(1)

2017 m. spalio 20 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 (toliau – pagrindinis reglamentas) 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl į Europos Sąjungą (toliau – Sąjunga) importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės ratinių transporto priemonių su pedalais ir su pagalbiniu elektriniu varikliu (toliau – elektriniai dviračiai).

(2)

Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(3)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi 2017 m. rugsėjo 8 d. Europos dviračių gamintojų asociacijos (toliau – skundo pateikėjas arba EBMA) pateiktą skundą. Skundo pateikėjas pagamina daugiau nei 25 % visų elektrinių dviračių Sąjungoje. Skunde pateikta pakankamai dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą.

(4)

2017 m. gruodžio 21 d. Komisija inicijavo antisubsidijų tyrimą dėl į Sąjungą importuojamų KLR kilmės elektrinių dviračių ir pradėjo atskirą tyrimą. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (3) paskelbė pranešimą apie inicijavimą.

(5)

2018 m. sausio 31 d. skundo pateikėjas pateikė prašymą registruoti importuojamus KLR kilmės elektrinius dviračius pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį. 2018 m. gegužės 3 d. Komisija paskelbė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/671 (4) (toliau – registracijos reglamentas), kuriuo nustatė reikalavimą nuo 2018 m. gegužės 4 d. registruoti importuojamus KLR kilmės elektrinius dviračius.

(6)

2018 m. liepos 18 d. Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/1012 (5) (toliau – laikinasis reglamentas) į Sąjungą importuojamiems KLR kilmės elektriniams dviračiams nustatė laikinąjį antidempingo muitą.

(7)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 7 konstatuojamojoje dalyje, atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2016 m. spalio 1 d. – 2017 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL), o tiriant žalai svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(8)

Po esminių faktų ir aplinkybių, kuriais remiantis buvo nustatytas laikinasis antidempingo muitas, atskleidimo (toliau – pirminis faktų atskleidimas) skundo pateikėjai, Kinijos įrenginių ir elektronikos gaminių importo ir eksporto prekybos rūmai (toliau – CCCME), Europos elektrinių dviračių importuotojų kooperatyvas (toliau – CEIEB), atskiri nesusiję importuotojai ir atskiri Kinijos eksportuojantys gamintojai pateikė pastabų raštu ir išreiškė savo nuomonę dėl negalutinių išvadų.

(9)

Šalims, kurios prašė suteikti galimybę būti išklausytoms, tokia galimybė buvo suteikta. Surengti klausymai su skundo pateikėjais, CEIEB, nesusijusiais importuotojais ir vienu atskiru Kinijos eksportuojančiu gamintoju. Su minėtu Kinijos eksportuojančiu gamintoju buvo surengtas klausymas, kuriame dalyvavo prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas.

(10)

Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir išsamiai jas aptarė šiame reglamente.

(11)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą galutinėms išvadoms padaryti. Siekiant patikrinti nesusijusių importuotojų klausimyno atsakymus, šių šalių patalpose surengti tikrinamieji vizitai:

(12)

Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą į Sąjungą importuojamiems KLR kilmės elektriniams dviračiams (toliau – galutinis faktų atskleidimas).

(13)

Suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos išnagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

(14)

Šio reglamento 1 priedo Kinijos eksportuojančių gamintojų sąrašas pakeistas siekiant atsižvelgti į vieno Kinijos eksportuojančio gamintojo pavadinimo pasikeitimą į „Easy Electricity Technology Co., Ltd.“ ir į jį įtraukti kitą eksportuojantį gamintoją „Wuxi Shengda Vehicle Technology Co., Ltd.“.

(15)

Šeši neatrinkti eksportuojantys gamintojai oficialiai pateikė individualaus nagrinėjimo prašymus pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį. Trys šių bendrovių buvo bendrovių grupės, kurias sudarė iš viso šeši susiję prekiautojai. Be to, dvi bendrovės, kurios oficialiai prašė atlikti individualų nagrinėjimą, taip pat prašė joms taikyti rinkos ekonomikos režimą. Po pirminio faktų atskleidimo keturios šių bendrovių pakartojo prašymus atlikti individualų nagrinėjimą.

(16)

Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 47 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjant tiek daug prašymų būtų nepagrįstai apsunkintas tyrimas ir jo nebūtų buvę galima baigti per pagrindiniame reglamente nustatytą terminą. Be to, papildomo laikotarpio tarp laikinojo ir galutinio etapų Komisijai nepakako, kad apsvarstytų tokį didelį kiekį prašymų. Todėl Komisija patvirtino savo sprendimą nepatenkinti nė vieno prašymo atlikti individualų nagrinėjimą.

(17)

CCCME, „Bodo Vehicle“, „Suzhou Rununion“ ir „Jinhua Vision“ pakartojo tvirtinimą, kad kadangi nuo 2016 m. gruodžio 11 d. nustojo galioti KLR prisijungimo prie Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) protokolo 15 skirsnio a punkto ii papunktis, tai, ar vykdomas dempingas, reikėtų nustatyti remiantis Kinijos eksportuojančių gamintojų vidaus rinkos kainomis ir sąnaudomis. Komisija šį tvirtinimą išnagrinėjo, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 3.1.1 skirsnyje.

(18)

Komisija taikė galiojančius ir su šiuo tyrimu susijusius teisės aktus, tiksliau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a ir b punktus.

(19)

„Giant Electric Vehicle“ (toliau – „Giant“) pateikė pastabų po pirminio faktų atskleidimo ir pakartojo tvirtinimus, kad Komisija jai turėjo suteikti RER, nes, „Giant“ nuomone, ji atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus RER kriterijus, visų pirma 1 ir 3 kriterijų. Tiksliau „Giant“ nesutiko su tuo, kaip Komisija išaiškino valstybės kišimąsi, ir nurodė, kad galimybė, kad valstybė kišasi, nėra pakankamas pagrindas RER prašymui atmesti. Be to, bendrovė pakartojo argumentus, kad iškraipymų poveikis aliuminio kainai nebuvo reikšmingas.

(20)

Dėl 1 kriterijaus Komisija nustatė, kad valstybė smarkiai kišasi į aliuminio rinką, kaip išsamiai aprašyta 2018 m. gegužės 3 d. pridėtame atskleidimo dėl RER dokumente, 2018 m. gegužės 29 d. rašte, kuriuo atsakoma į „Giant“ pastabas, susijusias su atskleidimo dėl RER dokumentu, ir laikinajame reglamente, visų pirma 88 ir 89 konstatuojamosiose dalyse. Komisija nustatė, kad Kinijos vyriausybė gali visiškai kontroliuoti aliuminio rinką ir reglamentuoja aliuminio rinką siekdama išvengti arbitražo ekonomine prasme. Komisija nustatė, kad dėl to KLR aliuminio rinka yra iškreipta ir tai rodo didelį valstybės kišimąsi, kurį vykdo Kinijos vyriausybė. Aliuminio rinka yra taip iškreipta, kad nėra jokio arbitražo, ir vien tai savaime yra didelis iškraipymas.

(21)

„Giant“ niekada neprieštaravo Komisijos nustatytiems faktams dėl didelio valstybės kišimosi į KLR aliuminio rinką ir dėl to, kad Kinijos vyriausybė visiškai kontroliuoja šią rinką. Ji tik tvirtino, kad šis valstybės kišimasis tiriamuoju laikotarpiu buvo nereikšmingas vertės atžvilgiu. Komisija negali sutikti su siūlomu aiškinimu, kurio neparemia „Giant“ cituojama teismų praktika (6). Iš tiesų pagal teismų praktiką, jei netenkinamas 1 kriterijus ir valstybė labai kišasi į rinkos jėgų veikimą, negalima suteikti RER. Dideliu valstybės kišimusi šiuo atžvilgiu negalima paremti išvados, kad gamintojas, veikiantis tokioje rinkoje (7), veikia rinkos ekonomikos sąlygomis.

(22)

Todėl laikinojo reglamento Komisijos išvada dėl 1 kriterijaus yra patvirtinama.

(23)

Dėl 3 kriterijaus „Giant“ tvirtino, kad Komisija nenagrinėjo jos tvirtinimų, kad finansinės paskatos buvo nereikšmingos ir jos nebuvo likusios iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos, o buvo teisėtos pramonės politikos išraiška. Be to, „Giant“ dar kartą nurodė, kad Komisija turėjo atsižvelgti į tai, kokią reikšmę turi beveik nemokamai 50 metų suteiktos žemėnaudos teisės.

(24)

Komisija pažymi, kad tvirtinimas dėl finansinių paskatų ir metodikos, taikytos nustatant žemėnaudos teises, buvo ne tik išsamiai išnagrinėtas atskleidimo dėl RER dokumente, bet ir 2018 m. gegužės 29 d. rašte, kuriame atsakoma į „Giant“ pastabas. Be to, Komisijos teisiniai motyvai taip pat aprašyti laikinajame reglamente, visų pirma 91 ir 92 konstatuojamosiose dalyse.

(25)

Remdamasi tuose dokumentuose aprašytais teisiniais motyvais Komisija padarė išvadą, kad lengvatinė muito norma buvo kvazinuolatinė neterminuota finansinė paskata, kuri galėjo būti naudojama siekiant pritraukti kapitalo sumažintomis normomis, taip ilguoju laikotarpiu gerokai iškraipant konkurenciją. Komisija taip pat padarė išvadą, kad mokesčio atskaita už MTTP išlaidas buvo taikoma pakartotinai ir nebuvo terminuota, todėl darė tokį patį poveikį. Pagaliau Komisija primena, kad „Giant“ faktiškai nemokėjo už žemėnaudos teises (žr. 21 konstatuojamąją dalį). „Giant“ nepateikė naujų argumentų.

(26)

Taigi 3 kriterijus, t. y. reikalavimas, kad nebūtų didelių iškraipymų, likusių iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos, nebuvo patenkintas.

(27)

CEIEB tvirtino, kad atsisakymas suteikti RER Kinijos eksportuojančiam gamintojui buvo diskriminacinis, nes Sąjungos pramonė aliuminio rėmus perka iš KLR ir dėl to naudojasi KLR aliuminio rinkos iškraipymais. CEIEB taip pat iškėlė klausimą dėl Sąjungos pramonės vykdomo aliuminio rėmų importo iš KLR pagal muitų netaikymo schemą. Tie tvirtinimai buvo atmesti. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktą atliekant analizę, kurios tikslas – išnagrinėti, ar eksportuojančiam gamintojui galima suteikti RER, Sąjungos pramonės vykdomi pirkimai nėra svarbūs normaliajai vertei nustatyti. Dėl to Komisija nelaikė jų susijusiais su sprendimu dėl RER.

(28)

Negavus pastabų dėl tiriamojo laikotarpio ir nagrinėjamojo laikotarpio, laikinojo reglamento 7 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(29)

Paskelbus laikinąjį reglamentą trys Kinijos eksportuojantys gamintojai, vienas importuotojas ir CCCME pakartojo tvirtinimą, aptartą laikinojo reglamento 57–63 konstatuojamosiose dalyse, kad iš produkto apibrėžtosios srities turėtų būti išbraukti elektriniai dviračiai su pedalais ir su pagalbiniu varikliu, kurie išvysto iki 45 km/h greitį (greitieji elektriniai dviračiai).

(30)

Tos šalys tvirtino, kad greitųjų elektrinių dviračių savybės ir numatyta paskirtis gerokai skiriasi, jiems taikomi kitokie norminiai reikalavimai, skiriasi jų kainos ir sąnaudos ir, vartotojo požiūriu, jie nėra pakeičiami kitais, šiame tyrime nagrinėjamais elektriniais dviračiais su pedalais ir pagalbiniu varikliu, kurie išvysto iki 25 km/h greitį.

(31)

CCCME tvirtino, kad Komisija nenurodė, kad skundo pateikėjo minėtas vartotojo atliktas ribinio greičio programinės įrangos pakeitimas buvo neteisėtas, ir teigė, kad šio aspekto negalima laikyti potencialia galimybe.

(32)

Skundo pateikėjas sutiko, kad pakeisdami programinę įrangą vartotojai neteisėtai padidino elektrinių dviračių su pedalais ir pagalbiniu varikliu ribinį greitį. Tačiau jis priminė, kad jo tvirtinimas buvo susijęs ne su tokia galimybe, o su ekonominės veiklos vykdytojų (importuotojų, prekiautojų) atliekamais pakeitimais prieš elektrinius dviračius parduodant Sąjungos rinkoje. Iš tiesų, jei šie programinės įrangos programavimo pakeitimai būtų susiję su elektrinių dviračių su pedalais ir pagalbiniu varikliu ribinio greičio sumažinimu, jie būtų teisėti produkto tipo patvirtinimo požiūriu. Skundo pateikėjas nurodė, kad dėl tokių programinės įrangos programavimo pakeitimų kilo didelė antidempingo ir antisubsidijų priemonių vengimo rizika.

(33)

Komisija pažymi, kad laikinojo reglamento 65 konstatuojamojoje dalyje nurodomas ne vien tik vartotojo atliekamas programinės įrangos keitimas, o apskritai programinės įrangos programavimas. Be to, toje pačioje konstatuojamojoje dalyje aiškiai nurodyta galimybė ribinį dydį tiek didinti, tiek mažinti. CCCME pažymi, kad vartotojo atliekamas elektrinių dviračių su pedalais ir pagalbiniu varikliu ribinio greičio didinimas yra nelegalus, tačiau rūmai nekvestionuoja kitų programinės įrangos programavimo pakeitimų, kaip antai šio reglamento 32 konstatuojamojoje dalyje minėto ekonominės veiklos vykdytojų atliekamo elektrinių dviračių su pedalais ir pagalbiniu varikliu ribinio greičio mažinimo. Todėl šis argumentas atmestas.

(34)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME tvirtino, kad Komisija argumentą dėl ekonominės veiklos vykdytojų, o ne vartotojų atliekamo programinės įrangos programavimo pakeitimo siekiant padidinti ar sumažinti pagalbinio variklio užtikrinamą greitį pirmą kartą pristatė per galutinį faktų atskleidimą. Šis teiginys yra neteisingas. Kaip pažymėta pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje, laikinojo reglamento 65 konstatuojamojoje dalyje nurodomas įvairaus tipo programinės įrangos programavimas, neatsižvelgiant į tai, kas atlieka programinės įrangos programavimą. Nėra požymių, kad laikinojo reglamento 65 konstatuojamojoje dalyje nurodomas tik vartotojų atliekamas programinės įrangos programavimas ir nekalbama apie ekonominės veiklos vykdytojų atliekamą programinės įrangos programavimą. Bet kuriuo atveju Komisija pastebi, kad pakanka tokią informaciją įtraukti į galutinį faktų atskleidimą, kad visos suinteresuotosios šalys galėtų pateikti pastabų.

(35)

CCCME tvirtino, kad skundo pateikėjo pareiškimas, kad su visais elektriniais dviračiais atliekami tie patys bandymai pagal standartą EN 15194, buvo netikslus. CCCME nurodė, kad pagal standartą EN 15194 visiems elektriniams dviračiams taikomos tokios pačios bandymo procedūros. Tačiau tas standartas neturi įtakos greičio skirtumui, dėl kurio taikomi skirtingi reikalavimai ir dėl kurio greitųjų elektrinių dviračių negalima pakeisti kitais elektriniais dviračiais. CCCME taip pat tvirtino, kad greitiesiems elektriniams dviračiams, priešingai nei įprastiems elektriniams dviračiams, standartas EN 15194 netaikomas.

(36)

CCCME teigė, kad greitiesiems elektriniams dviračiams, kaip ir mopedams, skirtiems naudoti viešuosiuose keliuose, taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 168/2013 (8). Tas reglamentas netaikomas elektriniams dviračiams su pedalais ir pagalbiniu varikliu, kurie išvysto iki 25 km/h greitį. Papildomos taisyklės, taikomos greitiesiems elektriniams dviračiams, apima mokesčius, licencijas ir draudimą, valstybinius numerius ir mopedui tinkamus šalmus, taip pat atitikties saugumo reikalavimams patikrinimus.

(37)

CCCME teigė, kad laikinojo reglamento 70 konstatuojamojoje dalyje pateikti teisiniai motyvai, kad visų elektrinių dviračių fizinės savybės yra tokios pačios, neatitinka argumento, kad greitiesiems elektriniams dviračiams taikomi kiti įrangos ir norminiai reikalavimai. CCCME tvirtino, kad dėl tų skirtingų reikalavimų greitųjų elektrinių dviračių negalima pakeisti kitais elektriniais dviračiais ir kad vartotojai pritaria šiam požiūriui. Šiam argumentui pagrįsti CCCME paminėjo Europos dviratininkų federacijos prieštaravimą Komisijos siūlymui civilinės atsakomybės draudimo reikalavimą nustatyti ne tik greitiesiems elektriniams dviračiams, bet ir visiems elektriniams dviračiams.

(38)

Skundo pateikėjas pakartojo savo tvirtinimą, kad visų elektrinių dviračių fizinės savybės yra tokios pačios. Tiksliau skundo pateikėjas nurodė, kad visi elektriniai dviračiai yra pagaminti naudojant tas pačias dviračių dalis ir komponentus ir kad nėra dviračių dalių, kurios būtų skirtos tik greitiesiems elektriniams dviračiams. Šioms dalims ir komponentams priskiriami ir varikliai, kuriuos gamina didieji variklių gamintojai ir kuriuos galima naudoti visų rūšių elektriniams dviračiams, pritaikius programinės įrangos programavimą. Todėl pagal fizinę išvaizdą greitųjų elektrinių dviračių negalima patikimai atskirti nuo kitų elektrinių dviračių.

(39)

Skundo pateikėjas nurodė, kad vartotojo suvokimas nėra lemiamas veiksnys nustatant produkto apibrėžtąją sritį prekybos apsaugos tyrimams atlikti, ir tvirtino, kad elektriniai dviračiai su visų lygių pagalbiniais varikliais yra siūlomi įvairioms naudotojų kategorijoms (pavyzdžiui, elektrinius dviračius naudojantiems kelionei į darbą, kelionėms, lenktynėms ir kalnuose) ir jie yra parduodami visoms vartotojų grupėms, nepaisant amžiaus ir lyties. Todėl vartotojų suvokimas ir naudojimas nepateisina greitųjų elektrinių dviračių išbraukimo iš produkto apibrėžtosios srities.

(40)

Skundo pateikėjas tvirtino, kad tipo patvirtinimo kriterijus ir apskritai klasifikavimas pagal Reglamentą (ES) Nr. 168/2013 šiuo atveju nėra tinkami produkto apibrėžtosios srities apibrėžčiai. Skundo pateikėjas teigė, kad tipo patvirtinimas taikomas ne visiems greitiesiems elektriniams dviračiams, o tik tiems, kurie yra skirti viešiesiems keliams. Taigi jis netaikomas, pvz., elektriniams kalnų dviračiams, kurie naudojami tik varžyboms ar bekelėse kalnuose ir kuriems netaikomi kiti reikalavimai, susiję su tipo patvirtinimu (valstybiniai numeriai, šalmas ir draudimas).

(41)

Be to, skundo pateikėjas tvirtino, kad elektriniams dviračiams, kuriems netaikomas tipo patvirtinimas pagal Reglamentą (ES) Nr. 168/2013, vis dėlto taikomi tie patys produktų saugos reikalavimai pagal Sąjungos mašinų direktyvą. Skundo pateikėjas taip pat nurodė, kad standartas, pagal kurį nustatomi konkretūs reikalavimai, yra tas pats visiems elektriniams dviračiams, t. y. darnusis standartas EN 15194, dėl to dar kartą pakartojo tvirtinimą, nurodytą laikinojo reglamento 64 konstatuojamojoje dalyje.

(42)

Komisija įvertino, kad minėti CCCME pateikti tvirtinimai dėl pakeičiamumo, norminių reikalavimų ir vartotojo suvokimo yra laikinojo reglamento 67–73 konstatuojamosiose dalyse jau išnagrinėtų tvirtinimų pakartojimas.

(43)

Komisija atkreipė dėmesį, kad jos pasiūlymas civilinės atsakomybės draudimo reikalavimą nustatyti visiems elektriniams dviračiams, kurį CCCME naudojo, kad pagrįstų vartotojo suvokimo skirtumus, taip pat rodo, kad didėja norminių reikalavimų skirtumai, tačiau CCCME nepateikė tinkamo ir tvirto pagrindo, pagal kurį greitieji elektriniai dviračiai turėtų būti išbraukti iš produkto apibrėžtosios srities.

(44)

Komisija padarė išvadą, kad atsižvelgus į pateiktą papildomą informaciją nesikeičia jos išvados dėl produkto apibrėžtosios srities, t. y. kad elektriniai dviračiai pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis savybėmis, o vartotojų suvokimas ir naudojimo paskirtis akivaizdžiai sutampa. Todėl CCCME argumentai buvo atmesti.

(45)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad tyrimo produkto apibrėžtoji sritis turėtų apimti tik žemesnės klasės elektrinius dviračius. Vidutinės ir aukštesnės klasės elektriniai dviračiai turėtų būti išbraukti iš produkto apibrėžtosios srities, nes vidutinės ir aukštesnės klasės elektrinių dviračių segmente tariamai nėra dempingo. Ši suinteresuotoji šalis tvirtino, kad norint atskirti šių rinkos segmentų produktus būtų galima remtis elektrinių dviračių kokybe ir veiksmingumu, kaina, sąnaudomis ir pelno dydžiu.

(46)

Komisija priminė, kad nagrinėjamasis produktas ir panašus produktas apibrėžti remiantis jų fizinėmis savybėmis. Tokie kriterijai kaip kaina, sąnaudos ir pelno dydis negali būti naudojami nagrinėjamajam produktui apibrėžti (9). Dėl kokybės ir veiksmingumo, be to, kad suinteresuotoji šalis nepaaiškino, kaip kiekybiškai ir sistemingai išmatuoti šiuos elementus, Komisija primena, kad į kokybę ir veiksmingumą galima atsižvelgti atliekant koregavimus dėl fizinių savybių. Bet kuriuo atveju, net jei tie elementai būtų aktualūs produkto apibrėžtajai sričiai nustatyti, quod non Komisija pastebi, kad nors kelios suinteresuotosios šalys per tyrimą pateikė panašius tvirtinimus, nė viena nepateikė susijusios informacijos, kuria būtų galima pagrįsti rinkos segmentaciją arba leisti ją atlikti. Neturėdama jokių įrodymų Komisija bet kuriuo atveju turėjo atmesti tą argumentą ir patvirtinti laikinojo reglamento 122 konstatuojamojoje dalyje išdėstytus nustatytus faktus.

(47)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl produkto apibrėžtosios srities negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 67–74 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(48)

Negauta jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės pasirinkimo panašia šalimi ir nepasiūlyta alternatyvių panašių šalių. Todėl laikinojo reglamento 103 konstatuojamoji dalis patvirtinta.

(49)

Kaip nustatyta laikinojo reglamento 103 konstatuojamojoje dalyje, normalioji vertė buvo grindžiama Sąjungoje už panašų produktą faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis. Pastabų dėl šio punkto negauta.

(50)

Du Kinijos eksportuojantys gamintojai nesutiko su normaliajai vertei apskaičiuoti pasirinktomis vertėmis ir kaip pavyzdį nurodė produktų rūšių (PKN) poras, kai pagal bendrą supratimą elektrinių dviračių pramonėje vienos rūšies produktai turėtų būti brangesni nei kitos, tačiau faktiškai jie yra pigesni. Šie du eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad Komisija turėtų pakoreguoti normaliąją vertę pagal PKN, kad ji labiau atitiktų numanomas naudotų medžiagų ir dalių sąnaudas.

(51)

Šis tvirtinimas buvo atmestas, nes normalioji vertė grindžiama Sąjungoje už panašų produktą sumokėtomis faktinėmis kainomis. Kiekvieną elektrinį dviratį sudaro įvairūs komponentai, kurie kartu su kitais veiksniais lemia pardavimo kainą. Bendras šių komponentų ir veiksnių poveikis gali būti didesnis nei vieno konkretaus komponento kainos skirtumų poveikis, kaip tvirtino abu eksportuojantys gamintojai. Šie du eksportuojantys gamintojai neprašė atlikti koregavimo siekiant atsižvelgti į fizines savybes pagal reglamento 2 straipsnio 10 dalies a punktą.

(52)

Todėl laikinojo reglamento 104–106 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(53)

Po galutinio faktų atskleidimo du eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad 51 konstatuojamojoje dalyje pateiktas nepakankamas paaiškinimas. Šie eksportuojantys gamintojai kaip pavyzdį nurodė du PKN, kurie skiriasi tik pagal pagalbinio variklio galios lygį. Tame pavyzdyje PKN, kurio pagalbinio variklio galios lygis yra mažesnis, buvo priskirtas prie didesnės normaliosios vertės intervalo nei PKN, kurio pagalbinio variklio galios lygis yra didesnis.

(54)

Komisija pažymėjo, kad tai nebuvo tipiška situacija normaliajai vertei nustatyti šiame tyrime, nes daugeliu atveju brangesnės PKN savybės buvo priskiriamos prie didesnės normaliosios vertės intervalų. Iš tiesų PKN su didesne variklio galia vidutinė normalioji vertė yra 60,8 % didesnė nei PKN su mažesne variklio galia. Dėl 55 konstatuojamojoje dalyje nurodytos situacijos nesumenkinamas šios normaliosios vertės patikimumas siekiant atlikti sąžiningą palyginimą, nes normalioji vertė grindžiama įvairių Sąjungos gamintojų pardavimu Sąjungoje. Šiam pardavimui priskiriami kainų skirtumai, kurie priklauso nuo konkrečių modelių, kurie turi įtakos pardavimo asortimento kainai pagal PKN. Be to, intervalais nurodyta nagrinėjamojo produkto normalioji vertė kai kuriais atvejais akivaizdžiai padidina kainų skirtumą. Taip yra todėl, kad du PKN, kurių kainų skirtumas yra labai mažas, gali būti parodyti dviejuose skirtinguose intervaluose, jei jų kainos yra arti intervalo ribų.

(55)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl normaliosios vertės negauta, laikinojo reglamento 104–106 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(56)

Kadangi jokių pastabų dėl eksporto kainos negauta, laikinojo reglamento 107–109 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(57)

Vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Komisija neturėtų atskaityti kredito išlaidų, kurios buvo patirtos tarp gamintojo ir jo susijusių pardavimo bendrovių Europoje. Šis tvirtinimas buvo priimtas. Dėl to eksporto kaina buvo pakoreguota mažiau nei 1 %.

(58)

Tas pats eksportuojantis gamintojas klausė, ar į normaliąją vertę įtrauktos pakavimo sąnaudos, ir jei taip, ar atliktas supakuotų produktų palyginimas su eksporto kaina. Tvirtinimas buvo priimtas visų eksportuojančių gamintojų atžvilgiu, nes normalioji vertė buvo nustatyta remiantis supakuotais panašiais produktais. Dėl to eksporto kaina buvo pakoreguota mažiau nei 1 %.

(59)

Laikinojo reglamento 116 konstatuojamojoje dalyje Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti patikimus ir patikrintinus sąnaudų paskaičiavimus koregavimui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktą atlikti siekiant atsižvelgt į prekių ženklų importuotojų kūrimo, rinkodaros ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) išlaidas.

(60)

Du Kinijos atrinkti eksportuojantys gamintojai pateikė prašymą atlikti koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktą ir kartu pateikė įrodymų iš jų prekių ženklų importuotojų Sąjungoje. Pateikti įrodymai – tai aptariamų importuotojų duomenys, susiję su MTTP ir kūrimo išlaidomis. Tie importuotojai atliekant tyrimą buvo patikrinti.

(61)

Komisija nagrinėjo tvirtinimams pagrįsti pateiktus duomenis ir sutiko, kad kai kurios MTTP ir kūrimo išlaidos iš tiesų buvo būtinos prekių ženklų importuotojų veikloje. Tačiau ji negalėjo priimti eksportuojančių gamintojų parinktų importuotojų duomenų, nes jie apėmė daugiau informacijos, nei prekių ženklų importuotojų MTTP ir kūrimo išlaidos. Reikšmingi nurodytų išlaidų kategorijų skirtumai, išreikšti dviejų prekių ženklų importuotojų apyvartos procentine dalimi, nebuvo tipiškas pagrindas nustatyti išlaidas, kurios reikalingos prašomam koregavimui atlikti.

(62)

Tačiau Komisija tas išlaidas nustatė atrinktų ir patikrintų Sąjungos gamintojų įrašuose, kurie yra šio tyrimo duomenų šaltinis normaliajai vertei nustatyti. Taigi atrinkti ir patikrinti Sąjungos gamintojai buvo laikomi patikimu duomenų šaltiniu normaliajai vertei koreguoti atsižvelgiant į MTTP ir kūrimo išlaidas pagal 2 straipsnio 10 dalies k punktą.

(63)

Tuo remdamasi Komisija 2,3 % pakoregavo trijų Kinijos eksportuojančių gamintojų, kurie pardavė tik prekių ženklo neturinčius elektrinius dviračius, t. y. kurie gamino elektrinius dviračius KLR prekių ženklų turėtojams Sąjungoje, normaliąją vertę.

(64)

Sąjungos pramonė atkreipė dėmesį į pirminius dviejų Kinijos eksportuojančių gamintojų pateiktus prašymus atlikti koregavimus dėl MTTP, kūrimo ir kt. ir teigė, kad jie neturėtų būti priimti. Ji taip pat teigė, kad Komisijos atliktas 2,3 % koregavimas neturėtų būti taikomas dar vienam Kinijos eksportuojančiam gamintojui, kuris neprašė atlikti koregavimo.

(65)

Tačiau dėl susijusio 2,3 % koregavimo Komisija rėmėsi Sąjungos pramonės pateiktais finansiniais duomenimis. Be to, norint atlikti sąžiningą ir pagrįstą eksporto kainos ir normaliosios vertės palyginimą, koregavimą reikėjo atlikti visiems trims aptariamiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams. Todėl Sąjungos pramonės tvirtinimas buvo atmestas.

(66)

Pastabose po galutinio faktų atskleidimo trys Kinijos eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad koregavimai dėl MTTP ir kūrimo išlaidų turėjo būti grindžiami ne patikrintais Sąjungos pramonės duomenimis, o dviejų nesusijusių importuotojų duomenimis, kuriuos eksportuojantys gamintojai pateikė po pirminio faktų atskleidimo. Tie importuotojai taip pat tvirtino, kad lygindama kainas Komisija neatsižvelgė į visus susijusius sąnaudų skirtumus. Vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad 2,3 % normaliosios vertės koregavimo nepakanka, palyginti su jo sąnaudomis, susijusiomis su prekių ženklų kūrimo veikla.

(67)

Komisija 61 konstatuojamojoje dalyje pakankamai paaiškino to koregavimo šaltinį ir pažymi, kad tam koregavimui atlikti buvo galima atsižvelgti tik į sąnaudas, susijusias su prekių ženklą turinčio importuotojo veikla, kurios buvo papildomos, palyginti su įprasto importuotojo sąnaudomis.

(68)

Dėl tvirtinimo, kad Komisija turėjo naudoti dviejų nesusijusių importuotojų duomenis, Komisija atkreipia dėmesį į kelis toliau nurodytus aspektus. Komisija pažymi, kad Sąjungos pramonės duomenys kaip šaltinis tokiam koregavimui atlikti jau buvo naudoti anksčiau, atliekant tyrimą dėl tam tikrų KLR kilmės ketaus gaminių (10), tačiau Komisija taip pat naudojo nesusijusių importuotojų duomenis, kaip per tyrimą dėl KLR ir Vietnamo kilmės tam tikros avalynės su batviršiais iš odos (11). Šiuo atveju Komisija nusprendė, kad būtų tikslinga naudoti Sąjungos gamintojų, kurie patyrė išlaidų, susijusių su prekių ženklo kūrimu, duomenis.

(69)

Pirma, naudodama Sąjungos gamintojų duomenis Komisija galėjo surinkti visą duomenų rinkinį iš visų gamintojų. Todėl naudoti duomenys yra labiau tipiški, nei dviejų nesusijusių importuotojų duomenys.

(70)

Antra, Komisija nepatikrino dviejų nesusijusių importuotojų pateiktų duomenų rinkinių, nes jie buvo pateikti jau po tikrinamųjų vizitų. Tuo tarpu Sąjungos gamintojų duomenys buvo specialiai patikrinti.

(71)

Komisija taip pat pastebi, kad kadangi Sąjungos pramonės duomenys buvo naudojami normaliajai vertei ir nežalingai kainai apskaičiuoti, tų pačių bendrovių duomenų naudojimas buvo nuoseklesnis.

(72)

Po galutinio faktų atskleidimo „Giant“ prašė 2,3 % koregavimą dėl MTTP ir kūrimo išlaidų pritaikyti daliai jo pardavimo, kai tas išlaidas patyrė jos pirkėjas, t. y. prekių ženklą turintis importuotojas. Šis koregavimas buvo atliktas ir bendrovės dempingo skirtumas sumažėjo 1,2 %. Rezultatas buvo atskleistas, dėl jo pastabų negauta.

(73)

Trys Kinijos eksportuojantys gamintojai pakartojo tvirtinimą, pateiktą prieš pirminį faktų atskleidimą ir nurodytą laikinojo reglamento 118–122 konstatuojamosiose dalyse, kad Komisijos per visą tyrimą naudotas PKN turėtų būti išplėstas, kad apimtų kitus elementus.

(74)

Šie trys Kinijos eksportuojantys gamintojai nepateikė naujos informacijos, kad minėtą tvirtinimą būtų galima nagrinėti iš naujo. Todėl laikinojo reglamento 121 ir 122 konstatuojamųjų dalių išvados patvirtintos.

(75)

Tie trys Kinijos eksportuojantys gamintojai po galutinio faktų atskleidimo pakartojo tą patį tvirtinimą, tačiau nepateikė jokios naujos informacijos. Priešingai nei dėl argumentų, pateiktų jų naujausiose pastabose, Komisija atidžiai išnagrinėjo atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų pateiktus įrodymus ir visą kitą turimą informaciją ir savo išvadas išaiškino laikinojo reglamento 118–122 konstatuojamosiose dalyse.

(76)

Vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas paprašė pateikti įrodymų dėl Sąjungos pramonės pardavimo vidaus rinkoje prekybos lygio, kuris naudotas normaliajai vertei apskaičiuoti, kad galėtų nuspręsti, ar prašymas koreguoti prekybos lygį pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punkto i papunktį buvo pagrįstas. Tą informaciją, kurią visos suinteresuotosios šalys, įskaitant patį Kinijos eksportuojantį gamintoją, laikė konfidencialia, suinteresuotosios šalys nekonfidencialioje byloje pateikė intervalais. iš jos buvo matyti, kad paprastai daugiau nei 85 % Sąjungos gamintojo pardavimo teko mažmenininkams.

(77)

Į nekonfidencialią bylą įtraukus naujų įrodymų Kinijos eksportuojantis gamintojas pateikė prašymą koreguoti prekybos lygį. Kadangi minėtas Kinijos eksportuojantis gamintojas turėjo susijusių bendrovių Sąjungoje, jis taip pat manė, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį atliktas jo eksporto kainos koregavimas pakeitė jo prekybos lygį iš pardavimo mažmenininkams į pardavimą platintojams. Tas pats argumentas pateiktas po galutinio faktų atskleidimo. Komisija pažymėjo, kad koregavimais pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį siekiama pašalinti susijusių importuotojų Sąjungoje poveikį, o ne pakeisti pardavimo prekybos lygį, kuris iš esmės (paprastai daugiau nei 85 %) liko pardavimu mažmenininkams. Peržiūrėjusi pateiktus argumentus Komisija tvirtinimą atmetė.

(78)

Kaip išsamiai aprašyta 3 skirsnyje, Komisija atsižvelgė į suinteresuotųjų šalių pastabas ir perskaičiavo visų Kinijos eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumą.

(79)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą galutiniai dempingo skirtumai yra tokie:

1 lentelė

Galutiniai dempingo skirtumai

(80)

Paskelbusi laikinąjį reglamentą ir gavusi pastabas Komisija toliau nagrinėjo tam tikrų Sąjungos panašaus produkto gamintojų, kurie nurodė importavę nagrinėjamąjį produktą, kaip nurodyta laikinojo reglamento 130–132 konstatuojamosiose dalyse, padėtį.

(81)

Pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punktą Komisija nustatė, kad šešios bendrovės, kurios pradžioje laikytos Sąjungos pramonės dalimi, turėtų būti išbrauktos iš Sąjungos pramonės apibrėžties. Gavusi pastabas Komisija iš naujo įvertino tų šešių bendrovių padėtį ir padarė išvadą, kad jų importo veiklos interesai viršijo jų gamybos veikos interesus. Dėl to ji šias šešias bendroves išbraukė iš Sąjungos pramonės apibrėžties.

(82)

Atsižvelgiant į tai, kad šeši Sąjungos gamintojai buvo išbraukti iš Sąjungos pramonės apibrėžties, likęs 31 gamintojas sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(83)

Atitinkamai buvo peržiūrėti su rinkos dalimi, gamyba, gamybos pajėgumais, pajėgumų naudojimu, pardavimo apimtimi, užimtumu ir našumu susiję žalos rodikliai, kaip aprašyta 106, 113 ir 121 konstatuojamosiose dalyse.

(84)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos suvartojimo negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 133–135 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(85)

Paskelbus laikinąjį reglamentą CCCME pakartojo prašymą atskleisti skundo pateikėjo pateiktus išsamius eksporto statistinius duomenis ir jų šaltinį ir pakartojo tvirtinimą, kad skundo pateikėjo taikytos metodikos siekiant identifikuoti nagrinėjamąjį produktą aprašymas nebuvo pakankamai išsamus. CCCME nepateikė naujų ar papildomų argumentų šiems tvirtinimams, kurie jau išnagrinėti laikinojo reglamento 143–148 konstatuojamosiose dalyse, paremti. Todėl tie tvirtinimai buvo atmesti.

(86)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME suabejojo, kodėl, nepaisant šešių gamintojų išbraukimo iš Sąjungos pramonės apibrėžties, kaip nurodyta 82 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos importui ir importui iš kitų trečiųjų šalių tenkanti rinkos dalis nepasikeitė. Dėl to pažymima, kad rinkos dalis apskaičiuojama kaip viso Sąjungos suvartojimo procentinė dalis. Kaip nurodyta 84 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos suvartojimas po laikinojo reglamento paskelbimo nebuvo peržiūrėtas. Todėl nepasikeitė ir Kinijos importui ir importui iš kitų trečiųjų šalių tenkanti rinkos dalis.

(87)

Vienas nesusijęs importuotojas tvirtino, kad importo iš KLR kainos sumažėjo ne dėl nesąžiningos prekybos praktikos, o dėl to, kad sumažėjo ličio sąnaudos, ir dėl didelės konkurencijos dėl Sąjungos rinkos dalies. Tačiau jis nepaaiškino, kaip dėl šių pasikeitimų turėtų būti pripažintos negaliojančiomis laikinajame reglamente pateiktos išvados, visų pirma išvada dėl dempingo. Todėl šį tvirtinimą teko atmesti ir patvirtinti laikinojo reglamento 151–158 konstatuojamosiose dalyse pateiktus teisinius motyvus.

(88)

CCCME ir kai kurie eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad Komisija neteisingai įvertino Kinijos importo vidutinės kainos raidą pažymėdama, kad ši kaina buvo gerokai mažesnė nei Sąjungos gamintojų ir trečiųjų šalių vidutinė kaina. Tos šalys tvirtino, kad iš Kinijos importo vidutinės kainos nebuvo matyti jokio galimo priverstinio kainų mažinimo, jei nebūtų panašių produktų analizės, t. y. analizės remiantis produkto rūšimi. Jos tvirtino, kad Komisija turėtų pripažinti, kad mažėjanti Kinijos importo vidutinė kaina taip pat gali reikšti tai, kad keičiasi produktų asortimentas.

(89)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 154 konstatuojamojoje dalyje, Komisija sutinka, kad produktų asortimento pasikeitimas gali turėti įtakos importo iš KLR vidutinės kainos raidai. Tačiau nesikeičia faktas, kad importo iš KLR vidutinės kainos buvo nuolat gerokai mažesnės nei importo iš bet kurio kito tiekimo šaltinio vidutinės kainos nepaisant aplinkybių, kai, pačių CCCME tvirtinimu, nagrinėjamojo produkto kokybė pagerėjo ir buvo išsiplėsta į aukštesnės kainos segmentus. Be to, šią kainos mažėjimo tendenciją reikia vertinti atsižvelgiant į panašių produktų analizę, po kurios nustatyta, kad vykdytas didelis priverstinis kainų mažinimas ir dempingas.

(90)

Dėl priverstinio kainų mažinimo skaičiavimo vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas su susijusiais importuotojais Sąjungoje tvirtino, kad Komisija turėjo naudoti nurodytas jo importo CIF vertes, o ne apskaičiuotąją CIF vertę. Jis tvirtino, kad turėtų būti atskleista metodika, kuri buvo taikyta siekiant nustatyti CIF vertę atliekant priverstinio kainų mažinimo skaičiavimą. Jis taip pat tvirtino, kad naudodama tą metodiką Komisija dirbtinai pakėlė jo kainas iki kainų Sąjungos pasienyje lygio, tačiau tai nėra momentas, kai jis konkuruoja su Sąjungos gamintojais. Be to, jis teigė, kad dėl šios metodikos atsirado skirtingi prekybos lygiai, todėl kainų palyginimas buvo nesąžiningas.

(91)

Pirma, Komisija pažymi, kad ji tinkamai atskleidė visoms susijusiomis šalimis ir aptariamam Kinijos eksportuojančiam gamintojui metodiką, kurią naudojo atlikdama priverstinio kainų mažinimo skaičiavimą (Sąjungos pramonės vieneto kaina buvo lyginama su kiekvieno eksportuojančio gamintojo kiekvienos rūšies produkto vieneto kaina, o skirtumas buvo padaugintas iš eksportuojančio gamintojo eksportuoto kiekio). Antra, tas pats tvirtinimas dėl to Kinijos eksportuojančio gamintojo eksporto kainos nustatymo atliekant dempingo skaičiavimą buvo atmestas, kaip nurodyta 75 konstatuojamojoje dalyje. Iš tiesų, dėl tų pačių priežasčių, t. y. dėl to, kad dėl CIF kainos skaičiavimo pardavimo prekybos lygis nesikeičia ir jis lieka daugiausia (paprastai daugiau nei 85 %) pardavimu mažmenininkams, Komisija taip pat turėjo atmesti tvirtinimą dėl priverstinio kainų mažinimo skaičiavimo. Pagaliau Komisija negali naudoti nurodytų CIF kainų priverstiniam kainų mažinimui apskaičiuoti, nes pagrindinis pardavimas vyko tarp susijusių šalių. Be to, aptariamas Kinijos eksportuojantis gamintojas neįrodė, kaip tos kainos galėtų būti patikimos nepaisant šio santykio.

(92)

Po galutinio faktų atskleidimo ta pati suinteresuotoji šalis pakartojo 90 konstatuojamojoje dalyje aprašytą tvirtinimą.

(93)

Komisija primena, kad pagrindiniame reglamente nenustatyta konkreti metodika priverstinio kainų mažinimo skirtumui nustatyti. Taigi Komisija turi didelę veikimo laisvę vertindama šį veiksnį. Šią veikimo laisvę riboja būtinybė išvadas pagrįsti tiesioginiais įrodymais ir atlikti objektyvų vertinimą, kaip reikalaujama pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje. Reikėtų priminti, kad pagrindinio reglamento 3 straipsnio 3 dalyje konkrečiai nustatyta, kad tai, ar yra didelis priverstinis kainų mažinimas, reikia nustatyti importo dempingo kaina lygiu, o ne vėlesnių perpardavimo Sąjungos rinkoje kainų lygiu.

(94)

Tuo remiantis, kalbant apie elementus, į kuriuos atsižvelgiama apskaičiuojant priverstinį kainų mažinimą (visų pirma, eksporto kainą), Komisija turi nustatyti pirmąjį momentą, kada prasideda (arba gali prasidėti) konkurencija su Sąjungos gamintojais Sąjungos rinkoje. Šis momentas faktiškai yra pirmojo nesusijusio importuotojo pirkimo kaina, nes ta bendrovė iš principo gali rinktis: pirkti iš Sąjungos pramonės arba iš užsienio tiekėjų. Šis vertinimas turėtų būti grindžiamas eksporto kaina Sąjungos pasienyje, kuri laikoma palyginama su Sąjungos pramonės kaina EXW sąlygomis. Pardavimo eksportui per susijusius importuotojus atveju palyginimo momentas turėtų būti iškart po to, kai prekės kerta Sąjungos sieną, o ne vėliau platinimo grandinėje, t. y. kai parduodama galutiniam prekės naudotojui. Taigi pagal analogiją metodui, kurio buvo laikomasi skaičiuojant dempingo skirtumą, eksporto kaina nustatoma remiantis perpardavimo pirmam nepriklausomam pirkėjui kaina, tinkamai pakoreguota vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi. Kadangi minėtas straipsnis yra vienintelis pagrindinio reglamento straipsnis, pagal kurį rekomenduojama, kaip nustatyti eksporto kainą, jo taikymas pagal analogiją yra pateisinamas.

(95)

Šis metodas taip pat užtikrina nuoseklumą tais atvejais, kai eksportuojantis gamintojas parduoda prekes tiesiogiai nesusijusiam pirkėjui (importuotojui arba galutiniam naudotojui), nes pagal šį scenarijų perpardavimo kainos iš esmės nebūtų naudojamos. Jeigu būtų taikomas kitoks metodas, eksportuojantys gamintojai patirtų diskriminaciją vien dėl jų naudojamo pardavimo kanalo. Komisija mano, kad atitinkamos importo kainos nustatymui, siekiant apskaičiuoti priverstinį kainų mažinimą, neturėtų turėti įtakos tai, ar eksportuojama susijusiems, ar nesusijusiems veiklos vykdytojams Sąjungoje. Pagal Komisijos taikomą metodiką užtikrinama, kad abiem atvejais būtų skaičiuojama vienodai.

(96)

Taigi, kad būtų galima atlikti teisingą palyginimą, iš susijusio importuotojo perpardavimo nesusijusiems pirkėjams kainos reikia pagrįstai išskaičiuoti PBA išlaidas ir pelną, kad būtų gauta patikima CIF kaina. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(97)

CCCME ir keturi Kinijos eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad atmetus jų prašymą atlikti prekybos lygio koregavimą pagal laikinojo reglamento 157 konstatuojamąją dalį, nebuvo atsižvelgta į kainų skirtumą, atsirandantį pirminės įrangos gamintojų (OEM) pirkėjų lygmeniu. Šios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad norint atlikti sąžiningą kainų palyginimą, reikėjo atlikti koregavimą ir jas padidinti, kad būtų matyti OEM pirkėjų antkainis ir prekių ženklų savininkų išlaidos po importo. Tas pats argumentas vėl pateiktas po faktų atskleidimo.

(98)

Komisija svarstė, kaip jau paaiškinta laikinojo reglamento 157 konstatuojamojoje dalyje, prašymą atlikti prekybos lygio koregavimą ir padarė išvadą, kad Sąjungoje nėra pastovaus ir didelio kainų skirtumo tarp pardavimo OEM pirkėjams ir prekių ženklų savininko pardavimo. Kinijos importo kainą pakoregavus ir padidinus prekių ženklų importuotojų antkainiu, taip tariamai atspindint prekybos lygio skirtumą, būtų sumenkintos tyrimo išvados, kad Sąjungoje nėra pastovaus ir didelio kainų skirtumo tarp pardavimo OEM pirkėjams ir prekių ženklų savininko pardavimo. Todėl tvirtinimas atmestas.

(99)

Po pirminio faktų atskleidimo „Giant“ pateikė tvirtinimą dėl konvencinio muito skaičiavimo, jei importą vykdo susijusios bendrovės, veikiančios kaip importuotojas. Ji tvirtino, kad konvencinio muito suma turėtų būti grindžiama faktine CIF verte, o ne apskaičiuotąja CIF verte. Šis tvirtinimas buvo priimtas. Kaip nurodyta 2 lentelėje, peržiūrėti priverstinio kainų mažinimo skirtumai siekė 16,2–43,2 %.

2 lentelė

Priverstinio kainų mažinimo skirtumai

(100)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl importo iš KLR negauta, peržiūrėjusi priverstinio kainų mažinimo skaičiavimus, kaip nurodyta 99 konstatuojamojoje dalyje, Komisija patvirtino visas kitas laikinojo reglamento 136–157 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(101)

Paskelbus laikinąjį reglamentą vienas importuotojas tvirtino, kad Komisija turėtų paaiškinti, kaip ji gavo ir įvertino veiklos rodiklius, nes laikinajame reglamente pateikti veiklos rodikliai neatitinka atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktų duomenų. Tiksliau jis pabrėžė, kad nė vienas atrinktas Sąjungos gamintojas nenurodė, kad būtų sumažėjusi gamyba ir pardavimas.

(102)

Komisija nurodo laikinojo reglamento 162 konstatuojamąją dalį, kurioje paaiškinta, kad makroekonominiai rodikliai buvo pagrįsti ne tik iš atrinktų Sąjungos gamintojų surinkta informacija, bet ir Europos dviračių pramonės konfederacijos (CONEBI) pateiktais rinkos duomenimis ir importo statistiniais duomenimis.

(103)

Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 163 konstatuojamojoje dalyje, suvartojimui nustatyti Komisija naudojo CONEBI pateiktus ir Komisijos patikrintus duomenis. Sąjungos pramonės pardavimo apimtis nustatyta iš bendro suvartojimo atėmus importą. Gamyba apskaičiuota remiantis susijusiais pardavimo ir gamybos santykiais, kurie buvo patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų patalpose.

(104)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 164 konstatuojamojoje dalyje, Komisija laikėsi skunde aprašytos metodikos, dėl kurios per šį tyrimą pastabų negauta.

(105)

Kadangi kitų pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 159–166 konstatuojamąsias dalis.

(106)

Iš Sąjungos pramonės apibrėžties išbraukus tam tikras bendroves, kaip paaiškinta 80–83 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo duomenys peržiūrėti ir pateikti 3 lentelėje.

3 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(107)

Sąjungos pramonės gamybos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 28 %, nepaisant 3 % sumažėjimo nuo 2016 m. iki tiriamojo laikotarpio. Gamybos pajėgumai nuo 2014 m. iki tiriamojo laikotarpio padidėjo 34 %. Gamybos pajėgumai 2014–2016 m. padidėjo 50 %, o nuo 2016 m. iki tiriamojo laikotarpio sumažėjo 9 %. Pajėgumų naudojimas sumažėjo nuo 75 % 2014 m. iki 72 % tiriamuoju laikotarpiu – 2014–2016 m. sumažėjo nuo 75 % iki 66 %, o nuo 2016 m. iki tiriamojo laikotarpio padidėjo nuo 66 % iki 72 %. Taigi laikinajame reglamente aprašytos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo tendencijos patikrinus bendroves, kurios sudarė Sąjungos pramonę, nepasikeitė.

(108)

CCCME ir keturi eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad gamybos augimas nerodo žalos. Jie taip pat tvirtino, kad Sąjungos gamintojai 2014–2016 m. padidino pajėgumus. Šios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad tai buvo įmanoma tik dėl to, kad Sąjungos pramonė iki 2016 m. veikė be konkurencijos, kaip buvo pripažinta jos skunde. Jos nurodė, kad 2014–2016 m. Sąjungos pramonė sukūrė didelius perteklinius pajėgumus, kol suprato, kad šie pertekliniai pajėgumai turėjo įtakos jų pelningumui, tada sumažino pajėgumus, kad padidintų pelningumą, kai pardavimai buvo dideli. Tačiau jos pažymėjo, kad pajėgumų naudojimas išliko didelis ir kad 2015–2016 m. pastebėtas sumažėjimas atitiko didelį pajėgumų didėjimą.

(109)

Komisija pažymėjo, kad skundo pateikėjas niekada netvirtino, kad Sąjungos pramonė 2014–2016 m. nepatyrė konkurencijos. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 169 konstatuojamojoje dalyje, gamyba didėjo, nes didėjo suvartojimas. Tačiau po 2015 m. gamybos ir suvartojimo tendencijos ėmė vis aiškiau ir labiau skirtis, dėl to pradėtas daryti spaudimas pardavimui ir nuolat mažėjo rinkos dalis. Panašiai pajėgumai iki 2016 m. didėjo tokiu pačiu tempu kaip suvartojimas, todėl pajėgumų naudojimo mažėjimas buvo susijęs su tuo pačiu modeliu. Be to, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 172 konstatuojamojoje dalyje, pajėgumų ir pajėgumų naudojimo rodikliai yra ne tokie svarbūs nagrinėjant pelningumą.

(110)

Po faktų atskleidimo CEIEB tvirtino, kad nėra sąsajos tarp pajėgumų ir pajėgumų naudojimo mažėjimo ir importo dempingo kaina iš KLR, kadangi buvo sunku nustatyti, kuri pajėgumų dalis buvo naudojama įprastiems, o kuri – elektriniams dviračiams gaminti, ir kadangi CONEBI paskelbtais duomenimis įprastų dviračių gamyba 2016 m. sumažėjo 3,7 %.

(111)

Komisija priminė, kad su tiriamuoju produktu, išskyrus įprastus dviračius, susiję pajėgumai ir pajėgumų naudojimas buvo patikrinti. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(112)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo negauta, atsižvelgdama į 106 konstatuojamojoje dalyje atliktą pataisymą Komisija patvirtino laikinojo reglamento 167–172 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(113)

Iš Sąjungos pramonės apibrėžties išbraukus tam tikras bendroves, kaip paaiškinta 80–83 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos pardavimo apimties ir rinkos dalies duomenys buvo peržiūrėti.

4 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(114)

Sąjungos pramonės pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 20 %. Sąjungos pramonės pardavimo apimtis 2014–2016 m. padidėjo 25 %, o nuo 2016 m. iki tiriamojo laikotarpio sumažėjo 4 %. Sąjungos pramonės rinkos dalis gerokai sumažėjo – nuo 75 % 2014 m. iki 51 % tiriamuoju laikotarpiu. Laikinajame reglamente aprašytos pardavimo apimties ir rinkos dalies tendencijos patikrinus bendroves, kurios sudarė Sąjungos pramonę, nepasikeitė.

(115)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME tvirtino, kad bendrą pardavimo padidėjimą 20 % nagrinėjamuoju laikotarpiu reikia laikyti žymiu padidėjimu, kuris negali rodyti materialinės žalos.

(116)

Tačiau 20 % padidėjusį Sąjungos pramonės pardavimą reikia vertinti atsižvelgiant į 74 % tuo pačiu laikotarpiu padidėjusį Sąjungos suvartojimą, kaip nurodyta laikinojo reglamento 2 lentelėje. Komisija nenustatė požymių, kad pardavimo padidėjimas, kuris buvo gerokai mažesnis nei suvartojimo padidėjimas, galėtų būti laikomas žymiu padidėjimu ir iš tiesų nerodytų materialinės žalos.

(117)

CCCME taip pat tvirtino, kad pagal skunde pateiktą informaciją skundui pritariančių Sąjungos gamintojų rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo tik 2 procentiniais punktais. Šis nedidelis sumažėjimas tariamai patvirtina, kad skundo pateikėjams dėl nagrinėjamojo produkto importo materialinė žala nepadaryta.

(118)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalį žalos sąvoka apibrėžiama kaip „materialinė žala Sąjungos pramonei“. Todėl Komisija turi įvertinti žalą visai Sąjungos pramonei, o ne tik skundo pateikėjams. Komisija nustatė, kad Sąjungos pramonė prarado net 24 procentinius punktus rinkos dalies. Tai, kad kai kurie Sąjungos gamintojai prarado mažiau (ar daugiau) rinkos dalies nei kiti, šios išvados nepaneigia.

(119)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl pardavimo apimties ir rinkos dalies negauta, atsižvelgdama į 113 konstatuojamojoje dalyje atliktą pataisymą Komisija patvirtina visas kitas laikinojo reglamento 173–176 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(120)

Kadangi jokių pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 177 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas.

(121)

Iš Sąjungos pramonės apibrėžties išbraukus tam tikras bendroves, kaip paaiškinta 80–83 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos pramonės užimtumo ir našumo duomenys buvo peržiūrėti.

5 lentelė

Užimtumas ir našumas

(122)

Sąjungos pramonės užimtumo lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 40 %. Labiausiai jis padidėjo 2014–2016 m. Nuo 2016 m. iki tiriamojo laikotarpio užimtumas padidėjo 1 procentiniu punktu. Našumas sumažėjo 9 %, kadangi užimtumas didėjo sparčiau nei gamyba. Laikinajame reglamente aprašytos užimtumo ir našumo tendencijos po peržiūrėjimo nepasikeitė.

(123)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl užimtumo ir našumo negauta, atsižvelgdama į 121 konstatuojamojoje dalyje atliktą pataisymą Komisija patvirtino visas kitas laikinojo reglamento 178–180 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(124)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl dempingo skirtumo dydžio ir atsigavimo nuo buvusio dempingo negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 181 ir 182 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(125)

Nustačius laikinąsias priemones CEIEB, CCCME ir keturi kiti eksportuojantys gamintojai teigė, kad Sąjungos pramonės vidutinių kainų padidėjimas 15 % prieštarauja Komisijos išvadoms, kad dėl importo iš Kinijos smukdomų kainų Sąjungos pramonė negalėjo padidinti savo kainų.

(126)

Pirma, Komisija pastebi, kad ataskaitiniai metai šiam padidėjimui apskaičiuoti buvo 2014 m., kai Sąjungos pramonės pelningumas buvo labai mažas ir kai pelno dydis per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo mažiausias. Antra, tokiomis aplinkybėmis vidutinių kainų padidėjimas atspindėjo vidutinių gamybos sąnaudų raidą ir ne daugiau. Trečia, kaip nurodyta laikinojo reglamento 185 konstatuojamojoje dalyje, ši raida nebūtinai reiškia, kad panašaus produkto sąnaudos ir kaina padidėjo tiek pat kiek vidutinės sąnaudos ir kaina, nes produktų asortimentas keičiasi kiekvieną sezoną. Todėl, atsižvelgdama į šiuos elementus ir išvadas dėl priverstinio kainų mažinimo, Komisija nesutinka su tvirtinimu, kad dėl Sąjungos pramonės parduotų produktų vidutinės kainos padidėjimo išvada dėl kainų smukdymo tampa nebegaliojančia.

(127)

Nustačius laikinąsias priemones pastabų dėl atrinktų Sąjungos gamintojų darbo sąnaudų nepateikta. Todėl Komisija patvirtino laikinojo reglamento 186 ir 187 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(128)

Nustačius laikinąsias priemones CEIEB tvirtino, kad Komisija negalėjo tuo pačiu metu apibrėžti pardavimo sezono pabaigos liepos mėn. viduryje, kai vertino registracijos sąlygas, ir rugsėjo pabaigoje, kai vertino atsargų reikšmę analizuodama žalą. Be to, ši suinteresuotoji šalis tvirtino, kad atsargos nuo 2016 m. iki tiriamojo laikotarpio padidėjo nežymiai.

(129)

Komisija manė, kad pardavimo sezonas tęsiasi nuo kovo iki rugsėjo mėn. Registracijos reglamente Komisija laikėsi nuomonės, kad yra pagrįsta manyti, kad dėl tolesnio žymaus importo augimo veikiausiai būtų sumenkintas taisomasis muito poveikis, jei laikinųjų priemonių nustatymo terminas būtų liepos 20 d. Iš tikrųjų, šiomis aplinkybėmis tai reiškė, kad dėl atsargų lygio padidėjimo importuotojai būtų galėję nagrinėjamąjį produktą tiekti iki pardavimo sezono pabaigos. Laikinajame reglamente, remdamasi tais pačiais sezoniniais modeliais, Komisija pastebėjo, kad tai, jog atsargos tiriamojo laikotarpio rugsėjo mėn. buvo didesnės nei ankstesnių metų gruodžio mėn., rodo, kad atsargos nuolat kaupėsi dideliais kiekiais, nes įprastai atsargų lygis pardavimo sezono pabaigoje turėtų būti žemas. Komisija įvertino, kad šios dvi analizės tarpusavyje neprieštaravo viena kitai ir patvirtino laikinojo reglamento 188–191 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus nustatytus faktus.

(130)

Nustačius laikinąsias priemones CEIEB tvirtino, kad Sąjungos pramonės pelno dydis nuo 2016 m. iki TL, kai sparčiai augo importas iš Kinijos, sumažėjo tik 0,4 %, o tai rodo, kad žalos nebuvo. Kartu CCCME ir keturi eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad Sąjungos pramonės pelno dydis per TL ir jo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu nerodo, kad būtų daryta materialinė žala.

(131)

Nors per tyrimą buvo nustatyta, kad buvo vykdomas importas dideliais kiekiais dempingo kainomis, dėl kurių buvo priverstinai mažinamos kainos, tačiau taip pat nustatyta, kad elektrinių dviračių rinkoje yra didelė paklausa, dėl kurios iš dalies sumažėjo neigiamas poveikis Sąjungos pramonės pelno dydžiui. Šis pastebėjimas apima laikotarpį nuo 2016 m. iki TL, kurį nurodė CEIEB, kai staigus importo iš KLR padidėjimas sutapo su palyginti nedideliu Sąjungos pramonės pardavimo sumažėjimu dėl pastoviai didelio suvartojimo. Vis dėlto Komisija pastebėjo, kad Sąjungos pramonės pelno dydis mažėjo visais metais, išskyrus vienus, ir apskritai buvo smukdomas. Be to, išvada dėl materialinės žalos nėra pagrįsta vienu rodikliu. Kad būtų galima padaryti išvadą dėl materialinės žalos, kartu su pelno dydžio raida buvo analizuojami kiti rodikliai, kurių kai kurie yra finansinio pobūdžio, pvz., pinigų srautas. Todėl šis atvirtinimas turėjo būti atmestas.

(132)

CCCME toliau teigė, kad labiausiai tikėtinas pelno dydžio sumažėjimo nuo 2015 m. iki tiriamojo laikotarpio paaiškinimas buvo ne importo iš Kinijos daromas spaudimas, o Sąjungos pramonės investicijos siekiant padidinti savo gamybos pajėgumus. CCCME tvirtino, kad šio argumento Komisija nesvarstė.

(133)

Ši pastaba buvo išnagrinėta laikinojo reglamento 5.2.3 skirsnyje, 221 konstatuojamojoje dalyje, kurioje Komisija paaiškino, kad kapitalo išlaidos neturėjo materialinio poveikio Sąjungos pramonės pelningumui. Neturint papildomos informacijos tvirtinimas buvo atmestas.

(134)

Po galutinio faktų atskleidimo CEIEB įvertino, kad 4,3 % tikslinis pelnas nebuvo daug didesnis už 3,4 % pelną tiriamuoju laikotarpiu, ir nurodė, kad Sąjungos pramonės pelningumas tiriamuoju laikotarpiu nebuvo žalos įrodymas.

(135)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 198 konstatuojamojoje dalyje, elektrinių dviračių pramonė struktūriniu požiūriu yra daug grynųjų pinigų reikalaujanti veikla. Todėl svarbu įvertinti, ar pasiektas pelningumas leidžia sugeneruoti pakankamą pinigų srautą Sąjungos pramonės veiklai palaikyti. Kaip parodyta laikinojo reglamento 11 lentelėje Sąjungos pramonės pinigų srautas tiriamuoju laikotarpiu buvo nedidelis ir sudarė vos 0,6 % pardavimo apyvartos. Todėl vertinant visos Sąjungos pramonės finansinius veiklos rezultatus, o ne tik vien pelningumą, išvada dėl prastų Sąjungos pramonės finansinių veiklos rezultatų nesikeičia.

(136)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME pažymėjo, kad dėl didelių investicijų ir užimtumo Sąjungos gamintojų pastoviosios išlaidos galėjo gerokai padidėti ir daryti didelį poveikį pelningumui, ypač jei pajėgumų naudojimas buvo nedidelis.

(137)

Dėl investicijų, kai nurodyta laikinojo reglamento 197 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijos sudarė ne daugiau kaip 2 % pardavimo. Todėl Komisija manė, kad Sąjungos pramonė nevykdė didelių investicijų, kurios nagrinėjamuoju laikotarpiu galėjo daryti didelį poveikį pelningumui.

(138)

Dėl užimtumo CCCME tvirtino, kad didžiulis pajėgumų padidėjimas aiškiai rodė, kad labai auga užimtumas. Tačiau taip pat akivaizdu, kad užimtumas didėjo dėl didelio gamybos augimo.

(139)

Komisija nustatė, kad visų pirma 2014–2016 m. užimtumas atspindėjo gamybą daug aiškiau nei gamybos pajėgumai. Tiriamuoju laikotarpiu, kai nepaisant augančio Sąjungos suvartojimo Sąjungos pardavimo ir gamybos raida buvo neigiama, Sąjungos pramonė nesugebėjo sumažinti užimtumo, dėl ko sumažėjo našumas vienam darbuotojui. Toks mažėjantis našumas ir atitinkamas neigiamas poveikis Sąjungos pramonės pelningumui yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamuoju laikotarpiu didėjusiu dempingo kainomis importuojamų Kinijos elektrinių dviračių kiekiu.

(140)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl pelningumo, pinigų srauto, investicijų, investicijų grąžos ir pajėgumo padidinti kapitalą negauta, laikinojo reglamento 192–199 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtintos.

(141)

Nustačius laikinąsias priemones CCCME ir keturi Kinijos eksportuojantys gamintojai pateikė pastabų, kad analizuojant žalą neatsižvelgta į konkurencijos veiksnius. Jie tvirtino, kad skunde pritariama, kad importas iš KLR rinkoje problemų nekėlė iki 2016 m., kol į Sąjungos rinką buvo importuojami žemesnės ir vidutinės klasės segmentų produktai, ir kad atliekant žalos analizę dėmesį reikėjo skirti būtent šiems konkretiems segmentams. Vienas importuotojas tvirtino, kad žala, jei būtų įrodyta, būtų iš esmės daryta žemesnės klasės elektrinių dviračių segmente arba nukreipta į jį, ir, remiantis jo patirtimi, nebuvo daroma aukštesnės klasės rinkos segmente.

(142)

Nepaisant to, kad CCCME tvirtinimai buvo pateikti netiksliai išsinagrinėjus skundą, Komisija primena, kad jos išvados buvo grindžiamos ne skundu, o jos atliktu tyrimu ir padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos ir priežastinio ryšio. Kaip nustatyta laikinojo reglamento 249 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė veikia visuose rinkos segmentuose. Todėl toks nagrinėjamojo produkto skirstymas buvo nepagrįstas ir tvirtinimą teko atmesti.

(143)

Po galutinio faktų atskleidimo CCCME tvirtino, kad Komisija laikinajame reglamente neaprašė, kaip ji apibūdino pradinio lygio produktus, minėtus laikinojo reglamento 249 konstatuojamojoje dalyje. Taip pat tvirtinta, kad visą importo iš KLR (ir trečiųjų šalių) augimą pastaraisiais metais reikia vertinti atsižvelgiant į konkrečius rinkos segmentus, kuriuose tie importuoti elektriniai dviračiai buvo parduodami.

(144)

Šiuo atžvilgiu pasakytina, kad pradinio lygio produktai yra tie elektriniai dviračiai, kurie pasižymi pagrindinėmis PKN struktūros savybėmis. Pradinių produktų apibrėžtis skiriasi nuo tariamo rinkos skirstymo į segmentus. Kaip nurodyta 42 konstatuojamojoje dalyje, nors kelios suinteresuotosios šalys pateikė panašių tvirtinimų dėl segmentacijos, nė viena jų nepateikė įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti rinkos segmentaciją arba leisti ją atlikti. Tiksliau jokia suinteresuotoji šalis nepateikė fizinių ar kitų objektyvių kriterijų, kuriais būtų paremta analizė remiantis rinkos segmentacija, kaip aprašyta 45 ir 46 konstatuojamosiose dalyse.

(145)

CCCME taip pat tvirtino, kad kadangi Sąjungos pramonės rinkos dalį daugiausia prarado kiti Sąjungos gamintojai nei skundo pateikėjai, kaip paaiškinta 117 konstatuojamojoje dalyje, importas iš KLR ir skundo pateikėjų gamyba tariamai buvo koncentruoti visiškai skirtinguose rinkos segmentuose. Tačiau, kaip jau minėta 118 konstatuojamojoje dalyje, atliekant žalos analizę tiriama visa Sąjungos pramonė, o ne tik skundo pateikėjai. Neginčytina, kad Sąjungos pramonė prarado net 24 procentinius punktus rinkos dalies, daugiausia dėl importo iš Kinijos, kuriam tenkanti rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 17 procentinių punktų.

(146)

CEIEB nesutiko su Komisijos išvada dėl žalos. Tvirtinta, kad Sąjungos pramonė veikė labai pelningai, išskyrus sumažėjusią rinkos dalį. CEIEB taip pat tvirtino, kad pajėgumų, naudojimo, pardavimo apimties ir užimtumo rodiklių raida per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo teigiama ir kad Komisijos neigiamos išvados buvo pagrįstos nenuosekliais ir trumpesniais analizės laikotarpiais. Tiksliau CEIEB tvirtino, kad atliekant analizę pardavimas tirtas nuo 2016 m. iki TL, o pajėgumų naudojimas – 2014–2016 m.

(147)

CCCME ir keturi eksportuojantys gamintojai nurodė, kad laikinojo reglamento 205 konstatuojamojoje dalyje pateiktas teiginys, kad visi joje nurodyti rodikliai „buvo neigiami“, buvo neteisingas ir klaidinantis. Tos suinteresuotosios šalys tvirtino, kad augimo rodiklis kalbant tiek apie gamybą, tiek apie pardavimą, ir pardavimo rodiklis kalbant tiek apie vertę, tiek apie apimtį, visu nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo akivaizdžiai teigiami. Be to, tvirtinta, kad Sąjungos pramonės pajėgumai gerokai padidėjo ir kad pelningumas ir kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat padidėjo. CCCME papildė, kad priešingai, nei nurodyta laikinojo reglamento 204 ir 205 konstatuojamosiose dalyse, veiklos rodikliai ir visų pirma pelningumas nagrinėjamuoju laikotarpiu nebuvo smukdomi. Pagaliau CCCME tvirtino, kad kadangi pats skundo pateikėjas pripažino, kad importas iš KLR nepradėjo augti ir kelti konkurencijos iki 2016 m., nedidelis pelno dydis 2014 m. galėjo būti tik pačių Sąjungos gamintojų komercinė nesėkmė.

(148)

Komisija primena, kad šios žalos analizė tikslas – įvertinti Sąjungos pramonei padarytos žalos lygį. Ją atliekant įvertinama kiekvieno veiklos rodiklio svarba, jų santykis ir raida nagrinėjamuoju laikotarpiu. Paprasčiausias kiekvieno rodiklio galutinės vertės palyginimas atskirai negali parodyti Sąjungos pramonės ekonominių tendencijų. Šiuo atžvilgiu išvada dėl augimo rodiklio paaiškinta laikinojo reglamento 177 ir 200 konstatuojamosiose dalyse, ji padaryta remiantis žymiu ir didėjančiu suvartojimo raidos ir Sąjungos pramonės pardavimo raidos skirtumu, dėl kurio buvo prarasta labai didelė rinkos dalis. Kaip paaiškinta 201–203 konstatuojamosiose dalyse, šio skirtumo poveikis ilgainiui turėjo įtakos gamybai, atsargoms, pajėgumams, pajėgumų naudojimui ir užimtumo lygiui. Be to, kaip paaiškinta 204 konstatuojamojoje dalyje, pelno dydis buvo žemas ir visais metais, išskyrus vienus, mažėjo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad elektrinių dviračių verslas yra daug grynųjų pinigų reikalaujantis verslas ir priklauso nuo bankų teikiamo finansavimo, analizuojant finansinę padėtį būtina atsižvelgti į pelno pavertimą veiklos pinigų srautu, kuris buvo nepakankamas ir gerokai mažesnis už pelno dydį. Todėl Komisija patvirtino, kad iš pirmiau šioje konstatuojamojoje dalyje minėtų tendencijų matyti, kad padėtis yra smukdoma ir neigiama, ir patvirtino savo išvadą, kad Sąjungos pramonei daryta materialinė žala.

(149)

Galiausiai Komisija nesutiko su CCCME tvirtinimu, kad mažas Sąjungos pramonės pelno dydis 2014 m. galėjo būti tik dėl komercinės nesėkmės, nes skundo pateikėjas pripažino, kad importas iš KLR iki 2016 m. neaugo ir nekėlė konkurencijos. Komisija įvertino, kad tas tvirtinimas buvo pagrįstas netiksliu skundo išaiškinimu ir, bet kuriuo atveju, neatitiko tyrimo nustatytų faktų, iš kurių buvo matyti, kad importui iš KLR 2014 m. teko net 18 % rinkos dalis, kuri iki 2016 m. padidėjo dvigubai. Todėl CCCME tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(150)

CEIEB ir du importuotojai tvirtino, kad išvada dėl materialinės žalos iš esmės buvo pagrįsta Komisijos vertinimu, kad Sąjungos pramonė prarado rinkos dalį dėl importo, neatsižvelgiant į tai, kad rinkos dalies praradimas buvo susijęs su struktūriniais trūkumais, pvz., nesugebėjimu laiku pasinaudoti potencialiomis galimybėmis, anksčiau investuoti į gamybos pajėgumus, nepatraukliais produktais ir netinkamais pardavimo kanalais.

(151)

Pirma, Komisija pastebėjo, kad tie pareiškimai prieštarauja CCCME ir Kinijos eksportuojančių gamintojų tvirtinimams, kad Sąjungos elektrinių dviračių rinkoje dominavo Sąjungos pramonė, kad iš Kinijos importuojamų elektrinių dviračių kokybė ir konkurencingumas stiprėjo tik palaipsniui ir kad veikiausiai žalos priežastimi buvo per didelės investicijos į Sąjungos pramonės gamybos pajėgumus.

(152)

Komisija taip pat pažymėjo, kad CEIEB tvirtino, kad Sąjungos pramonei labai gerai sekėsi nagrinėjamuoju laikotarpiu, kaip nurodyta 146 konstatuojamojoje dalyje, ir kad jos verslo modeliui ir valdymui 151 konstatuojamojoje dalyje nurodyti struktūriniai trūkumai įtakos turėjo tokiu mastu, kad tai paaiškina, kodėl Sąjungos pramonės pardavimas nagrinėjamuoju laikotarpiu paaugo tik 20 %, kai importas iš KLR padidėjo 250 %.

(153)

Tokiomis aplinkybėmis Komisija įvertino, kad norint, kad toks tvirtinimas būtų svarstomas, reikėjo jį tiksliai išdėstyti ir kiekybiškai įvertinti. Bet kuriuo atveju Komisija priminė, kad, nors rinkos dalies praradimas buvo svarbus žalos analizės elementas, jis nebuvo vienintelis. Dėl to Komisija nurodo kitų žalos rodiklių analizę ir savo išvadą dėl priverstinio kainų mažinimo, kurie buvo bendros žalos analizės dalis. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(154)

Po galutinio faktų atskleidimo CEIEB nurodė, kad Komisija bendrojo galutinio faktų atskleidimo dokumento 115 konstatuojamojoje dalyje tvirtino, kad vien priverstinio kainų mažinimo fakto pakako, kad būtų patenkinta materialinės žalos sąlyga, ir pareiškė su tuo nesutinkanti. Tačiau Komisija tokio tvirtinimo 115 konstatuojamojoje dalyje nerado, joje kalbama apie „kitų žalos rodiklių analizę ir jos išvadą dėl priverstinio kainų mažinimo, kurie buvo bendros žalos analizės dalis“. Todėl šis argumentas atmestas.

(155)

Nustačius laikinąsias priemones CCCME ir keturi eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad atrinktų Sąjungos gamintojų nekonfidencialių indeksuotų rodiklių raida gerokai sumenkina Komisijos išvadą, kad Sąjungos pramonei daryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(156)

Pagal įprastą Komisijos praktiką ir kaip nustatyta laikinojo reglamento 166 konstatuojamojoje dalyje, Komisija mikroekonominius žalos rodiklius vertino naudodamasi patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų duomenimis. Šie rodikliai padėjo padaryti išvadą dėl materialinės žalos, tačiau negalima manyti, kad išsami išvada dėl materialinės žalos buvo padaryta vien dėl jų (ar kad jie pakeitė bendrą žalos nustatymą, kurį atliko Komisija). Makroekonominiai žalos rodikliai nustatyti visai Sąjungos pramonei. Todėl šis argumentas atmestas.

(157)

Kadangi jokių kitų pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 200–206 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas dėl žalos.

(158)

Kadangi pastabų negauta, atsižvelgdama į 113 ir 114 konstatuojamosiose dalyse peržiūrėtą Sąjungos pramonės rinkos dalį ir 99 konstatuojamojoje dalyje peržiūrėtus priverstinio kainų mažinimo skirtumus, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 209 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas.

(159)

Vienas nesusijęs importuotojas tvirtino, kad nors bendra importo iš KLR apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo gerokai didesnė už importo iš kitų šalių apimtį, reikėtų taip pat atsižvelgti į santykinį importo iš kiekvienos šalies padidėjimą. Tiksliau ta suinteresuotoji šalis nurodė, kad importas iš Šveicarijos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 3 000 %. Importuotojas tvirtino, kad importas iš kitų šalių nei KLR turėjo įtakos rinkai ir tos įtakos negalima laikyti nežymia, kaip nurodyta laikinojo reglamento 215 konstatuojamojoje dalyje.

(160)

Komisija pastebėjo, kad importui iš Šveicarijos tiriamuoju laikotarpiu teko 1 % rinkos dalis. Be to, importuotojas nepaaiškino, kaip dėl jo pastebėjimų Komisijos išvada, kad dėl importo iš visų kitų šalių, išskyrus KLR, nesusilpnėjo importo dempingo kaina iš KLR ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 210–214 konstatuojamosiose dalyse, galėtų tapti negaliojančia. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(161)

Nustačius laikinąsias priemones CCCME ir keturi eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad daug Vidurio Europos Sąjungos gamintojų importavo dalis iš KLR, vykdė surinkimo operacijas ir pardavė elektrinius dviračius Sąjungoje. Jie pridūrė, kad tų bendrovių pagamintų elektrinių dviračių kainos buvo gana žemos, o tai gali būti kita Sąjungos gamintojams, kurie gamino aukštesnės klasės elektrinius dviračius, padarytos žalos priežastis.

(162)

Komisija primena, kad geografinė šio tyrimo apimtis yra Sąjungos rinka, o ne jos dalys. Per tyrimą nustatyta, kad Sąjungos elektrinių dviračių gamintojai aktyviai veikė visuose segmentuose ir kad kai kurie atrinkti gamintojai turėjo gamybos padalinių Vidurio Europos valstybėse narėse. Bet kuriuo atveju tvirtinimas buvo nepagrįstas ir atmestas.

(163)

Be to, CCCME ir keturi eksportuojantys gamintojai nurodė, kad prastus Sąjungos pramonės veiklos rezultatus galėjo lemti Sąjungos gamintojų vadybos klaidos.

(164)

Komisija nurodo savo atsakymą 151 konstatuojamojoje dalyje. Su tvirtinimu nepateikta jokių naujų elementų, jis nebuvo pagrįstas ir dėl to atmestas.

(165)

CCCME ir keturi eksportuojantys gamintojai tvirtino, kad subsidijos Sąjungos rinkoje galėjo būti naudingos siekiant parduoti pigesnius kiniškus elektrinius dviračius, ir ragino Komisiją toliau tirti subsidijų poveikį elektrinių dviračių pirkimo Sąjungos rinkoje modeliui.

(166)

Subsidijų poveikis skatinant naudoti elektrinius dviračius yra nesusijęs su išvada dėl priverstinio kainų mažinimo ir žalos dėl importo iš Kinijos. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė veikia visuose rinkos segmentuose. Todėl net jei tariamos subsidijos buvo susijusios su šiuo vertinimu, dviračių importo iš Kinijos augimo pigesnių Sąjungoje gaminamų dviračių sąskaita negalima paaiškinti kita priežastimi, tik tuo, kad kiniški dviračiai buvo importuojami dempingo kaina. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(167)

Kadangi jokių kitų pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 210–222 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(168)

Todėl Komisija patvirtino laikinojo reglamento 223–226 konstatuojamosiose dalyse pateiktas išvadas dėl priežastinio ryšio.

(169)

Laikinojo reglamento 228 konstatuojamojoje dalyje Komisija klaidingai nurodė gavusi CONEBI raštą dėl pritarimo priemonėms, nors raštas buvo pateiktas Europos dviejų ratų dviračių dalių ir priedų pramonės asociacijos (COLIPED), kuri jungia nacionalines dalių tiekėjų asociacijas, vardu.

(170)

Kadangi jokių kitų pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 228–230 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(171)

Kadangi pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 231–234 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(172)

Per tyrimą priemonių nustatymui prieštaravo 31 importuotojas, iš kurių 19 priklausė CEIEB. 13 šių bendrovių (kurių importo apimtis buvo žinoma) tiriamuoju laikotarpiu kartu teko 10 % viso importo iš KLR.

(173)

Kaip paaiškinta 81 konstatuojamojoje dalyje, šešios panašų produktą gaminančios bendrovės buvo išbrauktos iš Sąjungos pramonės apibrėžties ir priskirtos nesusijusiems importuotojams. Tos bendrovės priemonėms pritarė. Tiriamuoju laikotarpiu joms teko beveik 12 % viso importo iš KLR.

(174)

Nustačius laikinąsias priemones CEIEB tvirtino, kad dėl pradėto tyrimo daugeliui importuotojų padaryta didelė ir įvairialypė žala.

(175)

Paskelbus registracijos reglamentą CEIEB atliko deklaratyvų tyrimą, kuriame dalyvavo šešiasdešimt penki importuotojai. Per tą tyrimą nustatyta, kad 21 % importuotojų nebevykdys veiklos, jei bus nustatyti galutiniai muitai, 33 % jau nustojo importuoti elektrinius dviračius iš KLR, tačiau dar nerado alternatyvaus sprendimo, 39 % turėjo padidinti savo produktų kainas dėl vykdomo tyrimo, o 37,5 % dėl dempingo tyrimo inicijavimo buvo paveikti finansiškai.

(176)

Komisija pastebėjo, kad šis tyrimas vykdytas 2018 m. gegužės mėn. Tuo metu iš skundo ir registracijos reglamento turimos informacijos buvo matyti, kad potencialus muitas gali būti 189 %.

(177)

Tačiau Komisija pastebėjo, kad dauguma tame tyrime dalyvavusių importuotojų nurodė, kad jie tęstų savo veiklą, jei galutiniai muitai būtų nustatyti. Panašiai dauguma rado alternatyvius tiekimo šaltinius arba toliau importavo iš KLR.

(178)

Laikinojo reglamento 238 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad didžiausi importuotojai galėjo apsirūpinti tinkamais elektriniais dviračiais ir (arba) turėjo galimų alternatyvių tiekimo šaltinių ne KLR, įskaitant Sąjungos pramonę. Šį nustatytą faktą pagrindė ir CEIEB tyrimas, ir vėlesni klausymai, kuriuose dalyvavo CEIEB ir kiti importuotojai.

(179)

Be to, Komisija pastebėjo, kad šeši importuotojai, kuriems tenka didelė importo apimtis, pritarė priemonių nustatymui, o tai rodo, kad importuotojai gali prisitaikyti prie priemonių nustatymo.

(180)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad nors priemonių nustatymas galėtų daryti neigiamą poveikį mažiems importuotojams, neigiamą muitų nustatymo poveikį būtų galima sušvelninti užtikrinus galimybę tinkamus dviračius pirkti iš Sąjungos pramonės, kitų trečiųjų šalių ir KLR sąžiningomis kainomis.

(181)

Po galutinio faktų atskleidimo CEIEB pataisė pirmines pastabas ir nurodė, kad jos tyrimas buvo atliktas ne paskelbus registracijos reglamentą, o paskelbtas internete 2018 m. birželio 22 d. ir nuo tos dienos su juo galima susipažinti.

(182)

CEIEB toliau tvirtino, kad jos tyrimas nepatvirtino, kad dauguma importuotojų tęstų savo veiklą nepaisant nustatytų muitų, ir nurodė informaciją, pateiktą per 2018 m. spalio 5 d. surengtą klausymą. CEIEB taip pat nurodė niekada nepateikusi jokių įrodymų, kad dauguma importuotojų sėkmingai susirado alternatyvias tiekimo grandines ir jų verslui neigiamo poveikio nepadaryta.

(183)

Remdamasi CEIEB pristatytu tyrimu Komisija pastebėjo, kad 21 % respondentų nurodė, kad jie sustabdytų savo veiklą, jei muitai būtų nustatyti. Tai reiškia, kad dauguma respondentų tuo metu tikėjo, kad veikiausiai to daryti nereikės. Be to, per 2018 m. spalio 5 d. klausymą CEIEB pateikė informacijos 15 importuotojų vardu, iš kurių 4 nurodė, kad netęstų veiklos, jei būtų nustatytos galutinės priemonės. Tiems 4 importuotojams teko 8 % visos nurodytų 15 importuotojų apyvartos. Komisija primena, kad ji atrinko 5 nesusijusius importuotojus, remdamasi didžiausia importo į Sąjungą apimtimi. Remdamasi tomis tipiškomis bendrovėmis Komisija padarė išvadas dėl priemonių poveikio importuotojams. Šiuo konkrečiu atveju nė vienas atrinktas importuotojas nenurodė, kad būtų priverstas nutraukti veiklą, jei būtų nustatytos galutinės priemonės.

(184)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad jei 33 % CEIEB tyrimo respondentų nurodė, kad jie sustabdė elektrinių dviračių importą iš KLR, bet dar nerado alternatyvaus sprendimo, reiškia dauguma importuotojų toliau importavo produktą iš KLR arba rado alternatyvų tiekimo šaltinį. Be to, per 2018 m. spalio 5 d. klausymą su CEIEB 12 importuotojų (kuriems tenka 96 % nurodytų 15 importuotojų apyvartos) jau buvo pritaikę savo tiekimo grandines arba vykdė šį procesą. Tas pats pastebėjimas taikomas atrinktiems importuotojams, kuriuos patikrino Komisija, ir veikiausiai importuotojams, kurie nurodė pritariantys priemonių nustatymui.

(185)

Todėl Komisija patvirtino savo išvadas, nurodytas 177–179 konstatuojamosiose dalyse.

(186)

CEIEB taip pat nurodė, kad Komisija tinkamai neįvertino importuotojų tiekimo grandinės pritaikymo sunkumo ir sąnaudų, atsirandančių dėl priemonių nustatymo, ir neatsižvelgė į mažų importuotojų padėtį.

(187)

Komisija nesutinka su šiuo tvirtinimu ir nurodo šio reglamento 180 konstatuojamąją dalį ir laikinojo reglamento 242 konstatuojamąją dalį, kuriose aiškiai nurodytas neigiamas priemonių nustatymo poveikis mažiems importuotojams. Be to, laikinojo reglamento 243 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad priemonių nustatymas neatitinka importuotojų interesų. Tačiau Komisija lieka prie nuomonės, kad šį neigiamą poveikį sušvelnina galimybė elektrinius dviračius pirkti iš Sąjungos pramonės, kitų trečiųjų šalių ir KLR sąžiningomis, nežalingomis kainomis, ir kad jis nėra didesnis už teigiamą priemonių poveikį Sąjungos pramonei.

(188)

Kadangi jokių kitų pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 243 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas.

(189)

CCCME, keturi Kinijos eksportuojantys gamintojai ir du importuotojai tvirtino, kad nustačius priemones sumažėtų vartotojų pasirinkimas, padidėtų kainos ir būtų nesilaikoma aplinkos politikos, pagal kurią skatinama naudoti elektrinius dviračius.

(190)

CCCME suabejojo Komisijos laikinąja išvada, kad Sąjungos pramonė veikia visuose rinkos segmentuose, ir tvirtino, kad Komisija jos neparėmė jokiais įrodymais.

(191)

Du importuotojai tvirtino, kad Sąjungos pramonė neturėjo tokių gamybos pajėgumų, kad galėtų patenkinti paklausą, ir kad buvo neaišku, ar alternatyviais tiekimo šaltiniais būtų galima užpildyti šią spragą.

(192)

Komisija priminė, kad patikrinus atrinktus gamintojus patvirtinta, kad Sąjungos pramonė veikia visuose rinkos segmentuose, įskaitant pradinio lygio produktus.

(193)

Be to, kaip nurodyta laikinojo reglamento 249 konstatuojamojoje dalyje, tikimasi, kad priemonės sustiprins ir paįvairins Sąjungos pramonės elektrinių dviračių pasiūlą ir alternatyvius tiekimo šaltinius, atkuriant konkurenciją vienodomis sąlygomis ir užtikrinant importo iš KLR pasiūlą sąžiningomis kainomis.

(194)

Be to, Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimo lygis, galimybė lengvai pertvarkyti esamas įprastų dviračių gamybos linijas į elektrinių dviračių gamybos linijas ir greitis, kuriuo Sąjungos gamintojai sugebėjo nepalankiomis sąlygomis išplėsti savo gamybos pajėgumus 2014–2016 m., rodo, kad Sąjungos pramonė turi potencialo, išteklių ir įgūdžių užpildyti galimą pasiūlos trūkumą.

(195)

Komisija pakartojo, kad nustačius priemones įprastiems dviračiams vartotojų pasirinkimas nesumažėjo, tačiau padidėjo tiekėjų ir jų kilmės šalių įvairovė. Tokios pačios rinkos plėtros tikimasi ir elektrinių dviračių atveju.

(196)

Dėl priemonių poveikio kainoms Komisija nurodo laikinojo reglamento 250 ir 251 konstatuojamąsias dalis ir visų pirma tai, kad vartotojų interesai negalėjo būti sumažinti iki poveikio kainoms užtikrinus importą iš KLR nežalingomis kainomis.

(197)

Todėl šie tvirtinimai turėjo būti atmesti.

(198)

Kadangi jokių kitų pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 244–252 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(199)

Kadangi jokių kitų pastabų negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 253 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas.

(200)

Apibendrinant, nė vienas iš suinteresuotųjų šalių pateiktų argumentų neįrodo, kad yra įtikinamų priežasčių, dėl kurių importuojamam nagrinėjamajam produktui neturėtų būti nustatytos priemonės.

(201)

Neigiamo poveikio nesusijusiems importuotojams negalima laikyti neproporcingu, nes jis sumažėja dėl galimybių produktą tiekti iš alternatyvių šaltinių – trečiųjų šalių arba Sąjungos pramonės. Teigiamas antidempingo priemonių poveikis Sąjungos rinkai, visų pirma Sąjungos pramonei, yra didesnis nei galimas neigiamas poveikis kitoms interesų grupėms.

(202)

Kadangi jokių kitų pastabų negauta, Komisija patvirtina laikinojo reglamento 254 ir 255 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(203)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(204)

Nustatant šių priemonių lygį buvo atsižvelgta į nustatytus dempingo skirtumus ir muito dydį, kurio reikia Sąjungos gamintojų patiriamai žalai pašalinti, neviršijant nustatytų dempingo skirtumų.

(205)

Nustačius laikinąsias priemones eksportuojantis gamintojas nurodė, kad Komisijos taikyta Sąjungos gamintojų nežalingos kainos apskaičiavimo metodika buvo neteisinga. Jis tvirtino, kad atėmusi vidutinį pelną per tiriamąjį laikotarpį ir pridėjusi tikslinį pelną Komisija neatsižvelgė į skirtingus pelno, kurį Sąjungos gamintojai gavo už skirtingus modelius, dydžius. Suinteresuotoji šalis tvirtino, kad nežalinga kaina turėtų būti apskaičiuota iš faktinių kainų atimant vidutinį pelną pagal PKN, prieš pridedant tikslinį pelną.

(206)

Komisija primena, kad pagrindiniame reglamente nepateikta jokios konkrečios metodikos žalos pašalinimo lygiui apskaičiuoti. Be to, Komisijos sprendimas yra susijęs su Sąjungos pramonės parduodamu panašiu produktu. Šiuo atžvilgiu yra visiškai priimtina iš Sąjungos pramonės vidutinių kainų atimti jos vidutinį pelną, kad būtų galima nustatyti panašaus produkto vidutines gamybos sąnaudas, ir tada pridėti tikslinį pelną, kad būtų galima apskaičiuoti žalos pašalinimo lygį. Komisija jau seniau nuosekliai taikė šią metodiką ir laikosi visiškos diskrecijos atlikdama šį vertinimą.

(207)

Šiame tyrime žala vertinama atsižvelgiant į visų rūšių produktus kaip į visumą. Iš tiesų visi žalos rodikliai, įskaitant pelningumą ir tikslinį pelną, yra išreiškiami kaip visų rūšių nagrinėjamojo produkto vidutinis dydis. Nustatant nežalingą kainą tai daroma siekiant pašalinti Sąjungos pramonei dėl viso importo dempingo kaina padarytą žalą. Kad ta žala būtų pašalinta, pakanka nežalingą kainą nustatyti vienodai padidinant visų rūšių produktų pardavimo kainą faktinio pelno tiriamuoju laikotarpiu ir tikslinio pelno skirtumu, taip suteikiant galimybę Sąjungos pramonei pasiekti tikslinį pelną. Nereikia atskirai vertinti pelningumo, susijusio su kiekvienos atskiros rūšies produktu.

(208)

Todėl šis argumentas atmestas.

(209)

Skundo pateikėjas nesutiko su Komisijos nežalingai kainai apskaičiuoti naudotu tikslinu pelnu. Jis tvirtino, kad tikslinis pelnas turėtų būti ne Sąjungos pramonės vidutinis pelnas, o bendrovių, kurioms importas iš Kinijos 2015 m. nedarė žalos, vidutinis pelnas. Skundo pateikėjo tvirtinimu, kadangi tikslinis pelnas yra pagrįstas pelnas, kurį Sąjungos gamintojai galėtų pasiekti, kai dėl importo dempingo kaina / subsidijuoto importo nedaroma žala, Komisija negali atskaitos tašku pasirinkti Sąjungos gamintojų, kuriems dėl importo dempingo kaina / subsidijuoto importo jau padaryta materialinė žala, pelningumo. Kaip alternatyvą skundo pateikėjas pasiūlė tikslinį pelną nustatyti naudojant įprastų dviračių tikslinį pelną (8 %), pakoregavus padidintą 1,5 %, kad būtų atsižvelgta į papildomas technologijas, didesnę pridėtinę vertę ir papildomus investicijų reikalavimus.

(210)

Komisija primena, kad tikslinis pelnas yra pelnas, kurį visa Sąjungos pramonė gali gauti, kai nėra žalingo dempingo. Dėl to jo negalima nustatyti remiantis tam tikrų Sąjungos gamintojų gautu pelnu. Todėl argumentas turėjo būti atmestas. Dėl pasiūlytos alternatyvos (tyrime dėl įprastų dviračių naudoto tikslinio pelno, pakoregavus padidinto) Komisija primena, kad kiekvienas tyrimas atliekamas remiantis konkrečiais to atvejo faktais, susijusiais su nagrinėjamuoju produktu, o ne faktais, nustatytais per tyrimus dėl kitų produktų. Šiuo konkrečiu atveju Komisija patvirtino, kad naudotas tikslinis pelnas buvo tinkamas ir kad nebuvo priežasties remtis kito produkto tiksliniu pelnu. Todėl šį tvirtinimą teko atmesti.

(211)

Po galutinio faktų atskleidimo skundo pateikėjas pakartojo tvirtinimus ir nurodė, kad kitais atvejais Komisija nukrypo nuo įprastos metodikos tikslinį pelną nustatyti atsižvelgiant į susijusias aplinkybes. Kaip jau nurodyta 210 konstatuojamojoje dalyje, Komisija primena, kad kiekvienas atvejis vertinamas remiantis konkrečiais su juo susijusiais faktais. Šiuo konkrečiu atveju Komisija padarė išvadą, kad nebuvo konkrečių aplinkybių, kuriomis būtų galima pagrįstai naudoti tik tam tikrų gamintojų gautą pelną, kaip to prašė skundo pateikėjas. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(212)

Galiausiai Komisija pastebi, kad, kaip nurodyta 59–63 konstatuojamosiose dalyse, koreguodama nežalingą Sąjungos pramonės kainą ji atsižvelgė į tam tikras atrinktų Sąjungos gamintojų patirtas išlaidas. Atitinkamai buvo pakoreguotas žalos pašalinimo lygis, dėl ko žalos skirtumas sumažėjo 3–5 %. Kaip aprašyta 72 konstatuojamojoje dalyje, minėtas koregavimas atliktas atsižvelgus į „Giant“ tvirtinimą po galutinio faktų atskleidimo. Tas tvirtinimas buvo priimtas ir dėl to sumažėjęs priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas buvo atskleistas be papildomų pastabų.

(213)

Atsižvelgiant į 212 konstatuojamojoje dalyje aprašytą koregavimą ir negavus kitų pastabų dėl žalos pašalinimo lygio, laikinojo reglamento 257–262 konstatuojamosiose dalyse aprašyta metodika buvo patvirtinta.

(214)

Po faktų atskleidimo vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas („Wettsen Corporation“) pateikė įsipareigojimo pasiūlymą.

(215)

„Wettsen Corporation“ nebuvo atrinkta bendrovė ir nors ji prašė atlikti individualų nagrinėjimą, tas prašymas kartu su visais kitais individualaus nagrinėjimo prašymais buvo atmestas.

(216)

Įsipareigojimo dėl kainos pasiūlymas buvo atmestas dėl kelių priežasčių, kurios „Wettsen Corporation“ buvo nurodytos atskirame rašte. Minėtos priežastys:

(217)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų ir vadovaujantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, importuojamam nagrinėjamajam produktui galutiniai antidempingo muitai turėtų būti nustatyti pagal tuos nustatytus dempingo ir žalos skirtumus, kurie yra mažesni, vadovaujantis mažesnio muito taisykle. Šiuo atveju, išskyrus vieną Kinijos eksportuojantį gamintoją, turėtų būti nustatyta tokia galutinio antidempingo muito norma, kuri atitiktų nustatytus žalos skirtumus.

(218)

Pabrėžiama, kad antisubsidijų tyrimas vykdytas lygiagrečiai su antidempingo tyrimu. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (12) 24 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į mažesnio muito taisyklę ir tai, kad galutinės subsidijų normos yra mažesnės už žalos pašalinimo lygį, būtų tikslinga nustatyti patvirtintų galutinių subsidijų normų dydžio galutinį kompensacinį muitą ir tada nustatyti galutinį antidempingo muitą, kuris neviršytų atitinkamo žalos pašalinimo lygio.

(219)

„Yadea Technology Group Co., Ltd“ (toliau – „Yadea“) per gretutinį antisubsidijų tyrimą, remiantis „Yadea“ pateikta informacija, buvo nustatytas konkrečios bendrovės žalos skirtumas (13). Todėl Komisija manė, kad per antidempingo tyrimą būtų tikslinga naudoti „Yadea“ konkrečios bendrovės žalos skirtumą, o ne bendradarbiaujančių bendrovių žalos skirtumą, atsižvelgiant į antidempingo ir kompensacinių muitų bendrą poveikį.

(220)

Be to, „Yadea“ atveju, eksportuojančiam gamintojui, kurio dempingo skirtumas buvo mažesnis už žalos pašalinimo lygį, nustatytas patvirtintos galutinės subsidijų normos dydžio galutinis kompensacinis muitas ir atitinkamo dempingo skirtumo dydžio galutinis antidempingo muitas, iš jo atėmus kompensacinio muito sumą. Šią sumą atimti reikėjo dėl to, kad tuo atveju, kai normalioji vertė nustatoma pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą, nustačius bendrą muitą, apimantį subsidijavimo lygį ir visą dempingo lygį, subsidijavimo poveikis gali būti kompensuotas du kartus (dvigubas skaičiavimas). Pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį per antidempingo tyrimą nebendradarbiaujančioms bendrovėms (tačiau bendradarbiaujančioms per antisubsidijų tyrimą) turėtų būti taikomas dempingo skirtumas ir žalos skirtumas kitiems eksportuotojams.

(221)

Po galutinio faktų atskleidimo, 72 ir 212 konstatuojamosiose dalyse aprašyto „Giant“ tvirtinimo priėmimo ir kompensacinių muitų pakeitimo lygiagrečiame antisubsidijų tyrime, teko keisti antidempingo muitus. Šis pakeitimas buvo atskleistas suinteresuotosioms šalims ir per antidempingo tyrimą dėl jo nepateikta jokių kitų pastabų.

(222)

Todėl 6 lentelėje nustatytos šios galutinio antidempingo muito normos:

6 lentelė

Galutinės priemonės

(223)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka per minėtą tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Todėl šios muito normos (kitaip nei visos šalies mastu nustatytas muitas, taikomas visoms kitoms bendrovėms) taikomos tik tam importuojamam KLR kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino bendrovės, t. y. nurodyti konkretūs juridiniai asmenys. Importuojamiems nagrinėjamiesiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėti šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos, todėl jiems turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(224)

Visi prašymai taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turėtų būti siunčiami Komisijai (15), nurodant visą svarbią informaciją, ypač informaciją apie bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba ir pardavimu vidaus rinkoje bei eksportui, kuriuos lėmė, pvz., minėtas pavadinimo pasikeitimas arba gamybos ir pardavimo subjekto pasikeitimas. Prireikus šis reglamentas bus iš dalies keičiamas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios antidempingo muito normos, sąrašą.

(225)

Tais atvejais, kai iš antidempingo muito atimamas kompensacinis muitas siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, renkant kompensacinį muitą siekiama kompensuoti tiek kompensuotinų subsidijų, tiek dempingo skirtumo poveikį (iki subsidijų normos lygio). Dėl to grąžinti sumokėtą muitą gali būti leidžiama tik, jei įrodoma, kad toks muitas viršija faktinę subsidijų normą ir atitinkamą dempingo skirtumą. Todėl atliekant muitų grąžinimo tyrimus pagal Reglamento (ES) 2016/1037 21 straipsnį taip pat turėtų būti atsižvelgiama į konkrečią eksportuojančio gamintojo padėtį, susijusią su tuo, kad faktinis dempingo skirtumas vyrauja visu muitų grąžinimo tyrimo laikotarpiu.

(226)

Jeigu nustačius susijusias priemones labai padidėtų vienos iš bendrovių, kuriai taikomos mažesnės individualios antidempingo muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis ir jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, nagrinėti, ar būtina panaikinti individualias muito normas ir nustatyti visos šalies mastu taikomą muitą.

(227)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl didelių muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms nustatyti individualūs antidempingo muitai, valstybių narių muitinėms privalo pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi atitikti 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms galiojantis antidempingo muitas.

(228)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų tinkamai taikomi, visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo, nebent pastarieji tenkina 3 straipsnyje nustatytas sąlygas.

(229)

Siekiant užtikrinti vienodų sąlygų taikymą visiems naujiems eksportuotojams ir neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms, nurodytoms šio reglamento I ir II prieduose, reikėtų priimti nuostatą, pagal kurią vidutinis svertinis muitas, nustatytas pastarosioms bendrovėms, būtų taikomas visiems naujiems eksportuotojams, kurie priešingu atveju turėtų teisę į peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį.

(230)

Atsižvelgiant į naujausią Teisingumo Teismo jurisprudenciją (16), būtų tikslinga nustatyti delspinigių, mokėtinų galutinių muitų grąžinimo atveju, normą, nes pagal susijusias galiojančias muitų nuostatas tokia palūkanų norma nenumatyta, o taikant nacionalines taisykles atsirastų nepagrįstų iškraipymų tarp ekonominės veiklos vykdytojų priklausomai nuo to, kokią valstybę narę jie pasirinko muitiniam įforminimui atlikti.

(231)

Kaip išdėstyta 5 konstatuojamojoje dalyje, 2018 m. gegužės 3 d. Komisija, remdamasi Sąjungos pramonės prašymu, nustatė reikalavimą registruoti importuojamą KLR kilmės nagrinėjamąjį produktą. Kadangi šis prašymas buvo atsiimtas, šis klausimas toliau nebebuvo nagrinėjamas.

(232)

Atsižvelgiant į nustatytus dempingo skirtumus ir į Sąjungos pramonei padarytos žalos lygį, reikėtų galutinai surinkti laikinuoju reglamentu nustatytas garantijomis užtikrintas laikinųjų antidempingo muitų sumas.

(233)

Galutinio muito normos yra mažesnės už laikinojo muito normas. Todėl sumos, viršijančios galutinę antidempingo muito normą, turėtų būti nerenkamos.

(234)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,