TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2019/997

2019 m. birželio 18 d.

kuria nustatomas ES laikinasis kelionės dokumentas ir panaikinamas Sprendimas 96/409/BUSP

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 23 straipsnio antrą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)

Sąjungos pilietybė yra pamatinis valstybių narių piliečių statusas. Ji visiems Sąjungos piliečiams trečiosios šalies, kurioje valstybė narė, kurios piliečiai jie yra, neturi atstovybės, teritorijoje suteikia teisę į kitos valstybės narės diplomatinių ir konsulinių įstaigų teikiamą apsaugą tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės narės piliečiams. Ta teisė įgyvendinama Tarybos direktyva (ES) 2015/637 (2) nustatant bendradarbiavimo ir koordinavimo priemones, būtinas neatstovaujamų Sąjungos piliečių konsulinei apsaugai palengvinti;

(2)

Direktyvoje (ES) 2015/637 nurodoma, kad laikinieji kelionės dokumentai yra vienas iš konsulinės pagalbos, kurią valstybių narių ambasados ir konsulatai teikia neatstovaujamiems Sąjungos piliečiams, būdų. Laikinasis kelionės dokumentas yra vienai kelionei skirtas dokumentas, su kuriuo jį turintis asmuo gali grįžti namo arba, išskirtiniais atvejais, į kitą kelionės tikslo vietą, jei jis neturi galimybės naudotis įprastais kelionės dokumentais, nes jie, pavyzdžiui, buvo pavogti ar pamesti. Kita kelionės tikslo vieta galėtų būti, pavyzdžiui, kaimyninė arba netolima šalis, kurioje yra neatstovaujamo piliečio pilietybės valstybės narės ambasada arba konsulatas;

(3)

Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimu 96/409/BUSP (3) nustatytas bendras laikinasis kelionės dokumentas, kurį valstybės narės išduoda Sąjungos piliečiams vietose, kuriose tų piliečių pilietybės valstybė narė neturi nuolatinės diplomatinės arba konsulinės atstovybės. Dabar būtina atnaujinti tame sprendime išdėstytas taisykles ir nustatyti modernizuotą ir labiau apsaugotą ES laikinojo kelionės dokumento (ES LKD) formatą. Reikėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi nuoseklumo tarp konkrečių ES LKD išdavimo sąlygų ir procedūros ir Direktyvoje (ES) 2015/637 nustatytų bendrųjų konsulinės apsaugos taisyklių, kadangi ta direktyva, įskaitant jos 14 straipsnyje numatytą finansinę procedūrą, taikoma išduodant ES LKD neatstovaujamiems piliečiams. Šioje direktyvoje turėtų būti pateiktos papildomos taisyklės, kurios, jei būtina, būtų taikomos kartu su Direktyvoje (ES) 2015/637 išdėstytomis taisyklėmis;

(4)

pateikus prašymą, ES LKD turėtų būti išduodamas neatstovaujamam piliečiui trečiojoje šalyje, kurio pasas arba kelionės dokumentas buvo pamestas, pavogtas ar sunaikintas arba jo negalima gauti per pagrįstą laiką, pavyzdžiui, kelionės metu gimusiems naujagimiams arba asmenims, kurių dokumentų galiojimas yra pasibaigęs ir pilietybės valstybė narė negali jų lengvai pakeisti. ES LKD turėtų būti išduodamas neatstovaujamam piliečiui padedančiai valstybei narei gavus pilietybės valstybės narės patvirtinimą apie piliečio pilietybę ir tapatybę;

(5)

kadangi pametus pasą arba kelionės dokumentus neatstovaujamiems piliečiams trečiosiose šalyse gali kilti rimtų sunkumų, būtina nustatyti supaprastintą padedančiosios valstybės narės ir neatstovaujamo piliečio pilietybės valstybės narės bendradarbiavimo ir koordinavimo procedūrą. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad konsultacijos vyktų kuo sparčiau, paprastai per kelias darbo dienas. Kartu būtina išlaikyti pakankamą lankstumą išimtinėmis aplinkybėmis. Padedančiajai valstybei narei turėtų būti leidžiama išduoti ES LKD, prieš tai nepasikonsultavus su pilietybės valstybe nare, tik ypatingos skubos atvejais. Prieš tai darydamos, valstybės narės paprastai turi būti išnaudojusios visas turimas ryšio su pilietybės valstybe nare priemones. Pavyzdžiui, valstybės narės pirmiausia turėtų pamėginti perduoti dalį atitinkamos informacijos, pavyzdžiui, pareiškėjo vardą, pavardę, pilietybę ir gimimo datą. Šiais atvejais padedančioji valstybė narė turėtų pranešti pilietybės valstybei narei apie jos vardu suteiktą pagalbą kuo greičiau, siekiant užtikrinti, kad pilietybės valstybė narė būtų tinkamai informuota;

(6)

saugumo tikslais ES LKD gavėjai turėtų grąžinti ES LDK vos tik saugiai sugrįžę namo, pavyzdžiui, sienos apsaugos pareigūnams arba už pasų išdavimą atsakingoms institucijoms. Be to, vieną kiekvieno išduoto ES LKD kopiją arba skenuotą kopiją turėtų saugoti padedančiosios valstybės narės išduodančioji institucija, o kita kopija arba skenuota kopija turėtų būti išsiųsta ES LKD gavėjo pilietybės valstybei narei. Sugrąžinti ES LKD ir saugomos kopijos turėtų būti sunaikinti kuo greičiau;

(7)

neatstovaujami piliečiai turėtų galėti pateikti prašymą dėl ES LKD bet kurios valstybės narės ambasadoje arba konsulate. Kaip numatyta Direktyvoje (ES) 2015/637, valstybės narės gali sudaryti praktinius susitarimus, kuriais siekiama pasidalinti atsakomybę už ES LKD išdavimą neatstovaujamiems piliečiams. Valstybės narės, gavusios prašymą dėl ES LKD, kiekvienu atskiru atveju turėtų įvertinti, ar tikslinga išduoti ES LKD, ar bylą reikėtų perduoti ambasadai arba konsulatui, kurie paskirti kompetentingais pagal jau galiojantį susitarimą;

(8)	kadangi ES LKD yra vienai kelionei skirtas dokumentas, jis turėtų galioti tiek laiko, kiek reikalinga tai kelionei užbaigti. Atsižvelgiant į šiuolaikinių kelionių galimybes ir greitį, ES LKD, išskyrus išimtines aplinkybes, turėtų galioti ne ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų;

(9)

šia direktyva ne tik numatoma išduoti ES LKD neatstovaujamiems piliečiams trečiosiose šalyse, bet ir neturėtų būti užkertamas kelias valstybėms narėms ES LKD išduoti kitose situacijose, atsižvelgiant į nacionalinę teisę ir praktiką. Valstybės narės taip pat turėtų galėti išduoti ES LKD savo pačių piliečiams, Sąjungos piliečiams, kuriems neatstovaujama valstybių narių teritorijoje, ir kitos valstybės narės piliečiams, siekiantiems gauti ES LKD šalyje, kurioje ta valstybė narė turi atstovybę. Tokiais atvejais valstybės narės turėtų imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo ir sukčiavimo. Tačiau valstybės narės taip pat galėtų nuspręsti neišduoti ES LKD tokiose situacijose;

(10)

remdamasi Direktyvos (ES) 2015/637 5 straipsniu ir siekdama užtikrinti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 20 straipsnio 2 dalies c punkte įtvirtintos teisės ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnyje pripažintos teisės į privatų ir šeimos gyvenimą veiksmingumą bei atsižvelgdama į nacionalinę teisę ir praktiką, padedančioji valstybė narė turėtų galėti išduoti ES LKD Sąjungos piliečius lydintiems šeimos nariams, kurie nėra Sąjungos piliečiai, jeigu tie šeimos nariai yra teisėti gyventojai valstybėje narėje, kiekvienu atveju įvertindama individualias aplinkybes;

(11)

gali būti reikalaujama, kad šeimos nariai, kurie nėra Sąjungos piliečiai, gautų ne tik ES LKD, bet ir vizas, reikalingas grįžimui į Sąjungos teritoriją. Pagal Direktyvos (ES) 2004/38/EB (4) 5 straipsnio 2 dalį šeimos narių, kurie nėra valstybės narės piliečiai, reikalaujama turėti tik įvažiavimo vizą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1806 (5) arba, kai tinkama, pagal nacionalinę teisę. Direktyvos (ES) 2004/38/EB 10 straipsnyje nurodytą galiojančią leidimo gyventi šalyje kortelę turintiems šeimos nariams reikalavimas gauti vizą netaikomas. Valstybės narės suteikia tokiems asmenims visas galimybes gauti būtinas vizas. Tokios vizos išduodamos nemokamai kuo greičiau ir skubos tvarka;

(12)

ES LKD turėtų sudaryti vienoda ES LKD forma ir vienoda ES LKD įklija, turėtų būti visa būtina informacija ir jis turėtų atitikti aukštus techninius standartus, visų pirma dėl apsaugos nuo padirbinėjimo ir klastojimo. Jis turėtų būti ekonomiškai efektyvus, pritaikytas taip, kad jį galėtų naudoti visos valstybės narės, ir turėti aiškiai plika akimi matomas visuotinai atpažįstamas apsaugos priemones;

(13)

vienodoje ES LKD formoje turėtų būti tuščių lapų, kad prireikus tiesiai į formą būtų galima įklijuoti vizas. Ta forma turėtų būti naudojama vienoda ES LKD įklijai, kurioje pateikiama atitinkama informacija apie dokumento gavėją, įklijuoti. Vienoda ES LKD įklija turėtų būti maketuojama pagal vienodą vizų formą, kaip išdėstyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 1683/95 (6), ir turėtų turėti panašias apsaugos priemones. Vienoda ES LKD įklija turėtų būti užpildyta padedančiosios valstybės narės ambasadoje ar konsulate naudojant tuos pačius spausdintuvus, kurie naudojami vizoms. Techninės force majeure atveju vienodą ES LKD įkliją turėtų būti galima užpildyti rankiniu būdu. Siekiant užkirsti kelią pripažinimo lygio sumažėjimui ir saugumo rizikai, užpildymas rankiniu būdu turėtų būti kuo labiau apribotas ir turėtų būti atliekamas tik tuomet, kai spausdintuvu užpildytos vienodos ES LKD įklijos per pagrįstą laiką išduoti neįmanoma;

(14)

siekiant padidinti apsaugą ir paspartinti išdavimo procesą, ES LKD naudojamas pareiškėjo veido atvaizdas turėtų būti nuskaitytas ambasadoje arba konsulate skaitmeniniu fotoaparatu arba lygiavertėmis priemonėmis. Tik tuomet, kai tai neįmanoma, gali būti naudojama nuotrauka, ambasadai arba konsulatui įsitikinus, kad ji atitinka pareiškėjo atvaizdą. Tas pats veido atvaizdas arba nuotrauka tuomet turėtų būti perduotas (-a) pilietybės valstybei narei pareiškėjo tapatybei patvirtinti;

(15)	šia direktyva turėtų būti nustatytos specifikacijos, kurios neturėtų būti slaptos. Kai tikslinga, siekiant užkirsti kelią padirbinėjimui ir klastojimui, tas specifikacijas gali reikėti papildyti tolesnėmis slaptomis specifikacijomis;

(16)

siekiant užtikrinti, kad informacija apie papildomas technines specifikacijas negalėtų pasinaudoti daugiau asmenų nei būtina, kiekviena valstybė narė turėtų paskirti įstaigą, atsakingą už vienodų ES LKD formų ir įklijų gaminimą. Veiksmingumo tikslais valstybės narės raginamos paskirti vieną bendrą įstaigą. Jei būtina, valstybės narės turėtų turėti galimybę pakeisti savo paskirtą įstaigą. Saugumo sumetimais kiekviena valstybė narė tos įstaigos pavadinimą turėtų pranešti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms;

(17)

siekiant atsižvelgti į poreikį specifikacijas pritaikyti prie vienodos ES LKD formos ir įklijos reaguojant į technikos pažangą, taip pat pakeisti valstybę narę, atsakingą už pavyzdžių pateikimą pranešant apie vienodą ES LKD formatą trečiosioms šalims, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (7) nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(18)

siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, kiek tai susiję su papildomomis techninėmis specifikacijomis ir rodikliais, skirtais šios direktyvos taikymui stebėti, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (8);

(19)

siekiant padidinti ES LKD pripažinimo lygį, Sąjungos delegacijos trečiosiose šalyse atitinkamoms trečiųjų šalių institucijoms turėtų pranešti apie vienodą ES LKD formatą ir visus vėlesnius pakeitimus, pranešti apie ES LKD pripažinimo lygį trečiosiose šalyse ir skatinti ES LKD naudojimą. Šiuo tikslu naudojamus pavyzdžius valstybė narė, padedama Komisijos, turėtų pateikti Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT);

(20)	ši direktyva neturėtų daryti poveikio palankesnėms nacionalinėms nuostatoms, jeigu jos suderinamos su šia direktyva;

(21)

įgyvendinant šią direktyvą valstybių narių vykdomam asmens duomenų tvarkymui turėtų būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 (9). Pagal ES LKD sistemą reikalaujama tvarkyti asmens duomenis, kurie būtini siekiant patikrinti pareiškėjo tapatybę, atspausdinti vienodą ES LKD įkliją ir sudaryti palankesnes sąlygas atitinkamo duomenų subjekto kelionei. Būtina nurodyti papildomas tvarkomiems asmens duomenims taikytinas apsaugos priemones, pvz., ilgiausią surinktų asmens duomenų saugojimo laikotarpį. Ilgiausias 180 dienų duomenų saugojimo laikotarpis padedančiajai valstybei narei ir dvejų metų – pilietybės valstybei narei būtinas siekiant užtikrinti visų taikytinų mokesčių rinkimą ir išvengti galimų piktnaudžiavimo ar kitos sukčiavimo veiklos atvejų. Pareiškėjų asmens duomenų ištrynimas neturėtų daryti poveikio valstybių narių gebėjimui stebėti šios direktyvos taikymą;

(22)

vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 ir 23 dalimis, Komisija turėtų įvertinti šią direktyvą, ypač remdamasi informacija, surinkta taikant konkrečią stebėsenos tvarką, kad būtų įvertintas šios direktyvos poveikis ir poreikis imtis tolesnių veiksmų. Atliekant tą įvertinimą taip pat būtų galima atsižvelgti į būsimus techninius pokyčius, kurie sudarytų sąlygas įdiegti elektroninius laikinuosius kelionės dokumentus (e. LKD);

(23)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. nustatyti priemones, reikalingas neatstovaujamų piliečių konsulinei apsaugai palengvinti išduodant saugius ir plačiai pripažįstamus laikinuosius kelionės dokumentus, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl poreikio išvengti susiskaidymo ir sumažėjusio valstybių narių neatstovaujamiems piliečiams išduotų laikinųjų kelionės dokumentų pripažinimo, to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(24)

šia direktyva siekiama skatinti konsulinę apsaugą, kuri užtikrinama Chartijos 46 straipsniu. Ja gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi visų pirma Chartija pripažintų principų, įskaitant teisę į privatų ir šeimos gyvenimą bei teisę į asmens duomenų apsaugą. Ši direktyva turėtų būti aiškinama ir taikoma atsižvelgiant į tas teises ir principus;

(25)	Sprendimas 96/409/BUSP turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva nustatomos taisyklės dėl sąlygų ir procedūros, kurios taikomos trečiosiose šalyse neatstovaujamiems piliečiams siekiant gauti ES laikinąjį kelionės dokumentą (ES LKD), ir nustatomas vienodas tokio dokumento formatas.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1) neatstovaujamas pilietis– valstybės narės, kuri neturi atstovybės trečiojoje šalyje, kaip išdėstyta Direktyvos (ES) 2015/637 6 straipsnyje, pilietis;

2) pareiškėjas– asmuo, kuris prašo išduoti ES LKD;

3) gavėjas– asmuo, kuriam išduodamas ES LKD;

4) padedančioji valstybė narė– valstybė narė, gavusi prašymą išduoti ES LKD;

5) pilietybės valstybė narė– valstybė narė, kurios piliečiu pareiškėjas teigia esąs;

6) darbo dienos– visos dienos, išskyrus valstybines šventes arba savaitgalius, kuriomis dirba institucija, turinti imtis veiksmų.

II SKYRIUS

ES LAIKINASIS KELIONĖS DOKUMENTAS

3 straipsnis

ES laikinasis kelionės dokumentas

1. ES LKD – kelionės dokumentas, kurį valstybė narė trečiojoje šalyje neatstovaujamam piliečiui jo prašymu išduoda vienai kelionei į jo pilietybės ar gyvenamosios vietos valstybę narę arba, išskirtiniais atvejais, piliečio prašymu – į kitą kelionės tikslo vietą. Valstybės narės taip pat gali nuspręsti išduoti ES LKD kitiems gavėjams pagal 7 straipsnį.

2. Valstybės narės ES LKD išduoda trečiosiose šalyse neatstovaujamiems piliečiams, kurių pasas arba kelionės dokumentas buvo pamestas, pavogtas ar sunaikintas, arba kurio per pagrįstą laiką negalima gauti kitu būdu, laikantis 4 straipsnyje nustatytos procedūros.

4 straipsnis

Procedūra

1. Valstybė narė, gavusi prašymą išduoti ES LKD, tam, kad patikrintų pareiškėjo pilietybę ir tapatybę, kuo greičiau ir ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo prašymo gavimo konsultuojasi su pilietybės valstybe nare pagal Direktyvos (ES) 2015/637 10 straipsnio 2 dalį.

2. Padedančioji valstybė narė pilietybės valstybei narei pateikia visą atitinkamą informaciją, įskaitant:

a)	pareiškėjo pavardę ir vardą (-us), pilietybę, gimimo datą ir lytį;

pareiškėjo veido atvaizdą, kurį prašymo pateikimo metu padarė padedančiosios valstybės narės institucijos, arba, jeigu tai neįmanoma, skenuotą ar skaitmeninę pareiškėjo nuotrauką, laikantis Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (toliau – ICAO) dokumento Nr. 9303 dėl mašininiu būdu nuskaitomų kelionės dokumentų (septintas leidimas, 2015) (toliau – ICAO dokumentas Nr. 9303) 3 dalimi nustatytų standartų;

c)	bet kurios turimos identifikavimo priemonės, pvz., asmens tapatybės kortelės arba vairuotojo pažymėjimo, kopiją arba skenuotą kopiją ir, jeigu žinoma, pakeisto dokumento tipą ir numerį ir nacionalinį registracijos ar socialinio draudimo numerį.

3. Pilietybės valstybė narė kuo greičiau ir ne vėliau kaip tris darbo dienas nuo 2 dalyje nurodytos informacijos gavimo į prašymą dėl konsultacijų atsako pagal Direktyvos (ES) 2015/637 10 straipsnio 3 dalį ir patvirtina, ar pareiškėjas yra jos pilietis. Jeigu pilietybės valstybė narė per tris darbo dienas negali atsakyti, ji per tą laikotarpį informuoja padedančiąją valstybę narę ir nurodo, kada tikimasi pateikti atsakymą. Padedančioji valstybė narė atitinkamai informuoja pareiškėją. Patvirtinus pareiškėjo pilietybę, padedančioji valstybė narė kuo greičiau ir ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo patvirtinimo gavimo pareiškėjui išduoda ES LKD.

4. Jeigu pilietybės valstybė narė prieštarauja tam, kad vienam iš jos piliečių būtų išduotas ES LKD, ji informuoja padedančiąją valstybę narę. Tuo atveju ES LKD neišduodamas, o pilietybės valstybė narė prisiima atsakomybę už konsulinės apsaugos suteikimą savo piliečiui, laikydamasi savo teisinių pareigų ir praktikos. Padedančioji valstybė narė, glaudžiai konsultuodamasi su pilietybės valstybe nare, atitinkamai informuoja pareiškėją.

5. Pagrįstais atvejais valstybės narės gali užtrukti ilgiau nei 1 ir 3 dalyse nurodyti terminai.

6. Ypatingos skubos atvejais padedančioji valstybė narė gali išduoti ES LKD prieš tai nepasikonsultavusi su pilietybės valstybe nare. Prieš tai padedančioji valstybė narė turi būti išnaudojusi visas turimas ryšio su pilietybės valstybe nare priemones. Padedančioji valstybė narė pilietybės valstybei narei kuo greičiau praneša apie tai, kad išduotas ES LKD, ir nurodo asmens, kuriam išduotas ES LKD, tapatybę. Tame pranešime pateikiami visi duomenys, kurie buvo įtraukti į ES LKD.

7. ES LKD išduodanti valstybė narė vieną kiekvieno išduoto ES LKD kopiją arba skenuotą kopiją saugo, o kitą kopiją arba skenuotą kopiją išsiunčia pareiškėjo pilietybės valstybei narei.

8. ES LKD gavėjo, atvykus į kelionės tikslo vietą, prašoma ES LKD grąžinti, nepriklausomai nuo to, ar jis dar galioja.

9. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma standartinė ES LKD prašymo forma, kurioje pateikiama informacija apie pareigą atvykus grąžinti ES LKD. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

5 straipsnis

Finansinės nuostatos

1. Padedančioji valstybė narė iš pareiškėjo renka tokius pat mokesčius kaip ir iš savo piliečių už nacionalinių laikinųjų dokumentų išdavimą.

2. Padedančioji valstybė narė gali panaikinti mokesčių rinkimą apskritai arba jos nustatytais konkrečiais atvejais.

3. Jeigu pareiškėjai pateikdami savo prašymą taikytinų mokesčių sumokėti negali, jie savo pilietybės valstybei narei įsipareigoja sumokėti tokius mokesčius naudodamiesi Direktyvos (ES) 2015/637 I priede nustatyta standartine forma. Tokiais atvejais taikomi Direktyvos (ES) 2015/637 14 straipsnio 2 dalis ir 15 straipsnis.

6 straipsnis

Galiojimas

ES LKD galioja laikotarpį, reikalingą kelionei, kuriai jis buvo išduotas, užbaigti. Apskaičiuojant tą laikotarpį, atsižvelgiama į būtinus sustojimus nakvynei ir kelionės jungtis. Galiojimo laikotarpis apima papildomą pratęsimą dvejomis dienomis. Išskyrus išimtines aplinkybes, ES LKD galioja ne ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų.

7 straipsnis

Neprivalomas ES LKD išdavimas

1. Jei pareiškėjo pasas arba kelionės dokumentas buvo pamestas, pavogtas ar sunaikintas arba kurio per pagrįstą laiką negalima gauti kitu būdu, valstybė narė ES LKD gali išduoti:

a)	savo piliečiams;

b)	Sąjungos piliečiams, kuriems nėra atstovaujama valstybių narių teritorijoje, įskaitant užjūrio šalis ir teritorijas, nurodytas SESV 355 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje;

c)	kitos valstybės narės piliečiams, siekiantiems gauti ES LKD šalyje, kurioje ta valstybė narė turi atstovybę, ir jeigu atitinkamos valstybės narės yra sudariusios tam tikslui skirtus susitarimus;

d)	šeimos nariams, kurie nėra Sąjungos piliečiai, lydintys Sąjungos piliečius, kuriems nėra atstovaujama trečiojoje šalyje, arba Sąjungos piliečius, nurodytus a, b ar c punkte, jeigu tie šeimos nariai yra teisėti gyventojai valstybėje narėje, nedarant poveikio jokiems taikytiniems vizos reikalavimams;

e)	kitiems asmenims, kuriems ta valstybė narė arba kita valstybė narė pagal tarptautinę ar nacionalinę teisę privalo suteikti apsaugą ir kurie yra teisėti gyventojai valstybėje narėje.

2. Kai valstybė narė išduoda ES LKD remdamasi:

a)	šio straipsnio 1 dalies b ar c punktu; 4 straipsnyje nurodytose konsultacijose dalyvauja Sąjungos piliečių pilietybės valstybė narė;

šio straipsnio 1 dalies d punktu; 4 straipsnyje nustatytose konsultacijose dalyvauja lydimo Sąjungos piliečio pilietybės valstybė narė ir, kai būtina, šeimos nario gyvenamosios vietos valstybė narė. Nukrypstant nuo 4 straipsnio 6 dalies, joks ES LKD neišduodamas prieš tai nepasikonsultavus su lydimo Sąjungos piliečio pilietybės valstybe nare ir, kai būtina, su šeimos nario gyvenamosios vietos valstybe nare;

c)	šio straipsnio 1 dalies e punktu; 4 straipsnyje nustatytose konsultacijose dalyvauja valstybė narė, pagal tarptautinę ar nacionalinę teisę įpareigota suteikti apsaugą pareiškėjui, ta valstybė narė yra ES LKD nurodyta kelionės tikslo šalis.

III SKYRIUS

VIENODAS ES LKD FORMATAS

8 straipsnis

Vienodas ES LKD formatas

1. ES LKD sudaro vienoda ES LKD forma ir vienoda ES LKD įklija. Ta forma ir ta įklija turi atitikti I ir II prieduose pateiktas specifikacijas ir pagal 9 straipsnį nustatytas papildomas technines specifikacijas.

2. Užpildžius vienodą ES LKD įkliją, užpildomos II priede nustatytos skiltys ir mašininio nuskaitymo zona, kaip numatyta pagal ICAO dokumentą Nr. 9303 dėl mašininiu būdu nuskaitomų dokumentų.

3. Siekiant įgyvendinti šios direktyvos tikslus, visų pirma užtikrinti galimybę naudotis teise į konsulinę apsaugą modernaus ir saugaus ES LKD formato pagrindu, Komisijai pagal 11 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, atsižvelgiant į techninę pažangą, iš dalies keičiami I ir II priedai, taip pat nuorodos į ICAO nustatytus standartus, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalies b punkte.

4. Valstybės narės į vienodas ES LKD įklijos skiltį „pastabos“ gali įtraukti visus būtinus nacionalinius įrašus, kaip nurodyta II priedo 9 punkte. Šie nacionaliniai įrašai neturi dubliuotis su II priede nurodytomis skiltimis.

5. Visi vienodos ES LKD įklijos įrašai, įskaitant veido atvaizdą, yra spausdinami. Atspausdintoje vienodoje ES LKD įklijoje neturi būti daromi pakeitimai ranka.

Išimties tvarka, techninės force majeure atveju, vienodos ES LKD įklijos gali būti pildomos ranka ir įklijuojama nuotrauka. Tokiais atvejais nuotrauka papildomai apsaugoma nuo nuotraukos pakeitimo. Ranka užpildytoje vienodoje ES LKD įklijoje neturi būti daromi pakeitimai.

6. Jei vienodoje ES LKD įklijoje, kuri dar neįklijuota vienodoje ES LKD formoje, aptinkama klaida, vienoda ES LKD įklija pripažįstama negaliojančia ir sunaikinama. Jei klaida aptinkama po to, kai vienoda ES LKD įklija buvo įklijuota vienodoje ES LKD formoje, įklija ir forma pripažįstamos negaliojančiomis ir sunaikinamos, o vietoj jų pagaminama nauja ES LKD įklija.

7. Atspausdinta vienoda ES LKD įklija su užpildytomis skiltimis įklijuojama vienodoje ES LKD formoje, kaip nurodyta I priede.

8. Valstybės narės užtikrina saugų nuo vagysčių vienodų ES LKD formų ir įklijų blankų saugojimą.

9 straipsnis

Papildomos techninės specifikacijos

1. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose pateikiamos papildomos techninės ES LKD specifikacijos, susijusios su:

a)	vienodos ES LKD formos ir įklijos dizainu, formatu ir spalvomis;

b)	vienodos ES LKD formos medžiagos ir spaudos būdų reikalavimais;

c)	apsaugos priemonėmis ir reikalavimais, įskaitant griežtesnius apsaugos nuo apgaulės, padirbinėjimo ir klastojimo standartus;

d)	kitos taisyklės, kurių turi būti laikomasi pildant ir išduodant ES LKD.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2. Gali būti nuspręsta, kad 1 dalyje nurodytos papildomos techninės specifikacijos yra slaptos ir neskelbiamos. Tuo atveju su jomis gali susipažinti tik įstaigos, valstybių narių paskirtos atsakingomis už ES LKD gamybą, ir valstybės narės ar Komisijos tinkamai įgalioti asmenys.

10 straipsnis

ES LKD gamyba

1. Kiekviena valstybė narė skiria įstaigą, atsakingą už vienodų ES LKD formų ir įklijų gamybą. Tą pačią įstaigą gali skirti kelios ar visos valstybės narės.

2. Kiekviena valstybė narė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša įstaigos, kuri gamina jos vienodas ES LKD formas ir įklijas, pavadinimą. Kai valstybė narė pakeičia savo paskirtąją įstaigą, ji atitinkamai informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.

11 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 8 straipsnio 3 dalyje ir 13 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2019 m. liepos 10 d.

3. Taryba gali bet kada atšaukti 8 straipsnio 3 dalyje ir 13 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama praneša Tarybai.

6. Pagal 8 straipsnio 3 dalį ir 13 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Tarybai apie tą aktą dienos Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus tam laikotarpiui Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

7. Europos Parlamentas informuojamas apie Komisijos deleguotųjų aktų priėmimą, bet kokį pareikštą prieštaravimą jų atžvilgiu ar Tarybos sprendimą atšaukti deleguotuosius įgaliojimus.

12 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (EB) Nr. 1683/95 6 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

13 straipsnis

Pranešimas trečiosioms šalims

1. Per 21 mėnesį nuo 9 straipsnyje nurodytų papildomų techninių specifikacijų priėmimo dienos, Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė, vadovaudamasi ES sutarties 16 straipsnio 9 dalimi, Komisijai ir EIVT pateikia vienodos ES LKD formos ir įklijos pavyzdžius.

Komisijai pagal 11 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama šios dalies pirma pastraipa, kai valstybe, atsakinga už toje pastraipoje nurodytų pavyzdžių pateikimą, paskiriama kita valstybė narė, remiantis objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, jei kelių ar visų valstybių narių ES LKD gamybai paskirta įstaiga yra jos teritorijoje.

2. EIVT perduoda vienodos ES LKD formos ir įklijos pavyzdžius Sąjungos delegacijoms trečiosiose šalyse.

3. Sąjungos delegacijos trečiosiose šalyse praneša atitinkamoms institucijoms atitinkamose trečiosiose šalyse apie ES LKD naudojimą, vienodą jo formatą ir pagrindines apsaugos priemones, taip pat informavimo tikslais joms pateikia vienodos ES LKD formos ir įklijos pavyzdžius. Pranešimas atskirai trečiajai šaliai pakartojamas tos trečiosios šalies prašymu. Pranešime nenurodomos specifikacijos, kurios turi būti slaptos pagal 9 straipsnio 2 dalį.

4. Kaskart padarius vienodos ES LKD formos ar įklijos pakeitimus, 1–3 dalyse nustatyta procedūra kartojama. 1 dalyje nurodytas terminas yra 21 mėnuo po to, kai buvo priimtas pakeistas vienodos ES LKD formos ar įklijos formatas.

5. Jei trečiojoje šalyje nėra Sąjungos delegacijos, atstovaujamos valstybės narės pasitelkdamos vietos konsulinį bendradarbiavimą priima sprendimą, kuri valstybė narė turi pranešti atitinkamoms tos trečiosios šalies institucijoms apie vienodą ES LKD formatą ir pagrindines jo apsaugos priemones. EIVT koordinuoja su atitinkama valstybe nare vienodų ES LKD formų ir įklijų pavyzdžių perdavimą tuo tikslu.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

14 straipsnis

Palankesnis režimas

Valstybės narės gali priimti arba palikti galioti palankesnes nei šios direktyvos nuostatas tokia apimtimi, kiek jos yra suderinamos su šia direktyva.

15 straipsnis

Asmens duomenų apsauga

1. Asmens duomenys, tvarkomi taikant šią direktyvą, įskaitant 4 straipsnio 2 dalyje nurodytą pareiškėjo veido atvaizdą ar nuotrauką, naudojami tik tam, kad būtų patikrinta pareiškėjo tapatybė laikantis 4 straipsnyje nustatytos procedūros, atspausdinta vienoda ES LKD įklija ir palengvinta to pareiškėjo kelionė. Padedančioji valstybė narė ir pilietybės valstybė narė užtikrina tinkamą asmens duomenų apsaugą.

2. Nedarant poveikio Reglamentui (ES) 2016/679, pareiškėjas, kuriam išduodamas ES LKD, turi teisę patikrinti ES LKD pateiktus asmens duomenis ir atitinkamais atvejais prašyti, kad jie būtų ištaisyti išduodant naują dokumentą.

3. ES LKD nepateikiama jokios informacijos mašininiu būdu nuskaitoma forma, jei ji neįrašyta ir į skiltis, nurodytas II priedo 6 punkte.

4. Padedančioji valstybė narė ir pilietybės valstybė narė pareiškėjo asmens duomenis saugo tik tiek, kiek būtina, įskaitant 5 straipsnyje nurodytų mokesčių surinkimo tikslu. Jokiu būdu padedančioji valstybė narė neturi saugoti tų asmens duomenų ilgiau nei 180 dienų, o pilietybės valstybė narė – ilgiau nei dvejus metus. Saugojimo laikotarpiui pasibaigus pareiškėjo asmens duomenys ištrinami.

5. Nukrypstant nuo 4 dalies, valstybės narės užtikrina, kad visi grąžinami ES LKD ir visos susijusios kopijos būtų kuo greičiau saugiai sunaikinti.

16 straipsnis

Stebėsena

1. Valstybės narės vykdo reguliarią šios direktyvos taikymo stebėseną, remdamosi šiais rodikliais:

a)	ES LKD, išduotų pagal 3 straipsnį, skaičius ir gavėjo pilietybė;

b)	ES LKD, išduotų pagal 7 straipsnį, skaičius ir gavėjo pilietybė ir

c)	su ES LKD susijusio sukčiavimo ir jų padirbinėjimo atvejų skaičius.

2. Valstybės narės organizuoja duomenų, būtinų pamatuoti 1 dalyje nurodytų rodiklių pokyčius, rengimą ir rinkimą, ir šią informaciją pateikia Komisijai kartą per metus.

3. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi 1 dalyje nurodytus rodiklius papildantys rodikliai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

17 straipsnis

Įvertinimas

1. Komisija ne anksčiau kaip praėjus penkeriems metams nuo šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę atlieka šios direktyvos įvertinimą ir jo pagrindinių išvadų ataskaitą pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai. Ataskaita apima asmens duomenų apsaugos lygio tinkamumo, poveikio pagrindinėms teisėms ir galimo vienodo mokesčio už ES LKD įvedimo įvertinimą.

2. Valstybės narės teikia Komisijai informaciją, kuri būtina 1 dalyje nurodytai ataskaitai parengti.

18 straipsnis

Panaikinimas

1. Sprendimas 96/409/BUSP panaikinamas praėjus 36 mėnesiams po to, kai priimamos 9 straipsnyje nurodytos papildomos techninės specifikacijos.

2. Nuorodos į panaikintą sprendimą laikomos nuorodomis į šią direktyvą.

3. Valstybės narės užtikrina, kad LKD formos, pagamintos pagal Sprendimą 96/409/BUSP, būtų pripažintos negaliojančiomis ir sunaikintos per 1 dalyje nurodytą laikotarpį.

19 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo 9 straipsnyje nurodytų papildomų techninių specifikacijų priėmimo priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Tas priemones jos taiko praėjus 36 mėnesiams po to, kai priimamos 9 straipsnyje nurodytos papildomos techninės specifikacijos.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

20 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

21 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Liuksemburge 2019 m. birželio 18 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. CIAMBA

(1) 2019 m. sausio 16 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2) 2015 m. balandžio 20 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/637 dėl koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonių, skirtų neatstovaujamų Sąjungos piliečių konsulinei apsaugai trečiosiose šalyse palengvinti ir kuria panaikinimas Sprendimas 95/553/EB (OL L 106, 2015 4 24, p. 1).

(3) 1996 m. birželio 25 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimas 96/409/BUSP dėl laikinojo kelionės dokumento nustatymo (OL L 168, 1996 7 6, p. 4).

(4) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (OL L 158, 2004 4 30, p. 77).

(5) 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1806, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams tas reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL L 303, 2018 11 28, p. 39).

(6) 1995 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1683/95, nustatantis vienodą vizų formą (OL L 164, 1995 7 14, p. 1).

(7) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(8) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(9) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).