(1)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 101 ir 102 straipsniai yra viešosios politikos dalykas ir turėtų būti veiksmingai taikomi visoje Sąjungoje, siekiant užtikrinti, kad vidaus rinkoje nebūtų iškraipoma konkurencija. Veiksmingas SESV 101 ir 102 straipsnių vykdymo užtikrinimas yra būtina sąlyga siekiant Sąjungoje užtikrinti sąžiningesnes ir atviresnes konkurencingas rinkas, kuriose įmonės daugiau konkuruotų savo pranašumais ir nekurtų kliūčių patekti į rinką, tokiu būdu sudarant joms galimybę kurti gerovę ir darbo vietas. Taip vartotojai ir vidaus rinkoje veikiančios įmonės apsaugomi nuo verslo praktikų, kuriomis dirbtinai išlaikomos aukštos prekių ir paslaugų kainos, ir taip jiems padidinamas naujoviškų prekių ir paslaugų pasirinkimas;

(2)

SESV 101 ir 102 straipsnių vykdymo viešasis užtikrinimas pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2003 (3) atliekamas valstybių narių nacionalinių konkurencijos institucijų (toliau – NKI) lygiagrečiai su Komisija. NKI ir Komisija kartu sudaro viešųjų institucijų, kurios glaudžiai bendradarbiauja taikydamos Sąjungos konkurencijos taisykles, tinklą (toliau – Europos konkurencijos tinklas);

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1/2003 3 straipsnio 1 dalimi NKI ir nacionaliniai teismai įpareigojami taikyti SESV 101 ir 102 straipsnius susitarimams, įmonių asociacijų sprendimams, suderintiems veiksmams ar piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi, kurie gali daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. Praktikoje dauguma NKI nacionalinę konkurencijos teisę taiko lygiagrečiai su SESV 101 ir 102 straipsniais. Todėl ši direktyva, kurios tikslas – užtikrinti, kad NKI turėtų nepriklausomumo garantijas, išteklius, taip pat vykdymo užtikrinimo ir baudų skyrimo įgaliojimus, būtinus veiksmingai taikyti SESV 101 ir 102 straipsnius, neišvengiamai darys įtaką nacionalinei konkurencijos teisei, kai NKI ją taiko lygiagrečiai. Be to, NKI taikant nacionalinę konkurencijos teisę susitarimams, įmonių asociacijų sprendimams ar suderintiems veiksmams, kurie gali daryti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai, rezultatas neturėtų būti kitoks, negu NKI pasiektas pagal Sąjungos teisę laikantis Reglamento (EB) Nr. 1/2003 3 straipsnio 2 dalies. Todėl tokiais nacionalinės konkurencijos teisės ir Sąjungos teisės lygiagretaus taikymo atvejais yra itin svarbu, kad NKI turėtų tokias pačias nepriklausomumo garantijas, išteklius ir vykdymo užtikrinimo bei baudų skyrimo įgaliojimus, būtinus užtikrinti, kad nebūtų pasiektas kitoks rezultatas;

(4)

be to, NKI suteikus įgaliojimus gauti visą su įmone, dėl kurios atliekamas tyrimas, susijusią informaciją, įskaitant skaitmenine forma, nepriklausomai nuo laikmenos, kurioje ji yra laikoma, taip pat paveiktų NKI įgaliojimų aprėptį, kai ankstyvame bylų nagrinėjimo etape jos imasi atitinkamos tyrimo priemonės remdamosi nacionaline konkurencijos teise, taikoma lygiagrečiai su SESV 101 ir 102 straipsniais. Kitokios aprėpties tyrimo įgaliojimų suteikimas NKI, priklausomai nuo to, ar jos galiausiai taikys tik nacionalinę konkurencijos teisę, ar taip pat lygiagrečiai taikys SESV 101 ir 102 straipsnius, pakenktų konkurencijos teisės vykdymo užtikrinimo veiksmingumui vidaus rinkoje. Atsižvelgiant į tai, direktyvos taikymo sritis turėtų apimti tiek atskirą SESV 101 ir 102 straipsnių taikymą, tiek lygiagretų nacionalinės konkurencijos teisės taikymą tos pačios bylos atžvilgiu. Kiek tai susiję su pareiškimais pagal baudų sušvelninimo programą ir susitarimo pareiškimų apsauga, ši direktyva taip pat turėtų apimti atskirą nacionalinės konkurencijos teisės taikymą;

(5)

nacionalinė teisė daugeliui NKI neužtikrina būtinų nepriklausomumo garantijų, išteklių bei vykdymo užtikrinimo ir baudų skyrimo įgaliojimų, reikalingų tam, kad jos galėtų veiksmingai užtikrinti Sąjungos konkurencijos taisyklių vykdymą. Tai kenkia jų gebėjimui veiksmingai taikyti SESV 101 ir 102 straipsnius ir taikyti nacionalinę konkurencijos teisę lygiagrečiai su SESV 101 ir 102 straipsniais. Pavyzdžiui, pagal nacionalinę teisę daugelis NKI neturi veiksmingų priemonių, kurios leistų joms rasti SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimų įrodymų ar skirti baudas įstatymus pažeidusioms įmonėms, arba jos neturi pakankamų žmogiškųjų ir finansinių išteklių ir veiklos nepriklausomumo, kad galėtų veiksmingai taikyti SESV 101 ir 102 straipsnius. Tai gali NKI užkirsti kelią apskritai imtis veiksmų arba apriboti jų vykdymo užtikrinimo veiksmus. Tai, kad daugelis NKI neturi nepriklausomumo garantijų, išteklių ir vykdymo užtikrinimo bei baudų skyrimo įgaliojimų, kad galėtų veiksmingai taikyti SESV 101 ir 102 straipsnius, reiškia, kad įmonių, užsiimančių antikonkurenciniais veiksmais, atžvilgiu vykdomo bylos nagrinėjimo rezultatai galėtų būti labai skirtingi, priklausomai nuo to, kurioje valstybėje narėje įmonės vykdo veiklą. Jų atžvilgiu iš viso galėtų būti netaikomos jokios vykdymo užtikrinimo priemonės pagal SESV 101 ar 102 straipsnį arba jų atžvilgiu galėtų būti taikomos tik neveiksmingos vykdymo užtikrinimo priemonės. Pavyzdžiui, kai kuriose valstybėse narėse įmonės gali išvengti atsakomybės sumokėti baudas tiesiog įvykdžiusios restruktūrizaciją;

(6)

dėl nevienodo SESV 101 ir 102 straipsnių, juos taikant atskirai arba lygiagrečiai su nacionaline konkurencijos teise, vykdymo užtikrinimo prarandamos galimybės pašalinti kliūtis patekti į rinką ir visoje Sąjungoje kurti sąžiningesnes konkurencingas rinkas, kuriose įmonės konkuruotų savo pranašumais. Įmonės ir vartotojai ypač nukenčia tose valstybėse narėse, kurių NKI turi mažiau galimybių būti veiksmingomis vykdymo užtikrintojomis. Įmonės negali konkuruoti savo pranašumais, jeigu už antikonkurencinius veiksmus galima išvengti atsakomybės, todėl kad, pavyzdžiui, neįmanoma surinkti antikonkurencinių veiksmų įrodymų arba įmonės gali išvengti atsakomybės sumokėti baudas. Todėl įmonės neturi paskatų eiti į tokias rinkas, pasinaudoti įsisteigimo teisėmis bei jose tiekti prekes ir teikti paslaugas. Valstybėse narėse, kuriose vykdymo užtikrinimas yra mažiau griežtas, vartotojai negali pasinaudoti veiksmingo konkurencijos teisės vykdymo užtikrinimo teikiama nauda. Taigi nevienodas SESV 101 ir 102 straipsnių, juos taikant atskirai arba lygiagrečiai su nacionaline konkurencijos teise, vykdymo užtikrinimas visoje Sąjungoje iškraipo konkurenciją vidaus rinkoje ir trukdo jai tinkamai veikti;

(7)

NKI turimų priemonių ir garantijų spragos ir apribojimai kenkia lygiagrečių įgaliojimų sistemai užtikrinti SESV 101 ir 102 straipsnių vykdymą, kuri sukurta taip, kad veiktų kaip darni visuma, grindžiama glaudžiu bendradarbiavimu Europos konkurencijos tinkle. Ši sistema priklauso nuo to, ar institucijos gali pasikliauti viena kita, kad galėtų vykdyti aplinkybių tyrimo priemones viena kitos vardu, taip siekiant skatinti valstybių narių bendradarbiavimą ir savitarpio pagalbą. Tačiau ji veikia netinkamai, jeigu vis dar yra NKI, kurios neturi tinkamų aplinkybių tyrimo įrankių. Kalbant apie kitus svarbius aspektus, NKI nepajėgia teikti viena kitai savitarpio pagalbos. Pavyzdžiui, daugumoje valstybių narių įmonės, veikiančios tarpvalstybiniu mastu, gali išvengti baudų mokėjimo paprasčiausiai todėl, kad tam tikrose valstybių narių, kuriose jos vykdo veiklą, teritorijose jos yra teisiškai neįsisteigusios. Taip sumažinamos paskatos laikytis SESV 101 ir 102 straipsnių. Tai lemia neveiksmingą vykdymo užtikrinimą, dėl kurio iškraipoma konkurencija įmonių, kurios laikosi įstatymų, atžvilgiu ir mažinamas vartotojų pasitikėjimas vidaus rinka, visų pirma skaitmenine aplinka;

(8)

siekiant Sąjungoje užtikrinti iš tiesų bendrą konkurencijos teisės vykdymo užtikrinimo erdvę, kurioje vidaus rinkoje veikiančioms įmonėms būtų sudarytos vienodesnės sąlygos ir sumažintos nevienodos sąlygos vartotojams, reikia nustatyti pagrindines nepriklausomumo, tinkamų žmogiškųjų, techninių ir technologinių išteklių garantijas ir būtiniausius vykdymo užtikrinimo bei baudų skyrimo įgaliojimus taikant SESV 101 ir 102 straipsnius bei taikant nacionalinę konkurencijos teisę lygiagrečiai su tais straipsniais tam, kad nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos galėtų būti visapusiškai veiksmingos;

(9)

šią direktyvą tikslinga grįsti dvigubu teisiniu pagrindu, t. y. SESV 103 ir 114 straipsniais. Taip yra todėl, kad ši direktyva apima ne tik SESV 101 ir 102 straipsnių taikymą ir lygiagretų nacionalinės konkurencijos teisės taikymą su tais straipsniais, bet taip pat apima NKI priemonių ir garantijų, reikalingų SESV 101 ir 102 straipsniams taikyti, spragas ir apribojimus, nes tokios spragos ir apribojimai neigiamai veikia tiek konkurenciją, tiek tinkamą vidaus rinkos veikimą;

(10)

pagrindinių garantijų nustatymas siekiant užtikrinti, kad NKI vienodai ir veiksmingai taikytų SESV 101 ir 102 straipsnius, neturėtų daryti poveikio valstybių narių galimybei palikti ar nustatyti platesnės apimties nepriklausomumo ir išteklių garantijas nacionalinėms administracinėms konkurencijos institucijoms ir išsamesnes taisykles dėl NKI suteikiamų vykdymo užtikrinimo ir baudų skyrimo įgaliojimų. Visų pirma valstybės narės NKI turėtų galėti suteikti papildomus įgaliojimus, neapsiribodamos šioje direktyvoje nustatytais pagrindiniais įgaliojimais, kad dar padidintų tų institucijų veiksmingumą, pavyzdžiui, įgaliojimus skirti baudas fiziniams asmenims arba išimties tvarka teisę atlikti patikrinimus su subjektų, kurių atžvilgiu vykdomas patikrinimas, sutikimu;

(11)

kita vertus, būtina nustatyti išsamias taisykles, pagal kurias nustatomos baudų sušvelninimo sąlygos slaptų kartelių atveju. Įmonės atskleis slaptus kartelius, kuriuose jos dalyvavo, tik jeigu joms bus užtikrintas pakankamas teisinis tikrumas, kad jos galės būti atleistos nuo baudų. Dėl pastebimų skirtumų tarp valstybių narių baudų sušvelninimo programų potencialiems prašymų sušvelninti baudas pateikėjams atsiranda teisinis netikrumas. Tai gali susilpninti paskatas jiems prašyti sušvelninti baudas. Jeigu valstybės narės galėtų įgyvendinti arba taikyti aiškesnes ir suderintas baudų sušvelninimo taisykles srityje, kuriai taikoma ši direktyva, tai ne tik padėtų siekti tikslo išlaikyti paskatas prašymų pateikėjams atskleisti slaptus kartelius, siekiant, kad konkurencijos teisės vykdymo užtikrinimas Sąjungoje būtų kuo veiksmingesnis, bet ir garantuotų, kad vidaus rinkoje veikiančioms įmonėms būtų užtikrintos vienodos sąlygos. Tai neturėtų užkirsti kelio valstybėms narėms taikyti baudų sušvelninimo programas, kurios apima ne tik slaptus kartelius, bet ir kitus SESV 101 straipsnio ir lygiaverčių nacionalinės konkurencijos teisės nuostatų pažeidimus, arba priimti fizinių asmenų savo vardu pateiktus prašymus sušvelninti baudas. Šia direktyva taip pat neturėtų būti daromas poveikis baudų sušvelninimo programoms, pagal kurias išimtinai numatomas atleidimas nuo sankcijų baudžiamajame teismo procese, susijusiame su SESV 101 straipsnio vykdymo užtikrinimu;

(12)

ši direktyva neturėtų būti taikoma nacionaliniams įstatymams tiek, kiek jais numatomas baudžiamųjų sankcijų skyrimas fiziniams asmenims, išskyrus taisykles, reglamentuojančias baudų sušvelninimo programų ir sankcijų fiziniams asmenims skyrimo sąveiką. Ji taip pat neturėtų būti taikoma nacionaliniams įstatymams, kuriais numatomas administracinių sankcijų skyrimas fiziniams asmenims, kurie nevykdo veiklos kaip nepriklausomi ekonominės veiklos vykdytojai rinkoje;

(13)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 35 straipsnį valstybės narės gali pavesti SESV 101 ir 102 straipsnių vykdymo užtikrinimo užduotį tik administracinei institucijai (taip yra daugumos jurisdikcijų atveju) arba jos gali pavesti šią užduotį tiek teisminėms, tiek administracinėms institucijoms. Pastaraisiais atvejais administracinė institucija yra bent jau pirmiausia atsakinga už tyrimo atlikimą, o tuo tarpu teisminei institucijai paprastai suteikiami įgaliojimai priimti sprendimus, kuriais skiriamos baudos, ir ji gali turėti įgaliojimus priimti kitus sprendimus, pavyzdžiui, nustatyti SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimą;

(14)

NKI šia direktyva suteiktų įgaliojimų, įskaitant tyrimo įgaliojimus, vykdymui turėtų būti taikomos tinkamos apsaugos priemonės, kurios bent jau atitiktų bendruosius Sąjungos teisės principus ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, ypač procedūrų, kurių pagrindu gali būti skiriamos sankcijos, kontekste. Šios apsaugos priemonės apima teisę į gerą administravimą ir įmonių teisių į gynybą paisymą, kurių esminis elementas – teisė būti išklausytam. Visų pirma šalims, dėl kurių vykdomas tyrimas, NKI, prieš priimdamos sprendimą, kuriuo nustatomas pažeidimas, turėtų pranešti apie joms pareikštus preliminarius prieštaravimus pagal SESV 101 ar 102 straipsnį prieštaravimo pareiškimo ar panašios priemonės forma, o tos šalys turėtų turėti galimybę veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl tų prieštaravimų, prieš priimant tokį sprendimą. Šalys, kurioms pranešta apie preliminarius prieštaravimus dėl įtariamo SESV 101 ar 102 straipsnio pažeidimo, turėtų turėti teisę susipažinti su NKI atitinkamais bylos dokumentais, kad jos galėtų veiksmingai naudotis savo teisėmis į gynybą. Teisė susipažinti su byla turėtų būti suteikiama atsižvelgiant į teisėtą įmonių interesą apsaugoti savo verslo paslaptis ir neturėtų apimti konfidencialios informacijos, taip pat NKI ir Komisijos vidaus dokumentų ir korespondencijos. Be to, NKI sprendimų, visų pirma tų sprendimų, kuriais nustatomas SESV 101 ar 102 straipsnio pažeidimas, ir tų, kuriais skiriamos taisomosios priemonės ar baudos, adresatai, laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio, turėtų turėti teisę į veiksmingą teisinę gynybą teisme. Tokie sprendimai turėtų būti pagrįsti, kad tokių sprendimų adresatai turėtų galimybę išsiaiškinti sprendimo motyvus ir pasinaudoti savo teise į veiksmingą teisinę gynybą. Be to, vadovaudamosi teise į gerą administravimą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad taikydamos SESV 101 ir 102 straipsnius NKI išnagrinėtų bylą per protingą laikotarpį, atsižvelgdamos į kiekvienos bylos ypatumus. Tos apsaugos priemonės turėtų būti tokios, kad jomis būtų užtikrinta įmonių pagrindinių teisių paisymo ir pareigos užtikrinti veiksmingą SESV 101 ir 102 straipsnių vykdymą pusiausvyra;

(15)

NKI turėtų keistis informacija ir tokią informaciją kaip įrodymą naudoti SESV 101 ar 102 straipsnio taikymo tikslu pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 12 straipsnį;

(16)

nacionalinių administracinių konkurencijos institucijų įgalinimas taikyti SESV 101 ir 102 straipsnius nešališkai ir siekiant bendro intereso – veiksmingai užtikrinti Sąjungos konkurencijos taisyklių vykdymo užtikrinimą – yra esminė veiksmingo ir vienodo tų taisyklių taikymo dalis;

(17)

turėtų būti sustiprintas nacionalinių administracinių konkurencijos institucijų veiklos nepriklausomumas siekiant užtikrinti veiksmingą ir vienodą SESV 101 ir 102 straipsnių taikymą. Šiam tikslui pasiekti nacionalinėje teisėje turėtų būti įrašyta aiški nuostata, kuria būtų užtikrinta, kad taikydamos SESV 101 ir 102 straipsnius nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos būtų apsaugotos nuo kišimosi iš išorės ar politinio spaudimo, kuris galėtų kelti grėsmę jų nagrinėjamų klausimų vertinimo nepriklausomumui. Tuo tikslu nacionalinėje teisėje turėtų būti iš anksto nustatytas tų asmenų, kurie priima sprendimus, naudodamiesi šios direktyvos 10, 11, 12, 13 ir 16 straipsniuose nurodytais įgaliojimais, atleidimo iš nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos pagrindas, kad būtų pašalintos bet kokios pagrįstos abejonės dėl jų nešališkumo ir nepasidavimo išorės veiksniams. Taip pat nacionalinėje teisėje turėtų būti iš anksto nustatytos aiškios ir skaidrios tų asmenų atrankos, įdarbinimo ar paskyrimo taisyklės ir procedūros. Be to, siekiant užtikrinti nacionalinių administracinių konkurencijos institucijų nešališkumą, jų skiriamos baudos už SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimus neturėtų būti naudojamos šioms institucijoms tiesiogiai finansuoti;

(18)

siekiant užtikrinti nacionalinių administracinių konkurencijos institucijų veiklos nepriklausomumą, jų vadovai, darbuotojai ir tie, kurie priima sprendimus, turėtų veikti sąžiningai ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie būtų nesuderinami su jų pareigų atlikimu. Siekiant užkirsti kelią grėsmei, kad vadovų, darbuotojų ir tų, kurie priima sprendimus, nepriklausomas vertinimas gali būti neigiamai paveiktas, jie turėtų susilaikyti nuo bet kokių su jų pareigomis nesuderinamų veiksmų – apmokamų ar neapmokamų – tiek savo įdarbinimo ar kadencijos, tiek vėlesnio protingo laikotarpio metu;

(19)

tai reiškia, kad savo įdarbinimo ar kadencijos metu darbuotojai ir tie, kurie priima sprendimus, neturėtų galėti prisidėti prie procedūrų dėl SESV 101 ar 102 straipsnio taikymo, kuriose jie dalyvavo ar kurios tiesiogiai susiję su įmonėmis ar įmonių asociacijomis, kurios juos buvo įdarbinusios arba kitu būdu įtraukusios į savo profesinę veiklą, jei tai gali pakenkti jų nešališkumui konkrečioje byloje. Taip pat darbuotojai ir tie, kurie priima sprendimus, taip pat jų artimi giminaičiai neturėtų turėti interesų įmonėse ar organizacijose, kurių atžvilgiu vykdomos procedūros dėl SESV 101 ar 102 straipsnio taikymo, kuriose jie dalyvauja, jei tai gali pakenkti jų nešališkumui konkrečioje byloje. Vertinant, ar jų nešališkumui konkrečioje byloje gali būti pakenkta, turėtų būti atsižvelgta į atitinkamo asmens interesų pobūdį bei mastą ir dalyvavimo ar įsitraukimo lygį. Kai būtina užtikrinti tyrimo ir sprendimų priėmimo proceso nešališkumą, atitinkamo asmens turėtų būti reikalaujama nusišalinti nuo konkrečios bylos;

(20)

be to, tai reiškia, kad jei po to, kai paliko tarnybą nacionalinėje administracinėje konkurencijos institucijoje, buvę darbuotojai ar tie, kurie priėmė sprendimus, užsiima profesine veikla, kuri yra susijusi su procedūromis dėl SESV 101 ar 102 straipsnio taikymo, prie kurių jie buvo prisidėję savo įdarbinimo ar kadencijos metu, protingą laikotarpį jie neturėtų būti įtraukiami į tą pačią bylą savo naujoje profesinėje veikloje.

To laikotarpio trukmė galėtų būti nustatoma atsižvelgiant į atitinkamų asmenų naujos profesinės veiklos pobūdį, taip pat į jų įsitraukimo ir atsakomybės tose pačiose procedūrose lygį jų įdarbinimo ar kadencijos nacionalinėje administracinėje konkurencijos institucijoje metu;

(21)

kiekviena nacionalinė administracinė konkurencijos institucija turėtų paskelbti elgesio kodeksą, kuris, nedarant poveikio griežtesnių nacionalinių taisyklių taikymui, apimtų taisykles dėl interesų konfliktų;

(22)

nacionalinių administracinių konkurencijos institucijų veiklos nepriklausomumas neturėtų užkirsti kelio nei teisminei peržiūrai, nei parlamentinei priežiūrai laikantis nacionalinės teisės. Atskaitomybės reikalavimais taip pat turėtų būti padedama užtikrinti nacionalinių administracinių konkurencijos institucijų veiksmų patikimumą ir teisėtumą. Proporcingi atskaitomybės reikalavimai apima nacionalinėms administracinėms konkurencijos institucijoms keliamą reikalavimą reguliariai skelbti savo veiklos ataskaitas Vyriausybinėms ar parlamentinėms įstaigoms. Taip pat galėtų būti vykdoma nacionalinių administracinių konkurencijos institucijų finansinių išlaidų kontrolė ar stebėsena, jeigu tai nedaro poveikio jų nepriklausomumui;

(23)

nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos turėtų galėti nustatyti savo procedūrų, susijusių su SESV 101 ir 102 straipsnių vykdymo užtikrinimu, prioritetus, kad galėtų veiksmingai naudotis savo ištekliais ir daugiausia dėmesio skirti antikonkurencinio elgesio, kuriuo iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje, prevencijai ir nutraukimui. Šiuo tikslu jos turėtų galėti atmesti skundus remdamosi tuo, kad jie nėra prioritetas, išskyrus skundus, kuriuos pateikia viešosios institucijos, kurios SESV 101 ir 102 straipsnių ir nacionalinės konkurencijos teisės vykdymo užtikrinimo srityje dalijasi kompetencija su nacionaline administracine konkurencijos institucija, kai taikytina. Tai neturėtų daryti poveikio nacionalinių administracinių konkurencijos institucijų teisei atmesti skundus kitais pagrindais, pavyzdžiui, dėl kompetencijos trūkumo, arba nuspręsti, kad nėra pagrindo imtis veiksmų iš jų pusės. Oficialiai pateiktų skundų atvejais tokiems atmetimams turėtų būti taikomos veiksmingos teisių gynimo priemonės pagal nacionalinę teisę. Nacionalinių administracinių konkurencijos institucijų įgaliojimai nustatyti savo vykdymo užtikrinimo procedūrų prioritetus nedaro poveikio valstybės narės Vyriausybės teisei nacionalinėms administracinėms konkurencijos institucijoms pateikti bendras politikos taisykles ar prioritetines gaires, kurios nėra susijusios su sektorių tyrimais ar konkrečiomis procedūromis, susijusiomis su SESV 101 ir 102 straipsnių vykdymo užtikrinimu;

(24)

NKI turėtų turėti pakankamai išteklių, tai yra kvalifikuotų darbuotojų, gebančių kompetentingai atlikti teisinius ir ekonominius vertinimus, finansinių lėšų, techninių ir technologinių ekspertinių žinių bei įrangos, įskaitant deramas informacinių technologijų priemones, siekiant užtikrinti, kad jos galėtų veiksmingai atlikti savo užduotis, taikant SESV 101 ir 102 straipsnius. Jeigu NKI pareigos ir įgaliojimai pagal nacionalinę teisę yra išplečiami, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad NKI turėtų pakankamai išteklių toms užduotims veiksmingai atlikti;

(25)

NKI nepriklausomumas turėtų būti sustiprintas suteikiant joms galimybę savarankiškai nuspręsti dėl iš biudžeto skirtų lėšų panaudojimo jų pareigų atlikimo tikslu, nedarant poveikio nacionalinėms biudžeto taisyklėms ir procedūroms;

(26)

siekiant užtikrinti, kad nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos turėtų būtinų išteklių savo užduotims atlikti, galėtų būti svarstomos įvairios finansavimo priemonės, pavyzdžiui, finansavimas iš alternatyvių šaltinių, o ne iš valstybės biudžeto;

(27)

siekiant užtikrinti veiksmingą šios direktyvos įgyvendinimo stebėseną, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos Vyriausybinėms ar parlamentinėms įstaigoms teiktų reguliarias savo veiklos ir išteklių ataskaitas. Tose ataskaitose turėtų būti pateikiama informacija apie sprendimus priimančio organo narių skyrimą ir atleidimą iš pareigų, atitinkamais metais paskirtų lėšų sumą ir bet kokius tos sumos pakeitimus, palyginti su ankstesniais metais. Tokios ataskaitos turėtų būti skelbiamos viešai;

(28)

NKI reikia būtiniausių bendrų tyrimo ir sprendimų priėmimo įgaliojimų rinkinio, kad jos galėtų veiksmingai užtikrinti SESV 101 ir 102 straipsnių vykdymą;

(29)

nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos turėtų turėti veiksmingus tyrimo įgaliojimus, kad bet kuriame jų nagrinėjamos bylos etape jos galėtų nustatyti SESV 101 straipsniu draudžiamą susitarimą, sprendimą ar suderintus veiksmus arba bet kokį SESV 102 straipsniu draudžiamo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi atvejį. Nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos turėtų galėti naudotis tais įgaliojimais įmonių ir įmonių asociacijų, dėl kurių vykdomos procedūros, susijusios su SESV 101 ir 102 straipsnių taikymu, taip pat kitų rinkos dalyvių, kurie gali turėti tokioms procedūroms svarbios informacijos, atžvilgiu. Tokių veiksmingų tyrimo įgaliojimų suteikimas visoms nacionalinėms administracinėms konkurencijos institucijoms turėtų užtikrinti, kad jos, esant prašymui, galėtų veiksmingai padėti viena kitai atlikti patikrinimą ar taikyti bet kokią kitą aplinkybių tyrimo priemonę jų pačių teritorijoje kitos NKI vardu ir sąskaita pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 22 straipsnį;

(30)

nacionalinių administracinių konkurencijos institucijų tyrimo įgaliojimai turėtų būti tinkami, kad būtų reaguojama į skaitmeninės aplinkos keliamus iššūkius vykdymo užtikrinimo srityje, ir turėtų užtikrinti galimybę NKI visą su įmone ar įmonių asociacija, dėl kurios vykdoma tyrimo priemonė, susijusią informaciją, įskaitant atlikus ekspertizę gautus duomenis, gauti skaitmenine forma, nepriklausomai nuo laikmenos, kurioje informacija yra laikoma, pavyzdžiui, knyginiuose kompiuteriuose, mobiliuosiuose telefonuose, kituose mobiliuosiuose prietaisuose ar debesijos duomenų saugykloje;

(31)

nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos turėtų galėti atlikti visus reikiamus įmonių ir įmonių asociacijų patalpų patikrinimus, kai, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, jos gali įrodyti, kad esama pagrįstų priežasčių įtarti SESV 101 ar 102 straipsnio pažeidimą. Ši direktyva neturėtų trukdyti valstybėms narėms reikalauti išankstinio nacionalinių teisminių institucijų leidimo tokiems patikrinimams atlikti;

(32)

kad nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos galėtų veiksmingai naudotis teise vykdyti patikrinimus, jos turėtų galėti susipažinti su informacija, kuri yra prieinama tikrinamai įmonei ar įmonių asociacijai arba asmeniui ir kuri yra susijusi su įmone ar įmonių asociacija, dėl kurios atliekamas tyrimas. Tai būtinai turėtų apimti įgaliojimus atlikti kratą ieškant dokumentų, bylų ar duomenų įtaisuose, kurie nėra konkrečiai iš anksto nurodyti. Neturint tokių įgaliojimų, būtų neįmanoma gauti tyrimui būtinos informacijos, kai įmonės ar įmonių asociacijos kliudo tyrimui ar atsisako bendradarbiauti. Įgaliojimai tikrinti su verslu susijusias knygas arba įrašus turėtų apimti visų formų susirašinėjimą, pavyzdžiui, elektroninius pranešimus, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra neperskaityti ar buvo ištrinti;

(33)

kad būtų kuo mažiau bereikalingo patikrinimų pratęsimo, nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos turėtų turėti įgaliojimus tęsti kratas ir atrinkti su tikrinamos įmonės ar įmonių asociacijos verslu susijusių knygų ir įrašų kopijas ar išrašus institucijos patalpose arba kitose atitinkamose patalpose. Tokių kratų metu turėtų būti nuolat deramai paisoma įmonių teisės į gynybą;

(34)

patirtis rodo, kad verslo dokumentai gali būti laikomi įmonių ar įmonių asociacijų direktorių, vadovų ir kitų darbuotojų namuose, visų pirma todėl, kad vis dažniau taikomos lankstesnės darbo sąlygos. Siekiant užtikrinti, kad patikrinimai būtų veiksmingi, nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos turėtų turėti įgaliojimus patekti į patalpas, įskaitant privačius namus, jeigu jos gali įrodyti, jog esama pagrįsto įtarimo, kad tose patalpose yra laikomi verslo dokumentai, kurie gali būti svarbūs siekiant įrodyti SESV 101 ar 102 straipsnio pažeidimą. Naudojimuisi tuo įgaliojimu nacionalinė administracinė konkurencijos institucija turėtų būti gavusi išankstinį nacionalinės teisminės institucijos, kuri tam tikrose nacionalinėse teisinėse sistemose gali apimti prokuratūrą, leidimą. Tai neturėtų užkirsti kelio valstybėms narėms ypač skubiais atvejais nacionalinės teisminės institucijos užduotis pavesti nacionalinei administracinei konkurencijos institucijai, veikiančiai kaip teisminė institucija, arba išimties tvarka leisti atlikti tokius patikrinimus gavus tikrinamų subjektų sutikimą. Tokių patikrinimų vykdymą nacionalinė administracinė konkurencijos institucija galėtų pavesti policijai ar lygiavertei vykdymo užtikrinimo institucijai, jei patikrinimas vykdomas dalyvaujant nacionalinei administracinei konkurencijos institucijai. Tai neturėtų daryti poveikio nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos teisei pačiai atlikti patikrinimą ir gauti reikiamą policijos ar lygiavertės vykdymo užtikrinimo institucijos pagalbą, įskaitant pagalbą kaip atsargumo priemonę, siekiant įveikti galimą tikrinamų subjektų pasipriešinimą;

(35)

NKI turėtų turėti veiksmingus įgaliojimus prašyti, kad įmonės ar įmonių asociacijos pateiktų informaciją, reikalingą SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimams nustatyti. Tuo tikslu NKI turėtų galėti reikalauti atskleisti informaciją, kuri gali suteikti joms galimybę tirti spėjamus pažeidimus. Tai turėtų apimti teisę reikalauti informacijos bet kokia skaitmenine forma, įskaitant el. laiškus ir tikralaikių pokalbių sistemos žinutes, neatsižvelgiant į tai, kur ji yra laikoma, įskaitant debesijos duomenų saugyklas ir serverius, jei ji pasiekiama įmonei arba įmonių asociacijai, kuri yra prašymo pateikti informaciją adresatas. Dėl tos teisės įmonei ar įmonių asociacijai neturėtų būti užkraunamas tyrimo reikmių atžvilgiu neproporcingai didelis įpareigojimas. Pavyzdžiui, ta įmonė ar įmonių asociacija neturėtų patirti pernelyg didelių išlaidų ar iš jos neturėtų būti pareikalauta pernelyg didelių pastangų. Nors teisė reikalauti pateikti informaciją yra itin svarbi nustatant pažeidimus, tokie prašymai turėtų būti tinkamos apimties. Tokiais prašymais įmonė ar įmonių asociacija neturėtų būti verčiama pripažinti, kad ji padarė pažeidimą, nes pareiga tai įrodyti tenka NKI. Tai neturėtų daryti poveikio įmonių ar įmonių asociacijų pareigoms atsakyti į faktinius klausimus ir pateikti dokumentus. Taip pat NKI turėtų turėti veiksmingas priemones reikalauti, kad fizinis ar juridinis asmuo pateiktų informaciją, kuri gali būti svarbi SESV 101 ir 102 straipsnių taikymui. Valstybės narės turėtų galėti nevaržomai numatyti procedūrines taisykles dėl tokių informacijos prašymų, pavyzdžiui, jų teisinę formą, su sąlyga, kad tos taisyklės leidžia veiksmingai naudotis šia priemone. Patirtis taip pat rodo, kad, atsakant į neprivalomus prašymus pateikti informaciją, savanorišku pagrindu pateikta informacija gali būti vertingas informacijos šaltinis informacija grindžiamam ir griežtam vykdymo užtikrinimui. Be to, trečiosioms šalims, pavyzdžiui, konkurentams, klientams ir vartotojams rinkoje teikiant informaciją savo iniciatyva, gali būti prisidėta prie veiksmingo vykdymo užtikrinimo ir nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų tai skatinti;

(36)

patirtis rodo, kad įgaliojimai surengti apklausą yra naudinga priemonė įrodymams rinkti ir padeda konkurencijos institucijoms įvertinti jau surinktų įrodymų vertę. NKI turėtų turėti veiksmingas priemones iškviesti į apklausą bet kurį įmonės ar įmonių asociacijos atstovą, kitų juridinių asmenų atstovą ir bet kurį fizinį asmenį, kuris gali turėti informacijos, kuri yra svarbi SESV 101 ir 102 straipsnių taikymui. Valstybės narės turėtų galėti nevaržomai numatyti taisykles dėl tokių apklausų organizavimo, su sąlyga, kad tokios taisyklės leidžia veiksmingai naudotis šia priemone;

(37)

būtina, kad NKI galėtų reikalauti, kad įmonės ir įmonių asociacijos nutrauktų SESV 101 ar 102 straipsnio pažeidimus, be kita ko, kai pažeidimas tęsiasi NKI oficialiai pradėjus procedūras. Be to, NKI turėtų turėti veiksmingas priemones konkurencijai rinkoje atkurti nustatydamos struktūrines ar elgesio taisomąsias priemones, kurios būtų proporcingos padarytam pažeidimui ir kurios būtų būtinos tam pažeidimui nutraukti. Pagal proporcingumo principą reikalaujama, kad NKI, rinkdamosi iš dviejų vienodai veiksmingų taisomųjų priemonių, turėtų pasirinkti mažiausią naštą įmonei užkraunančią taisomąją priemonę. Struktūrinės taisomosios priemonės, pavyzdžiui, pareiga atsikratyti konkuruojančios įmonės akcijų arba parduoti verslo padalinį, daro poveikį įmonės turtui ir gali būti laikomos užkraunančiomis didesnę naštą įmonei nei elgesio taisomosios priemonės. Tačiau tai neturėtų trukdyti nacionalinėms konkurencijos institucijoms nustatyti, kad konkretaus pažeidimo aplinkybės pateisina struktūrinės taisomosios priemonės nustatymą, nes ji, kalbant apie pažeidimo nutraukimą, būtų veiksmingesnė negu elgesio taisomoji priemonė;

(38)

laikinosios priemonės gali būti svarbus įrankis siekiant užtikrinti, kad kol vykdomas tyrimas, tiriamas pažeidimas nepadarys didelės ir nepataisomos žalos konkurencijai. Ši priemonė yra svarbi siekiant išvengti rinkos pokyčių, kuriuos pakeisti NKI nagrinėjamos bylos pabaigoje priimtu sprendimu galėtų būti labai sunku. Todėl NKI turėtų turėti įgaliojimus sprendimu nustatyti laikinąsias priemones. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi bent jau tais atvejais, kai NKI prima facie nustato SESV 101 ar 102 straipsnio pažeidimą ir kai esama rizikos, kad bus padaryta didelė ir nepataisoma žala konkurencijai. Valstybės narės gali nevaržomai suteikti NKI platesnius įgaliojimus nustatyti laikinąsias priemones. Sprendimas nustatyti laikinąsias priemones turėtų galioti tik konkrečiai nustatytą laikotarpį – tol, kol NKI užbaigs procedūras, arba apibrėžtą laikotarpį, kurį, jei būtina ir tikslinga, galima pratęsti. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tokių priemonių teisėtumą, įskaitant proporcingumą, būtų galima peržiūrėti taikant pagreitintas apeliacines procedūras arba kitas procedūras, kuriomis taip pat numatoma pagreitinta teisminė kontrolė. Be to, valstybės narės turėtų sudaryti sąlygas, būtinas užtikrinti, kad NKI galėtų praktiškai pasinaudoti laikinosiomis priemonėmis. Ypač reikia užtikrinti galimybę visoms konkurencijos institucijoms susidoroti su pokyčiais sparčiai kintančiose rinkose, todėl Europos konkurencijos tinkle būtina apsvarstyti laikinųjų priemonių naudojimą ir atsižvelgti į šią patirtį nustatant atitinkamas neprivalomas priemones ar atliekant šios direktyvos peržiūrą ateityje;

(39)

jeigu vykstant procedūroms, kurių rezultatas galėtų būti susitarimo ar veiksmų uždraudimas, įmonės ar įmonių asociacijos NKI pasiūlo įsipareigojimus, kuriais išsprendžiami joms susirūpinimą keliantys klausimai, šios NKI turėtų galėti priimti sprendimus, kuriais nustatoma, kad šie įsipareigojimai atitinkamoms įmonėms ar įmonių asociacijoms yra privalomi ir jų vykdytini. Iš esmės tokie sprendimai dėl įsipareigojimų nėra tikslingi slaptų kartelių atveju, dėl kurių NKI turėtų skirti baudas. Sprendimais dėl įsipareigojimų turėtų būti nustatyta, kad NKI nebėra pagrindo imtis veiksmų, nedarant išvados, ar SESV 101 ar 102 straipsnis buvo pažeistas, ar ne. NKI turėtų savo nuožiūra nuspręsti, ar priimti įsipareigojimus. Sprendimai dėl įsipareigojimų nedaro poveikio konkurencijos institucijų ir nacionalinių teismų įgaliojimams nustatyti pažeidimą ir priimti sprendimą byloje. Be to, įrodyta, kad veiksminga įsipareigojimų turinčių įmonių ar įmonių asociacijų įsipareigojimų laikymosi stebėsena ir veiksmingas sankcijų skyrimas įsipareigojimų nesilaikymo atvejais konkurencijos institucijoms yra veiksmingos priemonės. Tais atvejais, kai iš esmės pasikeitė faktai, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas dėl įsipareigojimų, jei įmonė ar įmonių asociacija veikė pažeisdama savo įsipareigojimus arba jei sprendimas dėl įsipareigojimų buvo pagrįstas neišsamia, neteisinga arba klaidinančia šalių pateikta informacija, NKI turėtų turėti veiksmingas priemones pradėti nagrinėti bylą iš naujo;

(40)

siekiant užtikrinti veiksmingą ir vienodą SESV 101 ir 102 straipsnių vykdymo užtikrinimą, nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos turėtų turėti įgaliojimus įmonėms ir įmonių asociacijoms skirti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas baudas už SESV 101 ar 102 straipsnio pažeidimus tiesiogiai pačios nagrinėdamos bylą, visų pirma administraciniame procese, jei tokie procesai užtikrina galimybę tiesiogiai skirti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas baudas, arba siekdamos, kad baudos būtų skirtos nebaudžiamajame teismo procese. Tai nedaro poveikio nacionaliniams įstatymams, kuriuose numatyta, kad sankcijas įmonėms ir įmonių asociacijoms už SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimą teismai skirtų baudžiamajame procese, jei pažeidimas pagal nacionalinę teisę yra baudžiamoji veika ir jei tai nedaro poveikio veiksmingam ir vienodam SESV 101 ir 102 straipsnių vykdymo užtikrinimui;

(41)

siekiant užtikrinti, kad įmonės ir įmonių asociacijos būtų skatinamos paisyti NKI tyrimo priemonių ir sprendimų, nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos turėtų galėti skirti veiksmingas baudas už 6, 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsniuose nurodytų priemonių ir sprendimų nesilaikymą tiesiogiai pačios vykdydamos procedūras arba siekti, kad baudos būtų skirtos nebaudžiamajame teismo procese. Tai nedaro poveikio nacionaliniams įstatymams, kuriuose numatyta, kad tokias baudas įmonėms ir įmonių asociacijoms teismai skiria baudžiamajame teismo procese;

(42)

pagal Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartiją nacionalinių administracinių konkurencijos institucijų vykdomose procedūrose arba, tam tikrais atvejais, nebaudžiamajame teismo procese baudos turėtų būti skiriamos, kai pažeidimas padarytas tyčia arba dėl neatsargumo. Tyčios ir neatsargumo sąvokos turėtų būti aiškinamos remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika dėl SESV 101 ir 102 straipsnių taikymo, o ne remiantis tyčios ir neatsargumo sąvokų aiškinimu baudžiamojo persekiojimo institucijų vykdomame procese baudžiamųjų bylų atžvilgiu. Tai nedaro poveikio nacionaliniams įstatymams, pagal kuriuos pažeidimo nustatymas grindžiamas objektyvios atsakomybės kriterijumi, jei tai atitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką. Ši direktyva nedaro poveikio nacionalinėms taisyklėms dėl įrodinėjimo standarto arba nacionalinių konkurencijos institucijų pareigoms nustatyti atitinkamos bylos faktus, su sąlyga, kad tos taisyklės ir pareigos atitinka bendruosius Sąjungos teisės principus;

(43)

baudos turėtų būti nustatomos proporcingai atitinkamų įmonių ir įmonių asociacijų bendrai pasaulinei apyvartai;

(44)

periodinės baudos yra itin svarbi priemonė siekiant užtikrinti, kad NKI turėtų veiksmingų priemonių reaguoti į atvejus, kai įmonės ir įmonių asociacijos toliau nesilaiko ar ateityje nesilaikytų 6, 8, 9, 10, 11 ir 12 straipsniuose nurodytų institucijų priemonių ir sprendimų. Jos neturėtų būti taikomos pažeidimų, kurie padaryti praeityje, nustatymo atveju. Įgaliojimais skirti periodines baudas nedaromas poveikis NKI įgaliojimams bausti už priemonių nesilaikymą, kaip nurodyta 13 straipsnio 2 dalyje. Tokios periodinės baudos turėtų būti nustatomos proporcingai atitinkamos įmonės ir įmonių asociacijos vidutinei dienos bendrai pasaulinei apyvartai;

(45)

baudų ir periodinių baudų skyrimo tikslu sprendimo sąvoka turėtų apimti visas priemones, kurios sukelia privalomas teisines pasekmes ir kurios gali daryti poveikį adresato interesams, aiškiai pakeisdamos jo teisinę padėtį;

(46)

siekiant užtikrinti veiksmingą ir vienodą SESV 101 ir 102 straipsnių taikymą, sąvoka „įmonė“, kaip vartojama SESV 101 ir 102 straipsniuose, kuri turėtų būti taikoma laikantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos, apima ekonominį vienetą, net jeigu jį sudaro keli fiziniai ar juridiniai asmenys. Atitinkamai NKI turėtų galėti taikyti įmonės sąvoką, kad nustatytų, kad patronuojančioji įmonė yra atsakinga už vienos iš jos patronuojamųjų įmonių elgesį, kai patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamoji įmonė sudaro vieną ekonominį vienetą, ir skirti jai baudas. Siekiant užkirsti kelią įmonėms išvengti atsakomybės už baudų už SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimus mokėjimą pakeičiant teisinę ar organizacinę struktūrą, NKI turėtų galėti nustatyti, kad už SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimus yra atsakingi teisinių ar ekonominių teisių perėmėjai ir skirti jiems baudas, vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika;

(47)

siekiant užtikrinti, kad už SESV 101 ir 102 straipsnių pažeidimus skirtos baudos atspindėtų ekonominę pažeidimo svarbą, NKI turėtų atsižvelgti į pažeidimo sunkumą. NKI taip pat turėtų galėti nustatyti pažeidimo trukmei proporcingas baudas. Šie veiksniai turėtų būti įvertinti pagal atitinkamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką ir tokiu būdu, kuriuo užtikrinamas atgrasymas. Sunkumo vertinimas turėtų būti atliekamas kiekvienu konkrečiu atveju visų rūšių pažeidimų atžvilgiu, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes. Veiksniai, į kuriuos galėtų būti atsižvelgta, apima pažeidimo pobūdį, visų susijusių įmonių bendrą rinkos dalį, pažeidimo geografinę aprėptį, tai, ar pažeidimas buvo įgyvendintas, įmonės tiesiogiai ar netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių ir paslaugų pardavimo vertę ir atitinkamos įmonės dydį ir įtaką rinkoje. To paties pažeidėjo padaryti pakartotiniai pažeidimai rodo jo polinkį daryti tokius pažeidimus, todėl jie yra labai svarbus ženklas, kad būtina sugriežtinti sankciją siekiant veiksmingo atgrasančio poveikio. Atitinkamai NKI turėtų turėti galimybę padidinti baudą, skirtiną įmonei ar įmonių asociacijai, kai Komisija ar NKI priėmė sprendimą, kuriuo nustatoma, kad ta įmonė ar įmonių asociacija pažeidė SESV 101 ar 102 straipsnį ir kad ta įmonė ar įmonių asociacija toliau vykdo tą patį pažeidimą arba padaro panašų pažeidimą. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/104/ES (4) NKI turėtų galėti atsižvelgti į bet kokią kompensaciją, sumokėtą tarpusavio sutarimu. Be to, išimtinėmis aplinkybėmis NKI turėtų galėti atsižvelgti į atitinkamos įmonės ekonominį gyvybingumą;

(48)

patirtis rodo, kad darant konkurencijos taisyklių pažeidimus tam tikrą vaidmenį nuolat atlieka įmonių asociacijos, ir todėl NKI turėtų galėti veiksmingai skirti baudas tokioms asociacijoms. Kai procedūrose, vykdomose prieš įmonių asociacijas dėl su jų narių veikla susijusių pažeidimų, yra vertinamas pažeidimo sunkumas siekiant nustatyti baudos dydį, turėtų būti galima svarstyti į asociacijos narėmis esančių įmonių tiesiogiai ar netiesiogiai su pažeidimu susijusių prekių ir paslaugų pardavimo apimties sumą. Kai bauda skiriama ne tik asociacijai, bet ir jos nariams, į narių, kuriems skirta bauda, apyvartą neturėtų būti atsižvelgiama apskaičiuojant baudą asociacijai. Siekiant užtikrinti veiksmingą baudų, skirtų įmonių asociacijoms už jų padarytus pažeidimus, išieškojimą, būtina nustatyti sąlygas, kuriomis NKI savo nuožiūra galėtų reikalauti, kad baudą sumokėtų asociacijos nariai, jei ta asociacija yra nemoki. Tai darydamos NKI turėtų atsižvelgti į santykinį įmonių, kurios priklauso asociacijai, dydį ir visų pirma į mažųjų ir vidutinių įmonių padėtį. Tai, kad baudą sumoka vienas ar keli asociacijos nariai, nedaro poveikio nacionalinėje teisėje nustatytoms taisyklėms, numatančioms sumokėtos sumos išieškojimą iš kitų asociacijos narių;

(49)

baudų atgrasomasis poveikis Sąjungoje yra labai skirtingas ir kai kuriose valstybėse narėse didžiausias baudos, kuri gali būti skirta, dydis yra labai mažas. Siekiant užtikrinti, kad NKI galėtų skirti atgrasomas baudas, didžiausias baudos, kurią galima skirti už kiekvieną SESV 101 ar 102 straipsnio pažeidimą, dydis turėtų būti ne mažesnis nei 10 % atitinkamos įmonės bendros pasaulinės apyvartos. Tai neturėtų užkirsti kelio valstybėms narėms palikti ar nustatyti didesnį didžiausią baudos, kuri gali būti skirta, dydį;

(50)

baudų sušvelninimo programos yra pagrindinė slaptų kartelių nustatymo priemonė ir todėl jos padeda vykdyti veiksmingą persekiojimą ir skirti sankcijas už sunkiausius konkurencijos teisės pažeidimus. Tačiau šiuo metu esama pastebimų valstybėse narėse taikomų baudų sušvelninimo programų skirtumų. Tie skirtumai lemia teisinį netikrumą pažeidimus padariusioms įmonėms dėl sąlygų, kuriomis jos gali prašyti sušvelninti baudas, taip pat netikrumą dėl jų galimybių būti atleistoms nuo baudų pagal atitinkamą baudų sušvelninimo programą. Toks netikrumas galėtų sumažinti paskatas potencialiems prašymų sušvelninti baudas pateikėjams prašyti sušvelninti baudas. Tai savo ruožtu galėtų lemti mažiau veiksmingą konkurencijos teisės vykdymo užtikrinimą Sąjungoje, nes atskleidžiama mažiau slaptų kartelių;

(51)

dėl valstybių narių lygmeniu taikomų baudų sušvelninimo programų skirtumų taip pat kyla grėsmė, kad vidaus rinkoje veikiančioms įmonėms nebus užtikrintos vienodos sąlygos. Todėl yra tikslinga didinti teisinį tikrumą įmonėms vidaus rinkoje ir didinti baudų sušvelninimo programų patrauklumą visoje Sąjungoje sumažinant šiuos skirtumus – suteikiant galimybę visoms NKI atleisti nuo baudų ir sumažinti baudas, o supaprastintus prašymus priimti tokiomis pačiomis sąlygomis. Ateityje gali reikėti daugiau Europos konkurencijos tinklo pastangų baudų sušvelninimo programoms derinti;

(52)

NKI turėtų galėti įmonėms skirti atleidimą nuo baudų ir baudų sumažinimą, jeigu įvykdomos tam tikros sąlygos. Įmonių asociacijos, kurios vykdo ekonominę veiklą savo vardu, turėtų atitikti atleidimo nuo baudų arba baudų sumažinimo reikalavimus tais atvejais, kai jos dalyvauja įtariamame kartelyje savo vardu, o ne savo narių vardu;

(53)

tam, kad kartelis būtų laikomas slaptu karteliu, nebūtina, kad visi veikimo aspektai būtų slapti. Visų pirma, kartelis gali būti laikomas slaptu karteliu, kai kartelio elementai, dėl kurių yra sunkiau nustatyti visą veikimo mastą, nėra žinomi visuomenei arba klientams ar prekių tiekėjams arba paslaugų teikėjams;

(54)

kad atitiktų baudų sušvelninimo reikalavimus, prašymo pateikėjas turėtų nutraukti savo dalyvavimą įtariamame slaptame kartelyje, išskyrus tuos atvejus, kai, NKI nuomone, jo tolesnis dalyvavimas būtų pagrįstai būtinas siekiant išsaugoti tyrimo vientisumą, pavyzdžiui, siekiant užtikrinti, kad kiti įtariami dalyviai kartelyje prieš NKI imantis tyrimo priemonių, pavyzdžiui, patikrinimų, apie kuriuos iš anksto nepranešama, neišsiaiškintų, kad ji sužinojo apie įtariamą kartelį;

(55)

kad atitiktų baudų sušvelninimo reikalavimus, prašymo pateikėjas turėtų tikrai, visapusiškai, nepertraukiamai ir operatyviai bendradarbiauti su NKI. Tai reiškia, inter alia, kad svarstydamas galimybę pateikti prašymą NKI, prašymo pateikėjas turėtų nesunaikinti, neklastoti ir neslėpti įtariamo slapto kartelio įrodymų. Kai įmonė svarsto galimybę pateikti prašymą, esama pavojaus, kad jos direktoriai, vadovai ir kiti darbuotojai galėtų sunaikinti įrodymus, siekdami nuslėpti savo dalyvavimą kartelyje, tačiau įrodymų sunaikinimas galėtų vykti taip pat ir dėl kitų priežasčių. Todėl NKI turėtų atsižvelgti į konkrečias aplinkybes, kuriomis įrodymai buvo sunaikinti, ir į tokio sunaikinimo reikšmę svarstydamos, ar įrodymų sunaikinimas kelia abejonių dėl tikro pareiškėjo bendradarbiavimo;

(56)

kad įvykdytų tikro, visapusiško, nepertraukiamo ir operatyvaus bendradarbiavimo sąlygą, prašymo pateikėjas, svarstydamas galimybę pateikti prašymą NKI, turėtų būti neatskleidęs ketinimų pateikti prašymą arba jokio savo svarstomo prašymo turinio, išskyrus kitoms NKI, Komisijai ar trečiųjų valstybių konkurencijos institucijoms. Tai neužkerta kelio prašymo pateikėjui pranešti apie savo elgesį kitoms viešosioms institucijoms, kaip reikalaujama pagal atitinkamus įstatymus, tačiau tik užkerta jam kelią atskleisti tai, kad jis svarsto pateikti prašymą sušvelninti baudą, ir perduoti pareiškimus pagal baudų sušvelninimo programą toms institucijoms. Tačiau prašymo pateikėjas, vykdydamas savo įsipareigojimus pagal tuos atitinkamus įstatymus, taip pat turėtų atsižvelgti į tai, kad svarbu nepadaryti neigiamo poveikio galimam NKI tyrimui;

(57)

prašymų pateikėjai turėtų turėti galimybę pareiškimus pagal baudų sušvelninimo programą, susijusius su išsamiais ar supaprastintais prašymais, pateikti raštu, o NKI taip pat turėtų taikyti sistemą, kuri jas įgalintų tokius pareiškimus priimti arba žodžiu, arba kitomis priemonėmis, prašymų pateikėjams užtikrinančiomis galimybę tokių pateiktų pareiškimų neturėti savo žinioje, saugoti ar kontroliuoti. NKI turėtų turėti galimybę pasirinkti, kokiomis priemonėmis jos priima pareiškimus pagal baudų sušvelninimo programą;

(58)

įmonės, kurios pageidauja pateikti prašymą atleisti nuo baudų, iš pradžių turėtų turėti galimybę prašyti NKI suteikti žymeklį, užtikrinantį vietą eilėje dėl baudų sušvelninimo tol, kol jos oficialiai pateiks prašymą atleisti nuo baudų, kad prašymo pateikėjui būtų suteikta laiko surinkti reikiamą informaciją ir įrodymus atitinkamai įrodymų ribinei vertei pasiekti. Tai nedaro poveikio valstybių narių galimybei leisti įmonėms pateikti paraišką dėl žymeklio baudų sumažinimo prašymo atveju;

(59)

be to, siekiant sumažinti administracinę ir kitokią didelę naštą laiko atžvilgiu, prašymų pateikėjai turėtų galėti pateikti pareiškimus pagal baudų sušvelninimo programą, susijusius su išsamiais ar supaprastintais prašymais, taip pat su prašymais dėl žymeklio arba atitinkamos NKI valstybės narės oficialiąja kalba, arba, NKI ir prašymo pateikėjui abipusiškai sutarus, kita Sąjungos oficialiąja kalba. Būtų laikoma, kad esama tokio susitarimo, kai NKI apskritai priima tokius pateikiamus dokumentus ta kalba;

(60)

atsižvelgiant į Komisijos ir NKI pasidalijamąją kompetenciją užtikrinant SESV 101 ir 102 straipsnių vykdymą, labai svarbu, kad būtų sukurta sklandžiai veikianti supaprastintų prašymų teikimo sistema. Prašymų pateikėjai, dėl įtariamo slapto kartelio Komisijai pateikę prašymus sušvelninti baudas, turėtų galėti NKI pateikti supaprastintus prašymus dėl to paties kartelio, jeigu Komisijai teikiamas prašymas apima daugiau nei tris valstybes nares, kaip teritorijas, kurioms daromas poveikis. Tai nedaro poveikio Komisijos galimybei nagrinėti bylas, jeigu jos yra glaudžiai susijusios su kitomis Sąjungos nuostatomis, kurios gali būti išimtinai ar veiksmingiau taikomos Komisijos, kai siekiant apsaugoti Sąjungos interesus reikia priimti Komisijos sprendimą, kad būtų plėtojama Sąjungos konkurencijos politika, kai iškyla nauja konkurencijos problema, arba kad būtų užtikrintas veiksmingas vykdymo užtikrinimas;

(61)

pagal supaprastintų prašymų teikimo sistemą įmonės turėtų galėti NKI teikti prašymus sušvelninti baudas, kuriuose pateikiamas ribotas informacijos rinkinys, kai Komisijai pateiktas išsamus prašymas, susijęs su tokiu įtariamu karteliu. Todėl NKI turėtų priimti supaprastintus prašymus, kuriuose pateikiamas ribotas būtiniausios informacijos, susijusios su įtariamu karteliu, rinkinys dėl kiekvieno 22 straipsnio 2 dalyje išdėstyto aspekto. Tai nedaro poveikio prašymo pateikėjo galimybei vėliau pateikti išsamesnės informacijos. Prašymo sušvelninti baudas pateikėjo prašymu NKI jam turėtų pateikti patvirtinimą, nurodydama gavimo datą ir laiką. Jeigu NKI dar nėra gavusi tokio išankstinio prašymo sušvelninti baudas iš kito prašymo sušvelninti baudas pateikėjo dėl to paties įtariamo slapto kartelio ir mano, kad supaprastintas prašymas atitinka 22 straipsnio 2 dalies reikalavimus, NKI atitinkamai informuoja prašymo pateikėją;

(62)

supaprastintų prašymų teikimo sistemos tikslas – sumažinti administracinę naštą, tenkančią prašymų pateikėjams, kurie Komisijai teikia prašymus sušvelninti baudas, kurie yra susiję su įtariamu slaptu karteliu, apimančiu daugiau nei tris valstybes nares, kaip teritorijas, kurioms daromas poveikis. Atsižvelgiant į tai, kad tokiais atvejais Komisija gauna išsamų prašymą, ji turėtų būti pagrindinė ryšių su prašymo sušvelninti baudas pateikėju palaikytoja tol, kol paaiškės, ar Komisija imsis šios bylos visapusiškai ar iš dalies, visų pirma teikdama nurodymus prašymo pateikėjui dėl bet kurio tolesnio vidaus tyrimo eigos. Komisija turėtų dėti pastangas priimti sprendimą šiuo klausimu per protingą laikotarpį ir atitinkamai informuoti NKI, nedarydama poveikio Reglamento (EB) Nr. 1/2003 11 straipsnio 6 daliai. Išimtinėmis aplinkybėmis, kai griežtai būtina bylai apibrėžti ar bylai priskirti, NKI turėtų galėti paprašyti, kad prašymo pateikėjas išsamų prašymą pateiktų anksčiau, nei paaiškėja tokios aplinkybės. Šia galimybe turėtų būti naudojamasi labai retai. Kitais atvejais prašymo pateikėjo turėtų būti paprašyta išsamų prašymą NKI, kuri gavo supaprastintą prašymą, pateikti tik tuomet, kai paaiškėja, kad Komisija neketina imtis šios bylos visapusiškai ar iš dalies;

(63)

prašymų pateikėjams turėtų būti suteikiama galimybė pateikti išsamius prašymus sušvelninti baudas NKI, kurioms jie pateikė supaprastintus prašymus. Jeigu prašymų pateikėjai pateikia tokius išsamius prašymus per NKI nustatytą laikotarpį, turėtų būti laikoma, kad tuose prašymuose nurodyta informacija pateikta tuo metu, kai buvo pateiktas supaprastintas prašymas, su sąlyga, kad supaprastintas prašymas apima tuos pačius gaminius ir tas pačias teritorijas, kuriems daromas poveikis, bei tą pačią įtariamo kartelio veikimo trukmę kaip Komisijai pateiktas prašymas sušvelninti baudas, kuris galėjo būti atnaujintas. Prašymų pateikėjai NKI, kurioms pateikė supaprastintus prašymus, privalėtų pranešti, jeigu pasikeitė jų Komisijai pateikto prašymo sušvelninti baudas aprėptis, ir atitinkamai atnaujinti savo supaprastintus prašymus. NKI, bendradarbiaudamos su Europos konkurencijos tinklu, turėtų galėti patikrinti, ar supaprastinto prašymo aprėptis atitinka Komisijai pateikto prašymo sušvelninti baudas aprėptį;

(64)

teisinis netikrumas dėl to, ar prašymų atleisti nuo baudų pateikėjų esamiems ir buvusiems direktoriams, vadovams ir kitiems darbuotojams netaikomos individualios sankcijos, pavyzdžiui, baudos, diskvalifikacija ar įkalinimas, galėtų užkirsti kelią potencialiems prašymų pateikėjams prašyti sušvelninti baudas. Todėl, atsižvelgiant į jų indėlį nustatant ir tiriant slaptus kartelius, tiems asmenims, kiek tai susiję su jų dalyvavimu slaptame kartelyje, dėl kurio pateiktas prašymas, iš principo turėtų būti netaikomos sankcijos, kurias skiria viešosios institucijos baudžiamuosiuose, administraciniuose ir nebaudžiamuosiuose teismo procesuose pagal nacionalinius įstatymus, kuriais iš esmės siekiama tų pačių tikslų, kurių siekiama pagal SESV 101 straipsnį, pavyzdžiui, nacionalinius įstatymus dėl antikonkurencinio veiksmų derinimo konkursuose, kai tenkinamos šioje direktyvoje nustatytos sąlygos. Viena iš šių sąlygų yra tai, kad prašymas atleisti nuo baudų turėtų būti pateiktas prieš tai, kai tiems asmenims kompetentingos nacionalinės institucijos pranešė apie procedūras, dėl kurių gali būti skirtos sankcijos. Tokios procedūros apima momentą, kai tiems asmenims pateikiami įtarimai pažeidus tokius nacionalinius įstatymus.

Valstybės narės nacionalinėje teisėje gali nustatyti tvarką, kokia tie asmenys turėtų bendradarbiauti su atitinkamomis institucijomis, siekiant užtikrinti, kad ši apsauga veiktų veiksmingai. Apsauga nuo baudžiamųjų sankcijų apima atvejus, kuomet kompetentingos nacionalinės institucijos susilaiko nuo baudžiamojo persekiojimo, remdamosi tam tikromis sąlygomis ar vadovaudamosi nurodymais dėl asmens būsimo elgesio;

(65)

taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, siekdamos užtikrinti, kad apsauga nuo asmenims skirtinų sankcijų baudžiamajame procese atitiktų galiojančius jų teisinės sistemos pagrindinius principus, valstybės narės galėtų numatyti, kad kompetentingos institucijos gali pasirinkti netaikyti sankcijų asmeniui arba tik sušvelninti tas sankcijas, atsižvelgiant į intereso vykdyti jo baudžiamąjį persekiojimą ir (arba) skirti asmeniui sankciją ir asmens indėlio nustatant ir tiriant kartelį vertinimo rezultatus. Vertinant interesą vykdyti tokių asmenų baudžiamąjį persekiojimą ir (arba) skirti jiems sankcijas gali būti atsižvelgta, be kitų veiksnių, į jų asmeninę atsakomybę ar indėlį darant pažeidimą;

(66)

valstybėms narėms nedraudžiama numatyti, kad apsauga nuo sankcijų ar tokios sankcijos būtų sušvelninamos taip pat ir prašymų sumažinti baudas pateikėjų esamiems ar buvusiems direktoriams, vadovams ir kitiems darbuotojams;

(67)

kad apsauga galiotų atvejais, susijusiais su daugiau nei viena jurisdikcija, valstybės narės turėtų nustatyti, kad tais atvejais, kai kompetentinga sankcijas skirianti ar baudžiamojo persekiojimo institucija yra ne toje pačioje jurisdikcijoje nei konkurencijos institucija, kuri imasi šios bylos, būtinus ryšius tarp tų institucijų turėtų užtikrinti kompetentingos sankcijas skiriančios ar baudžiamojo persekiojimo institucijos jurisdikcijos NKI;

(68)

naudojantis lygiagrečių įgaliojimų taikyti SESV 101 ir 102 straipsnius sistema, reikia, kad NKI glaudžiai bendradarbiautų tarpusavyje ir su Komisija. Visų pirma, kai NKI pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 22 straipsnio 1 dalį kitos NKI vardu atlieka patikrinimą ar vykdo apklausą pagal nacionalinę teisę, prašančiosios institucijos pareigūnams turėtų būti sudarytos galimybės dalyvauti ir padėti jį atlikti, kad suteikus papildomų išteklių, žinių ir techninės kompetencijos būtų padidintas tokių patikrinimų ir apklausų veiksmingumas. NKI taip pat turėtų būti įgalintos kitų NKI prašyti padėti siekiant nustatyti, ar nėra taip, kad įmonės ar įmonių asociacijos nesugebėjo vykdyti prašančiosios nacionalinės konkurencijos institucijos tyrimo priemonių ir sprendimų;

(69)

turėtų būti nustatyta tvarka, kurią taikydamos NKI galėtų prašyti savitarpio pagalbos pranešant apie dokumentus, susijusius su SESV 101 ar 102 straipsnio taikymu tarpvalstybinį elementą turinčiais atvejais, proceso šalims ar kitoms įmonėms, įmonių asociacijoms arba fiziniams asmenims, kurie gali būti tokių pranešimų adresatais. Panašiai NKI turėtų galėti prašyti institucijų kitose valstybėse narėse sprendimų, kuriais skiriamos baudos ar periodinės baudos, vykdymo užtikrinimo, kai prašančioji institucija ėmėsi pagrįstų priemonių siekdama įsitikinti, kad įmonė, kurios atžvilgiu turi būti užtikrintas baudos ar periodinės baudos vykdymo užtikrinimas, neturi pakankamai turto prašančiosios institucijos valstybėje narėje. Valstybės narės taip pat visų pirma turėtų numatyti, kad tuo atveju, kai įmonė, kurios atžvilgiu turi būti užtikrintas baudos ar periodinės baudos vykdymo užtikrinimas, nėra įsisteigusi prašančiosios institucijos valstybėje narėje, prašančiosios institucijos prašymu prašomoji institucija gali užtikrinti prašančiosios institucijos priimtų sprendimų vykdymą. Tai užtikrintų veiksmingą SESV 101 ir 102 straipsnių vykdymo užtikrinimą ir prisidėtų prie tinkamo vidaus rinkos veikimo. Siekiant užtikrinti, kad NKI skirtų pakankamai išteklių prašymams dėl savitarpio pagalbos, ir siekiant skatinti tokią pagalbą, prašomosios institucijos turėtų galėti susigrąžinti savo išlaidas, kurias jos patyrė teikdamos tą pagalbą. Tokia savitarpio pagalba nedaromas poveikis Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR (5) taikymui;

(70)

siekiant užtikrinti veiksmingą NKI SESV 101 ir 102 straipsnių vykdymo užtikrinimą, reikia numatyti praktiškai įgyvendinamas senaties terminų taisykles. Visų pirma, naudojantis lygiagrečių įgaliojimų sistema, nacionaliniai senaties terminai turėtų būti sustabdomi ar nutraukiami tol, kol kitos valstybės narės NKI ar Komisija vykdo procedūras. Toks sustabdymas ar nutraukimas neturėtų užkirsti kelio valstybėms narėms palikti galioti ar nustatyti absoliučiuosius senaties terminus su sąlyga, kad dėl tokių absoliučiųjų senaties terminų veiksmingas SESV 101 ir 102 straipsnių vykdymo užtikrinimas netaps praktiškai neįmanomu ar pernelyg sudėtingu;

(71)

siekiant užtikrinti, kad bylos Europos konkurencijos tinkle būtų nagrinėjamos efektyviai ir veiksmingai, tose valstybėse narėse, kurių tiek nacionalinė administracinė konkurencijos institucija, tiek nacionalinė teisminė konkurencijos institucija yra paskirtos NKI siekiant užtikrinti SESV 101 ir 102 straipsnių vykdymą, kaip nurodyta šios direktyvos 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 ir 16 straipsniuose, nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos turėtų galėti pareikšti ieškinį nacionalinei teisminei konkurencijos institucijai tiesiogiai. Be to, tiek, kiek nacionaliniai teismai įtraukiami į procesus dėl NKI priimtų sprendimų taikant SESV 101 ar 102 straipsnį, nacionalinės administracinės konkurencijos institucijos turėtų turėti visapusiškas teises savarankiškai dalyvauti kaip kaltintojos ar atsakovės tame procese ir turėtų naudotis tomis pačiomis tokios viešosios proceso šalies teisėmis;

(72)

dėl rizikos, kad informacija, kurioje pateikiami įrodymai prieš save ir kuri yra pateikta tyrimo tikslais, bus atskleista kitais nei tyrimo tikslais, galėtų sumažėti paskatos potencialiems prašymų sušvelninti baudas pateikėjams bendradarbiauti su konkurencijos institucijomis. Todėl nesvarbu, kokia forma buvo pateikti pareiškimai pagal baudų sušvelninimo programą, pareiškimuose pagal baudų sušvelninimo programą esanti informacija, gauta pasinaudojus galimybe susipažinti su byla, turėtų būti naudojama, tik kai tai yra būtina siekiant pasinaudoti teisėmis į gynybą nacionalinių teismų nagrinėjamose bylose, tam tikrais labai ribotais atvejais, kurie yra tiesiogiai susiję su byla, su kuria buvo suteikta galimybė susipažinti. Tai neturėtų užkirsti kelio konkurencijos institucijoms paskelbti savo sprendimus, laikantis taikytinos Sąjungos ar nacionalinės teisės;

(73)

įrodymai yra svarbus SESV 101 ir 102 straipsnių vykdymo užtikrinimo elementas. NKI turėtų galėti nagrinėti atitinkamus įrodymus, nesvarbu, ar jie yra rašytinės, žodinės, elektroninės ar įrašo formos. Tai turėtų apimti gebėjimą nagrinėti fizinių ar juridinių asmenų, kurie nėra viešosios institucijos, padarytus slaptus įrašus su sąlyga, kad tie įrašai nėra vienintelis įrodymų šaltinis. Tai neturėtų daryti poveikio teisei būti išklausytam ir neturėtų daryti poveikio bet kokio viešųjų institucijų padaryto ar gauto įrašo priimtinumui. Panašiai NKI turėtų galėti elektroninius pranešimus laikyti atitinkamais įrodymais, neatsižvelgiant į tai, ar tie pranešimai atrodo neperskaityti ar buvo ištrinti;

(74)

užtikrinant, kad NKI turėtų įgaliojimus, kurių joms reikia, kad būtų veiksmingesnės vykdymo užtikrintojos, sustiprinamas glaudaus bendradarbiavimo ir veiksmingos daugiašalės ir dvišalės komunikacijos Europos konkurencijos tinkle poreikis. Tai turėtų apimti neprivalomų priemonių, kuriomis siekiama sudaryti palankesnes sąlygas šios direktyvos įgyvendinimui ir jį paremti, plėtojimą;

(75)

kad paremtų glaudų bendradarbiavimą Europos konkurencijos tinkle, Komisija turėtų užtikrinti centrinės informacinės sistemos (Europos konkurencijos tinklo sistemos) priežiūrą, plėtojimą, prieglobą, ją eksploatuoti ir palaikyti, laikydamasi atitinkamų konfidencialumo, duomenų apsaugos ir duomenų saugumo standartų. Tam, kad jis veiktų efektyviai ir veiksmingai, Europos konkurencijos tinklas yra grindžiamas sąveikumu. Europos konkurencijos tinklo sistemos priežiūros, plėtojimo, prieglobos, paramos naudotojams ir eksploatavimo sąnaudos, taip pat kitos administracinės sąnaudos, patiriamos dėl Europos konkurencijos tinklo veikimo, visų pirma su posėdžių organizavimu susijusios sąnaudos, turėtų būti dengiamos iš Sąjungos bendrojo biudžeto. Numatyta, kad iki 2020 m. Europos konkurencijos tinklo sistemos sąnaudos bus dengiamos Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2015/2240 (6) įsteigtos Europos viešojo administravimo institucijų, įmonių ir piliečių sąveikumo sprendimų ir bendrų struktūrų programos (programa ISA2) lėšomis, atsižvelgiant į programos turimus išteklius, tinkamumo ir prioritetų nustatymo kriterijus;

(76)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. užtikrinti, kad NKI turėtų būtinas nepriklausomumo garantijas, išteklius ir vykdymo užtikrinimo bei baudų skyrimo įgaliojimus tam, kad galėtų veiksmingai taikyti SESV 101 ir 102 straipsnius ir nacionalinę konkurencijos teisę, taikomą lygiagrečiai su SESV 101 ir 102 straipsniais, taip pat užtikrinti veiksmingą vidaus rinkos ir Europos konkurencijos tinklo veikimą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmingumo ir vienodumo taikant SESV 101 ir 102 straipsnius, tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(77)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (7) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju tokių dokumentų perdavimas laikomas pagrįstu,