(1)

valstybės narės ir Sąjunga turi siekti parengti suderintą strategiją, skirtą užimtumui ir, visų pirma, kvalifikuotos, tinkamai parengtos, gebančios prisitaikyti darbo jėgos ir į ekonomikos pokyčius reaguojančių darbo rinkų rėmimui, kad būtų pasiekti Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje nustatyti visiško užimtumo ir socialinės pažangos tikslai;

(2)

vadovaudamasi Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), Sąjunga parengė ir įgyvendino fiskalinės, makroekonominės ir struktūrinės politikos derinimo priemones. Tarybos sprendimo (ES) 2018/1215 (4) priede nustatytos valstybių narių užimtumo politikos gairės (toliau – užimtumo gairės) ir Tarybos rekomendacijoje (ES) 2015/1184 (5) nustatytos valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos bendros gairės sudaro integruotas strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo gaires (toliau – integruotos gairės). Gairėmis, atspindinčiomis valstybių narių tarpusavio priklausomybę, turi būti vadovaujamasi įgyvendinant politiką valstybėse narėse ir Sąjungoje. Tokiu būdu suderinta Sąjungos ir nacionalinė politika bei reformos turi sudaryti tinkamą bendrą ekonominės ir socialinės politikos priemonių derinį, kuriuo turėtų būti užtikrintas teigiamas šalutinis poveikis;

(3)

Europos semestru, sujungiančiu šias skirtingas priemones į visaapimančią sistemą, skirtą integruotai daugiašalei ekonomikos, biudžeto, užimtumo bei socialinės politikos stebėsenai, siekiama strategijos „Europa 2020“ tikslų, be kita ko, užimtumo, švietimo ir skurdo mažinimo srityse, kaip nustatyta Tarybos sprendime 2010/707/ES (6). Remiant tokius politikos tikslus kaip investicijų didinimas, struktūrinių reformų vykdymas ir atsakingos fiskalinės politikos užtikrinimas, nuo 2015 m. Europos semestras buvo nuolat stiprinamas ir tobulinamas. Ypač buvo sustiprintas jo užimtumo ir socialinis aspektas ir suintensyvintas dialogas su valstybėmis narėmis, socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės atstovais;

(4)

2017 m. lapkričio mėn. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pasirašė Tarpinstitucinę deklaraciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio, kuriuo nustatyta 20 principų ir teisių, kuriais siekiama remti gerai veikiančias ir sąžiningas darbo rinkas bei socialinės gerovės sistemas. Europos socialinių teisių ramstis yra orientacinė valstybių narių užimtumo ir socialinių rodiklių stebėsenos priemonė, kuria skatinamos nacionalinio lygmens reformos ir nustatoma atnaujinto konvergencijos proceso visoje Sąjungoje kryptis;

(5)

integruotos gairės turėtų būti konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, kurias Taryba gali pateikti valstybėms narėms, pagrindas. Valstybės narės, įgyvendindamos užimtumo gaires, turėtų visokeriopai pasinaudoti Europos socialinio fondo ir kitų Sąjungos fondų lėšomis. Nors integruotos gairės yra skirtos valstybėms narėms ir Sąjungai, užimtumo gairės turėtų būti įgyvendinamos palaikant partnerystę su visomis nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, glaudžiai įtraukiant parlamentus, socialinius partnerius ir pilietinės visuomenės atstovus;

(6)

Užimtumo komitetas ir Socialinės apsaugos komitetas, vadovaudamiesi atitinkamais SESV nustatytais savo įgaliojimais, turėtų stebėti, kaip atsižvelgiant į užimtumo gaires įgyvendinamos atitinkamos politikos kryptys. Šie komitetai ir kiti Tarybos parengiamieji organai, susiję su ekonominės ir socialinės politikos koordinavimu, turėtų glaudžiai tarpusavyje bendradarbiauti. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų tęsti politikos dialogą, visų pirma dėl užimtumo gairių;

(7)

buvo pasikonsultuota su Socialinės apsaugos komitetu;

(8)

užimtumo gairės neturėtų būti keičiamos, kad būtų galima daugiausia dėmesio skirti jų įgyvendinimui. Atsižvelgiant į pokyčių darbo rinkoje ir socialinės padėties įvertinimą po užimtumo gairių priėmimo 2018 m., atnaujinimas nėra reikalingas. Užimtumo gairių priėmimo 2018 m. priežastys tebegalioja, todėl tos gairės turėtų būti toliau taikomos,