PRIEDAS

VALLE d'ITRIA

PGI-IT-A0604-AM04

Paraiškos pateikimo data: 2016 6 24

PRODUKTO SPECIFIKACIJOS PAKEITIMO PARAIŠKA

1. Pakeitimui taikomos taisyklės

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 105 straipsnis – reikšmingas pakeitimas

2. Pakeitimo aprašymas ir priežastys

2.1. Pavadinimas ir vynai: naujų rūšių vynų įtraukimas

Aprašymas. Visų kategorijų „Valle d'Itria“ IGT vynai, kurie anksčiau buvo įtraukti į 2 straipsnio 1 dalį („Bianco, įskaitant pusiau putojančius vynus, putojančius vynus, vynus iš pernokusių vynuogių ir Passito vynus; Rosso, įskaitant pusiau putojančius vynus, vynus iš pernokusių vynuogių, Passito ir Novello vynus; Rosato, įskaitant pusiau putojančius vynus ir Novello vynus“), dabar yra įtraukti į produkto specifikacijos 1 straipsnį (Pavadinimas ir vynai).

Rūšių sąrašas taip pat buvo papildytas į jį įtraukiant raudonuosius ir rožinius putojančius vynus ir nuorodą į atskiras rūšis nurodant vynuogių veislę.

Todėl šis sąrašas atnaujinamas ir performuluojamas taip:

„a)	Bianco, įskaitant pusiau putojančius vynus, putojančius vynus, vynus iš pernokusių vynuogių ir Passito vynus;

b)	Rosso, įskaitant pusiau putojančius vynus, putojančius vynus, vynus iš pernokusių vynuogių, Passito ir Novello vynus;

c)	Rosato, įskaitant pusiau putojančius vynus, putojančius vynus ir Novello vynus;

d)	vynai su nurodyta vynuogių veisle laikantis 2 straipsnyje nustatytų sąlygų“.

Priežastys. Produkto specifikacija buvo patikslinta siekiant į 1 straipsnį (Pavadinimas ir vynai) nuosekliai įtraukti visus gaminamus vynus.

Raudonųjų ir rožinių putojančių vynų įtraukimas grindžiamas tradiciniu gamybos vietovės tinkamumu šių rūšių vynams gaminti, dideliu susidomėjimu naujais daugiausiai iš vietinių vynuogių rūšių gaminamais vynais rinkose ir nenutrūkstama putojančių vynų, visų pirma pusiau putojančių vynų kategorijoje jau gaminamų lengvų raudonųjų ir rožinių vynų, paklausa rinkose.

Šis pakeitimas yra susijęs su produkto specifikacijos 1 straipsniu ir bendrojo dokumento skyriumi „Vynų apibūdinimas“.

2.2. Pavadinimas ir vynai

Aprašymas. Išbraukta bendro pobūdžio nuoroda į misas.

Priežastys. Remiantis galiojančiais ES teisės aktais, SGN negali būti naudojama su kategorija „misos“; ji gali būti naudojama tik su kategorija „iš dalies fermentuota vynuogių misa“, kuri šioje produkto specifikacijoje nėra reglamentuojama.

Šis pakeitimas yra susijęs su produkto specifikacijos 1 straipsniu, o bendrajam dokumentui jis poveikio neturi.

2.3. Vynuogių veislių deriniai

Aprašymas. Į produkto specifikacijos 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąrašą, kuriame nurodytos vynuogių veislės, kurios gali būti nurodytos vynų, žymimų „Valle d'Itria“ IGT, etiketėse, įtraukiamos vietinės vynuogių veislės „Marchione“, „Maresco“, „Minutolo“ ir „Ottavianello“. Atnaujintas ir prie produkto specifikacijos pridedamas susijęs vynuogių rūšių, tinkamų auginti „Valle d'Itria“ IGT gamybos vietovę apimančiose provincijose, sąrašas.

Pakeitimo priežastys. Siūlomą pakeitimą tapo įmanoma padaryti todėl, kad buvo atkurtos, apibūdintos, registruotos ir produktyvumo ir vynininkystės prasme pagerintos daugelis kitų vietos veislių, išlikusių daugiausiai kaip nedideli nenustatytų augalų plotai senuose Itrijos slėnio vienarūšiuose vynuogynuose, visų pirma, tos retos vietinės veislės, kurios yra tradiciškai auginamos senuose Apulijos vynuogynuose, taikančiuose genėjimo išsaugojant kamieną ir jo ūglius metodą; jos beveik visada auginamos su plačiau paplitusiomis veislėmis ir kitomis retomis veislėmis. Be to, neseniai iš naujo atradus veisles ir jas pagerinus (buvo atlikta veislių selekcija ir pagerintas jų atsparumas), Apulijos gamintojams buvo suteikta nauja galimybė įsitvirtinti rinkoje su išskirtinėmis ir unikaliomis savybėmis pasižyminčiais vietiniais vynais.

—	„Marchione“ veislė dėl savo didelio rūgštingumo ir aromatinių sudedamųjų dalių tinka sausiems vynams ir putojantiems vynams gaminti, o taip pat maišymui siekiant padidinti vynų aromatų įvairovę ir (arba) išskirtinumą ir pagerinti Itrijos slėnio baltųjų vynų organoleptines savybes,

—	„Maresco“ veislės vynuogėms būdingas didelis cukraus kiekis ir rūgštingumas, todėl jos tinka putojančiam vynui gaminti,

—	„Ottavianello“ veislė pasižymi puikiomis fizinėmis savybėmis, todėl šios veislės vynuogės puikiai tinka ir raudoniesiems, ir rožiniams vynams gaminti, įskaitant pusiau putojančius ir putojančius vynus: pagaminami lengvi ir tinkami iškart vartoti vynai,

—

„Minutolo“ veislės vynuogės yra rūgščios ir aromatingos, todėl jos sudaro idealią bazę putojantiems vynams ir specialiems vynams gaminti. Neseniai iš naujo atradus ir atkūrus vynuogių veislę „Minutolo“ (atlikta jos selekcija ir pagerintas atsparumas), Apulijos gamintojams buvo suteikta nauja galimybė įsitvirtinti vietinių baltųjų vynų rinkoje. Lokorotondo mieste esantis Žemės ūkio mokslinių tyrimų, eksperimentų ir mokymo centras (CRSFA) „Basile Caramia“ atliko fundamentalų darbą siekdamas pagerinti retas vietos veisles, konkrečiai, pagerino augalų sveikatą, identifikavo numatomus klonus ir nustatė susijusius sertifikavimo procesus, taip pat perdirbdamas mėginį į vyną atliko jo tinkamumo analizę.

Šis pakeitimas yra susijęs su produkto specifikacijos 2 straipsniu ir bendrojo dokumento skyriumi „Vynų apibūdinimas“.

2.4. Ryšys su geografine aplinka

Produkto specifikacijos ir bendrojo dokumento pakeitimo apibūdinimas. Buvo įtraukti ryšio su aplinka duomenys ir pateiktas atskiras apibūdinimas pagal kiekvieną produkto kategoriją. Taip pat buvo įtraukta papildoma informacija apie susijusią geografinę vietovę, tos geografinės kilmės nulemtą vynų kokybę, gerą vardą bei kitas savybes ir priežastinį šių elementų ryšį. Paaiškintas geografinės nuorodos taikymo pagrindas, kai kalbama apie konkrečią produktų kokybę, gerą vardą ir savybes.

Priežastys. Suderinti specifikaciją su galiojančiais teisiniais reikalavimais.

Šis pakeitimas yra susijęs su produkto specifikacijos 8 straipsniu ir bendrojo dokumento skyriumi „Ryšys su geografine vietove“.

2.5. Kontrolės įstaiga

Aprašymas. Oficialus produkto specifikacijos pakeitimas siekiant atnaujinti teisinę nuorodą: žodžių junginys „Įstatyminio dekreto Nr. 61/2010 13 straipsnis“ buvo pakeistas junginiu „Įstatymo Nr. 238/2016 64 straipsnis“. Taip pat buvo atitinkamai pakeistas techninės bylos 2 priedas.

Šis pakeitimas yra susijęs su produkto specifikacijos 9 straipsniu, o bendrajam dokumentui jis poveikio neturi.

2.6. Vynuogių auginimo standartai

Aprašymas. 4 dalis: „Vynuogių, naudojamų pusiau putojantiems ir putojantiems vynams gaminti, mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais gali, pritaikius nukrypti leidžiančią nuostatą, būti 0,5 % mažesnė“ pakeičiama taip: „Vynuogių, naudojamų pusiau putojantiems ir putojantiems vynams gaminti, mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais turi būti 9,5 %“.

Pakeitimo priežastys. Nurodyta pusiau putojančių ir putojančių vynų mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais – 9,5 % – panaikina galimybę pritaikius nukrypti leidžiančią nuostatą sumažinti tą koncentraciją 0,5 %; šiuo pakeitimu siekiama pateikti aiškią nuorodą gamintojams.

Šis pakeitimas yra susijęs su produkto specifikacijos 4 straipsniu, o bendrajam dokumentui jis poveikio neturi.

2.7. Vyno gaminimo standartai

Panaikinta paskutinė 5 dalies pastraipa: „Tai nedaro poveikio galiojančiuose teisės aktuose nurodytai nukrypti leidžiančiai nuostatai, kuri suteikia galimybę vykdyti vyno gamybą už nustatytos gamybos vietovės ribų iki 2012 m. gruodžio 31 d.“

Priežastys. Tai yra oficialus dalinis pakeitimas dėl to, kad buvo panaikinta Komisijos reglamento (EB) Nr. 607/2009 (1) 6 straipsnyje numatyta nukrypti leidžianti nuostata – ji tapo negaliojančia.

Šis pakeitimas yra susijęs su produkto specifikacijos 5 straipsniu, o bendrajam dokumentui jis poveikio neturi.

2.8. Savybės ir vartojimas

1.	„Valle d'Itria“Rosso Frizzante vyno spalvą apibūdinantis žodis „rožinis“ buvo pakeistas į žodį „raudonas“.

Pakeitimo priežastys. Oficialus spausdinimo klaidos ištaisymas siekiant nuoseklumo su skyriuje dėl savybių ir vartojimo nurodyta „Valle d'Itria“Rosso Frizzante vyno spalva.

2.	„Valle d'Itria“Rosso ir Bianco vynų iš pernokusių vynuogių mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais pakeista iš „11,0 %“ į „12,0 %“.

Pakeitimo priežastys. Siekiant suderinti specifikaciją su vertėmis, nustatytomis dabartiniais teisės aktais dėl 16 kategorijos produktų – „Vynų iš pernokusių vynuogių“, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalyje.

3.	Buvo papildyta informacija apie „Valle d'Itria“Rosso Spumante ir Rosato Spumante vynų vartojimą ir savybes.

Pakeitimo priežastys. Kadangi į putojančių vynų kategoriją buvo įtraukti raudonieji ir rožiniai vynai, su kuriais jau naudojama nuoroda „Valle d'Itria“ IGT, reikėjo įtraukti atitinkamus deskriptorius.

4.	„Valle d'Itria“Rosso Frizzante ir Rosato Frizzante vynų mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais pakeista iš „9,5 %“ į „10,5 %“.

Pakeitimo priežastys. Padidinimas atitinka vertes, kurios buvo faktiškai išmatuotos šiems vynams „Valle d'Itria“ IGT gamybos vietovėje; taigi, tikslas – didinti šių vynų kokybę.

5.	Buvo papildyta informacija apie „Valle d'Itria“Rosso Novello vynų vartojimą ir savybes įtraukiant mažiausią „5,0 g/l“ bendrąjį rūgštingumą.

Pakeitimo priežastys. Tai yra oficialus dalinis pakeitimas. Pirmiau nurodyta vertė buvo įtraukta todėl, kad ji nebuvo įtraukta į ankstesnę specifikaciją.

Šis pakeitimas yra susijęs su produkto specifikacijos 6 straipsniu ir bendrojo dokumento skyriumi „Vynų aprašymas“.

BENDRASIS DOKUMENTAS

1. Produkto pavadinimas

„Valle d'Itria“

2. Geografinės nuorodos tipas

SGN – saugoma geografinė nuoroda

3. Vynuogių produktų kategorijos

Vynas

Putojantis vynas

Pusiau putojantis vynas

16.

Vynas iš pernokusių vynuogių

4. Vyno (-ų) aprašymas

„Valle d'Itria“ SGN Bianco vynas (1), įskaitant vynus su nurodyta vynuogių veisle

Spalva: skirtingo intensyvumo šiaudų geltona, gali būti su skirtingo intensyvumo žalsvais atspalviais;

Aromatas: malonus, švelnus, vaisinis, dažnai su baltųjų vaisių prieskoniu, gali būti juntami citrusinių vaisių arba gėlių aromatai, kurie skiriasi priklausomai nuo naudojamų vynuogių veislių.

Skonis: gaivus, nuo sauso iki vidutiniškai sauso.

Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais – 10,5 %.

Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis – 15,0 g/l.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4,5 g/l vyno rūgšties ekvivalento
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

Jei vertės nėra nurodytos, taikomos nacionaliniais ir ES teisės aktais nustatytos ribinės vertės.

„Valle d'Itria“ SGN Bianco vynas iš pernokusių vynuogių (16), įskaitant vynus su nurodyta vynuogių veisle

Spalva: nuo šiaudų geltonos iki auksinės.

Aromatas: savitas, švelnus, ilgai išliekantis, kartais su prinokusių baltųjų vaisių ar cukatų aromatu arba su kitais tipiniais, priklausomai nuo naudotų vynuogių veislių, skirtingo intensyvumo pokvapiais.

Skonis: nuo sauso iki saldaus, tipinis, harmoningas.

Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais – 15,0 %.

Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis – 22,0 g/l.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	12
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4 g/l vyno rūgšties ekvivalento
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

Jei vertės nėra nurodytos, taikomos nacionaliniais ir ES teisės aktais nustatytos ribinės vertės.

„Valle d'Itria“ IGT Bianco pusiau putojantis vynas (8), įskaitant vynus su nurodyta vynuogių veisle

Puta: nedidelė ir greitai išnykstanti.

Spalva: skirtingo intensyvumo šiaudų geltona, kartais su skirtingo intensyvumo, priklausomai nuo naudojamų vynuogių veislių, žalsvais atspalviais.

Aromatas: švelnus, vaisinis, dažnai su baltųjų vaisių aromatu, gali būti juntami skirtingo intensyvumo, priklausomai nuo naudojamų vynuogių veislių, gėlių arba citrusinių vaisių aromatai.

Skonis: nuo sauso iki pusiau saldaus, harmoningas.

Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais – 9,5 %.

Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis – 15,0 g/l.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4,5 g/l vyno rūgšties ekvivalento
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

Jei vertės nėra nurodytos, taikomos nacionaliniais ir ES teisės aktais nustatytos ribinės vertės.

„Valle d'Itria“ SGN Bianco „Passito“ vynas (1), įskaitant vynus su nurodyta vynuogių veisle

Spalva: nuo šiaudų geltonos iki auksinės.

Aromatas: savitas, švelnus, ilgai išliekantis; subtilus prinokusių vaisių, kartais su skirtingo intensyvumo, priklausomai nuo naudojamų vynuogių veislių, medaus ir abrikosų pokvapiais.

Skonis: nuo sauso iki saldaus, tipinis, harmoningas.

Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais – 15,0 %.

Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis – 22,0 g/l.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	11
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4 g/l vyno rūgšties ekvivalento
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

Jei vertės nėra nurodytos, taikomos nacionaliniais ir ES teisės aktais nustatytos ribinės vertės.

„Valle d'Itria“ SGN Bianco Spumante putojantis vynas (4), įskaitant vynus su nurodyta vynuogių veisle

Puta: nedidelė ir ilgai išliekanti.

Spalva: skirtingo intensyvumo šiaudų geltona, gali būti su auksiniais atspalviais.

Aromatas: maloniai kvepiantis, kompleksiškas, sunokusių vaisių aromatas, kartais su baltųjų gėlių arba citrusinių vaisių, priklausomai nuo naudojamų vynuogių veislių, pokvapiais ir su tipiniais antrinės fermentacijos pokvapiais.

Skonis: gaivus, sodrus, subtilus, harmoningas, gali būti net pusiau saldus.

Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais – 9,5 %.

Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis – 14,0 g/l.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	5 g/l vyno rūgšties ekvivalento
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

Jei vertės nėra nurodytos, taikomos nacionaliniais ir ES teisės aktais nustatytos ribinės vertės.

„Valle d'Itria“ SGN Rosso vynas (1), įskaitant vynus su nurodyta vynuogių veisle

Spalva: nuo rubino raudonumo iki granato.

Aromatas: malonus, savitas raudonųjų vaisių aromatas, su galimais prieskonių pokvapiais, susidarančiais brandinimo metu.

Skonis: nuo sauso iki vidutiniškai sauso, harmoningas.

Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais – 11,5 %.

Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis – 20,0 g/l.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4,5 g/l vyno rūgšties ekvivalento
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

Jei vertės nėra nurodytos, taikomos nacionaliniais ir ES teisės aktais nustatytos ribinės vertės.

„Valle d'Itria“ SGN Rosso Spumante putojantis vynas (4)

Puta: nedidelė ir ilgai išliekanti.

Spalva: skirtingo intensyvumo raudona.

Aromatas: švelnus, vaisinis, dažnai su prinokusių raudonųjų vaisių aromatu ir tipiniais antrinės fermentacijos pokvapiais.

Skonis: nuo sauso iki pusiau saldaus, harmoningas.

Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais – 11,0 %.

Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis – 15,0 g/l.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	5 g/l vyno rūgšties ekvivalento
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

Jei vertės nėra nurodytos, taikomos nacionaliniais ir ES teisės aktais nustatytos ribinės vertės.

„Valle d'Itria“ SGN Rosso vynas iš pernokusių vynuogių (16), įskaitant vynus su nurodyta vynuogių veisle

Spalva: rubino raudonumo, kuri vynui bręstant tampa panašesnė į granato.

Aromatas: savitas, švelnus, su ilgai išliekančiu raudonųjų vaisių aromatu, kartais džemo aromatu, su galimais prieskonių pokvapiais, susidarančiais brandinimo metu.

Skonis: nuo saldaus iki sauso, tipinis, harmoningas.

Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais – 15,0 %.

Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis – 24,0 g/l.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	12
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4 g/l vyno rūgšties ekvivalento
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

Jei vertės nėra nurodytos, taikomos nacionaliniais ir ES teisės aktais nustatytos ribinės vertės.

„Valle d'Itria“ SGN Rosso Frizzante pusiau putojantis vynas (8), įskaitant vynus su nurodyta vynuogių veisle

Puta: nedidelė ir greitai išnykstanti.

Spalva: skirtingo intensyvumo raudona.

Aromatas: švelnus, vaisinis; prinokusių vaisių aromatai, kartais raudonųjų uogų ir vaisių ir kiti tipiniai pokvapiai, priklausomai nuo naudotos vynuogių veislės.

Skonis: nuo sauso iki pusiau saldaus, harmoningas.

Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais – 10,5 %.

Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis – 15,0 g/l.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4,5 g/l vyno rūgšties ekvivalento
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

Jei vertės nėra nurodytos, taikomos nacionaliniais ir ES teisės aktais nustatytos ribinės vertės.

„Valle d'Itria“ SGN Rosso Novello vynas, įskaitant vynus su nurodyta vynuogių veisle

Spalva: skirtingo intensyvumo rubino raudona.

Aromatas: intensyvus, malonus, kartais su savitu raudonųjų vaisių ir uogų aromatais ir pokvapiais, atsirandančiais dėl maceravimo anglies dioksidu; naudotoms vynuogių veislėms būdingi aromatai.

Skonis: nuo sauso iki vidutiniškai sauso, savitas.

Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais – 11,0 %.

Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis – 16,0 g/l.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	5 g/l vyno rūgšties ekvivalento
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

Jei vertės nėra nurodytos, taikomos nacionaliniais ir ES teisės aktais nustatytos ribinės vertės.

„Valle d'Itria“ SGN Rosso Passito vynas, įskaitant vynus su nurodyta vynuogių veisle

Spalva: rubino raudonumo, kuri vynui bręstant tampa panašesnė į granato.

Aromatas: savitas, švelnus, ilgai išliekantis, kartais su prinokusių raudonųjų vaisių ir uogų arba džemo aromatais arba su tipiniais, priklausomai nuo naudotų vynuogių veislių, pokvapiais.

Skonis: nuo saldaus iki sauso, tipinis, harmoningas.

Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais – 15,0 %.

Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis – 24,0 g/l.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	11
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4 g/l vyno rūgšties ekvivalento
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

Jei vertės nėra nurodytos, taikomos nacionaliniais ir ES teisės aktais nustatytos ribinės vertės.

„Valle d'Itria“ SGN Rosato vynas, įskaitant vynus su nurodyta vynuogių veisle

Spalva: skirtingo intensyvumo rožinė.

Aromatas: savitas, vaisinis, dažnai su raudonųjų vaisių ir uogų aromatais.

Skonis: nuo sauso iki vidutiniškai sauso, harmoningas.

Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais – 11,0 %.

Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis – 16,0 g/l.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4,5 g/l vyno rūgšties ekvivalento
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

Jei vertės nėra nurodytos, taikomos nacionaliniais ir ES teisės aktais nustatytos ribinės vertės.

„Valle d'Itria“ SGN Rosato Spumante putojantis vynas (4)

Puta: nedidelė ir ilgai išliekanti.

subtiliai intensyvi;

skirtingo intensyvumo rožinė.

Aromatas: švelnus, vaisinis, kartais su raudonųjų vaisių ir uogų aromatais ir tipiniais antrinės fermentacijos pokvapiais.

Skonis: nuo sauso iki pusiau saldaus, harmoningas, savitas.

Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais – 11,0 %.

Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis – 15,0 g/l.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	5 g/l vyno rūgšties ekvivalento
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

Jei vertės nėra nurodytos, taikomos nacionaliniais ir ES teisės aktais nustatytos ribinės vertės.

„Valle d'Itria“ SGN Rosato Frizzante pusiau putojantis vynas (8), įskaitant vynus su nurodyta vynuogių veisle

Puta: nedidelė ir greitai išnykstanti.

Spalva: skirtingo intensyvumo rožinė.

Aromatas: švelnus, vaisinis, dažnai su raudonųjų vaisių ir uogų aromatais.

Skonis: nuo sauso iki pusiau saldaus, harmoningas, savitas.

Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais – 10,5 %.

Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis – 15,0 g/l.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	4,5 g/l vyno rūgšties ekvivalento
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

Jei vertės nėra nurodytos, taikomos nacionaliniais ir ES teisės aktais nustatytos ribinės vertės.

„Valle d'Itria“ SGN Rosato Novello vynas, įskaitant vynus su nurodyta vynuogių veisle

Spalva: skirtingo intensyvumo rožinė.

Aromatas: savitas, vaisinis, kartais su prinokusių raudonųjų vaisių ir uogų aromatais, su pokvapiais, atsirandančiais dėl maceravimo anglies dioksidu, su tipiniais, priklausomai nuo naudotų vynuogių veislių, aromatais.

Skonis: nuo sauso iki vidutiniškai sauso, harmoningas.

Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais – 11,0 %.

Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis – 14,0 g/l.

Bendrosios analitinės savybės
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	5 g/l vyno rūgšties ekvivalento
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

Jei vertės nėra nurodytos, taikomos nacionaliniais ir ES teisės aktais nustatytos ribinės vertės.

5. Vyno gamybos metodai

a. Pagrindiniai vynininkystės metodai

Nėra.

b. Didžiausia išeiga

„Valle d'Itria“ IGT Bianco, Rosso ir Rosato vynai, įskaitant vynus su nurodyta vynuogių veisle, –

22 000 kg vynuogių iš hektaro.

„Valle d'Itria“ IGT Bianco, Rosso ir Rosato vynai, įskaitant vynus su nurodyta vynuogių veisle, –

176 hektolitrai iš hektaro.

„Valle d'Itria“ IGT Bianco, Rosso ir Rosato vynai iš pernokusių vynuogių, įskaitant vynus su nurodyta vynuogių veisle, –

22 000 kg vynuogių iš hektaro.

„Valle d'Itria“ IGT Bianco, Rosso ir Rosato vynai iš pernokusių vynuogių, įskaitant vynus su nurodyta vynuogių veisle, –

110 hektolitrai iš hektaro.

6. Nustatyta geografinė vietovė

Vynuogių, naudojamų gaminti vynams su tipine „Valle d'Itria“ geografine nuoroda, gamybos vietovė apima visą Alberobelo ir Lokorotondo savivaldybių, esančių Bario provincijoje, teritoriją; Čelje Mesapikos, Čisternino, Fazano ir Ostunio teritoriją Brindizio provincijoje; Krispiano ir Martina Frankos teritoriją Taranto provincijoje.

7. Pagrindinė (-s) vyninių vynuogių veislė (-ės)

Marchione B.

Maresco B.

Minutolo B.

Ottavianello N.

Barbera N.

Aleatico N.

Aglianico N. – Ellenica

Bombino Bianco B. – Bombino

Bombino Nero N. – Bombino

Cabernet Franc N. – Cabernet

Cabernet Sauvignon N. – Cabernet

Chardonnay B.

Falanghina B.

Fiano B.

Greco B.

Greco Bianco B. – Greco

Lambrusco Maestri N. – Lambrusco

Malbech N.

Malvasia Nera di Brindisi N. – Malvasia

Malvasia Nera di Lecce N. – Malvasia

Merlot N.

Montonico Bianco B. – Montonico

Moscatello Selvatico B.

Negro Amaro N. – Negroamaro

Pampanuto B. – Verdeca

Moscato Bianco B. – Moscato

Negroamaro Precoce N.

Notardomenico N.

Petit Verdot N

Pinot Bianco B. – Pinot

Pinot Grigio – Pinot

Pinot Nero N. – Pinot

Primitivo N. – Zinfadel

Refosco dal Peduncolo Rosso N. – Refosco

Riesling Italico B. – Riesling

Sangiovese N. – Sangioveto

Sauvignon B. – Sauvignon Blanc

Semillon B.

Susumaniello N. – Sussumariello

Sylvaner Verde B. – Silvaner

Syrah N. – Shiraz

Uva di Troia N. – Nero di Troia

Verdeca B.

Verdicchio Bianco B. – Verdicchio

Vermentino B. – Favorita B.

Manzoni Bianco B. – Incrocio Manzoni 6.0.13 B.

Aglianicone N.

Bianco d'Alessano B.

Malvasia Bianca Lunga B. – Malvasia

Malvasia Nera di Basilicata N. – Malvasia

Montepulciano N.

Piedirosso N. – Palombina

Piedirosso N. – Per' e Palummo

Piedirosso N. – Piede di Colombo

Piedirosso N. – Piede di Palumbo

Traminer Aromatico Rs. – Gewürztraminer

Trebbiano Toscano B. – Trebbiano

Cococciola B.

Greco Nero N. – Greco

Grillo B.

Lacrima N.

Malvasia Bianca B. – Malvasia

Mostosa B.

Trebbiano Giallo B. – Trebbiano

Asprino Bianco B. – Asprinio

Antinello B.

Somarello Rosso N.

Riesling Renano B. – Riesling

Francavidda B. – Francavilla

Impigno B.

Malvasia Bianca di Candia B. – Malvasia

8. Ryšys (-iai) su geografine vietove

A. „Valle d Itria“ IGT vynai – Geografinės vietovės duomenys.

Gamtiniai veiksniai

Produkto specifikacijoje nustatyta geografinė vietovė yra žinoma kaip Itrijos slėnis, kuris sudaro dalį didesnės vietovės – „Murgia dei Trulli“. Žemėlapyje ši vietovė yra išsidėsčiusi Bario provincijos pietryčiuose. Dirvotyros prasme dirvožemį sudaro klasikinis raudonasis dirvožemis, susidaręs yrant kalkakmeniui ir liekant netirpioms iš geležies ir aliuminio oksidų ir hidroksidų sudarytoms dalelėms. Dirvožemyje yra gausu kalio ir santykinai mažai organinės medžiagos, dėl ko susidaro įvairių veislių vynuogėms, kurios yra naudojamos aukštos kokybės baltiesiems vynams gaminti, puikiai tinkantis substratas. Molio ir dulkiško molio dirvožemyje yra gausu uolų nuolaužų ir akmenų, kurie sudaro apie 60 % viso dirvožemio turinio. Vynmedžiais apsodintos vietovės išsidėsčiusios 280–418 m virš jūros lygio, t. y. 138 m aukštyje. Plotų šlaitai yra nuožulnūs ir daugiausiai išsidėstę pietryčių kryptimi. Klimatas – šiltas ir sausas su labai nevienodu kritulių kiekiu; atskirais metais kritulių kiekis gali skirtis nuo 400 mm iki 800 mm; apie 70 % šio kiekio iškrenta rudenį ir žiemą. Vynmedžių auginimo sezonu nuo balandžio iki rugsėjo mėn. kritulių kiekis yra labai mažas – apie 300 mm. Būna vasarų, kai visai nelyja. Remiantis daugiamečiais įrašais, aukšta vidutinė temperatūra, viršijanti 30 °C arba žemesnė nei 0 °C temperatūra, pasitaiko retai. Vasarą temperatūra retai nukrenta žemiau 18 °C.

Žmogiškieji veiksniai ir ryšys. Konkrečias vyno savybes nulemiantys veiksniai yra vynuogių veislė ir aplinka, kuri apima du aspektus – gamtą (klimatą ir dirvožemį) ir žmones (tradicijas, metodus, įgūdžius). Taigi, žmogiškieji veiksniai, turėję poveikį vyno savybėms gamybos vietovėje, yra esminiai. Vietovei, kurioje gaminami „Valle d'Itria“ vynai, būdingas žemės ūkio kraštovaizdis su ąžuolų ir akmeninių ąžuolų giraičių fragmentais ir juose savaime augančia Viduržemio regiono augalija, kuri buvo vyraujanti natūrali danga iki apsigyvenant toje vietovėje žmonėms. Bėgant amžiams teritorija, palyginti su pirmosiomis žmonių (tai buvo mesapiai ir peucetijai) gyvenvietėmis, pasikeitė iš esmės. Dabar kaimo kraštovaizdžiui būdingos tipinės, elegantiškos, linijinės becementės iš akmenų suręstos sienos, žyminčios ir apsaugančios laiko tėkmėje susiformavusius žemės ūkio paskirties sklypus, apsodintus vynuogynais, iš kurių gaminamas šioje specifikacijoje nurodytas vynas. Akmens ir vynmedžių simbiozė yra neatskiriama Itrijos slėnio dalis, kartu su įžymiaisiais truliais sukurianti jo vaizdą. Nuo seno žmogiškieji veiksniai buvo ypatingai svarbūs tiksliam šių techninių gamybos aspektų susiformavimui:

—	veislių deriniui vynuogynuose. Atitinkamo vyno gamybai tinkančios vynuogių rūšys yra tos rūšys, kurios tradiciškai buvo visada auginamos geografinėje vietovėje,

—

formavimo sistemoms, sodinimo atstumams ir genėjimo metodams. Tai taip pat yra tradiciniai elementai, kuriais siekiama užtikrinti geriausią įmanomą vynmedžių išsidėstymą dirvoje, kad būtų galima lengviau prižiūrėti vynuoges, o lapiją – racionaliai tvarkyti, kad būtų užtikrintas tinkamai nukreiptas jos paviršinis plotas, o vynuogių gamybos išeiga atitiktų specifikacijoje nustatytas ribas. Visų pirma, vietovėje vynmedžiai dažniausiai genėjami suteikiant jiems taurės formą, taurės žardelio formą arba suformuojant vertikalias groteles: pirmoji sistema taikoma 20 % visų vynuogienojų, antroji – 50 % ir trečioji – 30 %.

Taikomi šie genėjimo metodai: genėjimas paliekant trumpus ūglius siekiant suformuoti taurę (genėjama paliekant 2 ūglius su 3 ar 4 pumpurais ant kas antros ar kas trečios šakos) arba mišrus genėjimas siekiant suformuoti modifikuotą taurę ir vertikalias groteles (ūglį ir šaką su maždaug 8–10 pumpurų). Vynas gaminamas pagal tradicinius vietovėje nuo seno neputojantiems vynams taikomus metodus, tinkamai atskiriant putojančius vynus – jie turi būti gaminami natūralios antrinės fermentacijos būdu. Šiais laikais vynmedžių auginimui didelę paskatą suteikė vietovės centrinėje dalyje įsisteigusio Žemės ūkio mokslinių tyrimų, bandymų ir mokymų centro (Centro di Ricerche Sperimentazione e Formazione in Agricoltura) veikla. Ištisus dešimtmečius šis centras vykdo jam pavestą pagrindinę užduotį – atrinkti ir gerinti klonus, o taip pat tobulinti retas vietines veisles. Taip pat svarbią vietą užima jauniesiems ūkininkams ir vynuogių augintojams skirta mokomoji veikla, kurią vykdant ne paskutinė vieta tenka istoriškai svarbiam Lokorotonde įsisteigusiam žemės ūkio koledžui „Basile Caramia“: jis yra vienas iš nedaugelio Italijos koledžų, kuris specializuojasi vynmedžių auginime ir enologijoje, ir kuris paruošė daugumą vietovės enologų ir vynuogių augintojų.

B. Duomenys apie produkto kokybę arba savybes, kurios iš esmės arba išimtinai siejamos su geografine aplinka.

Visų kategorijų ir rūšių „Valle d'Itria“ IGT vynai pasižymi subalansuotomis cheminėmis ir fizinėmis savybėmis, o jų skonis ir aromatas daugiausiai atspindi tipinį naudotų vynuogių veislių aromatą.

Šios organoleptinės ir analitinės savybės yra tiesiogiai nulemtos kalkakmenio ir (arba) molingo dirvožemio, kuriame auga vynuogynai, ir ypač palankių dirvožemio ir klimato sąlygų. Dirvožemis yra palankus aromatinių medžiagų, kurios pagerina vynų aromatines savybes ir padidina cukraus koncentraciją vynuogėse, sintezei ir, atitinkamai potencinei būsimų vynų alkoholio koncentracijai. Molio ir dulkiško molio dirvožemyje yra gausu uolų nuolaužų ir akmenų, kurie sudaro apie 60 % viso dirvožemio turinio. Būtent pastaroji dirvožemio savybė padeda gerai pasišalinti vandens pertekliui, o tai sumažina paties augalo ir vynuogių užsikrėtimą grybelinėmis ligomis.

Vynmedžiais apsodintos vietovės yra išsidėsčiusios 280–418 m virš jūros lygio, taigi, palankioje aukštumoje esantys nuožulnūs, daugiausiai į pietryčius orientuoti šlaitai ir didelis dienos ir nakties temperatūrų skirtumas, o taip pat švelni temperatūra nokimo laikotarpiu sukuria idealias sąlygas sodriems, aiškios struktūros ir gero aromatinio intensyvumo vynams gaminti.

Visų pirma, 1 kategorijos vynai yra tipinio vaisinio profilio, su raudonųjų vaisių ir uogų aromatu, jei tai raudonieji vynai, arba citrusinių vaisių, medaus ar baltųjų gėlių aromatu, jei tai baltieji vynai, ir abiem atvejais pasižymi gera rūgščių ir cukraus pusiausvyra.

Rožiniams vynams būdingas ilgai išliekantis pokvapis (kartais prinokusių raudonųjų vaisių ir uogų) ir tipinis naudotų veislių vynuogių pokvapis.

Novello vynai yra rubino raudonumo arba skirtingo intensyvumo rožinės spalvos su vaisiniu aromatu (kartais raudonųjų vaisių ir uogų) ir pokvapiais, atsirandančiais dėl maceravimo anglies dioksidu, taip pat su tipiniais naudotų veislių vynuogių aromatais. Vynai gali būti sausi ar vidutiniškai sausi, tinkamo rūgštingumo ir su pirminiu šiek tiek anksčiau nei reikėtų nuskintų juodųjų vynuogių, kurios dažniausiai pasirenkamos tų vynų gamybai, aromatu.

Nors Passito vynai gali būti saldūs ar net sausi, jie visada yra harmoningi. Jiems būdingas savitas, švelnus ir ilgai išliekantis aromatas, kartais prinokusių raudonųjų vaisių ir uogų arba švelnaus iš prinokusių vaisių pagaminto džemo, jei tai raudonieji vynai, arba su medaus ir abrikosų pokvapiais, jei tai baltieji vynai; vynai yra pakankamos alkoholio koncentracijos ir turtingi ekstraktų dėl to, kad jų gamybai ant vynmedžio buvo paliktos džiūti daugiausiai saulės ir vėjo gaunančios kekių eilės arba džiovinimui jos buvo pakabintos ar išdėliotos ant sietų vėsiose ir gerai vėdinamose vietose.

Įvairių rūšių 4 kategorijos putojantys vynai yra nuo skirtingo intensyvumo šiaudų geltonumo kartais su auksiniais atspalviais iki skirtingo intensyvumo rožinės spalvos, švelnaus, vaisinio aromato, kartais raudonųjų vaisių ir uogų, arba su baltųjų gėlių ar citrusinių vaisių pokvapiais ir tipiniais antrinės fermentacijos pokvapiais; skonis yra harmoningas, nuo sauso iki pusiau saldaus. Vynai yra dažniausiai gaminami iš vynuogių, kurios siekiant išsaugoti didesnį jų rūgštingumą, o vynui suteikti daugiau gaivumo, buvo užaugintos vėsesnėse ir ne tiek daug saulės gaunančiose vietovėse. Be to, tinkamos dirvožemio sąlygos ir didelis kalio kiekis garantuoja idealų cukraus kiekį.

8 kategorijos pusiau putojantys vynai yra skirtingo intensyvumo šiaudų geltonumo, kartais su skirtingo intensyvumo, priklausomai nuo naudojamų vynuogių veislių, žalsvais atspalviais; švelnaus, vaisinio, dažnai baltųjų vaisių aromato, kartais su skirtingo intensyvumo, priklausomai nuo naudojamų vynuogių veislių, gėlių arba citrusinių vaisių aromatu; sauso ar pusiau saldaus skonio, harmoningi, vaisiniai su prisirpusių vaisių arba raudonųjų vaisių aromatu. Kadangi šie vynai yra didelio rūgštingumo, kurį nulemia daug kalio turintis dirvožemis ir palankios klimato sąlygos, jie yra labai gaivūs. Šios kategorijos vynai yra šimtmečio senumo išpilstymo į butelius tradicijos rezultatas: išpilstomas iš paskutinio spalio mėn. pabaigoje nuskintų vynuogių, kai jose dar likę nefermentuoto liekamojo cukraus, derliaus pagamintas vynas. Kadangi vynai išpilstomi nefiltruoti (jie buvo palikti natūraliai nusistovėti), juose lieka vis dar aktyvių mielių. Tokiomis sąlygomis jų antrinė fermentacija vyksta buteliuose, dėl ko susidaro anglies dioksidas ir vynai ima putoti.

16 kategorijos vynai iš pernokusių vynuogių yra gaminami iš kalvotose vietovėse auginamų vynuogių, kurios gauna daugiausiai saulės ir vėjo; tose vietovėse nuo seno paplitęs paprotys palikti sveikiausias vynuoges pernokti ant vynmedžio ir padedant šiltam, sausam klimatui iš tokių vynuogių pagaminti saldesnius, šiltesnius ir švelnesnius vynus. Dirvožemis ir klimato sąlygos nulemia tai, kad šie vynai yra švelnaus raudonųjų vaisių ir uogų aromato, kartais – džemo aromato su galimu prieskonių pokvapiu, susidarančiu brandinimo metu, jei tai yra raudonieji vynai, ir prinokusių baltųjų vaisių arba cukatų aromatu, jei tai baltieji vynai, ir abiem atvejais pasižymi gera rūgščių ir cukraus pusiausvyra.

Priežastinės sąveikos tarp A ir B punktuose nurodytų duomenų apibūdinimas.

Tai, kad teritorija yra kalvota, o šlaitai orientuoti pietryčių kryptimi, nulemia gerai vėdinamą ir saulėtą aplinką, dėl kurios dirvožemyje susikaupęs vanduo išdžiūsta natūraliai ir kuri ypač tinka veisti vynuogynus, iš kurių vynuogių gaminami „Valle d'Itria“ IGT vynai.

Dirvožemio bendroji sudėtis ir cheminė bei fizinė struktūra turi lemiamą poveikį vynmedžio fiziologijai ir padeda formuoti „Valle d'Itria“ vynų fizines, chemines ir organoleptines savybes.

Šiltas ir sausas gamybos vietovės klimatas su jam būdingu nedideliu kritulių kiekiu, kai vasarą lyja nedaug, liepą ir rugpjūtį vyrauja sausra, o didelis saulėtumas išlieka net iki rugsėjo ir spalio mėn., sudaro sąlygas vynuogėms nokti lėtai bei visiškai sunokti ir labai prisideda prie „Valle d'Itria“ vynų kokybinių savybių.

Formuojant vietovės vynmedžių auginimo ypatumus lemiamas vaidmuo tenka aktyviai kaimo gyventojų veiklai. Didžiosios Graikijos laikotarpiu Apulijos vynai garsėjo labai gera komercine reputacija. Visų pirma, centrinėje Apulijos teritorijoje, aplink graikams, o vėliau romėnams priklausiusią Egnacijos gyvenvietę, kuri taip pat apėmė Itrijos slėnio teritoriją, buvo susiformavusi atskira tradicija auginti „Bianco d'Alessano“ veislės vynuoges. Atliekant archeologinius tyrimus įvairiuose regiono uostuose buvo rastos vyno laikymo talpos, iš kurių jis buvo išpilstomas į amforas ir išsiunčiamas visomis Viduržemio jūros regiono kryptimis.

Tik Apulijoje naudojamo dialekto žodis „mir“ liudija apie seniau gyvavusią vynuogių augintojų civilizaciją; lotynų tautos šį žodį vertė kaip „merum“, kuris reiškė autentišką, tikrą ir paprastą vyną, o sąvoką „vinum“ jie naudojo kito tipo vynui, kuris tokiomis savybėmis nepasižymėjo. Taigi žodį „mir“ jau naudojo senovės Apulijos japygai ir mesapiai, kurie XI a. pr. Kr. apsigyveno Apulijoje. Minėtoje vietovėje tūkstantmečius gyvuojanti Apulijos vyndarystės istorija, kurią patvirtina įvairūs dokumentai, yra bendras ir esminis glaudaus ryšio ir sąveikos tarp žmogiškųjų veiksnių ir kokybinių „Valle d'Itria“ vynų savybių įrodymas. Tai įrodo, kaip šimtmečiais trunkanti žmogaus intervencija konkrečioje vietovėje leido perduoti tradicinius vyno auginimo ir enologijos metodus, kurie šiais laikais buvo patobulinti ir atnaujinti pasinaudojant moksline ir technine pažanga, kad būtų galima sukurti plačiai žinomus „Valle d'Itria“ vynus.

9. Kitos pagrindinės sąlygos

—

Nuoroda į produkto specifikaciją

https://www.politicheagricole.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/13251

(1) 2009 m. liepos 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 607/2009, kuriuo nustatomos tam tikros išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su tam tikrų vyno sektoriaus produktų saugomomis kilmės vietos nuorodomis ir geografinėmis nuorodomis, tradiciniais terminais, ženklinimu ir pateikimu (OL L 193, 2009 7 24, p. 60).