(1)

2018 m. vasario 16 d. Komisija gavo Italijos prašymą, pateiktą pagal Reglamento (ES) Nr. 978/2012 (toliau – BLS reglamentas) 22 straipsnį. Prašyme raginta nustatyti apsaugos priemones Kambodžos ir Mianmaro / Birmos kilmės Indica rūšies ryžiams. Italijos prašymą parėmė kitos ryžius gaminančios Sąjungos valstybės narės: Ispanija, Prancūzija, Portugalija, Graikija, Rumunija, Bulgarija ir Vengrija.

(2)

Nustačiusi, kad prašyme yra pateikta pakankamai įrodymų, jog dėl Mianmaro /Birmos ir Kambodžos kilmės Indica ryžių importo apimties ir kainų Sąjungos pramonė patyrė rimtų sunkumų, Komisija, informavusi valstybes nares, 2018 m. kovo 16 d. paskelbė pranešimą apie apsaugos priemonių tyrimo inicijavimą (2).

(3)

Kad gautų informaciją, kurios reikia išsamiam vertinimui atlikti, Komisija kreipėsi į žinomus panašių ar tiesiogiai konkuruojančių produktų gamintojus (toliau – perdirbėjai) Sąjungoje ir jų asociaciją, taip pat į žinomus eksportuojančius perdirbėjus ir jų federacijas, įskaitant jų Vyriausybes, ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(4)

Atsižvelgdama į tai, kad yra daug su šiuo tyrimu susijusių Sąjungos gamintojų, eksportuojančių perdirbėjų bei importuotojų, ir siekdama baigti tyrimą per teisės aktuose nustatytą terminą, Komisija nusprendė sumažinti tirtinų atskirų Sąjungos perdirbėjų skaičių iki pagrįsto skaičiaus. Pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1083/2013 (3) 11 straipsnio 6 dalį Komisija savo tyrimą grindė tipiškų bendrovių atranka.

(5)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad Sąjungos perdirbėjus preliminariai atrinko remdamasi didžiausia tipiška panašaus produkto gamybos apimtimi ir kartu užtikrino geografinį pasiskirstymą. Ryžiai auginami aštuoniose valstybėse narėse, tačiau jų gamyba daugiausia sutelkta Italijoje ir Ispanijoje: šios dvi šalys pagamina 80 % visų ryžių Sąjungoje (apie 50 % Italijoje ir 30 % Ispanijoje), taigi jos atspindi Sąjungos pramonės padėtį. Tuo remdamasi Komisija nusprendė, kad būtų pagrįsta nusiųsti klausimynus trims Italijos perdirbėjams ir vienam Ispanijos perdirbėjui.

(6)

Viena šalis abejojo, ar atrinktos bendrovės yra tipiškos. Ji paprašė Komisijos patikslinti, kokią visos Sąjungos gamybos dalį sudaro atrinktų perdirbėjų gamyba, ir tai, kaip keitėsi jų padėtis, palyginti su Sąjungos pramonės padėtimi. Kaip paaiškinta 5 konstatuojamojoje dalyje, atranka atlikta remiantis didžiausia tipiška gamybos apimtimi, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. 2016–2017 prekybos metais trijų atrinktų Italijos perdirbėjų gamyba sudarė 50 % Italijos gamybos, o atrinkto Ispanijos perdirbėjo gamyba tais pačiais metais sudarė 17 % Ispanijos gamybos. Bendra atrinktų perdirbėjų gamyba sudarė 26 % visos Sąjungos gamybos. Be to, tiriamuoju laikotarpiu, t. y. 2012 m. rugsėjo 1 d. – 2017 m. rugpjūčio 31 d., atrinktų bendrovių gamybos raida buvo panaši kaip visos pramonės gamybos raida. Atrinktų gamintojų gamybos apimtis sumažėjo 36 %, o visos Sąjungos pramonės – 38 %. Tai patvirtina išvadą, kad atrinktos bendrovės iš tikrųjų yra tipiškos.

(7)

Klausimynai taip pat nusiųsti kai kuriems augintojams (toliau – ūkininkai), tačiau, atsižvelgiant į didelį sektoriaus susiskaidymą (apie 4 000), jų padėties vaizdas nėra pakankamas (4).

(8)

Kalbant apie eksportuotojų atranką, Komisija iš viso gavo 13 Kambodžos eksportuojančių perdirbėjų atrankos klausimyno atsakymų ir 15 Mianmaro /Birmos eksportuojančių perdirbėjų atsakymų. Todėl atranka buvo būtina ir visos šalys buvo atitinkamai informuotos. Remdamasi iš eksportuojančių perdirbėjų gauta informacija, Komisija iš pradžių atrinko tris Kambodžos eksportuotojus ir tris Mianmaro /Birmos eksportuotojus. Jie buvo atrinkti pagal didžiausią eksporto į Sąjungą apimtį. Tačiau po tolesnio vertinimo ir Kambodžos ryžių federacijos pastabų du Kambodžos eksportuotojai negalėjo bendradarbiauti, todėl buvo pakeisti. Tik viena bendrovė galiausiai pateikė klausimyno atsakymus. Kalbant apie Mianmarą /Birmą, klausimyno atsakymus galiausiai pateikė visos trys atrinktos bendrovės.

(9)

Reaguodami į pranešimą apie inicijavimą apie save pranešė keturi nesusiję importuotojai. Atsižvelgiant į nedidelį bendradarbiaujančių importuotojų skaičių laikyta, kad atranka nereikalinga. Komisija išsiuntė klausimyną visoms keturioms bendrovėms, tačiau ne visos jos pateikė išsamų atsakymą.

(10)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą tyrimams. Pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1083/2013 12 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(11)

Atliekant tyrimą buvo nagrinėjamas pastarųjų penkerių prekybos metų laikotarpis, t. y. 2012 m. rugsėjo 1 d. – 2017 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis).

(12)

Po faktų atskleidimo Komisija gavo aštuonis pareiškimus, įskaitant Italijos ir Ispanijos pareiškimus. Komisija taip pat gavo informacijos iš trijų bendrovių ir vienos asociacijos, kurios nėra suinteresuotosios šalys. Nors šios šalys nebuvo įregistruotos kaip suinteresuotosios šalys, į didelę jų pastabų dalį buvo atsižvelgta ir jos buvo aptartos Komisijos išvadose, nes jos iš esmės atitiko įregistruotų suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas.

(13)

Nagrinėjamasis produktas – Kambodžos ir Mianmaro /Birmos kilmės iš dalies arba visiškai išlukštenti Indica ryžiai, kuriems pagal BLS reglamentą netaikomi muitai ir kurių KN kodai šiuo metu yra 1006 30 27, 1006 30 48, 1006 30 67 ir 1006 30 98.

(14)

Nagrinėjamasis produktas į Sąjungą importuojamas toliau perdirbti (lukštenti, valyti ir pakuoti) nesupakuotas arba supakuotas į mažus, iki 5 kg arba 5–20 kg sveriančius maišus, kuriuos mažmenininkai gali parduoti tiesiogiai be tolesnio apdorojimo.

(15)

Indica ir Japonica yra dvi pagrindinės ryžių rūšys. Pirmosios rūšies ryžiai – tai ilgagrūdžiai, verdami nesulimpantys ryžiai. Antrosios rūšies – Japonica – ryžiai yra gana apvalūs. Šie ryžiai sulimpa ir yra naudojami tokiems patiekalams kaip paelija arba rizotas.

(16)

Nuimant derlių ryžiai yra su luobele ir tokie ryžiai vadinami žaliaviniais ryžiais. Nuėmus derlių su ryžiais atliekamos įvairios lukštenimo operacijos. Lukštenti ryžiai – tai ryžiai, nuo kurių pašalinta luobelė. Kad būtų gauti iš dalies arba visiškai išlukštenti ryžiai, būtinas tolesnis lukštenimas.

(17)

Atlikusi vertinimą Komisija nustatė, kad Sąjungoje pagaminti visiškai arba iš dalies išlukštenti Indica ryžiai yra į nagrinėjamąjį produktą panašus arba su juo tiesiogiai konkuruojantis produktas.

(18)

Sąjungoje pagaminti ir importuojami visiškai arba iš dalies išlukštenti Indica ryžiai iš tiesų turi tokias pačias pagrindines fizines, technines ir chemines savybes. Jie turi tokią pačią naudojimo paskirtį ir yra parduodami per panašius arba identiškus pardavimo kanalus to paties tipo pirkėjams. Šie pirkėjai – tai Sąjungoje prekiaujantys mažmenininkai arba perdirbėjai.

(19)

Po faktų atskleidimo kelios suinteresuotosios šalys (5) teigė, kad kvapieji Indica ryžiai neturėtų būti įtraukti į tyrimo aprėptį, nes, palyginti su kitų rūšių Indica ryžiais, skiriasi jų savybės, be to, jie nekonkuruoja su Sąjungoje gaminamais ryžiais. Jos taip pat teigė, kad nuo 2017 m. kvapieji ryžiai priskiriami kitam KN kodui, todėl tai patvirtina išvadą, kad šios rūšies ryžiai skiriasi nuo kitų.

(20)

Visų pirma, kaip patvirtino įvairios suinteresuotosios šalys, Indica ryžiai apima įvairias konkrečias ryžių rūšis ir ryžių veisles, įskaitant aromatinius arba kvapiuosius ryžius. NET jei tarp visų šių rūšių ryžių yra nedidelių skirtumų, pvz., skonio ir struktūros, vis dėlto jiems būdingos tos pačios pagrindinės fizinės, techninės ir cheminės savybės.

(21)

Be to, visų šių skirtingų rūšių ryžiai turi tą pačią galutinio naudojimo paskirtį, yra lukštenami tų pačių perdirbėjų, parduodami per tuos pačius komercinius kanalus ir konkuruoja tarpusavyje. Tai, kad nuo 2017 m. kvapiesiems ryžiams taikomas atskiras KN kodas, nėra svarbu, nes, kaip minėta pranešime apie inicijavimą, KN kodai yra nurodomi tik kaip informacija ir jie nėra lemiamas veiksnys sprendžiant, ar įtraukti produktą į prekybos apsaugos tyrimo aprėptį. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(22)

Remiantis BLS reglamentu, atitinkamą pramonę turėtų sudaryti panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų perdirbėjai. Šiuo atveju Komisija mano, kad Sąjungos pramonę sudaro ryžių perdirbėjai. Ryžių perdirbėjai perdirba Sąjungoje užaugintus/pagamintus ryžius, kurie tiesiogiai konkuruoja su iš Mianmaro /Birmos arba Kambodžos eksportuojamais visiškai arba iš dalies išlukštentais Indica ryžiais.

(23)

Savo prašyme Italija teigė, kad, atsižvelgiant į glaudų ūkininkų ir perdirbėjų tarpusavio ryšį, vertinant žalą reikėtų nagrinėti tiek perdirbėjų, tiek ūkininkų padėtį. Nors ryžių importas iš Kambodžos ir Mianmaro /Birmos gali stipriai paveikti ir ūkininkų padėtį, jie veikiau turėtų būti laikomi žaliavų tiekėjais, o ne panašių ar tiesiogiai konkuruojančių produktų perdirbėjais.

(24)

Indica ryžių suvartojimas Sąjungoje buvo nustatytas remiantis Komisijos iš valstybių narių surinktais duomenimis ir turimais Eurostato importo statistiniais duomenimis (6).

(25)

Suvartojimo raida Sąjungoje:

(26)

Per tiriamąjį laikotarpį Indica ryžių suvartojimas Sąjungoje sumažėjo 6 %. Didžiausias suvartojimas pasiektas 2013–2014 m. (+ 8 %), taip pat tuo metu labai išaugo Indica ryžių importas iš Kambodžos bei Mianmaro / Birmos ir rinka buvo perpildyta. Vėlesniais prekybos metais suvartojimas mažėjo.

(27)

Nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungą iš Kambodžos ir Mianmaro raida:

(28)

Importo iš Kambodžos apimtis padidėjo nuo 163 000 tonų iki 249 000 tonų. Importo apimtis smarkiai didėjo iki 2015–2016 m., vėliau šiek tiek sumažėjo ir tai sutapo su sumažėjusiu suvartojimu 2016–2017 m. Nepaisant sumažėjimo, importas išliko 50 % didesnis nei 2012–2013 m. Tiriamojo laikotarpio pabaigoje importas iš Kambodžos sudarė 25 % viso importo.

(29)

Kalbant apie importą iš Mianmaro / Birmos, tiriamuoju laikotarpiu jo apimtis taip pat gerokai padidėjo – nuo 2 000 tonų iki 62 000 tonų. Tačiau, palyginti su importo iš Kambodžos apimtimi, ji buvo mažesnė. Importo iš Mianmaro / Birmos apimtis tiriamojo laikotarpio pabaigoje sudarė 6,3 % viso Sąjungos ryžių importo (plg. toliau pateiktą rinkos dalies lentelę).

(30)

Vertinant pagal rinkos dalis, importo raida buvo tokia:

(31)

Kambodža gerokai padidino savo rinkos dalį (nuo 15,4 % iki 25,1 %), o Mianmaro /Birmos rinkos dalis padidėjo nuo 0,2 % iki 6,3 %.

(32)

Kainų raidos tendencijos:

(33)

Kambodžos importo kainos iš viso sumažėjo 6 %, o Mianmaro / Birmos importo kaina sumažėjo 3 %. Nepaisant nedidelio importo iš Kambodžos ir Mianmaro / Birmos kainų sumažėjimo, remiantis vidutinės importo kainos palyginimu su Sąjungos pramonės vieneto pardavimo kainomis (žr. 64 konstatuojamąją dalį), nustatyta, kad importo iš Kambodžos ir Mianmaro / Birmos kainos (remiantis Eurostato duomenimis) gerokai priverstinai sumažinto Sąjungos kainas – atitinkamai 22 % ir 43 %.

(34)

Po faktų atskleidimo Kambodžos prekybos ministerija (toliau – Kambodža) pareiškė abejojanti metodika, kurią Komisija naudojo priverstinio kainų mažinimo skirtumams apskaičiuoti. Ji teigė, kad apskaičiuojant Kambodžos eksporto kainą nebuvo įtrauktos išlaidos po importo ir kad priverstinis kainų mažinimas buvo grindžiamas vidutinių kainų palyginimu, neatsižvelgiant į skirtingą prekybos lygį. Kambodža taip pat suabejojo, ar nustatant žalą buvo naudojami bendradarbiaujančių eksportuotojų pateikti duomenys.

(35)

Atsižvelgdama į po faktų atskleidimo gautus argumentus, Komisija nusprendė peržiūrėti savo priverstinio kainų mažinimo skaičiavimą, kad būtų įtrauktos atitinkamos išlaidos po importo arba vežimo išlaidos, taip pat kad būtų atsižvelgta į prekybos lygio skirtumus, turinčius įtakos kainų palyginamumui, ir, kiek įmanoma, kad būtų panaudoti bendradarbiaujančių eksportuotojų pateikti duomenys.

(36)

Siekdama užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija nusprendė, kaip prašė Kambodža, atsižvelgti į išlaidas po importo ir atitinkamai pakoreguoti importo kainas. Kita vertus, Komisija laikėsi nuomonės, kad Sąjungos pramonės kainos taip pat turėtų būti pakoreguotos, kad būtų atsižvelgta į ryžių vežimo iš Pietų Europos (šiuo atveju Italijos ir Ispanijos) į Šiaurės Europą sąnaudas, nes būtent Šiaurės Europoje yra didžiausia iš dalies ir visiškai išlukštentų Indica ryžių konkurencija. Remdamasi turima informacija (duomenimis, gautais atliekant ankstesnį tyrimą dėl kito maisto produkto, t. y. likerinių mandarinų), Komisija apskaičiavo, kad išlaidos po importo sudaro apie 2 % importo kainos, o vežimo į Sąjungą išlaidos, remiantis skunde pateikta ir per patikrinimą vietoje patikrinta informacija, – 49 EUR/t.

(37)

Be to, kad atsižvelgtų į prekybos lygio skirtumus, Komisija palygino nesupakuotų ir į mažas pakuotes supakuotų išlukštentų ryžių pardavimo kainas. Reikėtų pažymėti, kad, remiantis pagal KN kodus suskirstytais statistiniais duomenimis, Kambodža ryžius eksportuoja ir nesupakuotus, ir mažose pakuotėse, o Mianmaras / Birma – beveik išimtinai nesupakuotus.

(38)

Galiausiai buvo nuspręsta eksporto kainą nustatyti remiantis iš eksportuojančių gamintojų gautais klausimyno atsakymais. Kalbant apie Kambodžą, kadangi tik 1 Kambodžos eksportuotojas pateikė klausimyno atsakymą, atranka nepavyko. Kadangi šio bendradarbiaujančio eksportuotojo importas sudaro tik labai mažą importo iš Kambodžos dalį, Komisija pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1083/2013 13 straipsnį turėjo remtis geriausiais turimais faktais. Todėl Kambodžos atveju buvo naudojamos Eurostato kainos. Mianmaro / Birmos atveju taikytos klausimyno atsakymuose nurodytos kainos.

(39)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Kambodžos nesupakuotų ryžių pardavimui turi būti taikomas 13 % priverstinis kainų mažinimas, o Mianmaro / Birmos – 43 %. Kalbant apie supakuotų ryžių kainų palyginimą, Kambodžai buvo nustatytas 14 % priverstinis kainų mažinimas.

(40)

Todėl šis importuojamų ir Sąjungoje pagamintų ryžių kainų skirtumas yra reikšmingas, ypač atsižvelgiant į tai, kad ryžiai paprastai yra jautrūs kainoms produktai. Apskritai vartotojams kilmės šalis nėra svarbi.

(41)

Kambodža taip pat teigė, kad Komisijos nustatyti rimti sunkumai buvo pagrįsti bendru ryžių importo iš Kambodžos ir Mianmaro / Birmos apimties ir kainų poveikio vertinimu. Tačiau šis teiginys atmetamas, nes atliekant minėtą analizę aiškiai atsižvelgta į Kambodžos ir Mianmaro / Birmos padėties skirtumus.

(42)

Apibendrinant, importas iš Kambodžos ir Mianmaro / Birmos per tiriamąjį laikotarpį gerokai padidėjo absoliučiaisiais skaičiais ir pagal rinkos dalį. Nors 2016–2017 m. bendra importo apimtis šiek tiek sumažėjo, apskritai ji išliko daug didesnė nei tiriamojo laikotarpio pradžioje. Be to, abiejų šalių bendra vidutinė svertinė importo kaina tyrimo laikotarpiu sumažėjo ir gerokai priverstinai sumažino Sąjungos kainas.

(43)

Remiantis BLS reglamento 23 straipsniu, turėtų būti laikoma, kad esama rimtų sunkumų, jeigu pablogėja Sąjungos perdirbėjų ekonominė ir (arba) finansinė padėtis. Nagrinėdama, ar padėtis pablogėjo, Komisija turėtų atsižvelgti į 23 straipsnyje išvardytus Sąjungos perdirbėjams svarbius veiksnius, jei tokia informacija yra prieinama.

(44)

Kaip minėta 5 konstatuojamojoje dalyje, nustatydama, ar Sąjungos pramonė patyrė rimtų sunkumų, Komisija atliko atranką. Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius.

(45)

Komisija makroekonominius rodiklius – rinkos dalį, gamybą ir atsargas (importas analizuotas pirmiau) įvertino remdamasi bendraisiais mėnesiniais rinkos duomenimis pagal ryžių, perskaičiuotų į išlukštentų ryžių ekvivalentą, produkciją. Patikimų duomenų apie bankrotus ir užimtumą Sąjungos pramonėje nėra, todėl jie negalėjo būti įtraukti į analizę.

(46)

Mikroekonominius rodiklius (kainas ir pelningumą) Komisija vertino remdamasi patikrintais atrinktų bendrovių duomenimis. Kadangi duomenų makrolygmeniu nebuvo, gamybos pajėgumai analizuoti taip pat ir atrinktų bendrovių lygmeniu.

(47)

Sąjungos pramonės rinkos dalies raida tiriamuoju laikotarpiu:

(48)

Rinkos dalys taip pat labai sumažėjo – nuo 61 % iki 39 %, t. y. daugiau nei 20 procentinių punktų.

(49)

Sąjungos pramonės Indica ryžių gamybos apimtis tiriamuoju laikotarpiu taip pat labai sumažėjo:

(50)

Gamyba sumažėjo beveik 40 % – nuo 685 000 tonų iki 424 000 tonų.

(51)

Tiriamuoju laikotarpiu išlukštentų ryžių atsargos Sąjungoje padidėjo 4 % nuo 255 000 iki 265 000 tonų. Iš pradžių jos smarkiai didėjo (11 %), vėliau šiek tiek sumažėjo.

(52)

Atskleidus faktus Kambodža teigė, kad Sąjungos gamybos duomenys yra netikslūs, nes iš Sąjungos gamybos duomenų atėmę pardavimo duomenis negausime laikotarpio pabaigos atsargų, kaip nurodyta toliau. Iš tiesų Komisija pateikė ne visą skaičiavimą – šie duomenys neatspindi laikotarpio pradžios atsargų, ryžių kaip sėklos naudojimo ir pan. Vis dėlto šis skaičiavimas atitinka Komisijos naudojamo balanso skaičiavimus (žr. 24 konstatuojamąją dalį).

(53)

Kadangi makrolygmens gamybos pajėgumų duomenų nebuvo, Komisija šiuos duomenis nagrinėjo atrinktų bendrovių lygmeniu. Tačiau plotas, Sąjungoje naudojamas Indica ryžiams auginti, ganėtinai gerai parodo, koks Indica ryžių kiekis yra prieinamas perdirbėjams, taigi ir jų galimą pajėgumų naudojimą. Iš esmės šis plotas tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo 37 % ir keitėsi taip:

(54)

Remiantis iš Sąjungos perdirbėjų gautais klausimyno atsakymais, kainų ir pelningumo raida buvo tokia:

(55)

Atrinktų perdirbėjų vieneto kainos per tiriamąjį laikotarpį padidėjo 7 %. Remiantis Komisijos atliktų patikrinimų rezultatais galima teigti, kad, atsižvelgiant į vis didėjantį spaudimą dėl importo mažomis kainomis, atrinkti Sąjungos perdirbėjai nusprendė savo pardavimą, kai įmanoma, koncentruoti į mažesnius iš dalies ir visiškai išlukštentų Indica ryžių kiekius ir dėmesį sutelkti į prekių ženklo produktus, o ne į produktų pardavimą su platintojų prekių ženklu.

(56)

Pakeitę savo pradinį produktų asortimentą, Sąjungos perdirbėjai pajėgė išlaikyti pastovų pelningumo lygį, tačiau dėl to nukentėjo jų rinkos dalis, kuri dramatiškai sumažėjo. Nepaisant to, šis produktų asortimento pasikeitimas galėjo būti naudingas, ypač 2015–2016 m. (kai pelningumas net padidėjo), tačiau 2016–2017 m. pelno lygis vėl sumažėjo. Aplinkybėmis, kai importo kainos, kaip nustatyta, smarkiai priverstinai sumažino Sąjungos kainas 2016–2017 m. (atitinkamai iki 22 ir 43 %), tokia strategija gali būti tik trumpalaikis sprendimas. Spaudimas, kurį perdirbėjai patiria dėl mažų importo kainų, artimiausiu metu vis didės. Iš tiesų, Kambodža jau iš dalies perėjo nuo nesupakuotų produktų pardavimo prie pardavimo mažomis pakuotėmis, kurios parduodamos mažmeniniu lygmeniu. Šis pardavimo kanalas yra pelningesnis už nesupakuotų produktų pardavimą ir tikėtina, kad Kambodža vis dažniau pardavimą vykdys ir su Sąjungos pramone konkuruos šiuo lygmeniu, taip pat ir nišinėse rinkose.

(57)

Kalbant apie pelningumą, jo lygis išliko palyginti pastovus (tačiau žemas), nes didesnėmis kainomis pavyko kompensuoti prarastą kiekį. Be to, 1 %–2 % pelningumo lygis yra gerokai mažesnis už 6 %, kuris yra laikomas tinkamu pelno lygiu, kurio reikia visoms sąnaudoms ir investicijų, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei inovacijų išlaidoms padengti.

(58)

Po faktų atskleidimo viena šalis paprašė pateikti daugiau informacijos apie ankstesnėje pastraipoje nurodytą 6 % rodiklį. 2018 m. modernizavus ES prekybos apsaugos priemones, atitinkamuose teisės aktuose nustatyta, kad, skaičiuojant žalos skirtumą, pelno lygis, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis, yra ne mažesnis kaip 6 % (7). Šis prekybos apsaugos tyrimuose naudojamas lyginamasis rodiklis taip pat aktualus apsaugos priemonių tyrime. Tai paaiškina, kodėl Komisija šiuo atveju taip pat naudojo šį lyginamąjį rodiklį.

(59)

Sąjungos pramonės gamybos pajėgumus, susijusius su panašiais produktais, t. y. Indica ryžiais, įvertinti sunku, nes perdirbimo pramonė savo pajėgumus gali naudoti tiek Indica, tiek Japonica ryžiams lukštenti, nesvarbu, ar jie importuoti, ar išauginti Sąjungoje. Be to, nėra makroduomenų (žr. pirmiau). Remiantis atrinktų bendrovių duomenimis, pajėgumų naudojimas, kaip parodyta toliau, sumažėjo nuo 22 % iki 14 %. Šie procentiniai dydžiai gali atrodyti palyginti maži, nes jie pagrįsti panašaus produkto (Indica ryžių) produkcijos ir visų rūšių ryžių gamybos pajėgumų palyginimu.

(60)

Apibendrinant, Sąjungos pramonės ekonominė padėtis pablogėjo. Importas iš Kambodžos ir Mianmaro /Birmos labai padidėjo absoliučiais skaičiais, o Sąjungos pramonė prarado apie 6 % rinkos dalies Mianmaro / Birmos naudai ir 10 %, Kambodžos naudai. Be to, Sąjungos pramonė patyrė didelį – 22 % ir 43 % – priverstinį kainų mažinimą. Gamyba Sąjungoje toliau mažėjo 38 %. Todėl ekonominiai sunkumai tiriamuoju laikotarpiu daugiausia sietini su apimtimi. Sąjungos perdirbėjai, nepaisydami dėl importo žemomis kainomis patiriamos konkurencijos, nusprendė nemažinti kainų lygio ir išlaikė tam tikrą pelno lygį. Kad išlaikytų savo pelno lygį, Sąjungos perdirbėjai, nepaisydami to, kad sumažėjo jų pardavimo ir gamybos apimtis, nusprendė pakeisti, kai buvo įmanoma, savo produktų asortimentą ir daugiausia dėmesio skirti nišiniams segmentams ir prekių ženklo produktams. Tačiau tai yra tik laikinas sprendimas, nes iš Kambodžos ir Mianmaro / Birmos importuojami produktai jau dabar, nors ir nedideliu mastu, parduodami ne nesupakuoti, o mažose pakuotėse, taigi su Sąjungos pramone konkuruoja ir mažmeniniu lygmeniu. Manoma, kad abi šalys padidins per šį pelningesnį pardavimo kanalą mažomis kainomis importuojamų produktų kiekį, taip pat konkuruos dėl nišinių rinkų ir prekių ženklo produktų, o tai turės neigiamų pasekmių ir finansinei Sąjungos pramonės padėčiai.

(61)

Komisija nustatė, kad dėl toliau nurodytų priežasčių tarp nagrinėjamojo produkto importo apimties ir Sąjungos perdirbėjų patiriamų rimtų sunkumų esama priežastinio ryšio. Komisija taip pat nagrinėjo, ar rimtų sunkumų nelemia kiti veiksniai, o ne importas ir kainos.

(62)

Iš toliau pateiktos diagramos aiškiai matyti, kad Sąjungos pramonės padėtis blogėjo tuo metu, kai augo importas iš Kambodžos ir Mianmaro / Birmos, ir šį ryšį įrodo didelis rinkos dalių praradimas, dėl kurio Sąjungos perdirbėjams kilo rimtų sunkumų.

Kambodža / Mianmaras / Birma

ES

2015–2016m.

2014–2015m.

2013–2014m.

2012–2013m.

2016–2017m.

Rinkos dalys

70,0 %

60,0 %

50,0 %

40,0 %

30,0 %

20,0 %

10,0 %

0,0 %

(63)

Komisija mano, kad importas iš Kambodžos ir Mianmaro / Birmos rimtų sunkumų sukėlė taip pat ir atskirai. Galima teigti, kad atskirai importas iš Kambodžos ir iš Mianmaro / Birmos didėjo tiek absoliučia apimtimi (atitinkamai 53 % ir daugiau nei 2 000 %), tiek pagal rinkos dalis (atitinkamai 9,7 ir 6,1 procentiniais punktais). Be to, Sąjungos kainą atskirai priverstinai mažino tiek importas iš Kambodžos, tiek importas iš Mianmaro / Birmos (atitinkamai maždaug 22 % ir 43 %). Todėl galima daryti išvadą, kad ir Kambodžos, ir Mianmaro / Birmos importas taip pat sukėlė rimtų sunkumų Sąjungos pramonei.

(64)

Spartus importo iš Kambodžos ir Mianmaro / Birmos augimas paaiškinamas žemu kainų lygiu, dėl kurio buvo priverstinai smarkiai sumažintos Sąjungos pramonės kainos. Indica ryžiai yra jautrus kainoms produktas, ypač dėl to, kad vartotojai paprastai nesirenka pagal tai, ar tai Sąjungos, ar importuoti produktai. Vartotojams, perkantiems ryžius mažmeninės prekybos vietose, ryžių kilmė iš esmės nežinoma. Tai ypač pasakytina apie atvejus, kai ryžiai parduodami naudojant nuosavą, t. y. mažmenininko prekių ženklą. Tiekdamos ryžius labai mažomis kainomis, kaip matyti iš 33 konstatuojamojoje dalyje nurodyto priverstinio kainų mažinimo lygio, Kambodža ir Mianmaras / Birma sugebėjo smarkiai ir greitai išplėsti ryžių eksportą į Sąjungos rinką. Be to, Kambodža, anksčiau daugiausia eksportavusi toliau perdirbti Sąjungoje skirtus nesupakuotus ryžius, dabar vis dažniau juos parduoda pakuotėse tiesiogiai Sąjungos mažmenininkams, taip darydama papildomą spaudimą kainoms ir didindama konkurenciją Sąjungos perdirbėjų lygmeniu.

(65)

Taip pat įvertinti kiti veiksniai, kurie galėjo prisidėti prie Sąjungos pramonės patiriamų rimtų sunkumų.

(66)

Vertinant pagal rinkos dalį, importas iš kitų trečiųjų šalių tiriamuoju laikotarpiu taip pat padidėjo – nuo 23 % iki 29,3 % (+ 6,3 %).

(67)

NET jei Sąjungos rinkos dalies sumažėjimą galima iš dalies paaiškinti importu iš kitų trečiųjų šalių, šių šalių rinkos dalies padidėjimas, net vertinant bendrai, yra gerokai mažesnis nei Kambodžos ir Mianmaro / Birmos (+ 15 %).

(68)

Be to, svarbiausia, kaip matyti iš toliau pateiktos lentelės, kitų importuojamų produktų vidutinės svertinės kainos tiriamuoju laikotarpiu yra daug didesnės nei importo iš Kambodžos ir Mianmaro / Birmos kainos, taip pat Sąjungos kainos (8). Palyginus Tailando ir Mianmaro / Birmos importo kainas nustatyta, kad kainų skirtumas yra 85 %. Lyginant importo iš Indijos ir Kambodžos kainas, kainų skirtumas yra 72 %. Tai taip pat sustiprina pirma minėtą išvadą, kad mažesnės kainos leido Mianmarui / Birmai ir Kambodžai sparčiai plėsti eksportą į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu.

(69)

Inicijavus tyrimą, Kambodžos ryžių federacija teigė, kad Italijos ryžių sektoriaus sunkumai apskritai yra didesni nei kitur Sąjungoje, todėl negali būti siejami tik su importo padidėjimu.

(70)

Klausimyno atsakymai ir atliktas patikrinimas parodė, kad Sąjungos pramonės padėtis iš tiesų blogesnė Italijoje nei Ispanijoje. Taip yra iš dalies dėl to, kad Ispanijos ryžių rinka yra organizuota kitaip, todėl atsparesnė pasiūlos ir paklausos atžvilgiu, taip pat kainų atžvilgiu. Komisija atliko Sąjungos masto tyrimą, pagrįstą visos Sąjungos pramonės padėtimi, taip pat pagrįstą atrinktų tipiškų bendrovių padėtimi. Kaip paaiškinta pirmiau, atlikus tyrimą nustatyta, kad sunkumų patiria apskritai visa Sąjungos pramonė.

(71)

Suinteresuotosios šalys taip pat teigė, kad prie rimtų sunkumų prisidėjo išaugęs importas iš Gajanos. Iš Gajanos importuojami ryžiai nėra išlukštenti (importuojami žaliaviniai ryžiai), todėl jie nepatenka į tyrimo aprėptį, nėra įtraukti į pirmiau minėtą importo statistiką ir nėra čia svarbūs.

(72)

Kambodžos Vyriausybė nurodė, kad vienas iš aspektų, į kuriuos nebuvo atsižvelgta nagrinėjant priežastinį ryšį, yra Sąjungos pramonės orientavimasis į eksportą. Tačiau šis tvirtinimas nebuvo pagrįstas, ir nors tiriamuoju laikotarpiu eksportas iš tiesų padidėjo nuo 3 % visos gamybos iki 7 % visos gamybos, vis dėlto jis sudaro labai mažą Sąjungos gamybos dalį. Be to, eksporto padidėjimas (+ 11 000 tonų) yra gerokai mažesnis nei importo iš Kambodžos ir Mianmaro / Birmos padidėjimas (+ 147 000 tonų).

(73)

Kambodžos Vyriausybė taip pat teigė, kad Sąjungos Indica ryžių gamybai poveikį padarė ne importas – jam paprasčiausiai įtaką daro Sąjungos ryžių augintojų cikliškas perėjimas nuo Indica prie Japonica ryžių auginimo.

(74)

Tiesa, kad augintojai gali rinktis, kuriuos ryžius – Indica ar Japonica – auginti. Tačiau tokį pasirinkimą lemia ekonominiai sumetimai, įskaitant paklausą ir rinkos kainą. Šiuo atžvilgiu atlikus tyrimą patvirtinta, kad, padidėjus konkurencijai dėl maža kaina importuojamų Indica ryžių, kai kurie augintojai iš tiesų neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik pereiti prie Japonica ryžių auginimo. Todėl tai nėra nei cikliškas perėjimas, nei apgalvotas pasirinkimas, o savigynos veiksmas. Tačiau vidutinės trukmės laikotarpiu tai taip pat nėra perspektyvi galimybė, nes dėl to, kad buvo pereita nuo Indica prie Japonica ryžių auginimo, Japonica ryžių pasiūla rinkoje tapo perteklinė, o šios rūšies ryžių kainoms pradėtas daryti spaudimas. Todėl apskritai ūkininkų padėtis yra sunki.

(75)

Tačiau šis argumentas nėra labai svarbus, nes Sąjungos pramonę sudaro ryžių perdirbėjai, o ne augintojai, kurie yra žaliavos tiekėjai.

(76)

Komisija nustatė Sąjungos pramonės patirtų rimtų sunkumų ir importo iš Kambodžos ir Mianmaro / Birmos priežastinį ryšį. Komisija taip pat nustatė veiksnius, kurie taip pat prisidėjo prie šių sunkumų. Tai visų pirma importas iš trečiųjų šalių ir žaliavinių ryžių importas iš Gajanos. Tačiau nenustatyta, kad šie veiksniai susilpnino priežastinį ryšį, net atsižvelgiant į galimą jų bendrą poveikį. Todėl galima teigti, kad bet koks minėtų veiksnių poveikis Sąjungos pramonės padėčiai nemažina ryšio tarp importo iš Kambodžos ir Mianmaro / Birmos apimties bei kainų ir rimtų sunkumų, su kuriais susiduria Sąjungos pramonė.

(77)

Daroma išvada, kad Indica ryžiai iš Kambodžos ir Mianmaro / Birmos yra importuojami tokiais dideliais kiekiais ir tokiomis kainomis, dėl kurių Sąjungos pramonei kyla rimtų sunkumų, todėl apsaugos priemonės yra būtinos.

(78)

Taigi pagal BLS reglamento 22 straipsnio 1 dalį turėtų būti vėl nustatyti 175 EUR už toną Bendrojo muitų tarifo muitai.

(79)

Pagal BLS reglamento 28 straipsnį apsaugos priemonės turėtų būti vėl taikomos tiek laiko, kiek reikia Sąjungos perdirbėjų ekonominės ir finansinės padėties pablogėjimui kompensuoti. Tačiau muitai negali būti vėl nustatyti ilgesniam nei trejų metų laikotarpiui, išskyrus atvejus, kai šis laikotarpis pratęsiamas dėl tinkamai pagrįstų aplinkybių.

(80)

Komisija mano, kad šiuo atveju priemonės turėtų būti nustatytos trejų metų laikotarpiui, kad Sąjungos pramonė galėtų visiškai atsigauti nuo importo iš Kambodžos ir Mianmaro / Birmos poveikio.

(81)

Tačiau Komisija laikosi nuomonės, kad šiuo laikotarpiu apsaugos priemonės turėtų būti laipsniškai liberalizuojamos dėl toliau nurodytų priežasčių.

(82)

BLS reglamentu visų pirma siekiama paremti besivystančių šalių pastangas mažinti skurdą ir skatinti gerą valdymą bei darnų vystymąsi, pirmiausia joms padedant didinti užimtumą, vykdyti industrializacijos procesą ir gauti papildomų pajamų iš tarptautinės prekybos. BLS reglamente nustatyta specialioji programa „Viskas, išskyrus ginklus“ (VIG) padeda neturtingiausioms ir silpniausioms pasaulio šalims pasinaudoti prekybos galimybėmis. Šių šalių ekonominis profilis labai panašus. Jos yra pažeidžiamos dėl mažos ir nediversifikuotos eksporto bazės, todėl pagal BLS reglamentą joms taikomos tam tikros apsaugos priemonės, pavyzdžiui, jos atleidžiamos nuo produktų gradacijos ir automatinių apsaugos priemonių taikymo.

(83)

Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad iš principo laipsnišką muito normos mažinimą trejų metų laikotarpiu, kaip nurodyta toliau, būtina taikyti VIG lengvatomis besinaudojančioms šalims.

(84)

Laipsniškas mažinimas taip pat būtų pakankama priemonė Sąjungos perdirbėjų ekonominės ir (arba) finansinės padėties pablogėjimui kompensuoti. Kita vertus, nesumažinti muitai Kambodžai ir Mianmarui / Birmai nebus taikomi visus trejus metus, todėl eksportuoti bus sunkiau, bet palaipsniui jos galės didinti Indica ryžių eksportą į Sąjungą.

(85)

Taigi muitus trejų metų laikotarpį numatoma vėl taikyti taip:

(86)

Šiuo metu taikoma 175 EUR/t Bendrojo muitų tarifo muito norma gali būti pakoreguota ir sumažinta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (9) 180 straipsnį. Todėl jeigu po minėto koregavimo taikomi Bendrojo muitų tarifo muitai taptų mažesni nei muitai, nurodyti 85 konstatuojamojoje dalyje, pastarieji muitai turėtų būti priderinti taip, kad bet kuriuo priemonių taikymo laikotarpio metu jie nebūtų didesni už taikomus Bendrojo muitų tarifo muitus. Todėl taikytinos apsaugos priemonės yra patikslinti muitai arba 85 konstatuojamojoje dalyje nurodytas taikytinas muitas, atsižvelgiant į tai, kurie iš jų yra mažesni.

(87)

Galiausiai, siekiant nagrinėjamųjų produktų importuotojams suteikti teisinio tikrumo, įvairios suinteresuotosios šalys prašė, kad pirmiau minėtos priemonės nebūtų taikomos produktams, kurie jau vežami į Sąjungą. Atsižvelgdama į praktiką, kurios laikėsi kituose apsaugos priemonių tyrimuose, Komisija mano, kad tokia „nuostata dėl vežimo“ šiuo atveju iš tiesų yra pagrįsta, todėl į minėtą prašymą atsižvelgė.

(88)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Reglamento (ES) Nr. 978/2012 39 straipsnio 3 dalyje nurodyto Bendrųjų muitų tarifų lengvatų komiteto nuomonę,