PRIEDAS

1.   ĮŽANGA

Pagal Direktyvą 2010/31/ES (toliau – PEND) valstybės narės turi patvirtinti ilgalaikes renovacijos strategijas ir nustatyti minimalius naujų pastatų ir esamų pastatų, kuriuose atliekama kapitalinė renovacija, energinio naudingumo reikalavimus.

Direktyvoje 2012/27/ES (toliau – EVED) buvo nuostatų dėl pastatų renovacijos ir ilgalaikių strategijų, skirtų telkti investicijas nacionalinio pastatų ūkio renovacijai.

PEND ir EVED buvo iš dalies pakeistos Direktyva (ES) 2018/844, kuri įsigaliojo 2018 m. liepos 9 d. PEND 2a straipsnyje nustatyta ilgalaikių renovacijos strategijų (toliau – IRS) sistema, kuria siekiama remti nacionalinio pastatų ūkio renovaciją siekiant iki 2050 m. užtikrinti, kad jį sudarytų itin didelio energijos vartojimo efektyvumo ir nuo iškastinio kuro nepriklausomi pastatai, sudarant sąlygas ekonomiškai efektyviai pertvarkyti esamus pastatus į energijos beveik nevartojančius pastatus (toliau – EBNP). Pagal direktyvą strategijos bus vykdomos naudojant šiems tikslams pasiekti reikalingų investicijų į pastatų renovaciją telkimo finansinius mechanizmus.

Pagal PEND 10 straipsnį vykdant politiką ir įgyvendinant priemones reikia:

a)	energijos vartojimo efektyvumui didinti renovuojant pastatus skirtas finansines priemones susieti su tiksliniu arba pasiektu energijos sutaupymu;

b)	užtikrinti, kad būtų renkami duomenys apie matuojamą ar apskaičiuojamą tam tikrų pastatų suvartojamos energijos kiekį, ir

c)	pateikti turimus suvestinius anoniminius duomenis.

Pagal PEND 20 straipsnį informacija turi būti teikiama pastatų ar pastato vienetų savininkams arba nuomininkams prieinamomis ir skaidriomis patariamosiomis priemonėmis.

PEND sukurta bendroji pastatų energinio naudingumo nustatymo sistema, įskaitant taikytinus rodiklius ir skaičiavimus. Šių gairių tikslas – padėti tinkamai įgyvendinti nacionalines ir regionines reguliavimo sistemas. Jos atitinka Komisijos nuomonę. Jos nekeičia PEND teisinio poveikio ir nedaro poveikio privalomam 2a, 10 ir 20 straipsnių ir I priedo aiškinimui, kurį pateikia Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

2.   ILGALAIKĖS RENOVACIJOS STRATEGIJOS

2.1.   Tikslas

Valstybių narių įpareigojimas parengti savo nacionalinio pastatų ūkio IRS perkeltas į PEND iš EVED. Direktyvos (ES) 2018/844 1 straipsniu į PEND buvo įrašytas naujas 2a straipsnis dėl IRS ir išbrauktas EVED 4 straipsnis, pagal kurį valstybės narės turėjo parengti ilgalaikę strategiją, skirtą investicijoms telkti nacionalinio pastatų ūkio renovacijos srityje.

Dabar PEND pateikiama:

a)	konkretesnė nuoroda į energijos nepriteklių ir

b)

naujos nuorodos į: i) sveikatą, saugą ir oro kokybę; ii) iniciatyvas, kuriomis skatinamos išmaniosios technologijos, įgūdžiai ir švietimas; iii) politiką, kuria sprendžiami nacionalinio pastatų ūkio segmentų, kurių rodikliai prasčiausi, klausimai; iv) skirtingų paskatų dilemas (1); v) rinkos nepakankamumą ir vi) viešuosius pastatus.

Tikimasi, kad parengus patikimas IRS pavyks sparčiau ekonomiškai efektyviai didinti esamų pastatų, kurių renovacijos tempai šiuo metu nedideli, energinį naudingumą ir užtikrinti, kad būtų daugiau vykdoma esminės renovacijos. Strategija savaime nėra tikslas; tai ryžtingesnių veiksmų pradžios taškas.

2.2.   Taikymo sritis

PEND išplečiama valstybių narių IRS taikymo sritis. Kaip EVED 4 straipsnyje numatytų strategijų atveju, IRS taikomos nacionaliniam viešųjų ir privačiųjų, gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų ūkiui. Tačiau iš dalies pakeistoje PEND įtvirtinami nauji didesnės apimties įpareigojimai ir nustatomos naujos politikos ir veiksmų sritys, kurias reikia įtraukti į IRS.

Pagal PEND 2a straipsnį valstybės narės, inter alia, privalo:

a)	nustatyti išsamią strategiją, kuria būtų užtikrinama, kad pastatų ūkyje energija būtų vartojama ypač efektyviai ir kad jis iki 2050 m. taptų nepriklausomas nuo iškastinio kuro, o esami pastatai būtų ekonomiškai efektyviai pertvarkyti į EBNP;

b)	parengti veiksmų gaires, kuriose numatomos priemonės, išmatuojamus pažangos rodiklius ir orientacinius 2030 m., 2040 m. ir 2050 m. tarpinius tikslus;

c)	prieš pateikiant strategiją Komisijai surengti dėl jos viešą konsultaciją ir numatyti paskesnes įtraukias konsultacijas, kurios vyks įgyvendinimo etape;

d)	sudaryti sąlygas naudotis mechanizmais užtikrinant pažangų finansavimą investicijų telkimui remti ir

e)	pateikti strategiją kaip galutinio (2) integruoto nacionalinio energetikos ir klimato veiksmų plano (NECP) (3) dalį ir pateikti informaciją apie įgyvendinimą integruotose nacionalinėse energetikos ir klimato veiksmų pažangos ataskaitose.

2.3.   Įpareigojimas parengti išsamią strategiją siekiant užtikrinti, kad pastatų ūkis iki 2050 m. taptų nepriklausomas nuo iškastinio kuro

2.3.1.   Privalomi IRS elementai

Valstybių narių IRS turėtų sudaryti esami elementai (žr. EVED 4 straipsnį) ir nauji elementai (žr. PEND 2a straipsnį). Dabar į kiekvieną IRS turi būti įtraukiami toliau išvardyti elementai.

2.3.1.1.   Nacionalinio pastatų ūkio apžvalga. PEND 2a straipsnio 1 dalies a punktas

EVED 4 straipsnio a punkte jau buvo numatyta, kad IRS reikia pradėti rengti nuo nacionalinio pastatų fondo apžvalgos.

PEND 2a straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad į kiekvieną IRS įtraukiama „nacionalinio pastatų ūkio apžvalga, grindžiama atitinkamai statistine atranka ir numatoma renovuotų pastatų dalimi 2020 m.“

Numatomą renovuotų pastatų dalį galima išreikšti įvairiai, pavyzdžiui:

a)	procentais (%);

b)	kaip absoliutų skaičių arba

c)	kaip kiekvienos rūšies pastatų renovuotą plotą m2.

Siekiant užtikrinti didesnį tikslumą taip pat galima vertinti renovacijos lygį (pvz., „nedidelė“, „vidutinė“ ir „esminė“). Dar vienas galimas rodiklis – pastatų pavertimas EBNP (4). Apskritai atlikus esminę renovaciją turėtų ne tik padidėti energijos vartojimo efektyvumas, bet ir sumažėti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Numatoma dalis nebus privaloma siektina reikšmė; tai veikiau skaičius, kuriuo realistiškai perteikiama tikėtina iki 2020 m. baigtų renovuoti pastatų dalis. Laikydamosi reikalavimo pateikti orientacinius tarpinius tikslus valstybės narės taip pat gali nurodyti numatomą baigtų renovuoti pastatų dalį iki 2030 m., 2040 m. ir 2050 m.

2.3.1.2.   Ekonomiškai efektyvūs renovacijos būdai. PEND 2a straipsnio 1 dalies b punktas

EVED 4 straipsnio b punkte jau buvo nustatytas reikalavimas valstybėms narėms savo IRS nustatyti ekonomiškai efektyvius renovacijos būdus pagal pastato tipą ir klimato zoną.

PEND 2a straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad į kiekvieną IRS „įtraukiama nustatyti ekonomiškai efektyvūs renovacijos būdai pagal pastato tipą ir klimato zoną, atsižvelgiant į galimus aktualius inicijavimo momentus, kai taikytina, per pastato gyvavimo ciklą“.

Direktyvos (ES) 2018/844 12 konstatuojamojoje dalyje patikslinama, kad inicijavimo momentas – tai tinkami momentai per pastatų gyvavimo ciklą, pavyzdžiui, ekonominio efektyvumo ar sutrikdymo požiūriu, atlikti energijos vartojimo efektyvumui didinti skirtas renovacijas“.

Inicijavimo momentas galėtų būti:

a)	sandoris (pvz., pastato pardavimas, nuoma (5) arba išperkamoji nuoma, refinansavimas arba naudojimo paskirties pakeitimas);

b)	renovacija (pvz., jau suplanuota didesnio masto su energija nesusijusi renovacija) (6) arba

c)	nelaimė ir (arba) incidentas (pvz., gaisras, žemės drebėjimas, potvynis) (7).

Tam tikriems pastatams gali nebūti jokių inicijavimo momentų, tad vartojama frazė „kai taikytina“.

Renovaciją energijos vartojimo efektyvumui didinti susiejant su inicijavimo momentais reikėtų užtikrinti, kad su energija susijusios priemonės nebūtų neprižiūrimos arba netaikomos vėlesniame pastato gyvavimo ciklo etape. Sutelkiant dėmesį į energijos vartojimo efektyvumą per inicijavimo momentus turėtų būti ribojama rizika, kad gali būti nepasinaudota galimybėmis renovuoti ir padidinti galimą sinergiją su kitais veiksmais.

Atsižvelgiant į inicijavimo momentus gali pavykti atlikti renovaciją ekonomiškai efektyviai dėl masto ekonomijos, kurią galima užtikrinti, jeigu su energija susijusi renovacija vykdoma tuo pačiu metu, kai vykdomi kiti būtini darbai arba planinė renovacija.

2.3.1.3.   Politika ir veiksmai, kuriais skatinama esminė renovacija. PEND 2a straipsnio 1 dalies c punktas

EVED 4 straipsnio c punkte jau buvo nustatytas reikalavimas valstybėms narėms užtikrinti, kad IRS sudarytų politika ir priemonės, skirtos skatinti ekonomiškai efektyvią esminę pastatų renovaciją, be kita ko, keliais etapais vykdomą esminę renovaciją.

PEND 2a straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta, kad į kiekvieną IRS „įtraukiama politika ir veiksmai, kuriais skatinama ekonomiškai efektyvi esminė pastatų renovacija, įskaitant keliais etapais vykdomą esminę renovaciją, ir remiamos tikslinės priemonės ir renovacija, kuriomis užtikrinamas išlaidų ekonominis efektyvumas, pavyzdžiui, nustatant neprivalomą pastato renovacijos pasų sistemą“.

Atliekant esminę renovaciją vyksta rekonstravimas, dėl kurio į pastatą tiekiamas ir jame suvartojamas energijos kiekis sumažėja didele procentine dalimi, palyginti su lygiais prieš renovaciją, ir užtikrinamas labai didelis energinis naudingumas (8). Remiantis Komisijos tarnybų darbiniu dokumentu, pridedamu prie 2013 m. Komisijos ataskaitos Finansinė parama energijos vartojimo pastatuose efektyvumui gerinti (9), „esminė renovacija“ gali būti renovacija, kurią atlikus energijos vartojimo efektyvumas gerokai padidėja (paprastai daugiau nei 60 %).

Kaip priemonės, kuria valstybės narės gali remti tikslinę ekonomiškai efektyvią renovaciją ir keliais etapais vykdomą esminę renovaciją, pavyzdys PEND minimi pastatų renovacijos pasai (PRP). PEND išsamiai nenurodoma, kas turėtų būti įtraukiama į PRP, bet kai kurie bendri elementai yra išvardyti kitur (10) ir juos galima naudoti kaip pavyzdžius: tai elektroninis arba popierinis dokumentas, kuriame pateikiami metmenys dėl konkrečiam pastatui parengtų ilgalaikių (15–20 metų) laipsniškos renovacijos veiksmų gairių (geriausia išvardijant kuo mažiau etapų), grindžiamų kokybės kriterijais (atlikus energijos vartojimo auditą), kuriose būtų apibrėžtos atitinkamos priemonės ir renovacijos darbai, kurie galėtų padidinti energinį naudingumą (11).

2.3.1.4.   Politika ir veiksmai, susiję su prasčiausio energinio naudingumo pastatais ir energijos nepritekliumi. PEND 2a straipsnio 1 dalies d punktas

Pagal PEND 2a straipsnio 1 dalies d punktą į kiekvieną IRS įtraukiama „politikos ir veiksmų, kuriais būtų sprendžiami klausimai, susiję su prasčiausiai veikiančiais nacionalinio pastatų ūkio segmentais, skirtingų paskatų dilemomis ir rinkos nepakankamumo atvejais, apžvalga ir atitinkamų nacionalinių veiksmų, kuriais prisidedama prie energijos nepritekliaus mažinimo, apibendrinimas“.

Tai naujas elementas, kurio nebuvo numatyta EVED 4 straipsnyje. Dabar valstybių narių IRS reikės apžvelgti politiką ir veiksmus, kuriais būtų sprendžiami klausimai, susiję su:

a)	prasčiausiai veikiančiais nacionalinio pastatų ūkio segmentais;

b)	skirtingų paskatų dilemomis (12);

c)	rinkos nepakankamumu ir

d)	energijos nepritekliaus mažinimu.

Į apžvalgą reikėtų įtraukti bent trumpą kiekvienos politikos ir veiksmo aprašymą nurodant jų taikymo sritį ir trukmę, skirtą biudžetą ir numatomą poveikį.

Valstybės narės turi nustatyti prasčiausiai veikiančius nacionalinio pastatų ūkio segmentus, pavyzdžiui:

a)	nustatydamos konkrečią ribą, kaip antai energinio naudingumo kategoriją (pvz., mažesnę nei D);

b)	naudodamos pirminės energijos vartojimo rodiklį (išreiškiamą kWh/m2 per metus) arba netgi

c)	nukreipdamos pastangas į pastatus, pastatytus iki tam tikros datos (pvz., iki 1980 m.).

Skirtingų paskatų dilemų klausimu valstybės narės raginamos susipažinti su 2014 m. Jungtinio tyrimų centro (JRC) ataskaita Su skirtingomis paskatomis susijusių kliūčių šalinimas statybos sektoriuje  (13).

Terminas „rinkos nepakankamumas“ sietinas su įvairiomis problemomis, dėl kurių gali būti lėčiau pertvarkomas pastatų ūkis ir išnaudojamos galimybės ekonomiškai efektyviai užtikrinti energijos taupymą. Tai gali būti, pavyzdžiui:

a)	energijos vartojimo ir jos taupymo galimybių nežinojimas;

b)	ribota renovacijos ir statybos veikla po krizės;

c)	patrauklių finansavimo produktų trūkumas;

d)	nepakankama informacija apie pastatų ūkį ir

e)	ribotas veiksmingų ir išmaniųjų technologijų diegimas (14).

Iš dalies pakeistoje PEND minima sąvoka „energijos nepriteklius“ nėra nauja. EVED vartojami terminai „energijos nepriteklius“ (EVED 7 straipsnis ir 53 konstatuojamoji dalis) ir „kuro nepriteklius“ (EVED 49 konstatuojamoji dalis). Energijos nepriteklius atsiranda dėl mažų pajamų, didelių energijos sąnaudų ir prasto būsto energinio naudingumo; tad imantis veiksmingų priemonių energijos nepritekliui sumažinti energijos vartojimo efektyvumo priemones reikėtų įgyvendinti kartu su socialinės politikos priemonėmis. Nors kelių valstybių narių IRS jau sprendžiami su energijos nepritekliumi susiję klausimai, dabar pagal PEND į IRS reikėtų įtraukti „nacionalinių veiksmų, kuriais prisidedama prie energijos nepritekliaus mažinimo“, apibendrinimą (15).

PEND 2a straipsnio 1 dalies d punkte ir Direktyvos (ES) 2018/844 11 konstatuojamojoje dalyje valstybėms narėms paliekama pakankamai veiksmų laisvės įgyvendinti teisės aktus atsižvelgiant į nacionalines sąlygas, nesikišant į jų socialinės politikos kompetencijos sritį (16).

2.3.1.5.   Politika ir veiksmai, susiję su viešaisiais pastatais. PEND 2a straipsnio 1 dalies e punktas

Pagal PEND 2a straipsnio 1 dalies e punktą į kiekvieną IRS įtraukiama „politika ir veiksmai, kuriais būtų sprendžiami su visais viešaisiais pastatais susiję klausimai“.

Pagal EVED 4 straipsnį tam tikri viešieji pastatai jau buvo įtraukti į IRS taikymo sritį. Tačiau dabar pagal PEND 2a straipsnį į IRS reikia įtraukti konkrečią politiką ir veiksmus, kuriais sprendžiami su visais viešaisiais pastatais susiję klausimai. Tai turėtų apimti iniciatyvas, kurias valstybės narės įgyvendina vykdydamos įpareigojimų pagal PEND ir EVED (17).

Ir pagal EVED, ir pagal PEND valdžios institucijos turi rodyti pavyzdį pirmos padidindamos energijos vartojimo efektyvumą; žr., visų pirma, EVED 5 ir 6 straipsnius, taikomus „viešųjų organizacijų pastatams“.

Tačiau PEND 2a straipsnio 1 dalies e punkto taikymo sritis yra didesnė nei EVED 5 ir 6 straipsnių, nes jis yra susijęs su visais viešaisiais pastatais, ne tik su viešųjų organizacijų pastatais (18), priklausančiais centrinės valdžios subjektams ir jų naudojamais. 2a straipsnio 1 dalies e punkte nurodyta politika ir veiksmai turėtų būti taikomi, pavyzdžiui, pastatams, kuriuos naudoja (pvz., išperkamosios nuomos ar nuomos pagrindu) vietos ar regioninės valdžios institucijos, ir pastatams, kurie priklauso centrinės valdžios subjektams ir regioninės ar vietos valdžios institucijoms, bet nebūtinai yra jų naudojami.

Priešingai nei EVED 5 straipsnio 2 dalyje (19), PEND 2a straipsnyje nėra išimčių jokių kategorijų viešiesiems pastatams. Jis iš principo taikomas pastatams, kuriems tam tikroje valstybėje narėje gali būti netaikomas įpareigojimas atlikti renovaciją pagal EVED 5 straipsnio 2 dalį. Daugelio EVED 5 straipsnio 2 dalyje išvardytų pastatų renovacija galima labai prisidėti prie nacionalinių tikslų įgyvendinimo.

Finansiniais mechanizmais ir paskatomis reikėtų skatinti valdžios institucijų investicijas į efektyviai energiją vartojančių pastatų ūkį, pavyzdžiui, pasitelkiant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes arba neprivalomas sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo (20) numatant nebalansinį finansavimą pagal Eurostato apskaitos taisykles ir gaires (21).

2.3.1.6.   Paskatos naudoti išmaniąsias technologijas ir įgūdžius. PEND 2a straipsnio 1 dalies f punktas

Vienas iš PEND peržiūros tikslų buvo suderinti ją su technologine plėtra, kaip antai išmaniųjų statybos technologijų pažanga, ir pradėti daugiau naudoti elektrines transporto priemones ir kitas technologijas, nustatant konkrečius diegimo reikalavimus ir užtikrinant, kad statybos specialistai turėtų reikiamus įgūdžius ir žinias.

PEND 2a straipsnio 1 dalies f punkte nustatyta, kad į IRS „įtraukiama nacionalinių iniciatyvų, kuriomis būtų skatinamos išmaniosios technologijos ir sujungti pastatai bei bendruomenės, taip pat įgūdžiai ir švietimas statybos ir energijos vartojimo efektyvumo sektoriuose, apžvalga“.

Tai naujas elementas, kurio nebuvo numatyta EVED 4 straipsnyje. Dabar valstybių narių IRS reikia apžvelgti nacionalines iniciatyvas, kuriomis skatinama:

a)	išmaniosios technologijos ir sujungti pastatai bei bendruomenės ir

b)	įgūdžiai ir švietimas statybos ir energijos vartojimo efektyvumo sektoriuose.

Į apžvalgą reikėtų įtraukti bent trumpą kiekvienos iniciatyvos aprašymą nurodant jos taikymo sritį ir trukmę, skirtą biudžetą ir numatomą poveikį.

Pastatų išmanumas yra itin svarbi nuo iškastinio kuro nepriklausomos ir dinamiškesnės energetikos sistemos, kurioje naudojama daug atsinaujinančiųjų energijos išteklių, dalis; tokią sistemą siekiama įgyvendinti 2030 m. ES energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos tikslus ir užtikrinti, kad iki 2050 m. ES pastatų ūkis taptų nepriklausomas nuo iškastinio kuro. Pagal PEND 2a straipsnio 1 dalies f punktą IRS turi būti aprašytos nacionalinės iniciatyvos, susijusios su išmaniosiomis technologijomis ir sujungtais pastatais bei bendruomenėmis, kuriomis gali būti siekiama, pavyzdžiui:

a)	užtikrinti didelį energijos vartojimo efektyvumą optimaliai eksploatuojant pastatą ir galimybę lengviau prižiūrėti pastato technines sistemas;

b)	sustiprinti paklausos lankstumo vaidmenį didinant atsinaujinančiosios energijos dalį energetikos sistemoje ir užtikrinant, kad naudos gautų ir vartotojai;

c)	užtikrinti, kad būtų tenkinami pastato naudotojų poreikiai ir kad jie galėtų veiksmingai sąveikauti su pastatu, ir

d)	padėti kurti sujungtus pastatus (22) ir pažangiąsias bendruomenes, kuriomis, be kita ko, skatinami į piliečius orientuoti ir atvirais standartais grindžiami išmaniųjų miestų sprendimai.

Valstybės narės gali apsvarstyti galimybę priimti priemones, kuriomis vykdant pastatų renovacijos projektus būtų skatinamas elektrinėms transporto priemonėms skirtų įkrovimo prieigų ir kabelių kanalų infrastruktūros įrengimas, net jeigu renovacija nelaikoma „kapitaline renovacija“, kaip tai suprantama pagal PEND 2 straipsnio 10 punktą.

Siekiant užtikrinti žinių su PEND įgyvendinimu susijusiais klausimais sklaidą itin svarbu rengti energetikos ekspertus. Pagal PEND 17 straipsnį valstybės narės jau privalo užtikrinti nepriklausomą pastatų energinio naudingumo sertifikavimą ir tai, kad šildymo ir oro kondicionavimo sistemas tikrintų kvalifikuoti ir (arba) akredituoti ekspertai. IRS reikėtų apžvelgti nacionalines iniciatyvas, kuriomis skatinami įgūdžiai, kurių reikia statybos specialistams taikant naująsias EBNP ir su energija susijusios renovacijos technologijas.

2.3.1.7.   Sutaupomos energijos ir platesnio masto naudos įvertinimas. PEND 2a straipsnio 1 dalies g punktas

EVED 4 straipsnio e punkte jau buvo įtvirtintas reikalavimas, kad IRS sudarytų įrodymais pagrįstas numatomo sutaupyti energijos kiekio ir platesnio masto naudos apskaičiavimas.

Pagal PEND 2a straipsnio 1 dalies g punktą į kiekvieną IRS turi būti įtraukiama „įrodymais pagrįstas numatomos sutaupyti energijos ir platesnio masto naudos, kaip antai, susijusios su sveikata, sauga ir oro kokybe, įvertinimas“.

Pakeitime numatytas neišsamus platesnės naudos, kurią reikėtų įvertinti IRS, rūšių sąrašas. Tam tikromis energinio naudingumo priemonėmis galima prisidėti ir prie sveikos patalpų vidaus aplinkos. Priemonėmis, pavyzdžiui, reikėtų siekti:

a)	užkirsti kelią neteisėtam kenksmingų medžiagų, kaip antai asbesto, pašalinimui (23);

b)	sudaryti sąlygas laikytis teisės aktų dėl darbo sąlygų, sveikatos ir saugos ir išmetamų teršalų kiekio (24) ir

c)	skatinti aukštesnio lygio naudotojų komfortą ir gerovę, pvz., užtikrinant visišką ir vienalytę izoliaciją (25), kartu užtikrinant tinkamą pastato techninių sistemų (visų pirma, šildymo ir oro kondicionavimo, vėdinimo ir pastato automatizavimo ir valdymo sistemų) įrengimą ir pritaikymą.

Platesnio masto nauda taip pat gali būti susijusi su mažesnėmis ligų ir sveikatos sąnaudomis, didesniu darbo našumu dėl geresnių darbo ir gyvenimo sąlygų, daugiau darbo vietų statybos sektoriuje ir mažesniu išmetamų teršalų kiekiu ir per visą pastato gyvavimo ciklą išmetamu anglies dioksido kiekiu (26).

Įvertinus galimą platesnio masto naudą, susijusią su energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis, nacionaliniu lygmeniu galima taikyti labiau visuminį ir integruotą požiūrį sutelkiant dėmesį į sinergiją, kurią galima pasiekti su kitų krypčių politika, idealiu atveju dalyvaujant kitiems Vyriausybės padaliniams, pvz., atsakingiems už sveikatą, aplinką, finansus ir infrastruktūrą.

Kalbant apie šiuos elementus, paprastai sutariama, kad pastangos sumažinti vykdant veiklą suvartojamą energijos kiekį neretai turi pasekmių, susijusių su gaminant statybos produktus ir vykdant statybos darbus išmetamo anglies dioksido kiekiu. Taigi geriausia, kad kasdien suvartojamos energijos kiekio mažinimo klausimas nebūtų sprendžiamas atskirai, nes neišvengiamai teks priimti su anglies dioksidu susijusių sąnaudų ir naudos kompromisą. Nors PEND apie tai neužsimenama, per visą pastato gyvavimo ciklą išmetamo anglies dioksido kiekio metodas turėtų būti naudingas nustatant geriausias bendras mišrias galimybes mažinti per visą pastato gyvavimo ciklą išmetamo anglies dioksido kiekį ir išvengiant visų nepageidaujamų pasekmių. Be to, jis padeda rasti ekonomiškai efektyviausią sprendimą. Galiausiai mažai anglies dioksido išmetantis pastatas – tai pastatas, kuriame ištekliai panaudojami optimaliai ir taip ribojamas išmetamo anglies dioksido kiekis vykdant statybos darbus ir naudojant pastatą visą jo gyvavimo ciklą.

Renovaciją galima atlikti taip, kad pastatui artėjant prie gyvavimo ciklo pabaigos arba vykdant kitus kapitalinės renovacijos darbus skirtingus statybos produktus ar medžiagas galima atskirti vienus nuo kitų. Tai leidžia pakartotinai juos panaudoti arba perdirbti; taip galima gerokai sumažinti sąvartynuose šalinamų griovimo atliekų kiekį. Žiedinės ekonomikos galimybės ateityje tiesiogiai priklauso nuo to, kaip vykdoma renovacija, kokios medžiagos pasirenkamos ir kaip jos surenkamos. Medžiagų perdirbimas gali turėti teigiamą poveikį energijos vartojimui, nes gaminant pirminius statybos produktus paprastai reikia daugiau energijos nei naudojant antrinius produktus.

Nauda gali būti ir pastatų pritaikymo prie klimato kaitos priemonės (27), ypač šešėlio formavimo priemonės, apsaugančios pastatus nuo perkaitimo per karščio bangas, sumažinančios aktyvaus vėsinimo poreikį ir taip tiesiogiai paveikiančios pastato suvartojamos energijos kiekį (28). Be to, naujų pastatų ir kapitaliai renovuojamų pastatų atveju rekomenduojama stengtis nesukurti kliūčių neįgaliesiems jais naudotis ir, jei įmanoma, pašalinti esamas kliūtis (29).

Galiausiai rengdamos įrodymais grindžiamą su sveikata, sauga ir kokybe susijusios naudos vertinimą valstybės narės gali įtraukti veiksmų, kurių jos imasi pagal PEND 7 straipsnio 5 dalį, poveikį (30). Be to, jos gali įtraukti veiksmų, kurių imamasi pagal PEND 2a straipsnio 7 dalį dėl priešgaisrinės saugos ir su intensyviu seisminiu aktyvumu susijusių pavojų, poveikį.

2.3.2.   Veiksmų gairės. PEND 2a straipsnio 2 dalis

PEND 2a straipsnio 2 dalyje nustatyta:

Tai naujas elementas, kurio nebuvo numatyta EVED 4 straipsnyje.

Pagrindinis tikslas – užtikrinti didelį energijos vartojimo efektyvumą ir nuo iškastinio kuro visiškai nepriklausomą pastatų ūkį; tai itin svarbu norint įgyvendinti ES tikslą sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Nuo iškastinio kuro nepriklausomas pastatų ūkis ES teisės aktuose neapibrėžtas, bet jį galima suprasti kaip ūkį, kurio išmetamo anglies dioksido kiekis yra sumažintas iki nulio, sumažinant energijos poreikius ir užtikrinant, kad likę poreikiai būtų tenkinami, kiek įmanoma, pasitelkiant visiškai anglies dioksido neišskiriančius energijos išteklius. Taikant tokį požiūrį galima pasitelkti įvairius būdus tapti nepriklausomiems nuo iškastinio kuro, atsižvelgiant į valstybių narių nacionalinį energijos rūšių derinį, pageidavimus, potencialą ir charakteristikas.

Kadangi strategijose turi būti nustatyta ilgalaikė vizija iki 2050 m. visiškai atsisakyti iškastinio kuro, valstybės narės turėtų padaryti daugiau, nei tiesiog įvertinti esamas priemones (susijusias su trumpalaikiais elementais) ir parengti ilgalaikę būsimos politikos ir priemonių rengimo viziją. Naujajame 2a straipsnyje įtvirtinta veiksmų gairių sistema siekiama įgyvendinti šiuos tikslus.

Pagal 2a straipsnio 2 dalį į veiksmų gaires turi būti įtraukiama:

a)

išmatuojami pažangos rodikliai – tai gali būti kiekybiniai arba kokybiniai kintamieji, kuriais įvertinama pažanga įgyvendinant ilgalaikį tikslą iki 2050 m. Sąjungoje sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir užtikrinti, kad nacionaliniame pastatų ūkyje energija būtų vartojama ypač efektyviai ir kad jis būtų nepriklausomas nuo iškastinio kuro. Prireikus juos galima peržiūrėti ir

b)

orientaciniai tarpiniai tikslai – tai gali būti kiekybiniai arba kokybiniai tikslai. Valstybių narių veiksmų gairėse taip pat turi būti „numatomi orientaciniai 2030 m., 2040 m. ir 2050 m. tarpiniai tikslai ir nurodoma, kaip jie padeda pasiekti Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslus pagal [EVED].“

Valstybės narės gali pritaikyti tarpinius tikslus ir rodiklius prie nacionalinių ypatumų. Neketinama nustatyti statybos sektoriaus tikslo ar teisiškai privalomų tikslų. Pačios valstybės narės apibrėš konkrečius tarpinius tikslus ir spręs, ar padaryti tokius tikslus privalomus statybos sektoriui (t. y. nustatyti griežtesnius reikalavimus, nei jos įpareigojamos pagal PEND). Tačiau valstybės narės turėtų turėti omenyje, kad siekiant sumažinti riziką investuotojams ir neapibrėžtį bei įtraukti suinteresuotuosius subjektus ir įmones tarpiniai tikslai turi būti plataus užmojo ir aiškūs. Nuoseklių ir patikimų duomenų buvimas yra labai svarbus veiksnys apibrėžiant išmatuojamus rodiklius.

Pagal 2a straipsnio 2 dalį IRS turi būti nustatyta, kaip 2030 m., 2040 m. ir 2050 m. tarpiniais tikslais prisidedama prie valstybių narių suformuluoto orientacinio pagrindinio tikslo, kaip numatyta EVED 3 straipsnyje, nes pastatai yra pagrindinis energijos vartojimo efektyvumo politikos ramstis. Ši informacija gali padėti politikos formuotojams parengti būsimą energijos vartojimo efektyvumo politiką ir tinkamas priemones.

Toliau esančioje lentelėje pateikiama galima rodiklių ir tarpinių tikslų nustatymo sistema:

PEND 2a straipsnis	Rodikliai (siekiant sumažinti išmetamų ŠESD kiekį + padaryti pastatų ūkį nepriklausomą nuo iškastinio kuro + sudaryti palankesnes sąlygas ekonomiškai efektyviai pertvarkyti esamus pastatus)	Tarpiniai tikslai (kuriais prisidedama prie ES energijos vartojimo efektyvumo tikslų)
1 dalis
a) nacionalinio pastatų ūkio apžvalga, grindžiama atitinkamai statistine atranka ir numatoma renovuotų pastatų dalimi 2020 m.;	— Pastatų / būstų skaičius / plotas m2: — pagal pastato tipą — pagal pastato amžių — pagal pastato dydį — pagal klimato zoną — Per metus suvartojamos energijos kiekis: — pagal pastato tipą — pagal galutinę naudojimo paskirtį — Renovuojamų pastatų dalis (%) per metus: — pagal renovacijos tipą — pagal statybos sektorių – gyvenamosios / negyvenamosios paskirties — Renovuotas plotas m2: — pagal pastato tipą — pagal pastato dydį — pagal pastato amžių — EPC skaičius: — pagal pastato tipą — pagal energijos klasę — EBNP skaičius / plotas m2: — pagal statybos sektorių	— Sutaupytos energijos kiekis (absoliutus ir santykinis %) pagal statybos sektorių (gyvenamosios / negyvenamosios paskirties) — Renovuotų pastatų dalis % (pagal renovacijos tipą) — Statybos sektoriuje išmetamo CO2 kiekio sumažinimas (renovuoti / nauji pastatai) — EBNP dalis % (pagal statybos sektorių)
b) nustatyti ekonomiškai efektyvūs renovacijos būdai pagal pastato tipą ir klimato zoną, atsižvelgiant į galimus aktualius inicijavimo momentus, kai taikytina, per pastato gyvavimo ciklą;	— Pagrindinių renovacijos priemonių ekonominis efektyvumas (pvz., grynoji dabartinė vertė, grąžos laikotarpis, investicinės sąnaudos per metus sutaupomam kiekiui): — pagal pastato tipą — pagal klimato zoną — Bendras galimas sutaupyti energijos kiekis: — pagal statybos sektorių
c) politika ir veiksmai, kuriais skatinama ekonomiškai efektyvi esminė pastatų renovacija, įskaitant keliais etapais vykdomą esminę renovaciją, ir remiamos tikslinės priemonės ir renovacija, kuriomis užtikrinamas išlaidų ekonominis efektyvumas, pavyzdžiui, nustatant neprivalomą pastato renovacijos pasų sistemą;	— Bendra ir metinė pastatų, kurių esminė ir EBNP renovacija atliekama, dalis — Viešosios paskatos atlikti esminę renovaciją — Viešosios ir privačiosios investicijos į esminę renovaciją — Sutaupytos energijos kiekis atlikus esminę renovaciją
d) politikos ir veiksmų, kuriais būtų sprendžiami klausimai, susiję su prasčiausiai veikiančiais nacionalinio pastatų ūkio segmentais, skirtingų paskatų dilemomis ir rinkos nepakankamumo atvejais, apžvalga ir atitinkamų nacionalinių veiksmų, kuriais prisidedama prie energijos nepritekliaus mažinimo, apibendrinimas;	— Viešosios investicijos įgyvendinant politiką, kuria siekiama spręsti nurodytus klausimus (skirtingos paskatos, energijos nepriteklius ir kt.) — Išnuomojamų namų, kurių EPC lygis yra mažesnis nei tam tikras naudingumo lygis, dalis % — Energijos nepritekliaus rodikliai: — žmonių, patiriančių energijos nepriteklių, dalis % — namų ūkio disponuojamųjų pajamų dalis, išleidžiama energijai — įsiskolinimas pagal komunalinių paslaugų sąskaitas — gyventojai, gyvenantys netinkamomis gyvenimo sąlygomis (pvz., su pratekančiu stogu) arba esant nepakankamam šildymui ir vėsinimui — prie prasčiausių energijos klasių priskirtinų pastatų dalis %	— Žmonių, patiriančių energijos nepriteklių, skaičiaus sumažėjimas % — Prie prasčiausių energijos klasių priskiriamų pastatų skaičiaus sumažėjimas %
e) politika ir veiksmai, kuriais būtų sprendžiami su visais viešaisiais pastatais susiję klausimai;	— Renovuotų viešųjų pastatų plotas m2: — pagal pastato tipą — pagal pastato dydį — pagal klimato zoną	— Viešuosiuose pastatuose sutaupomos energijos kiekis
f) nacionalinių iniciatyvų, kuriomis būtų skatinamos išmaniosios technologijos ir sujungti pastatai bei bendruomenės, taip pat įgūdžiai ir švietimas statybos ir energijos vartojimo efektyvumo sektoriuose, apžvalga;	— Pastatų, kuriuose įdiegtos pastatų energijos valdymo sistemos (PEVS) arba panašios išmaniosios sistemos, skaičius: — pagal pastato tipą (sutelkiant dėmesį į negyvenamosios paskirties pastatus) — Viešosios ir privačiosios investicijos į išmaniąsias technologijas (įskaitant pažangiuosius tinklus) — Piliečiai energetikos bendruomenių dalyviai — Studijas baigusių studentų skaičius — universitetinių studijų programos, susijusios pirmiausia su energijos vartojimo efektyvumu ir atitinkamomis išmaniosiomis technologijomis — profesinis / techninis mokymas (EPC sertifikuotojai, HVAC inspektoriai ir kt.) — Apie naująsias technologijas ir darbo praktiką išmanančių montuotojų skaičius — Nacionalinių pastatų energijos vartojimo efektyvumo srities mokslinių tyrimų programų biudžetas — Nacionalinių universitetų dalyvavimas tarptautiniuose mokslinių tyrimų projektuose (pvz., programoje „Horizontas 2020“) su pastatų energijos vartojimo efektyvumu susijusiomis temomis	— Pastatų, kuriuose įrengtos PEVS arba panašios išmaniosios sistemos, dalis procentais: — pagal pastato tipą
g) įrodymais pagrįstas numatomos sutaupyti energijos ir platesnio masto naudos, kaip antai, susijusios su sveikata, sauga ir oro kokybe, įvertinimas.	— Vieno namų ūkio išlaidų energijai sumažėjimas (vidutiniškai) / energijos nepritekliaus sumažėjimas — Faktiškai sutaupytos energijos kiekis — Vidutiniai / suminiai patalpų oro kokybės indeksai (IAQI) ir šiluminio komforto indeksas (TCI) — Išlaidos dėl ligų, kurių išvengta / su sveikata susijusių išlaidų sumažėjimas dėl energijos vartojimo efektyvumo priemonių — Per visą pastato gyvavimo ciklą išmetamo anglies dioksido kiekio sumažėjimas — Pagal negalią pakoreguotų gyvenimo metų (DALY) / pagal gyvenimo kokybę pakoreguotų gyvenimo metų (QALY) rodiklių pagerėjimas dėl geresnio pastatų ūkio ir gyvenimo sąlygų — Didesnis darbo našumas dėl geresnės darbo aplinkos ir geresnių gyvenimo sąlygų — Mažesnis išmetamų teršalų kiekis — Užimtumas statybos sektoriuje (kiek darbo vietų sukuriama į sektorių investavus vieną milijoną eurų) — BVP padidėjimas statybos sektoriuje — Valstybės narės importuojamos energijos dalis % (energetinio saugumo priemonės) — Galimybių neįgaliesiems naudotis pastatais kliūčių šalinimas / prevencija
3 dalis
a) jungti projektus, be kita ko, naudojant investavimo platformas arba grupes ir mažųjų ir vidutinių įmonių konsorciumus, kad būtų suteikta prieiga investuotojams ir užtikrinta galimybė siūlyti kompleksinius sprendimus galimiems klientams;	Integruotų / sujungtų projektų skaičius
b) mažinti numanomą energijos vartojimo efektyvumo operacijų riziką investuotojams ir privačiajam sektoriui;	Numanoma energijos vartojimo efektyvumo operacijų rizika (remiantis apklausos rezultatais)
c) naudoti viešąjį finansavimą papildomoms privačiojo sektoriaus investicijoms pritraukti arba konkretiems rinkos nepakankamumo atvejams šalinti;	Viešosios investicijos kaip visų investicijų į energijos taupymo priemones dalis procentais Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės iniciatyvos
d) nukreipti investicijas į efektyviai energiją vartojantį viešųjų pastatų ūkį, vadovaujantis Eurostato gairėmis, ir	Investicijos į renovuojamą efektyviai energiją vartojantį viešųjų pastatų ūkį
e) taikyti prieinamas ir skaidrias patariamąsias priemones, kaip antai, vieno langelio sistemas vartotojams ir konsultavimo energetikos klausimais paslaugas, susijusias su atitinkamomis energijos vartojimo efektyvumui didinti skirtomis renovacijomis ir finansavimo priemonėmis.	Įgyvendinamos vieno langelio sistemų iniciatyvos Informuotumo didinimo iniciatyvos (skaičius, tikslinė auditorija, kuriai tai skirta, tikslinė auditorija, kuri imasi veiksmų)	— Vieno langelio sistemų iniciatyvų skaičius — Informuotumas padidėjo ir dėl to imamasi konkrečių veiksmų

2.3.3.   Viešos konsultacijos ir stebėsena

PEND 2a straipsnio 5 dalyje nustatyta:

Tai naujas elementas, kurio nebuvo numatyta EVED 4 straipsnyje. Konsultacijos susijusios su visa IRS, įskaitant finansavimo mechanizmus investicijoms pritraukti, kuriais naudotis valstybės narės turi sudaryti palankias sąlygas.

Kadangi surengus viešas konsultacijas galima sulaukti geresnių politikos rezultatų, pagal PEND jos yra privalomos, bet kiekviena valstybė narė pati gali spręsti dėl konsultacijų formato (pvz., atviros ar tikslinės) ir metodo (pvz., tiesioginiai susitikimai ar renginiai, raštu pateikiamos pastabos ar internete pildomas klausimynas). Valstybės narės jau gali būti įsidiegusios konsultacijų dėl svarbios politikos arba teisėkūros iniciatyvų procedūras, kurias galima pritaikyti ir IRS atveju (31).

Pagal PEND 2a straipsnio 5 dalį valstybės narės, prieš pateikdamos Komisijai savo IRS, privalo surengti dėl jų viešas konsultacijas, neatsižvelgiant į tai, ar toks reikalavimas jau įtvirtintas nacionalinės teisės aktuose. Siekdamos atsižvelgti į pažangą ir užpildyti spragas valstybės narės taip pat turi galimybę rengti viešas konsultacijas IRS įgyvendinimo metu, kaip reikalaujama ir pagal PEND 2a straipsnio 5 dalį.

Valstybės narės taip pat gali apsvarstyti galimybę sukurti suinteresuotųjų subjektų platformą (32). Suinteresuotųjų subjektų nustatymas ir konsultavimasis su jais gali būti labai naudingas siekiant sėkmingai įgyvendinti IRS. Siekiant skleisti IRS ir rinkti duomenis būtina tiesiogiai arba netiesiogiai įtraukti su energetiniu pastatų modernizavimu susijusius suinteresuotuosius subjektus; tai taip pat gali paskatinti sutarimą ir IRS patvirtinimą (33).

Planuodamos viešas konsultacijas valstybės narės gali atsižvelgti į pirmiau išvardytus veiksnius. Pagal 2a straipsnio 5 dalį kiekviena valstybė narė turi nustatyti įtraukaus konsultavimosi įgyvendinant savo ilgalaikę renovacijos strategiją tvarką. Valstybės narės turėtų skirti konsultacijoms dėl IRS pakankamai laiko prieš pateikdamos jas Komisijai.

Pagal PEND 2a straipsnio 5 dalį prie IRS turi būti pridedama konsultacijų santrauka. Joje, pavyzdžiui, galima nurodyti konsultacijų trukmę, laikotarpį, tipą (atviros ar tikslinės), metodą (asmeniniai susitikimai ar renginiai, pastabos raštu ar internetu), dalyvių skaičių, dalyvių tipus (asociacijos, privatūs asmenys, architektai, regioninės ir miesto valdžios institucijos, kitos svarbios vietos valdžios institucijos ir kt.), pagrindines pastabas ir išvadas.

2.3.4.   Saugos klausimai

PEND 2a straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad valstybės narės gali naudoti savo IRS siekdamos spręsti klausimus, susijusius su priešgaisrine sauga ir pavojais, kuriuos kelia intensyvus seisminis aktyvumas, bei darančius poveikį energijos vartojimo efektyvumui didinti skirtoms renovacijoms ir pastatų gyvavimo trukmei. Tą nuostatą reikėtų taikyti kartu su 7 straipsniu (34), pagal kurį valstybės narės turi spręsti šiuos klausimus, kai atliekama kapitalinė pastatų renovacija.

Sauga – nacionalinės kompetencijos sritis ir atitinkamas nacionalines taisykles reikėtų taikyti atsižvelgiant į pastato naudojimo paskirtį (pvz., gyvenamosios, negyvenamosios paskirties, mokykla, ligoninė), juo besinaudojančius asmenis (pvz., pažeidžiamus gyventojus, kaip antai vaikus, neįgaliuosius arba pagyvenusiuosius) ir pastato tipą (pvz., mažo aukštingumo, didelio aukštingumo) (35).

Inicijavimo momentai (žr. 2.3.1.2 skirsnį) taip pat gali būti tinkamas metas įvertinti pastato saugos aspektus, o modernizuojant pastatą, kita vertus, būtų gera proga spręsti energijos vartojimo efektyvumo klausimus.

Pigesnis būstas paprastai būna senesnis, su pasenusia elektros įranga, tad energijos nepriteklių patiriantys vartotojai yra itin pažeidžiami (36). Tokiomis priemonėmis, kaip reguliarūs patikrinimai (visų pirma, prieš renovaciją) ir modernizavimas siekiant užtikrinti, kad elektros įranga atitiktų saugos standartus, galima iš esmės padidinti elektros saugą. Taip pat reikėtų skatinti elektros ir dujų įrangos ir prietaisų saugos patikrinimus.

Europos standartai (Eurokodai) – išsami ir moderni priemonė pastatų konstrukcijoms projektuoti ir kitiems su inžineriniais statiniais susijusiems darbams vykdyti atsižvelgiant į seisminę saugą (37) ir priešgaisrinę pastatų konstrukcijos saugą (38).

Vertindamos ir klasifikuodamos statybos produktų degumo (39), atsparumo ugniai (40) ir stogo dangų degumo (41) rodiklius valstybės narės turi taikyti bendrus ES teisės aktuose įtvirtintus metodus, atsižvelgdamos į ugnies plitimą ir saugų evakavimo maršrutą.

Valstybės narės gali skatinti tinkamų vėdinimo ir purškimo sistemų įrengimą bei saugų ir teisingą įrangos, kaip antai fotovoltinių (FV) plokščių ir elektros transporto priemonių įkrovimo prieigų, montavimą, kai tai galėtų turėti poveikį priešgaisrinei saugai.

Gaisrinės saugos priemonės ir politika, kaip antai priešgaisrinės saugos patikrinimai, informuotumo didinimas lankant žmones namuose ir rizikos mažinimo priemonės, pavyzdžiui, dūmų detektorių įrengimas, taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį.

Valstybėms narėms ir suinteresuotiesiems subjektams gali būti naudinga veikla, kuria užsiima informacijos apie gaisrus mainų platforma (FIEP) (42), kurią Komisija įsteigė siekdama padėti kompetentingoms nacionalinėms institucijoms ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams keistis informacija, kad jie galėtų pasimokyti iš įgytos patirties ir pasinaudoti geriausia patirtimi priešgaisrinės saugos srityje. Tai turėtų užtikrinti geresnes galimybes reguliavimo institucijoms vykdyti savo užduotis, nes jos puikiai suprastų visus reguliavimo sprendimų, kuriuos jos turi priimti, pranašumus ir trūkumus.

2.4.   Įpareigojimas sudaryti sąlygas naudotis tinkamais mechanizmais telkti investicijas. PEND 2a straipsnio 3 dalis

Pagal PEND 2a straipsnio 3 dalį valstybės narės turi sudaryti palankesnes sąlygas naudotis finansiniais mechanizmais, kad būtų remiamas investicijų į renovavimą, būtiną 2a straipsnio 1 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti, t. y. užtikrinti, kad pastatų ūkyje energija būtų vartojama ypač efektyviai ir kad jis iki 2050 m. taptų nepriklausomas nuo iškastinio kuro, ir sudaryti palankesnes sąlygas ekonomiškai efektyviam esamų pastatų pertvarkymui į EBNP, mobilizavimas. PEND 2a straipsnio 3 dalyje išvardyti galimi mechanizmai ir vadovaujamasi EVED 20 straipsniu, pagal kurį valstybės narės turi sudaryti palankesnes sąlygas sukurti finansavimo priemones arba naudotis esamomis energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėmis.

PEND 2a straipsnio 3 dalyje nustatyta:

„Kad būtų remiamas investicijų į renovavimą, būtiną 1 dalyje nurodytiems tikslams pasiekti, mobilizavimas, valstybės narės sudaro palankesnes sąlygas naudotis tinkamais mechanizmais siekiant:

a)	jungti projektus, be kita ko, naudojant investavimo platformas arba grupes ir mažųjų ir vidutinių įmonių konsorciumus, kad būtų suteikta prieiga investuotojams ir suteikta galimybė pasiūlyti kompleksinius sprendimus galimiems klientams;

b)	mažinti numanomą energijos vartojimo efektyvumo operacijų riziką investuotojams ir privačiajam sektoriui;

c)	naudoti viešąjį finansavimą papildomoms privačiojo sektoriaus investicijoms pritraukti arba konkretiems rinkos nepakankamumo atvejams šalinti;

d)	nukreipti investicijas į efektyviai energiją vartojantį viešųjų pastatų ūkį, vadovaujantis Eurostato gairėmis, ir

e)	taikyti prieinamas ir skaidrias patariamąsias priemones, kaip antai, vieno langelio sistemas vartotojams ir konsultavimo energetikos klausimais paslaugas, susijusias su atitinkamomis energijos vartojimo efektyvumui didinti skirtomis renovacijomis ir finansavimo priemonėmis.“

EVED 4 straipsnyje tokios nuostatos nebuvo.

Rengdamos savo IRS valstybės narės turės užtikrinti galimybę naudotis įvairiais finansiniais mechanizmais, kuriais remiamas investicijų telkimas, visų pirma atsižvelgdamos į tai, kaip reikėtų naudoti naujovišką finansavimą, kad būtų veiksmingai įgalinami smulkieji klientai ir smulkieji paslaugų teikėjai.

Toliau pateikiamas neišsamus bendrų įvairių tipų finansinių mechanizmų pavyzdžių sąrašas:

a)

projektų sujungimas i) savivaldybė viešojo pirkimo būdu sudaro energetikos paslaugų sutartį (43) dėl daugiabučių pastatų modernizavimo (finansuojama sutaupant energijos); ii) pajėgumų didinimas ir suinteresuotųjų subjektų dialogas siekiant padidinti atitinkamų subjektų gebėjimus siūlyti sujungimo paslaugas; iii) savivaldybių grupė viešojo pirkimo būdu sudaro energetikos paslaugų sutartį dėl kelių savo viešųjų pastatų ir iv) integruotas renovacijos paslaugas siūlantis subjektas (pvz., energetikos agentūra, vietos ar regioninės valdžios institucija, energetinių paslaugų bendrovė (ESCO), finansų įstaiga) galėtų sukurti vieno langelio sistemą, kurioje būtų siūlomos renovacijos paslaugos ir finansavimas gana standartinėmis sąlygomis, kad būtų galima refinansuoti sujungtus projektus. v) Taip pat žr. Komisijos tarnybų darbinio dokumento Efektyvaus energijos vartojimo geroji praktika (44) 7.2 skirsnį.

b)

numanomos rizikos mažinimas i) standartizavimas (pvz., remiantis protokolais, sertifikavimo tvarka, standartais) siekiant sumažinti su naudingumu susijusią riziką ex post; ii) hipoteka/paskolos, kuriomis atsižvelgiama į teigiamą projekto energijos vartojimo efektyvumo komponento poveikį turto vertei ir įsipareigojimų neįvykdymo rizikai; iii) refinansavimas (fondai, obligacijos, faktoringas) siekiant užtikrinti galimybę ESCO ir finansiniams investuotojams gauti ilgalaikį finansavimą; iv) finansavimas mokesčiais, t. y. pinigai, paskolinti investuoti į pastato gerinimą, grąžinami mokant turto mokestį; v) finansavimas iš komunalinių paslaugų sąskaitų, t. y. paskola grąžinama apmokant sąskaitą už komunalines paslaugas ir padengiant investicines sąnaudas iš sutaupytos energijos; vi) parama siekiant rinkti tikrojo energijos vartojimo efektyvumo priemonių techninio ir finansinio naudingumo įrodymus, pvz., prisidedant prie Europos rizikos mažinimo energijos vartojimo efektyvumo platformos (DEEP) duomenų bazės (žr. toliau) arba kuriant panašias nacionalines duomenų bazes; vii) gairių, kaip įvertinti investicijų į energijos vartojimo efektyvumą riziką, rengimo ir naudojimo skatinimas ir viii) garantijos naudos gavėjams ir garantijų finansiniams tarpininkams priemonės.

Taip pat žr. pirmiau minėto dokumento Efektyvaus energijos vartojimo geroji praktika 7.3 skirsnį.

c)

viešasis finansavimas (45) i) paskolų sistemos, bendrai finansuojamos viešosiomis lėšomis; ii) rizikos pasidalijimo priemonės (pvz., paskolos, garantijų priemonės ir techninė pagalba); iii) dotacijos pažeidžiamiems vartotojams; iv) dotacijos techninei pagalbai ir energinio naudingumo sertifikatų (EPC) ir energijos vartojimo auditų išlaidoms padengti tais atvejais, kai tokios priemonės nėra privalomos, skatinant jas naudoti ir didinant informuotumą apie investavimo galimybes, ir v) energijos vartojimo efektyvumo fondai. Taip pat žr. 2016 m. Komisijos dokumento dėl gerosios praktikos 7.1 skirsnį.

d)

nukreipti investicijas į efektyviai energiją vartojantį viešųjų pastatų ūkį- i) pagalba siekiant paskatinti taikyti sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo (rinkos tarpininkai, preliminariosios sutartys, praktiniai vadovai ir kt.); ii) teisės aktų sistema, kuria būtų skatinama ESCO ir visos energetinių paslaugų rinkos plėtra; iii) pajėgumų didinimas skiriant paramą projektams rengti, mokymas, tarpusavio pagalba ir kt. ir iv) palankesnių sąlygų sudarymas sujungti mažus viešųjų pastatų projektus (pvz., panašius kelių savivaldybių arba viešųjų pastatų savininkų projektus).

e)

prieinamos ir skaidrios patariamosios priemonės ir konsultavimo energetikos klausimais paslaugos i) vieno langelio sistema arba integruotos finansavimo ir renovacijos paslaugos; ii) konsultavimo paslaugos; iii) techninės gairės finansavimo ir renovacijos klausimais ir iv) švietimas finansavimo klausimais siekiant padėti geriau suprasti įvairias finansines priemones.

Finansavimo mechanizmų pavyzdžiai pateikiami 2.6 skirsnyje.

Šios nuostatos dera su Komisijos pažangiojo išmaniųjų pastatų finansavimo (SFSB) iniciatyva (46), kurios pirmasis ramstis susijęs su veiksmingesniu viešųjų lėšų panaudojimu:

a)	pajėgumų didinimas siekiant skatinti įgyvendinti finansines priemones (pvz., tvariosios energijos investicijų forumai (47));

b)	lanksčių energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos finansavimo platformų kūrimas ir

c)	paaiškinimas, kaip apskaitos dokumentuose tvarkyti sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo.

Taip bus užtikrinta galimybė veiksmingiau nukreipti ir derinti viešąsias lėšas ir paspartinti finansinių priemonių panaudojimą. Lanksčios finansavimo platformos pasiūlys naudos gavėjams daugiau patrauklių finansavimo galimybių dalijantis rizika ir geriausiai išnaudojant viešąsias lėšas, įskaitant Europos struktūrinius ir investicinius fondus ir Europos strateginių investicijų fondą.

Į antrąjį SFSB ramstį (projektų jungimas ir pagalba jiems rengti) įtraukiama:

a)	galimybė teikti daugiau paramos projektams rengti ES lygmeniu ir

b)	vietos ir (arba) regioninių energijos vartojimo efektyvumo paslaugų vieno langelio sistemų kūrimo skatinimas.

Tai padės projektų kūrėjams įgyvendinti geras projektų idėjas iki galo ir sudarys palankesnes sąlygas pastatų savininkams, namų ūkiams ir įmonėms susipažinti su informacija ir naudotis energijos vartojimo efektyvumo paslaugomis, kad būtų galima rengti didelio masto investicines programas. Specialios vietos ar regioninės vieno langelio sistemos sudarys palankesnes sąlygas sujungti projektus, kad jie būtų patrauklesni finansų rinkai.

Trečiąjį ramstį (rizikos mažinimas) įgyvendina Energijos vartojimo efektyvumo finansų įstaigų grupė (EEFIG) vykdydama šias iniciatyvas:

a)	atvirąją DEEP duomenų bazę, kurioje renkami tikrojo investicijų į energijos vartojimo efektyvumo priemones techninio ir finansinio naudingumo įrodymai (48), ir

b)	EEFIG vertės ir rizikos vertinimo priemonę (49), bendrą investicijų į energijos vartojimo efektyvumą priemonių rizikos vertinimo sistemą, kurios tikslas – teikti patarimus, kaip įvertinti su tokiomis investicijomis susijusią riziką ir naudą.

Šios iniciatyvos gali padėti rinkai teisingai įvertinti su energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis susijusią riziką ir naudą ir taip didinti pasitikėjimą jomis bei padaryti jas patrauklesnes projektų rengėjams, investuotojams ir finansų įstaigoms.

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1999 (50) 7 straipsnį ir I priedą į valstybių narių NECP reikia įtraukti bendrą investicijų, reikalingų norint įvykdyti įvairius uždavinius, pasiekti tikslus ir užtikrinti nustatytus įnašus, apžvalgą. Tokia apžvalga turi apimti informaciją apie esamus investicijų srautus ir būsimų investicijų prielaidas, susijusias su planuojama politika ir priemonėmis, taip pat apie rizikos veiksnius, kliūtis ir viešąją finansinę paramą ar išteklius joms įveikti.

2.5.   Finansinės paskatos, rinkos kliūtys ir informacija. PEND 10 ir 20 straipsniai

Buvo iš dalies pakeisti dar keli PEND straipsniai, susiję su 2a straipsnio nuostatomis.

2.5.1.   Finansinės priemonės susietos su energijos sutaupymu. PEND 10 straipsnio 6 dalis

2.5.1.1.   Įpareigojimai

PEND pripažįstamas finansinių iniciatyvų ir informavimo kampanijų vaidmuo tinkamai įgyvendinant reguliavimo sistemą ir PEND tikslus. PEND 10 straipsnio 6 dalyje nustatyta:

„Valstybės narės savo finansines priemones, susijusias su energijos vartojimo efektyvumo didinimu atliekant pastatų renovaciją, susieja su numatoma sutaupyti arba sutaupyta energija, nustatoma taikant vieną ar daugiau toliau nurodytų kriterijų:

a)	renovacijai naudojamos įrangos arba medžiagų energinį naudingumą; šiuo atveju renovacijai naudojamą įrangą arba medžiagas turi įrengti atitinkamai sertifikuotas arba kvalifikuotas įrengėjas;

b)	standartines pastatuose sutaupomos energijos apskaičiavimo vertes (51);

c)	efektyvumo padidėjimą, pasiektą tokia renovacija, palyginant prieš renovaciją ir po jos išduotus energinio naudingumo sertifikatus (52);

d)	energijos vartojimo audito rezultatus;

e)	kito aktualaus, skaidraus ir proporcingo metodo, kuris parodo energinio naudingumo padidėjimą, rezultatus.“

Tai nauja straipsnio dalis. Jos reikalavimai taikomi nuo jos įsigaliojimo taikant nacionalinės teisės aktus momento (t. y. ne vėliau nei nustatytas perkėlimo į nacionalinę teisę terminas). Ji taikoma visų rūšių finansinėms priemonėms, įskaitant mokesčių priemones. Rekomenduojama, jei įmanoma, taip pat taikyti ją esamoms priemonėms (pvz., paramos sistemų atveju valstybės narės raginamos apsvarstyti ir priimti būsimai finansinei paramai taikytinus pakeitimus) (53).

Jau dabar energijos vartojimo efektyvumo finansinėms priemonėms neretai nustatomos sąlygos arba įpareigojimai, pagal kuriuos galutiniai naudos gavėjai turi įrodyti projekto rezultatus ir veiksmingą viešųjų lėšų panaudojimą. Šis reikalavimas taikomas neatsižvelgiant į tai, ar nagrinėjama renovacija yra „kapitalinė renovacija“, kaip tai suprantama pagal PEND 2 straipsnio 10 punktą.

Pagal PEND 10 straipsnio 6 dalį finansinę paramą galima susieti su energijos vartojimo efektyvumui didinti skirtos renovacijos kokybe taikant įvairius metodus, bet valstybėms narėms numatoma veiksmų laisvė dėl šios nuostatos įgyvendinimo laikantis nacionalinių ar regioninių sąlygų. Tačiau pagal šią nuostatą valstybės narės turi taikyti vieną ar daugiau iš pirmiau išvardytų a–e kriterijų.

Gebėjimai ir įgūdžiai yra itin svarbūs siekiant užtikrinti renovacijos kokybę, tad naudojant energijos vartojimo efektyvumo finansines priemones turėtų būti reikalaujama, kad renovacijos priemones įgyvendintų kvalifikuoti ar sertifikuoti įrengėjai. Tai ypač pasakytina apie pirmiau nurodytą a kriterijų, pagal kurį montuojant renovacijai naudojamą įrangą arba medžiagą ir tikrinant pagerinimo darbus turėtų dalyvauti kvalifikuotas ir sertifikuotas įrengėjas. Tačiau taikant šį reikalavimą reikia atsižvelgti į su atitinkamomis profesijomis susijusias nacionalines taisykles.

Be tinkamo įrengimo, kokybės užtikrinimo tikslais rekomenduojama, kad kvalifikuoti ar sertifikuoti inspektoriai įvertintų renovacijos rezultatus.

2.5.1.2.   PEND 10 straipsnio 6 dalies perkėlimas į nacionalinę teisę ir įgyvendinimas

Pasirinkusios, kuriuos kokybės kriterijus taikyti, valstybės narės turėtų skleisti informaciją ir pranešti apie nacionalines priemones, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama PEND 10 straipsnio 6 dalis, visoms atitinkamoms valdžios institucijoms ir (arba) agentūroms (t. y. vykdančiosioms institucijoms), atsakingoms už finansinių priemonių kūrimą ir įgyvendinimą. Svarbu užtikrinti, kad priemonių kūrimas ir įgyvendinimas būtų susieti su vienu ar daugiau kriterijų.

Valstybės narės turėtų peržiūrėti nacionalinį tam tikrų įrengėjų profesijų reguliavimą, kad renovacijos procese dalyvautų tik kvalifikuoti ir sertifikuoti įrengėjai.

2.5.2.   EPC skirtos duomenų bazės. PEND 10 straipsnio 6a dalis

2.5.2.1.   Įpareigojimai

PEND 10 straipsnio 6a dalyje nustatyta:

EPC registrai ir duomenų bazės gali:

a)	būti pagrindinė priemonė didesnei atitikčiai užtikrinti;

b)	papildyti žinias apie pastatų ūkį;

c)	teikti politikos formuotojams geresnę informaciją ir

d)	padėti veiklos vykdytojams priimti sprendimus (54).

Valstybės narės neprivalo steigti duomenų bazės ar registro. Jeigu tokia duomenų bazė jau yra arba kuriama, valstybės narės privalo laikytis šios naujos nuostatos (55). Jos pačios nustato, kas kiek laiko duomenų bazę reikėtų atnaujinti papildant ją naujais (faktiniais ar apskaičiuotais) energijos suvartojimo duomenimis.

Pagal PEND 10 straipsnio 6a dalį EPC duomenų bazėse turi būti įmanoma rinkti (faktinius ar apskaičiuotus) duomenis apie suvartojimą nagrinėjamuose pastatuose. Tai turi būti bent viešieji pastatai, kuriems EPC buvo išduotas pagal PEND 13 straipsnį, t. y. pastatai, kuriais naudojasi gyventojų dažnai lankomos valdžios institucijos ir kurių bendras naudingasis patalpų plotas yra didesnis nei 250 m2 (t. y. pastatai, kurie pagal PEND 12 straipsnio 1 dalį privalo turėti EPC).

Valstybės narės gali pačios nustatyti, ką reiškia „dažnai lankoma“, bet perkeliant PEND 10 straipsnio 6a dalį į nacionalinę teisę naudojamas aiškinimas turėtų atitikti aiškinimą PEND 12 ir 13 straipsniuose (kurie jau yra perkelti į nacionalinę teisę).

Valstybės narės gali gauti duomenis iš kitų šaltinių ir registruoti juos EPC duomenų bazėse.

2.5.2.2.   PEND 10 straipsnio 6a dalies perkėlimas į nacionalinę teisę ir įgyvendinimas

Jeigu EPC duomenų bazė jau yra, valstybės narės turėtų:

a)	išnagrinėti, ar pagal jos sąlygas galima rinkti pamatuotus ar apskaičiuotus energijos suvartojimo duomenis, ir prireikus jas iš dalies pakeisti, kad būtų galima įvykdyti 10 straipsnio 6a dalyje nustatytą įpareigojimą;

b)	užtikrinti, kad į duomenų bazę būtų įkeliami bent duomenys apie EPC turinčius viešuosius pastatus, kuriuose dažnai lankosi gyventojai, ir

c)	atnaujinti duomenis, geriausia bent vieną kartą per metus.

2.5.3.   Suvestiniai anoniminiai duomenys. PEND 10 straipsnio 6b dalis

PEND 10 straipsnio 6b dalyje nustatyta:

Valstybės narės turi imtis reikiamų veiksmų užtikrinti, kad šis reikalavimas būtų įvykdytas. Pagal šią nuostatą jos neprivalo keisti esamų duomenų bazių, bet turi užtikrinti, kad pagal teisės aktų sistemą būtų galima leisti susipažinti su duomenimis vykdant šiame straipsnyje nustatytus įpareigojimus.

2.5.4.   Informacija. PEND 20 straipsnio 2 dalis

PEND 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

PEND 20 straipsnis buvo iš dalies pakeistas siekiant patikslinti valstybių narių įpareigojimą teikti informaciją nuomininkams ar savininkams. Dabar į (neišsamų) atvejų sąrašą įtraukiamas įpareigojimas teikti informaciją apie iškastinį kurą naudojančių katilų pakeitimą (56) tvaresnėmis alternatyvomis.

Pagal PEND 20 straipsnio 2 dalį „[v]alstybės narės tą informaciją teikia taikydamos prieinamas ir skaidrias patariamąsias priemones, kaip antai konsultacijas renovacijų klausimais ir vieno langelio sistemas“.

2.6.   IRS ir pažangos ataskaitų teikimas

2.6.1.   IRS teikimas

Pagal PEND 2a straipsnio 8 dalį (57) IRS reikia pateikti Komisijai kaip kiekvienos valstybės narės galutinio NECP dalį. IRS reikėtų pateikti NECP priede.

Pagal Reglamento (ES) 2018/1999 3 straipsnio 1 dalį galutinį NECP reikia pateikti iki 2019 m. gruodžio 31 d. ir po to kas 10 metų.

Tačiau, taikant PEND 2a straipsnio 8 dalies nukrypti leidžiančią nuostatą, pirmąją IRS reikia pateikti ne vėliau kaip 2020 m. kovo 10 d., per tris mėnesius po termino, iki kurio reikia pateikti galutinį NECP. Valstybėms narėms vis dėlto patariama stengtis užbaigti savo IRS kartu su galutiniu NECP, kad NECP būtų parengtas išsamiai atsižvelgus į IRS.

Pagal Reglamento (ES) 2018/1999 4 straipsnio b punkto 3 papunktį savo NECP valstybės narės turi nustatyti uždavinius, tikslus ir įnašus, susijusius su kiekvienu iš penkių energetikos sąjungos aspektų. Privalomi elementai, kuriuos būtina įtraukti į NECP projektą ir galutinį NECP:

a)	orientaciniai tarpiniai tikslai (58);

b)	veiksmų gairės su vidaus mastu nustatytais išmatuojamais pažangos rodikliais (59);

c)	įrodymais pagrįstas numatomo sutaupyti energijos kiekio ir platesnio masto naudos apskaičiavimas (60) ir

d)	įnašas į Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslus (61) pagal EVED, kaip numatyta PEND 2a straipsnyje.

Šiuos pagrindinius elementus reikėjo įtraukti į NECP projektą, kurį reikėjo pateikti iki 2018 m. pabaigos, ir reikės įtraukti į galutinį NECP, kurį reikia pateikti iki 2019 m. pabaigos. Pagrindiniai elementai yra itin svarbūs NECP tikslams ir jais grindžiamos sustiprintos galutinės IRS.

2.6.2.   Pažangos ataskaitų teikimas

Reglamento (ES) 2018/1999 4 skyriuje nustatyti su NECP susiję ataskaitų teikimo įpareigojimai, įskaitant su IRS susijusias ataskaitas.

Pagal Reglamento (ES) 2018/1999 17 straipsnį valstybės narės turi pateikti integruotas nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas (toliau – pažangos ataskaitos) iki 2023 m. kovo 15 d. ir po to kas dvejus metus.

Pagal Reglamento (ES) 2018/1999 17 straipsnio 2 dalies c punktą į tas pažangos ataskaitas reikia įtraukti privalomą informaciją apie energijos vartojimo efektyvumą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2018/1999 21 straipsnyje.

2.6.2.1.   Informacijos apie nacionalines trajektorijas, uždavinius ir tikslus teikimas

Pagal Reglamento (ES) 2018/1999 21 straipsnio a punktą į pažangos ataskaitas reikia įtraukti informaciją apie tai, kaip įgyvendinamos nacionalinės trajektorijos, uždaviniai ir tikslai. Kalbant apie pastatus ir ilgalaikes renovacijos strategijas, tai:

a)	ITS orientaciniai tarpiniai tikslai ir

b)	įnašas į Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslus pagal EVED, kaip numatyta PEND 2a straipsnyje;

c)	kai taikytina, atnaujinti kiti NECP nustatyti nacionaliniai uždaviniai.

2.6.2.2.   Informacijos apie politiką ir priemones teikimas

Pagal Reglamento (ES) 2018/1999 21 straipsnio b punktą į pažangos ataskaitas reikia įtraukti informaciją apie politikos ir priemonių, įskaitant IRS, įgyvendinimą, kaip numatyta PEND 2a straipsnyje.

2.6.2.3.   Nacionaliniai uždaviniai

Galiausiai, pagal Reglamento (ES) 2018/1999 21 straipsnio c punktą, kuriame daroma nuoroda į Reglamento (ES) 2018/1999 IX priedo 2 dalį, į pažangos ataskaitą taip pat reikia įtraukti papildomą su nacionaliniais uždaviniais susijusią informaciją, įskaitant svarbiausią su teisėkūra susijusią ir nesusijusią politiką, priemones, finansavimo priemones ir programas, kurios Reglamento (ES) 2018/1999 4 straipsnio b punkte nustatytiems uždaviniams įvykdyti įgyvendintos per pastaruosius dvejus metus, įskaitant priemones, kuriomis didinamas pastatų energinis naudingumas (Reglamento (ES) 2018/1999 IX priedo 2 dalies a punktas).

2.7.   Geroji PEND 2a straipsnio reikalavimų laikymosi praktika

Šiame skirsnyje pateikiamos gerosios praktikos gairės, kurios bus naudingos valstybėms narėms įgyvendinant 2a straipsnio reikalavimus. Struktūra atitinka ankstesnio skirsnio struktūrą.

Būsimosios IRS bus rengiamos remiantis pastatų renovacijos strategijomis, kurias valstybės narės pateikė 2014 m. ir 2017 m. pagal EVED 4 straipsnį. Nacionalinio energijos vartojimo efektyvumo veiksmų plano (NEEAP) gairėse  (62) pateikti išsamūs nurodymai dėl tam tikrų elementų įtraukimo į tas strategijas; atitinkami skirsniai išvardyti toliau. Tai naudingas pradinis taškas, nes Direktyva (ES) 2018/844 grindžiama su pastatų renovacijos strategijomis susijusiais įpareigojimais.

2.7.1.   Nacionalinio pastatų ūkio apžvalga. PEND 2a straipsnio 1 dalies a punktas

Išsami informacija apie elementus, kuriuos reikia įtraukti į nacionalinio pastatų ūkio apžvalgą, pateikiama NEEAP gairių B priedo 1 skirsnio 57 gairėje.

Valstybės narės raginamos rengiant apžvalgą atsižvelgti į INSPIRE direktyvos (63) reikalavimus. Pastatai yra viena iš 34 duomenų temų, išvardytų toje direktyvoje, ir tikimasi, kad iki 2020 m. nacionalinės ir vietos valdžios institucijos parengs didelius duomenų rinkinius, į kuriuos bus įtraukta atitinkama informacija (pvz., statybos datos, dabartinė naudojimo paskirtis ir būklė) ir kuriuos bus galima rasti ir atsisiųsti. Šiuo požiūriu gali būti naudinga 2016 m. JRC techninė ataskaita Su pastatais susiję duomenų rinkiniai, kuriuos galima rasti per INSPIRE geoportalą  (64).

2017 m. Valonijos (Belgija), Prancūzijos ir Maltos pateiktos IRS yra nacionalinio pastatų ūkio apžvalgos pateikimo gerosios praktikos pavyzdys (65).

2.7.2.   Ekonomiškai efektyvūs renovacijos būdai. PEND 2a straipsnio 1 dalies b punktas

NEEAP gairių B priedo 2 skirsnyje pateikiami išsamūs nurodymai, kaip nustatyti ekonomiškai efektyvius renovacijos būdus.

2014 m. Briuselio regiono ir 2017 m. Valonijos (Belgija) ir Bulgarijos IRS yra ekonomiškai efektyvių būdų nustatymo gerosios praktikos pavyzdžiai (66).

Taip pat žr. 2016 m. Europos pastatų energinio naudingumo instituto (BPIE) informacijos suvestinę Inicijavimo momentai – būtinas nacionalinių renovacijos strategijų elementas  (67).

Pramoninis modernizavimas

Pramoninis modernizavimas iš anksto kitose vietose masiškai gaminant fasado ir stogo izoliacijos elementus, įskaitant laidus, vamzdžius ir stiklinimą, gali būti būdas užtikrinti ekonomiškai efektyvesnę renovaciją ir atliekant renovacijos darbus kelti mažiau nepatogumų gyventojams.

Vykdant projektą „E2ReBuild“  (68) buvo ištirtos, pristatytos ir pademonstruotos ekonomiškai efektyvios ir pažangios modernizavimo užtikrinant energijos vartojimo efektyvumą strategijos, skirtos dviejų aukštų gyvenamiesiems pastatams, kurias taikant kuriama pridėtinė vertė.

Projekte „2ndskin“  (69) dalyvavo įvairūs suinteresuotieji subjektai iš statybos sektoriaus siekiant jų patirtį ir uždavinius paversti naujoviška daugiaaukščių gyvenamųjų pastatų modernizavimo koncepcija, kurią įgyvendinus užtikrinamas nulinis energijos suvartojimas ir galimybės plėsti. Projekte vadovaujamasi hipoteze, kad pertvarkymą užtikrinant beveik nulinį energijos suvartojimą galima skatinti ir didinti jo mastą naudojant iš anksto pagamintus fasado modulius, su kuriais galima sparčiau atlikti įrengimo darbus sukeliant kuo mažiau nepatogumų gyventojams.

Nuoma ir energinis naudingumas

Siekdamos toliau remti būtiną savo nacionalinio nuomojamų pastatų ūkio tobulinimą, valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę nuomojamiems būstams nustatyti arba toliau taikyti reikalavimus, susijusius su tam tikro lygio energiniu naudingumu, vadovaujantis EPC (žr. Direktyvos (ES) 2018/844 9 konstatuojamąją dalį). Taip valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę sukurti finansinius mechanizmus, kuriuos taikant turto savininkams tenkanti našta finansuojant reikiamus renovacijos darbus būtų mažesnė.

Nyderlandų Vyriausybė paskelbė, kad nuo 2023 m. pastatų energijos klasė turėtų būti bent C, kad juos būtų galima išnuomoti kaip biuro patalpas (70).

Anglijoje ir Velse 2015 m. (privačiojo nuomojamo turto) energijos vartojimo efektyvumo taisyklėse nustatytas minimalus energijos vartojimo efektyvumo lygis, kuris turi būti užtikrinamas privačiai nuomojamuose gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatuose. Nuo 2018 m. balandžio mėn. prieš sudarydami naujas nuomos sutartis su naujais arba esamais nuomininkais tokių pastatų savininkai privalo užtikrinti, kad jų EPC būtų bent E klasės. Nuo 2020 m. balandžio 1 d. (gyvenamųjų pastatų atveju) ir nuo 2023 m. balandžio 1 d. (negyvenamųjų pastatų atveju) reikalavimas bus taikomas visiems privačiai nuomojamiems plotams, net jeigu nuomos sąlygos nepasikeitė (71).

Škotijoje buvo patvirtinta priemonė, pagal kurią reikia renovuoti prasto energinio naudingumo socialinį būstą. Graikijoje taikomas panašus požiūris, pagal kurį pastatų, kuriuos nori išsinuomoti arba pirkti viešojo sektoriaus subjektai, EPC klasė turėtų būti bent C. Šis įpareigojimas bus iki 2020 m. pritaikytas visoms galiojančioms nuomos sutartims.

2.7.3.   Politika ir veiksmai, kuriais skatinama esminė renovacija. PEND 2a straipsnio 1 dalies c punktas

NEEAP gairių B priedo 3 skirsnyje nurodoma informacija, kurią reikia pateikti apie politiką ir priemones, kuriomis skatinama ekonomiškai efektyvi esminė renovacija.

2017 m. Briuselio regiono ir Prancūzijos IRS yra su esminės renovacijos skatinimo priemonėmis susijusios gerosios praktikos pavyzdžiai (72).

Veiksmų gairės

Projekto „iBRoad“  (73) tikslas – parengti individualių namų renovacijos veiksmų gaires. Naudojant šią priemonę įvertinamas visas pastatas ir parengiamas būtent jam skirtas ilgalaikis (15–20 metų) renovacijos („iBRoad“) planas ir pastato žurnalas arba pasas, kuriame turi būti dokumentuojamos visos su energija susijusios intervencijos priemonės. Įgyvendinant projektą „iBRoad“ paaiškėjo, kad būsto savininkams ir pirkėjams reikia patogesnių ir patikimesnių patarimų dėl geriausio būdo atlikti su energija susijusią renovaciją.

„iBRoad“ ataskaitoje Individualių pastato renovacijos veiksmų gairių koncepcija. Nuodugnus keturių geriausių projektų tyrimas  (74) pristatomas tokių veiksmų gairių rengimo ir įgyvendinimo procesas ir aptariami svarbiausi klausimai, kuriuos reikia spręsti. Taip pat pristatomi tikrųjų projektų pavyzdžiai: iš Danijos („BetterHome“  (75)), Flandrijos (Woningpas ir EPC+), Prancūzijos (Passeport efficacité énergétique) ir Vokietijos (Individueller Sanierungsfahrplan).

Esminės pastatų renovacijos aljansas (ALDREN) (76) taip pat siūlo rengti keliais etapais vykdomos pastatų renovacijos pasus ir suderintas energinio naudingumo klases per bendrą Europos savanoriško sertifikavimo sistemą.

Su pastatu susijusi informacija

„Intelligent Energy Europe“ (IEE) projektas „Request2Action“  (77) susijęs su EPC; jį vykdant buvo sprendžiama, kaip geriau įgyvendinti jų rekomendacijas. Siūlomas sprendimas, kuris tam tikrais atvejais panašus į pasą, yra tam tikras su pastatu susijusios informacijos centras arba vieno langelio sistema. Vienas tokio metodo pavyzdys – centras „Casa+“ Portugalijoje, skirtas EPC ir susijusiems duomenims apie visus gyvenamosios paskirties būstus saugoti, kad būtų galima teikti pasiūlymus juos renovuoti; tokios renovacijos rezultatai taip pat būtų registruojami. Papildoma informacija pateikiama ataskaitoje Rekomendacijos dėl pastatų informacijos centrų  (78).

2.7.4.   Politika ir veiksmai, susiję su prasčiausio energinio naudingumo pastatais ir energijos nepritekliumi. PEND 2a straipsnio 1 dalies d punktas

2.7.4.1.   Prasčiausiai veikiantys nacionalinio pastatų ūkio segmentai

Įgyvendinant programos „Horizontas 2020“ projektą ENERFUND (79) siekiama patenkinti poreikį lengvai ir patikimai įvertinti energijos kiekį, kurį pavyks sutaupyti atlikus esminį su energija susijusį modernizavimą, skatinant Europoje įgyvendinti daugiau tokių projektų. Vykdant projektą kuriama sprendimų priėmimo priemonė, kurią naudojant esminės renovacijos galimybės vertinamos pagal tam tikrą parametrų rinkinį, kaip antai kreditų vertinimo balus, kuriais vadovaudamiesi bankai vertina klientus. Ši priemonė pateikiama kaip internetinis žemėlapis, kuriame pavaizduotas pavienių pastatų energinis naudingumas.

Danijoje visos socialinio būsto asociacijos kas mėnesį moka įmoką į bendrą solidarumo fondą, naudojamą prasčiausio energinio naudingumo pastatams renovuoti.

Su energiniu naudingumu susiję nuomojamo turto apribojimai (kaip nurodyta 6.2 skirsnyje) taip pat yra veiksminga prasčiausio energinio naudingumo pastatų renovacijos skatinimo priemonė.

Mokesčių mechanizmai yra dar viena priemonė, kuria valstybės narės gali skatinti energiją neefektyviai vartojančių pastatų renovaciją; pavyzdžiui:

a)	galimybė atskaityti pajamų mokestį tam tikroms energijos vartojimo efektyvumo didinimo renovacijos sąnaudoms padengti (Danija) ir

b)	energijos suvartojimo mokestis (Nyderlandai) (80).

2.7.4.2.   Skirtingų paskatų dilemos

Su energiniu naudingumu susiję nuomojamo turto apribojimai taip pat yra veiksminga priemonė energiją neefektyviai vartojančių pastatų renovacijai skatinti. Pavyzdžiui:

a)	savininkai verčiami imtis gerinimo priemonių (Jungtinė Karalystė (81)) ir

b)	nuomojamam turtui taikomi minimalūs energinio naudingumo lygiai, pvz.: i) privaloma stogo izoliacija (Flandrijos būsto kodeksas) ir ii) biurams taikomi minimalūs EPC lygiai (Nyderlandai).

2.7.4.3.   Rinkos nepakankamumas

NEEAP gairių B priedo 3 skirsnio b punkte esančiame informacijos punktų sąraše pateikiama renovacijos kliūčių analizė. 3 skirsnio d punkte nurodoma, kad tokias kliūtis reikėtų šalinti imantis naujų politikos priemonių.

Prie PEND persvarstymo pasiūlymo (82) pridedamame poveikio vertinime taip pat išvardijamos kliūtys, susijusios su investicijomis į pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones.

2.7.4.4.   Energijos nepritekliaus mažinimas

JRC 2017 m. IRS vertinime pateikiama valstybių narių tiesioginių (konkrečios politikos ir priemonių) ir netiesioginių (bendrųjų strategijų ar iniciatyvų) nuorodų į dedamas ar planuojamas pastangas sumažinti energijos nepriteklių apžvalga. Daugelis priemonių yra finansinės iniciatyvos, skirtos gyventojams, laikomiems gyvenančiais žemiau energijos nepritekliaus ribos, mažas pajamas turintiems namų ūkiams arba socialinio būsto pastatams. Kai kuriose šalyse imamasi konkrečių veiksmų mažinti energijos nepriteklių taikant energijos vartojimo efektyvumo didinimo sistemas, o kitose kuriamos specialios informuotumo didinimo ir konsultavimo paslaugos.

ES energijos nepritekliaus stebėsenos centras yra vertingas duomenų ir statistinių duomenų šaltinis. Jis parengė energijos nepritekliaus rodiklius, sudarė išsamų politikos priemonių katalogą ir sukūrė didelę mokslinių tyrimų saugyklą. Jis padeda suinteresuotiesiems subjektams, dalyvaujantiems projektuojant ar įgyvendinant energijos nepritekliaus mažinimo politiką (politikos formuotojams, NVO, įvairių lygmenų valdžios institucijoms, tyrėjams ir praktikuojantiems specialistams), apibrėžti ir vertinti šį reiškinį. Jis taip pat padeda keistis gerąja patirtimi ir siūlo mokymo medžiagą. Jis gali būti tiesiogiai naudingas valstybėms narėms teikdamas joms patarimus ir dalydamasis patirtimi ir ad hoc, ir per didelę patariamąją grupę, kurią sudaro patyrę ekspertai su visais energijos nepritekliaus aspektais susijusiais klausimais.

Prancūzijoje kuro nepritekliaus problemą sprendžia nacionalinė būsto agentūra, inter alia, įgyvendindama programą Habiter mieux („Gyventi geriau“). Prancūzijos energijos taupymo sertifikatų sistemoje įtvirtintas naujas įpareigojimas, skirtas kovoti būtent su kuro nepritekliumi. Sistema bus finansuojami veiksmai, skirti mažas pajamas turintiems namų ūkiams. Prancūzijoje taip pat įsteigtas kuro nepritekliaus stebėsenos centras, skirtas tiksliau įvertinti kuro nepritekliaus situacijas ir stebėti viešąją ir privačiąją finansinę pagalbą palankių sąlygų neturintiems namų ūkiams, kartu imantis veiksmų pagal vietos ir nacionalines iniciatyvas.

Pagal Airijos Vyriausybės strategiją kovai su energijos nepritekliumi ir sistemą „Sveika Airija“ nacionalinės valdžios institucijos sukūrė sistemą „Šiluma ir gerovė“, bandomąją iniciatyvą, kurios tikslas – Airijos sąlygomis patvirtinti tarptautinius įrodymus, kad šiltesni ir energiją efektyviau vartojantys namai gali padaryti teigiamą poveikį energijos nepriteklių patiriančių žmonių, kurie taip pat serga lėtinėmis ligomis, kaip antai lėtine obstrukcine plaučių liga ir astma, sveikatai ir gerovei. Pagal Airijos socialinio būsto investicinę programą vietos valdžios institucijoms kasmet skiriamas kapitalo finansavimas, skirtas standartinėms ir bendros gyvenimo socialiniuose būstuose kokybės gerinimo priemonėms įgyvendinti, įskaitant modernizavimą siekiant užtikrinti didesnį energijos vartojimo efektyvumą.

Bendradarbiaudama su ES projektu „Episcope“ organizacija „Irish Energy Action“ parengė EPC žemėlapio sudarymo priemonę (83). Interaktyviame žemėlapyje pavaizduojamos pastato charakteristikos (įskaitant energijos nepritekliaus rodiklius) įvairiuose Dublino rajonuose. Duomenys apibendrinami pagal nedidelius rajonus ir rinkimines apygardas. Parengus tokį žemėlapį sudaromos sąlygos vietos lygmeniu formuoti politiką ir rengti strategijas energijos nepritekliui mažinti.

Austrijos energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemoje taikomas papildomas koeficientas: mažas pajamas turinčiuose namų ūkiuose sutaupytos energijos kiekiui taikomas koeficientas 1,5. Be to, energijos tiekėjai privalo turėti centrus, teikiančius informaciją ir konsultavimo paslaugas, inter alia, energijos nepritekliaus klausimais. Kiti specialių regioninių ir (arba) vietos programų pavyzdžiai Austrijoje: konsultavimo energijos klausimais sistema Vienoje ir elektros taupymo projektas, skirtas mažas pajamas turintiems namų ūkiams Braunau, Freištato ir Linclando rajonuose.

Nyderlandų socialinio būsto nuomos sektoriaus energijos taupymo susitarime būsto asociacijoms nustatytas tikslas iki 2020 m. vidutiniškai pasiekti B energijos klasę (atitinka energijos indeksą 1,25).

Kiti pavyzdžiai:

a)	programa PLAGE SISP Briuselio regione;

b)	subsidijos pavienėms energijos vartojimo efektyvumo priemonėms pažeidžiamuose namų ūkiuose Kroatijoje;

c)	Sanglaudos politikos programos JESSICA Lietuvoje ir Čekijoje;

d)	asmeninio konsultavimo paslaugos energijos vartojimo efektyvumo klausimais mažas pajamas turintiems namų ūkiams Liuksemburge ir kitur ir

e)	socialinės priemokos arba komunalinių paslaugų sąskaitų nuolaidos mažas pajamas turinčioms šeimoms Italijoje ir Prancūzijoje.

Vykdant projektą REACH (84) energijos nepritekliaus problemos sprendžiamos mokant profesinių mokyklų dėstytojus ir besimokančiuosius, kad jie galėtų būti konsultantais energijos klausimais. Siekdami įgyvendinti pagrindines energijos vartojimo efektyvumo priemones REACH partneriai aplankė apie 1 600 namų ūkių. Slovėnijoje projektas padėjo sukurti visoje šalyje veikiančią energijos nepritekliaus problemos sprendimo namų ūkiuose sistemą. Mokymo medžiaga ir galutinė poveikio ataskaita paskelbta projekto interneto svetainėje.

Projekto ASSIST (85) tikslas – spręsti energijos nepritekliaus problemą ir teikti specializuotas paslaugas per pažeidžiamų vartotojų konsultavimo energijos klausimais specialistų (toliau – VCEA) tinklą. VCEA renkami iš tiesioginės patirties, susijusios su pažeidžiamumu ir (arba) energijos nepritekliumi, turinčių žmonių ir bus išmokyti, kad galėtų padidinti savo būsimas įsidarbinimo galimybes ir gauti kuo didesnę tarpusavio naudą. Vykdomus veiksmus sudaro:

a)	darbas su grįžtamosios informacijos sistemomis;

b)	energijos vartojimo auditai;

c)	bendruomenės iniciatyvos;

d)	pagalba gauti lėšų energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėms įgyvendinti ir

naujoviškų finansavimo mechanizmų bandymas. ES miestų darbotvarkė (86) buvo inicijuota 2016 m. vykdant tarpvyriausybinį bendradarbiavimą siekiant bendro tikslo miestų aspektą įtraukti į įvairių sričių politiką ir taip užtikrinti geresnį reguliavimą ir geresnį finansavimą ir sukaupti geresnių žinių Europos miestams. Darbotvarkė įgyvendinama daugiapakopio valdymo partnerysčių priemonėmis. Vienoje iš partnerysčių sutelkiamas dėmesys į energetikos pertvarką. Tos partnerystės tikslas, inter alia, – padidinti pastato energijos vartojimo efektyvumą modernizuojant jį energijos vartojimo efektyvumo ir valdymo požiūriu, įskaitant konsultavimą, be kita ko, siekiant sumažinti energijos nepriteklių. Be to, Būsto partnerystės tikslas – patenkinti poreikį sukurti daugiau įperkamo būsto, įskaitant veiksmus, kuriais siekiama stebėti investicijas į įperkamą būstą, rekomendacijas, kaip išvengti iškeldinimo renovuojant būstą, kad energija jame būtų vartojama efektyviau, skatinti integruotus rajono lygmens energijos vartojimo efektyvumo renovacijos būdus ir tobulinti ES duomenis apie lyties, skurdo ir energijos aspektų ryšį.

Kiti projektai, kuriuos vykdant siekiama atlikti energijos vartojimo efektyvumo didinimo renovaciją sutelkiant dėmesį į socialinį būstą

Nors projektas FIESTA (87) nėra skirtas būtent energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams, nemenka į projektą įtrauktų namų ūkių dalis yra socialiniai būstai. Projekto sritis – šildymo ir vėsinimo efektyvumas šeimose, skiriant ypatingą dėmesį labiau pažeidžiamoms šeimoms. Nemokamos pagalbos energijos klausimais tarnybos 14 miestų konsultavo fizinius asmenis (asmeniškai arba internetu) ir vykdė energijos vartojimo auditus lankydamosi namuose. Dar bent 39 Europos miestai oficialiai įsipareigojo atkartoti FIESTA modelį. Vykdant projektą buvo parengtos vartotojams patogios energijos taupymo gairės, skirtos namų ūkiams, kaip antai FIESTA energijos vartojimo efektyvumo vadovas  (88), ir trumpametražiai animaciniai filmai (89) bulgarų, kroatų, anglų, graikų, italų ir ispanų kalbomis.

Programos „Horizontas 2020“ projekto „EnerSHIFT“ (2016 m. vasario mėn. – 2019 m. sausio mėn.) (90) tikslinis sektorius – socialinio būsto sektorius Ligurijos regione (Italija). Vykdant projektą teikiama techninė pagalba rengiant galimybių studijas, galiausiai siekiant paskelbti viešojo pirkimo konkursą dėl ESCO investicijų sudarant sutartį dėl energijos vartojimo efektyvumo. Siekiant paskatinti investicijas projektui taip pat naudojamos sanglaudos politikos lėšos. Tikslas – programa, pagal kurią būtų investuota beveik 15 mln. EUR ir pavyktų sutaupyti 14,5 GWh pirminės energijos per metus.

2018 m. rugsėjo mėn. užbaigta pirmoji „EnerSHIFT“ viešojo pirkimo procedūra, susijusi su 44 socialinio būsto pastatais Genujos provincijoje (Italija); sutartis turėtų būti pasirašyta iki metų pabaigos. Pasiektas susitarimas su Ligurijos bankų sistema, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos ESCO gauti paskolas. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo buvo iš dalies pakeistas Regioninis įstatymas Nr. 10/2004 dėl socialinio būsto sektoriaus. Tad dabar nereikalaujama, kad nuomininkai turėtų oficialiai pritarti siūlomoms sutartims.

Projekto „Transition Zero“  (91) tikslas – sėkmingiau plėtoti EBNP visoje Europoje pirmiausia siekiant modernizuoti socialinį būstą. Atsižvelgiant į projekto Energiesprong sėkmę Nyderlanduose, įgyvendinant projektą „Transition Zero“ pastatai toliau modernizuojami Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje siekiant užtikrinti, kad jie nevartotų energijos, o socialinio būsto sektorius atlieka katalizatoriaus vaidmenį. Įgyvendinant Energiesprong siūlomi visiškai integruoti modernizavimo paketai su ilgalaikėmis garantijomis, dėl kurių šis sprendimas yra komerciškai finansuotinas ir jį galima išplėsti. Projektu „Transition Zero“ siekiama ne tik sumažinti energijos nepriteklių; jis taikomas ir pastatų, kuriuose nėra energijos nepritekliaus, ūkiui. Tačiau jo verslo modelis yra toks, kad siūlomi sprendimai yra gyvybingi, ir socialinio būsto bendrovės sugeba sumažinti su įperkamu būstu ir energijos nepritekliumi susijusias problemas. Atitinkamose ataskaitose daugiausia dėmesio skiriama struktūrizuotiems finansiniams produktams, susijusiems su socialiniu būstu, energinio naudingumo garantijomis ir modernizavimo paketo įgyvendinimo protokolais, viešųjų pirkimų specifikacijomis, nacionalinio ir regioninio reguliavimo aplinka modernizavimo srityje ir rinkos vertinimu.

2.7.5.   Politika ir veiksmai, susiję su viešaisiais pastatais. PEND 2a straipsnio 1 dalies e punktas

Kroatijoje 2015 m. buvo pradėti du projektai, kuriais siekiama sudaryti palankesnes sąlygas renovuojant viešuosius pastatus kartu naudoti Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Sanglaudos fondo investicijas ir kuriuos vykdant:

a)	parengta išsami projektinė dokumentacija dėl pastatų energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos sistemos (RES) priemonių ir

b)	investuojama į su energija susijusią mokyklų pastatų renovaciją.

Iš 240 pateiktų paraiškų finansuoti buvo atrinkta 12 bandomųjų projektų (penki susiję su projektine dokumentacija ir septyni – su investicijomis į mokyklas) (92).

Slovėnijoje yra daug paveldu laikomų viešųjų pastatų ir didelis energijos taupymo potencialas. Tačiau pagal PEND tokiems pastatams paprastai taikoma išimtis. Į Slovėnijos politikos paketą įtraukiamos gairės (techninės rekomendacijos) dėl paveldu laikomų pastatų su energija susijusios renovacijos ir teigiami kriterijai, kad būtų lengviau gauti ES sanglaudos politikos finansavimą tokiems pastatams (93).

Vykdant programos „Horizontas 2020“ projektą „Premium Light Pro“  (94) siekiama paremti LED apšvietimo sistemų diegimą valdžios institucijose ir privačiose įmonėse devyniose ES valstybėse. Jo tikslas – padėti valdžios institucijoms kurti veiksmingą politiką siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti efektyvias naujos kartos LED apšvietimo sistemas paslaugų sektoriuje. Žaliojo viešojo pirkimo kriterijai ir gairės dėl vidaus ir lauko LED apšvietimo sistemų paskelbtos projekto interneto svetainėje.

Vykdant koordinavimo ir paramos projektą „EmBuild“  (95) siekiama:

a)	padidinti regioninės ir (arba) vietos valdžios institucijų pajėgumus rinkti reikiamus duomenis siekiant parengti plataus užmojo, tvarias ir realistiškas viešųjų pastatų renovacijos strategijas;

b)	nustatyti ir išanalizuoti ekonomiškai efektyvius renovacijos būdus;

c)	parengti politikos rekomendacijas siekiant skatinti ekonomiškai efektyvią esminę pastatų renovaciją ir nustatyti geriausios praktikos pavyzdžius;

d)	pagrįsti sprendimus dėl viešųjų investicijų ir sudaryti sąlygas įtraukti privatųjį sektorių ir

e)	apskaičiuoti ir paskelbti numatomą sutaupyti energijos kiekį ir platesnio masto naudą.

2.7.6.   Paskatos naudoti išmaniąsias technologijas ir įgūdžius. PEND 2a straipsnio 1 dalies f punktas

2.7.6.1.   Išmaniosios technologijos

Programos „Horizontas 2020“ projekto „Smart-up“ (2015 m. kovo mėn. – 2018 m. liepos mėn.) (96) tikslas – paskatinti pažeidžiamus vartotojus Prancūzijoje, Italijoje, Maltoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje aktyviai naudoti pažangiuosius skaitiklius ir namų ekranus. Parengta strategija, pagal kurią aiškiai įsipareigojama mokyti suinteresuotuosius subjektus, kurie palaiko ypač glaudų ryšį su pažeidžiamais namų ūkiais. Surengus 46 mokymo sesijas buvo parengta daugiau nei 550 su tokiais ūkiais dirbančių specialistų (daugiausia socialinių darbuotojų); daugiau nei 4 460 pažeidžiamų namų ūkių buvo suteiktos konsultavimo paslaugos šiais klausimais:

a)	kaip efektyviau vartoti energiją;

b)	kaip skaityti ir suprasti elektros ir (arba) dujų skaitiklių rodmenis ir

c)	kaip sumažinti sąskaitas už energiją.

Ispanijoje šis projektas paskatino sukurti socialinę kovos su energijos nepritekliumi programą, kurią finansuoja Barselonos savivaldybė. Išmokyta 100 bedarbių ir daugiau nei 1 800 pažeidžiamų namų ūkių suteiktos konsultavimo paslaugos. Dar vienas teigiamas rezultatas yra tai, kad 32 % apmokytųjų dabar dirba Barselonos informacijos apie kuro nepriteklių centruose. Mokymo medžiaga ir baigiamoji poveikio ataskaita paskelbta projekto interneto svetainėje.

Vykdant projektą „PEAKapp“  (97) energijos taupymas skatinamas įgimtu žmonių noru varžytis; taip pat sudaromos sąlygos namų ūkių vartotojams vartoti švarią ir nedaug kainuojančią elektrą iš neatidėliotinų sandorių rinkos. Naudojant jau įrengtų pažangiųjų elektros skaitiklių duomenis programėle „PEAKapp“ vartotojai skatinami ne tik efektyviau vartoti energiją, bet ir perskirstyti krūvį taip, kad jis būtų didžiausias tuo metu, kai daugiau elektros pagaminama iš atsinaujinančiųjų išteklių, taip užtikrinant galimybę socialinio būsto gyventojams aktyviai dalyvauti elektros rinkoje ir taupyti pinigus. „PEAKapp“ šiuo metu išbando šį IRT sprendimą tikrosiomis gyvenimo sąlygomis daugiau nei 2 500 namų ūkių Austrijoje, Estijoje, Latvijoje ir Švedijoje.

Projekto MOBISTYLE (98) tikslas – paskatinti elgesio pokytį didinant vartotojų informuotumą patraukliai pateikiant individualizuotą informaciją apie vartotojo suvartojamą energiją, patalpų aplinką ir sveikatą, pasitelkiant informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) grindžiamas paslaugas. Elgesio pokytis pasiekiamas rengiant informuotumo kampanijas, per kurias galutiniai vartotojai skatinami aktyviai imtis veiksmų dėl savo energijos suvartojimo ir kartu gerinti sveikatą ir gerovę. MOBISTYLE sprendimas ir specializuotos paslaugos šiuo metu išbandomos tikrosiomis veikimo sąlygomis penkiose šalyse (99).

„Eco-Bot“  (100) tikslas – panaudoti neseniai atsiradusias galimybes, kaip antai pokalbių robotų ir pažangiojo signalų apdorojimo priemones (t. y. išskaidyti energijos suvartojimą) naudojant mažos skyros pažangiųjų skaitiklių duomenis siekiant pakeisti elgesį taip, kad padidėtų energijos vartojimo efektyvumas. „Eco-Bot“ – tai individualizuotas virtualus padėjėjas energijos klausimais, skirtas informacijai apie kiekvieno prietaiso suvartojamą energiją teikti pasitelkiant pokalbių roboto priemonę.

2.7.6.2.   Įgūdžių tobulinimo priemonės

Iniciatyvos „BUILD UP Skills“  (101) tikslas – suburti statybos sektoriaus darbo jėgą Europoje ir padidinti kvalifikuotų darbuotojų skaičių. Daugiausia dėmesio skiriama švietimui darbo vietoje ir amatininkų ir kitų darbuotojų mokymui energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos vartojimo pastatuose klausimais; iniciatyvą sudaro trys sudedamosios dalys:

a)	įsteigti nacionalines kvalifikacijų platformas ir parengti kvalifikacijų žemėlapius iki 2020 m. (I ramstis: 2011–2013 m.);

b)	sukurti ir atnaujinti kvalifikacijų ir mokymo sistemas (II ramstis: nuo 2013 m.) ir

c)	visoje Europoje koordinuojama paramos veikla (ES mainai).

Vykdant iniciatyvos „BUILD UP Skills“ projektą Construye2020 (Ispanija) (102) sukurta mobilioji programėlė, kurią galima naudoti kaip mokymo priemonę siekiant skleisti gerąją patirtį, susijusią su įvairiais pastatų renovacijos aspektais, visų pirma, aliuminio gaminių panaudojimu, izoliacija, RES, energijos vartojimo efektyvumu ir energiją efektyviai vartojančiais įrenginiais. Vykdant projektą bendradarbiaujama su nacionaliniu kvalifikacijų institutu siekiant sukurti naują šilumos siurblių, kurių šaltinis yra žemė, įrengimo kvalifikaciją.

Vykdant iniciatyvos „BUILD UP Skills“ projektą „Netherlands@Work“  (103) buvo parengti aštuoni darbininkų profesinės kompetencijos profiliai, aprėpiantys įgūdžius, kurių reikia statant energijos požiūriu neutralius pastatus. Naudodami programėlę darbininkai gali pasirinkti tinkamą kursą atsižvelgdami į savo turimas žinias.

Iniciatyvos „BUILD UP Skills“ projekto BEEP (Suomija) (104) partneriai sukūrė naujovišką mokymo metodą (instruktoriams ir darbininkams), pagal kurį energijos požiūriu efektyvios statybos geriausios patirties pavyzdžiai kaupiami išsamiame priemonių rinkinyje, įskaitant:

a)	skaidrių rinkinius ir mokomuosius filmus penkiomis kalbomis;

b)	darbininkams skirtą savarankiško mokymosi medžiagą;

c)	bandomąjį mokymo kursą „pokyčių tarpininkams“ (patyrusiems darbuotojams (mentoriams), kurie gali parodyti pavyzdį ir paaiškinti, kaip pagerinti darbo kokybę) ir

d)	mokymo vietoje ambasadorių, atliekantį itin svarbų vaidmenį įtikinant darbininkus dalyvauti bandomajame mokyme.

Vykdant iniciatyvos „BUILD UP Skills“ projektą „Qualishell“ (Rumunija) (105) remiamas šiluminės izoliacijos sistemų ir didelio efektyvumo langų sistemų įrengėjų nacionalinių kvalifikacijų sistemų įgyvendinimas siekiant užtikrinti didelio energinio naudingumo pastatų atitvaras ir paskatinti perėjimą prie EBNP.

2.7.6.3.   Ekspertų mokymas ir sertifikavimas

Vokietijoje sudaromas nacionalinis energijos vartojimo efektyvumo ekspertų sąrašas, skirtas federalinės Vyriausybės paramos programoms energijos vartojimo efektyvumo srityje, siekiant patobulinti vietos konsultavimo energijos klausimais paslaugas:

a)	taikant vienodus kvalifikacijos kriterijus;

b)	pateikiant įrodymą, kad reguliariai dalyvaujama pažangiuose mokymo kursuose, ir

c)	pasirinktinai tikrinant rezultatus.

Slovėnijos teisės aktuose, kuriais į nacionalinę teisę perkeliama EVED, PEND ir Atsinaujinančiosios energijos direktyva (106), yra bendras straipsnis dėl mokymo ir (arba) sertifikavimo ir taikant suderintą modulinio mokymo metodą užtikrinama sinergija.

Kroatijoje energijos vartojimo efektyvumo mokymo programos architektūros, statybos ir statybos paslaugų specialistams dėstomos nuo 2009 m. Jų tikslas – taip pat pagerinti inžinierių, kurie pasitelkdami savo gebėjimus gali atlikti visus statybos ir su pastatais susijusius darbus atsižvelgdami į jų energijos charakteristikas, žinias.

Valstybės narės galėtų apsvarstyti galimybę energijos vartojimo efektyvumą įtraukti į savo nacionalinės švietimo politikos studijų programas ir statybos sektoriaus specialistų (pvz., inžinierių ir architektų) rengimo programas.

2.7.7.   Sutaupytos energijos ir platesnio masto naudos įvertinimas. PEND 2a straipsnio 1 dalies g punktas

NEEAP gairių B priedo 5 skirsnyje išvardijami aspektai, kuriuos reikia įvertinti siekiant parengti įrodymais pagrįstą numatomos sutaupyti energijos kiekio ir platesnio masto naudos apskaičiavimą.

2017 m. Kipro, Čekijos, Suomijos, Lietuvos, Rumunijos ir Švedijos IRS yra pastangų kiekybiškai įvertinti platesnio masto pastatų renovacijos naudą gerosios praktikos pavyzdžiai (107).

Programos „Horizontas 2020“ projekto COMBI (108) tikslas – kiekybiškai įvertinti įvairią su energija nesusijusią energijos vartojimo efektyvumo naudą siekiant ją įtraukti į politikos formavimo sprendimų pagrindimo sistemą. Vykdant projektą sukurta internetinė priemonė (109), kurią naudojant galima vizualiai pristatyti ir, jei įmanoma, monetizuoti platesnio masto naudą, gaunamą didinant energijos vartojimo efektyvumą. Aštuoni iš galutiniams vartotojams skirtų energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiksmų (jų yra 21) yra susiję su pastatais (110).

Šiuo metu įgyvendinamos kelios iniciatyvos, kurių tikslas – sumažinti per visą pastato gyvavimo ciklą išmetamo anglies dioksido kiekį. Prancūzijos iniciatyva E+C- siekiama iki 2020 m. pradėti reglamentuoti su energija susijusį išmetamo anglies dioksido kiekį. Suomija yra parengusi veiksmų gaires, pagal kurias statybos sektoriuje turėtų būti išmetama mažai anglies dioksido. Jų tikslas – iki 2025 m. įgyvendinti reglamentuojamas per visą pastato gyvavimo ciklą išmetamo CO2 kiekio ribines vertes. VTT atliktoje poveikio analizėje daroma išvada, kad naujų pastatų išmetamo anglies dioksido kiekį būtų galima sumažinti 0,5 mln. tonų per metus. Į šį skaičių įtraukiamas papildomas sutaupomas kiekis (be peržiūrėtų EBNP energijos vartojimo efektyvumo normų) remiantis viso gyvavimo ciklo koncepcijos įgyvendinimu. Tai maždaug 10 % kiekio, kurio Suomijai dar trūksta, kad iki 2030 m. būtų įvykdyti ES įpareigojimai. Vokietijoje federaliniu lygmeniu („Bundesbauten“) federalinėms Vyriausybėms priklausantys nauji pastatai turi atitikti tvarumo gaires. Tos gairės yra nustatytos tvarumo vertinimo sistemoje BNB („Bewertungssystem Nachhaltiges Bauen“); jose pateikiamas naujiems pastatams skirtas gyvavimo ciklo analizės (LCA) skaičiavimas ir lyginamieji rodikliai. Geras pavyzdys vietos lygmeniu yra Londono mero aplinkos politika, susieta su per visą pastato gyvavimo ciklą išmetamo anglies dioksido kiekiu. Vyksta diskusijos, kaip įtraukti šią koncepciją į Londono centrinio planavimo vadovą, kurį numatoma paskelbti 2019 m.

Kiti ištekliai

—	Sveikų ir didelio energinio naudingumo pastatų rėmimas Europos Sąjungoje  (111), JRC ataskaita (2017 m.),

—	Pasaulinė sveikatos organizacija, „PSO būsto ir sveikatos gairės“  (112),

—	BPIE tyrimas dėl visos ES modeliavimo sutelkiant dėmesį į sveikatą, gerovę ir našumą mokyklose, biuruose ir ligoninėse (113).

2.7.8.   Mechanizmai, skirti investicijų telkimui skatinti. PEND 2a straipsnio 3 dalis

Toliau išvardytos gairės yra susijusios su finansinio mechanizmo tipais, kuriais naudotis valstybės narės turi sudaryti sąlygas.

Dar vienas sėkmingų sistemų pavyzdžių šaltinis – dokumento Efektyvaus energijos vartojimo geroji praktika (nurodyto 2.4 skirsnyje) 7 skyrius.

2.7.8.1.   Projektų sujungimas

a)

Projekto „PadovaFIT!“ projekto (114) tikslas – modernizuoti daugiabučius pastatus sudarant sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo. Taip nustatoma visa paklausa savivaldybėje sugrupuojant visus susijusius pastatus, kad susidarytų kritinė masė ir palankios ekonominės sąlygos ir kad būtų užtikrinama darbo, kurį atliks konkurso dalyviai, kokybė. Nuo 2014 m. konsorciumas padeda kondominiumams visame Padujos mieste (Italija) skatinti su energija susijusio modernizavimo paklausą. Per tą laiką savivaldybė įsigijo privačią ESCO, kuri sudarys sutartį su kiekvienu kondominiumu ir finansuos su energija susijusį modernizavimą, kurio sąnaudos bus padengiamos sutaupant energiją.

b)

Vykdant projektą MARTE (115) pavyko užtikrinti investicijas į esminį su energija susijusį sveikatos priežiūros sektoriaus pastatų modernizavimą Markės regione (Italija). Jame numatyta sudėtinga finansavimo struktūra tikslingai integruojant viešuosius (ERPF) ir privačiuosius (ESCO ir sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo) išteklius. Taip pat sukurtas pagrindas didesniu mastu atkartoti šį projektą kitose sveikatos priežiūros struktūrose (šiame regione ir kitur Italijoje) ir kituose sektoriuose, kaip antai socialinio būsto ir atliekų tvarkymo sektoriuose, visų pirma, didinant pajėgumus ir skatinant sutarčių dėl energijos vartojimo efektyvumo modelio naudojimą.

c)

Vykdant projektą „ZagEE“ (116) buvo teikiama tikslinė projektų rengimo pagalba Zagrebe (Kroatija) kuriant bendrą energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos investicijų portfelį. Tas projektas buvo skirtas viešųjų pastatų (savivaldybės pastatų, pradinių ir vidurinių mokyklų, vaikų darželių, sveikatos priežiūros įstaigų, senelių globos namų ir kt.) ir viešųjų erdvių apšvietimui modernizuoti. Pagal finansavimo planą buvo panaudoti biudžeto ištekliai, banko paskolos ir nacionalinės ir ES dotacijos.

d)

Vykdant projektą „ESCOLimburg2020“ (117) valstybinis energetikos tinklo operatorius „Infrax“ sukūrė integruotą paslaugą, kuria siekiama paspartinti su energija susijusią savivaldybės pastatų renovaciją aprėpiant visus etapus nuo audito iki darbų įgyvendinimo ir finansavimo. Į viešųjų pastatų modernizavimą investuota daugiau nei 20 mln. EUR.

e)

Projektas PARIDE yra puikus susiejimo pavyzdys (šiuo atveju siekiant atnaujinti gatvių apšvietimą) suinteresuotosioms savivaldybėms nepatiriant pradinių investicijų sąnaudų ir užtikrinant mažesnes sandorių sąnaudas dėl bendrai vykdomų viešojo pirkimo procedūrų pagal 25 mln. EUR vertės sutarčių dėl energijos vartojimo efektyvumo sudarymo programą, kurioje dalyvauja 33 Teramo provincijos (Italija) savivaldybės.

f)

Vykdant projektą CITYNVEST (118) palyginti naujoviški pastatų renovacijos finansavimo modeliai Europoje (119) ir parengtos su jais susijusios gairės (Vietos valdžios institucijų naujoviškų didelio masto renovacijos finansavimo ir veiklos modelių apžvalga ir Kaip jūsų regione kurti plataus užmojo modernizavimo energijos požiūriu projektus (120)), kuriose dėmesys sutelkiamas į vieno langelio sistemos tipo viešųjų pastatų modernizavimo būdus.

2.7.8.2.   Numanomos energijos vartojimo efektyvumo veiksmų rizikos mažinimas

a)

Standartizuojant energijos vartojimo efektyvumo veiksmus padidėja investuotojų pasitikėjimas. Protokolais galima naudotis siekiant sumažinti su energiniu naudingumu susijusią riziką ir galima organizuoti mokymą dėl protokolų įgyvendinimo ir projektų sertifikavimo. Vykdant Europos investuotojų pasitikėjimo (ICP) projektą (121), grindžiamą dviem programos „Horizontas 2020“ projektais (ICPEU ir I3CP), kuriami standartizuoti protokolai ir su jais susijusios priemonės, kaip antai projektų rengimo specifikacijos. Per suinteresuotųjų subjektų tinklą projektų rengėjams teikiama techninė pagalba, susijusi su projektų ir programų sertifikavimu pripažįstant jas „investuotojams parengtomis energijos vartojimo efektyvumo“ (IREE) programomis. Taip pat vyksta darbas su finansų įstaigomis siekiant joms padėti įtraukti IREE į jų investicijų ir skolinimo procedūras.

b)

Vykdant projektą „Tvariosios energijos objektų vertinimo sistemos standartizavimas ir komunikacija“ (122) buvo sukurta visapusiška IT platforma, skirta mažesnių tvariosios energijos projektų (energijos vartojimo efektyvumo, reguliavimo apkrova, paskirstytosios atsinaujinančiosios energijos gamybos, energijos saugojimo ir kitų sričių) vertei nustatyti ir jų lyginamajai analizei atlikti, taip sumažinant atotrūkį tarp projektų rengėjų ir investuotojų. Sukurta priemonė („eQuad“) (123), kuria integruojami ICP protokolai ir į kurią įtraukiami vertės nustatymo ir optimizavimo, rizikos vertinimo ir perkėlimo (draudimo) komponentai.

c)

Energijos vartojimo efektyvumo hipotekos paskolų iniciatyvos tikslas – Europos lygmeniu sukurti standartinę energijos vartojimo efektyvumo hipotekos paskolą. Taip siekiama pastatų savininkams suteikti lengvatines paskolas, kad jie galėtų padidinti savo pastatų energijos vartojimo efektyvumą atsižvelgiant į teigiamą energijos vartojimo efektyvumo poveikį pastato vertei ir mokėjimo įsipareigojimų neįvykdymui. Bandomasis etapas prasidėjo 2018 m. birželio mėn.; daugiau kaip 35 bankai įsipareigojo dalyvauti.

d)

Esama būdų padaryti energijos vartojimo efektyvumą patrauklų instituciniams investuotojams ir paremti su energijos vartojimo efektyvumu susijusio turto refinansavimą. Latvijos Baltijos energijos vartojimo efektyvumo fondas (LABEEF) suteikia ESCO ilgalaikį finansavimą vykdydamas EPC sutarčių forfeitingą (124) ir išleisdamas žaliąsias energijos vartojimo efektyvumo obligacijas.

e)

Vykdant projektą EUROPACE (125) kuriama kintamo mastelio finansavimo mokesčiais mechanizmas, kurį taikant nustatomas ilgalaikis skolos grąžinimo įpareigojimas susiejamas su turtu, o ne jo savininku, ir savivaldybės užtikrina skolos grąžinimą nustatydamos specialią rinkliavą, įtraukiamą į nuosavybės mokesčio sąskaitą. Finansavimo mokesčiais mechanizmai grindžiami esamais savivaldybių santykiais su piliečiais (nuosavybės mokesčių sistema) ir gali būti labai naudingi skatinant būstų renovaciją įvairias pajamas turinčiose gyventojų grupėse.

2.7.8.3.   Viešasis finansavimas privačiojo sektoriaus investicijoms pritraukti arba rinkos nepakankamumo atvejams šalinti

a)

Viešosiomis lėšomis bendrai finansuojamų paskolų sistemų pavyzdžiai: i) daugiabučių namų modernizavimo fondai (Lietuva) (126); ii) daugiabučių pastatų renovacijai skiriamų paskolų, techninės pagalbos ir dotacijų derinys (Estija) (127); iii) Kreditanstalt für Wiederaufbau („KfW“) dotacijos ir paskolos su energija susijusiai renovacijai (Vokietija) (128) ir iv) „SlovSEFF“ (Slovakija) (129).

b)	Rizikos pasidalijimo priemonių (pvz., paskolų, garantijų ir techninės pagalbos) pavyzdžiai: i) energijos vartojimo efektyvumo privataus finansavimo priemonė (PF4EE) (130) ir ii) pažangiojo išmaniųjų pastatų finansavimo garantijų priemonė (kuriama).

c)	Šiuo metu kuriama internetinė ES žemėlapio sudarymo priemonė, kuri padėtų suprasti, kaip galima naudoti viešąsias lėšas siekiant paremti energijos vartojimo efektyvumą Europoje.

d)

Pavyzdžiai, kaip piliečiams skiriama parama siekiant finansuoti energijos vartojimo efektyvumą panaudojant vietos valdžios institucijų ir energijos kooperatyvų bendradarbiavimą, – programos „Horizontas 2020“ projektai „REScoop PLUS“ (131) ir „REScoop MECISE“ (132) su partneriais visoje ES. Pastarojo tikslas – skirti bent 30 mln. EUR investicijų į atsinaujinančiąją energiją ir energijos vartojimo efektyvumą, įskaitant bendras investicijas su piliečiais ir vietos valdžios institucijomis. Jį vykdant buvo įsteigtas apyvartinis fondas, kad kooperatyvai turėtų galimybę lanksčiai kaupti projektų finansavimo išteklius. Dokumente REScoop. Savivaldybių požiūris (133) pateikiamos valdžios institucijoms skirtos gairės, kaip remti piliečių investicijas į vietos tvariosios energijos projektus. Vokietijos CF4EE platforma „Bettervest“ (134) yra pirmoji pasaulyje energijos vartojimo efektyvumo sutelktinio finansavimo platforma. Ji finansuoja įmonių, NVO ir vietos valdžios institucijų projektus užtikrindama didelę investicijų grąžą, nes patiriamos mažesnės sąnaudos. Nustatytoji sutaupytų lėšų dalis procentais paskirstoma visai grupei, kol nebus grąžinta visa investuota suma ir iš anksto sutartas pelnas. MVĮ, NVO ir vietos valdžios institucijos gali finansuoti savo energijos taupymo projektus ir mažinti išmetamo CO2 kiekį. Platforma „Bettervest“ gauna tam tikrą viso finansavimo dalį procentais.

e)

Projekto „QualitEE“ (135) (darbo ties visos ES energijos vartojimo efektyvumo paslaugų kokybės standartais pavyzdys) tikslas – padidinti investicijas į pastatų energijos vartojimo efektyvumą sukuriant kokybės sertifikavimo sistemas, kuriose reikalaujama daugiau, nei vien pateikti tipines sutartis. Tai apima standartizuotus kokybės kriterijus, kokybės užtikrinimo proceso institucionalizavimą ir aktyvaus skatinimo sistemas. Galiausiai projektu siekiama užtikrinti pasitikėjimą energijos vartojimo efektyvumo paslaugomis ir jų teikėjais formuojant bendrą suvokimą, kas yra kokybiškos paslaugos, ir taip padidinti investicinių programų galimybes gauti finansavimą.

2.7.8.4.   Investicijų nukreipimas į efektyviai energiją vartojantį viešųjų pastatų ūkį

a)

Pagalbos sudarant palankesnes sąlygas naudoti sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo pavyzdžiai: i) sutarčių rinkos tarpininkai; ii) preliminarioji sutartis, kuria siekiama supaprastinti viešojo pirkimo sutarčių sudarymo procedūras (Jungtinė Karalystė); iii) praktiniai sutarčių dėl energijos vartojimo efektyvumo sudarymo vadovai; iv) projektai, kaip antai „TRUST-EPC-South“, kuriuos vykdant sukuriamas standartizuotas investicijų į energijos vartojimo efektyvumą rizikos vertinimo ir lyginamosios analizės metodas pasitelkiant žinomą nekilnojamojo turto vertinimo priemonę („Green Rating“™), ir v) projektas „GuarantEE“ (136), kurio tikslas – išplėsti naujoviškus verslo ir finansavimo modelius veiklos rezultatais grindžiamiems ESCO projektams, apimant sudėtingesnę aplinką, pvz., padarant sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo lankstesnes, kad būtų galima geriau aptarnauti privačiojo sektoriaus klientus arba spręsti su nuomojamomis patalpomis susijusius klausimus 14 Europos šalių.

b)

Iniciatyvų naudoti sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo ir ESCO viešųjų pastatų renovacijai pavyzdžiai: i) RE:FIT (Jungtinė Karalystė) (137); ii) „EoL“ (Slovėnija) (138); iii) 2020TOGETHER (Italija) (139); iv) PRODESA (Graikija) (140) ir v) „RenoWatt“ (Belgija) (programos „Horizontas 2020“ projekto „Citynvest“ partneris) (141).

2.7.8.5.   Prieinamos ir skaidrios patariamosios priemonės

a)

Vieno langelio sistemos metodo arba integruotų paslaugų atliekant su energija susijusią pastatų renovaciją pavyzdžiai: i) Energie Posit'If (Prancūzija) (142) kondominiumams modernizuoti; ii) Picardie Pass Rénovation (143) ir Oktave (144) (Prancūzija) individualių namų esminei renovacijai atlikti ir iii) REFURB (145), REIMARKT (Nyderlandai) ir iniciatyva „BetterHome“ (Danija) pastatams modernizuoti.

Vykdant projektą „Innovate“  (146) buvo išnagrinėti (147) keli geriausi bandomieji projektai Europoje ir jų siūlomos paslaugos namų savininkams.

b)

Valstybės narės gali steigti nacionalines tvariosios energijos investicijų platformas (pvz., ENERINVEST (Ispanija) (148)) siekdamos: i) užmegzti dialogą su pagrindiniais suinteresuotaisiais subjektais ir tarp jų; ii) rengti veiksmų gaires; iii) siūlyti teisės aktų sistemų patobulinimus ir iv) rengti ir tvirtinti dokumentų ir sutarčių šablonus ir kt. siekiant pagerinti rinkos suvokimą.

c)	Galima sukurti bendrąsias patariamąsias paslaugas (pvz., „FI-Compass“ (149), Europos konsultavimo investicijų klausimais centras) ir parengti technines gaires dėl pastatų renovacijos energijos požiūriu finansavimo sanglaudos politikos lėšomis (150).

d)

Pažangiojo išmaniųjų pastatų finansavimo iniciatyvą sudaro kelios Sąjungos lygmens iniciatyvos, kurių tikslas – padėti valstybėms narėms sukurti tinkamus mechanizmus remti investicijų į pastatų renovaciją telkimą ir sudaryti palankias sąlygas jais naudotis: i) Tvariosios energijos investicijų forumų iniciatyva (151); ii) iniciatyva „ManagEnergy“ (152); iii) Europos pagalba vietos energetikai (ELENA) (153); iv) programa „Horizontas 2020“: kvietimai teikti pasiūlymus dėl energijos vartojimo efektyvumo finansavimo (154) ir v) bendrosios patariamosios paslaugos, pvz., „FI-Compass“ (155), Europos konsultavimo investicijų klausimais centras (156).

2.7.9.   Rodikliai ir tarpiniai tikslai

Renovacijos strategijos poveikio sistema, rengiama vykdant projektą „Build Upon“  (157), gali būti naudinga pavaizduojant, kaip IRS gali būti pagrįsta integruotu tikslų, tarpinių tikslų ir rodiklių rinkiniu (158).

2.7.10.   Viešos konsultacijos

Rengdama politiką ir teisės aktus Komisija remiasi skaidriu procesu, kuriame dalyvauja suinteresuotieji subjektai (pvz., įmonės, viešojo administravimo institucijos ir tyrėjai) ir plačioji visuomenė. Jos gairės gali būti naudingos valstybėms narėms rengiant savo konsultacijas (159).

PEND reikalavimai konsultuotis dėl IRS (visų pirma, dėl jos rengimo) nėra viršesni už prisiimtus nacionalinius įsipareigojimus. Įgyvendinant PEND bus aktyviai remiamasi vietos iniciatyvomis ir privačiuoju finansavimu, tad pilietinė visuomenė, vietos valdžios institucijos ir finansų ir investicijų sektoriai atliks vertingą vaidmenį, kaip ir pastatų ir statybos sektoriai. Pagal PEND valstybės narės taip pat turi rengti įtraukias konsultacijas strategijos įgyvendinimo metu.

Toliau išvardyti bendrieji principai, pritaikyti pagal Jungtinės Karalystės Vyriausybės konsultacijų gaires (darant prielaidą, kad naudojamas klausimynas) (160), galėtų būti naudingi rengiant viešas konsultacijas dėl IRS ir stebint jų įgyvendinimą (161):

a)	Konsultacijos turėtų būti aiškios ir glaustos Aiškiai žinokite, kokius klausimus keliate, ir užduokite tik būtinus klausimus. Užtikrinkite, kad juos būtų lengva suprasti ir kad į juos būtų lengva atsakyti. Venkite ilgų dokumentų.

b)	Konsultacijos turėtų būti prasmingos Įgyvendindami politiką atsižvelkite į atsakymus. Konsultuokitės dėl politikos ar įgyvendinimo planų, kai jie dar rengiami. Nekelkite klausimų dėl dalykų, dėl kurių jau turite galutinę nuomonę.

c)	Konsultacijos turėtų būti informatyvios Pateikite pakankamai informacijos, kad asmenys, su kuriais konsultuojamasi, suprastų klausimus ir galėtų pateikti pagrįstus atsakymus. Jei įmanoma, pateikite patvirtintus poveikio vertinimus, susijusius su nagrinėjamų galimybių sąnaudomis ir nauda.

d)	Konsultacijos yra tik proceso dalis Pagalvokite, ar reikia tęsti neoficialias konsultacijas pasitelkiant naująsias skaitmenines priemones ir atvirus bendradarbiavimu grindžiamus būdus. Konsultacijos susijusios ne tik su oficialiais dokumentais ir atsakymais. Tai tęstinis procesas.

e)	Konsultacijos turėtų būti proporcingos trukmės Konsultacijų trukmė turėtų atitikti pasiūlymo pobūdį ir poveikį. Konsultuojantis per ilgai bus vilkinamas politikos rengimas. Konsultuojantis per trumpai nebus pakankamai laiko ir atsakymų kokybė bus prastesnė.

f)

Konsultacijos turėtų būti tikslinės ir įtraukios Pagalvokite apie visus suinteresuotuosius subjektus, kuriems politika daro poveikį, ir ar yra tipinių grupių. Pagalvokite apie galimybę kreiptis į konkrečias grupes, jei tinkama. Pasirūpinkite tuo, kad jos būtų informuotos apie konsultacijas ir galėtų jose dalyvauti. Įvertinkite įvairių suinteresuotųjų subjektų grupių dalyvavimą ir pamėginkite užmegzti su jomis ryšį, kad konsultacijose dalyvautų kuo daugiau įvairių suinteresuotųjų subjektų.

g)

Konsultacijos turėtų būti rengiamos atsižvelgiant į grupes, su kuriomis konsultuojamasi Tam tikriems respondentams gali reikėti daugiau laiko atsakyti. Jeigu konsultacijos visiškai arba iš dalies sutampa su atostogų laikotarpiu, pagalvokite, kokį poveikį tai gali turėti, ir imkitės tinkamų taisomųjų priemonių, pavyzdžiui, surenkite išankstinę diskusiją su pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis arba pratęskite terminą. Tam tikriems suinteresuotiesiems subjektams, kaip antai neįgaliesiems ir pagyvenusiems žmonėms, gali prireikti teikti informaciją jiems tinkamu formatu (pvz., internetinių konsultacijų sąsaja arba alternatyviais teksto formatais).

h)	Dėl konsultacijų reikėtų susitarti prieš jas paskelbiant Siekite kolektyvinio susitarimo prieš paskelbdami rašytines konsultacijas, ypač kai konsultuojamasi dėl naujos politikos pasiūlymų.

i)	Konsultacijos turėtų būti rengiamos taip, kad būtų lengva atlikti kontrolę Skelbkite atsakymus internete tame pačiame puslapyje kaip pirmines konsultacijas ir paaiškinkite: i) kiek atsakymų gauta; ii) iš ko jie gauti ir iii) kaip į juos atsižvelgta rengiant politiką.

j)	Konsultacijų atsakymai turėtų būti skelbiami laiku Paskelbkite atsakymus per 12 savaičių po konsultacijų arba pateikite paaiškinimą, kodėl tai neįmanoma. Palikite pakankamai laiko nuo konsultacijų pabaigos iki politikos ar teisės akto įgyvendinimo.

Tik keliose valstybėse narėse yra dokumentuota konsultacijų dėl 2014 m. ir 2017 m. IRS tvarka. Tačiau Suomija pateikė gerosios praktikos pavyzdį (162) dar proceso pradžioje įtraukusi į jį atitinkamus subjektus; taip galima užsitikrinti didesnę paramą kartu rengiamoms priemonėms.

Rengiant Suomijos nacionalinius statybos techninius reglamentus konsultuojamasi su specialistais ir pagrindinėmis sektoriaus organizacijomis; jie aktyviai dalyvauja darbe, atlieka preliminarius tyrimus ir diskutuoja konsultacijų forumuose. Pasiūlymai dėl nacionalinių EBNP apibrėžčių ir gairių rengiami aktyviai dalyvaujant statybos, pastatų projektavimo ir planavimo profesinėms organizacijoms.

Pastatų savininkų ir pastatų techninės priežiūros organizacijos taip pat dalyvauja rengiant sutarčių dėl energijos vartojimo efektyvumo ir sutarčių paskirstymo teisės aktų perkėlimo į nacionalinę teisę taisykles. Bendradarbiaujant su pastatų ir statybos sektoriais ir aktyviai dalyvaujant sektoriaus specialistams pavyko užtikrinti aukštą įstatymų, įsakymų ir statybos techninių reglamentų laikymosi lygį.

Kituose sektoriuose organizacijos rado naujoviškų būdų bendradarbiauti ir spręsti problemas. BUILD UPON medžiagos bibliotekoje (163) dokumentuojama su naujoviškais daugiašalio dialogo procesais susijusi patirtis kituose sektoriuose, kuri padėjo sukurti bendradarbiavimo kultūrą.

2.7.11.   Finansinės priemonės susietos su sutaupoma energija. PEND 10 straipsnio 6 dalis

Pagal PEND 10 straipsnio 6 dalį susiejant finansinę paramą su sutaupoma energija valstybės narės raginamos apsvarstyti galimybę efektyviau naudoti savo viešąsias lėšas ir skirti daugiau paramos už geresnius rezultatus ir mažiau – už mažesnio užmojo priemones, pvz., susiejant finansinį pranašumą (sumažinant palūkanų normą tam tikra dalimi procentais, dalį lėšų skiriant kaip dotaciją) su pasiektais rezultatais (kalbant apie energinį naudingumą, išreikštą suvartotos energijos kiekiu, arba remiantis EPC klase). „KfW“ (Vokietija) veiksmingai naudoja šį modelį suteikdama atitinkamai didesnes palūkanų normos nuolaidas projektams, kuriais užtikrinamas aukštesnio lygio energinis naudingumas.

3.   PASTATŲ ENERGINIO NAUDINGUMO APSKAIČIAVIMO SISTEMA

PEND I priede nustatoma bendroji pastatų energinio naudingumo apskaičiavimo sistema ir, inter alia, aprašomos nacionalinės metodikos. Siekiant įgyvendinti pastatų energijos vartojimo efektyvumo politikos tikslus EPC turėtų būti skaidresni užtikrinant, kad visi būtini skaičiavimo parametrai, susiję su minimaliais energinio naudingumo reikalavimais ir sertifikavimu, būtų nustatyti ir nuosekliai taikomi. PEND I priedas buvo iš dalies pakeistas siekiant atitinkamai atnaujinti sistemą.

3.1.   Taikymo sritis

PEND I priedas buvo iš dalies pakeistas Direktyva (ES) 2018/844 siekiant padidinti 33 skirtingų regioninių ir nacionalinių energinio naudingumo apskaičiavimo metodikų skaidrumą ir nuoseklumą, kaip aprašyta toliau:

a)	1 dalis labiau susijusi su tuo, kaip nustatomas pastatų energinis naudingumas, ir valstybėms narėms taikomas reikalavimas aprašyti savo apskaičiavimo metodikas laikantis pastatų energinio naudingumo (EPB) standartų;

b)	pagal 2a dalį galima nustatyti papildomus skaitinius rodiklius, susijusius su bendru pastato energijos suvartojimu arba išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, ir

c)	3, 4 ir 5 dalys lieka beveik nepakeistos; 4 dalyje buvo išbrauktas žodis „prireikus“ ir atliekant skaičiavimus būtina atsižvelgti į teigiamą išvardytų veiksnių poveikį.

Pagal PEND 3 straipsnį valstybės narės privalo patvirtinti nacionalines pastatų energinio naudingumo apskaičiavimo metodikas. Jo nuostatos, kaip ir nuostatos, susijusios su sąnaudų atžvilgiu optimalaus lygio apskaičiavimu (PEND 4 ir 5 straipsniai) (164), lieka nepakeistos.

Šis skirsnis susijęs su keliomis iš dalies pakeistomis PEND I priedo nuostatomis:

a)	įpareigojimai nustatyti ir išreikšti pastatų energinį naudingumą (I priedo 1 dalies pirmos dvi pastraipos, 2 dalies pirma pastraipa ir 2a dalis) ir

b)	įpareigojimas skaidriai aprašyti nacionalines apskaičiavimo metodikas laikantis EPB standartų (I priedo 1 dalies trečia pastraipa).

Pirminės energijos veiksnių apskaičiavimo klausimas pagal PEND I priedą nagrinėjamas atskiroje rekomendacijoje dėl pastatų modernizavimo gairių.

3.2.   Įpareigojimai nustatyti ir išreikšti pastatų energinį naudingumą

3.2.1.   Pastato energinio naudingumo nustatymas. PEND I priedas (1 dalis)

Pagal PEND I priedą (1 dalį) pastato energinis naudingumas „nustatomas remiantis apskaičiuotu arba faktiniu energijos suvartojimu ir turi atspindėti jo įprastą energijos vartojimą“. Ši nuostata nėra nauja. Remiantis PEND 2 straipsnyje pateikta sąvokos „energinis naudingumas“ apibrėžtimi išbraukti žodžiai „per metus“, tad įpareigojimas tapo lankstesnis.

Nauja redakcija išdėstytame tekste įprastas energijos vartojimas atnaujinamas remiantis papildyta termino „techninė pastato sistema“ apibrėžtimi (PEND 2 straipsnio 3 punktas) ir termino „energinis naudingumas“ apibrėžtimi (PEND 2 straipsnio 4 punktas). Visų pirma, pastato įprastas energijos vartojimas apima energiją, vartojamą patalpų šildymo, patalpų vėsinimo, buitinio karšto vandens, vėdinimo, įmontuoto apšvietimo ir kitų techninių pastato sistemų reikmėms.

Termino „techninė pastato sistema“ apibrėžtis išplėsta, įtraukiant tokias naujas sritis, kaip pastato automatizavimas ir valdymas, elektros gamyba vietoje ir atsinaujinančioji energija. Valstybės narės pačios sprendžia, ar apskaičiuojant energinį naudingumą reikėtų atitinkamai atsižvelgti į energijos vartojimą kitoms reikmėms (be patalpų šildymo, patalpų vėsinimo, buitinio karšto vandens, vėdinimo ir įmontuoto apšvietimo).

3.2.2.   Pastato energinio naudingumo išraiška. PEND I priedas (1 dalies antra pastraipa ir 2a dalis)

PEND I priede (1 dalies antroje pastraipoje) nustatyta, kad „[p]astato energinis naudingumas išreiškiamas suvartojamos pirminės energijos skaitiniu rodikliu (kilovatvalandėmis (kWh) vienam kvadratiniam metrui (m2) per metus)“  (165).

Jeigu valstybės narės nuspręstų energinį naudingumą išreikšti kaip pirminės energijos suvartojimo ir pastato standartinio suvartojimo santykį arba kaip pastato standartinio pirminės energijos suvartojimo dalį, jos turėtų patikslinti, kaip toks bematis metodas dera su suvartojamos pirminės energijos skaitiniu rodikliu kWh/m2 per metus.

Pagal PEND I priedą (2a dalį) valstybės narės gali nustatyti šiuos papildomus skaitinius rodiklius:

a)	bendrą, neatsinaujinančių ir atsinaujinančių išteklių pirminės energijos suvartojimą ir

b)	išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (kurį galima išreikšti kilogramais CO2 ekvivalentu vienam kvadratiniam metrui (m2) per metus).

Tuos rodiklius galima naudoti kartu su bendruoju skaitiniu rodikliu, kuriuo išreiškiama suvartojama pirminė energija (kWh/m2 per metus), bet ne vietoj jo.

Kai tinkama, valstybės narės gali taikyti kitus rodiklius (be nurodytųjų 2a dalyje), kad tiksliau apibūdintų energinį naudingumą. Vėlgi, tokiais rodikliais negalima pakeisti bendrojo skaitinio rodiklio, kuriuo išreiškiama suvartojama pirminė energija (kWh/m2 per metus).

Pagal PEND I priedą (1 dalies antrą pastraipą) suvartojamos pirminės energijos rodiklis turi būti naudojamas tiek EPC, tiek atitikties minimaliems energinio naudingumo reikalavimams tikslais. Valstybėms narėms labai rekomenduojama taikyti tokią pačią metodiką ir:

a)	apskaičiuojant energinį naudingumą;

b)	tikrinant minimalių energinio naudingumo reikalavimų laikymąsi ir

c)	išduodant EPC.

Tačiau, jeigu naudojamos skirtingos metodikos, rezultatus reikėtų atitinkamai suderinti, kad nekiltų jokių nesusipratimų dėl pastato energinio naudingumo.

Pagal 4 dalį taikant energinio naudingumo apskaičiavimo metodiką būtina atsižvelgti į išvardytų veiksnių (t. y. vietos saulės spinduliuotę, kogeneracijos metu pagamintos elektros energijos, centralizuoto šildymo ir vėsinimo sistemų ir natūralaus apšvietimo (166)) teigiamą poveikį. Jeigu kuris nors veiksnys tam tikroje valstybėje narėje neįprastas (pvz., klimato sąlygos nėra palankios saulės energijai, nėra išvystytų centralizuoto šildymo ir vėsinimo tinklų), vis dėlto reikėtų apgalvoti, ar jis daro teigiamą poveikį apskaičiavimo metodikai.

Pagal I priedą (1 dalies antrą pastraipą) pastato energinio naudingumo nustatymo metodika turi būti skaidri ir atvira inovacijoms. Šis reikalavimas taikomas visiems į skaičiavimą įtraukiamiems elementams, įskaitant:

a)	pastato reikmėms reikalingą energijos kiekį, kuris yra energinio naudingumo apskaičiavimo pradinis taškas;

b)	apskaičiuotą bendrą pirminės energijos paklausą suskaidžius įvairioms reikmėms reikalingą energijos kiekį taikant nacionalinius pirminės energijos koeficientus (PEF);

c)	vietoje gaminamą atsinaujinančių išteklių energiją, tiekiamą per energijos nešiklį (kaip numatyta 2 dalies ketvirtoje pastraipoje, tai turi būti taikoma nuosekliai ir nediskriminuojant);

d)	EPB standartų taikymą;

e)	optimalų energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos priemonių, kurios yra svarbiausios PEND, derinį ir

f)	atsižvelgimą į nacionalinius patalpų oro kokybės ir komforto lygius apskaičiuojant įvairių tipų pastatų energinį naudingumą (167).

3.2.3.   Perkėlimo į nacionalinę teisę priemonės ir rekomendacijos

Pagrindinis tikslas iš dalies keičiant 1 dalies pirmą ir antrą pastraipas ir įtraukiant 2a dalį yra patikslinti esamus įpareigojimus. Pagal šias nuostatas valstybės narės turi:

a)	nustatyti pastatų energinį naudingumą remdamosi apskaičiuotu arba faktiniu energijos suvartojimu;

b)	nustatyti energijos suvartojimą įvairioms reikmėms, įtraukiamoms į energinio naudingumo apskaičiavimą, – tai turi būti bent patalpų šildymas, patalpų vėsinimas, buitinis karštas vanduo, vėdinimas ir įmontuotas apšvietimas;

c)	išreikšti energinį naudingumą kaip suvartojamą pirminę energiją (kWh/m2 per metus);

d)	naudoti suvartojamos pirminės energijos rodiklį kWh/m2 per metus EPC ir tikrinant minimalių energinio naudingumo reikalavimų laikymąsi ir

e)	atsižvelgti į vietos saulės spinduliuotės, kogeneracijos metu pagamintos elektros energijos, centralizuoto šildymo ir vėsinimo sistemų ir natūralaus apšvietimo teigiamą poveikį (kaip numatyta 4 dalyje).

Kadangi šie reikalavimai nėra visiškai nauji ir jau gali būti taikomi pagal nacionalinės ar regioninės teisės aktus, valstybėms narėms siūloma peržiūrėti savo statybos techninius reglamentus ir galiojančią apskaičiavimo metodiką ir iki perkėlimo į nacionalinę teisę datos užtikrinti, kad perkėlimo priemonės apimtų visus teisės aktuose dar neįtvirtintus aspektus.

Valstybės narės taip pat gali nustatyti papildomus rodiklius pastato energiniam naudingumui išreikšti, kaip numatyta 2a dalyje. Jeigu, be privalomo suvartojamos pirminės energijos rodiklio, nustatomi papildomi rodikliai, valstybės narės turėtų pateikti visą svarbią jų naudojimą pagrindžiančią informaciją, pvz.:

a)	naudotinus matavimo vienetus;

b)	ar jie taikomi visų tipų pastatams, naujiems ir (arba) esamiems pastatams;

c)	ar jie bus naudojami energinio naudingumo sertifikavimo tikslais ir (arba) papildant minimalius energinio naudingumo reikalavimus ir

d)	jų apskaičiavimo metodiką.

3.3.   Įpareigojimas skaidriai aprašyti nacionalines apskaičiavimo metodikas

3.3.1.   Nacionalinės apskaičiavimo metodikos, grindžiamos EPB standartais

Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti didesnį palyginamumą ir skaidrumą, pagal PEND valstybės narės turi aprašyti savo nacionalinę apskaičiavimo metodiką laikydamosi bendrų standartų (168), kuriuos pagal Įgaliojimą M/480 parengė Europos standartizacijos komitetas (CEN), nacionalinių priedų.

Kiekviename standarte yra A priedas – šablonas, kuriame galima pasirinkti konkrečius metodus (pvz., paprastą arba išsamesnį) ir (techninius, politikos arba su klimatu susijusius) įvesties duomenis. A priedas laikomas naudinga priemone valstybėms narėms apibūdinant jų nacionalines apskaičiavimo metodikas (169).

Nors Direktyvos (ES) 2018/844 40 konstatuojamojoje dalyje pripažįstama, kad EPB standartų naudojimas „turėtų teigiamą poveikį [PEND] įgyvendinimui“, PEND I priede aiškiai nustatyta, kad tai nėra teisinė tų standartų kodifikacija ir jų nesiekiama padaryti privalomų.

Kaip ir anksčiau, valstybės narės gali pačios pritaikyti savo nacionalines ar regionines apskaičiavimo metodikas atsižvelgdamos į savo vietos ir klimato sąlygas (170).

3.3.2.   Perkėlimo į nacionalinę teisę priemonės ir rekomendacijos

Pagal I priedą „[v]alstybės narės savo nacionalinę apskaičiavimo metodiką aprašo laikydamosi bendrų standartų <...> nacionalinių priedų“. Valstybės narės turės įvykdyti šį reikalavimą ne vėliau kaip iki perkėlimo į nacionalinę teisę termino, t. y. 2020 m. kovo 10 d.  (171).

Valstybės narės turi kelis būdus pranešti apie šio įpareigojimo įvykdymą. Paprastas variantas būtų pridėti užpildytus priedus prie bendrų standartų oficialiai pranešant Komisijai apie nacionalines priemones, kuriomis PEND perkeliama į nacionalinę teisę.

Siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą ir palyginamumą valstybėms narėms rekomenduojama apskaičiavimo metodikų aprašymą paskelbti viešai, pvz., įkeliant užpildytus šablonus į interneto svetainę arba pridedant juos prie statybos techninių reglamentų ir pan. Tokiais atvejais jos gali pranešti Komisijai apie viešai prieinamą šaltinį ir taip įrodyti, kad įvykdė savo įpareigojimą.

Viešai paskelbusios apskaičiavimo metodiką valstybės narės taip pat įvykdys reikalavimą užtikrinti, kad „[p]astato energinio naudingumo nustatymo metodika [būtų] skaidri“, kaip numatyta PEND I priede (1 dalies antroje pastraipoje).

Jeigu valstybė narė nacionalinės teisės aktuose įtvirtina visą EPB standartą (t. y. naudoja standartą (tokį, koks jis yra) kaip dalį savo statybos nuostatų, kuriais įgyvendinama PEND), ji gali nuspręsti:

a)

paprašyti savo nacionalinio standartizacijos organo parengti nacionalinį priedą naudojant A priede pateiktą šabloną; tokiu atveju galima laikyti, kad ji įvykdė PEND I priede nustatytą įpareigojimą dėl to standarto, nes paskelbė nacionalinį priedą kartu su nacionaliniais nuostatais, pagal kuriuos reikalaujama naudoti tą standartą, arba

b)	paskelbti užpildytą A priedą kaip nacionalinių duomenų lapą: i) kaip atskirą dokumentą, į kurį daroma nuoroda statybos nuostatuose, arba ii) kaip neatsiejamą statybos nuostatų, kuriais PEND perkeliama į nacionalinę teisę, dalį.

Po to nacionalinis priedas arba duomenų lapas naudojamas vykdant PEND reikalavimus ir padedant taikyti standartą nacionaliniu lygmeniu.

Kai valstybė narė patvirtina ne visus EPB standartus, standarto A priedas turėtų būti naudojamas kaip šablonas, kuriame aprašoma nacionalinė apskaičiavimo metodika ir valstybės narės pasirinkti variantai, taip užtikrinant PEND laikymąsi.

3.4.   Papildomi aspektai

Nors bendrojoje energinio naudingumo apskaičiavimo sistemoje daugiausia dėmesio skiriama energijos suvartojimui pastatuose, valstybės narės gali apsvarstyti galimybę įtraukti kitus su energija susijusius aspektus, kaip antai medžiagų įkūnytąją energiją, suvartojamą per pastato gyvavimo ciklą.

3.5.   Bendri EPB standartai

Kiekviename iš toliau išvardytų bendrų EPB standartų apibūdinamas svarbus pastatų energinio naudingumo vertinimo etapas:

a)	EN ISO 52000-1. Energinės pastatų charakteristikos. Visapusis energinių pastatų charakteristikų vertinimas. 1 dalis. Bendroji struktūra ir procedūros (172);

b)	EN ISO 52003-1. Energinės pastatų charakteristikos. Rodikliai, reikalavimai, įverčiai ir sertifikatai. 1 dalis. Bendrieji aspektai ir taikymas visuminiam energiniam naudingumui (173);

c)	EN ISO 52010-1. Energinės pastatų charakteristikos. Išorinės klimatinės sąlygos. 1 dalis. Klimato duomenų perskaičiavimas energijai skaičiuoti (174);

d)	EN ISO 52016-1. Energinės pastatų charakteristikos. Energijos poreikis šildymui ir vėsinimui, vidaus temperatūra ir perduodamos bei slaptosios šilumos apkrova. 1 dalis. Skaičiavimo procedūros (175) ir

e)	EN ISO 52018-1. Energinės pastatų charakteristikos. Pastatų energinio naudingumo daliniams reikalavimams skirti rodikliai, susiję su šiluminės energijos balansu ir pastato savybėmis. 1 dalis. Nuomonių apžvalga (176).

4.   REKOMENDACIJŲ SANTRAUKA

4.1.   IRS

(1)

IRS turinys ir struktūra yra išsamesnė ir platesnio užmojo nei investicijų telkimo strategijų, kurias reikėjo parengti pagal EVED 4 straipsnį. Valstybės narės raginamos įdėmiai apgalvoti naujus elementus (pvz., tarpinius tikslus, rodiklius, ilgesnio laikotarpio viziją, inicijavimo momentus, prasčiausio energinio naudingumo pastatus, energijos nepriteklių ir išmaniąsias technologijas) siekiant užtikrinti, kad atitinkama politika ir priemonės būtų kuo veiksmingesnės. Jos taip pat raginamos atsižvelgti į saugos aspektus ir apgalvoti PEND 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus dėl elektromobilumo ir techninių pastatų sistemų. Žr. 2.3.1 ir 2.3.4 skirsnius.

(2)

Valstybės narės raginamos pakankamai anksti pradėti rengti savo IRS ir parengti priemonių planą, pamatuojamus pažangos rodiklius ir orientacinius 2030 m., 2040 m. ir 2050 m. tarpinius tikslus. Plataus užmojo, realistiški ir aiškūs tarpiniai tikslai yra itin svarbūs siekiant sumažinti investuotojams kylančią riziką ir neapibrėžtumą ir įtraukti suinteresuotuosius subjektus ir įmones į IRS politikos ir priemonių įgyvendinimą. Darbas rengiant prasmingus rodiklius ir tarpinius tikslus taip pat yra pradinė investicija, kuri vėliau padės įgyvendinti politiką ir priemones ir galiausiai užtikrinti mažesnį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, visišką pastatų nepriklausomumą nuo iškastinio kuro ir ekonomiškai efektyvų pertvarkymą ir taip padės pasiekti Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslus. Žr. 2.3.2 skirsnį.

(3)

Valstybių narių pastangos užtikrinti galimybę naudotis įvairiais finansiniais mechanizmais siekiant padėti sutelkti investicijas bus itin svarbi IRS ir jų sėkmingam įgyvendinimui. Valstybės narės primygtinai raginamos atsižvelgti į daugybę kitur naudojamų veiksmingų ir sėkmingų mechanizmų pavyzdžių (žr. pirmiau). Be to, jos raginamos naudotis pagalba ir ekspertų konsultavimo paslaugomis, kurios joms siūlomos pagal SFSB iniciatyvas, visų pirma, tvariosios energijos investicijų forumu (jeigu toks dar nebuvo organizuotas). Žr. 2.4 ir 2.7 skirsnius.

(4)

Tikimasi, kad parengus patikimas IRS pavyks sparčiau ekonomiškai efektyviai renovuoti esamus pastatus, kurių renovacijos tempai šiuo metu nedideli. IRS savaime nėra tikslas; tai pradinis taškas imtis ryžtingesnių veiksmų vietoje, kad renovacija vyktų sparčiau ir būtų esminė. Įvertinus galimą energijos vartojimo efektyvumo priemonių platesnio masto naudą nacionaliniu lygmeniu galima sukurti išsamesnį ir integruotą metodą atkreipiant dėmesį į galimą sinergiją su kitų sričių politika ir geriausiu atveju įtraukiant Vyriausybės padalinius, atsakingus už kitas su energija ir pastatais nesusijusias sritis, kaip antai sveikatą, aplinką, finansus ir infrastruktūrą. Žr. 2.3.1.7 ir 2.7.7 skirsnius.

(5)

Valstybės narės raginamos skirti pakankamai laiko konsultacijoms dėl IRS rengimo ir įgyvendinimo. Dalyvaujant visuomenei, konsultacijos gali pagerinti politikos rezultatus. Valstybės narės taip pat gali apsvarstyti galimybę sukurti suinteresuotųjų subjektų platformą. Suinteresuotųjų subjektų nustatymas ir konsultavimasis su jais gali būti labai naudingas siekiant sėkmingai įgyvendinti IRS. Siekiant skleisti IRS ir rinkti duomenis taip pat būtinas tiesioginis ar netiesioginis su energetiniu pastatų modernizavimu susijusių suinteresuotųjų subjektų indėlis; tai taip pat gali paskatinti sutarimą ir IRS patvirtinimą. Žr. 2.3.3 ir 2.7.10 skirsnius.

(6)

Valstybės narės raginamos užtikrinti glaudų IRS rengiančių pareigūnų ir kolegų, kurie kitose ministerijose rengia neatsiejamą IRS dalį sudarantį NECP, bendradarbiavimą. Žr. 2.6 ir 2.7 skirsnius.

4.2.   Finansinės paskatos ir informacija

(7)

Valstybės narės raginamos įdėmiai apsvarstyti, kaip užtikrinti, kad visos finansinės priemonės, skirtos energijos vartojimo efektyvumui didinti renovuojant pastatus, būtų susietos su siekiamu arba pasiektu sutaupomos energijos kiekiu. Žr. 2.5.1 ir 2.7.8 skirsnius.

(8)

Valstybės narės raginamos sukurti duomenų bazes (jeigu jų dar nėra), kad būtų galima rinkti duomenis apie pamatuotą ar apskaičiuotą tam tikrų pastatų suvartojamos energijos kiekį ir teikti suvestinius anonimintus duomenis. Žr. 2.5.2 skirsnį.

4.3.   Pastatų energinio naudingumo apskaičiavimo sistema

(9)

Peržiūrint statybos techninius reglamentus ir galiojančias apskaičiavimo metodikas valstybės narės raginamos nustatyti papildomus EPB rodiklius, kaip nurodyta 2a dalyje. Jeigu, be privalomo suvartojamos pirminės energijos rodiklio, nustatomi papildomi rodikliai, jos turėtų pateikti visą svarbią jų naudojimą pagrindžiančią informaciją, pvz.: a) naudotinus matavimo vienetus; b) ar jie taikomi visų tipų pastatams, naujiems ir (arba) esamiems pastatams; c) ar jie bus naudojami energinio naudingumo sertifikavimo tikslais ir (arba) papildant minimalius energinio naudingumo reikalavimus ir d) jų apskaičiavimo metodiką. Žr. 3.2 skirsnį.

(10)

Nacionalinių apskaičiavimo metodikų aprašymas turėtų būti skaidrus. Peržiūrint statybos kodeksus ir galiojančias apskaičiavimo metodikas valstybės narės raginamos nustatyti papildomus EPB rodiklius, kaip nurodyta 2a dalyje. Jeigu, be privalomo suvartojamos pirminės energijos rodiklio, nustatomi papildomi rodikliai, valstybės narės turėtų pateikti visą svarbią jų naudojimą pagrindžiančią informaciją, pvz.: a) naudotinus matavimo vienetus; b) ar jie taikomi visų tipų pastatams, naujiems ir (arba) esamiems pastatams; c) ar jie bus naudojami energinio naudingumo sertifikavimo tikslais ir (arba) papildant minimalius energinio naudingumo reikalavimus ir d) jų apskaičiavimo metodiką. Žr. 3.3 skirsnį.

---

(1)  Skirtingos paskatos atsiranda pastato savininkui ir nuomininkui arba savininkams, kai už energetikos įrenginių modernizavimą arba didesnio naudingumo užtikrinimo priemones mokanti šalis negali gauti visos naudos ir užsitikrinti taupymo.

(2)  Nukrypstant nuo šios nuostatos, pirmoji IRS turi būti pateikta Komisijai iki 2020 m. kovo 10 d. (Direktyvos (ES) 2018/844 perkėlimo į nacionalinę teisę termino). Po to IRS turi būti teikiamos su galutiniu NECP.

(3)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo (toliau – Valdymo reglamentas) 3 straipsnis.

(4)  Atsižvelgdamas į sutaupytos pirminės energijos kiekį ES pastatų ūkio stebėsenos centras nustatė šiuos renovacijos lygius:

—	nedidelė (mažiau nei 30 %),

—	vidutinė (30–60 %) ir

—	esminė (daugiau nei 60 %).

EBNP renovacija apibrėžiama nenustatant konkrečios pirminės energijos sutaupymo vertės: vadovaujamasi oficialiosiomis nacionalinėmis EBNP renovacijos apibrėžtimis.

(5)  Direktyvos (ES) 2018/844 9 konstatuojamojoje dalyje valstybės narės raginamos apsvarstyti galimybę nuomojamiems būstams nustatyti arba toliau taikyti reikalavimus, susijusius su tam tikro lygio energiniu naudingumu, vadovaujantis energinio naudingumo sertifikatais (EPC). Imantis tokių priemonių viršijant PEND reikalavimus būtų įtvirtintas reikalavimas renovuoti prasčiausio energinio naudingumo lygio pastatus prieš juos išnuomojant.

(6)  Pvz., renovacija siekiant sudaryti geresnes galimybes riboto judumo asmenims patekti į pastatą, padidinti pastato saugą (pvz., kalbant apie gaisro, potvynio, seisminio arba sugedusių elektros įrenginių pavojus) arba siekiant pašalinti asbestą.

(7)  Intervencija įvykus nelaimei arba incidentui gali būti skubi ir (arba) laikino pobūdžio. Tačiau vis tiek reikėtų stengtis atsižvelgti į energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus. Valstybės narės galėtų apsvarstyti galimybę skatinti draudimo bendroves informuoti klientus apie esamas finansavimo priemones (taip kartu padėdamos jiems sumažinti sąnaudas įvykus gaivalinei nelaimei ir (arba) nelaimingam atsitikimui).

(8)  EVED 16 konstatuojamoji dalis.

(9)  Komisijos tarnybų darbinis dokumentas (SWD(2013) 143 final), pridedamas prie Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui Finansinė parama energijos vartojimo pastatuose efektyvumui gerinti (COM(2013) 225 final).

(10)  Žr. 2016 m. Europos pastatų energinio naudingumo instituto ataskaitą http://bpie.eu/wp-content/uploads/2017/01/Building-Passport-Report_2nd-edition.pdf.

(11)  Pagal PEND 19a straipsnį iki 2020 m. Komisija turi atlikti galimybių studiją, kurioje būtų paaiškintos neprivalomo PRP, kuris papildytų energinio naudingumo sertifikatus, įdiegimo galimybės ir tvarkaraštis. Studijoje bus išsamiai apžvelgtos esamos PRP sistemos.

(12)  EVED 19 straipsnyje jau įtvirtintas reikalavimas, kad valstybės narės „įvertina ir prireikus imasi atitinkamų priemonių, kad pašalintų reguliavimo ir su reguliavimu nesusijusias energijos vartojimo efektyvumo kliūtis, nedarant poveikio nuosavybę ir nuomą reglamentuojančios valstybių narių teisės pagrindiniams principams, visų pirma dėl: pastato savininkui ir nuomininkui arba skirtingiems savininkams skirtų skatinamųjų priemonių atskyrimo, siekiant užtikrinti, kad šios šalys nebūtų atgrasomos nuo investicijų į energijos vartojimo efektyvumo didinimą, kurias jos būtų vykdžiusios, jei jų nebūtų atgrasę tai, kad joms atskirai teks ne visa nauda arba kad nėra kaštų ir naudos pasidalijimo taisyklių, įskaitant nacionalines taisykles ir priemones, kuriomis reglamentuojamos sprendimų priėmimo procedūros bendrosios nuosavybės atveju“.

(13)  https://ec.europa.eu/jrc/en/publication/eur-scientific-and-technical-research-reports/overcoming-split-incentive-barrier-building-sector.

(14)  Poveikio vertinimas, pridedamas prie pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (COM(2016) 765), Komisijos tarnybų darbinis dokumentas.

(15)  Pagal Reglamento (ES) 2018/1999 3 straipsnio 3 dalies d punktą, jeigu paaiškėja, kad valstybėje narėje yra daug energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių, ji turi į savo NECP įtraukti nacionalinį orientacinį energijos nepritekliaus mažinimo uždavinį, išdėstyti su juo susijusias priemones ir savo metinėse ataskaitose nurodyti pažangą.

(16)  Direktyvos (ES) 2018/844 11 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad „reikėtų, laikantis valstybių narių apibrėžtų kriterijų, atsižvelgti į poreikį mažinti energijos nepriteklių. Valstybės narės, savo renovacijos strategijose apibrėždamos nacionalinius veiksmus, kuriais prisidedama prie energijos nepritekliaus mažinimo, turi teisę nustatyti, ką jos laiko tinkamais veiksmais.“

(17)  EVED 5 ir 6 straipsniuose valstybėms narėms jau nustatyti įpareigojimai, susiję su centrinės valdžios subjektams priklausančiais, jų naudojamais ir jų perkamais pastatais.

(18)  EVED 2 straipsnio 8 punkte viešosios organizacijos apibrėžtos kaip perkančiosios organizacijos, kaip apibrėžta 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, 2004 4 30, p. 114).

(19)  Pagal EVED 5 straipsnio 2 dalį valstybės narės gali nuspręsti nenustatyti arba netaikyti 1 dalyje nurodytų reikalavimų šių kategorijų pastatams:

a)	pastatams, kurie oficialiai saugomi kaip tam tikros aplinkos dalis arba dėl savo ypatingos architektūrinės ar istorinės vertės, tokiu mastu, kokiu dėl tam tikrų būtiniausių energinio naudingumo reikalavimų laikymosi nepriimtinai pakistų charakteringos jų savybės arba išvaizda;

b)	pastatams, priklausantiems ginkluotosioms pajėgoms arba centrinės valdžios subjektams ir naudojamiems nacionalinės gynybos tikslams, išskyrus atskiras gyvenamąsias patalpas arba ginkluotųjų pajėgų ir kito nacionalinės gynybos valdžios institucijų įdarbinto personalo naudojamus biurų pastatus, ir

c)	pastatams, naudojamiems kaip kulto vietos ir religinei veiklai.

(20)  Direktyvos (ES) 2018/844 16 konstatuojamoji dalis.

(21)  2018 m. gegužės mėn. Eurostatas ir Europos investicijų bankas paskelbė savo naują praktikuojantiems specialistams skirtą vadovą dėl statistinio sutarčių dėl energijos vartojimo efektyvumo apdorojimo. Jis padės valdžios institucijoms ir rinkos dalyviams suprasti sąlygas, kuriomis tokias sutartis galima laikyti nebalansinėmis. Jis bus naudingas valdžios institucijoms rengiant ir finansuojant projektus sutelkiant privatųjį kapitalą ir žinias; http://www.eib.org/en/infocentre/publications/all/guide-to-statistical-treatment-of-epc.htm.

(22)  Sujungti pastatai – tai pastatai, kurių ryšių infrastruktūra sudaro galimybę veiksmingai sąveikauti su aplinka.

(23)  Taikytinų sveikatos ir saugos reikalavimų neatitinkantis pašalinimas.

(24)  Direktyvos (ES) 2018/844 14 konstatuojamoji dalis.

(25)  Žr. nuorodą į 2009 m. Pasaulio sveikatos organizacijos gaires Direktyvos (ES) 2018/844 13 konstatuojamojoje dalyje.

(26)  Išmetamo anglies dioksido kiekis, sietinas su visu pastato gyvavimo ciklu.

(27)  Žr. Komisijos komunikatą „Švari mūsų visų planeta. Strateginė klestinčios, modernios ir konkurencingos neutralizuoto poveikio klimatui Europos ekonomikos ateities vizija“ (COM(2018) 773 final), prie kurio pridėtoje analizėje ypač daug dėmesio skiriama pastatams ir energijos vartojimo efektyvumo priemonėms: https://ec.europa.eu/clima/policies/strategies/2050_en.

(28)  Žr., pvz., „Overheating in buildings: adaptation responses“ žurnale „Building Research & Information“ (https://www.tandfonline.com/loi/toc/rbri20/45/1-2).

(29)  Preliminariame susitarime, pasiektame 2018 m. gruodžio 19 d. per tarpinstitucines derybas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (COM(2015) 0615 – C8-0387/2015 – 2015/0278(COD)), nustatyta savanoriškų fizinės aplinkos prieinamumo reikalavimų. Atitinkami CEN, Cenelec ir ETSI suteikti standartizavimo įgaliojimai: M/420 dėl Europos prieinamumo reikalavimų rėmimo vykdant viešąjį pirkimą užstatytoje aplinkoje ir M/473 9 dėl tinkamumo visiems projektavimo principo integravimo į atitinkamas standartizavimo iniciatyvas.

(30)  Su sveikomis patalpų mikroklimato sąlygomis, priešgaisrine sauga ir rizika, kurią kelia intensyvus seisminis aktyvumas, susiję veiksmai.

(31)  Pagal Valdymo reglamento 10 straipsnį valstybės narės taip pat turi parengti viešų konsultacijų procedūrą, taikomą rengiant NECP projektus ir galutinius NECP gerokai iš anksto prieš juos patvirtinant, nepažeidžiant jokių kitų Sąjungos teisės reikalavimų.

(32)  Žr., pavyzdžiui, www.buildupon.eu.

(33)  Pagal Valdymo reglamento 11 straipsnį kiekviena valstybė narė privalo palaikyti nuolatinį daugiapakopį dialogą energetikos klausimais, kuriame dalyvautų vietos valdžios institucijos, pilietinės visuomenės organizacijos, verslo bendruomenė, investuotojai ir kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai, kad galėtų aptarti energetikos ir klimato politikos galimybes.

(34)  Naujojoje paskutinėje PEND 7 straipsnio pastraipoje įtvirtinti du papildomi nauji įpareigojimai, susiję su kapitališkai renovuojamais pastatais – valstybės narės privalo:

—	skatinti naudoti didelio efektyvumo alternatyvias sistemas, kiek tai įmanoma, ir

—	spręsti klausimus, susijusius su sveikomis patalpų mikroklimato sąlygomis, priešgaisrine sauga ir rizika, kurią kelia intensyvus seisminis aktyvumas.

(35)  Laikantis subsidiarumo principo saugos klausimai reglamentuojami valstybių narių lygmeniu. Klausimai, susiję, pavyzdžiui, su medžiagų pasirinkimu, bendrosiomis pastatų saugos taisyklėmis ir pastatų konstrukcine kokybe, reglamentuojami nacionaliniu lygmeniu ir į direktyvos taikymo sritį neįtraukiami.

(36)  ES kas valandą dėl pasenusios arba sugedusios elektros įrangos kyla 32 gaisrai (20–30 % visų buitinių gaisrų); https://www.energypoverty.eu/news/addressing-safety-and-energy-poverty-better-protect-vulnerable-consumers.

(37)  EN 1998: Atsparių žemės drebėjimui konstrukcijų projektavimas (Eurokodas 8).

(38)  Konkrečios EN 1991, EN 1992, EN 1993, EN 1994, EN 1995, EN 1996 ir EN 1999 dalys, taikomos įvairioms medžiagoms, pvz., betonui, plienui, medienai ir kt.

(39)   2015 m. liepos 1 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/364 dėl statybos produktų degumo klasifikavimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 305/2011 (OL L 68, 2016 3 15, p. 4).

(40)   2000 m. gegužės 3 d. Komisijos sprendimas 2000/367/EB, įgyvendinantis Tarybos direktyvą 89/106/EEB dėl statybos produktų, statinių ir jų dalių atsparumo ugniai klasifikavimo (OL L 133, 2000 6 6, p. 26).

(41)   2001 m. rugpjūčio 21 d. Komisijos sprendimas 2001/671/EB, įgyvendinantis Tarybos direktyvą 89/106/EEB dėl stogų ir stogo dangų reakcijos į išorinį gaisrą klasifikacijos (OL L 235, 2001 9 4, p. 20).

(42)  https://efectis.com/en/fire-information-exchange-platform-fiep/.

(43)  Vykdant sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo galima iš esmės pagerinti infrastruktūros ir įrangos naudingumą. Paprastai klientams nereikia nieko investuoti iš anksto ir investicijų į energijos vartojimo efektyvumą grąža gaunama tiesiogiai, sutaupant tam tikrą energijos kiekį. Žr. JRC informacinį puslapį (https://e3p.jrc.ec.europa.eu/articles/energy-performance-contracting) ir programos „Horizontas 2020“ projektą „Transparense“ (www.transparense.eu). Pagrindiniai sutarčių dėl energijos vartojimo efektyvumo principai yra išdėstyti EPC elgesio kodekse (http://www.transparense.eu/eu/epc-code-of-conduct/).

(44)  Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Efektyvaus energijos vartojimo geroji praktika“, pridedamas prie pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo (SWD/2016/0404 final – 2016/0376 (COD)) (https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?qid=1535361114906&uri=CELEX:52016SC0404).

(45)  Nedarant poveikio atitinkamų valstybės pagalbos taisyklių, visų pirma, Bendrojo bendrosios išimties reglamento 38 ir 39 straipsnių ir ES gairių dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai 3.4 skirsnio, taikymui.

(46)  Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos investicijų bankui „Švari energija visiems europiečiams“ priedas Spartesnis švarios energijos technologijų diegimas pastatuose, COM(2016) 860 final (https://ec.europa.eu/energy/sites/ener/files/documents/1_en_annexe_autre_acte_part1_v9.pdf).

(47)  Tvariosios energijos investicijų forumai organizuoja viešus renginius visoje Sąjungoje; į juos susirenka ministerijų atstovai ir finansų ir energetikos sričių suinteresuotieji subjektai iš kelių valstybių narių, kad pasikeistų žiniomis ir gerosios patirties pavyzdžiais, kartu rengiant nacionalines apskritojo stalo diskusijas ir seminarus internete.

(48)  https://deep.eefig.eu/.

(49)  http://www.eefig.eu/index.php/underwriting-toolkit.

(50)   2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

(51)  Kalbant apie standartines pastatuose sutaupomos energijos apskaičiavimo vertes (b kriterijus), jau yra daug technologijų, kurias taikant tokios vertės siejamos su jų naudingumu (LED apšvietimas, langai su vienos ir dviejų kamerų stiklo paketais ir kt.). Be to, kelių ES finansuojamų projektų tikslas – nustatyti standartines vertes (pvz., pagal programą „Horizontas 2020“ finansuojamas projektas „multEE“; http://multee.eu/).

(52)  Kalbant apie c kriterijų, EPC yra veiksminga priemonė sutaupytos energijos kiekiui dokumentuoti gavus finansinę paramą su energija susijusiai renovacijai atlikti. Jie jau naudojami įvairiose valstybėse narėse su daugeliu finansinių priemonių ir tikriausiai bus naudojami, kai šiuo metu įgyvendinant efektyvų energijos vartojimą kredituojančių hipotekos paskolų iniciatyvą reikės apibrėžti žaliąsias hipotekos paskolas.

(53)  Tačiau naudos gavėjai turėtų turėti galimybę vadovautis ankstesniais sprendimais ir įsipareigojimais, susijusiais su konkretiems projektams skiriama viešąja finansine parama.

(54)  Direktyvos (ES) 2018/844 34 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad „[r]eikalingi aukštos kokybės duomenys apie pastatų ūkį – dalis jų galėtų būti gaunami iš duomenų bazių, kurias energinio naudingumo sertifikavimo reikmėms šiuo metu kuria ir tvarko beveik visos valstybės narės“.

(55)  Direktyvos (ES) 2018/844 34 konstatuojamojoje dalyje patikslinama: „[t]ais atvejais, kai su energinio naudingumo sertifikatais susijusios nepriklausomos kontrolės sistemos papildomos neprivaloma duomenų baze, viršijant Direktyvos 2010/31/ES <…> reikalavimus“.

(56)  Iškastinį kurą naudojantis katilas gali būti kietojo kuro katilas, patalpų šildytuvas su katilu arba iškastinį kurą naudojantis kombinuotasis šildytuvas su šildymo katilu. Kietojo kuro katilas – įrenginys, kurio šilumos nuostolis jo aplinkoje yra ne daugiau kaip 6 % vardinio šilumos atidavimo, turintis vieną arba daugiau kietojo kuro šilumos generatorių ir tiekiantis šilumą į vandens pagrindu veikiančią centrinio šildymo sistemą, kad vienoje arba keliose uždarose erdvėse būtų pasiektas ir išlaikomas reikiamas patalpos temperatūros lygis (žr. 2015 m. balandžio 28 d. Komisijos reglamento (ES) 2015/1189, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi kietojo kuro katilų ekologinio projektavimo reikalavimai (OL L 193, 2015 7 21, p. 100), 2 straipsnį ir I priedą). Patalpų šildytuvas su katilu – patalpų šildytuvas, kuriuo šiluma gaminama deginant iškastinį ir (arba) biomasės kurą ir (arba) naudojant Džaulio reiškinį varžiniuose kaitinimo elementuose. Kombinuotasis šildytuvas su šildymo katilu – patalpų šildytuvas su šildymo katilu, suprojektuotas tiekti šilumą, skirtą tam tikram karšto <...> geriamojo ir sanitarinio vandens kiekiui <...> (žr. 2013 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 813/2013, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi patalpų šildytuvų ir kombinuotųjų šildytuvų ekologinio projektavimo reikalavimai (OL L 239, 2013 9 6, p. 136), 2 straipsnį). Iškastinį kurą naudojančių akmens anglimi kūrenamų katilų ekologinio projektavimo reikalavimai bus taikomi nuo 2022 m. sausio 1 d. ir dėl energijos vartojimo efektyvumo ir išmetamo NOx, KD, CO2 ir LOJ kiekio tam tikrus produktus bus draudžiama pateikti rinkai. Iškastinį kurą naudojančių dujinių ir skystojo kuro katilų iki 400 kW ekologinio projektavimo reikalavimai jau taikomi ir dėl energijos vartojimo efektyvumo ir išmetamo NOx kiekio tam tikrus produktus draudžiama pateikti rinkai. Patalpų šildytuvams su dujiniais ir skystojo kuro katilais taikomas Reglamentas (ES) Nr. 813/2013, o kietojo kuro katilams – Reglamentas (ES) 2015/1189. Reglamentu (ES) 2015/1189 nedraudžiama rinkai pateikti kietojo kuro katilų.

(57)  Pagal Reglamento (ES) 2018/1999 4 straipsnio b punkto 3 papunktį ir I priedo 3.2 skirsnį.

(58)  PEND 2a straipsnio 2 dalis.

(59)  PEND 2a straipsnio 2 dalis.

(60)  PEND 2a straipsnio 1 dalies g punktas.

(61)  PEND 2a straipsnio 2 dalis.

(62)  SWD(2013) 180 final; https://ec.europa.eu/energy/sites/ener/files/documents/20131106_swd_guidance_neeaps.pdf.

(63)   2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (OL L 108, 2007 4 25, p. 1).

(64)  Žr. http://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/bitstream/JRC102276/jrc102276_buildings_related_datasets_in_the_inspire_geoportal_def_pubsy%20-isbn-issn.pdf.

(65)   Antrosios ilgalaikės renovacijos strategijos įvertinimas pagal Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą, JRC politikos mokslinio konsultavimo ataskaita (2018 m.).

(66)  Ten pat ir Apibendrinamoji ataskaita dėl valstybių narių pastatų renovacijos strategijų vertinimo, JRC politikos mokslinio konsultavimo ataskaita (2018 m.).

(67)  http://bpie.eu/publication/trigger-points-as-a-must-in-national-renovation-strategies/.

(68)  https://www.smartcities-infosystem.eu/sites-projects/projects/e2rebuild.

(69)  Žr. https://projecten.topsectorenergie.nl/storage/app/uploads/public/5a0/c14/5dc/5a0c145dc79f1846323269.pdf.

(70)  https://www.akd.nl/en/b/Pages/Office-building-with-energy-label-D-or-worse-banned-as-from-2023.aspx.

(71)  https://www.gov.uk/government/publications/the-private-rented-property-minimum-standard-landlord-guidance-documents.

(72)  https://ec.europa.eu/energy/sites/ener/files/documents/2014_article4_en_denmark.pdf.

(73)  http://ibroad-project.eu/.

(74)  http://ibroad-project.eu/news/the-concept-of-the-individual-building-renovation-roadmap/.

(75)  http://bpie.eu/publication/boosting-renovation-with-an-innovative-service-for-home-owners/.

(76)  www.aldren.eu.

(77)  http://building-request.eu/.

(78)  http://building-request.eu/sites/building-request.eu/files/d4.1_recommendations_report_final.pdf.

(79)  http://enerfund.eu/.

(80)  Žr. http://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/bitstream/JRC97408/reqno_jrc97408_online%20nzeb%20report%281%29.pdf.

(81)  https://www.gov.uk/government/consultations/domestic-private-rented-sector-minimum-level-of-energy-efficiency.

(82)  https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:52016SC0414&from=EN.

(83)  http://bpie.eu/wp-content/uploads/2017/05/Factsheet_B-170511_v4.pdf.

(84)  http://reach-energy.eu/.

(85)  Galėtų būti svarbūs šie projekto ASSIST rezultatai:

—	ataskaita dėl pagrindinių nacionalinių, regioninių ir (arba) vietos iniciatyvų, susijusių su energijos nepritekliumi, dalyvaujančiosiose šalyse (https://www.assist2gether.eu/documenti/risultati/report_on_replicable_best_practice_national_and_european_measures.pdf);

—	finansinių priemonių dalyvaujančiosiose šalyse ataskaita (https://www.assist2gether.eu/documenti/risultati/report_best_practice_guide_on_financial_measures.pdf).

(86)  https://ec.europa.eu/futurium/en/urban-agenda.

(87)  http://www.fiesta-audit.eu/en/.

(88)  http://www.fiesta-audit.eu/media/46433/fiesta_en_low.pdf.

(89)  http://www.fiesta-audit.eu/en/learning/.

(90)  https://enershift.eu.

(91)  http://transition-zero.eu/index.php/publications/.

(92)  Žr. 2016 m. lapkričio mėn. Suderintų veiksmų ataskaitą: https://www.epbd-ca.eu/wp-content/uploads/2018/04/CA-EPBD-CCT2-Policies-and-Implementation.pdf.

(93)  Ten pat.

(94)  http://www.premiumlightpro.eu/.

(95)  http://bpie.eu/wp-content/uploads/2018/09/local_strategies_Final_NEW.pdf.

(96)  https://www.smartup-project.eu/.

(97)  http://www.peakapp.eu/.

(98)  https://www.mobistyle-project.eu.

(99)  Socialinio būsto butai Kildenparkene (Olborgas, Danija); Liublianos universiteto pastatai (Slovėnija); butai L'Orologio (Turinas, Italija); sveikatos priežiūros centras Mastrichte (Nyderlandai); gyvenamieji namai Vroclave (Lenkija).

(100)  http://eco-bot.eu/.

(101)  http://www.buildup.eu/en/skills.

(102)  http://construye2020.eu/.

(103)  www.buildupskills.nl.

(104)  http://finland.buildupskills.eu/.

(105)  http://www.iee-robust.ro/qualishell/en/.

(106)   2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL L 140, 2009 6 5, p. 16).

(107)   Antrosios ilgalaikės renovacijos strategijos įvertinimas pagal Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą, JRC politikos mokslinio konsultavimo ataskaita (2018 m.).

(108)  https://combi-project.eu/.

(109)  https://combi-project.eu/tool/.

(110)  Tie aštuoni veiksmai susiję su:

—	gyvenamosios paskirties pastatų karkaso + patalpų šildymo + vėdinimo + patalpų vėsinimo (oro kondicionavimo) modernizavimu;

—	naujais gyvenamaisiais namais;

—	gyvenamųjų namų (visų būstų) apšvietimu;

—	gyvenamųjų namų (visų būstų) šaldymo prietaisais;

—	negyvenamosios paskirties pastatų karkaso + patalpų šildymo + vėdinimo + patalpų vėsinimo (oro kondicionavimo) modernizavimu;

—	naujais negyvenamaisiais pastatais;

—	negyvenamųjų pastatų (visų pastatų) apšvietimu ir

—	negyvenamųjų pastatų (visų pastatų) vėsinimu.

(111)  http://publications.jrc.ec.europa.eu/repository/bitstream/JRC99434/kj1a27665enn%281 %29.pdf.

(112)  https://apps.who.int/iris/bitstream/handle/10665/276001/9789241550376-eng.pdf?ua=1.

(113)  http://bpie.eu/publication/building-4-people-valorising-the-benefits-of-energy-renovation-investments-in-schools-offices-and-hospitals/.

(114)  http://www.padovafit.it/english/.

(115)  http://www.marteproject.eu/.

(116)  http://zagee.hr/.

(117)  http://www.escolimburg2020.be/en.

(118)  http://www.citynvest.eu/home.

(119)  http://www.citynvest.eu/content/comparison-financing-models.

(120)  http://citynvest.eu/content/guidance-how-launch-ambitious-energy-retrofitting-projects-your-region.

(121)  http://www.eeperformance.org/.

(122)  https://www.seaf-h2020.eu/.

(123)  https://www.eu.jouleassets.com/about-equad/.

(124)  http://sharex.lv/en/latvian-baltic-energy-efficiency-facility-labeef.

(125)  http://www.europace2020.eu/.

(126)  http://www.vipa.lt/page/dnmfen.

(127)  http://www.kredex.ee/en/apartment-association/.

(128)  https://www.kfw.de/inlandsfoerderung/Privatpersonen/Bestandsimmobilie/.

(129)  http://www.slovseff.eu/index.php/en/.

(130)  http://www.eib.org/en/products/blending/pf4ee/index.htm.

(131)  http://www.rescoop-ee.eu/rescoop-plus.

(132)  http://www.rescoop-mecise.eu/.

(133)  https://www.rescoop.eu/blog/rescoop-municipality-approach.

(134)  https://www.bettervest.com/en/.

(135)  https://qualitee.eu/.

(136)  https://guarantee-project.eu/.

(137)  https://www.london.gov.uk/what-we-do/environment/energy/energy-buildings/refit/what-refit-london.

(138)  http://www.eib.org/attachments/documents/elena-completed-eol-en.pdf.

(139)  https://ec.europa.eu/energy/intelligent/projects/en/projects/2020together.

(140)  https://www.prodesa.eu/?lang=en.

(141)  http://www.gre-liege.be/renowatt/25/renowatt.html (viešųjų pastatų renovacijos programa, kuria siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą sugrupuojant mažesnius projektus, kad būtų pašalintos techninės, teisinės, administracinės ir finansinės kliūtys). https://ec.europa.eu/energy/sites/ener/files/documents/012_a2_erika_honnay_seif_dublin_28-09-17.pdf.

(142)  http://www.energiespositif.fr/.

(143)  https://www.pass-renovation.picardie.fr/.

(144)  https://www.oktave.fr/.

(145)  http://www.go-refurb.eu/.

(146)  http://www.financingbuildingrenovation.eu/.

(147)   Integruoto energijos vartojimo efektyvumo paslaugų paketo rengimo, įskaitant galimybę namų savininkams gauti ilgalaikį finansavimą, gerosios praktikos aprašas, „Vesta Conseil and Finance“ (2018 m.).

(148)  https://www.enerinvest.es/en/.

(149)  https://www.fi-compass.eu/.

(150)  https://ec.europa.eu/regional_policy/en/information/publications/guides/2014/financing-the-energy-renovation-of-buildings-with-cohesion-policy-funding.

(151)  Įvairūs vieši renginiai ir nacionalinės apskritojo stalo diskusijos valstybėse narėse, skirtos būtent energijos vartojimo efektyvumo finansavimui. Iš jų protokolų matyti unikalus ir gausus visoje Europoje įgyvendinamų sėkmingų pavyzdinių iniciatyvų rinkinys, visų pirma su energija susijusios viešųjų ir privačiųjų pastatų renovacijos; https://ec.europa.eu/energy/en/financing-energy-efficiency/sustainable-energy-investment-forums.

(152)  Daugiau nei 300 energetikos agentūrų Europos Sąjungoje yra svarbios stimuliuojant energetikos pertvarką vietos ir regioniniu lygmenimis ir ją pristatant: projektu „ManagEnergy“ padedama joms atlikti šį uždavinį siūlant išsamią mokymo programą, į kurią įtraukiami pagrindai ir geriausios energijos vartojimo efektyvumo finansavimo patirties pavyzdžiai Europoje; https://www.managenergy.eu.

(153)  http://www.eib.org/en/products/advising/elena/index.htm.

(154)  Atnaujinta 2018–2020 m. darbo programa paskelbta šiuo adresu: http://ec.europa.eu/research/participants/data/ref/h2020/wp/2018-2020/main/h2020-wp1820-energy_en.pdf.

(155)  https://www.fi-compass.eu/.

(156)  http://eiah.eib.org/.

(157)   „Build Upon“ – ES finansuojamas bendradarbiavimo pastatų renovacijos srityje projektas, kuriame dalyvauja Vyriausybės ir įmonės, NVO ir namų ūkiai iš 13 šalių; tai bendradarbiavimo grupė, padedanti projektuoti ir įgyvendinti nacionalines renovacijos strategijas: www.buildupon.eu. Šio projekto tikslas – pradėti renovacijos revoliuciją visoje Europoje padedant šalims įgyvendinti esamų pastatų renovacijos strategijas.

(158)  http://buildupon.eu/wp-content/uploads/2016/11/BUILD-UPON-Renovation-Strategies-Impact-Framework.pdf. „Build Upon“ pažymi, kad ta sistema nesiekiama sudaryti geriausia patirtimi grindžiamo tikslų ir poveikio rodiklių rinkinio (tam dar reikia dirbti), tiesiog siekiama suformuoti koncepciją.

(159)  https://ec.europa.eu/info/sites/info/files/better-regulation-guidelines-stakeholder-consultation.pdf.

(160)  https://www.gov.uk/government/publications/consultation-principles-guidance.

(161)  Gali būti naudingos ir kitos mažiau techninės tiesioginių viešų konsultacijų metodikos.

(162)  Žr. https://ec.europa.eu/energy/sites/ener/files/documents/5_en_autre_document_travail_service_part1_v4.pdf.

(163)  https://kumu.io/WorldGBCEurope/build-upon-resource-library#build-upon-resource-library.

(164)  Atliekant EPB skaičiavimus siekiant nustatyti minimalius energinio naudingumo reikalavimus būtina laikytis bendrosios metodikos, įtvirtintos 2012 m. sausio 16 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 244/2012, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo, nustatant sąnaudų atžvilgiu optimalaus pastatams ir pastato dalims taikomų minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygio skaičiavimo lyginamosios metodikos principus (OL L 81, 2012 3 21, p. 18).

(165)  Remiantis EN ISO 52000-1, išreiškiant pirminės energijos vartojimą reikia patikslinti, ar tai bendras, neatsinaujinančiosios ar atsinaujinančiosios pirminės energijos vartojimas.

(166)  EN 12464-1 išdėstytos apšvietimo reikalavimų specifikacijos, skirtos patalpose dirbantiems žmonėms, kurie, be kita ko, atlieka vizualias užduotis, o EN 15193 pateikiamos su pastatų energiniu naudingumu susijusios apskaičiavimo procedūrų ir rodiklių specifikacijos. Naujajame Europos standarte dėl dienos šviesos pastatuose (EN 17037, paskelbta CEN 2018 m. gruodžio 12 d.) pateikiami dienos šviesos sąlygų įvertinimo rodikliai ir metodika atsižvelgiant į variantus, susijusius su geografiniais ir klimato skirtumais Europoje.

(167)  Reglamento (ES) Nr. 244/2012 III priedo 4 lentelė: „Visi skaičiavimai turėtų atitikti tą patį patogumo lygį. Preliminariai taikant kiekvieną variantą / rinkinį / priemonę turėtų būti užtikrintas priimtinas patogumas. Jei būtų atsižvelgiama į skirtingus patogumo lygius, palyginimas būtų nepagrįstas.“

(168)  Dėl paaiškinimo dėl EPB standartų nacionalinių priedų žr. 3.4 skirsnį (www.epb.center/implementation/national-annexes).

(169)  EPB standarto A priedas yra tiesiog tuščias šablonas, kurį galima užpildyti nacionaliniais duomenimis ir pasirinktais variantais. Jeigu tą priedą užpildo ir paskelbia valstybė narė, jis vadinamas nacionalinių duomenų lapu. Jeigu jį užpildo ir paskelbia nacionalinis standartizacijos organas kaip EPB standarto dalį, jis vadinamas nacionaliniu priedu. Tarp valstybių narių sprendimo paskelbti savo nacionalinių duomenų lapą kaip statybos nuostatų dalį arba vadinti jį nacionaliniu priedu, kurį paskelbia jų nacionalinis standartizacijos organas, esminio skirtumo nėra.

(170)  Pvz., skirtingas klimato zonas, praktines galimybes naudotis infrastruktūra, vietos energetikos tinklus, skirtingas pastatų tipologijas ir kt. (t. y. žemyno ir pakrantės sąlygos gali gerokai skirtis).

(171)  Pagal Direktyvos (ES) 2018/844 3 straipsnį valstybės narės turi pranešti Komisijai, kaip jos perkėlė arba įgyvendino naujus PEND nustatytus įpareigojimus iki perkėlimo į nacionalinę teisę termino (20 mėnesių nuo įsigaliojimo datos, t. y. 2020 m. kovo 10 d.). Pateikdamos tokį pranešimą valstybės narės turės įrodyti, kad visiškai įvykdė įpareigojimą aprašyti savo apskaičiavimo metodikas pagal standartus.

(172)  https://epb.center/support/documents/m1-overarching-epb/iso-52000-1.

(173)  https://epb.center/support/documents/m1-overarching-epb/iso-52003-1.

(174)  https://epb.center/support/documents/m1-overarching-epb/iso-52010-1

(175)  https://epb.center/support/documents/m2-building-such/iso-52016-1.

(176)  https://epb.center/support/documents/m2-building-such/iso-52018-1.