(1)

Direktyvos 2006/112/EB 168 ir 169 straipsniais nustatoma apmokestinamųjų asmenų teisė atskaityti pridėtinės vertės mokestį (PVM), taikomą tiems asmenims tiekiamoms prekėms ir teikiamoms paslaugoms, jei jos naudojamos jų apmokestinamiesiems sandoriams arba tam tikrais kitais tikslais. Tos direktyvos 26 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta, kad veiklai skirto turto dalies naudojimas apmokestinamojo asmens arba jo darbuotojų privatiems poreikiams arba, platesne prasme, ne verslo tikslais laikomas paslaugų teikimu už atlygį;

(2)

Sprendimu 2007/884/EB (2) Jungtinei Karalystei leidžiama iki 50 % apriboti nuomininko arba išperkamosios nuomos būdu automobilį įsigijusio asmens teisę į PVM, apskaičiuoto nuo automobilių nuomos arba išperkamosios nuomos išlaidų, atskaitą pagal Direktyvos 2006/112/EB 168 arba 169 straipsnį, jeigu automobiliai naudojami ne tik verslo tikslais. Juo Jungtinei Karalystei taip pat leidžiama apmokestinamojo asmens išsinuomoto ar išperkamosios nuomos būdu įsigyto tarnybinio automobilio naudojimo privatiems poreikiams nepripažinti paslaugų teikimu už atlygį. Tos priemonės (toliau – nukrypti leidžiančios priemonės) panaikina būtinybę tarnybinio automobilio nuomininkui ar išperkamosios nuomos būdu tarnybinį automobilį įsigijusiam asmeniui įtraukti į apskaitą tais automobiliais privačiais tikslais nuvažiuotą atstumą arba apskaičiuoti PVM, mokėtiną už privačiais tikslais tais automobiliais faktiškai nuvažiuotą atstumą. Sprendimo 2007/884/EB galiojimas baigiasi 2019 m. gruodžio 31 d.;

(3)

raštu (jį Komisija užregistravo 2019 m. balandžio 2 d.) Jungtinė Karalystė paprašė leidimo ir toliau taikyti nukrypti leidžiančias priemones, kurias leista taikyti Sprendimu 2007/884/EB;

(4)

pagal Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnio 2 dalį Komisija 2019 m. balandžio 29 d. raštu pranešė kitoms valstybėms narėms apie Jungtinės Karalystės prašymą. 2019 m. gegužės 2 d. raštu Komisija pranešė Jungtinei Karalystei turinti visą informaciją, kuri yra būtina prašymui įvertinti;

(5)

2017 m. kovo 29 d. Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė (toliau – Jungtinė Karalystė) pateikė pranešimą apie savo ketinimą išstoti iš Sąjungos pagal Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 50 straipsnį. Pagal ES sutarties 50 straipsnio 3 dalį, jei Europos Vadovų Taryba, susitarusi su Jungtine Karalyste, vieningai nenusprendžia pratęsti termino, Sutartys Jungtinei Karalystei nustoja būti taikomos nuo susitarimo dėl išstojimo įsigaliojimo dienos arba, jei tokio susitarimo nėra, praėjus dvejiems metams po to, kai gaunamas pranešimas dėl išstojimo. 2019 m. kovo 22 d. susitarusi dėl pirmojo pratęsimo, o 2019 m. balandžio 11 d. – dėl antrojo pratęsimo, Europos Vadovų Taryba 2019 m. spalio 29 d. priėmė Sprendimą (ES) 2019/1810 (3), kuriuo, Jungtinei Karalystei pateikus naują prašymą, sutiko pratęsti ES sutarties 50 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą iki 2020 m. sausio 31 d.;

(6)

pagal ES sutarties 50 straipsnį Europos Sąjunga vedė derybas su Jungtine Karalyste dėl susitarimo, kuriame nustatoma jos išstojimo tvarka , atsižvelgiant į pagrindinius būsimų jos santykių su Sąjunga principus (toliau – Susitarimas dėl išstojimo). 2019 m. sausio 11 d. Taryba priėmė Sprendimą (ES) 2019/274 dėl Susitarimo dėl išstojimo pasirašymo (4). Po tolesnių Sąjungos ir Jungtinės Karalystės derybininkų 2019 m. rugsėjo ir spalio mėn. vykusių derybų buvo pasiektas susitarimas dėl peržiūrėto Susitarimo dėl išstojimo teksto, kurį 2019 m. spalio 17 d. patvirtino Europos Vadovų Taryba. 2019 m. spalio 21 d. Taryba priėmė Sprendimą (ES) 2019/1750 dėl peržiūrėto Susitarimo dėl išstojimo pasirašymo (5). Susitarimo dėl išstojimo ketvirtoje dalyje (6) numatomas pereinamasis laikotarpis, kuris prasideda Susitarimo dėl išstojimo įsigaliojimo dieną ir baigiasi 2020 m. gruodžio 31 d. Pereinamuoju laikotarpiu ir, jei Susitarime dėl išstojimo nenumatyta kitaip, Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje toliau taikoma Sąjungos teisė;

(7)

bet kuriuo atveju šis sprendimas Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje nustoja būti taikomas kitą dieną po tos dienos, kurią pagal ES sutarties 50 straipsnio 3 dalį Jungtinei Karalystei nustoja būti taikomos Sutartys, arba, jei pagal ES sutarties 50 straipsnio 2 dalį su Jungtine Karalyste sudarytas Susitarimas dėl išstojimo yra įsigaliojęs, – kitą dieną po tos dienos, kurią baigiasi pereinamasis laikotarpis, arba 2022 m. gruodžio 31 d., atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė;

(8)

prie prašymo Jungtinė Karalystė pridėjo ataskaitą Komisijai pagal Sprendimo 2007/884/EB 3 straipsnio antrą dalį, įskaitant procentinio apribojimo, kuris taikomas teisei atskaityti PVM, peržiūrą. Iš Jungtinės Karalystės pateiktos informacijos matyti, kad procentinis 50 % apribojimas vis dar teisingai atspindi faktines aplinkybes, kiek tai susiję su transporto priemonių, kurioms taikomos nukrypti leidžiančios priemonės, naudojimo verslo ir ne verslo tikslais santykiu. Tačiau tų nukrypti leidžiančių priemonių taikymas turėtų būti pratęsiamas tik tokiam laikotarpiui, kurio reikia siekiant įvertinti jų veiksmingumą ir procentinės normos tinkamumą. Todėl nukrypti leidžiančias priemones Jungtinei Karalystei turėtų būti leista toliau taikyti ribotą laikotarpį;

(9)

turėtų būti nustatytas terminas prašymui suteikti leidimą dar kartą pratęsti nukrypti leidžiančių priemonių taikymą po 2022 m., jei taikytina. Taip pat turėtų būti reikalaujama, kad prie tokio prašymo pratęsti taikymą Jungtinė Karalystė pridėtų ataskaitą, įskaitant procentinio apribojimo, kuris taikomas teisei atskaityti PVM, peržiūrą;

(10)

nukrypti leidžiančios priemonės neturės neigiamo poveikio Sąjungos nuosaviems ištekliams iš PVM;

(11)

todėl Sprendimas 2007/884/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,