KOMISIJOS REKOMENDACIJA (ES) 2019/780

2019 m. gegužės 16 d.

dėl saugos leidimų išdavimo infrastruktūros valdytojams praktinių taisyklių

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį,

kadangi:

(1)

2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/798 dėl geležinkelių saugos (1) 12 straipsnyje reikalaujama, kad infrastruktūros valdytojas gautų valstybės narės, kurioje yra geležinkelių infrastruktūra, nacionalinės saugos institucijos saugos leidimą, kuriuo jam būtų leidžiama valdyti ir eksploatuoti geležinkelių infrastruktūrą. Tokiu saugos leidimu turėtų būti patvirtintas infrastruktūros valdytojo saugos valdymo sistemos pripažinimas ir į jį turėtų būti įtrauktos procedūros ir nuostatos, pagal kurias vykdomi reikalavimai, būtini, kad geležinkelių infrastruktūra būtų saugiai projektuojama, prižiūrima ir eksploatuojama;

2017 m. kovo 9 d. Europos Sąjungos geležinkelių agentūra (toliau – Agentūra) pateikė Komisijai Rekomendaciją ERA-REC-115-REC dėl atitikties vertinimo bendrųjų saugos būdų ir priežiūros bendrųjų saugos būdų persvarstymo. Į tą rekomendaciją įtrauktos nuostatos dėl saugos leidimų išdavimo infrastruktūros valdytojams praktinių taisyklių;

(2)

2017 m. liepos 5 d. Komisijos 4-ojo geležinkelių dokumentų rinkinio techninio ramsčio ekspertų grupės susitikime Komisijai pasiūlyta minėtas nuostatas įtraukti į rekomendaciją, nes tinkamo teisinio pagrindo, kuriuo remiantis jos būtų įtrauktos į reglamentą, nėra. Rekomendacijoje būtų pateiktos gairės, kuriose būtų išdėstytos saugos leidimų išdavimo infrastruktūros valdytojams praktinės taisyklės. Tokiose bendrose gairėse būtų nustatyti bendri taikytini metodai, todėl jos turėtų padėti supaprastinti nacionalines leidimų išdavimo procedūras. Be to, jos galėtų padėti užtikrinti veiksmingesnį Direktyvos (ES) 2016/798 12 straipsnyje nustatytų tikslų įgyvendinimą ir padėti nacionalinėms saugos institucijoms pagal tą straipsnį lengviau atlikti koordinavimo užduotis. Todėl Komisija rekomenduoja valstybėms narėms tomis nuostatomis vadovautis;

(3)

siekdamos sumažinti su paraiškos tvarkymu susijusią administracinę naštą ir pareiškėjo išlaidas, nacionalinės saugos institucijos pagal 12 straipsnio 1 dalį turėtų parengti paraiškų teikimo gairių dokumentą, pagal kurį būtų administruojama saugos leidimų išdavimo procedūra ir kuriame būtų išdėstyta atliktina procedūra;

(4)

laikotarpius, per kuriuos pareiškėjas turi pateikti prašomą papildomą informaciją arba turi būti surengtas apsilankymas, patikrinimas ar auditas, nacionalinės saugos institucijos turėtų nustatyti nedarydamos poveikio Direktyvos (ES) 2016/798 12 straipsnio 3 dalyje nustatytam paraiškos vertinimo laikotarpiui;

(5)

pagal Direktyvos (ES) 2016/798 12 straipsnio 5 dalį, vertindamos paraiškas dėl tarpvalstybinės infrastruktūros, susijusios nacionalinės saugos institucijos turėtų derinti veiksmus, kad kiek galėdamos išvengtų vertinimo dubliavimo ir užtikrintų sprendimų, priimtinų dėl atitinkamoje jų valstybėse narėje esančios geležinkelių infrastruktūros, derėjimą;

(6)

kad infrastruktūros valdytojai galėtų vykdyti savo veiklą, jiems gali reikėti eksploatuoti traukinius, infrastruktūros apžiūros riedmenis, geležinkelio statybos ir priežiūros riedmenis ar kitas specialiąsias transporto priemones įvairiais tikslais, pavyzdžiui, infrastruktūros statybai ar techninei priežiūrai skirtoms medžiagoms ar tuos darbus atliekantiems darbuotojams vežti, infrastruktūros objektų techninei priežiūrai atlikti arba nepaprastosioms padėtims valdyti. Tokiais atvejais turėtų būti laikoma, kad infrastruktūros valdytojas veikia kaip geležinkelio įmonė pagal jos saugos valdymo sistemą ir saugos leidimą, todėl jam paraiškos dėl atskiro bendro saugos sertifikato teikti nereikia, nepriklausomai nuo to, ar tos transporto priemonės priklauso jam, ar ne.

(7)

infrastruktūros valdytojams būtų naudinga, jei būtų suderintas trūkumų, kurie gali būti nustatyti per paraiškos vertinimo procesą, skirstymas į kategorijas. Toks suderinimas turėtų padėti užtikrinti, kad pareiškėjas suprastų nacionalinių saugos institucijų nustatytų trūkumų rimtumą. Trūkumų skirstymas į kategorijas yra itin svarbus nacionalinėms saugos institucijoms bendradarbiaujant tarpvalstybinės infrastruktūros klausimais,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

DALYKAS IR TAIKYMO SRITIS

Šioje rekomendacijoje nustatomos nacionalinėms saugos institucijoms infrastruktūros valdytojų pateiktų saugos leidimų išdavimo, atnaujinimo ar papildymo paraiškų vertinimo gairės, kaip numatyta Direktyvos (ES) 2016/798 12 straipsnyje.

APIBRĖŽTYS

Šioje rekomendacijoje vartojamų terminų apibrėžtys:

a) paraiškos gavimo data– pirmoji darbo diena atitinkamoje valstybėje narėje po paraiškos bylos gavimo patvirtinimo;

b) išankstinis bendradarbiavimas– procedūros etapas prieš pateikiant paraišką, kuriuo pareiškėjas gali kreiptis į nacionalinę saugos instituciją ir prašyti papildomos informacijos apie tolesnius saugos vertinimo proceso etapus;

c) likęs susirūpinimą keliantis klausimas– atliekant saugos leidimo paraiškos vertinimą nustatytas nedidelis trūkumas, kuris netrukdo to sertifikato išduoti ir kurį galima palikti vėlesnei priežiūrai.

NACIONALINĖS SAUGOS INSTITUCIJOS ATSAKOMYBĖ

Nacionalinė saugos institucija turėtų būti atsakinga už savo atliekamo vertinimo darbo, susijusio su saugos leidimų išdavimu, planavimą, vykdymą ir stebėjimą.

Pareiškėjo prašymu nacionalinė saugos institucija turėtų sutikti iš anksto bendradarbiauti ir pateikti visus jo prašomus atliekamos procedūros paaiškinimus.

Kad galėtų išduoti saugos leidimus, nacionalinė saugos institucija turėtų surinkti šią informaciją:

a)	visą su skirtingais vertinimo procedūros etapais susijusią aktualią informaciją, įskaitant per tą procedūrą priimtų sprendimų, pvz., surengti patikrinimus, motyvus ir bet kokius naudojimo apribojimus ar sąlygas, kurie turi būti įtraukti į saugos leidimą;

b)	vertinimo procedūros rezultatus, įskaitant vertinimo išvadų santrauką ir prireikus nuomonę dėl saugos leidimo išdavimo.

Kad palengvintų saugos vertinimo veiklos planavimą, nacionalinė saugos institucija turėtų stebėti visų galiojančių saugos leidimų galiojimo pabaigos datas.

Laikydamasi Direktyvos (ES) 2016/798 12 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos, nacionalinė saugos institucija turėtų paskelbti ir nuolat atnaujinti paraiškų teikimo vadovą, kuriame pateiktų šablonus, paaiškintų saugos leidimų išdavimo reikalavimus ir nurodytų reikalaujamus pateikti dokumentus. Tuose dokumentuose turėtų būti nurodytos infrastruktūros valdytojui taikomos nacionalinės taisyklės, taip pat nacionalinės procedūrinės normos. Toks vadovas turėtų būti nemokamas ir turėtų būti skelbiamas susijusios nacionalinės saugos institucijos svetainėje. Jame taip pat turėtų būti išdėstyta nacionalinės saugos institucijos ir pareiškėjo bendravimo tvarka.

Siekdama padėti nacionalinėms saugos institucijoms atlikti šią užduotį, Agentūra, bendradarbiaudama su jomis, turėtų parengti, paskelbti ir nuolat atnaujinti paraiškų teikimo vadovo šabloną.

Nacionalinė saugos institucija turėtų nustatyti saugos vertinimo proceso valdymo vidaus taisykles arba procedūras. Tose taisyklėse ar procedūrose turėtų būti atsižvelgiama į poreikį tarpvalstybinės infrastruktūros atveju, siekiant išduoti saugos leidimą, bendradarbiauti su kitomis kompetentingomis nacionalinėmis saugos institucijomis, kaip numatyta Direktyvos (ES) 2016/798 12 straipsnio 5 dalyje.

Vertindamos paraiškas, nacionalinės saugos institucijos turėtų priimti infrastruktūros valdytojų ar jų rangovų pateiktus pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus išduotus kitų tipų leidimus, sertifikatus bei kitus susijusius dokumentus ir juos naudoti kaip įrodymą, kad jie geba vykdyti Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2018/762 (2) nustatytus reikalavimus.

PARAIŠKOS PATEIKIMAS

10.

Nedarant poveikio Direktyvos (ES) 2016/798 12 straipsnio 3 dalyje nustatytam laikotarpiui, per kurį nacionalinė saugos institucija turi paskelbti sprendimą, pareiškėjas saugos leidimo išdavimo, papildymo ar atnaujinimo paraišką turėtų pateikti atitinkamai iki vienos iš šių datų:

a)	datos, nuo kurios planuojama pradėti naują geležinkelių tinklo eksploataciją;

b)	datos, nuo kurios planuojama pradėti eksploatuoti geležinkelių tinklą kitomis sąlygomis, nei išdėstytos turimame saugos leidime, atlikus esminių infrastruktūros, signalizacijos ar energijos posistemių arba šių posistemių eksploatavimo ir techninės priežiūros principų pakeitimų;

c)	turimo saugos leidimo galiojimo pabaigos datos.

11.

Teikdamas naujo saugos leidimo išdavimo paraišką, pareiškėjas turėtų pateikti I priede nurodytą informaciją.

12.

Teikdamas saugos leidimo papildymo arba atnaujinimo paraišką, pareiškėjas turėtų pateikti I priede nurodytą informaciją ir aprašyti po turimo leidimo išdavimo atliktus saugos valdymo sistemos pakeitimus.

Jei tokie pakeitimai gali daryti poveikį veiklai saugos srityje ar sukelti didelį pavojų saugai arba jei nacionalinė saugos institucija, atlikdama priežiūros veiklą, nustato kitų susirūpinimą keliančių klausimų, ji turėtų nuspręsti, ar reikia atlikti pakartotinį visos paraiškos bylos vertinimą.

13.

Kreipdamasis dėl išankstinio bendradarbiavimo, pareiškėjas nacionalinei saugos institucijai turėtų pateikti I priedo 1–5 punktuose nurodytą informaciją.

14.

Jeigu pateiktoje byloje yra kitų nei nacionalinė saugos institucija subjektų išduotų dokumentų kopijų, pareiškėjas jų originalus turėtų saugoti bent 5 metus nuo saugos leidimo galiojimo laikotarpio pabaigos. Leidimo atnaujinimo arba papildymo atveju pareiškėjas pateiktus tos paraiškos dokumentų originalus, kuriuos išdavė kiti nei nacionalinė saugos institucija subjektai, turėtų saugoti bent penkerius metus nuo atnaujinto arba papildyto saugos leidimo galiojimo laikotarpio pabaigos. Nacionalinės saugos institucijos prašymu pareiškėjas pateikia šių dokumentų originalus.

PROCEDŪROS ETAPAI IR LAIKOTARPIAI

15.

Nacionalinė saugos institucija turėtų taikyti II priede nurodytą procesą.

16.

Nacionalinė saugos institucija turėtų įvertinti, ar paraišką sudaro I priedo 6–8 punktuose išvardyti dokumentai. Ji nepagrįstai nedelsdama ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo paraiškos gavimo dienos turėtų informuoti pareiškėją apie tai, ar paraiška yra išsami.

17.

Jei paraiška neišsami, nacionalinė saugos institucija turėtų nedelsdama paprašyti pateikti būtinos papildomos informacijos ir nurodyti pagrįstą laikotarpį, per kurį pareiškėjas turi pateikti atsakymą. Laikotarpis, per kurį turi būti pateikta papildoma informacija, turėtų būti pagrįstas, proporcingas prašomos informacijos pateikimo sudėtingumui, dėl jo su pareiškėju turi būti susitarta, kai tik jis informuojamas apie tai, kad jo paraiškos byloje pateikta ne visa informacija. Jeigu pareiškėjas per sutartą laikotarpį reikalaujamos informacijos nepateikia, nacionalinė saugos institucija gali nuspręsti pareiškėjo atsakymui skirtą laikotarpį pratęsti arba pareiškėjui pranešti, kad jo paraiška yra atmesta.

18.

NET jei paraiškos byloje yra visa informacija, prieš priimdama sprendimą, nacionalinė saugos institucija gali bet kuriuo metu pareiškėjo paprašyti pateikti daugiau informacijos. Ji turėtų nustatyti pagrįstą jos pateikimo terminą.

19.

Saugos leidime turėtų būti pateikta III priede nurodyta informacija.

Kiekvienam saugos leidimui turėtų būti suteiktas unikalus identifikacinis numeris.

20.

Vykdydama Direktyvos (ES) 2016/798 12 straipsnio 4 dalyje nustatytą įpareigojimą, nacionalinė saugos institucija III priede nurodytą informaciją turėtų perduoti Agentūrai.

INFORMACIJOS VALDYMAS

21.

Nacionalinė saugos institucija visą su kiekvienu saugos vertinimo proceso etapu susijusią informaciją ir to vertinimo rezultatus turėtų registruoti informacijos valdymo sistemoje ir reguliariai atnaujinti.

APSILANKYMŲ BEI PATIKRINIMŲ INFRASTRUKTŪROS VALDYTOJŲ VEIKLOS VIETOSE IR AUDITO TAISYKLĖS

22.

Jei rengiamas nacionalinės saugos institucijos apsilankymas, patikrinimas ar auditas, pareiškėjas turėtų nurodyti jam atstovausiantį asmenį ir veiklos vietoje taikytinas saugos taisykles ir procedūras, kurių turi laikytis už apsilankymą, patikrinimą ar auditą atsakingi nacionalinės saugos institucijos darbuotojai. Nacionalinė saugos institucija ir pareiškėjas turėtų susitarti dėl apsilankymų, patikrinimų ir auditų datų.

23.

Jei surengiamas apsilankymas, patikrinimas ar auditas, nacionalinė saugos institucija turėtų parengti ataskaitą, kurioje nurodytų atliekant vertinimą nustatytus trūkumus ir patikslintų, ar remiantis per apsilankymą, patikrinimą ar auditą pateiktais įrodymais matyti, kad jie buvo pašalinti, ir, jei taip, kaip tai buvo padaryta. Toje ataskaitoje taip pat gali būti nurodomi papildomi trūkumai, kuriuos pareiškėjas turi pašalinti per sutartą laikotarpį.

NACIONALINIŲ SAUGOS INSTITUCIJŲ BENDRADARBIAVIMAS TARPVALSTYBINĖS INFRASTRUKTŪROS KLAUSIMAIS

24.

Pareiškėjo (-ų) paraiška (-os) dėl tarpvalstybinės infrastruktūros turėtų būti pateikiama (-os) susijusių valstybių narių nacionalinėms saugos institucijoms. Kiekviena susijusi nacionalinė saugos institucija turėtų išduoti saugos leidimą dėl atitinkamos jos teritorijoje esančios infrastruktūros.

25.

Nacionalinės saugos institucijos turėtų aptarti visus su saugos vertinimo procesu susijusius klausimus ir visus papildomos informacijos prašymus, kurie turi įtakos vertinimo laikotarpiui arba gali paveikti kitų susijusių nacionalinių saugos institucijų darbą.

26.

Nacionalinė saugos institucija gali paprašyti kitos susijusios nacionalinės saugos institucijos pateikti bet kokios su pareiškėju susijusios svarbios informacijos.

27.

Susijusios nacionalinės saugos institucijos turėtų tarpusavyje keistis visa svarbia informacija, kuri gali turėti įtakos saugos vertinimo procesui ir, be kita ko, atitinkamų nacionalinių taisyklių įgyvendinimui, ir kurią atitinkamos jų valstybės narės pranešė Komisijai.

28.

Susijusios nacionalinės saugos institucijos turėtų nuspręsti dėl audito, patikrinimų ir apsilankymų tikslo ir apimties, taip pat dėl kiekvienai nacionalinei saugos institucijai tenkančio vaidmens. Tokių patikrinimų, apsilankymų ir audito ataskaitas turėtų rengti iš bendradarbiaujančių nacionalinių saugos institucijų tarpo paskirta institucija ir jos turėtų būti pateikiamos kitoms susijusioms nacionalinėms saugos institucijoms.

29.

Susijusios nacionalinės saugos institucijos, prieš priimdamos sprendimą išduoti saugos leidimą dėl atitinkamoje jų valstybėje narėje esančios susijusios geležinkelių infrastruktūros, turėtų imtis šių veiksmų:

a)	aptarti atitinkamų savo vertinimų rezultatus;

b)	susitarti dėl visų likusių susirūpinimą keliančių klausimų, kurie turi būti atidėti ir išnagrinėti vėliau vykdant priežiūrą;

c)	susitarti dėl visų atitinkamų naudojimo apribojimų arba sąlygų, kurie turi būti įtraukti į saugos leidimą.

30.

Jei pareiškėjas ėmėsi veiksmų nustatytiems likusiems susirūpinimą keliantiems klausimams išspręsti, susijusios nacionalinės saugos institucijos turėtų patikrinti ir sutarti, ar tie klausimai išspręsti. Tuo tikslu nacionalinės saugos institucijos prireikus turėtų bendradarbiauti, vadovaudamosi Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2018/761 (3) 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

31.

Nacionalinės saugos institucijos saugos leidimus dėl jų atitinkamose valstybėse narėse esančios susijusios geležinkelių infrastruktūros turėtų išduoti su sąlyga, kad bus išduoti visi kiti su atitinkama tarpvalstybine infrastruktūra susiję saugos leidimai.

32.

Nacionalinės saugos institucijos turėtų saugoti įrašus apie savo atitinkamą veiklą ir pateikti juos kitoms susijusioms nacionalinėms saugos institucijoms.

TRŪKUMŲ SKIRSTYMAS Į KATEGORIJAS

33.

Nacionalinė saugos institucija trūkumus, nustatytus per paraiškos bylos vertinimą, turėtų skirstyti į šias kategorijas:

a)	1 tipas. Trūkumai, kuriuos pareiškėjas turi paaiškinti, kad būtų galima suprasti paraiškos bylą;

b)	2 tipas. Trūkumai, dėl kurių paraiškos bylą gali reikėti iš dalies pakeisti arba pareiškėjui gali tekti atlikti nedidelį veiksmą; veiksmas, kurio turi būti imtasi, paliekamas pareiškėjo nuožiūrai ir netrukdo išduoti saugos leidimo;

c)	3 tipas. Trūkumai, dėl kurių pareiškėjas turi atlikti konkretų veiksmą, tačiau jį gali užbaigti po to, kai bus išduotas saugos leidimas; trūkumo šalinimo veiksmą siūlo pareiškėjas ir dėl jo susitariama su trūkumą nustačiusia nacionaline saugos institucija;

4 tipas. Trūkumai, dėl kurių paraiškos bylą reikia iš dalies pakeisti arba pareiškėjas turi imtis konkretaus veiksmo; saugos leidimas nesuteikiamas tol, kol trūkumas nebus pašalintas, arba dėl to trūkumo į saugos leidimą įtraukiami naudojimo apribojimai ar sąlygos; visus trūkumo šalinimo veiksmus siūlo pareiškėjas ir dėl jų susitariama su trūkumą nustačiusia nacionaline saugos institucija.

34.

Nacionalinė saugos institucija po pareiškėjo atsakymo arba veiksmo, kurio jis ėmėsi atsižvelgdamas į trūkumą, nustatytus trūkumus turėtų dar kartą įvertinti, prireikus iš naujo juos suklasifikuoti ir kiekvienam nustatytam trūkumui priskirti vieną iš šių statusų:

a) „šalinamas trūkumas“– pareiškėjo pateikti įrodymai nepatenkinami ir vis tiek reikia papildomos informacijos;

b) „likęs susirūpinimą keliantis klausimas, dėl kurio reikalinga priežiūra“– susirūpinimą keliantis klausimas lieka neišspręstas;

c) „pašalintas trūkumas“– pareiškėjo atsakas yra patenkinamas ir susirūpinimą keliančio klausimo neliko.

VERTINIMUS ATLIEKANČIŲ DARBUOTOJŲ GEBĖJIMAI

35.

Nacionalinė saugos institucija turėtų užtikrinti, kad vertinimus atliekantys darbuotojai turėtų šiuos gebėjimus:

a)	išmanytų atitinkamą reguliavimo sistemą;

b)	išmanytų, kaip veikia geležinkelių sistema;

c)	gebėtų tinkamai kritiškai analizuoti;

d)	turėtų saugos arba panašaus pobūdžio valdymo sistemos geležinkelių sektoriuje arba saugos valdymo sistemos sektoriuje, kuriame kyla tokių pat veiklos ir techninių sunkumų, vertinimo patirties;

e)	gebėtų spręsti problemas, bendrauti ir dirbti kolektyve;

f)	bet kokių kitų gebėjimų, reikalingų konkrečiam vertinimui atlikti.

Jei atliekamas kolektyvinis darbas, nebūtina, kad kiekvienas kolektyvo narys turėtų visus gebėjimus.

Patikrinimus ir auditus atliekantys darbuotojai taip pat turėtų įrodyti žinantys, kaip vesti pokalbius, ir turintys su tuo susijusios patirties.

36.

Siekdama užtikrinti tinkamą 35 punkto taikymą, nacionalinė saugos institucija turėtų įdiegti gebėjimų valdymo sistemą, apimančią:

a)	kiekvienam darbui, pareigoms ar vaidmeniui reikalingo gebėjimų aprašo rengimą;

b)	darbuotojų įdarbinimą vadovaujantis nustatytais gebėjimų aprašais;

c)	darbuotojų gebėjimų išlaikymą, tobulinimą ir vertinimą vadovaujantis nustatytais gebėjimų aprašais.

PERSVARSTYMAS

37.

Sprendimai atsisakyti išduoti saugos leidimus arba nustatyti kitus nei prašomi paraiškoje naudojimo apribojimus ar sąlygas turėtų būti tinkamai pagrindžiami.

38.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad pareiškėjai turėtų galimybę per pagrįstą laikotarpį prašyti persvarstyti nacionalinių saugos institucijų sprendimą, o nacionalinės saugos institucijos – pakankamai laiko nuo persvarstymo prašymo gavimo dienos savo sprendimą patvirtinti arba atšaukti.

39.

Persvarstymo procedūra turėtų būti atliekama nešališkai.

40.

Atliekant persvarstymo procedūrą daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama trūkumams, dėl kurių nacionalinė saugos institucija priėmė sprendimą, neatitinkantį pareiškėjo prašymo.

41.

Su tarpvalstybine infrastruktūra susijęs sprendimas turėtų būti persvarstomas bendradarbiaujant su nacionalinėmis saugos institucijomis, susijusiomis su ta infrastruktūra.

42.

Jei sprendimas atsisakyti išduoti saugos leidimą arba nustatyti kitus nei prašomi paraiškoje naudojimo apribojimus ar sąlygas patvirtinamas, pareiškėjas, vadovaudamasis nacionaline teise, gali kompetentingam teismui pateikti apeliacinį skundą.

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

43.

Direktyvos (ES) 2016/798 33 straipsnio 2 dalyje nurodyto pranešimo Agentūrai ir Komisijai nepateikusios valstybės narės raginamos šią rekomendaciją įgyvendinti nuo 2019 m. birželio 16 d. Visos valstybės narės raginamos šią rekomendaciją įgyvendinti nuo 2020 m. birželio 16 d.

Priimta Briuselyje 2019 m. gegužės 16 d.

Komisijos vardu

Violeta BULC

Komisijos narė

(1) OL L 138, 2016 5 26, p. 102.

(2) 2018 m. kovo 8 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/762, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/798 nustatomi su saugos valdymo sistemų reikalavimais susiję bendrieji saugos būdai ir panaikinami Komisijos reglamentai (ES) Nr. 1158/2010 ir (ES) Nr. 1169/2010 (OL L 129, 2018 5 25, p. 26).

(3) 2018 m. vasario 16 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2018/761, kuriuo nustatomi nacionalinių saugos institucijų, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/798 išdavusių bendrą saugos sertifikatą arba saugos leidimą, vykdomos priežiūros bendrieji saugos būdai ir panaikinamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1077/2012 (OL L 129, 2018 5 25, p. 16).

I PRIEDAS

Saugos leidimo paraiškos turinys

Pastaba.

Nacionalinės saugos institucijos raginamos reikalauti pateikti visą šiame priede išvardytą informaciją (išskyrus tą, prie kurios nurodyta „N“ (neprivaloma)), įskaitant prie paraiškos pridėtinus dokumentus. Jei infrastruktūros valdytojas turi parengti 8 punkte nurodytą taisomųjų veiksmų planą, informaciją apie jį pateikti privaloma.

1. Paraiškos rūšis

1.1. Naujo leidimo išdavimas

1.2. Atnaujinimas

1.3. Papildymas

1.4. Ankstesnio leidimo identifikacinis numeris (tik atnaujinimo arba papildymo paraiškos atveju)

2. Išsami informacija apie infrastruktūrą (-as) (pasirinkti vieną ar kelis elementus)

2.1. Transeuropinis transporto tinklas (TEN-T)

2.1.1. TEN-T visuotinis tinklas

2.1.2. TEN-T pagrindinis krovinių vežimo tinklas

2.1.3. TEN-T pagrindinis keleivių vežimo tinklas

2.1.4. TEN-T tinklui nepriklausanti infrastruktūra

2.2. Energetikos infrastruktūra

2.2.1. Orinė kontaktinė linija

2.2.2. Trečiasis bėgis

2.2.3. Ketvirtasis bėgis

2.2.4. Neelektrifikuota

2.3. Kontrolė – valdymas ir signalizavimas

2.3.1. A klasės sistema

2.3.2. B klasės sistema

2.4. Kita (nurodyti)

3. Geležinkelių tinklo eksploatacija

3.1. Numatoma paslaugų ir (arba) eksploatacijos pradžios data (N)

3.2. Valstybė (-ės) narė (-ės), kurioje (-iose) yra infrastruktūra

4. Informacija apie pareiškėją

4.1. Juridinis pavadinimas

4.2. Santrumpa (N)

4.3. Visas pašto adresas

4.4. Telefonas

4.5. Faksas (N)

4.6. E. paštas

4.7. Interneto svetainė (N)

4.8. Nacionalinis registracijos numeris

4.9. PVM mokėtojo kodas (N)

4.10. Kita susijusi informacija (N)

5. Asmens ryšiams duomenys

5.1. Vardas

5.2. Pavardė

5.3. Laipsnis arba pareigos

5.4. Visas pašto adresas

5.5. Telefonas

5.6. Faksas (N)

5.7. E. paštas

5.8. Mokama kalba arba kalbos

PRIE PARAIŠKOS PRIDĖTINI DOKUMENTAI

6. Dėl saugos valdymo sistemos vertinimo dalies teikiami dokumentai

6.1. Saugos valdymo sistemos aprašas ir kiti dokumentai, kuriais įrodoma atitiktis Deleguotojo reglamento (ES) 2018/762 II priede išdėstytiems reikalavimams.

6.2. Informacija su kryžminėmis nuorodomis, kuriomis saugos valdymo sistema (žr. 6.1 punktą) susiejama su Deleguotojo reglamento (ES) 2018/762 II priedu, ir, be kita ko, nuoroda į saugos valdymo sistemos dokumentus, pagal kuriuos užtikrinama atitiktis atitinkamiems taikomos eismo organizavimo ir valdymo posistemio techninės sąveikos specifikacijos reikalavimams.

7. Dėl nacionalinės vertinimo dalies teikiami dokumentai

7.1. Aprašas ar kitas įrodymas, kaip taikant saugos valdymo taisykles atsižvelgiama į atitinkamas nacionalines taisykles, apie kurias pranešta pagal Direktyvos (ES) 2016/798 8 straipsnį.

7.2. Informacija su kryžminėmis nuorodomis, kuriomis saugos valdymo sistema (žr. 6.1 punktą) susiejama su atitinkamose nacionalinėse taisyklėse (nurodytose 7.1 punkte) nustatytais reikalavimais.

8. Taisomųjų veiksmų planas (-ai)

8.1. Dabartinis statusas veiksmų plano (-ų), kurį (-iuos) parengė infrastruktūros valdytojas siekdamas išspręsti visus svarbius neatitikties klausimus ir problemas visose kitose susirūpinimą keliančiose srityse, nustatytus vykdant priežiūros veiklą nuo tada, kai buvo atliktas ankstesnis vertinimas.

8.2. Dabartinis statusas veiksmų plano (-ų), kurį (-iuos) parengė infrastruktūros valdytojas siekdamas išspręsti per ankstesnį vertinimą nustatytus likusius susirūpinimą keliančius klausimus.

II PRIEDAS

Saugos vertinimo procesas

1. BENDROJI INFORMACIJA

1.1. Nacionalinė saugos institucija turėtų parengti struktūrinį patikrinamą visos veiklos procesą, kuriame atsižvelgiama į šiame priede nurodytus elementus. Saugos vertinimo procesas turėtų būti kartotinis, kaip parodyta toliau pateiktoje schemoje (žr. 1 pav. priedėlyje), t. y. nacionalinė saugos institucija pagal šią rekomendaciją turi teisę pagrįstai prašyti papildomos informacijos arba prašyti paraišką pateikti iš naujo.

2. PARAIŠKOS GAVIMAS

2.1. Gavusi saugos leidimo paraišką, nacionalinė saugos institucija turėtų nedelsdama oficialiai patvirtinti paraiškos gavimą ir parengti registruotą bylą, kad užtikrintų informacijos valdymą kiekviename vertinimo proceso etape.

2.2. Nacionalinė saugos institucija turėtų skirti kompetentingų išteklių vertinimo procedūrai atlikti.

3. PIRMINĖ ATRANKA

3.1. Gavusi paraišką, nacionalinė saugos institucija turėtų nedelsdama atlikti pirminę atranką, per kurią patikrintų:

a)	ar pareiškėjas nurodė svarbiausią informaciją, kurios reikalaujama teisės aktais arba kuri būtina norint veiksmingai išnagrinėti paraišką;

ar paraiškos byloje yra pakankamai įrodymų, ji yra struktūriška ir joje pateiktos kryžminės nuorodos, kad ją būtų galima tinkamai įvertinti pagal saugos valdymo sistemos reikalavimus ir atitinkamas nacionalines taisykles, apie kurias pranešta. Nacionalinė saugos institucija atlieka faktinio paraiškoje pateiktų įrodymų turinio pirminę peržiūrą, kad susidarytų pradinę nuomonę apie saugos valdymo sistemos kokybę, pakankamumą ir tinkamumą;

jei taikoma, dabartinį statusą veiksmų plano (-ų), kurį (-iuos) parengė infrastruktūros valdytojas siekdamas išspręsti visus svarbius neatitikties klausimus ir problemas visose kitose susirūpinimą keliančiose srityse, nustatytus vykdant priežiūros veiklą nuo tada, kai buvo atliktas ankstesnis vertinimas;

d)	jei taikoma, dabartinį statusą veiksmų plano (-ų), kurį (-iuos) parengė infrastruktūros valdytojas siekdamas išspręsti per ankstesnį vertinimą nustatytus likusius susirūpinimą keliančius klausimus.

3.2. Atlikusi 3.1 punkte nurodytą pirminę atranką, nacionalinė saugos institucija turėtų nuspręsti, ar atitinkamose su ja susijusiose dalyse yra sričių, kuriose reikalinga išsamesnė informacija. Jei išsamesnė informacija reikalinga, nacionalinė saugos institucija turėtų nedelsdama prašyti pateikti informacijos tiek, kiek mano pagrįstai būtina vertinimui atlikti.

3.3. Nacionalinė saugos institucija turėtų perskaityti pakankamą paraiškos ištrauką, kad patikrintų, ar turinys yra suprantamas. Jei akivaizdu, kad taip nėra, nacionalinė saugos institucija turėtų nuspręsti, ar paraišką reikia grąžinti ir prašyti pateikti patobulintą versiją.

3.4. Vertindama infrastruktūros valdytojo gebėjimą eksploatuoti traukinius, infrastruktūros apžiūros riedmenis, geležinkelio statybos ir priežiūros riedmenis ar kitas specialiąsias transporto priemones, ir, be kita ko, jei taikoma, naudojimąsi rangovų paslaugomis, nacionalinė saugos institucija turėtų vadovautis Deleguotojo reglamento (ES) 2018/762 I priede, visų pirma jo 1, 5.1, 5.2 ir 5.5 punktuose, nustatytais atitinkamais reikalavimais.

4. IŠSAMUS VERTINIMAS

4.1. Baigusi pirminės atrankos etapą, nacionalinė saugos institucija turėtų pradėti išsamų paraiškos bylos vertinimą (žr. 2 pav. priedėlyje), vadovaudamasi saugos valdymo sistemos reikalavimais ir atitinkamomis nacionalinėmis taisyklėmis, apie kurias pranešta.

4.2. Atlikdama 4.1 punkte nurodytą išsamų vertinimą, nacionalinė saugos institucija turėtų vadovautis Direktyvos (ES) 2016/798 18 straipsnio 1 dalimi, priimti profesinius sprendimus, veikti nešališkai ir proporcingai, o padarytų išvadų priežastis pagrįsti dokumentais.

4.3. Vertinant nustatoma, ar užtikrinama atitiktis saugos valdymo sistemos reikalavimams ir atitinkamoms nacionalinėms taisyklėms, apie kurias pranešta, arba ar reikalinga išsamesnė informacija. Atlikdama vertinimą, nacionalinė saugos institucija taip pat turėtų siekti įsitikinti, ar saugos valdymo sistemos procesų rezultatai atitinka saugos valdymo sistemos reikalavimus ir atitinkamas nacionalines taisykles, apie kurias pranešta, prireikus atrinkdama imtis, kad įsitikintų, jog pareiškėjas suprato reikalavimus ir gali jų laikytis, priklausomai nuo geležinkelių eksploatavimo veiklos rūšies, kad būtų užtikrintas saugus geležinkelių eksploatavimas.

4.4. Prieš išduodant saugos leidimą, visi 4 tipo trūkumai turėtų būti pašalinti taip, kaip reikalauja nacionalinė saugos institucija, o paraiškos byla prireikus turėtų būti atnaujinta.

4.5. Likę susirūpinimą keliantys klausimai gali būti atidėti spręsti priežiūros laikotarpiu arba, remiantis pareiškėjo siūlymu atnaujinti paraiškos bylą, su juo gali būti sutarta dėl veiksmų, arba gali būti taikomi abu variantai. Tokiu atveju klausimas oficialiai išsprendžiamas po saugos leidimo išdavimo.

4.6. Nacionalinė saugos institucija kiekvieną nustatytą trūkumą turėtų vertinti skaidriai.

4.7. Nacionalinė saugos institucija 33 punkte nurodytus trūkumus turėtų apibūdinti konkrečiai ir padėti pareiškėjui suprasti, kiek išsamaus atsakymo tikisi. Tuo tikslu nacionalinė saugos institucija turėtų imtis šių veiksmų:

a)	tiksliai nurodyti atitinkamus saugos valdymo sistemos reikalavimus ir nacionalines taisykles, apie kurias pranešta, ir padėti pareiškėjui suprasti nustatytus trūkumus;

b)	nurodyti atitinkamą susijusių reglamentų ir taisyklių dalį;

c)	nurodyti, kodėl nesilaikoma konkretaus saugos valdymo sistemos reikalavimo ar nacionalinės taisyklės, apie kurią pranešta, įskaitant susijusius teisės aktus;

d)	su pareiškėju sutarti dėl papildomų įsipareigojimų, dokumentų ir kitos pateiktinos pagrindžiamosios informacijos, reikalaujamos atsižvelgiant į saugos valdymo sistemos reikalavimo ar nacionalinės taisyklės, apie kurią pranešta, išsamumą;

e)	su pareiškėju sutarti ir nustatyti pagrįstą ir prašomos informacijos pateikimo sudėtingumui proporcingą atitikties užtikrinimo laikotarpį.

4.8. Jeigu pareiškėjas labai uždelsia pateikti prašomą informaciją, nacionalinė saugos institucija, taikydama Direktyvos (ES) 2016/798 12 straipsnio 3 dalį, turėtų nuspręsti pareiškėjo atsakymui skirtą laikotarpį pratęsti arba, jį apie tai įspėjusi, paraišką atmesti.

4.9. Nacionalinei saugos institucijai nusprendus ir gavus pareiškėjo sutikimą, sprendimo dėl saugos leidimo išdavimo laikotarpis gali būti pratęstas tol, kol bus pateikta reikalaujama informacija, tik vienu iš šių atvejų:

a)	jei nustatyta 1 tipo trūkumų, dėl kurių kiekvieno atskirai arba visų kartu negalima tęsti viso ar dalies vertinimo;

b)	jei nustatyta 4 tipo trūkumų arba daugybinių 3 tipo trūkumų, kuriuos vertinant bendrai sunkumo kategorija gali padidėti iki 4 tipo ir dėl to nebus galima išduoti saugos leidimo.

4.10. Kad pareiškėjo atsakymai raštu būtų patenkinami, jie turėtų būti pakankami pareikštam susirūpinimui išsklaidyti ir įrodyti, kad siūlomos priemonės atitiks taikomus kriterijus ar nacionalines taisykles, apie kurias pranešta.

4.11. Jei atsakymas laikomas nepatenkinamu, turėtų būti tiksliai paaiškinta tokio vertinimo priežastis ir nurodyta reikalaujama papildoma informacija ar įrodymai, kuriuos turi pateikti pareiškėjas, kad atsakymas būtų patenkinamas.

4.12. Paaiškėjus, kad paraiška gali būti atmesta, arba jei sprendimui priimti reikės daugiau laiko nei vertinimui skirtas laikotarpis, nacionalinė saugos institucija gali apsvarstyti galimas nenumatyto atvejo priemones.

4.13. Jei padaroma išvada, kad paraiška atitinka visus reikalavimus arba kad tolesnė pažanga siekiant gauti patenkinamus atsakymus į likusius neišspręstus klausimus mažai tikėtina, nacionalinė saugos institucija turėtų užbaigti vertinimą, atlikdama šiuos veiksmus:

a)	nurodo, ar visi reikalavimai tenkinami, ar vis dar yra neišspręstų klausimų;

b)	nurodo visus likusius susirūpinimą keliančius klausimus;

c)	nurodo visus į saugos leidimą įtrauktinus naudojimo apribojimus ar sąlygas;

d)	prireikus pateikia tolesnių veiksmų esminės neatitikties atvejais, nustatytais vykdant priežiūrą, ataskaitą, kaip nurodyta Deleguotojo reglamento (ES) 2018/761 5 straipsnyje;

e)	užtikrina, kad saugos vertinimo procesas būtų atliktas tinkamai;

f)	parengia vertinimo rezultatus, įskaitant išvadų santrauką, ir, kai tinkama, nuomonę dėl saugos leidimo išdavimo.

4.14. Nacionalinė saugos institucija visas išvadas ir sprendimus turėtų registruoti ir pagrįsti raštu, kad būtų lengviau atlikti užtikrinimo ir sprendimų priėmimo procedūras ir nagrinėti skundus dėl sprendimo išduoti saugos leidimą arba atmesti paraišką.

5. SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS

5.1. Remiantis užbaigto vertinimo išvadomis turėtų būti priimtas sprendimas išduoti saugos leidimą arba atmesti paraišką. Kai saugos leidimą numatoma išduoti, gali būti nurodomi tam tikri likę susirūpinimą keliantys klausimai. Saugos leidimas neišduodamas, jei yra nustatytas ir atliekant vertinimą nepašalinamas 4 tipo trūkumas.

5.2. Nacionalinė saugos institucija gali nuspręsti apriboti saugos leidimo taikymo sritį ir nustatyti naudojimo apribojimus arba sąlygas, jei nustačius tokius apribojimus ar sąlygas būtų pašalinti 4 tipo trūkumai, dėl kurių saugos leidimo nebūtų galima išduoti. Išsprendus visus paraiškos byloje likusius susirūpinimą keliančius klausimus, saugos leidimas pareiškėjo prašymu turėtų būti atnaujintas.

5.3. Pareiškėjas turėtų būti informuojamas apie nacionalinės saugos institucijos sprendimą ir, be kita ko, vertinimo rezultatus ir, kai tinkama, saugos leidimas turėtų būti išduotas.

5.4. Jei paraiška atmetama arba į saugos leidimą įtraukiami kiti, nei paraiškoje nurodyti, naudojimo apribojimai arba sąlygos, nacionalinė saugos institucija turėtų apie tai informuoti pareiškėją ir nurodyti sprendimo priežastis ir procedūrą, pagal kurią jis gali prašyti sprendimą peržiūrėti arba apskųsti.

6. VERTINIMO UŽBAIGIMAS

6.1. Nacionalinė saugos institucija turėtų užbaigti administracinę procedūrą, užtikrindama, kad visi dokumentai ir įrašai būtų peržiūrėti, sutvarkyti ir archyvuoti. Siekdama nuolat tobulinti procesą, nacionalinė saugos institucija turėtų nustatyti, kokia anksčiau surinkta informacija ir įgyta patirtis būtų naudingos atliekant būsimus vertinimus.

7. SPECIALIOSIOS NUOSTATOS DĖL SAUGOS LEIDIMO ATNAUJINIMO

7.1. Siekiant užtikrinti saugos leidimo galiojimo tęstinumą, leidimas pareiškėjo prašymu gali būti atnaujintas dar nepasibaigus jo galiojimo laikui.

7.2. Gavusi atnaujinimo paraišką, nacionalinė saugos institucija turėtų išsamiai patikrinti su ankstesne paraiška pateiktų įrodymų pasikeitimus ir atsižvelgti į ankstesnės priežiūros veiklos rezultatus, kaip nurodyta Deleguotojo reglamento (ES) 2018/761 5 straipsnyje, kad nustatytų, kurie atitinkami saugos valdymo sistemos reikalavimai ir nacionalinės taisyklės, apie kurias pranešta, vertinant atnaujinimo paraišką laikytini pirmenybiniais arba tiksliniais.

7.3. Nacionalinė saugos institucija pakartotinį vertinimą turėtų atlikti laikydamasi proporcingumo principo, atsižvelgdama į siūlomų pakeitimų dydį.

8. SPECIALIOSIOS NUOSTATOS DĖL SAUGOS LEIDIMO PAPILDYMO

8.1. Saugos leidimas papildomas, kai pagal Direktyvos (ES) 2016/798 12 straipsnio 2 dalį siūloma atlikti esminių infrastruktūros, signalizacijos ar infrastruktūros reikmėms naudojamo energijos tiekimo posistemio arba tokio infrastruktūros, signalizacijos ar energijos tiekimo posistemio eksploatavimo ir techninės priežiūros principų pakeitimų.

8.2. Saugos leidimą turintis infrastruktūros valdytojas, ketinantis atlikti bet kokį 8.1 punkte nurodytą pakeitimą, apie tai nedelsdamas praneša nacionalinei saugos institucijai.

8.3. Gavusi 8.2 punkte nurodytą infrastruktūros valdytojo pranešimą, nacionalinė saugos institucija:

a)	patikrina, ar aiškiai apibūdintas su galima paraiška susijęs pakeitimas ir ar įvertinti galimi pavojai saugai;

b)	su infrastruktūros valdytoju aptaria poreikį papildyti saugos leidimą.

8.4. Nacionalinė saugos institucija gali pareiškėjui pateikti papildomų klausimų. Jei nacionalinė saugos institucija sutinka, kad siūlomas pakeitimas nėra esminis, ji raštu informuoja pareiškėją, kad leidimo papildyti nereikia ir savo sprendimą įrašo į registruotą bylą.

8.5. Gavusi papildymo paraišką, nacionalinė saugos institucija turėtų atlikti šiuos veiksmus:

a)	išsamiai patikrinti su ankstesne paraiška, pagal kurią buvo išduotas šiuo metu turimas saugos leidimas, pateiktų įrodymų pasikeitimus;

b)	atsižvelgti į ankstesnės priežiūros veiklos rezultatus, kaip nurodyta Deleguotojo reglamento (ES) 2018/761 5 straipsnyje, visų pirma į klausimus, susijusius su pareiškėjo gebėjimu veiksmingai įgyvendinti ir stebėti savo pakeitimų valdymo procesą;

c)	nustatyti, kurie atitinkami saugos valdymo sistemos reikalavimai ir nacionalinės taisyklės, apie kurias pranešta, vertinant papildymo paraišką laikytini pirmenybiniais arba tiksliniais.

8.6. Nacionalinė saugos institucija pakartotinį vertinimą turėtų atlikti laikydamasi proporcingumo principo, atsižvelgdama į siūlomų pakeitimų dydį.

8.7. Remiantis nacionalinei saugos institucijai pateikta paraiška papildyti saugos leidimą jo galiojimo laikotarpis nepratęsiamas.

8.8. Jei sąlygas, pagal kurias buvo išduotas saugos leidimas, numatoma keisti nedarant poveikio infrastruktūros, signalizacijos ar infrastruktūros reikmėms naudojamo energijos tiekimo posistemiui arba tokio infrastruktūros, signalizacijos ar energijos tiekimo posistemio eksploatavimo ir techninės priežiūros principams, pareiškėjo prašymu nacionalinė saugos institucija turėtų nuspręsti, ar saugos leidimą reikia papildyti.

Priedėlis

SAUGOS VERTINIMO PROCESAS

1 paveikslas

Saugos vertinimo procesas

IŠSAMAUS VERTINIMO PROCESAS

2 paveikslas

Išsamaus vertinimo procesas

Išdavimo data	Parašas

Vidaus registracijos numeris	Institucijos antspaudas
	Institucijos antspaudas

	SAUGOS LEIDIMAS
Saugos leidimas, kuriuo patvirtinama, kad laikantis Direktyvos (ES) 2016/798 ir taikomų nacionalinės teisės aktų Europos Sąjungoje pripažįstama saugos valdymo sistema
IDENTIFIKACINIS NUMERIS

Juridinis pavadinimas
Infrastruktūros valdytojo pavadinimas	Santrumpa
Nacionalinis registracijos numeris	PVM mokėtojo kodas