(1)

piliečiai turi teisę susipažinti su savo asmens duomenimis, įskaitant sveikatos duomenis, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 (1), kuriuo nustatomos teisėto asmens duomenų, įskaitant jame apibrėžtus su sveikata susijusius duomenis (sveikatos duomenys) (2), tvarkymo sąlygos. Tačiau kol kas dauguma piliečių negali susipažinti su savo sveikatos duomenimis (nei jais saugiai keistis) tarpvalstybiniu mastu;

(2)

galimybė piliečiams ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams saugiai susipažinti su elektroniniais sveikatos įrašais, kitaip tariant, asmens medicinos įrašų istorija ar panašių dokumentų rinkiniais skaitmenine forma, ir jais keistis tarpvalstybiniu mastu teikia keletą privalumų: kelia piliečiams teikiamos sveikatos priežiūros kokybę, mažina namų ūkių patiriamas sveikatos priežiūros išlaidas, padeda modernizuoti Sąjungos sveikatos sistemas, patiriančias spaudimą dėl demografinių pokyčių, augančių lūkesčių ir gydymo sąnaudų. Pavyzdžiui, sveikatos specialistams pasidalijus kraujo tyrimų rezultatais skaitmenine forma tam pačiam žmogui nebereikia kartoti invazinių ir brangių tyrimų. O kai pacientams reikalinga įvairių sveikatos priežiūros specialistų konsultacija, pasidalijus elektroniniais sveikatos įrašais nebereikia kartoti tos pačios informacijos apie pacientų ligos istoriją, todėl visos suinteresuotos šalys sutaupo laiko, o sveikatos priežiūros kokybė gerėja;

(3)

sudarius sąlygas saugiai susipažinti su sveikatos įrašais ir jais keistis tarpvalstybiniu mastu Sąjungoje, piliečių, pavyzdžiui, piliečių ir jų šeimų, šiuo metu gyvenančių kitoje valstybėje narėje, nes ten dirba, arba kitoje šalyje gyvenančių pensininkų, gyvenimas kai kuriose tarpvalstybinėse situacijose palengvėtų, nes jie turėtų prieigą prie sveikatos įrašų, atliktų valstybėse narėse, kuriose gyveno. Be to, pagerėtų sveikatos priežiūros kokybė tais atvejais, kai medicininio gydymo prireikia keliaujant po Sąjungą arba dėl tarpvalstybinio susitarimo. Per metus užfiksuojama daugiau kaip du milijonai atvejų, kai vienoje valstybėje narėje gyvenančiam piliečiui prireikia sveikatos priežiūros paslaugų kitoje valstybėje narėje (3). Ši iniciatyva ateityje taip pat galės duoti abipusės naudos socialinės apsaugos koordinavimo srities Europos Sąjungos iniciatyvoms;

(4)

numatoma, kad dėl visuomenės senėjimo, dažnėjančių lėtinių ligų ir augančio ilgalaikės priežiūros poreikio sveikatos priežiūros poreikiai ateityje augs. Tokią tendenciją patvirtina ir nuo 8,8 % (2008 m.) iki 9,6 % bendrojo vidaus produkto (2017 m.) išaugusios sveikatos priežiūros išlaidos visoje Sąjungoje (4). Taip pat ir kitų šalių duomenys rodo, kad iki 20 % sveikatos priežiūros išlaidų yra neveiksmingos, pavyzdžiui, todėl, kad pacientams skiriami nereikalingi tyrimai ar gydymas, arba dėl to, kad į ligoninę guldoma, kai tai nebūtina;

(5)

skaitmeninės technologijos yra galinga priemonė šioms problemoms spręsti ir sveikatos sistemoms pritaikyti prie būsimų iššūkių. Pavyzdžiui, derinant mobiliųjų įrenginių sveikatos programėlių siūlomas skaitmenines funkcijas arba nešiojamus įrenginius su sistema, leidžiančia piliečiams saugiai sužinoti savo pačių sveikatos duomenis, lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, diabetu ar vėžiu, sergantiems asmenims turėtų būti sudarytos sąlygos stebėti savo pačių simptomus namie ir greitai apie juos pranešti sveikatos specialistams. Taip turėtų sumažėti kontrolinių apsilankymų gydymo įstaigoje skaičius. Be to, skaitmeninės technologijos gali padėti anksti nustatyti, kad reikalingas gydymas, taigi guldymo į ligoninę dėl komplikacijų atvejų sumažėtų. Geriau valdant lėtines ligas bendruomenėje, kartu sumažinant sveikatos priežiūros veiksmų (pavyzdžiui, tyrimų) skaičių, ne tik sistemos turėtų tapti tvaresnės, bet ir bendra gyvenimo kokybė ir piliečiams teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybė turėtų pagerėti, o su asmenų ir namų ūkių sveikatos priežiūra susijusios išlaidos turėtų sumažėti;

(6)

Taryba reguliariai ragina valstybes nares sparčiau įgyvendinti savo skaitmeninės sveikatos strategijas. Visų pirma, 2017 m. gruodžio 8 d. priimtose Tarybos išvadose „Sveikata skaitmeninėje visuomenėje“ (5) pabrėžiama, kad valstybės narės turėtų siekti kuo didesnio savo elektroninių sveikatos priežiūros sistemų sąveikumo, kad suteiktų piliečiams daugiau galimybių kontroliuoti savo sveikatos duomenis;

(7)

siekdama palaikyti sveikatos priežiūros ir slaugos skaitmeninę transformaciją Komisija priėmė komunikatą „Sudaryti sąlygas skaitmeninei sveikatos priežiūros ir slaugos transformacijai bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, suteikti galių piliečiams, kurti sveikesnę visuomenę“ (6). Tuo komunikatu sveikatos priežiūros sektoriui pritaikomi 2015 m. gegužės 6 d. priimtame komunikate „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ (7) ir 2016 m. balandžio 19 d. priimtame komunikate „ES e. valdžios veiksmų planas. Valdžios skaitmeninių permainų spartinimas“ (8) išdėstyti tikslai. Jame atsižvelgiama į komunikate „Bendrosios skaitmeninės rinkos strategijos įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūra. Sujungta bendroji skaitmeninė rinka visiems“ (9) išreikštą susirūpinimą lėtu ir netolygiu skaitmeninių sprendimų diegimu skirtingose valstybėse narėse ir regionuose;

(8)

sveikatos įrašų skaitmeninimas ir sistemų, leidžiančių su jais saugiai susipažinti piliečiams ir jais saugiai keistis skirtingiems sveikatos priežiūros sistemos subjektams (pacientams, jų sveikatos specialistams bendruomenėje ir ligoninėse), sukūrimas yra svarbus žingsnis siekiant integruoti skaitmenines technologijas į sveikatos priežiūros ir slaugos metodus. Siekiant tos integracijos būtinas elektroninių sveikatos įrašų sąveikumas visoje Sąjungoje, nes dabar daugelis Sąjungoje naudojamų elektroninių sveikatos įrašų sistemų (t. y. informacinių sistemų, skirtų elektroniniams sveikatos įrašams įrašyti, surasti ir tvarkyti) formatų ir standartų yra nesuderinami;

(9)

padedami naujų sveikatos technologijų piliečiai turėtų pradėti aktyviai tvarkyti savo pačių sveikatą. Todėl kuriant sveikatos informacines sistemas, taip pat atitinkamais atvejais pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/2102 (10) išdėstytus prieinamumo reikalavimus siekiant didesnio jų prieinamumo naudotojams, ypač žmonėms su negalia, būtina atsižvelgti į piliečių ir pacientų poreikius;

(10)

elektroninių sveikatos įrašų sąveikumas būtinas tam, kad būtų galima šių sveikatos informacinių sistemų informaciją tvarkyti nuosekliai, nepriklausomai nuo jų technologijos, programos ar platformos, taip padedant informacijos gavėjui ją prasmingai interpretuoti;

(11)

nepakankamas elektroninių sveikatos įrašų sąveikumas lemia tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo fragmentaciją ir prastesnę kokybę. Komisija jau nustatė konkrečius organizacijos „Integrating the Healthcare Enterprise“ (IHE) profilius, į kuriuos gali būti daroma nuoroda vykdant viešuosius pirkimus, ir juos išvardijo Komisijos sprendimo (ES) 2015/1302 (11) (12) priede kaip galinčius padėti padidinti e. sveikatos paslaugų ir taikomųjų programų sąveikumą ir taip suteikti naudos piliečiams ir pacientams bei sveikatos priežiūros specialistų bendruomenei. Tuose profiliuose pateikiamos išsamios skirtingų sąveikumo lygių specifikacijos. Kai kurie iš šių profilių jau naudojami e. sveikatos skaitmeninių paslaugų infrastruktūroje (eHDSI) konkretiems veiklos reikalavimams įgyvendinti;

(12)

kuriant elektroninius sveikatos įrašus ir jais keičiantis būtina taikyti pačius griežčiausius saugumo ir duomenų apsaugos standartus. Remiantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu, pacientų duomenis privaloma tinkamai apsaugoti, kad būtų garantuotas jų konfidencialumas, vientisumas ir prieinamumas. Taigi sistemos turi būti saugios ir patikimos, atitikti integruotosios asmens duomenų apsaugos ir standartizuotosios duomenų apsaugos principus. Jų pagrindą sudaro Vyriausybėms ir institucijoms skirtų Europos masto skaitmeninių sprendimų ir bendrų metodų komplektas;

(13)

elektroninių sveikatos įrašų sistemų prieinamumą, saugumą ir patikimumo užtikrinimą turėtų didinti naudojamos elektroninės atpažinties ir tapatumo nustatymo priemonės, numatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 (13) (eIDAS). Tame reglamente nustatomos sąlygos, kuriomis piliečiai gali naudotis pripažintomis elektroninės atpažinties priemonėmis, įtrauktomis į valstybės narės elektroninės atpažinties schemą, apie kurią pranešta, kad įgytų prieigą prie elektroninių viešųjų paslaugų iš užsienio, įskaitant prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų ir sveikatos duomenų. Jame nustatomos ir patikimumo užtikrinimo paslaugų, kaip antai elektroninių parašų, elektroninių spaudų ir elektroninio registruoto pristatymo paslaugų, taisyklės, pagal kurias sveikatos duomenys saugiai tvarkomi, o galimo neteisėto keitimo ir netinkamo naudojimo rizika yra minimali;

(14)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/1148 (14) sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, kuriuos valstybės narės yra identifikavusios kaip esminių paslaugų operatorius, ir į direktyvos taikymo sritį patenkantys skaitmeninių paslaugų teikėjai privalo imtis tinkamų ir proporcingų techninių ir organizacinių priemonių, kad galėtų valdyti riziką, kylančią tinklų ir informacinių sistemų, kuriais jie naudojasi vykdydami savo veiklą, saugumui. Be to, jie turi pranešti nacionalinėms kompetentingoms institucijoms arba nacionalinėms reagavimo į kompiuterinius saugumo incidentus tarnyboms (CSIRT) apie saugumo incidentus, kurie turi didelį arba esminį poveikį jų teikiamų esminių paslaugų tęstinumui. Konkrečiai kalbant apie elektroninių sveikatos įrašų sistemų kibernetinį saugumą, įrodyti, kad kibernetinio saugumo reikalavimai įvykdyti, gali padėti kibernetinio saugumo sertifikavimas pagal atitinkamą Sąjungos kibernetinio saugumo sistemą (15);

(15)

valstybės narės ėmėsi svarbių veiksmų sąveikumui didinti, naudodamosi Komisijos parama, t. y. vykdydamos pagal Direktyvos 2011/24/ES 14 straipsnį įkurto e. sveikatos tinklo veiklą. Pagrindinis e. sveikatos tinklo tikslas – sukurti tvarias e. sveikatos sistemas, paslaugas ir sąveikias taikomąsias programas, lengvinti valstybių narių bendradarbiavimą ir informacijos mainus, didinti priežiūros tęstinumą ir užtikrinti galimybę naudotis saugia ir aukštos kokybės sveikatos priežiūra. Galiausiai šis tinklas atlieka svarbų vaidmenį siekiant elektroninių sveikatos įrašų sąveikumo;

(16)

visų pirma siekdamos sudaryti palankias sąlygas Europos e. sveikatos sistemų sąveikumui kelios valstybės narės, dalyvaujančios e. sveikatos tinkle, dirba išvien su Komisija, kurdamos e. sveikatos skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą, palaikomą pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (16) (EITP). Kai kurių iš šių valstybių narių sveikatos priežiūros specialistai jau pradėjo tarpvalstybiniu mastu keistis e. receptais per e. sveikatos skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą, o paciento duomenų santraukomis numatoma pradėti keistis jau netrukus. Padidinus elektroninių sveikatos įrašų sąveikumą turėtų būti lengviau papildyti duomenų rinkinius, kuriais šiuo metu keičiamasi per e. sveikatos skaitmeninių paslaugų infrastruktūrą, vertinga informacija, susijusia su laboratorinių tyrimų rezultatais, medicininėmis vizualizacijomis bei išvadomis ir išrašymo iš ligoninės pažymomis, ir taip pagerinti priežiūros tęstinumą. Keisdamosi elektroniniais sveikatos įrašais valstybės narės gali naudotis keletu priemonių, skirtų e. sveikatos skaitmeninių paslaugų infrastruktūrai;

(17)

kalbant apie keitimąsi elektroniniais sveikatos įrašais, vertingą vaidmenį toliau kuriant Europos keitimosi elektroniniais sveikatos įrašais formatą atlieka e. sveikatos tinklas, naudojantis šį formatą e. sveikatos skaitmeninių paslaugų infrastruktūrai ir skatinantis sveikatos priežiūros specialistus juo naudotis keičiantis informacija nacionaliniu lygmeniu;

(18)

suskaitmeninus sveikatos įrašus ir sudarius sąlygas jais keistis taip pat būtų lengviau kurti dideles sveikatos duomenų struktūras, kurios naudojamos kartu su naujosiomis technologijomis, kaip antai didelių duomenų kiekių analitika ir dirbtiniu intelektu, galėtų sudaryti galimybes naujiems moksliniams atradimams;

(19)

dabartinės nacionalinės elektroninių sveikatos įrašų sistemų specifikacijos galėtų būti toliau taikomos kartu su Europos keitimosi elektroniniais sveikatos įrašais formatu,