų vandenyse žvejojant 1 dalyje išvardytus išteklius. Tačiau, jei tų išteklių FMSY intervalai ir su jų biomasės dydžiu susijusios apsaugos priemonės jau yra nustatyti pagal kitus Sąjungos teisės aktus, kuriais nustatomi daugiamečiai planai, taikomi tie intervalai ir tos apsaugos priemonės.

5. Šiame reglamente taip pat nustatomos Sąjungai priklausančiuose vakarų vandenyse taikomo įpareigojimo iškrauti sužvejotą visų rūšių, dėl kurių taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnį, laimikį įgyvendinimo nuostatos.

6. Šiame reglamente numatomos 9 straipsnyje nurodytos techninės priemonės, taikytinos bet kuriems ištekliams vakarų vandenyse.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Papildomai prie apibrėžčių, kurios nustatytos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje, Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 (16) 4 straipsnyje ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 (17) 3 straipsnyje, nustatomos tokios šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1. vakarų vandenys– šiaurės vakarų vandenys (ICES 5 parajonis (išskyrus 5a kvadratą ir tik 5b kvadrato Sąjungos vandenys), 6 ir 7 parajoniai) ir pietvakarių vandenys (ICES 8, 9 ir 10 parajoniai (aplink Azorų salas esantys vandenys) ir CECAF 34.1.1, 34.1.2 ir 34.2.0 zonos (aplink Madeirą ir Kanarų salas esantys vandenys));

2. FMSY intervalas– patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, visų pirma ICES ar panašios Sąjungos ar tarptautiniu lygiu pripažintos nepriklausomos mokslo įstaigos rekomendacijose, nustatytas verčių intervalas, kai visi mirtingumo dėl žvejybos lygiai, patenkantys į to intervalo ribas, užtikrina didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY) ilguoju laikotarpiu, taikant tam tikrą žvejybos modelį, esamomis vidutinėmis aplinkos sąlygomis, nedarydami didelio poveikio atitinkamų išteklių reprodukcijos procesui. Intervalas nustatomas toks, kad būtų užtikrinta, jog laimikis ilguoju laikotarpiu nesumažėtų daugiau kaip 5 %, palyginti su MSY. Viršutinė intervalo vertė nustatoma tokia, kad tikimybė, jog ištekliai nesieks ribinio neršiančių žuvų biomasės atskaitos taško (Blim), būtų ne didesnė kaip 5 %;

3. MSY Flower – mažiausia FMSY intervalo vertė;

4. MSY Fupper – didžiausia FMSY intervalo vertė;

5. FMSY taško vertė– apskaičiuoto mirtingumo dėl žvejybos vertė, kuri esamomis vidutinėmis aplinkos sąlygomis, taikant tam tikrą žvejybos modelį, užtikrina ilgalaikį didžiausią laimikį;

6. apatinė FMSY intervalo dalis– intervalas, kurį sudaro vertės nuo MSY Flower iki FMSY taško vertės;

7. viršutinė FMSY intervalo dalis– intervalas, kurį sudaro vertės nuo FMSY taško vertės iki MSY Fupper;

8. Blim – patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, visų pirma ICES arba panašios Sąjungos ar tarptautiniu lygiu pripažintos nepriklausomos mokslo įstaigos rekomendacijose, nustatytas išteklių neršiančių žuvų biomasės atskaitos taškas, kurio nesiekiantys ištekliai gali būti sumažėjusio reprodukcinio pajėgumo;

9. MSY Btrigger – patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, visų pirma ICES arba panašios Sąjungos ar tarptautiniu lygiu pripažintos nepriklausomos mokslo įstaigos rekomendacijose, nustatytas išteklių neršiančių žuvų biomasės atskaitos taškas arba norveginių omarų išteklių gausos atskaitos taškas; jeigu ištekliai nesiekia šio dydžio, turi būti imamasi konkrečių atitinkamų valdymo veiksmų, siekiant užtikrinti, kad naudojimo lygis, imant drauge su natūraliais svyravimais, leistų atsikurti ištekliams ir jiems viršyti tokį dydį, kuris gali užtikrinti MSY ilguoju laikotarpiu.

II SKYRIUS

TIKSLAI

3 straipsnis

Tikslai

1. Planas turi padėti siekti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje išdėstytų bendros žuvininkystės politikos tikslų, visų pirma taikant atsargumo principą žuvininkystės valdymui, ir planu turi būti siekiama užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad būtų atkurti ir išlaikyti tokie žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai, kurie viršija dydžius, galinčius užtikrinti MSY.

2. Planas turi padėti užtikrinti, kad laimikis nebebūtų išmetamas į jūrą, kiek įmanoma, vengiant nepageidaujamo laimikio ir mažinant jo kiekį, ir padėti įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytą įpareigojimą iškrauti rūšių, dėl kurių taikomi laimikio limitai ir šis reglamentas, laimikį.

3. Planu turi būti įgyvendinamas ekosisteminis žvejybos valdymo metodas, siekiant užtikrinti, kad neigiamas žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai būtų kuo mažesnis. Planas turi derėti su Sąjungos aplinkos teisės aktais, visų pirma su Direktyvos 2008/56/EB 1 straipsnio 1 dalyje nustatytu tikslu iki 2020 m. pasiekti gerą aplinkos būklę.

4. Planu visų pirma siekiama:

a)	užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Direktyvos 2008/56/EB I priede pateikto 3 deskriptoriaus sąlygos,

b)	padėti įgyvendinti Direktyvos 2008/56/EB I priede pateiktų kitų atitinkamų deskriptorių nuostatas proporcingai vaidmeniui, kurį žuvininkystė atlieka jas įgyvendinant, ir

c)	padėti siekti Direktyvos 2009/147/EB 4 ir 5 straipsniuose ir Direktyvos 92/43/EEB 6 ir 12 straipsniuose nustatytų tikslų, visų pirma, kuo labiau mažinti neigiamą žvejybos veiklos poveikį pažeidžiamoms buveinėms ir saugomoms rūšims.

5. Plane nustatytos priemonės taikomos laikantis patikimiausių turimų mokslinių rekomendacijų. Jei nėra pakankamai duomenų, turi būti siekiama užtikrinti panašų atitinkamų išteklių išsaugojimo lygį.

III SKYRIUS

KIEKYBINIAI TIKSLAI

4 straipsnis

Kiekybiniai tikslai

1. Tikslinis 1 straipsnio 1 dalyje išvardytų išteklių mirtingumas dėl žvejybos, atitinkantis 2 straipsnyje apibrėžtus FMSY intervalus, turi būti palaipsniui pakopomis pasiektas kuo greičiau ir ne vėliau kaip 2020 m. ir po to išlaikomas FMSY intervalų ribose, laikantis šio straipsnio.

2. Pagal planą FMSY intervalus nustatyti prašoma visų pirma ICES arba panašios Sąjungos ar tarptautiniu lygiu pripažintos nepriklausomos mokslo įstaigos.

3. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalį, nustatydama išteklių žvejybos galimybes, Taryba nustato apatinės tuo metu turimo tų išteklių FMSY intervalo dalies vertes atitinkančias galimybes.

4. Nepaisant 1 ir 3 dalių, gali būti nustatytos tokių lygių išteklių žvejybos galimybės, kurios atitinka žemesnius lygius nei FMSY intervalų vertės.

5. Nepaisant 3 ir 4 dalių, išteklių žvejybos galimybės gali būti nustatytos remiantis viršutinės tuo metu turimo tų išteklių FMSY intervalo dalies vertėmis, jeigu 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių dydis viršija MSY Btrigger, kai:

a)	remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ar duomenimis, tai būtina, kad vykdant mišriąją žvejybą būtų pasiekti 3 straipsnyje nustatyti tikslai;

b)	remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ar duomenimis, tai būtina, siekiant išvengti didelės žalos ištekliams, kylančios dėl rūšies viduje arba tarp rūšių vykstančios sąveikos dinamikos, arba

c)	siekiama užtikrinti, kad kelerių metų iš eilės žvejybos galimybės nesvyruotų daugiau kaip 20 %.

6. Tais atvejais, kai dėl to, kad nėra pakankamos mokslinės informacijos, negalima nustatyti 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių FMSY intervalų, tie ištekliai valdomi vadovaujantis 5 straipsniu, kol bus gauti FMSY intervalai pagal šio straipsnio 2 dalį.

7. Žvejybos galimybės bet kuriuo atveju turi būti nustatomos taip, kad būtų užtikrinta mažesnė kaip 5 % tikimybė, kad išteklių neršiančių žuvų biomasė bus mažesnė už Blim.

5 straipsnis

Išteklių, kurie sužvejojami kaip priegauda, valdymas

1. 1 straipsnio 4 dalyje nurodytų išteklių valdymo priemonės, įskaitant, kai taikytina, žvejybos galimybes, nustatomos atsižvelgiant į patikimiausias turimas mokslines rekomendacijas ir atitinka 3 straipsnyje išdėstytus tikslus.

2. Jei nėra pakankamos mokslinės informacijos, 1 straipsnio 4 dalyje nurodyti ištekliai valdomi pagal žuvininkystės valdymui taikomą atsargumo principą, apibrėžtą Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte, vadovaujantis šio reglamento 3 straipsnio 5 dalimi.

3. Kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 straipsnio 5 dalyje, nustatant mišriosios žvejybos valdymo nuostatas, susijusias su šio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje nurodytais ištekliais, atsižvelgiama į visų išteklių žvejybos, užtikrinančios MSY tuo pačiu metu, sudėtingumą, ypač tais atvejais, kai dėl tokių nuostatų reikėtų nutraukti žvejybą pernelyg anksti.

6 straipsnis

Išteklių žvejybos galimybių svyravimų apribojimas

Atitinkama patariamoji taryba gali rekomenduoti Komisijai valdymo metodą, kuriuo būtų siekiama apriboti konkrečių 1 straipsnio 1 dalyje išvardytų išteklių žvejybos galimybių kasmetinius svyravimus.

Nustatydama žvejybos galimybes, Taryba gali atsižvelgti į tokias rekomendacijas, jei tos žvejybos galimybės atitinka 4 ir 8 straipsnių nuostatas.

IV SKYRIUS

APSAUGOS PRIEMONĖS

7 straipsnis

Išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai

Siekiant išsaugoti visą 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių reprodukcinį pajėgumą, remiantis planu, prašoma visų pirma ICES ar panašios Sąjungos ar tarptautiniu lygiu pripažintos nepriklausomos mokslo įstaigos nustatyti šiuos išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškus:

a)	1 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių MSY Btrigger;

b)	1 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių Blim.

8 straipsnis

Apsaugos priemonės

1. Jei mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad tam tikrais metais kurių nors 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių neršiančių žuvų biomasė arba norveginių omarų išteklių gausa nesiekia MSY Btrigger, imamasi visų atitinkamų taisomųjų priemonių, siekiant užtikrinti, kad atitinkami ištekliai ar funkcinis vienetas greitai atsikurtų iki dydžio, kuris viršytų dydį, kuriam esant galima užtikrinti MSY. Visų pirma, nepaisant 4 straipsnio 3 dalies, nustatomos tokio lygio žvejybos galimybės, kurios atitinka mirtingumą dėl žvejybos, mažesnį už viršutinės FMSY intervalo dalies vertes, atsižvelgiant į tų išteklių biomasės sumažėjimą.

2. Jei mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad kurių nors 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių neršiančių žuvų išteklių biomasė arba norveginių omarų išteklių gausa nesiekia Blim, imamasi papildomų taisomųjų priemonių, siekiant užtikrinti, kad atitinkami ištekliai ar funkcinis vienetas greitai atsikurtų iki dydžio, kuris viršytų dydį, kuriam esant galima užtikrinti MSY. Visų pirma, tomis taisomosiomis priemonėmis, nepaisant 4 straipsnio 3 dalies, gali būti sustabdoma atitinkamų išteklių arba funkcinio vieneto tikslinė žvejyba ir atitinkamai sumažinamos žvejybos galimybės.

3. Šiame straipsnyje nurodytos taisomosios priemonės gali apimti:

a)	neatidėliotinas priemones pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 ir 13 straipsnius;

b)	priemones pagal šio reglamento 9 straipsnį.

4. Šiame straipsnyje nurodytos priemonės pasirenkamos pagal padėties, kai tam tikrų išteklių neršiančių žuvų biomasė arba norveginių omarų išteklių gausa yra mažesnė už 7 straipsnyje nurodytus dydžius, pobūdį, sunkumą, trukmę ir pasikartojimų skaičių.

V SKYRIUS

TECHNINĖS PRIEMONĖS

9 straipsnis

Techninės priemonės

1. Komisijai pagal šio reglamento 18 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, dėl šių techninių priemonių:

a)	žvejybos įrankių charakteristikų specifikacijų ir jų naudojimo taisyklių, siekiant užtikrinti arba pagerinti selektyvumą, sumažinti nepageidaujamą laimikį arba kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį ekosistemai;

b)	žvejybos įrankių modifikacijų ar papildomų su šiais įrankiais naudojamų įtaisų specifikacijų, siekiant užtikrinti arba pagerinti selektyvumą, sumažinti nepageidaujamą laimikį arba kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį ekosistemai;

tam tikruose rajonuose arba tam tikrais laikotarpiais taikomų tam tikrų žvejybos įrankių naudojimo ir žvejybos veiklos apribojimų ar draudimų, siekiant apsaugoti neršiančias žuvis, taip pat žuvis, kurios nesiekia mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio, ar netikslinių rūšių žuvis arba siekiant kuo labiau sumažinti neigiamą poveikį ekosistemai, ir

d)	išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, išsaugojimą užtikrinančių mažiausių orientacinių dydžių nustatymo, siekiant užtikrinti jūrų gyvūnų jauniklių apsaugą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis priemonėmis padedama siekti 3 straipsnyje nustatytų tikslų.

VI SKYRIUS

ŽVEJYBOS GALIMYBĖS

10 straipsnis

Žvejybos galimybės

1. Paskirstydamos turimas žvejybos galimybes pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 17 straipsnį, valstybės narės atsižvelgia į tikėtiną mišriąją žvejybą vykdančių laivų laimikio sudėtį.

2. Valstybės narės, pirma apie tai pranešusios Komisijai, gali keistis visomis joms skirtomis žvejybos galimybėmis arba jų dalimis pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį.

3. Nedarant poveikio 8 straipsnio nuostatoms, vakarų vandenų norveginių omarų išteklių BLSK gali būti nustatomas valdymo rajonams, atitinkantiems kiekvieną iš 1 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos 22–25 punktuose nurodytų rajonų. Tokiais atvejais valdymo rajono BLSK gali būti lygus funkciniams vienetams nustatytų laimikio limitų ir statistinių stačiakampių už tų funkcinių vienetų ribų laimikio limitų sumai.

11 straipsnis

Mėgėjų žvejyba

1. Jei mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad mėgėjų žvejyba daro didelį poveikį 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių mirtingumui dėl žvejybos, Taryba gali nustatyti nediskriminacinius žvejams mėgėjams skirtus limitus.

2. Nustatydama 1 dalyje nurodytus limitus, Taryba remiasi skaidriais ir objektyviais kriterijais, įskaitant aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio pobūdžio kriterijus. Taikomi kriterijai gali būti visų pirma mėgėjų žvejybos poveikis aplinkai, tos veiklos visuomeninė svarba ir jos indėlis į pakrančių regionų ekonomiką.

3. Atitinkamais atvejais valstybės narės imasi būtinų ir proporcingų stebėjimo ir duomenų rinkimo priemonių, siekiant patikimai įvertinti faktinius mėgėjų žvejybos laimikio kiekius.

12 straipsnis

Jūrų liežuvių žvejybos pastangų ribojimas vakarinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje

1. Jūrų liežuvių BLSK vakarinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje (ICES 7e kvadratas) nuostatas pagal planą papildo žvejybos pastangų apribojimai.

2. Nustatydama žvejybos galimybes, Taryba kasmet priima sprendimą dėl didžiausio dienų skaičiaus jūroje laivams, esantiems vakarinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje bei naudojantiems sijinius tralus, kurių tinklo akių dydis yra 80 mm arba daugiau, ir laivams vakarinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje, naudojantiems statomuosius tinklus, kurių akių dydis yra 220 mm ar mažiau.

3. Patikslinus mirtingumo dėl žvejybos koeficientą, atitinkamai pagal BLSK pasikeitimą proporcingai patikslinamas 2 dalyje nurodytas didžiausias dienų skaičius.

VII SKYRIUS

NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU ĮPAREIGOJIMU IŠKRAUTI LAIMIKĮ

13 straipsnis

Nuostatos, susijusios su Sąjungai priklausančiuose vakarų vandenyse taikomu įpareigojimu iškrauti laimikį

1. Komisijai pagal šio reglamento 18 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant įpareigojimo iškrauti laimikį nuostatas, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 5 dalies a–e punktuose, dėl visų rūšių, dėl kurių taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalį, išteklių vakarų vandenyse.

2. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį netaikomas mėgėjų žvejybai, įskaitant tuos atvejus, kai Taryba nustato limitus pagal šio reglamento 11 straipsnį.

VIII SKYRIUS

PRIEIGA PRIE VANDENŲ IR IŠTEKLIŲ

14 straipsnis

Žvejybos leidimai ir viršutinės pajėgumo ribos

1. Kiekvienos iš šio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų ICES zonų atveju kiekviena valstybė narė išduoda žvejybos leidimus su jos vėliava plaukiojantiems laivams, kurie vykdo žvejybos veiklą tame rajone, pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 7 straipsnį. Išduodamos šiuos žvejybos leidimus valstybės narės taip pat gali apriboti bendrą tokių tam tikro tipo žvejybos įrankį naudojančių laivų pajėgumą.

2. Komisijai pagal šio reglamento 18 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas, nustatant bendro visų atitinkamų valstybių narių laivynų pajėgumo apribojimus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos siekti šio reglamento 3 straipsnyje nustatytų tikslų.

3. Kiekviena valstybė narė sudaro ir tvarko laivų, turinčių 1 dalyje nurodytą žvejybos leidimą, sąrašą ir savo oficialioje interneto svetainėje leidžia su juo susipažinti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

IX SKYRIUS

BENDRO INTERESO IŠTEKLIŲ VALDYMAS

15 straipsnis

Bendro Sąjungos ir trečiųjų valstybių intereso išteklių valdymo principai ir tikslai

1. Tais atvejais, kai bendro intereso išteklius naudoja ir trečiosios valstybės, Sąjunga bendradarbiauja su tomis trečiosiomis valstybėmis siekdama užtikrinti, kad tie ištekliai būtų valdomi darniu būdu, kuris atitinka Reglamente (ES) Nr. 1380/2013, ypač to reglamento 2 straipsnio 2 dalyje, ir šiame reglamente nustatytus tikslus. Jei nepasiekiama oficialaus susitarimo, Sąjunga deda visas pastangas, kad susitartų dėl bendros tokių išteklių žvejybos tvarkos, kad būtų įmanoma juos valdyti darniai, ir tokiu būdu stengiasi užtikrinti vienodas sąlygas Sąjungos veiklos vykdytojams.

2. Kai ištekliai valdomi bendrai su trečiosiomis valstybėmis, Sąjunga gali keistis žvejybos galimybėmis su trečiosiomis valstybėmis pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 33 straipsnio 2 dalį.

X SKYRIUS

REGIONALIZAVIMAS

16 straipsnis

Regioninis bendradarbiavimas

1. Šio reglamento 9 bei 13 straipsniuose ir 14 straipsnio 2 dalyje nurodytoms priemonėms taikomos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1–6 dalys.

2. Taikant šio straipsnio 1 dalį, tiesioginių valdymo interesų šiaurės vakarų vandenyse turinčios valstybės narės gali pateikti bendras rekomendacijas dėl šiaurės vakarų vandenų, o tiesioginių valdymo interesų pietvakarių vandenyse turinčios valstybės narės gali pateikti bendras rekomendacijas dėl pietvakarių vandenų. Tos valstybės narės taip pat gali drauge pateikti bendras rekomendacijas dėl visų šių vandenų. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnio 1 dalį pirmą kartą tos rekomendacijos pateikiamos ne vėliau kaip 2020 m. kovo 27 d., o po to ne vėliau kaip per dvylika mėnesių po kiekvieno šio plano įvertinimo pagal šio reglamento 17 straipsnį pateikimo dienos. Susijusios valstybės narės tokias rekomendacijas gali teikti ir prireikus, visų pirma staiga pasikeitus kurių nors išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, būklei arba siekiant spręsti neatidėliotinas problemas, nurodytas naujausiose mokslinėse rekomendacijose. Bendros rekomendacijos dėl atitinkamais kalendoriniais metais taikytinų priemonių pateikiamos ne vėliau kaip ankstesnių metų liepos 1 d.

3. Įgaliojimai, suteikiami pagal šio reglamento 9 bei 13 straipsnius ir 14 straipsnio 2 dalį, nedaro poveikio įgaliojimams, suteiktiems Komisijai pagal kitas Sąjungos teisės nuostatas, įskaitant Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013.

XI SKYRIUS

ĮVERTINIMAS IR PROCEDŪRINĖS NUOSTATOS

17 straipsnis

Plano įvertinimas

Ne vėliau kaip 2024 m. kovo 27 d. ir po to kas penkerius metus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl plano rezultatų ir poveikio ištekliams, kuriems taikomas šis reglamentas, ir tų išteklių žvejybai, visų pirma dėl to, ar pasiekti 3 straipsnyje nustatyti tikslai.

18 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 1 straipsnio 1 dalyje, 9 bei 13 straipsniuose ir 14 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2019 m. kovo 26 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 1 straipsnio 1 dalyje, 9 bei 13 straipsniuose ir 14 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 1 straipsnio 1 dalį, 9 bei 13 straipsnius ir 14 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

XII SKYRIUS

EUROPOS JŪRŲ REIKALŲ IR ŽUVININKYSTĖS FONDO PARAMA

19 straipsnis

Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo parama

Laikino veiklos nutraukimo priemonės, priimtos siekiant plano tikslų, laikomos laikinu žvejybos veiklos nutraukimu, taikant Reglamento (ES) Nr. 508/2014 33 straipsnio 1 dalies a ir c punktus.

XIII SKYRIUS

REGLAMENTŲ (ES) 2016/1139 IR (ES) 2018/973 DALINIAI PAKEITIMAI

20 straipsnis

Reglamento (ES) 2016/1139 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) 2016/1139 iš dalies keičiamas taip:

2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje, Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 2187/2005 2 straipsnyje nustatytos terminų apibrėžtys. Be to, taikomos šios apibrėžtys:

1. pelaginiai ištekliai– šio reglamento 1 straipsnio 1 dalies c–h punktuose nurodyti ištekliai ir bet kokie jų deriniai;

2. FMSY intervalas– patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, visų pirma ICES arba panašios Sąjungos ar tarptautiniu lygiu pripažintos nepriklausomos mokslo įstaigos rekomendacijose, nustatytas verčių intervalas, kai visi mirtingumo dėl žvejybos lygiai, patenkantys į to intervalo ribas, užtikrina didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY) ilguoju laikotarpiu, taikant tam tikrą žvejybos modelį, esamomis vidutinėmis aplinkos sąlygomis, nedarydami didelio poveikio atitinkamų išteklių reprodukcijos procesui. Intervalas nustatomas toks, kad būtų užtikrinta, kad laimikis ilguoju laikotarpiu nesumažėtų daugiau kaip 5 %, palyginti su MSY. Viršutinė intervalo vertė nustatoma tokia, kad tikimybė, jog ištekliai nesieks ribinio neršiančių žuvų biomasės atskaitos taško (Blim), būtų ne didesnė kaip 5 %;

3. MSY Flower – mažiausia FMSY intervalo vertė;

4. MSY Fupper – didžiausia FMSY intervalo vertė;

6. apatinė FMSY intervalo dalis– intervalas, kurį sudaro vertės nuo MSY Flower iki FMSY taško vertės;

7. viršutinė FMSY intervalo dalis– intervalas, kurį sudaro vertės nuo FMSY taško vertės iki MSY Fupper;

8. Blim – patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, visų pirma ICES arba panašios Sąjungos arba tarptautiniu lygiu pripažintos nepriklausomos mokslo įstaigos rekomendacijose, nustatytas išteklių neršiančių žuvų biomasės atskaitos taškas, kurio nesiekiantys ištekliai gali būti sumažėjusio reprodukcinio pajėgumo;

9. MSY Btrigger – patikimiausiose turimose mokslinėse rekomendacijose, visų pirma ICES arba panašios Sąjungos arba tarptautiniu lygiu pripažintos nepriklausomos mokslo įstaigos rekomendacijose, nustatytas išteklių neršiančių žuvų biomasės atskaitos taškas; jeigu ištekliai nesiekia šio dydžio, turi būti imamasi konkrečių atitinkamų valdymo veiksmų, siekiant užtikrinti, kad naudojimo lygis, imant drauge su natūraliais svyravimais, leistų atsikurti ištekliams ir jiems viršyti tokį dydį, kuris gali užtikrinti MSY ilguoju laikotarpiu;

10. atitinkamos valstybės narės– tiesioginių valdymo interesų turinčios valstybės narės, t. y. Danija, Vokietija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Suomija ir Švedija.“;

4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

Kiekybiniai tikslai

2. Pagal planą FMSY intervalus nustatyti prašoma visų pirma ICES ar panašios Sąjungos ar tarptautiniu lygiu pripažintos nepriklausomos mokslo įstaigos.

4. Nepaisant 1 ir 3 dalių, gali būti nustatytos tokių lygių žvejybos galimybės, kurios atitinka žemesnius lygius nei FMSY intervalų vertės.

a)	remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ar duomenimis, tai būtina, kad vykdant mišriąją žvejybą būtų pasiekti 3 straipsnyje nustatyti tikslai;

b)	remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ar duomenimis, tai būtina siekiant išvengti didelės žalos, daromos ištekliui dėl tos pačios rūšies arba kelių rūšių išteklių dinamikos, arba

c)	siekiama užtikrinti, kad kelerių metų iš eilės žvejybos galimybės nesvyruotų daugiau kaip 20 %.

6. Žvejybos galimybės bet kuriuo atveju turi būti nustatomos taip, kad būtų užtikrinta mažesnė kaip 5 % tikimybė, kad išteklių neršiančių žuvų biomasė bus mažesnė už Blim.“;

III skyriuje po 4 straipsnio įterpiamas šis straipsnis:

„4a straipsnis

Išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškai

Siekiant išsaugoti visą 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių reprodukcinį pajėgumą, remiantis planu, prašoma visų pirma ICES arba panašios Sąjungos ar tarptautiniu lygiu pripažintos nepriklausomos mokslo įstaigos nustatyti šiuos išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškus:

a)	1 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių MSY Btrigger;

b)	1 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių Blim.“;

5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

Apsaugos priemonės

1. Jei mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad tam tikrais metais kurių nors 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių neršiančių žuvų biomasė nesiekia MSY Btrigger, imamasi visų atitinkamų taisomųjų priemonių, siekiant užtikrinti, kad atitinkami ištekliai greitai atsikurtų iki dydžio, kuris viršytų dydį, kuriam esant galima užtikrinti MSY. Visų pirma, nepaisant 4 straipsnio 3 dalies, nustatomos tokio lygio žvejybos galimybės, kurios atitinka mirtingumą dėl žvejybos, mažesnį už viršutinės FMSY intervalo dalies vertes, atsižvelgiant į tų išteklių biomasės sumažėjimą.

2. Jei mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad kurių nors 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių neršiančių žuvų išteklių biomasė nesiekia Blim, imamasi papildomų taisomųjų priemonių, siekiant užtikrinti, kad atitinkami ištekliai greitai atsikurtų iki dydžio, kuris viršytų dydį, kuriam esant galima užtikrinti MSY. Visų pirma, tomis taisomosiomis priemonėmis, nepaisant 4 straipsnio 3 dalies, gali būti sustabdoma atitinkamų išteklių tikslinė žvejyba ir atitinkamai sumažinamos žvejybos galimybės.

3. Šiame straipsnyje nurodytos taisomosios priemonės gali apimti:

a)	neatidėliotinas priemones pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 ir 13 straipsnius;

b)	priemones pagal šio reglamento 7 ir 8 straipsnius.

4. Šiame straipsnyje nurodytos priemonės pasirenkamos pagal padėties, kai tam tikrų išteklių neršiančių žuvų biomasė yra mažesnė už 4a straipsnyje nurodytus dydžius, pobūdį, sunkumą, trukmę ir pasikartojimų skaičių.“;

5.	7 straipsnis papildomas šia dalimi: „3. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį netaikomas mėgėjų žvejybai, įskaitant tuos atvejus, kai Taryba nustato žvejams mėgėjams skirtus limitus.“;

6.	I ir II priedai išbraukiami.

21 straipsnis

Reglamento (ES) 2018/973 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) 2018/973 iš dalies keičiamas taip:

9 straipsnis papildomas šia dalimi:

„3. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 850/98 XII priedo nuostatų, nustatoma, kad ICES 3a kvadrate taikomas mažiausias norveginių omarų (Nephrops norvegicus) išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis yra 105 mm.

Ši dalis taikoma iki tos dienos, kai nustos galioti Reglamento (EB) Nr. 850/98 XII priedas.“;

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

Nuostatos, susijusios su Sąjungos vandenyse Šiaurės jūroje taikomu įpareigojimu iškrauti laimikį

1. Komisijai pagal šio reglamento 16 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant įpareigojimo iškrauti laimikį nuostatas, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 5 dalies a–e punktuose, dėl visų rūšių, dėl kurių taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalį, išteklių Šiaurės jūroje.

2. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį netaikomas mėgėjų žvejybai, įskaitant tuos atvejus, kai Taryba nustato mėgėjų žvejybos limitus pagal šio reglamento 10 straipsnio 4 dalį.“

XIV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

22 straipsnis

Panaikinimas

1. Panaikinami šie reglamentai:

a)	Reglamentas (EB) Nr. 811/2004,

b)	Reglamentas (EB) Nr. 2166/2005,

c)	Reglamentas (EB) Nr. 388/2006,

d)	Reglamentas (EB) Nr. 509/2007,

e)	Reglamentas (EB) Nr. 1300/2008.

2. Nuorodos į panaikintus reglamentus laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

23 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. kovo 19 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

A. TAJANI

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. CIAMBA

(1) OL C 440, 2018 12 6, p. 171.

(2) 2019 m. vasario 12 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2019 m. kovo 5 d. Tarybos sprendimas.

(3) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(4) 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).

(5) 2004 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 811/2004, nustatantis priemones šiaurinių jūrų lydekų ištekliams atkurti (OL L 150, 2004 4 30, p. 1).

(6) 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2166/2005, nustatantis Zelandijos merlūzų ir norveginių omarų išteklių Kantabrijos jūroje ir prie vakarinės Pirėnų pusiasalio dalies atkūrimo priemones ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti (OL L 345, 2005 12 28, p. 5).

(7) 2006 m. vasario 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 388/2006, nustatantis jūrų liežuvių išteklių Biskajos įlankoje tausojančio naudojimo daugiametį planą (OL L 65, 2006 3 7, p. 1).

(8) 2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 509/2007, nustatantis Lamanšo sąsiaurio vakarinės dalies jūrų liežuvių išteklių tausojančio naudojimo daugiametį planą (OL L 122, 2007 5 11, p. 7).

(9) 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1300/2008, nustatantis atlantinių silkių išteklių, esančių į vakarus nuo Škotijos, ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą (OL L 344, 2008 12 20, p. 6).

(10) 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).

(11) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).

(12) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(13) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1255/2011 (OL L 149, 2014 5 20, p. 1).

(14) 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 bei panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007 (OL L 191, 2016 7 15, p. 1).

(15) 2018 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/973, kuriuo nustatomas Šiaurės jūros demersinių išteklių ir tų išteklių žvejybos daugiametis planas ir Šiaurės jūroje taikomo įpareigojimo iškrauti laimikį įgyvendinimo nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 676/2007 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1342/2008 (OL L 179, 2018 7 16, p. 1).

(16) 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(17) 1998 m. kovo 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti (OL L 125, 1998 4 27, p. 1).