(1)

2017 m. lapkričio 17 d. Geteborge paskelbto Europos socialinių teisių ramsčio (2) 10 principu nustatoma, kad kiekvienas darbuotojas turi teisę į sveikas, saugias ir pritaikytas darbo sąlygas. Teisė į aukšto lygio sveikatos apsaugą ir saugą darbe ir prie profesinių reikmių pritaikytą darbo aplinką, kurie leistų ilgą laiką dalyvauti darbo rinkoje, taip pat apima apsaugą nuo cheminių veiksnių poveikio darbe;

(2)

Komisija savo komunikate „Saugesnės ir sveikesnės darbo vietos visiems“ (3) aiškiai pabrėžė reikmę toliau gerinti darbuotojų apsaugą nuo pavojingų cheminių medžiagų darbe;

(3)

pagal Direktyvą 98/24/EB Komisija turi pasiūlyti darbuotojų apsaugos nuo pavojingų cheminių medžiagų keliamo pavojaus Europos Sąjungos (ES) tikslus, t. y. ES lygmeniu nustatyti orientacines profesinio poveikio ribines vertes;

(4)

pagal Direktyvos 98/24/EB 3 straipsnio 2 dalį Komisijai suteikiami įgaliojimai nustatyti arba peržiūrėti orientacines profesinio poveikio ribines vertes, atsižvelgiant į matavimo metodų galimybes, patvirtintas Tarybos direktyvos 89/391/EEB (4) 17 straipsnyje nustatyta tvarka;

(5)

Direktyvos 98/24/EB 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija, pasinaudodama naujausių mokslinių tyrimų duomenų nepriklausomu moksliniu vertinimu, įvertina ryšį tarp pavojingų cheminių veiksnių poveikio sveikatai ir jų koncentracijų, veikiantį darbuotojus darbo metu;

(6)

Komisijai šią užduotį vykdyti padeda Komisijos sprendimu 2014/113/ES (5) įsteigtas Cheminių medžiagų profesinio poveikio normų mokslinis komitetas (SCOEL);

(7)

pagal Direktyvą 98/24/EB profesinio poveikio ribinė vertė, jei nenurodyta kitaip, – tai cheminio veiksnio koncentracijos darbuotojo kvėpuojamame ore svertinio vidurkio pagal laiką didžiausia reikšmė per tam tikrą nustatytą laikotarpį;

(8)

orientacinės profesinio poveikio ribinės vertės – su sveikatos apsauga susijusios profesinio poveikio ribinės vertės, kurios nustatomos remiantis naujausiais moksliniais duomenimis ir kurias Komisija patvirtino atsižvelgdama į matavimo metodų galimybes. Šios vertės yra poveikio ribiniai lygiai, kurių neviršijant konkretus cheminis veiksnys, darantis trumpalaikį ar kasdienį poveikį per visą darbinę veiklą, nekenkia. Jos yra nustatytos kaip ES tikslai, o jų paskirtis – padėti darbdaviams nustatyti ir įvertinti riziką ir įgyvendinti prevencines ir apsaugos priemones pagal Direktyvą 98/24/EB;

(9)

remiantis Cheminių medžiagų profesinio poveikio normų mokslinio komiteto rekomendacijomis, orientacinės profesinio poveikio ribinės vertės yra nustatytos kaip dinaminis svertinis vidurkis per aštuonių valandų atskaitos laikotarpį (ilgalaikio poveikio ribinės vertės), o tam tikrų cheminių veiksnių – kaip dinaminis svertinis vidurkis per trumpesnius atskaitos laikotarpius, paprastai per vidutiniškai penkiolika minučių (trumpalaikio poveikio ribinės vertės), kad būtų atsižvelgta į per trumpą laiką padaromą jų poveikį;

(10)

valstybės narės turi nustatyti cheminių veiksnių, kurių orientacinės profesinio poveikio ribinės vertės yra nustatytos ES lygmeniu, nacionalines profesinio poveikio ribines vertes. Jos turi atsižvelgti į ES ribines vertes, tačiau nacionalines ribines vertes gali nustatyti pagal nacionalinius teisės aktus ir praktiką;

(11)

orientacinės profesinio poveikio ribinės vertės yra svarbi darbuotojų sveikatos apsaugos nuo pavojingų cheminių medžiagų keliamo pavojaus bendrųjų priemonių dalis;

(12)

pagal Direktyvos 98/24/EB 3 straipsnį Cheminių medžiagų profesinio poveikio normų mokslinis komitetas įvertino ryšį tarp šios direktyvos priede išvardytų dešimties cheminių veiksnių poveikio sveikatai ir profesinio poveikio lygio. Jis rekomendavo nustatyti visų šių cheminių veiksnių poveikio įkvėpus orientacines profesinio poveikio ribines vertes kaip dinaminį svertinį vidurkį per aštuonių valandų atskaitos laikotarpį. Todėl tikslinga nustatyti visų šios direktyvos priede išvardytų veiksnių ilgalaikio poveikio ribines vertes;

(13)

Cheminių medžiagų profesinio poveikio normų mokslinis komitetas taip pat rekomendavo nustatyti kai kurių iš šių cheminių veiksnių, t. y. anilino, trimetilamino, 2-fenilpropano (kumeno), antr-butilacetato, 4-aminotolueno, izobutilacetato, izoamilo alkoholio, n-butilacetato ir fosforiltrichlorido, trumpalaikio poveikio ribines vertes;

(14)

siekiant užtikrinti geriausią apsaugą, reikia atsižvelgti į tai, kad kai kurios cheminės medžiagos gali prasiskverbti per odą. Cheminių medžiagų profesinio poveikio normų mokslinis komitetas nustatė, kad kai kurių šios direktyvos priede išvardytų cheminių veiksnių – anilino, 2-fenilpropano (kumeno) ir 4-aminotolueno – nemažas kiekis gali prasiskverbti per odą. Todėl tikslinga į šios direktyvos priedą įtraukti šių cheminių veiksnių orientacines profesinio poveikio ribines vertes ir pateikti užrašus su nuoroda, kad nemažas jų kiekis gali prasiskverbti per odą;

(15)

vienas iš šių cheminių veiksnių – 2-fenilpropanas (kumenas) yra įtrauktas į Komisijos direktyvos 2000/39/EB (6) priedą. Cheminių medžiagų profesinio poveikio normų mokslinis komitetas rekomendavo nustatyti naują šios medžiagos orientacinę profesinio poveikio ribinę vertę. Todėl tikslinga į šios direktyvos priedą įtraukti peržiūrėtą 2-fenilpropano (kumeno) orientacinę profesinio poveikio ribinę vertę ir panaikinti atitinkamą Direktyvos 2000/39/EB priedo įrašą;

(16)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (7) valstybės narės įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pagrįstais atvejais pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos;

(17)

nacionalinės teisės aktuose jau yra nustatytos kai kurių veiksnių nacionalinės profesinio poveikio ribinės vertės, be to, nacionalinės teisinės priemonės profesinio poveikio ribinėms vertėms nustatyti yra skirtingos ir techniškai sudėtingos, todėl Komisija dėl šios direktyvos laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas pateikiant nacionalinių priemonių ir šios direktyvos atitikties lenteles yra pagrįstas;

(18)

pagal Direktyvos 98/24/EB 3 straipsnio 2 dalį buvo konsultuotasi su Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamuoju komitetu, kuris pateikė nuomones 2017 m. gruodžio 6 d. ir 2018 m. gegužės 31 d. Komitetas pripažino, kad šiuo metu esama sunkumų, susijusių su galimybėmis taikyti matavimo metodus, kurie galėtų būti naudojami siekiant įrodyti, kad laikomasi siūlomų fosforiltrichlorido ir izoamilo alkoholio ribinių verčių, ir kad reikėtų dėti pastangas, kad iki perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpio pabaigos būtų parengti tinkami metodai;

(19)

šioje direktyvoje nustatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 89/391/EEB 17 straipsnį įsteigto Technikos pažangos komiteto nuomonę,