EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/287

2019 m. vasario 13 d.

kuriuo įgyvendinamos dvišalės apsaugos sąlygos ir kiti mechanizmai, suteikiantys galimybę laikinai panaikinti tam tikruose Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių sudarytuose prekybos susitarimuose numatytas lengvatas

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (1),

kadangi:

(1)

Sąjunga reguliariai sudaro prekybos susitarimus su trečiosiomis šalimis, kuriais ji toms šalims suteikia lengvatinį režimą. Į tokius prekybos susitarimus gali būti įtrauktos dvišalės apsaugos sąlygos ir kiti laikino muitų tarifų lengvatų ar kitų lengvatinių režimų panaikinimo mechanizmai, pavyzdžiui, tam tikriems jautriems produktams taikomi stabilizavimo mechanizmai. Atsižvelgiant į kai kurių produktų, kuriems taikomi prekybos susitarimai, ypatumus ir Sąjungos atokiausių regionų pažeidžiamą padėtį, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 349 straipsnyje, gali prireikti nustatyti ad hoc nuostatas;

(2)	būtina nustatyti dvišalių apsaugos sąlygų ir kitų laikino muitų tarifų lengvatų ar kitų lengvatinių režimų panaikinimo mechanizmų veiksmingo įgyvendinimo užtikrinimo tvarką;

(3)

šis reglamentas turėtų būti taikomas nedarant poveikio jokioms konkrečioms prekybos susitarimuose numatytoms nuostatoms dėl apsaugos priemonių ir kitų laikino muitų tarifų lengvatų ar kitų lengvatinių režimų panaikinimo mechanizmų, jei tokios konkrečios nuostatos neatitinka šio reglamento. Visos tokios konkrečios nuostatos turėtų būti išvardytos šio reglamento priede. Todėl Komisijai turėtų būti nekliudoma derėtis dėl tokių konkrečių nuostatų būsimuose prekybos susitarimuose su trečiosiomis šalimis;

(4)

apsaugos priemonės taikomos tik tuo atveju, jei į Sąjungą importuojamo atitinkamo produkto kiekis padidėja taip smarkiai (absoliučiąja verte arba lyginant su Sąjungos gamybos apimtimi) ir importas vykdomas tokiomis sąlygomis, kad panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų Sąjungos gamintojai patiria didelę žalą arba jiems kyla tokios žalos grėsmė. Apsaugos priemonės turėtų būti vienos iš atitinkamame prekybos susitarime nurodytų formų;

(5)	prekybos susitarimų įgyvendinimo stebėsena bei peržiūra ir tyrimai turėtų būti vykdomi ir, kai tikslinga, apsaugos priemonės nustatomos kiek įmanoma skaidriau;

(6)	valstybės narės turėtų informuoti Komisiją apie visas importo tendencijas, dėl kurių gali prireikti nustatyti apsaugos priemones;

(7)	sprendžiant, ar tenkinamos apsaugos priemonių nustatymo sąlygos, labai svarbus su visu importu iš atitinkamų šalių į Sąjungą susijusios statistikos patikimumas;

(8)

atidi bet kokių jautrių produktų stebėsena turėtų padėti laiku priimti sprendimus dėl galimo tyrimų inicijavimo ir paskesnio apsaugos priemonių nustatymo. Todėl nuo atitinkamo prekybos susitarimo laikino taikymo pradžios dienos arba nuo jo įsigaliojimo dienos, jei nenumatytas laikinas atitinkamo prekybos susitarimo taikymas, Komisija turėtų reguliariai stebėti bet kokių jautrių produktų importą. Komisijai gavus tinkamai pagrįstą atitinkamos Sąjungos pramonės atstovų prašymą, stebėsena turėtų būti išplečiama ir kitiems produktams arba sektoriams;

(9)

taip pat būtina nustatyti terminą, per kurį turi būti inicijuojami tyrimai, ir terminą, per kurį turi būti priimami sprendimai dėl apsaugos priemonių taikymo tikslingumo, siekiant užtikrinti kuo skubesnį tokių sprendimų priėmimą, taip padidinant teisinį tikrumą atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams;

(10)	apsaugos priemonės turėtų būti taikomos tik atlikus tyrimą, tačiau susidarius kritiškai padėčiai Komisijai turėtų būti leidžiama taikyti laikinąsias apsaugos priemones;

(11)	apsaugos priemonės turėtų būti taikomos tik tokiu mastu ir tik tokį laikotarpį, kiek tai būtina didelei žalai išvengti ir prisitaikymui palengvinti. Turėtų būti numatyta ilgiausia apsaugos priemonių taikymo trukmė ir nustatytos konkrečios tokių priemonių taikymo pratęsimo ir peržiūros nuostatos;

(12)	Komisija turėtų pradėti konsultacijas su susijusiomis šalimis, kurioms apsaugos priemonės turi įtakos, jeigu to reikalaujama pagal prekybos susitarimus, kurių šalimis jos yra;

(13)

siekiant iš dalies pakeisti šio reglamento priedą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl įrašų, susijusių su prekybos susitarimu, bet kokių konkrečių prekybos susitarimo nuostatų ir apsaugos priemonių ar kitų laikino muitų tarifų lengvatų arba kitų lengvatinių režimų panaikinimo mechanizmų, kurie neatitinka šio reglamento, bet kokių produktų, kurie prekybos susitarimu nustatyti kaip jautrūs produktai, arba bet kokių nuostatų, kuriomis nustatomos konkrečios taisyklės, taikytinos kitiems mechanizmams, įrašymo ar išbraukimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (2) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(14)

dvišalėms apsaugos sąlygoms ar kitiems mechanizmams įgyvendinti ir skaidriems laikino prekybos susitarimuose numatytų muitų tarifų lengvatų ar kitų lengvatinių režimų taikymo sustabdymo kriterijams nustatyti būtina numatyti vienodas sąlygas, kurių laikantis priimamos laikinosios ir galutinės apsaugos priemonės, nustatomos išankstinės priežiūros priemonės, tyrimai užbaigiami nenustačius priemonių ir laikinai sustabdomas muitų tarifų lengvatų ar kitų lengvatinių režimų taikymas;

(15)	siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (3);

(16)

patariamoji procedūra turėtų būti taikoma išankstinėms priežiūros priemonėms ir laikinosioms apsaugos priemonėms priimti, atsižvelgiant į tų priemonių poveikį ir logišką seką galutinių apsaugos priemonių priėmimo atžvilgiu. Nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma galutinėms apsaugos priemonėms nustatyti ir tokių priemonių peržiūrai atlikti;

(17)

Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kai yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, jei tinkamai pagrįstais atvejais delsimas nustatyti laikinąsias apsaugos priemones padarytų sunkiai atitaisomą žalą arba tam, kad būtų užkirstas kelias neigiamam padidėjusio importo poveikiui Sąjungos rinkai;

(18)	reikėtų numatyti, kad konfidenciali informacija būtų naudojama neatskleidžiant komercinių paslapčių;

(19)	Komisija turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai teikti metinę ataskaitą dėl šio reglamento priede nurodytų prekybos susitarimų įgyvendinimo ir apsaugos priemonių taikymo,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šiame reglamente nustatomos dvišalių apsaugos sąlygų ir kitų laikino muitų tarifų lengvatų ar kitų lengvatinių režimų panaikinimo mechanizmų, nustatytų šio reglamento priede nurodytuose Sąjungos ir vienos ar kelių trečiųjų šalių sudarytuose prekybos susitarimuose, įgyvendinimo nuostatos.

Šios nuostatos taikomos nedarant poveikio jokioms konkrečioms prekybos susitarimuose nustatytoms ir priede išvardytoms nuostatoms dėl dvišalių apsaugos sąlygų ar kitų laikino muitų tarifų lengvatų ar kitų lengvatinių režimų panaikinimo mechanizmų, jei tokios nuostatos neatitinka šio reglamento.

Todėl šiuo reglamentu Komisijai nekliudoma derėtis dėl tokių konkrečių nuostatų būsimuose prekybos susitarimuose.

2. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (4) 194 straipsnis toliau taikomas taikant laikino muitų tarifų lengvatų ar kitų lengvatinių režimų panaikinimo apsaugos priemones, nustatytas Sąjungos ir trečiųjų šalių sudarytuose prekybos susitarimuose, kurie nėra nurodyti šio reglamento priede.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente:

1) susitarimas– šio reglamento priede nurodytas prekybos susitarimas;

2) dvišalė apsaugos sąlyga– susitarime nustatyta nuostata dėl laikino muitų tarifų lengvatų sustabdymo;

3) suinteresuotieji subjektai– subjektai, kuriems produkto importas daro poveikį;

4) Sąjungos pramonė– tai arba panašaus ar tiesiogiai konkuruojančio produkto Sąjungos gamintojai kaip visuma, kurie veikia Sąjungos teritorijoje, arba Sąjungos gamintojai, kurių bendra panašaus ar tiesiogiai konkuruojančio produkto gamybos apimtis sudaro didžiąją to produkto gamybos Sąjungoje dalį, arba, jei panašus ar tiesiogiai konkuruojantis produktas yra tik vienas iš kelių Sąjungos gamintojų gaminamų produktų, Sąjungos pramonė apibrėžiama atsižvelgiant į specifines operacijas, atliekamas gaminant panašų arba tiesiogiai konkuruojantį produktą;

5) didelė žala– reikšmingas bendras Sąjungos pramonės padėties pablogėjimas;

6) didelės žalos grėsmė– akivaizdžiai gresianti didelė žala, kuri nustatoma remiantis patikrinama informacija;

7) jautrus produktas– produktas, kuris konkrečiame susitarime įvardijamas kaip dėl staiga padidėjusio importo palyginti labiau nei kiti produktai pažeidžiamas produktas;

8) pereinamasis laikotarpis– 10 metų laikotarpis, prasidedantis įsigaliojus susitarimui, išskyrus atvejus, kai atitinkamame susitarime nustatyta kitaip;

9) susijusi šalis– trečioji šalis, kuri yra susitarimo susitariančioji šalis.

3 straipsnis

Principai

1. Apsaugos priemonė pagal šį reglamentą gali būti nustatoma, kai susijusios šalies kilmės produktas į Sąjungą importuojamas:

a)	tokiais padidėjusiais kiekiais absoliučiąja verte arba lyginant su Sąjungos gamybos apimtimi, ir

b)	tokiomis sąlygomis, kad Sąjungos pramonė patiria didelę žalą arba jai kyla didelės žalos grėsmė, ir

c)	importuojamas kiekis padidėja dėl įsipareigojimų, prisiimtų pagal atitinkamą susitarimą, įskaitant dėl muitų tam produktui sumažinimo arba panaikinimo.

2. Apsaugos priemonė gali būti vienos iš šių formų:

a)	laikinas atitinkamo produkto tolesnio muito normos mažinimo, numatyto susitarimo su susijusia šalimi muitų tarifų panaikinimo sąraše, sustabdymas;

atitinkamo produkto muito normos padidinimas iki tokio lygio, kuris neviršija mažesniojo iš šių lygių:

i)	pagal didžiausio palankumo režimą taikomos muito normos, galiojančios atitinkamam produktui tuo metu, kai nustatoma apsaugos priemonė, arba

ii)	bazinės muito normos, nurodytos susitarimo su susijusia šalimi muitų tarifų panaikinimo sąraše.

4 straipsnis

Stebėsena

1. Komisija reguliariai stebi šio reglamento priede prie kiekvieno susitarimo nurodytų bet kokių jautrių produktų importo statistikos raidą. Tuo tikslu Komisija reguliariai bendradarbiauja ir keičiasi duomenimis su valstybėmis narėmis ir Sąjungos pramone.

2. Gavusi tinkamai pagrįstą susijusios Sąjungos pramonės prašymą, Komisija gali išplėsti 1 dalyje nurodytos stebėsenos taikymo sritį į ją įtraukdama bet kokius kitus produktus ar sektorius nei tie, kurie nurodyti priede.

3. Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai metinę stebėsenos ataskaitą apie jautrių produktų ir bet kokių produktų ar sektorių, kurių atžvilgiu buvo vykdoma stebėsena, importo statistiką.

5 straipsnis

Tyrimo inicijavimas

1. Komisija tyrimą inicijuoja valstybės narės, bet kurio fizinio ar juridinio asmens, veikiančio Sąjungos pramonės vardu, arba bet kurios juridinio asmens statuso neturinčios asociacijos, veikiančios Sąjungos pramonės vardu, prašymu arba savo pačios iniciatyva, jei yra pakankamai prima facie didelės žalos arba didelės žalos grėsmės Sąjungos pramonei įrodymų, pagrįstų 6 straipsnio 5 dalyje nurodytais veiksniais.

2. Prašymus inicijuoti tyrimą taip pat gali kartu pateikti Sąjungos pramonė arba bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis Sąjungos pramonės vardu, arba bet kuri juridinio asmens statuso neturinti asociacija, veikianti Sąjungos pramonės vardu, ir profesinės sąjungos. Be to, prašymus inicijuoti tyrimą gali paremti profesinės sąjungos. Tai nedaro poveikio Sąjungos pramonės teisei atsiimti prašymą.

3. Prašymuose inicijuoti tyrimą nurodoma ši informacija:

a)	atitinkamo produkto importo didėjimo tempas ir apimtis absoliučiąja bei santykine vertėmis;

b)	padidėjusio importo užimama vidaus rinkos dalis ir Sąjungos pramonės pokyčiai, susiję su pardavimo, gamybos, našumo, pajėgumų naudojimo, pelno ir nuostolių bei užimtumo lygiais.

4. Atsižvelgiant į konkrečias rinkos aplinkybes, produkto, kurio atžvilgiu pradėtas tyrimas, apibrėžtoji sritis gali būti priskiriama prie vienos ar kelių tarifų eilučių arba vienos ar kelių tarifų eilučių dalių, arba gali atitikti bet kurį Sąjungos pramonės bendrai taikomą produktų skirstymo segmentą.

5. Tyrimas taip pat gali būti inicijuojamas, kai importas staiga padidėja vienoje ar keliose valstybėse narėse, su sąlyga, kad turima pakankamai prima facie didelės žalos arba didelės žalos grėsmės Sąjungos pramonei įrodymų, pagrįstų 6 straipsnio 5 dalyje nurodytais veiksniais.

6. Prieš inicijuodama tyrimą Komisija pateikia valstybėms narėms prašymo inicijuoti tyrimą kopiją. Jei Komisija savo iniciatyva ketina inicijuoti tyrimą pagal 1 dalį, ji pateikia informaciją valstybėms narėms, kai ji nustato, kad būtina inicijuoti tą tyrimą.

7. Tais atvejais, kai Komisijai paaiškėja, kad yra pakankamai prima facie įrodymų tyrimo inicijavimui pagrįsti, Komisija inicijuoja tyrimą ir paskelbia pranešimą apie tyrimo inicijavimą (toliau – pranešimas apie tyrimo inicijavimą) Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Tyrimas inicijuojamas per vieną mėnesį nuo tada, kai Komisija gauna prašymą pagal 1 dalį.

8. Pranešime apie tyrimo inicijavimą pateikiama tokia informacija:

a)	Komisijos gautos informacijos santrauka ir prašymas pateikti Komisijai visą susijusią informaciją;

b)	terminas, per kurį suinteresuotieji subjektai gali raštu pareikšti savo nuomones ir pateikti Komisijai informaciją, jei į tokias nuomones ir tą informaciją, jų manymu, turi būti atsižvelgta tyrimo metu;

c)	terminas, per kurį suinteresuotieji subjektai gali kreiptis, kad Komisija jas išklausytų pagal 6 straipsnio 9 dalį.

6 straipsnis

Tyrimo vykdymas

1. Paskelbusi pranešimą apie tyrimo inicijavimą pagal 5 straipsnio 7 ir 8 dalis, Komisija inicijuoja tyrimą.

2. Komisija gali prašyti valstybių narių pateikti informaciją, o valstybės narės imasi visų būtinų veiksmų tokiems prašymams patenkinti. Jei prašoma informacija yra visuotinės svarbos ir nėra konfidenciali, kaip apibrėžta 12 straipsnyje, ji pridedama prie šio straipsnio 8 dalyje numatyto nekonfidencialaus tyrimo dokumentų rinkinio.

3. Jei įmanoma, tyrimas baigiamas per šešis mėnesius nuo pranešimo apie tyrimo inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos. Išskirtinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, kai tyrime dalyvauja neįprastai daug suinteresuotųjų subjektų arba kai rinkoje susiklosto sudėtinga padėtis, minėtas terminas gali būti pratęstas dar vienam trijų mėnesių laikotarpiui. Komisija informuoja visus suinteresuotuosius subjektus apie tokius pratęsimus ir paaiškina jų priežastis.

4. Komisija renka visą informaciją, kuri, jos nuomone, yra reikalinga norint nustatyti, ar tenkinamos 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, ir, kai tinkama, tą informaciją patikrina.

5. Komisija įvertina visus susijusius objektyvius ir kiekybiškai įvertinamus veiksnius, kurie turi įtakos Sąjungos pramonės padėčiai, visų pirma atitinkamo produkto importo didėjimo tempą ir apimtį absoliučiąja bei santykine vertėmis, padidėjusio importo užimamą vidaus rinkos dalį ir Sąjungos pramonės pokyčius, susijusius su pardavimo, gamybos, našumo, pajėgumų naudojimo, pelno ir nuostolių bei užimtumo lygiais. Šis sąrašas nėra baigtinis, todėl Komisija, nustatydama, ar daroma didelė žala arba ar esama didelės žalos grėsmės, gali taip pat atsižvelgti į kitus susijusius veiksnius, pavyzdžiui, atsargas, kainas, panaudoto kapitalo grąžą, pinigų srautą, rinkos dalių lygį, taip pat kitus veiksnius, kurie daro arba galėjo padaryti didelę žalą, arba kelia didelės žalos grėsmę Sąjungos pramonei.

6. Informaciją pagal 5 straipsnio 8 dalies b punktą pateikusieji suinteresuotieji subjektai ir susijusios šalies atstovai gali, pateikę raštišką prašymą, susipažinti su visa atliekant tyrimą Komisijos gauta informacija, išskyrus Sąjungos institucijų arba valstybių narių valdžios institucijų parengtus vidaus naudojimo dokumentus, su sąlyga, kad tokia informacija yra svarbi jiems pateikiant savo argumentus, ji nėra konfidenciali, kaip apibrėžta 12 straipsnyje, ir Komisija ją naudoja atlikdama tyrimą. Suinteresuotieji subjektai taip pat gali pareikšti savo nuomones apie tokią informaciją. Jei yra pakankamai tas nuomones pagrindžiančių prima facie įrodymų, Komisija į jas atsižvelgia.

7. Komisija užtikrina, kad visi tyrimui naudojami duomenys ir statistika būtų reprezentatyvūs, prieinami, suprantami, skaidrūs ir patikrinami.

8. Kai tik sudaromos reikiamos techninės galimybės, Komisija užtikrina slaptažodžiu apsaugotą internetinę prieigą prie nekonfidencialaus tyrimo dokumentų rinkinio (toliau – interneto platforma), kurį ji tvarko ir kuriame pateikiama visa susijusi ir nekonfidenciali, kaip apibrėžta 12 straipsnyje, informacija. Prieiga prie interneto platformos suteikiama suinteresuotiesiems subjektams, valstybėms narėms ir Europos Parlamentui.

9. Komisija išklauso suinteresuotuosius subjektus, visų pirma tais atvejais, kai per Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtame pranešime apie tyrimo inicijavimą nustatytą laikotarpį jie raštu pateikia prašymą ir jame įrodo, kad tyrimo išvados gali daryti jiems poveikį ir kad esama ypatingų priežasčių, dėl kurių jie turi būti išklausyti žodžiu. Komisija išklauso suinteresuotuosius subjektus ir vėliau, jeigu tam yra ypatingų priežasčių.

10. Komisija sudaro palankesnes sąlygas pasinaudoti tyrimais įvairialypiams ir susiskaidžiusiems pramonės sektoriams, kuriuos sudaro daugiausia mažosios ir vidutinės įmonės (toliau – MVĮ), pasitelkdama tam skirtą MVĮ pagalbos tarnybą, pavyzdžiui, didindama informuotumą, teikdama bendro pobūdžio informaciją ir paaiškinimus apie procedūras ir apie tai, kaip pateikti prašymą, skelbdama standartinius klausimynus visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis ir atsakydama į bendrus su konkrečiu atveju nesusijusius klausimus. MVĮ pagalbos tarnyba pateikia standartines nuolatiniais tikslais teiktinų statistinių duomenų formas ir klausimynus.

11. Kai informacija nepateikiama per Komisijos nustatytą terminą arba kai akivaizdžiai trukdoma tyrimui, Komisija gali priimti sprendimą remdamasi turimais faktais. Nustačiusi, kad kuris nors suinteresuotasis subjektas ar trečioji šalis pateikė Komisijai melagingą arba klaidinančią informaciją, Komisija į ją neatsižvelgia ir gali remtis turimais faktais.

12. Komisija paskiria bylas nagrinėjantį pareigūną, kurio įgaliojimus ir užduotis Komisija nustato tvirtinamaisiais įgaliojimais ir kuris užtikrina, kad suinteresuotieji subjektai veiksmingai naudotųsi procesinėmis teisėmis.

13. Apie tyrimo inicijavimą Komisija raštu praneša susijusiai šaliai arba šalims.

7 straipsnis

Išankstinės priežiūros priemonės

1. Komisija gali priimti išankstinės priežiūros priemones, susijusias su produkto importu iš susijusios šalies, jeigu to produkto importo tendencijos yra tokios, kad dėl jo gali susidaryti viena iš 3 ir 5 straipsniuose nurodytų padėčių. Tos išankstinės priežiūros priemonės priimamos įgyvendinimo aktais laikantis 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

2. Išankstinės priežiūros priemonės galioja ribotą laikotarpį. Jeigu nenumatyta kitaip, jos nustoja galioti pasibaigus antrajam šešių mėnesių laikotarpiui, kuris prasideda praėjus pirmiems šešiems mėnesiams nuo tų priemonių nustatymo.

8 straipsnis

Laikinųjų apsaugos priemonių nustatymas

1. Laikinąsias apsaugos priemones Komisija priima susidarius kritiškai padėčiai, kai delsimas padarytų sunkiai atitaisomą žalą ir reikia neatidėliotinų veiksmų, remdamasi 6 straipsnio 5 dalyje nurodytais veiksniais grindžiamu preliminariu Komisijos sprendimu, kad esama pakankamai prima facie įrodymų, jog susijusios šalies kilmės produktas importuojamas:

a)	tokiais padidėjusiais kiekiais absoliučiąja verte arba lyginant su Sąjungos gamybos apimtimi, ir

b)	tokiomis sąlygomis, kad Sąjungos pramonė patiria didelę žalą arba jai kyla didelės žalos grėsmė, ir

c)	importuojamas kiekis padidėja dėl tam produktui taikomų muitų sumažinimo arba panaikinimo.

Tos laikinos apsaugos priemonės priimamos įgyvendinimo aktais laikantis 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

2. Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, kai valstybė narė prašo Komisijos nedelsiant imtis priemonių ir kai tenkinamos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 17 straipsnio 4 dalyje nurodytos procedūros. Komisija sprendimą priima per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo.

3. Laikinosios apsaugos priemonės netaikomos ilgiau kaip 200 kalendorinių dienų.

4. Jeigu laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos, nes tiriant paaiškėja, kad netenkinamos 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, visi dėl tų laikinųjų apsaugos priemonių surinkti muitai grąžinami automatiškai.

5. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos kiekvienam produktui, kuris į laisvą apyvartą išleidžiamas po tų priemonių įsigaliojimo datos. Tačiau tokios priemonės neužkerta kelio išleisti į laisvą apyvartą į Sąjungą jau vežamų produktų, jei tokių produktų paskirties vietos negalima pakeisti.

9 straipsnis

Tyrimų ir tyrimo procedūrų baigimas nenustatant priemonių

1. Jeigu per tyrimą prieinama prie išvados, kad 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos netenkinamos, Komisija, laikydamasi 17 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, paskelbia sprendimą, kuriuo baigiamas tyrimas ir tyrimo procedūros.

2. Komisija, deramai laikydamasi reikalavimo saugoti 12 straipsnyje apibrėžtą konfidencialią informaciją, viešai paskelbia ataskaitą, kurioje nurodo nustatytus faktus ir pagrįstas išvadas dėl visų susijusių faktinių ir teisinių klausimų.

10 straipsnis

Galutinių apsaugos priemonių nustatymas

1. Jeigu per tyrimą prieinama prie išvados, kad 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos tenkinamos, Komisija, laikydamasi 17 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, gali priimti galutines apsaugos priemones.

2. Komisija, deramai laikydamasi reikalavimo saugoti 12 straipsnyje apibrėžtą konfidencialią informaciją, viešai paskelbia ataskaitą, kurioje pateikia su jos sprendimu susijusių esminių faktų ir aplinkybių santrauką.

11 straipsnis

Apsaugos priemonių taikymo trukmė ir peržiūra

1. Apsaugos priemonė galioja tik tiek laiko, kiek gali reikėti siekiant išvengti didelės žalos Sąjungos pramonei arba tokiai žalai kompensuoti ir prisitaikymui palengvinti. Minėtas laikotarpis negali trukti ilgiau nei dvejus metus, nebent jis būtų pratęstas pagal 2 dalį.

2. 1 dalyje nurodytas pradinis apsaugos priemonės galiojimas gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui, jeigu apsaugos priemonė tebėra reikalinga siekiant išvengti didelės žalos Sąjungos pramonei arba tokią žalą kompensuoti ir jeigu esama Sąjungos pramonės prisitaikymo įrodymų.

3. Bet kuri valstybė narė, bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis Sąjungos pramonės vardu, ar bet kuri juridinio asmens statuso neturinti asociacija, veikianti Sąjungos pramonės vardu, gali prašyti pratęsti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą apsaugos priemonės galiojimo laikotarpį. Tokiu atveju, prieš priimdama sprendimą pratęsti apsaugos priemonės galiojimą, Komisija, atsižvelgdama į 6 straipsnio 5 dalyje nurodytus veiksnius, atlieka peržiūrą, kad ištirtų, ar tenkinamos šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos. Komisija gali pradėti tokią peržiūrą savo iniciatyva, jeigu yra pakankamai prima facie įrodymų, kad tenkinamos šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos. Apsaugos priemonė galioja tol, kol paaiškėja tos peržiūros rezultatai.

4. Pranešimas apie šio straipsnio 3 dalyje nurodytą peržiūros inicijavimą skelbiamas pagal 5 straipsnio 7 ir 8 dalis. Atliekant peržiūrą laikomasi 6 straipsnio.

5. Bet koks sprendimas dėl pratęsimo pagal šio straipsnio 2 dalį priimamas pagal 9 ir 10 straipsnius.

6. Visas apsaugos priemonės galiojimo laikotarpis negali būti ilgesnis nei ketveri metai, įskaitant bet kokios laikinosios apsaugos priemonės taikymo laikotarpį, pradinį taikymo laikotarpį ir bet kokį pratęsimą.

12 straipsnis

Konfidencialumas

1. Pagal šį reglamentą gauta informacija naudojama tik tuo tikslu, kuriuo ji buvo prašoma.

2. Pagal šį reglamentą gauta konfidencialaus pobūdžio ir konfidencialiai pateikta informacija neatskleidžiama be aiškaus tokios informacijos pateikėjo sutikimo.

3. Kiekviename prašyme išlaikyti konfidencialumą turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių ta informacija turėtų būti konfidenciali. Konfidencialią informaciją teikiantys suinteresuotieji subjektai privalo kartu pateikti nekonfidencialias tokios informacijos santraukas. Tokios santraukos turi būti pakankamai išsamios, kad būtų galima tinkamai suprasti konfidencialios informacijos esmę. Išskirtiniais atvejais tokie suinteresuotieji subjektai gali nurodyti, kad neįmanoma apibendrinti tokios informacijos. Tokiais atvejais suinteresuotasis subjektas turi pateikti pareiškimą, kuriame išdėstomos priežastys, kodėl neįmanoma parengti santraukos. Tačiau jei pasirodo, kad prašymas išlaikyti konfidencialumą yra nepagrįstas, ir jei informacijos pateikėjas nenori jos viešinti ar leisti jos atskleisti bendro pobūdžio arba santraukos forma, į šią informaciją gali būti neatsižvelgiama.

4. Informacija bet kokiu atveju laikoma konfidencialia, jei jos atskleidimas gali turėti didelių neigiamų pasekmių tos informacijos pateikėjui arba šaltiniui.

5. 1–4 dalys netrukdo Sąjungos institucijoms remtis bendro pobūdžio informacija, ypač motyvais, kuriais grindžiami pagal šį reglamentą priimami sprendimai. Tačiau Sąjungos institucijos atsižvelgia į atitinkamų fizinių ir juridinių asmenų teisėtus interesus, kad nebūtų atskleistos jų komercinės paslaptys.

13 straipsnis

Ataskaita

1. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai metinę ataskaitą, kurioje apžvelgia, kaip taikomi, įgyvendinami ir vykdomi kiekviename susitarime ir šiame reglamente numatyti įsipareigojimai, įskaitant susijusius su prekybos ir darnaus vystymosi skyriumi, jeigu toks skyrius yra įtrauktas į susitarimą.

2. Ataskaitoje, inter alia, pateikiama informacija apie visų laikinųjų ir galutinių apsaugos priemonių, išankstinės priežiūros priemonių, regioninių priežiūros ir apsaugos priemonių taikymą, visų tyrimų ar tyrimo procedūrų baigimą nenustatant priemonių, taip pat informacija apie įvairių organų, atsakingų už susitarimo įgyvendinimą, ir vietos patarėjų grupių veiklą.

3. Ataskaitoje pateikiama prekybos su kiekviena susijusia šalimi statistikos ir raidos santrauka.

4. Europos Parlamentas per du mėnesius nuo Komisijos ataskaitos pateikimo gali pakviesti Komisiją į savo atsakingo komiteto posėdį, kad ji jame išdėstytų ir paaiškintų bet kuriuos su šio reglamento įgyvendinimu susijusius klausimus.

5. Ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo ataskaitos pateikimo Europos Parlamentui ir Tarybai Komisija ją paskelbia viešai.

14 straipsnis

Kiti laikino muitų tarifų lengvatų ar kitų lengvatinių režimų panaikinimo mechanizmai ir kriterijai

1. Jeigu susitarime numatyta kitų mechanizmų ar kriterijų, pagal kuriuos galima laikinai panaikinti muitų tarifų lengvatas ar kitus lengvatinius režimus tam tikriems produktams, pavyzdžiui, stabilizavimo mechanizmas, susijęs su atokiausiais Sąjungos regionais, Komisija, jei tenkinamos atitinkamame susitarime nustatytos sąlygos, priima įgyvendinimo aktus, kuriais:

a)	atitinkamam produktui sustabdo muitų tarifų lengvatų ar kitų lengvatinių režimų taikymą arba patvirtina, kad jis nesustabdomas;

b)	vėl nustato muitų tarifų lengvatas ar kitus lengvatinius režimus, jei tenkinamos atitinkamame susitarime nustatytos sąlygos;

c)	koreguoja lengvatų taikymo sustabdymą, kad būtų tenkinamos atitinkamame susitarime nustatytos sąlygos, arba

d)	imasi bet kurių kitų atitinkamame susitarime nurodytų veiksmų.

Tie aktai priimami laikantis 17 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2. Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, kai delsimas imtis šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų padarytų sunkiai atitaisomą žalą arba tam, kad būtų išvengta neigiamo poveikio Sąjungos rinkos padėčiai, visų pirma dėl padidėjusio importuojamo kiekio, arba jei atitinkamame susitarime nustatyta kitaip, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 17 straipsnio 4 dalyje nurodytos procedūros.

15 straipsnis

Deleguotieji aktai

Komisijai pagal 16 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas priedas, kad būtų įrašyti arba išbraukti įrašai, susiję su:

a)	susitarimu;

b)	bet kokiomis konkrečiomis 1 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytomis nuostatomis;

c)	bet kokiais jautriais produktais;

d)	bet kokiomis nuostatomis, kuriomis nustatomos konkrečios taisyklės, taikytinos 14 straipsnyje nurodytiems kitiems mechanizmams, susijusiomis, inter alia, jei taikytina, su stebėsena, tyrimų atlikimo terminais ir ataskaitų teikimu.

16 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 15 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2019 m. kovo 14 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 15 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 15 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

17 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda komitetas, įsteigtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/478 (5) 3 straipsnio 1 dalį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

4. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 4 straipsniu.

18 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2019 m. vasario 13 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

A. TAJANI

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. CIAMBA

(1) 2019 m. sausio 15 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2019 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimas.

(2) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(3) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(4) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).

(5) 2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/478 dėl bendrų importo taisyklių (OL L 83, 2015 3 27, p. 16).