(1)

2018 m. rugsėjo 28 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl į Sąjungą importuojamų Šiaurės Makedonijos Respublikos, Rusijos ir Turkijos (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės suvirintų vamzdžių, vamzdelių ir tuščiavidurių profilių, kvadratinio ar stačiakampio skerspjūvio, iš geležies, išskyrus ketų, arba iš plieno, išskyrus nerūdijantį plieną, išskyrus vamzdynų vamzdžius, tinkamus naudoti naftotiekiams arba dujotiekiams tiesti, ir apsauginius vamzdžius, vamzdynų vamzdžius, tinkamus naudoti naftos arba dujų gręžiniuose (toliau – tuščiaviduriai profiliai). Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi Europos Sąjungos suvirintų plieno vamzdžių pramonės apsaugos komiteto (toliau – skundo pateikėjas) 2018 m. rugpjūčio 14 d. Sąjungos gamintojų vardu pateiktą skundą. Skundo pateikėjo atstovaujamos bendrovės pagamina daugiau nei 40 % visų tuščiavidurių profilių Sąjungoje. Skunde pateikta pakankamai dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą.

(3)

2018 m. gruodžio 20 d. skundo pateikėjas pateikė prašymą registruoti importuojamus nagrinėjamųjų šalių kilmės produktus pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį. Skundo pateikėjas tvirtino, kad importas iš nagrinėjamųjų šalių smarkiai išaugo, palygindamas:

(4)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir Šiaurės Makedonijos, Rusijos ir Turkijos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(5)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(6)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(7)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį ji preliminariai atrinko Sąjungos gamintojus. Komisija bendroves atrinko remdamasi panašaus produkto gamybos apimtimi Sąjungoje 2017 m. liepos mėn. – 2018 m. birželio mėn. ir geografiniu pasiskirstymu. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Vienas iš preliminariai atrinktų gamintojų pranešė Komisijai negalintis atsakyti į visus klausimyno klausimus ir todėl nenori dalyvauti Sąjungos gamintojų atrankoje. Taigi, Komisija nusprendė peržiūrėti atrinktus Sąjungos gamintojus ir minėtą gamintoją pakeisti kitu didžiausiu pagal gamybos apimtį Sąjungos gamintoju. Galutinai atrinktų gamintojų gamybos apimtis sudarė daugiau kaip 30 % apskaičiuotos Sąjungos panašaus produkto produkcijos, todėl atrinktos bendrovės laikomos tipiškomis Sąjungos pramonės bendrovėmis.

(8)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų Sąjungoje pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(9)

Komisijai apie save pranešė dvylika nesusijusių importuotojų: keturi iš jų nurodė tiriamuoju laikotarpiu importavę iš nagrinėjamųjų šalių, pateikė prašomą informaciją, taip pat sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija pagal didžiausią importo į Sąjungą apimtį ir geografinę padėtį Sąjungoje atrinko tris importuotojus. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais importuotojais. Pastabų negauta.

(10)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų Šiaurės Makedonijos, Rusijos ir Turkijos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Šiaurės Makedonijos, Rusijos ir Turkijos atstovybių Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus savo atitinkamose šalyse, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(11)

Dešimt Turkijos eksportuojančių gamintojų, trys Šiaurės Makedonijos ir du Rusijos eksportuojantys gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami.

(12)

Atsižvelgdama į nedidelį eksportuojančių gamintojų skaičių Šiaurės Makedonijoje ir Rusijoje Komisija nusprendė, kad atranka šiose dviejose šalyse nebūtina.

(13)

Kalbant apie Turkijos eksportuojančius gamintojus, pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija pagal didžiausią tipišką eksporto į Sąjungą apimtį, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, atrinko tris eksportuojančius gamintojus. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir nagrinėjamųjų šalių valdžios institucijomis. Pastabų negauta.

(14)

Vienas Turkijos eksportuojantis gamintojas pateikė individualaus nagrinėjimo prašymą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į 97 konstatuojamojoje dalyje pateiktas išvadas, šio prašymo toliau nagrinėti nereikėjo.

(15)

Komisija klausimynus inicijavimo dieną paskelbė internete ir paragino tris Šiaurės Makedonijos bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus, du Rusijos bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus, tris Turkijos atrinktus eksportuojančius gamintojus, keturis atrinktus Sąjungos gamintojus ir tris atrinktus nesusijusius importuotojus pateikti atsakymus.

(16)

Klausimynų atsakymus pateikė trys Šiaurės Makedonijos bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, vienas Rusijos bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas, trys Turkijos atrinkti eksportuojantys gamintojai ir vienas individualaus nagrinėjimo prašantis eksportuojantis gamintojas, keturi atrinkti Sąjungos gamintojai ir trys atrinkti nesusiję importuotojai. Vienas Rusijos eksportuojantis gamintojas klausimynų atsakymų nepateikė ir pranešė nenorintis bendradarbiauti.

(17)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(18)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2017 m. liepos 1 d. – 2018 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2015 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(19)

Nagrinėjamasis produktas – Šiaurės Makedonijos, Rusijos ir Turkijos kilmės suvirinti vamzdžiai, vamzdeliai ir tuščiaviduriai profiliai, kvadratinio ar stačiakampio skerspjūvio, iš geležies, išskyrus ketų, arba iš plieno, išskyrus nerūdijantį plieną, išskyrus vamzdynų vamzdžius, tinkamus naudoti naftotiekiams arba dujotiekiams tiesti, ir apsauginius vamzdžius, vamzdynų vamzdžius, tinkamus naudoti naftos arba dujų gręžiniuose, kurių KN kodai šiuo metu yra 7306 61 92 ir 7306 61 99 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(20)

Tuščiavidurių profilių naudojimo paskirtis labai įvairi: pavyzdžiui, jie naudojami kaip struktūrinės ir laikančiosios konstrukcijos statybų pramonėje, taip pat krovinių tvarkymo įrangoje, staklėse, mašinų pramonėje, ūkio technikoje ir kitoms panašioms reikmėms.

(21)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(22)

Todėl Komisija nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(23)

Atliekant tyrimą bendradarbiavo trys Šiaurės Makedonijos eksportuojantys gamintojai: „FZC 11 Oktomvri AD“ (FZC), „IGM-Trade Ilija I dr. d.o.o.“ (IGM) ir „Metalopromet Dooel“ („Metalopromet“).

(24)

Kad apskaičiuotų normaliąją vertę, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pirmiausia nagrinėjo, ar bendra kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje laikomas tipišku, jei visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos jo peržiūrimojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį apimties.

(25)

Vieno eksportuojančio gamintojo, t. y. FZC, bendra pardavimo vidaus rinkoje apimtis nebuvo tipiška, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje.

(26)

Vidaus rinkoje panašus produktas nebuvo parduodamas tipiškais kiekiais, todėl Komisija FZC normaliąją vertę apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(27)

Tuo atveju, kai tam tikros rūšies produkto pardavimas nebuvo pelningas, tos rūšies produkto normalioji vertė apskaičiuota prie bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidutinių panašaus produkto gamybos sąnaudų per tiriamąjį laikotarpį pridėjus:

Tuo atveju, kai tam tikros rūšies produkto pardavimas buvo pelningas, tos rūšies produkto normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis su tos rūšies produktu susijusiomis PBA išlaidomis ir pelno dydžiu, o ne svertiniais PBA išlaidų ir pelno vidurkiais.

(28)

Remdamasi 24 konstatuojamojoje dalyje aprašytu tipiškumo kriterijumi Komisija nustatė, kad panašaus produkto kiekis, kurį IGM ir „Metalopromet“ pardavė vidaus rinkoje, apskritai buvo tipiškas.

(29)

Vėliau Komisija nustatė pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalį, kad galėtų nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(30)

Normalioji vertė grindžiama faktine vienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina, neatsižvelgiant į tai, ar tas pardavimas buvo pelningas, jeigu:

(31)

Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu vidutinė svertinė kaina.

(32)

Kai pelningo pardavimo dalis sudarė mažiau kaip 80 % viso pardavimo vidaus rinkoje ir kai vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo mažesnė už gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip tik pelningo pardavimo svertinis vidurkis.

(33)

Kai tam tikros rūšies panašaus produkto įprastomis prekybos sąlygomis nebuvo parduota arba jo buvo parduota nepakankamai, arba kai tam tikros rūšies produktas vidaus rinkoje nebuvo parduodamas tipiškais kiekiais, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis, kaip aprašyta 27 konstatuojamojoje dalyje.

(34)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad, kalbant apie IGM ir „Metalopromet“ kai kurių rūšių produkto pardavimą, tam tikros rūšies panašaus produkto įprastomis prekybos sąlygomis nebuvo parduota arba jo buvo parduota nepakankamai, arba tam tikros rūšies produktas vidaus rinkoje nebuvo parduodamas tipiškais kiekiais. Šių rūšių produktų normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalimis. Likusių rūšių produktų normalioji vertė buvo grindžiama vidaus rinkos kainomis įprastomis prekybos sąlygomis.

(35)

Savo pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo skundo pateikėjas teigė, kad pirmiau aprašytas normaliosios vertės apskaičiavimo metodas yra nenuoseklus. Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija visiems Šiaurės Makedonijos eksportuotojams turėjo naudoti apskaičiuotą normaliąją vertę (o ne pardavimą vidaus rinkoje), visų pirma dėl to, kad Šiaurės Makedonijos vidaus rinka dėl jos dydžio, finansinių pajėgumų ir konkurencijos sąlygų nėra reprezentatyvus rodiklis, kuriuo galima remtis atliekant palyginimą su pardavimu Sąjungos rinkoje.

(36)

Komisija pažymi, kad apskaičiuodama normaliąją vertę ji nuosekliai vadovavosi pagrindinio reglamento 2 straipsnyje nustatyta metodika. Jei, kaip siūlo skundo pateikėjas, būtų neatsižvelgta į kainas tais atvejais, kai įprastomis prekybos sąlygomis buvo parduotas pakankamas kiekis, toks požiūris prieštarautų minėtai nuostatai. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(37)

Visi trys Šiaurės Makedonijos eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Todėl eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį remiantis už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

(38)

Komisija normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(39)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainų palyginamumui. Koreguojant atsižvelgta į nuolaidas, tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas, vežimo, kredito sąnaudas, bankų mokesčius, pakavimo išlaidas ir komisinius.

(40)

Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(41)

Šiaurės Makedonijos bendradarbiavimo lygis buvo aukštas, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportas sudarė beveik 100 % viso eksporto į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį. Tuo remiantis CIF importo vertės procentine dalimi išreikšti dempingo skirtumai yra tokie:

(42)

Atsižvelgdama į tai, kad dviejų iš trijų atrinktų Šiaurės Makedonijos eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumai buvo mažesni už de minimis ribą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje, Komisija tikrino, ar vidutinis svertinis dempingo skirtumas visos šalies mastu buvo didesnis už tą ribą.

(43)

Dempingo skirtumas visos šalies mastu apskaičiuotas kaip dempingo skirtumų, nustatytų visiems Šiaurės Makedonijos bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, svertinis vidurkis. Dempingo suma, išreikšta bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto CIF vertės procentine dalimi, buvo 2,9 %, t. y. didesnė už pirmiau nustatytą 2 % de minimis ribą.

(44)

Atliekant tyrimą bendradarbiavo vienas Rusijos eksportuojantis gamintojas – „PAO Severstal“ („Severstal“).

(45)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar visas „Severstal“ pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos jo nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį apimties. Tuo remiantis nustatyta, kad visas „Severstal“ panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(46)

Vėliau Komisija nustatė pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalį, kad galėtų nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(47)

Normalioji vertė grindžiama faktine vienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina, neatsižvelgiant į tai, ar tas pardavimas buvo pelningas, jeigu:

(48)

Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu vidutinė svertinė kaina.

(49)

Kai pelningo pardavimo dalis sudarė mažiau kaip 80 % viso pardavimo vidaus rinkoje ir kai vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo mažesnė už gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip tik pelningo pardavimo svertinis vidurkis.

(50)

Kai tam tikros rūšies panašaus produkto įprastomis prekybos sąlygomis nebuvo parduota arba jo buvo parduota nepakankamai, arba kai tam tikros rūšies produktas vidaus rinkoje nebuvo parduodamas tipiškais kiekiais, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis, kaip aprašyta 27 konstatuojamojoje dalyje.

(51)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo normalioji vertė tam tikrų rūšių produktų atveju buvo grindžiama atitinkamos rūšies produkto viso pardavimo vidaus rinkoje per TL kainų svertiniu vidurkiu, kai kurių kitų rūšių produktų atveju ji buvo grindžiama vidaus rinkos kainomis įprastomis prekybos sąlygomis, o dar kitų rūšių produktų atveju normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalimis.

(52)

„Severstal“ tiriamuoju laikotarpiu pardavimui į Sąjungą naudojo tris pardavimo kanalus. Taigi, nagrinėjamąjį produktą jis pardavė tiesiogiai pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje, per susijusius importuotojus Sąjungoje ir per susijusį prekiautoją Šveicarijoje.

(53)

Kai eksportuojantis gamintojas nagrinėjamąjį produktą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje ir tais atvejais, kai pardavimas vykdytas per susijusį prekiautoją Šveicarijoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo nustatyta remiantis už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

(54)

Pardavimo per susijusius importuotojus eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį buvo apskaičiuota remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Kaina buvo koreguojama atsižvelgiant į visas išlaidas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas, ir į pelną.

(55)

Kad nustatytų tinkamą pelno lygį, Komisija įvertino iš trijų atrinktų importuotojų surinktą informaciją. Per tyrimą atskleista, kad du iš atrinktų importuotojų vis dėlto veikė kaip įvairių, pirmiausia, Sąjungoje gautų prekių platintojai, o nagrinėjamojo produkto importas sudarė tik labai nedidelę jų verslo dalį. Nė viena bendrovė negalėjo atskirti pelno dydžio, susijusio su jos importo veikla, nuo pelno dydžio, susijusio su jos veikla apskritai. Todėl šių bendrovių pelno dydžiai neatspindėjo jų veiklos, susijusios su nagrinėjamojo produkto importu ir perpardavimu. Trečiojo nesusijusio importuotojo pagrindinė veikla buvo nagrinėjamojo produkto importas ir perpardavimas, todėl jo praneštas pelno dydis tinkamai atspindėjo šią veiklą. Taigi pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį apskaičiuojant eksporto kainą naudotas šio importuotojo pelno dydis. Pelno dydis buvo [2–6 %].

(56)

Komisija vienintelio eksportuojančio gamintojo normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(57)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainų palyginamumui. Koreguojant atsižvelgta į vežimo, tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas, draudimo, pakavimo, kredito sąnaudas, importo rinkliavas, bankų mokesčius, nuolaidas ir komisinius.

(58)

Be to, bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas paprašė, kad remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies g punktu koreguojant būtų atsižvelgta į neigiamas pardavimo eksportui eurais kredito sąnaudas. Eksportuojantis gamintojas teigė, kad visas pardavimas į Sąjungą vykdytas eurais ir kad vidutinė euro LIBOR norma per TL buvo neigiama. Komisija pažymi, kad kredito sąnaudų koregavimo pagal 2 straipsnio 10 dalies g punktą tikslas yra atspindėti kredito sąlygas, dėl kurių pardavėjas ir pirkėjas susitarė sutarties sudarymo ar pardavimo metu. Iš tikrųjų tai yra veiksnys, į kurį atsižvelgta nustatant mokėti prašomą kainą, neatsižvelgiant į faktines išlaidas ar vėliau dėl to pardavimo gautą pelną, nes į šias išlaidas ar pelną nebuvo galima atsižvelgti tuo metu, kai buvo susitarta dėl kainos. Bet kuriuo atveju ir nedarant poveikio tam, kas išdėstyta pirmiau, bendrovė nepateikė įrodymų, kad tai turėjo įtakos kainai ir kainų palyginamumui, todėl šis prašymas buvo atmestas.

(59)

Dėl per Šveicarijoje įsikūrusį susijusį prekiautoją vykdyto pardavimo eksportuojantis gamintojas teigė, kad Šveicarijos prekiautojas veikė kaip jo vidaus pardavimo padalinys, su kuriuo jis sudaro vieną ūkio subjektą. Eksportuojantis gamintojas nurodė, kad Šveicarijos prekiautojas yra jo 100 % patronuojamoji įmonė, atsakinga už nagrinėjamojo produkto pardavimą Sąjungoje. Dėl šios priežasties, pasak bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo, Komisija neturėjo koreguoti jo eksporto kainos, kad būtų atsižvelgta į komisinius.

(60)

Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad, kiek tai susiję su pardavimu į Sąjungą, patronuojančiosios bendrovės ir prekiautojo Šveicarijoje nesieja jokie išskirtiniai ryšiai ir kad esama kitų grupei priklausančių ir eksporto į Sąjungą veikloje dalyvaujančių subjektų, įskaitant eksportuojantį gamintoją, kuris taip pat vykdė tiesioginį pardavimą. Kaip minėta 52 konstatuojamojoje dalyje, Rusijos patronuojančioji bendrovė turėjo tris skirtingus nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą kanalus. Dėl šių priežasčių Komisija padarė išvadą, kad eksportuojančio gamintojo ir jo susijusios bendrovės Šveicarijoje nesiejo toks ryšys, koks sieja bendrovę ir integruotą vidaus pardavimo skyrių ir dėl kurio būtų galima laikyti, kad du juridiniai asmenys sudaro vieną ūkio subjektą. Vietoje to Komisija tą ryšį prilygino ryšiui su komisinių pagrindu dirbančiu tarpininku, apibrėžtu pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punkte. Taigi teiginys, kad eksportuojantis gamintojas ir jo susijęs prekiautojas Šveicarijoje sudaro vieną ūkio subjektą, buvo atmestas. Todėl eksporto kaina buvo pakoreguota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą atėmus komisinius. Skaičiuojant komisinius remtasi prekiautojo PBA išlaidomis ir 55 konstatuojamojoje dalyje nurodytu pagrįstu pelno dydžiu, nustatytu remiantis nesusijusių importuotojų Sąjungoje pateikta informacija.

(61)

Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(62)

Rusijos bendradarbiavimo lygis buvo aukštas, nes bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksportas sudarė maždaug 85 % viso eksporto į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį. Tuo remiantis CIF importo vertės procente dalimi išreikštas dempingo skirtumas yra toks:

(63)

Atsižvelgiant į aukštą bendradarbiavimo Rusijoje lygį, dempingo skirtumas visos šalies mastu nustatytas tokio pat dydžio kaip bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatytas dempingo skirtumas.

(64)

Savo pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo skundo pateikėjas teigė, kad Komisijos nustatytas dempingo skirtumas visos šalies mastu neturėtų būti tokio paties lygio kaip dempingo skirtumas, nustatytas vieninteliam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui; vietoje to skirtumas visos šalies mastu turėjo būti apskaičiuotas pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(65)

Skundo pateikėjas išsamiau nepaaiškino savo argumento, kad būtų neteisinga skirtumą visos šalies mastu grįsti faktais, nustatytais dėl bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo, be to, skundo pateikėjas nepateikė jokios papildomos informacijos ar įrodymų savo argumentui pagrįsti. Kaip pažymėta 62 konstatuojamojoje dalyje, bendradarbiavimo lygis Rusijoje buvo aukštas, o pateikti duomenys laikyti tipiškais, neatsižvelgiant į tai, ar tą eksportą vykdė vienas, ar keli Rusijos eksportuojantys gamintojai. Be to, net jei Komisija muitui kitiems tiriamosios šalies eksportuotojams apskaičiuoti būtų naudojusi tų rūšių produktus, kurių bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas eksportavo daugiausiai, skirtumas visos šalies mastu būtų išlikęs mažesnis už de minimis. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(66)

Atsižvelgiant į tai, kad dempingo skirtumas visos šalies mastu yra neigiamas, pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalį tyrimas dėl iš Rusijos importuojamų tuščiavidurių profilių turėtų būti baigtas nenustatant priemonių.

(67)

Atliekant tyrimą bendradarbiavo dešimt Turkijos eksportuojančių gamintojų. Kaip minėta 13 konstatuojamojoje dalyje, Komisija atrinko tris: „Noksel Celik Boru Sanayi“, „Tosçelik Profil ve Sac Endüstrisi“ ir „Yücel Boru ve Profil Endüstrisi“.

(68)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar visas kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos jo nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį apimties. Tuo remiantis nustatyta, kad visas kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(69)

Vėliau Komisija nustatė pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalį, kad galėtų nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(70)

Normalioji vertė grindžiama faktine vienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina, neatsižvelgiant į tai, ar tas pardavimas buvo pelningas, jeigu:

(71)

Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu vidutinė svertinė kaina.

(72)

Kai pelningo pardavimo dalis sudarė mažiau kaip 80 % viso pardavimo vidaus rinkoje ir kai vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo mažesnė už gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip tik pelningo pardavimo svertinis vidurkis.

(73)

Kai tam tikros rūšies panašaus produkto įprastomis prekybos sąlygomis nebuvo parduota arba jo buvo parduota nepakankamai, arba kai tam tikros rūšies produktas vidaus rinkoje nebuvo parduodamas tipiškais kiekiais, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis, kaip aprašyta 27 konstatuojamojoje dalyje.

(74)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad trijų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų normalioji vertė tam tikrų rūšių produktų atveju buvo grindžiama atitinkamos rūšies produkto viso pardavimo vidaus rinkoje per TL kainų svertiniu vidurkiu, kai kurių kitų rūšių produktų atveju ji buvo grindžiama vidaus rinkos kainomis įprastomis prekybos sąlygomis, o dar kitų rūšių produktų atveju normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalimis.

(75)

Visi trys Turkijos eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Todėl eksporto kainos buvo nustatytos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį remiantis už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

(76)

Komisija trijų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(77)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgta į skirtumus, kurie daro poveikį kainų palyginamumui. Koreguojant atsižvelgta į vežimo ir tvarkymo sąnaudų, kredito sąnaudų, komisinių, pakavimo, bankų mokesčių ir metų pabaigos lengvatų atskaitymų skirtumus.

(78)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad dėl laikinojo įvežimo perdirbti sistemos, pagal kurią importuojamoms žaliavoms taikomas muitas nemokamas, jeigu eksportuojamas lygiavertis galutinio produkto kiekis, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą turėtų būti pakoreguota normalioji vertė. Tačiau, nors eksportuojantis gamintojas įrodė nemokėjęs už tam tikras žaliavas, kurios galėjo būti įtrauktos į eksportuojamą produktą, mokėtino muito, jis neįrodė lygiavertį muitą sumokėjęs už žaliavas, įtrauktas į vidaus rinkai skirtą galutinį produktą. Taigi eksportuojantis gamintojas neįrodė, kad laikinojo įvežimo perdirbti sistema daro poveikį kainų palyginamumui, todėl šis teiginys buvo atmestas.

(79)

Savo pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo skundo pateikėjas teigė, kad Komisija nepateikė pakankamo paaiškinimo, kaip eksportuotojas naudojasi laikinojo įvežimo perdirbti sistemomis ir kokį poveikį tai daro dempingo skirtumams. Skundo pateikėjas nurodė, kad yra ir kitų atvirų klausimų, tačiau jų neįvardijo.

(80)

Komisija pažymi, kad 78 konstatuojamojoje dalyje ji siekė paaiškinti, kodėl buvo prašoma atlikti koregavimą ir kodėl tas prašymas buvo atmestas, o ne paaiškinti, kaip eksportuojantys gamintojai naudojasi laikinojo įvežimo perdirbti sistema. Laikinojo įvežimo perdirbti sistemos naudojimas pats savaime nedaro poveikio dempingo skaičiavimams. Jis svarbus tik tais atvejais, kai daro poveikį kainų palyginamumui lyginant normaliąją vertę ir eksporto kainą. Tačiau, kaip paaiškinta 78 konstatuojamojoje dalyje, šiuo atveju taip nėra. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(81)

2019 m. kovo 26 d. rašte skundo pateikėjas teigė, kad esama fizinių skirtumų tarp Sąjungoje ir vidaus rinkoje parduodamų, kaip teigiama, tų pačių rūšių produktų, nes Turkijos eksportuojantys gamintojai naudoja skirtingus standartus, kai parduoda į Sąjungą (EN 10219) ir kai parduoda savo vidaus rinkoje (TS 5314). Skundo pateikėjo teigimu, Turkijos standarte, palyginti su Sąjungos standartu, nustatytas iš esmės kitoks kiekio nuokrypis. Tai reiškia, kad Turkijos eksportuojančių gamintojų pranešti nominalieji kiekiai greičiausiai iš esmės iškraipo išsiųstus faktinius kiekius ir atitinkamai praneštas vieneto kainas. Taigi galima manyti, kad dempingo skirtumai yra dirbtinai maži. Taigi, siekiant pašalinti iškraipymą, normalioji vertė turėtų būti padidinta.

(82)

Skundo pateikėjas šį argumentą grindžia dviem prielaidomis: i) pardavimui vidaus rinkoje eksportuojantys gamintojai naudoja TS 5314 ir ii) skaičiuojant dempingą remtasi nominaliuoju, o ne faktiniu svoriu. 2019 m. kovo 26 d. ir balandžio 1 ir 2 d. raštuose eksportuojantys gamintojai užginčijo abi prielaidas teigdami, kad i) tiriamuoju laikotarpiu jie nenaudojo TS 5314 ir ii) jų klausimynų atsakymuose pateikti duomenys buvo grindžiami ne nominaliuoju, o faktiniu svoriu. Komisija patikrino ir patvirtino abu aspektus.

(83)

2019 m. balandžio 5 d. rašte skundo pateikėjas pakartojo šį teiginį nurodydamas, kad eksportuojantys gamintojai TS 5314 galėjo naudoti kitu laikotarpiu nei tiriamasis laikotarpis. Skundo pateikėjas suabejojo nustatytu faktu, kad Turkijos bendrovės, vykdydamos pardavimą savo vidaus rinkoje, nesilaiko Turkijos standartų. Skundo pateikėjas taip pat suabejojo tuo, kaip buvo nustatomas ar skaičiuojamas faktinis svoris.

(84)

Komisija patvirtino, kad ir standartų naudojimo, ir produkto svorio klausimas buvo aptartas su eksportuojančiais gamintojais ir patikrintas per patikrinimus vietoje. Dėmesys į šiuos klausimus atkreiptas dar per ankstesnius šio produkto tyrimus, o per šį tyrimą jiems skirtas ypatingas dėmesys. Todėl skundo pateikėjo teiginys buvo atmestas.

(85)

Savo pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo skundo pateikėjas pakartojo ankstesnį teiginį, kad Turkijos eksportuojantys gamintojai naudoja standartinį svorio perskaičiavimo metodą, dėl kurio, priklausomai nuo standarto, gaunama skirtinga galutinė kaina už toną. Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija nepakankamai paaiškino, kaip buvo tikrinama, ar eksportuojantys gamintojai savo sąskaitose faktūrose naudojo faktinį, o ne teorinį svorį.

(86)

Kaip paaiškinta 84 konstatuojamojoje dalyje, Komisija patikrino, ar atrinkti eksportuojantys gamintojai savo antidempingo klausimyno atsakymuose nurodė faktinį nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto, parduodamo į Sąjungą ir vidaus rinkoje, svorį. Komisija atrinko pirkėjams vidaus rinkoje ir pirkėjams Sąjungoje išrašytų sąskaitų faktūrų imtį ir tose sąskaitose faktūrose nurodytą svorį įvertino remdamasi važtos dokumentais bei važtos sąskaitomis faktūromis, taip pat pardavimo pirkėjams Sąjungoje muitinės deklaracijomis. Atlikus patikrinimą patvirtinta, kad eksportuojantys gamintojai nurodė faktinį, o ne standartu pagrįstą teorinį parduodamo produkto svorį.

(87)

2019 m. balandžio 15 d. rašte skundo pateikėjas taip pat teigė, kad, remiantis rinkos tyrimais, nors Turkijos eksportuotojai eksportuodami į JK sąskaitose faktūrose nurodo EN 10219, tačiau iš tikrųjų gamina ir išsiunčia pagal BS 4848 pagamintus tuščiavidurius profilius. Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad jei taip yra iš tikrųjų, sąskaitose faktūrose nurodytas teorinis svoris buvo iškreiptas. Skundo pateikėjas teigė, kad iškraipymas atsiranda dėl to, kad i) nominalusis svoris yra grindžiamas ilgio vieneto ilgio ir nominaliojo svorio sandauga ir kad ii) sąskaitoms faktūroms naudojant EN standartą buvo galima nurodyti mažesnį vienam produkto metrui tenkantį svorį (3,30) nei faktinis pagal BS standartą pagamintų produktų metro svoris (3,45 kg/m). Skundo pateikėjas teigė, kad, siekiant atsižvelgti į šį iškraipymą, pardavimo į JK kaina turi būti sumažinta vidutiniškai 3,5 %.

(88)

Komisija pažymi, kad skundo pateikėjas nepateikė jokių tokios praktikos įrodymų. Atlikdama tyrimą Komisija nerado jokių šią praktiką pagrindžiančių įrodymų. Be to, kaip minima 82 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad atrinkti eksportuojantys gamintojai savo antidempingo klausimyno atsakymuose nurodė faktinį nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto, parduodamo Sąjungoje ir vidaus rinkoje, svorį. Skaičiuojant dempingą naudotas ne teorinis, o faktinis svoris. Todėl ir šis skundo pateikėjo teiginys buvo atmestas.

(89)

Pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo skundo pateikėjas pakartojo savo teiginį, apibendrintą 87 konstatuojamojoje dalyje, dėl sąskaitų faktūrų išrašymo pagal EN 10219, bet pardavimo pagal BS 4848, dėl kurio, kaip įtariama, atsirado nominaliojo svorio skirtumas. Skundo pateikėjas taip pat teigė pateikęs šią praktiką patvirtinančių įrodymų.

(90)

Iš skundo pateikėjo pateiktų įrodymų matyti, kad importuotojai teikia BS 4848, o ne tai, kad sąskaitas faktūras jie išrašo pagal EN 10219. Tačiau, kaip paaiškinta pirmiau, net jeigu būtų buvę taip, kaip teigiama, dempingas buvo skaičiuojamas remiantis faktiniu, o ne nominaliu svoriu. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(91)

Savo pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo suinteresuotoji šalis teigė, kad Turkijos gamintojų sąnaudų struktūra būtų kitokia nei Sąjungos gamintojų ir kad į šį skirtumą turėtų būti atsižvelgta apskaičiuojant dempingo skirtumą.

(92)

Primenama, kad nustatant dempingo skirtumus nėra teisinio pagrindo atsižvelgti į atitinkamų eksportuojančių gamintojų ir Sąjungos pramonės sąnaudų struktūrų skirtumus. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(93)

Savo pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis teigė, kad poveikį Turkijos normaliajai vertei daro tai, kad skiriasi Turkijos vidaus rinkai gaminamo panašaus produkto ir eksporto rinkai gaminamo nagrinėjamojo produkto žaliavų kainos. Visų pirma ši šalis teigė, kad vidaus rinkoje Turkijos eksportuotojai naudoja brangesnes žaliavas nei eksporto rinkose.

(94)

Atsakydama į šias pastabas Komisija atkreipė dėmesį į tai, kas išdėstyta toliau. Ji priminė, kad koregavimus pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį galima atlikti tik siekiant atsižvelgti į skirtumus, kurie daro poveikį ne sąnaudų, o kainų palyginamumui. Šiuo klausimu Komisija pažymėjo, kad minėtą argumentą pateikusi suinteresuotoji šalis nepateikė įrodymų, kad vidaus rinkoje parduodamo ir eksportuojamo produkto sąnaudos skirtųsi. Bet kuriuo atveju Komisija pastebėjo, kad atlikus tyrimą nenustatyta jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų, todėl suinteresuotosios šalies pastabos liko nepagrįstos. Suinteresuotoji šalis taip pat nepateikė įrodymų, kad toks sąnaudų skirtumas, quod non, būtų turėjęs įtakos už produktą prašomai mokėti kainai ir kad dėl to būtų daromas poveikis kainų palyginamumui lyginant normaliąją vertę ir eksporto kainą. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(95)

Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(96)

Turkijos bendradarbiavimo lygis buvo aukštas, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportas sudarė beveik 100 % viso eksporto į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį. Tuo remiantis CIF importo vertės procentine dalimi išreikšti dempingo skirtumai yra tokie:

(97)

Atsižvelgdama į tai, kad vieno eksportuojančio gamintojo dempingo skirtumas buvo neigiamas, o kito – mažesnis už de minimis ribą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje, Komisija tikrino, ar vidutinis svertinis dempingo skirtumas visos šalies mastu buvo didesnis už tą ribą.

(98)

Skirtumas visos šalies mastu buvo apskaičiuotas kaip dempingo skirtumų, nustatytų atrinktoms bendrovėms, svertinis vidurkis. Taip apskaičiuotas dempingo skirtumas, išreikštas atrinktų bendrovių eksporto CIF vertės procentine dalimi, buvo – 0,03 %.

(99)

Atsižvelgiant į tai, kad dempingo skirtumas visos šalies mastu yra neigiamas, tyrimas dėl iš Turkijos importuojamų tuščiavidurių profilių turėtų būti baigtas nenustatant priemonių.

(100)

Atsižvelgiant į šią išvadą, 14 konstatuojamojoje dalyje minėtas prašymas atlikti individualų nagrinėjimą yra nebeaktualus.

(101)

Savo pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo suinteresuotoji šalis teigė, kad Rumunija, būdama palyginti netoli Turkijos, yra ypač pažeidžiama dėl importo iš tos šalies. Suinteresuotoji šalis teigė, kad apskaičiuojant dempingo skirtumą reikėtų atsižvelgti į šią specifinę Rumunijos rinkos padėtį.

(102)

Tačiau suinteresuotoji šalis nepaaiškino, kaip toks konkrečiai šaliai skirtas vertinimas dempingo skirtumui apskaičiuoti galėtų būti atliktas pagal pagrindinio reglamento nuostatas. Iš tiesų argumentai, kuriuos suinteresuotoji šalis pateikė, yra susiję su jos tvirtinimu dėl žalos ir Sąjungos interesų aspektų, o ne su dempingu. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(103)

Savo pastabose dėl galutinio faktų atskleidimo vienas Turkijos eksportuojantis gamintojas teigė, kad jo faktinis dempingo skirtumas būtų buvęs de minimis, jeigu Komisija, lygindama produkto rūšis, būtų naudojusi išsamesnę struktūrą, visų pirma, jeigu profilius ji būtų išskyrusi pagal jų faktinius matmenis ir storį, o ne grupavusi. Šis argumentas jau buvo pateiktas atliekant tyrimą. Pateikdamas šį argumentą pirmą kartą eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad tuščiavidurių profilių kaina priklauso nuo jų matmenų ir storio.

(104)

Komisija pažymėjo, kad tuščiavidurių profilių kaina iš tiesų labai priklauso nuo jų matmenų ir storio, jeigu ta kaina grindžiama ilgiu (pvz., už vieną metrą) Šis skirtumas nėra toks didelis, kai tuščiaviduriai profiliai parduodami pagal svorį (t. y. už kilogramą). Skaičiuojant dempingą remtasi kainomis už kilogramą, todėl grupavimas pagal matmenis ir storį buvo pagrįstas. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(105)

Panašų produktą tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino daugiau kaip 40 gamintojų. Jie sudaro Sąjungos pramonę, apibrėžtą pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(106)

Bendra Sąjungos gamybos apimtis tiriamuoju laikotarpiu nustatyta remiantis turima informacija apie Sąjungos pramonę, kaip antai skunde pateikta informacija ir iš Europos plieno vamzdžių gamintojų asociacijos gautais ir patikrintais duomenimis. Taigi, tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis siekė 3,4 mln. tonų.

(107)

Kaip nurodyta 7 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti keturi Sąjungos gamintojai, kurie pagamina daugiau kaip 30 % viso Sąjungoje pagaminamo panašaus produkto.

(108)

Komisija Sąjungos suvartojimą apskaičiavo remdamasi Sąjungos gamintojų visa pardavimo Sąjungoje apimtimi ir visa importo iš trečiųjų šalių apimtimi, nustatyta pagal Eurostato duomenis. Apskaičiuotas Sąjungos suvartojimas – 4 251 597 tonų per tiriamąjį laikotarpį.

(109)

Kaip paaiškinta 63 ir 96 konstatuojamosiose dalyse, Rusijai ir Turkijai nustatytas de minimis dempingo skirtumas visos šalies mastu, todėl tyrimas dėl šių šalių turėtų būti baigtas.

(110)

Nustatyta, kad Šiaurės Makedonijos dempingo skirtumas visos šalies mastu yra 2,9 %. Tačiau tik importas iš bendrovės FZC gali būti laikomas importu dempingo kaina, nes, kaip nurodyta 41 ir 42 konstatuojamosiose dalyse, kitų dviejų bendrovių dempingo skirtumai buvo mažesni už 2 % de minimis ribą, apibrėžtą pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje.

(111)

Importo dempingo kaina iš Šiaurės Makedonijos apimtis tiriamuoju laikotarpiu siekė [15 000–25 000] tonų. Tai sudarė [0,35–0,59 %] Sąjungos suvartojimo ir [1,60–2,66 %] viso nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu.

(112)

Pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalį žala paprastai laikoma nereikšminga, kai nagrinėjamasis importas yra mažesnis už pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje nustatytą apimtį. Atitinkamai remiantis 5 straipsnio 7 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad nėra kumuliacijos, pažymima, kad tokia apimtis turi būti lygi rinkos daliai, kuri būtų ne mažesnė kaip 1 % nagrinėjamojo produkto suvartojimo Sąjungoje.

(113)

Šiame tyrime, kaip nurodyta 109 konstatuojamojoje dalyje, atitinkamo importo rinkos dalis sudarė [0,35–0,59 %] Sąjungos suvartojimo, t. y. mažiau nei 9 straipsnio 3 dalyje nustatytas rinkos dalies reikalavimas.

(114)

Atsižvelgiant į šiuos argumentus ir į tai, kad nėra jiems prieštaraujančių įrodymų, Komisija padarė išvadą, kad žala turėtų būti laikoma nereikšminga, nes importo dempingo kaina apimtis iš Šiaurės Makedonijos sudaro mažiau nei pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje nustatyta apimtis.

(115)

Atsižvelgiant į tai, kad padaryta žala (jei ji buvo) yra nereikšminga, pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalį tyrimas dėl iš Šiaurės Makedonijos importuojamų tuščiavidurių profilių turėtų būti baigtas nenustatant priemonių.

(116)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antidempingo tyrimas dėl importuojamų Šiaurės Makedonijos Respublikos, Rusijos ir Turkijos kilmės tuščiavidurių profilių turėtų būti baigtas.

(117)

Atsižvelgiant į pirma išdėstytus nustatytus faktus, skundo pateikėjo pateiktas prašymas registruoti tapo nebeaktualus.

(118)

Visoms šalims buvo pranešta apie Komisijos nustatytus faktus ir nustatytas terminas pastaboms pateikti.

(119)

Pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalimi įsteigtas komitetas nuomonės nepateikė,