20.6.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/66

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2019/1004

2019 m. birželio 7 d.

kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB nustatomos duomenų apie atliekas skaičiavimo, tikrinimo ir teikimo taisyklės ir panaikinamas Komisijos įgyvendinimo sprendimas C(2012) 2384

(pranešta dokumentu Nr. C(2019) 4114)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančią kai kurias direktyvas (1), ypač į jos 11a straipsnio 9 dalį ir 37 straipsnio 7 dalį,

kadangi:

(1)

Direktyvoje 2008/98/EB pateikiamos bendrosios skaičiavimo taisyklės, skirtos patikrinti, ar pasiekti 2025, 2030 ir 2035 m. komunalinių atliekų parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo tikslai, nustatyti tos direktyvos 11 straipsnio 2 dalies c, d ir e punktuose ir 11 straipsnio 3 dalyje;

(2)

Direktyvos 2008/98/EB 11a straipsnyje išdėstytose taisyklėse nurodoma, kad apskaičiuojant su perdirbimu susijusius 2025, 2030 ir 2035 m. tikslus turi būti atsižvelgiama į atliekas, kurios patenka į perdirbimo operaciją, arba atliekas, kurios nebelaikomos atliekomis. Perdirbtų atliekų svoris paprastai turi būti matuojamas tada, kai atliekos patenka į perdirbimo operaciją. Tačiau valstybės narės gali taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą ir komunalinių atliekų svorį matuoti kaip po rūšiavimo operacijos gautų atliekų svorį su sąlyga, kad bus atimti papildomi nuostoliai dėl apdorojimo, atliekamo prieš perdirbimo operaciją, ir kad išrūšiuotos atliekos bus iš tikrųjų perdirbtos;

(3)

į perdirbimo operaciją patenkančiose komunalinėse atliekose gali būti tam tikras kiekis atliekų medžiagų, kurios toliau neperdirbamos, tačiau net ir pagrįstomis priemonėmis negalėjo būti pašalintos per preliminarias operacijas, atliekamas prieš perdirbimo operaciją. Neturėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės, apskaičiuodamos perdirbtų komunalinių atliekų svorį, atimtų tokias netikslines medžiagas, jei toms medžiagoms leidžiama patekti į perdirbimo operaciją ir jei jos netrukdo kokybiškai perdirbti atliekų;

(4)

siekiant užtikrinti, kad visos valstybės narės vienodai taikytų skaičiavimo taisykles, dažniausiai pasitaikančių atliekų rūšims ir perdirbimo procesams, be kita ko, būtina nustatyti, kurias atliekų medžiagas reikėtų įtraukti į skaičiavimą pagal Direktyvos 2008/98/EB 11a straipsnio 1 dalies c punktą (skaičiavimo vietos) ir kuriame atliekų apdorojimo etape pagal tos direktyvos 11a straipsnio 2 dalį turėtų būti matuojamas jų svoris (matavimo vietos);

(5)

siekiant užtikrinti, kad būtų galima palyginti teikiamus duomenis apie komunalinių atliekų perdirbimą, dažniausiai pasitaikančioms atliekų rūšims ir perdirbimo procesams nustatytos skaičiavimo vietos turėtų būti taikomos ir atliekoms, kurios po parengimo operacijos, atliekamos prieš perdirbimą, nebelaikomos atliekomis;

(6)

siekiant užtikrinti, kad būtų galima palyginti duomenis apie komunalinių atliekų perdirbimą, kuriuos įvairiose valstybėse narėse teikia atliekų įrenginiai, būtina nustatyti išsamesnes taisykles, kaip apskaičiuojant į atliekų perdirbimo operaciją patenkantį atliekų kiekį atsižvelgti į išrūšiuotų atliekų kiekį ir kaip perdirbtų komunalinių atliekų kiekis turėtų būti apskaičiuojamas tais atvejais, kai apdorojus atliekas gaunamos ne tik perdirbtos medžiagos, bet ir kuras ar kitos priemonės energijai gauti arba užpildymo medžiagos;

(7)

skaičiuojant susidarymo vietoje atskirtų ir perdirbtų biologinių atliekų kiekį, ne visada įmanoma faktiškai išmatuoti į perdirbimo operaciją patenkantį atliekų kiekį arba po tos operacijos gautą kiekį, nes tokias atliekas paprastai tvarko atskiri namų ūkiai. Todėl reikėtų nustatyti patikimą bendrą metodą, kuriuo būtų užtikrintas didelis teikiamų duomenų patikimumas;

(8)

siekiant užtikrinti, kad perdirbtų metalų, atskirtų sudeginus komunalines atliekas, atveju būtų atsižvelgiama tik į perdirbtus metalus, reikėtų nustatyti skaičiavimo metodiką, pagal kurią būtų nustatomas atliekų medžiagose, atskirtose nuo deginimo nuosėdinių pelenų, esančių metalų kiekis. Be to, siekiant užtikrinti, kad duomenys būtų aktualūs, reikėtų atsižvelgti tik į metalus, gautus deginant komunalines atliekas;

(9)

duomenis apie komunalinių atliekų parengimą pakartotiniam naudojimui ir perdirbimą, kuriuos reikia pateikti pagal Direktyvos 2008/98/EB 11a straipsnį, turi papildyti veiksminga kokybės kontrolės ir atliekų medžiagų srautų atsekamumo sistema. Todėl reikėtų reikalauti, kad valstybės narės imtųsi priemonių dideliam surinktų duomenų patikimumui ir tikslumui užtikrinti, – visų pirma rinktų duomenis tiesiogiai iš ekonominės veiklos vykdytojų ir duomenis apie atliekas dažniau registruotų elektroniniuose registruose;

(10)

valstybės narės privalo Komisijai teikti kiekvienų kalendorinių metų duomenis apie Direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnio 2 ir 3 dalių įgyvendinimą. Jos taip pat turi teikti Komisijai kokybės patikros ataskaitą, naudodamosi Komisijos nustatyta forma. Ta forma turėtų užtikrinti, kad teikiamos informacijos pakaktų tikrinti ir stebėti, kaip siekiama Direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų tikslų;

(11)

siekdamos Direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyto tikslo, valstybės narės turi taikyti Komisijos sprendime 2011/753/ES (2) nustatytas skaičiavimo taisykles. Direktyvos 2008/98/EB 11a straipsnyje ir šiame sprendime nustatytos su komunalinių atliekų parengimu pakartotiniam naudojimui ir perdirbimu susijusios skaičiavimo taisyklės atitinka Sprendime 2011/753/ES nustatytas taisykles. Kad nereikėtų dukart teikti tų pačių duomenų, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė duomenis, susijusius su Direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytu tikslu, teikti naudojantis duomenų, susijusių su tos direktyvos 11 straipsnio 2 dalies c–e punktuose ir 11 straipsnio 3 dalyje nustatytais tikslais, teikimo forma;

(12)

valstybės narės pagal Direktyvos 2008/98/EB 37 straipsnio 4 dalį turi Komisijos nustatyta forma teikti kiekvienų kalendorinių metų duomenis apie mineralinį ir sintetinį tepalą, pramonines alyvas ir alyvų atliekas. Ta forma turėtų užtikrinti, kad teikiamų duomenų pakaktų įvertinti, ar pagal Direktyvos 2008/98/EB 21 straipsnio 4 dalį galima priimti alyvų atliekų apdorojimo priemones, įskaitant kiekybinius alyvų atliekų regeneravimo tikslus ir kitas priemones, kuriomis būtų siekiama skatinti alyvų atliekų regeneravimą;

(13)

Direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnio 2 dalies a ir b punktų, kuriais nustatomi buitinių ir panašių atliekų, taip pat statybos ir griovimo atliekų tikslai, įgyvendinimo ataskaitas valstybės narės privalo teikti naudodamosi Komisijos įgyvendinimo sprendime C(2012) 2384 (3) nustatytomis formomis. To įgyvendinimo sprendimo nuostatos, kuriomis reikalaujama, kad valstybės narės kas trejus metus teiktų Direktyvos 2008/98/EB įgyvendinimo ataskaitas, yra nebeaktualios. Todėl Įgyvendinimo sprendimas C(2012) 2384 turėtų būti panaikintas ir pakeistas šiame sprendime išdėstytomis nuostatomis, atspindinčiomis Direktyvoje 2008/98/EB nustatytų duomenų teikimo reikalavimų pakeitimus, padarytus Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/851 (4). Siekiant tęstinumo, turėtų būti priimtos pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl termino, iki kurio turi būti pateikti 2016–2019 ataskaitinių metų duomenys apie 11 straipsnio 2 dalies a ir b punktų įgyvendinimą;

(14)

duomenų apie Direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnio 2 dalies c–e punktų ir 11 straipsnio 3 dalies įgyvendinimą skaičiavimo, tikrinimo ir teikimo taisyklės yra glaudžiai susijusios su taisyklėmis, kuriomis nustatomos tų duomenų ir duomenų apie tos direktyvos 11 straipsnio 2 dalies a punkto įgyvendinimą teikimo formos. Siekiant užtikrinti, kad tos taisyklės derėtų tarpusavyje, ir palengvinti prieigą prie jų, abu taisyklių rinkiniai turėtų būti išdėstyti viename sprendime. Be to, kad būtų paprasčiau vienoda forma teikti kitus duomenis apie atliekas pagal Direktyvą 2008/98/EB, visų pirma duomenis apie statybos ir griovimo atliekas ir mineralinį bei sintetinį tepalą, pramonines alyvas ir alyvų atliekas, atitinkamos formos taip pat turėtų būti įtrauktos į šį sprendimą. Metodika, pagal kurią nustatomi atliekų medžiagų, prieš perdirbimą pašalintų iš išrūšiuotų atliekų per tolesnes pradinio apdorojimo operacijas, vidutinių nuostolių koeficientai, bus nustatyta atskirame Komisijos deleguotajame sprendime;

(15)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2008/98/EB 39 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame sprendime vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   kiekis– masė tonomis;

b)   tikslinės medžiagos– komunalinių atliekų medžiagos, kurios per tam tikrą perdirbimo operaciją perdirbamos į atliekomis nelaikomus produktus, žaliavas ar medžiagas;

c)   netikslinės medžiagos– atliekų medžiagos, kurios per tam tikrą perdirbimo operaciją neperdirbamos į atliekomis nelaikomus produktus, žaliavas ar medžiagas;

d)   pradinis apdorojimas– bet kuri apdorojimo operacija, atliekama su komunalinių atliekų medžiagomis prieš perdirbimo operaciją, per kurią tos medžiagos perdirbamos į atliekomis nelaikomus produktus, žaliavas ar medžiagas. Šis apdorojimas apima tikrinimą, rūšiavimą ir kitas parengiamąsias operacijas, atliekamas siekiant pašalinti netikslines medžiagas ir užtikrinti kokybišką perdirbimą;

e)   skaičiavimo vieta– vieta, kurioje pradedama komunalinių atliekų medžiagų perdirbimo operacija, per kurią atliekos perdirbamos į atliekomis nelaikomus produktus, žaliavas ar medžiagas, arba vieta, kurioje atliekų medžiagos nustoja būti laikomos atliekomis, nes prieš perdirbimą su jomis atliekama parengiamoji operacija;

f)   matavimo vieta– vieta, kurioje išmatuojama atliekų medžiagų masė siekiant nustatyti atliekų kiekį skaičiavimo vietoje;

g)   susidarymo vietoje atskirtos ir perdirbtos komunalinės biologinės atliekos– komunalinės biologinės atliekos, perdirbtos vietoje, kurioje jos susidarė dėl jas gaminančių asmenų veiklos.

2 straipsnis

Pakartotiniam naudojimui parengtų komunalinių atliekų kiekio apskaičiavimas pagal Direktyvos 2008/98/EB 11a straipsnio 1 dalį

Į pakartotiniam naudojimui parengtų komunalinių atliekų kiekį įskaičiuojami tik tie produktai arba produktų komponentai, kurie po tikrinimo, valymo ar taisymo operacijų gali būti pakartotinai panaudoti be tolesnio rūšiavimo ar išankstinio apdirbimo. Į pakartotiniam naudojimui parengtų komunalinių atliekų kiekį gali būti įskaičiuotos per taisymo operacijas pašalintos tų produktų arba tų produktų komponentų dalys.

3 straipsnis

Perdirbtų komunalinių atliekų kiekio apskaičiavimas pagal Direktyvos 2008/98/EB 11a straipsnio 1 dalį, 11a straipsnio 2 dalį ir 11a straipsnio 5 dalį

1.   Perdirbtų komunalinių atliekų kiekis – komunalinių atliekų kiekis skaičiavimo vietoje. Į perdirbimo operaciją patenkančių komunalinių atliekų kiekis apima tikslinių medžiagų kiekį. Netikslinės medžiagos gali būti įskaičiuojamos tik jei jos leistinos atliekant konkrečią perdirbimo operaciją.

2.   Skaičiavimo vietos, susijusios su tam tikromis komunalinių atliekų medžiagomis ir tam tikromis perdirbimo operacijomis, nustatytos I priede.

3.   Jei komunalinių atliekų medžiagos nebelaikomos atliekomis I priede nustatytose skaičiavimo vietose, tų medžiagų kiekis įskaičiuojamas į perdirbtų komunalinių atliekų kiekį.

4.   Jei matavimo vieta nustatyta toje vietoje, kurioje komunalinės atliekos iš įrenginio išvežamos perdirbti be jokio pradinio apdorojimo, arba toje vietoje, kurioje pradedama komunalinių atliekų perdirbimo operacija be jokio pradinio apdorojimo, perdirbimo įrenginyje atmestų surūšiuotų komunalinių atliekų kiekis į perdirbtų komunalinių atliekų kiekį neįskaičiuojamas.

5.   Jei prieš skaičiavimo vietą tame įrenginyje atliekama atliekų pradinio apdorojimo operacija, per pradinio apdorojimo operaciją pašalintos atliekos į to įrenginio pranešamą perdirbtų komunalinių atliekų kiekį neįskaičiuojamos.

6.   Jei atitinkamoje valstybėje narėje susidariusios komunalinės atliekos, prieš patekdamos į matavimo vietą arba skaičiavimo vietą, buvo sumaišytos su kitomis atliekomis arba kitoje valstybėje susidariusiomis atliekomis, atitinkamoje valstybėje narėje susidariusių komunalinių atliekų dalis nustatoma taikant atitinkamus metodus, kaip antai elektroninius registrus ir ėminių ėmimo tyrimus. Jei atliekama tolesnė tokių atliekų pradinio apdorojimo operacija, per tą operaciją pašalintas netikslinių medžiagų kiekis atimamas atsižvelgiant į atitinkamoje valstybėje narėje susidariusių komunalinių atliekų dalį ir, jei reikia, kokybę.

7.   Jei komunalinių atliekų medžiagos patenka į naudojimo operacijas, per kurias jos iš esmės naudojamos kaip kuras ar kitos priemonės energijai gauti, tokių operacijų rezultatas, iš kurio atgaunamos medžiagos, pvz., deginimo nuosėdinių pelenų mineralų frakcija arba bendrai deginant atliekas gaunamas klinkeris, į perdirbtų komunalinių atliekų kiekį neįskaičiuojamas, išskyrus sudeginus komunalines atliekas nuo jų atskirtus ir perdirbtus metalus. Metalai, kurių yra bendrai deginant komunalines atliekas gautoje mineralinėje medžiagoje, į pranešamą perdirbtą kiekį neįskaičiuojami.

8.   Jei komunalinių atliekų medžiagos patenka į naudojimo operacijas, per kurias tos medžiagos iš esmės nenaudojamos kaip kuras ar kitos priemonės energijai gauti arba medžiagoms atgauti, tačiau didelę tų operacijų rezultato dalį sudaro perdirbtos medžiagos, kuras ar užpildymo medžiagos, perdirbtų atliekų kiekis nustatomas pagal masės balanso metodą, tai yra atsižvelgiant tik į perdirbamas atliekų medžiagas.

4 straipsnis

Perdirbtų komunalinių biologinių atliekų kiekio apskaičiavimas pagal Direktyvos 2008/98/EB 11a straipsnio 4 dalį

1.   Į perdirbtų komunalinių biologinių atliekų, patenkančių į aerobinio ar anaerobinio apdorojimo operaciją, kiekį įskaičiuojamos tik medžiagos, kurios faktiškai apdorojamos aerobiniu ar anaerobiniu būdu, bet neįtraukiamos jokios medžiagos, įskaitant biologiškai skaidžias medžiagas, kurios mechaniškai pašalinamos per perdirbimo operaciją arba po jos.

2.   Nuo 2027 m. sausio 1 d. valstybės narės gali komunalines atliekas laikyti perdirbtomis tik jei tos atliekos:

a)

atskirai surenkamos jų susidarymo vietoje;

b)

surenkamos kartu su atliekomis, kurioms būdingos panašios biologinio skaidumo ir kompostavimo savybės, pagal Direktyvos 2008/98/EB 22 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą arba

c)

atskiriamos ir perdirbamos jų susidarymo vietoje.

3.   Susidarymo vietoje atskirtų ir perdirbtų komunalinių biologinių atliekų kiekį valstybės narės apskaičiuoja pagal II priede nustatytą metodiką.

4.   Pagal 3 dalį nustatytas susidarymo vietoje atskirtų ir perdirbtų komunalinių biologinių atliekų kiekis įskaičiuojamas tiek į perdirbtų komunalinių atliekų kiekį, tiek į bendrą susidariusių komunalinių atliekų kiekį.

5 straipsnis

Perdirbtų metalų, atskirtų sudeginus komunalines atliekas, kiekio apskaičiavimas pagal Direktyvos 2008/98/EB 11a straipsnio 6 dalį

1.   Perdirbtų metalų, atskirtų nuo deginimo nuosėdinių pelenų, kiekis apima tik metalo koncentrate, atskirtame nuo neapdorotų sudeginus komunalines atliekas susidariusių nuosėdinių pelenų, esančius metalus, neįskaičiuojant kitų metalo koncentrate esančių medžiagų.

2.   Perdirbtų metalų, atskirtų nuo sudeginus komunalines atliekas susidariusių nuosėdinių pelenų, kiekį valstybės narės apskaičiuoja pagal III priede nustatytą metodiką.

6 straipsnis

Duomenų rinkimas

1.   Valstybės narės duomenis renka tiesiogiai iš atitinkamų objektų ar atliekų tvarkymo įmonių.

2.   Valstybės narės apsvarsto galimybę naudoti elektroninius registrus duomenims apie komunalines atliekas registruoti.

3.   Jei duomenų rinkimas grindžiamas tyrimais, tie tyrimai atliekami laikantis bent šių būtiniausių reikalavimų:

a)

jie atliekami reguliariai, nustatytais intervalais, ir tinkamai atspindi tiriamųjų duomenų kintamumą;

b)

jie grindžiami reprezentatyvia tiriamosios visumos, kuriai taikomi jų rezultatai, imtimi.

7 straipsnis

Duomenų pateikimas

1.   Valstybės narės duomenis ir kokybės patikros ataskaitą dėl Direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnio 2 dalies a ir b punktų įgyvendinimo teikia IV priede nustatyta forma.

Kalbant apie Direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnio 2 dalies a punkto įgyvendinimą laikoma, kad valstybės narės, pateikusios V priede nustatytos formos duomenis ir kokybės patikros ataskaitą, įvykdė pirmos pastraipos reikalavimus.

2.   Valstybės narės duomenis ir kokybės patikros ataskaitą dėl Direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnio 2 dalies c–e punktų ir 11 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo teikia V priede nustatyta forma.

3.   Valstybės narės duomenis ir kokybės patikros ataskaitą dėl rinkai tiekiamo mineralinio ar sintetinio tepalo, pramoninių alyvų ir atskirai surinktų bei apdorotų alyvų atliekų teikia VI priede nustatyta forma.

4.   Komisija skelbia valstybių narių pateiktus duomenis, išskyrus kokybės patikros ataskaitų informaciją, jei valstybė narė pateikia pagrįstą prašymą tam tikrų duomenų neskelbti.

8 straipsnis

Panaikinimas

Įgyvendinimo sprendimas C(2012) 2384 panaikinamas. Nuorodos į panaikintą įgyvendinimo sprendimą laikomos nuorodomis į šio sprendimo 7 straipsnio 1 dalį.

9 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Valstybės narės ne vėliau kaip 2019 m. rugsėjo 30 d. pateikia Komisijai 2016 ataskaitinių metų ir, kai taikytina, 2017 ataskaitinių metų duomenis apie Direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnio 2 dalies a ir b punktų įgyvendinimą. 2018 ataskaitinių metų ir, kai taikytina, 2019 ataskaitinių metų duomenys pateikiami per 18 mėnesių nuo kiekvienų atitinkamų ataskaitinių metų pabaigos. Šiame straipsnyje nurodyti duomenys perduodami Komisijai laikantis Sprendimo 2011/753/ES 5 straipsnio 4 dalyje nurodyto keitimosi duomenimis standarto.

10 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2019 m. birželio 7 d.

Komisijos vardu

Karmenu VELLA

Komisijos narys

(1)  OL L 312, 2008 11 22, p. 3.

(2)  2011 m. lapkričio 18 d. Komisijos sprendimas 2011/753/ES, kuriuo nustatomos taisyklės ir skaičiavimo metodai, pagal kuriuos tikrinama, kaip siekiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų OL L 310, 2011 11 25, p. 11).

(3)  2012 m. balandžio 18 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo priimamas valstybių narių teikiamų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų įgyvendinimo ataskaitų klausimynas (C(2012) 2384 final).

(4)  2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/851, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų (OL L 150, 2018 6 14, p. 109).

I PRIEDAS

3 STRAIPSNIO 2 DALYJE NURODYTOS SKAIČIAVIMO VIETOS

Medžiaga

Skaičiavimo vieta

Stiklas

Rūšiuotas stiklas, kuris toliau neapdorojamas prieš lydymą stiklo krosnyje arba perdavimą filtravimo terpėms, šlifavimo medžiagoms, stiklo pluošto izoliacinėms ar statybos medžiagoms gaminti.

Metalai

Rūšiuotas metalas, kuris toliau neapdorojamas prieš lydymą metalo lydkrosnėje ar krosnyje.

Popierius/kartonas

Rūšiuotas popierius, kuris toliau neapdorojamas prieš plaušinimo operaciją.

Plastikai

Polimerais atskirtas plastikas, kuris toliau neapdorojamas prieš granuliavimo, ekstruzijos ar formavimo operacijas.

Plastiko gabalėliai, kurie toliau neapdorojami prieš juos naudojant galutiniame produkte.

Mediena

Rūšiuota mediena, kuri toliau neapdorojama prieš ją naudojant smulkinių plokštėms gaminti.

Rūšiuota mediena prieš kompostavimo operaciją.

Tekstilė

Rūšiuota tekstilė, kuri toliau neapdorojama prieš ją naudojant tekstilės pluoštui, skudurams ar granulėms gaminti.

Atliekos, sudarytos iš kelių medžiagų

Plastikas, stiklas, metalas, mediena, tekstilė, popierius bei kartonas ir kitos atskiros sudedamosios medžiagos, kurios atskiriamos tvarkant atliekas, sudarytas iš kelių medžiagų, ir kurios toliau neapdorojamos iki pasiekia pagal šį priedą arba Direktyvos 2008/98/EB 11a straipsnį ir šio sprendimo 3 straipsnį nustatytą konkrečios medžiagos skaičiavimo vietą.

Elektros ir elektroninės įrangos atliekos (EEĮ atliekos)

EEĮ atliekos, patenkančios į perdirbimo įrenginį po to, kai jos tinkamai apdorojamos ir užbaigiamos preliminarios operacijos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/19/ES (1) 11 straipsnį.

Baterijos

Pradinės frakcijos, pateiktos baterijų perdirbimo procesui pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 493/2012 (2).

(1)  2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (OL L 197, 2012 7 24, p. 38).

(2)  2012 m. birželio 11 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 493/2012, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/66/EB nustatomos išsamios baterijų ir akumuliatorių atliekų perdirbimo procesų veiksmingumo skaičiavimo taisyklės (OL L 151, 2012 6 12, p. 9).

II PRIEDAS

4 STRAIPSNIO 3 DALYJE NURODYTA SUSIDARYMO VIETOJE ATSKIRTŲ IR PERDIRBTŲ KOMUNALINIŲ BIOLOGINIŲ ATLIEKŲ KIEKIO APSKAIČIAVIMO METODIKA

1.

 Susidarymo vietoje atskirtų ir perdirbtų komunalinių biologinių atliekų kiekis apskaičiuojamas pagal šią formulę:

m MBWRS = Σ n ARUi × (m Fi + m Gi)

čia:

m MBWRS

susidarymo vietoje atskirtų ir perdirbtų komunalinių biologinių atliekų masė;

n ARUi

aktyvių perdirbimo įrenginių, komunalines biologines atliekas perdirbančių jų susidarymo vietoje, skaičius dalinėje imtyje i;

m Fi

komunalinių biologinių maisto ir virtuvės atliekų, kurias į dalinę imtį i patenkantis aktyvus perdirbimo įrenginys perdirba jų susidarymo vietoje, masė;

m Gi

komunalinių biologinių sodų ir parkų atliekų, kurias į dalinę imtį i patenkantis aktyvus perdirbimo įrenginys perdirba jų susidarymo vietoje, masė.

2.

 Aktyvių perdirbimo įrenginių, komunalines biologines atliekas perdirbančių jų susidarymo vietoje, skaičius apima tik tuos perdirbimo įrenginius, kuriuos naudoja atliekų gamintojai. Tas skaičius gaunamas iš tokių įrenginių registrų arba atliekant namų ūkių apklausas.

3.

 Komunalinių biologinių atliekų, kurias jų susidarymo vietoje perdirba aktyvus perdirbimo įrenginys, kiekis nustatomas tiesiogiai arba netiesiogiai išmatuojant į aktyvius perdirbimo įrenginius pristatomų biologinių atliekų kiekį, kaip nurodyta 4 ir 5 punktuose.

4.

 Atliekant tiesioginį matavimą, į aktyvų perdirbimo įrenginį pristatomų atliekų arba to įrenginio perdirbamų atliekų kiekis išmatuojamas laikantis šių sąlygų:

a)

kai įmanoma, matavimą atlieka valdžios institucijos arba jis atliekamas jų vardu;

b)

jeigu matavimą atlieka patys atliekų gamintojai, valstybės narės užtikrina, kad būtų atliekamos praneštų kiekių patikimumo patikros ir kad tie kiekiai būtų pakoreguoti taip, kad vienam asmeniui tenkantis susidarymo vietoje atskirtų ir perdirbtų biologinių atliekų kiekis jokiu atveju neviršytų vienam gyventojui tenkančio vidutinio atliekų tvarkymo subjektų nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu surenkamų komunalinių biologinių atliekų kiekio;

c)

jei matuojamas aktyvaus perdirbimo įrenginio perdirbtų atliekų kiekis, siekiant apskaičiuoti į jį pristatomų atliekų kiekį taikomas patikimas koeficientas.

5.

 Atliekant netiesioginį matavimą, vykdomi surinktų komunalinių atliekų sudėties tyrimai, per kuriuos atsižvelgiama į atskirai surinktų komunalinių biologinių atliekų kiekį ir komunalinių biologinių atliekų, kurios atskirai nesurenkamos, kiekį, siekiant išmatuoti toliau nurodytus kiekius:

a)

biologinių atliekų, esančių surinktose komunalinėse atliekose, kiekį, susidariusį namų ūkiuose arba vietovėse, kur atliekos atskiriamos ir perdirbamos jų susidarymo vietoje;

b)

biologinių atliekų, esančių surinktose komunalinėse atliekose, kiekį, susidariusį namų ūkiuose arba vietovėse, kurių charakteristikos panašios į a punkte nurodytų namų ūkių ar vietovių charakteristikas, kur atliekos nėra atskiriamos ir perdirbamos jų susidarymo vietoje.

Susidarymo vietoje atskirtų ir perdirbtų komunalinių biologinių atliekų kiekis nustatomas remiantis a ir b punktuose nurodytų kiekių skirtumu.

6.

 Metodika, kuria remiantis pagal 3–5 punktus nustatomas susidarymo vietoje atskirtų ir perdirbtų komunalinių biologinių atliekų kiekis, visų pirma ėminių ėmimo metodai, naudojami atliekant tyrimus, kuriais siekiama surinkti duomenis, turi būti pagrįsta bent šiais elementais:

a)

namų ūkių, naudojančių aktyvų perdirbimo įrenginį maisto ir virtuvės atliekoms perdirbti, dydžiu ir tipu;

b)

sodų ir parkų, kurių atliekas perdirba aktyvus perdirbimo įrenginys, dydžiu ir tvarkymo būdu;

c)

esama atliekų surinkimo sistema, visų pirma papildomomis galimybėmis naudotis biologinių atliekų ir mišrių komunalinių atliekų surinkimo paslaugomis;

d)

komunalinių biologinių atliekų susidarymo lygiu ir sezoniškumu.

7.

 Jei susidarymo vietoje atskirtos ir perdirbtos komunalinės biologinės atliekos nacionaliniu lygmeniu sudaro mažiau kaip 5 % visų susidariusių komunalinių atliekų, valstybės narės gali taikyti supaprastintą metodiką susidarymo vietoje atskirtų ir perdirbtų komunalinių biologinių atliekų kiekiui apskaičiuoti pagal šią formulę:

mMBWRS = nP × mBWpp × qRS

čia:

m MBWRS

susidarymo vietoje atskirtų ir perdirbtų komunalinių biologinių atliekų masė;

n P

asmenų, susijusių su komunalinių biologinių atliekų perdirbimu jų susidarymo vietoje, skaičius;

m BWpp

vienam gyventojui tenkanti susidariusių komunalinių biologinių atliekų masė;

q RS

koeficientas, žymintis, kokią viso susidariusių komunalinių biologinių atliekų kiekio dalį sudaro susidariusios komunalinės biologinės atliekos, kurios, tikėtina, bus atskirtos ir perdirbtos.

8.

 Taikydamos 7 punkte nustatytą formulę, valstybės narės užtikrina, kad:

a)

mBWpp būtų apskaičiuojamas, priklausomai nuo atvejo, nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu, remiantis atskirai surinktų ir mišrių komunalinių atliekų sudėties tyrimais;

b)

qRS nustatomas atsižvelgiant į 6 punkto a–d papunkčiuose išvardytus elementus.

9.

 Šiame priede nustatytos formulės gali būti taikomos visoms susidarymo vietoje atskirtoms ir perdirbtoms komunalinėms biologinėms atliekoms arba tik susidarymo vietoje atskirtoms ir perdirbtoms komunalinėms biologinėms maisto ir virtuvės atliekoms.

10.

 Tyrimai, kuriais siekiama surinkti duomenis, kad būtų galima taikyti šiame priede nustatytas formules, atliekami pirmaisiais duomenų apie susidarymo vietoje atskirtas ir perdirbtas komunalines biologines atliekas teikimo metais ir vėliau bent kas penkerius metus, taip pat kitais metais, kai yra priežasčių tikėtis didelių susidarymo vietoje atskirtų ir perdirbtų komunalinių biologinių atliekų kiekio pokyčių.

Valstybės narės gali atnaujinti pateiktus duomenis apie susidarymo vietoje perdirbtų komunalinių atliekų kiekį tais metais, kurių duomenys nerenkami, naudodamos atitinkamus įverčius.

11.

 Tyrimai, kuriais siekiama surinkti duomenis, kad būtų galima taikyti šiame priede nustatytas formules, grindžiami reprezentatyviomis imtimis ir atitinkamomis dalinėmis imtimis. Šių tyrimų rezultatai privalo būti statistiškai reikšmingi pagal moksliškai pripažintus statistinius metodus.

12.

 Valstybės narės imasi tinkamų priemonių užtikrinti, kad praneštas susidarymo vietoje atskirtų ir perdirbtų komunalinių biologinių atliekų kiekis nebūtų pervertintas.

III PRIEDAS

5 STRAIPSNIO 2 DALYJE NURODYTA PERDIRBTŲ METALŲ, ATSKIRTŲ SUDEGINUS KOMUNALINES ATLIEKAS, KIEKIO SKAIČIAVIMO METODIKA

1.

 Šiame priede nustatytose formulėse vartojami taip apibrėžti dėmenys:

m total IBA metals

bendra metalų masė deginimo nuosėdiniuose pelenuose atitinkamais metais;

m IBA metal concentrates

metalų koncentratų, atskirtų nuo neapdorotų komunalinių atliekų deginimo nuosėdinių pelenų atitinkamais metais, masė;

c IBA metals

metalų koncentracija metalų koncentratuose;

m IBA metals

metalų masė metalo koncentrate atitinkamais metais;

m non-metallic

nemetalo medžiagų masė metalo koncentrate atitinkamais metais;

m MSW

komunalinių atliekų, patenkančių į deginimo operaciją, masė atitinkamais metais;

c metals MSW

metalų koncentracija komunalinėse atliekose, patenkančiose į deginimo operaciją;

m W

visų atliekų, patenkančių į deginimo operaciją, masė atitinkamais metais;

c metals MSWI

metalų koncentracija visose atliekose, patenkančiose į deginimo operaciją;

m MSW IBA metals

iš komunalinių atliekų gautų metalų masė atitinkamais metais.

2.

 Atskyrus metalo koncentratą nuo neapdorotų deginimo nuosėdinių pelenų, bendra metalų masė deginimo nuosėdiniuose pelenuose atitinkamais metais apskaičiuojama pagal šią formulę:

Formula

3.

 Duomenys apie metalų koncentratų masę gaunami iš įrenginių, kuriuose metalų koncentratai atskiriami nuo neapdorotų deginimo nuosėdinių pelenų.

4.

 Metalų koncentracija metalų koncentratuose apskaičiuojama naudojantis duomenimis, reguliariai atliekant tyrimus surinktais iš įrenginių, kuriuose metalų koncentratai apdorojami ir iš kurių jie pristatomi į metalo gaminių gamybos įrenginius. Atskirai apskaičiuojama juodųjų metalų, spalvotųjų metalų ir nerūdijančiojo plieno koncentracija. Metalų koncentracija metalų koncentratuose apskaičiuojama pagal šią formulę:

Formula

5.

 Jei komunalinės atliekos deginamos kartu su kitomis atliekomis, metalų koncentracija deginamose iš įvairių šaltinių gautose atliekose nustatoma tiriant į deginimo operaciją patenkančių atliekų ėminius. Toks tyrimas atliekamas bent kas penkerius metus ir tais atvejais, kai yra priežasčių manyti, kad atliekų sudėtis reikšmingai pasikeitė. Iš komunalinių atliekų gautų metalų masė apskaičiuojama pagal šią formulę:

Formula

6.

 Nukrypstant nuo 5 punkto, kai komunalinės atliekos sudaro daugiau kaip 75 % visų deginamų atliekų, iš komunalinių atliekų gautų metalų masė gali būti apskaičiuojama pagal šią formulę:

Formula

IV PRIEDAS

7 STRAIPSNIO 1 DALYJE NURODYTI DUOMENYS APIE BUITINES ATLIEKAS BEI PANAŠIAS KITOS KILMĖS ATLIEKAS IR DUOMENYS APIE STATYBOS BEI GRIOVIMO ATLIEKAS

A.   DUOMENŲ APIE DIREKTYVOS 2008/98/EB 11 STRAIPSNIO 2 DALIES A PUNKTO ĮGYVENDINIMĄ, SUSIJUSIŲ SU BUITINIŲ ATLIEKŲ IR PANAŠIŲ KITOS KILMĖS ATLIEKŲ PARENGIMU PAKARTOTINIAM NAUDOJIMUI IR PERDIRBIMU, TEIKIMO FORMA

Skaičiavimo metodas (1)

Susidariusios atliekos (2)

(t)

Parengimas pakartotiniam naudojimui ir perdirbimas (3)

(t)

 

 

 

B.   KOKYBĖS PATIKROS ATASKAITOS, TEIKIAMOS SU A DALYJE NURODYTAIS DUOMENIMIS, FORMA

I.   Ataskaitos tikslas

Šios ataskaitos tikslas – surinkti informaciją apie duomenų rinkimo metodus ir pateiktų duomenų aprėptį. Ši ataskaita turėtų padėti geriau suprasti valstybių narių taikomus metodus, taip pat įvairiose šalyse surinktų duomenų lyginimo galimybes ir ribas.

II.   Bendroji informacija

1.   Valstybė narė:

2.   Duomenis ir aprašymą teikianti organizacija:

3.   Asmuo ryšiams/kontaktiniai duomenys:

4.   Ataskaitiniai metai:

5.   Pateikimo data/versija:

III.   Informacija apie buitines atliekas ir panašias kitos kilmės atliekas

1.   Kaip, siekiant su atliekomis susijusio tikslo, nustatomi susidariusių atliekų kiekiai?

 

2.   Ar atlikta buitinių atliekų ir panašių kitos kilmės atliekų rūšiuojamoji analizė? Taip/Ne

3.   Jei taikomi kiti metodai, apibūdinkite juos:

 

4.   Kaip A dalyje nurodytas atliekų kiekis susijęs su atliekų statistiniais duomenimis, teikiamais pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2150/2002 (4)?

 

5.   Nurodykite buitinių atliekų ir panašių kitos kilmės atliekų sudėtį ir šaltinius, lentelėje pažymėdami atitinkamus langelius.

Atliekų medžiagos

Atliekų kodai (5)

Susidarė

Namų ūkiuose

Mažose įmonėse

Restoranuose ir valgyklose

Viešose zonose

Kitose vietose

(nurodyti)

Popierius ir kartonas

20 01 01 ,

15 01 01

 

 

 

 

 

Metalai

20 01 40 ,

15 01 04

 

 

 

 

 

Plastikas

20 01 39 ,

15 01 02

 

 

 

 

 

Stiklas

20 01 02 ,

15 01 07

 

 

 

 

 

Biologiškai skaidžios virtuvių ir valgyklų atliekos

20 01 08

 

 

 

 

 

 

Įskaitant kompostavimą namuose? taip/ne

Biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos

20 02 01

 

 

 

 

 

 

Įskaitant kompostavimą namuose? taip/ne

Biologiškai neskaidžios sodų ir parkų atliekos

20 02 02 ,

20 02 03

 

 

 

 

 

Mediena

20 01 38 ,

15 01 03

 

 

 

 

 

Tekstilė

20 01 10 ,

15 01 09

20 01 11 ,

 

 

 

 

 

Baterijos

20 01 34 ,

20 01 33 *

 

 

 

 

 

Nebenaudojama įranga

20 01 21 *,

20 01 35 *,

20 01 23 *,

20 01 36

 

 

 

 

 

Kitos komunalinės atliekos

20 03 01 ,

20 03 07 ,

20 03 02 ,

15 01 06

 

 

 

 

 

Pirmiau nenurodytos komunalinės atliekos (nurodyti)

 

 

 

 

 

 

 

6.   Jei taikomas 1 ir 2 skaičiavimo metodai: tolesnėse a–c eilutėse nurodykite atitinkamus kiekius ar dalis ir atliekų kodus, naudojamus susidarančių atliekų kiekiui apskaičiuoti, tokia tvarka:

a)

popieriaus, metalo, plastiko, stiklo (ir, jei taikomas 2 metodas, kitų vienarūšių atliekų srautų) procentinė dalis buitinėse atliekose (ir, jei taikomas 2 metodas, panašiose atliekose), nustatyta atliekant rūšiuojamąją analizę,

×

b)

metinis susidariusių buitinių atliekų (ir, jei taikomas 2 metodas, panašių atliekų) kiekis

+

c)

popierius, metalas, plastikas ir stiklas (ir, jei taikomas 2 metodas, kiti vienarūšių atliekų srautai), atskirai surinktas iš namų ūkių (ir, jei taikomas 2 metodas, atskirai surinktos panašios kitos kilmės atliekos) (atliekų kodai 15 01, 20 01)

a)

 

b)

 

c)

 

7.   Kaip renkami duomenys apie parengimą pakartotiniam naudojimui ir perdirbimą?

a)

Ar duomenys grindžiami į pradinio apdorojimo įrenginius (pvz., rūšiavimo įmonę, mechaninio biologinio apdorojimo įmonę) pristatomų atliekų kiekiu? Taip/Ne

Jei taip, pateikite informaciją apie perdirbimo veiksmingumą:

 

b)

Ar duomenys grindžiami į galutinio perdirbimo procesą patenkančių atliekų kiekiu? Taip/Ne

c)

Aprašykite duomenų patvirtinimo procesą:

 

8.   Ar kilo problemų taikant biologiškai skaidžių atliekų kiekio apskaičiavimo taisykles? Taip/Ne

Jei taip, aprašykite problemą (-as):

 

9.   Ar atliekos buvo

a)

išvežtos į kitą valstybę narę? (Taip/Ne)

b)

išvežtos apdoroti už Sąjungos ribų? (Taip/Ne)

Jeigu į a ir (arba) b punktuose pateiktą klausimą atsakėte teigiamai, kaip buvo gauti, stebimi ir patvirtinti tų išvežtų ar eksportuotų kiekių parengimo pakartotiniam naudojimui ir perdirbimo rodikliai?

 

C.   DUOMENŲ APIE DIREKTYVOS 2008/98/EB 11 STRAIPSNIO 2 DALIES B PUNKTO ĮGYVENDINIMĄ, SUSIJUSIŲ SU STATYBOS IR GRIOVIMO ATLIEKOMIS, TEIKIMO FORMA

Skaičiavimo metodas (6)

Susidariusios atliekos

(t)

Parengimas pakartotiniam naudojimui

(t)

Perdirbimas

(t)

Užpildymas

(t)

Naudojimas kitoms medžiagoms gauti (7)

(t)

Bendras medžiagoms gauti panaudotų atliekų kiekis (8)

(t)

 

 

 

 

 

 

 

D.   KOKYBĖS PATIKROS ATASKAITOS, TEIKIAMOS SU C DALYJE NURODYTAIS DUOMENIMIS, FORMA

I.   Ataskaitos tikslas

Šios ataskaitos tikslas – surinkti informaciją apie duomenų rinkimo metodus ir pateiktų duomenų aprėptį. Ši ataskaita turėtų padėti geriau suprasti valstybių narių taikomus metodus, taip pat įvairiose šalyse surinktų duomenų lyginimo galimybes ir ribas.

II.   Bendroji informacija

1.   Valstybė narė

2.   Duomenis ir aprašymą teikianti organizacija:

3.   Asmuo ryšiams/kontaktiniai duomenys:

4.   Ataskaitiniai metai:

5.   Pateikimo data/versija:

III.   Informacija apie statybos ir griovimo atliekas

1.   Kaip nustatomi susidariusių statybos ir griovimo atliekų kiekiai? Kaip tie kiekiai susiję su duomenimis, teikiamais pagal Reglamentą (EB) Nr. 2150/2002?

 

2.   Kaip renkami duomenys apie parengimą pakartotiniam naudojimui, perdirbimą, užpildymą ir kitą naudojimą?

Aprašykite, kaip taikoma užpildymo apibrėžtis, pateikta Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 17a punkte, teikiant duomenis apie statybos ir griovimo atliekas, ir apibūdinkite įvairias atliekų apdorojimo operacijas, nurodytas C dalies lentelėje prie kategorijos „kitas naudojimas“, bei nurodykite jų procentinę dalį.

 

3.   Ar duomenys grindžiami į pradinio apdorojimo įrenginius pristatomų atliekų kiekiu? Taip/Ne

Jei taip, pateikite informaciją apie pradinio apdorojimo veiksmingumą:

 

4.   Ar duomenys grindžiami į galutinio perdirbimo procesą patenkančių atliekų kiekiu? Taip/Ne

5.   Aprašykite duomenų patvirtinimo procesą:

 

6.   Ar atliekos buvo

a)

išvežtos į kitą ES valstybę narę? Taip/Ne

b)

išvežtos apdoroti už Sąjungos ribų? Taip/Ne

Jei taip, kaip buvo gauti, stebimi ir (arba) patvirtinti tų išvežtų arba eksportuotų kiekių pakartotinio naudojimo bei perdirbimo rodikliai ir naudojimo rodikliai?

 

(1)  Skaičiavimo metodas, pasirinktas pagal Sprendimą 2011/753/ES: įrašomas pasirinkto skaičiavimo metodo numeris (1–4), nurodytas to sprendimo I priedo antroje skiltyje.

(2)  Buitinės atliekos arba buitinės ir panašios kitos kilmės atliekos, kaip reikalaujama pagal pasirinktą skaičiavimo metodą.

(3)  Pakartotiniam naudojimui parengtos ir perdirbtos buitinės atliekos arba buitinės ir panašios kitos kilmės atliekos, kaip reikalaujama pagal pasirinktą skaičiavimo metodą.

(4)  2002 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2150/2002 dėl atliekų statistikos (OL L 332, 2002 12 9, p. 1).

(5)  2000 m. gegužės 3 d. Komisijos sprendimas 2000/532/EB, keičiantis Sprendimą 94/3/EB, nustatantį atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų 1 straipsnio a dalį, ir Tarybos sprendimą 94/904/EB, nustatantį pavojingų atliekų sąrašą pagal Tarybos direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų medžiagų 1 straipsnio 4 dalį (OL L 226, 2000 9 6, p. 3).

(6)  Skaičiavimo metodas, pasirinktas pagal Sprendimo 2011/753/ES II priedą:

(7)  Tai apima ir kitokį naudojimą medžiagoms gauti nei parengimas pakartotiniam naudojimui, perdirbimas ir užpildymas.

(8)  Kiekių, kurie nurodyti prie parengimo pakartotiniam naudojimui, perdirbimo, užpildymo ir naudojimo kitoms medžiagoms gauti, suma.

V PRIEDAS

7 STRAIPSNIO 2 DALYJE NURODYTI DUOMENYS APIE KOMUNALINES ATLIEKAS

A.   DUOMENŲ TEIKIMO FORMA

Komunalinės atliekos

Susidariusių atliekų kiekis (1)

(t)

Atskirai surinktos atliekos

(t)

Parengimas pakartotiniam naudojimui

(t)

Perdirbimas

(t)

Naudojimas energijai gauti (2)

(t)

Kitas naudojimas (3)

(t)

Iš viso

 

 

 

 

 

 

Metalai

 

 

 

 

 

 

Metalai, atskirti sudeginus komunalines atliekas (4)

 

 

 

 

 

 

Stiklas

 

 

 

 

 

 

Plastikas

 

 

 

 

 

 

Popierius ir kartonas

 

 

 

 

 

 

Biologinės atliekos

 

 

 

 

 

 

Susidarymo vietoje atskirtos ir perdirbtos biologinės atliekos (5)

 

 

 

 

 

 

Mediena

 

 

 

 

 

 

Tekstilė

 

 

 

 

 

 

Elektros ir elektroninė įranga

 

 

 

 

 

 

Baterijos

 

 

 

 

 

 

Stambiosios atliekos (6)

 

 

 

 

 

 

Mišrios atliekos

 

 

 

 

 

 

Kita

 

 

 

 

 

 

Tamsūs laukeliai – duomenų teikti nereikia.

Šviesūs laukeliai – duomenys teikiami savanoriškai, išskyrus duomenis apie metalus, atskirtus ir perdirbtus sudeginus komunalines atliekas, ir susidarymo vietoje atskirtas ir perdirbtas biologines atliekas, jei valstybės narės į tuos atliekų srautus atsižvelgia apskaičiuodamos perdirbimo tikslus.

B.   KOKYBĖS PATIKROS ATASKAITOS, TEIKIAMOS SU A DALYJE NURODYTAIS DUOMENIMIS, FORMA

I.   Ataskaitos tikslai

Kokybės patikros ataskaitos tikslai yra šie:

1.

patikrinti, ar valstybės narės nuosekliai taiko komunalinių atliekų apibrėžtį;

2.

įvertinti duomenų rinkimo procesų kokybę, įskaitant administracinių duomenų šaltinių mastą ir pripažinimą bei tyrimais grindžiamų metodų statistinį patikimumą;

3.

suprasti reikšmingus skirtingų ataskaitinių metų duomenų skirtumus ir užtikrinti pasitikėjimą tų duomenų tikslumu;

4.

užtikrinti, kad sudeginus komunalines atliekas atskirtų metalų kiekis būtų matuojamas pagal taisykles ir bendrą metodiką, ir

5.

patikrinti atitiktį konkretiems reikalavimams, nustatytiems perdirbimo tikslų įgyvendinimo pažangos skaičiavimo taisyklėse.

II.   Bendroji informacija

1.   Valstybė narė

2.   Duomenis ir aprašymą teikianti organizacija:

3.   Asmuo ryšiams/kontaktiniai duomenys:

4.   Ataskaitiniai metai:

5.   Pateikimo data/versija:

6.   Nuoroda į valstybės narės paskelbtus duomenis (jei yra):

III.   Informacija apie komunalines atliekas

1.   Renkant duomenis dalyvaujančių subjektų aprašymas

Institucijos pavadinimas

Pagrindinių pareigų aprašymas

 

 

Jei reikia, įterpkite daugiau eilučių.

2.   Ar A dalyje nurodyti duomenys apie komunalines atliekas naudotini siekiant įrodyti, kad laikomasi Direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyto tikslo? Taip/Ne

3.   Naudojamų metodų aprašymas

3.1.   Susidariusių komunalinių atliekų kiekis

3.1.1.   Susidarančių komunalinių atliekų nustatymo metodai (pažymėkite kryžiuku arba nurodykite paskutinėje skiltyje)

Komunalinių atliekų komponentas

Administraciniai duomenys

Tyrimai

Elektroninis registras

Iš atliekų tvarkymo subjektų gauti duomenys

Iš savivaldybių gauti duomenys

Iš didesnės gamintojo atsakomybės sistemų gaunami duomenys

Kita (nurodyti)

Iš viso

 

 

 

 

 

 

 

Metalai

 

 

 

 

 

 

 

Stiklas

 

 

 

 

 

 

 

Plastikas

 

 

 

 

 

 

 

Popierius ir kartonas

 

 

 

 

 

 

 

Biologinės atliekos

 

 

 

 

 

 

 

Mediena

 

 

 

 

 

 

 

Tekstilė

 

 

 

 

 

 

 

Elektros ir elektroninė įranga

 

 

 

 

 

 

 

Baterijos

 

 

 

 

 

 

 

Stambiosios atliekos

 

 

 

 

 

 

 

Mišrios atliekos

 

 

 

 

 

 

 

Kita (nurodyti)

 

 

 

 

 

 

 

3.1.2.   Metodikos, kuria siekiama, kad komunalinių atliekų apibrėžtis būtų taikoma nacionalinėse duomenų rinkimo sistemose (įskaitant metodiką, pagal kurią renkami duomenys apie nebuitinę komunalinių atliekų frakciją), aprašymas.

 

3.1.3.   Statistiniai kodai, atliekų kodų naudojimas ir duomenų apie komunalinių atliekų susidarymą patikra

Komunalinių atliekų komponentas

Atliekų kodai (7)

Kita naudota klasifikacija

Patikros procesas

Kryžminė patikra

(taip/ne)

Laiko eilutės patikra

(taip/ne)

Auditas

(taip/ne)

Patikros proceso aprašymas

Metalai

20 01 40 , 15 01 04 , 15 01 11 *

 

 

 

 

 

Stiklas

20 01 02 , 15 01 07

 

 

 

 

 

Plastikas

20 01 39 , 15 01 02

 

 

 

 

 

Popierius ir kartonas

20 01 01 , 15 01 01

 

 

 

 

 

Biologinės atliekos

20 01 08 , 20 01 25 , 20 02 01

 

 

 

 

 

Mediena

20 01 37 *, 20 01 38 , 15 01 03

 

 

 

 

 

Tekstilė

20 01 10 , 20 01 11 , 15 01 09

 

 

 

 

 

Elektros ir elektroninė įranga

20 01 21 *, 20 01 23 *, 20 01 35 *, 20 01 36

 

 

 

 

 

Baterijos

20 01 33 *, 20 01 34

 

 

 

 

 

Stambiosios atliekos

20 03 07

 

 

 

 

 

Mišrios atliekos

20 03 01 , 15 01 06

 

 

 

 

 

Kita (nurodyti)

20 01 13 *, 20 01 14 *, 20 01 15 *, 20 01 17 *, 20 01 19 *, 20 01 26 *, 20 01 27 *, 20 01 28 , 20 01 29 *, 20 01 30 , 20 01 31 *, 20 01 32 , 20 01 41 , 20 01 99 , 20 02 03 , 20 03 02 , 20 03 03 , 20 03 99 , 15 01 05 , 15 01 10 *

 

 

 

 

 

3.1.4.   Metodai, taikyti susidariusių mišrių komunalinių atliekų sudėčiai įvertinti pagal kiekvieną medžiagą

 

3.1.5.   Apskaičiuota buitinių atliekų procentinė dalis komunalinėse atliekose ir aprašymas, kaip ta dalis apskaičiuota

 

3.1.6.   Atliekų, kurios savo pobūdžiu ir sudėtimi nėra panašios į buitines atliekas, neįtraukimo metodai, visų pirma susiję su:

—

pakuočių atliekomis ir elektros ir elektroninės įrangos atliekomis iš komercinių ir pramoninių šaltinių, kurios nėra panašios į buitines atliekas, ir

—

atliekų, kurios susidaro namų ūkiuose, bet nėra komunalinės atliekos, pvz., statybos ir griovimo atliekos, rūšimis.

 

3.1.7.   Įverčių, naudojamų užpildyti duomenų apie susidariusias komunalines atliekas spragoms, susijusioms su buitinių atliekų kiekiu (pvz., dėl to, kad surinkimo sistemos apima ne visus namų ūkius) ir panašių atliekų kiekiu (pvz., dėl to, kad duomenys apie atliekų surinkimą nepakankamai apima panašias atliekas), paaiškinimas

 

3.1.8.   Skirtumai, palyginti su ankstesniais metais pateiktais duomenimis

Reikšmingų metodinių einamaisiais ataskaitiniais metais taikomo duomenų apie komunalines atliekas rinkimo metodo pakeitimų, palyginti su ankstesniais ataskaitiniais metais taikytu metodu, paaiškinimas (visų pirma nurodykite retrospektyviai atliktus pataisymus, jų pobūdį ir ar tam tikrų metų duomenys buvo atskirti duomenų eilučių segmentų skirtuku).

 

Jei kurio nors komunalinių atliekų komponento kiekis tonomis daugiau kaip 10 % skiriasi nuo ankstesniais ataskaitiniais metais gautų duomenų, išsamus tokio skirtumo priežasčių paaiškinimas.

Komunalinių atliekų komponentas

Skirtumas (%)

Pagrindinės skirtumo priežastys

 

 

 

Jei reikia, įterpkite daugiau eilučių.

3.2.   Komunalinių atliekų tvarkymas

3.2.1.   Apdorojimo operacijų klasifikacija

Informacija apie apdorojimo operacijų klasifikaciją (jei naudojama standartinė klasifikacija, kaip antai šalinimo operacija ar naudojimo operacija, Direktyvos 2008/98/EB I ir II prieduose nustatytais kodais nurodomi operacijų pavadinimai arba nurodomos ir apibūdinamos visos atitinkamos taikomos kategorijos).

 

3.2.2.   Apdorotų komunalinių atliekų kiekio nustatymo metodų aprašymas (pažymėti kryžiuku)

Duomenų rinkimo metodai/Komunalinių atliekų rūšis

Administraciniai duomenys

Tyrimai

Elektroninis registras

Iš atliekų tvarkymo subjektų gauti duomenys

Iš savivaldybių gauti duomenys

Iš didesnės gamintojo atsakomybės sistemų gaunami duomenys

Kita (nurodyti)

Iš viso

 

 

 

 

 

 

 

Metalai

 

 

 

 

 

 

 

Stiklas

 

 

 

 

 

 

 

Plastikas

 

 

 

 

 

 

 

Popierius ir kartonas

 

 

 

 

 

 

 

Biologinės atliekos

 

 

 

 

 

 

 

Mediena

 

 

 

 

 

 

 

Tekstilė

 

 

 

 

 

 

 

Elektros ir elektroninė įranga

 

 

 

 

 

 

 

Baterijos

 

 

 

 

 

 

 

Stambiosios atliekos

 

 

 

 

 

 

 

Mišrios atliekos

 

 

 

 

 

 

 

Kita (nurodyti)

 

 

 

 

 

 

 

Papildoma informacija apie metodiką, įskaitant kelių metodų naudojimą.

 

3.2.3.   Parengimas pakartotiniam naudojimui

Aprašymas, kaip apskaičiuoti užregistruoti pakartotiniam naudojimui parengti kiekiai.

 

3.2.4.   Taikytų perdirbamų atliekų kiekio matavimo vietų, pvz., apskaičiavimo vietoje, rūšiavimo operacijos pabaigoje (jei taikytina, atėmus netikslines medžiagas) ir atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijų ir pan., įskaitant skirtumus regiono ir vietos lygmenimis, taip pat, jei taikoma, buitinėms ir panašioms atliekoms, aprašymas.

Komunalinių atliekų komponentas

Naudojamų matavimo vietų aprašymas

Metalai

 

Metalai iš DNP

 

Stiklas

 

Plastikas

 

Popierius ir kartonas

 

Biologinės atliekos

 

Mediena

 

Tekstilė

 

Elektros ir elektroninė įranga

 

Baterijos

 

Stambiosios atliekos

 

Kita

 

Išsamus netikslinių medžiagų, pašalintų tarp matavimo ir skaičiavimo vietų, kiekio apskaičiavimo metodikos aprašymas (jei taikoma)

 

3.2.5.   Metodikos, pagal kurią nustatoma, koks kiekvienos atliekose, sudarytose iš kelių medžiagų, esančios medžiagos kiekis perdirbamas, aprašymas

 

3.2.6.   Vidutinių nuostolių koeficientų (VNK) naudojimas

Rūšiuotų atliekų, kurioms taikomi VNK, rūšiavimo įmonių, kurioms taikomi skirtingi VNK, VNK skaičiavimo tokioje (-se) vietoje (-se) metodikos, įskaitant atliekamų tyrimų statistinį tikslumą, arba bet kokių techninių specifikacijų aprašymas.

Rūšiuota atliekų medžiaga ir rūšiavimo įmonės tipas

Taikomas VNK (%)

Aprašymas

 

 

 

Jei reikia, įterpkite daugiau eilučių.

3.2.7.   Atliekų priskyrimas komunaliniams šaltiniams ir nekomunaliniams šaltiniams matavimo vietoje.

Nekomunalinių atliekų atskyrimo metodikos aprašymas (panašių įrenginių duomenis galima apibendrinti).

Atliekų medžiagos/atliekų kodai

Įrenginio tipas

Komunalinių atliekų dalis (%)

Metodų, kuriais apskaičiuota ta procentinė dalis, aprašymas

 

 

 

 

Jei reikia, įterpkite daugiau eilučių.

3.2.8.   Atliekų priskyrimas skirtingoms valstybėms narėms matavimo vietoje

Kitose valstybėse narėse arba trečiosiose valstybėse susidariusių atliekų atskyrimo metodikos aprašymas (panašių įrenginių duomenis galima apibendrinti).

Atliekų medžiagos/atliekų kodai

Įrenginio tipas

Valstybės narės atliekų dalis (%)

Metodų, kuriais apskaičiuota ta procentinė dalis, aprašymas

 

 

 

 

Jei reikia, įterpkite daugiau eilučių.

3.2.9.   Komunalinių biologinių atliekų, kurios nėra atskirai surenkamos ar atskiriamos ir perdirbamos jų susidarymo vietoje, perdirbimas (taikoma iki 2026 m.)

Informacija apie priemones, kuriomis užtikrinama, kad būtų laikomasi Direktyvos 2008/98/EB 11a straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų sąlygų, susijusių su komunalinių biologinių atliekų, kurios nėra atskirai surenkamos ar atskiriamos ir perdirbamos jų susidarymo vietoje, perdirbimu.

 

3.2.10.   Susidarymo vietoje atskiriamos ir perdirbamos komunalinės biologinės atliekos

Bendras taikytos metodikos aprašymas, įskaitant tiesioginį ir netiesioginį matavimą ir supaprastintą metodiką, skirtą susidarymo vietoje atskirtų ir perdirbtų komunalinių biologinių atliekų kiekiui matuoti.

 

Metodų, kuriais iš registrų ar per apklausas gaunamas aktyvių perdirbimo įrenginių skaičius arba asmenų, susijusių su susidarymo vietoje atskirtų komunalinių biologinių atliekų perdirbimu, skaičius, ir kuriais užtikrinama, kad į aktyvių perdirbimo įrenginių skaičių būtų įtraukti tik tie perdirbimo įrenginiai, kuriuos aktyviai naudoja atliekų gamintojai, aprašymas.

 

Metodų, kuriais nustatomas susidarymo vietoje atskirtų ir perdirbtų komunalinių biologinių atliekų kiekis, kuris turi būti įrašytas į II priede pateiktas formules, aprašymas.

 

Išsamus tyrimų aprašymas, įskaitant jų periodiškumą, dalines imtis, pasikliovimo lygius ir pasikliautinuosius intervalus.

 

Priemonių, kuriomis užtikrinama, kad pranešti komunalinių biologinių atliekų, atskirtų ir perdirbtų jų susidarymo vietoje, kiekiai nebūtų pervertinti, aprašymas (įskaitant taikomą koeficientą, susijusį su drėgmės praradimu).

 

Priemonių, kuriomis užtikrinama, kad susidarymo vietoje atskirtos ir perdirbtos komunalinės biologinės atliekos būtų tinkamai apdorojamos ir kad perdirbtos atliekos būtų naudojamos ir teiktų naudą žemės ūkiui ar ekologinę naudą.

 

3.2.11.   Perdirbtų metalų, atskirtų sudeginus komunalines atliekas, kiekio apskaičiavimas

Išsamus duomenų, kurių reikia nuo deginimo nuosėdinių pelenų atskirtų metalų kiekiui apskaičiuoti, rinkimo metodo aprašymas.

 

Metodo, pagal kurį matuojamas bendras iš deginimo įrenginio nuosėdinių pelenų gautas metalo koncentrato kiekis, aprašymas.

 

Metodo, pagal kurį apskaičiuojamas vidutinis metalo kiekis bendrame metalo koncentrato kiekyje, aprašymas, įskaitant visų atliktų tyrimų patikimumą.

 

Metodo, pagal kurį nustatomas į deginimo įmones patenkančių komunalinių atliekų dalies įvertis, aprašymas, įskaitant visų atliktų tyrimų patikimumą.

 

3.2.12.   Kitas atliekų naudojimas

Įvairių atliekų apdorojimo operacijų, nurodytų A dalies lentelėje prie kategorijos „kitas naudojimas“, aprašymas ir jų procentinė dalis.

 

3.2.13.   Informacija apie laikino atliekų saugojimo svarbą sutvarkytų atliekų kiekiui atitinkamais metais, bet kokie einamaisiais ataskaitiniais metais perdirbtų atliekų, kurios buvo laikinai saugomos ankstesniais ataskaitiniais metais, įverčiai, taip pat einamaisiais ataskaitiniais metais laikinai saugoti perduotų atliekų kiekio įverčiai

 

3.2.14.   Skirtumas, palyginti su ankstesnių ataskaitinių metų duomenimis.

Reikšmingi metodiniai einamaisiais ataskaitiniais metais taikomo skaičiavimo metodo pakeitimai, palyginti su ankstesniais ataskaitiniais metais taikytu skaičiavimo metodu, jei jų yra (visų pirma nurodykite retrospektyviai atliktus pataisymus, jų pobūdį ir ar tam tikrų metų duomenys buvo atskirti duomenų eilučių segmentų skirtuku).

 

Jei kurio nors perdirbtų komunalinių atliekų komponento kiekis tonomis daugiau kaip 10 % skiriasi nuo ankstesniais ataskaitiniais metais gautų duomenų, išsamus tokio skirtumo priežasčių paaiškinimas (t. y. dėl kurių atliekų srautų, sektorių ar įverčių atsirado skirtumai ir kokia gilesnė jų priežastis) kiekvieno komponento atveju

Komunalinių atliekų sudedamoji dalis

Skirtumas (%)

Pagrindinės skirtumo priežastys

 

 

 

Jei reikia, įterpkite daugiau eilučių.

3.2.15.   Komunalinių atliekų perdirbimo duomenų tikrinimas

Komunalinių atliekų komponentas

Patikros procesas

Kryžminė patikra

(taip/ne)

Laiko eilutės patikra

(taip/ne)

Auditas

(taip/ne)

Patikros proceso aprašymas

Metalai

 

 

 

 

Metalai iš DNP

 

 

 

 

Stiklas

 

 

 

 

Plastikas

 

 

 

 

Popierius ir kartonas

 

 

 

 

Biologinės atliekos

 

 

 

 

Mediena

 

 

 

 

Tekstilė

 

 

 

 

Elektros ir elektroninė įranga

 

 

 

 

Baterijos

 

 

 

 

Stambiosios atliekos

 

 

 

 

Mišrios atliekos

 

 

 

 

Kita

 

 

 

 

4.   Duomenų tikslumas

4.1.1.   Pagrindinių problemų, darančių poveikį komunalinių atliekų susidarymo ir apdorojimo duomenų tikslumui, aprašymas, įskaitant klaidas, susijusias su ėminių ėmimu, aprėptimi, matavimu, apdorojimu ir atsakymų negavimu

 

4.1.2.   Tyrimų, skirtų komunalinių atliekų susidarymo ir apdorojimo duomenims surinkti, aprėpties ir patikimumo aprašymas

 

4.1.3.   Statistiniai tyrimai, atlikti renkant komunalinių atliekų susidarymo ir apdorojimo duomenis

Komunalinių atliekų komponentas

Metai

Tiriamosios visumos procentinė dalis

Duomenys (tonomis)

Pasikliovimo lygis

Paklaidos riba

Išsami informacija apie korekcijas, atliktas nuo tyrimo metų iki einamųjų metų

Kiti duomenys

 

 

 

 

 

 

 

 

Jei reikia, įterpkite daugiau eilučių.

IV.   Konfidencialumas

Jei prašoma neskelbti tam tikrų šios kokybės patikros ataskaitos dalių, tokio prašymo pagrindimas.

 

V.   Pagrindinės nacionalinės interneto svetainės, informaciniai dokumentai ir publikacijos

 

C.   PRIEMONIŲ, KURIŲ IMTASI PAGAL DIREKTYVOS 2008/98/EB 11A STRAIPSNIO 3 DALĮ IR 11A STRAIPSNIO 8 DALĮ, ATASKAITŲ TEIKIMO FORMA

1.   Išsamus Direktyvos 2008/98/EB 11a straipsnio 3 dalyje ir 11a straipsnio 8 dalyje nurodytos kokybės kontrolės ir komunalinių atliekų atsekamumo sistemos aprašas

 

2.   Už valstybės narės ribų apdorojamų komunalinių atliekų kokybės kontrolė ir atsekamumas

Komunalinių atliekų komponentas

Galutinis apdorojimas valstybėje narėje

(taip/ne)

Išvežamos į kitą ES valstybę narę

(taip/ne)

Eksportuojamos už ES ribų

(taip/ne)

Specialių kokybės kontrolės ir komunalinių atliekų atsekamumo priemonių, visų pirma susijusių su duomenų rinkimu, stebėsena ir patikra, aprašymas

Metalai

 

 

 

 

Metalai iš DNP

 

 

 

 

Stiklas

 

 

 

 

Plastikas

 

 

 

 

Popierius ir kartonas

 

 

 

 

Biologinės atliekos

 

 

 

 

Mediena

 

 

 

 

Tekstilė

 

 

 

 

Elektros ir elektroninė įranga

 

 

 

 

Baterijos

 

 

 

 

Stambiosios atliekos

 

 

 

 

Mišrios atliekos

 

 

 

 

Kita

 

 

 

 

3.   Išsamus priemonių, kuriomis užtikrinama, kad eksportuotojas gali įrodyti, kad atliekų siunta atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 (8) reikalavimus ir kad atliekos už Sąjungos ribų buvo apdorojamos tokiomis sąlygomis, kurios iš esmės atitinka susijusiuose Sąjungos aplinkos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, aprašymas.

 

(1)  Susidariusių kiekvienos medžiagos atliekų kiekis gali būti grindžiamas duomenimis apie atskirai surinktas atliekas ir įverčiais, gautais per reguliariai atnaujinamus komunalinių atliekų sudėties tyrimus. Jei tokių tyrimų nėra, galima naudoti mišrių atliekų kategoriją.

(2)  Tai apima deginimą energijai gauti ir atliekų perdirbimą siekiant jas naudoti kaip kurą ar kitas priemones energijai gauti. Kiekvienos atliekų, kurios naudojamos energijai gauti, medžiagos svoris gali būti grindžiamas įverčiais, gautais taikant reguliariai atnaujinamus komunalinių atliekų sudėties tyrimus. Jei tokių tyrimų nėra, galima naudoti mišrių atliekų kategoriją.

(3)  Tai neapima parengimo pakartotiniam naudojimui, perdirbimo ir naudojimo energijai gauti, bet apima užpildymą.

(4)  Metalai, atskirti sudeginus komunalines atliekas, nurodomi atskirai ir neįtraukiami į metalams skirtą eilutę ir į bendrą atliekų, patenkančių į naudojimo energijai gauti operacijas, kiekį.

(5)  Susidarymo vietoje atskirtos ir perdirbtos biologinės atliekos nurodomos atskirai ir neįtraukiamos į biologinėms atliekoms skirtą eilutę.

(6)  Tai apima stambiąsias atliekas, kurioms reikalingas specialus surinkimas ir apdorojimas, pvz., baldus ir čiužinius.

(7)  Atliekų kodai, nustatyti Sprendimu 2000/532/EB.

(8)  2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL L 190, 2006 7 12, p. 1).

VI PRIEDAS

7 STRAIPSNIO 3 DALYJE NURODYTI DUOMENYS APIE MINERALINĮ IR SINTETINĮ TEPALĄ, PRAMONINES ALYVAS IR ALYVŲ ATLIEKAS

A.   DUOMENŲ TEIKIMO FORMA

1 lentelė

Duomenų apie mineralinio ir sintetinio tepalo ir pramoninių alyvų tiekimą rinkai ir apie alyvų atliekų apdorojimą teikimas

 

1

2

3

4

5

6

7

8

9

Rinkai tiekiamos alyvos (5)

(t)

Susidariusios alyvų atliekos (6) (sausos alyvos)

(t)

Atskirai surinktos (7) alyvų atliekos

(t)

Eksportas (8) Alyvų atliekos

(t)

Importuotos (9) alyvų atliekos

(t)

Regeneravimas (10)

(t)

Kitas perdirbimas (11)

(t)

Naudojimas energijai gauti (12) (R1)

(t)

Šalinimas (13)

(t)

 

 

 

Įskaitant vandenį

Sausos alyvos (14)

Įskaitant vandenį

Sausos alyvos (14)

Įskaitant vandenį

Sausos alyvos (14)

Įskaitant vandenį

Sausos alyvos

Įskaitant vandenį

Sausos alyvos

Įskaitant vandenį

Sausos alyvos

Įskaitant vandenį

Sausos alyvos

Variklio ir pavarų dėžės alyvos (1)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pramoninės alyvos (2)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pramoninės alyvos (tik emulsijos) (3)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Atskyrimo būdu gauta alyva ir koncentratai (4)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tamsūs laukeliai – duomenų teikti nereikia.

(10–13)

Nurodomi atskirai surinktų alyvų atliekų kiekiai. 6–9 skiltyse nurodytų sausų alyvų verčių suma turėtų būti lygi 3 skiltyje nurodytoms sausų alyvų vertėms, pakoreguotoms eksportuotų ir importuotų alyvų atliekų atveju (3 skiltis – 4 skiltis + 5 skiltis = 6 skiltis + 7 skiltis + 8 skiltis + 9 skiltis).

Vadovaujantis Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 18 punkte pateikta alyvų atliekų regeneravimo apibrėžtimi, išskyrus regeneruotas alyvas, kurios naudojamos energijai gauti arba kaip kuras.


2 lentelė

Duomenų apie alyvų atliekų apdorojimą teikimas

1

2

3

4

5

Naudojimo rezultato rūšis

Regeneravimas (10)

(t)

Kitas perdirbimas

(t)

Naudojimas energijai gauti arba perdirbimas į medžiagas, kurios turi būti naudojamos kaip kuras (įskaitant regeneruotas alyvas, kurios naudojamos kaip kuras)

(t)

Šalinimas (D10)

(t)

Regeneruota bazinė alyva – I grupė (11)  (12)

 

 

 

 

Regeneruota bazinė alyva – II grupė (13)

 

 

 

 

Regeneruota bazinė alyva – III grupė (14)

 

 

 

 

Regeneruota bazinė alyva – IV grupė (15)

 

 

 

 

Perdirbti produktai (16) (nurodyti)

 

 

 

 

Kuro gaminiai, naudojami ne vietoje energijai gauti. Lengvasis kuras

 

 

 

 

Kuro gaminiai, naudojami ne vietoje energijai gauti. Distiliacinis kuras

 

 

 

 

Kuro gaminiai, naudojami ne vietoje energijai gauti. Mazutas

 

 

 

 

Kuro gaminiai, naudojami ne vietoje energijai gauti. Regeneruotas kuras

 

 

 

 

Kuro gaminiai, naudojami ne vietoje energijai gauti. Perdirbtas kuras

 

 

 

 

Naudojimas vietoje energijai gauti (17)

 

 

 

 

Kita (prireikus nurodykite ir įterpkite eilučių)

 

 

 

 

Tamsūs laukeliai – duomenų teikti nereikia.


3 lentelė

Duomenų apie mineralinio ir sintetinio tepalo ir pramoninių alyvų tiekimą rinkai ir apie alyvų atliekų apdorojimą, išskyrus nurodytuosius 1 lentelėje, teikimas

 

1

2

3

4

5

6

7

Surinktos (1) alyvų atliekos (t)

Eksportas (2) Alyvų atliekos (t)

Importuotos (3) alyvų atliekos (t)

Šalinimas (4) (D10) (t)

Regeneravimas (5) (t)

Kitas perdirbimas (6) (t)

Naudojimas energijai gauti (7) (t)

 

Įskaitant vandenį

Sausos alyvos

Įskaitant vandenį

Sausos alyvos

Įskaitant vandenį

Sausos alyvos

Įskaitant vandenį

Sausos alyvos

Įskaitant vandenį

Sausos alyvos

Įskaitant vandenį

Sausos alyvos

Įskaitant vandenį

Sausos alyvos

Apdirbimo operacijoms naudojamos alyvos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Netepamosios pramoninės alyvos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tepalai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Perdirbus tepalus gauti ekstraktai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Triumų alyvos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Šviesūs laukeliai – duomenys teikiami savanoriškai.

(1–7)

Vartojamų terminų paaiškinimai pateikti 1 lentelės 3–9 skiltyse ir atitinkamose pastabose.


4 lentelė

Susidariusių alyvų atliekų kiekio apskaičiavimo pamatinės vertės

 

1

Rinkai tiekiama alyvų frakcija (%)

Variklio ir pavarų dėžės alyvos

 

Variklio alyvos

52

Pavarų dėžės alyvos

76

Pramoninės alyvos

 

Mašininės alyvos

50

Hidraulinės alyvos

75

Turbinų alyvos

70

Transformatorių alyvos

90

Šilumą perduodančios alyvos

90

Kompresorių alyvos

50

Bazinės alyvos

50

Emulsijose naudojamos metalo apdirbimo alyvos

49

B.   KOKYBĖS PATIKROS ATASKAITOS, TEIKIAMOS SU A DALYJE NURODYTAIS DUOMENIMIS, FORMA

I.   Bendroji informacija

1.   Valstybė narė

2.   Duomenis ir aprašymą teikianti organizacija:

3.   Asmuo ryšiams/kontaktiniai duomenys:

4.   Ataskaitiniai metai:

5.   Pateikimo data/versija:

6.   Nuoroda į valstybės narės paskelbtus duomenis (jei yra):

II.   Informacija apie rinkai tiekiamas alyvas ir alyvų atliekas

1.   Duomenų rinkimo metodai (atitinkama skiltis turėtų būti pažymėta kryžiuku, o paskutinė skiltis – užpildyta)

Duomenų rinkimo metodai/Duomenų rinkinys

Administraciniai duomenys

Tyrimai

Elektroninis registras

Iš atliekų tvarkymo subjektų gauti duomenys

Iš didesnės gamintojo atsakomybės sistemų gaunami duomenys

Kita (nurodyti)

Išsamus metodikos aprašymas

Rinkai tiekiamos alyvos

 

 

 

 

 

 

 

Surinktos alyvų atliekos

 

 

 

 

 

 

 

Alyvų atliekų regeneravimas

 

 

 

 

 

 

 

Kitas alyvų atliekų perdirbimas

 

 

 

 

 

 

 

Alyvų atliekų naudojimas energijai gauti

 

 

 

 

 

 

 

Alyvų atliekų šalinimas

 

 

 

 

 

 

 

Prireikus įterpkite eilučių ir jose nurodykite tam tikrų rūšių alyvų atliekų apdorojimą

2.   Susidariusių alyvų atliekų kiekio nustatymo metodikos aprašymas

 

3.   Metodo, pagal kurį nustatomas alyvų atliekose esančios sausos alyvos kiekis, aprašymas (pvz., vandens kiekio cheminė analizė, ekspertų žinios ir t. t.).

 

4.   Alyvų atliekų, nurodytų prie kategorijos „kitas perdirbimas“, apdorojimo rezultatų aprašymas ir jų kiekis

 

5.   Bazinių alyvų, kurios naudojamos kaip kuras, kiekio nustatymo metodikos aprašymas

 

6.   Duomenys apie alyvų atliekų apdorojimą už valstybės narės ribų

 

7.   Išsamus specialių kokybės kontrolės ir alyvų atliekų atsekamumo priemonių, visų pirma susijusių su duomenų stebėsena ir patikra, aprašymas

 

8.   Duomenų apie alyvų atliekų apdorojimą kitoje valstybėje narėje arba už Sąjungos ribų šaltinių (pvz., Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 arba apdorojimo operacijų vykdytojo pateikti pirminiai duomenys) ir duomenų kokybės aprašymas

 

9.   Sunkumų, su kuriais susiduriama renkant duomenis iš apdorojimo operacijų vykdytojų, esančių kitoje valstybėje narėje arba už Sąjungos ribų, aprašymas

 

10.   Priemonių, kuriomis užtikrinama, kad už Sąjungos ribų esantis alyvų atliekų eksportuotojas gali įrodyti, kad atliekų siunta atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 reikalavimus ir kad atliekos už Sąjungos ribų buvo apdorotos tokiomis sąlygomis, kurios iš esmės atitinka susijusiuose Sąjungos aplinkos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, aprašymas.

 

11.   Duomenų tikslumas

11.1.   Pagrindinių problemų, darančių poveikį alyvų atliekų susidarymo, surinkimo ir apdorojimo duomenų kokybei ir tikslumui, aprašymas, įskaitant klaidas, susijusias su ėminių ėmimu, aprėptimi, matavimu, apdorojimu ir atsakymų negavimu

 

11.2.   Duomenų apie mineralinius ir sintetinius tepalus, pramonines alyvas ir alyvų atliekas rinkimo išsamumas

Išsami informacija apie tai, kaip duomenų šaltiniai apima visus rinkai tiekiamo mineralinio ir sintetinio tepalo ir pramoninių alyvų kiekius ir surinktų bei apdorotų alyvų atliekų kiekius, taip pat visus kiekius, pridėtus naudojant įverčius, įskaitant informaciją apie tai, kaip tie įverčiai nustatomi ir kokią atitinkamų duomenų rinkinio bendro kiekio dalį jie sudaro.

 

11.3.   Skirtumai, palyginti su ankstesnių ataskaitinių metų duomenimis

Reikšmingi metodiniai einamaisiais ataskaitiniais metais taikomo apskaičiavimo metodo pokyčiai, palyginti su praėjusiais metais taikytu skaičiavimo metodu.

 

Jei kurios nors kategorijos apdorotų alyvų atliekų kiekis tonomis daugiau kaip 10 % skiriasi nuo ankstesniais ataskaitiniais metais gautų duomenų, išsamus tokio skirtumo priežasčių paaiškinimas (t. y. dėl kurių alyvų atliekų, sektorių ar įverčių atsirado skirtumai ir kokia gilesnė jų priežastis) kiekvienos kategorijos atveju

Alyvų atliekų kategorija ir apdorojimas

Skirtumas (%)

Pagrindinės skirtumo priežastys

 

 

 

Jei reikia, įterpkite daugiau eilučių.

III.   Konfidencialumas

Jei prašoma neskelbti tam tikrų šios ataskaitos dalių, tokio prašymo pagrindimas.

 

IV.   Pagrindinės nacionalinės interneto svetainės, informaciniai dokumentai ir publikacijos

Tai apima ataskaitas, kuriose nagrinėjami duomenų kokybės, aprėpties ar kiti vykdymo užtikrinimo aspektai, pavyzdžiui, alyvų atliekų surinkimo ir apdorojimo geriausios praktikos ataskaitas ir alyvų importo, eksporto ar nuostolių ataskaitas.

 

(1)  Įskaitant variklių alyvą ir pavarų dėžės alyvą (automobilių, aviacijos, jūrų, pramonės ir kitų sektorių); išskyrus tepalus ir triumų alyvas.

(2)  Įskaitant mašinines alyvas, hidraulines alyvas, turbinų alyvas, transformatorių alyvas, šilumą perduodančias alyvas, kompresorių alyvas, bazines alyvas; išskyrus tepalus ir emulsijoms naudojamas alyvas.

(3)  Įskaitant metalo apdirbimo alyvas; jei nacionalinėse ataskaitose nėra išskiriamos emulsijose ar kitais būdais naudojamos pramoninės alyvos, gali būti pateikiami suvestiniai duomenys apie pramonines alyvas (eilutėje „pramoninės alyvos“).

(4)  Tik alyvų atliekos, kurių kodas pagal Sprendimą 2000/532/EB yra 190207*.

(5)  Alyvos, tiekiamos rinkai valstybėje narėje, atsižvelgiant į eksportuojant (pvz., lengvuosius automobilius) išvežtą kiekį ir importuojant (pvz., lengvuosius automobilius) įvežtą kiekį.

(6)  Alyvų atliekų kiekis, atsižvelgiant į tvarkant ir naudojant patirtus nuostolius. Susidarančių alyvų atliekų kiekis gali būti apskaičiuojamas remiantis nacionaliniais statistiniais duomenimis arba 4 lentelėje nurodytomis pamatinėmis vertėmis.

(7)  Atskirai surinktos alyvų atliekos. Jei nustatytas surinktų alyvų atliekų tūris, atitinkama masė nustatoma taikant konversijos koeficientą, lygų 0,9 t/m3.

(8)  Į kitą šalį eksportuotos alyvų atliekos (pagal Reglamente (EB) Nr. 1013/2006 nustatytas atliekų kategorijas).

(9)  Kitoje šalyje susidariusios ir iš jos importuotos alyvų atliekos (pagal Reglamente (EB) Nr. 1013/2006 nustatytas atliekų kategorijas).

(11)  Perdirbimas, išskyrus regeneravimą, pvz., kaip sunkusis skiediklis.

(12)  Įskaitant alyvas, kurios naudojamos kaip kuras, vadovaujantis Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 15 punkte pateikta naudojimo apibrėžtimi.

(13)  Šalinimo operacija D10 „deginimas sausumoje“, nustatyta Direktyvos 2008/98/EB I priede.

(14)  Alyvų atliekos, išskyrus vandens kiekį. Sausos alyvos kiekis nustatomas išmatuojant vandens kiekį. Kitose alyvų atliekose, išskyrus emulsijas, esančios sausos alyvos kiekis gali būti nustatytas ir remiantis 8 % vandens kiekiu. Pramoninių alyvų emulsijose esančios sausos alyvos kiekis gali būti nustatytas ir remiantis 90 % vandens kiekiu.

(10)  Regeneruotų alyvų kiekis. 2 lentelės 2 skilties verčių suma, padalyta iš 1 lentelės 6 skilties verčių sumos, atitinka alyvų regeneravimo konversijos efektyvumą.

(11)  I grupės bazinėse alyvose yra mažiau kaip 90 % sočiųjų riebalų rūgščių ir (arba) daugiau kaip 0,03 % sieros ir jų klampos indeksas yra ne mažesnis kaip 80, bet mažesnis kaip 120.

(12)  Jei nacionalinėse ataskaitose nėra išskiriamos I–IV grupės, gali būti pateikiami suvestiniai duomenys apie regeneruotas bazines alyvas (eilutėje „kita“).

(13)  II grupės bazinėse alyvose yra ne mažiau kaip 90 % sočiųjų riebalų rūgščių ir (arba) ne daugiau kaip 0,03 % sieros ir jų klampos indeksas yra ne mažesnis kaip 80, bet mažesnis kaip 120.

(14)  III grupės bazinėse alyvose yra ne mažiau kaip 90 % sočiųjų riebalų rūgščių ir (arba) ne daugiau kaip 0,03 % sieros ir jų klampos indeksas yra ne mažesnis kaip 120.

(15)  IV grupės bazinės alyvos yra polialfaolefinai. I–IV grupėms nepriskirta bazinė alyva nurodoma eilutėje „kita“.

(16)  Apima perdirbtus produktus, gautus perdirbus kitas alyvų atliekas, nurodytus 1 lentelės 7 skiltyje.

(17)  Naudojimas vietoje energijai gauti – alyvų atliekų naudojimas energijos vartojimo vidaus reikmėms, pvz., naftos perdirbimo gamykloje.