(1)

Direktyvos 2006/112/EB 193 straipsnyje nustatyta, kad pridėtinės vertės mokestį (PVM) mokesčių administratoriui paprastai privalo sumokėti prekes tiekiantis ar paslaugas teikiantis apmokestinamasis asmuo;

(2)

Lietuva atsiuntė raštą (jį Komisija užregistravo 2018 m. spalio 16 d.), kuriame paprašė leisti nustatyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB 193 straipsnio, kad standžiųjų diskų tiekimui galėtų taikyti atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą (toliau – speciali priemonė);

(3)

pagal Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą 2018 m. lapkričio 19 d. raštais Komisija pranešė kitoms valstybėms narėms apie Lietuvos pateiktą prašymą. 2018 m. lapkričio 20 d. raštu Komisija pranešė Lietuvai, kad turi visą prašymui įvertinti būtiną informaciją;

(4)

Lietuva nustatė dingusio prekiautojo sukčiavimo Bendrijos vidaus prekyboje atvejų vykdant prekybą elektroninėmis prekėmis, tokiomis kaip nešiojamieji kompiuteriai, mobilieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir standieji diskai. Tų veiksmų mastas ir apimtis daro tiesioginį ir labai neigiamą poveikį valstybės biudžetui;

(5)

Lietuva ėmėsi tam tikrų priemonių tokio pobūdžio sukčiavimo PVM problemai spręsti ir jai užkirsti kelią. Lietuvos teigimu, tų priemonių nepakanka, kad būtų užkirstas kelias sukčiavimui PVM elektroninių prekių tiekimo sektoriuje;

(6)

Lietuva, remdamasi Direktyvos 2006/112/EB 199a straipsniu, ketina elektroniniams gaminiams taikyti atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą. Tačiau į tą straipsnį nėra įtraukti standieji diskai;

(7)

siekdama nustatyti visapusiškesnį atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą, kuris būtų taikomas ne tik elektroniniams gaminiams, kuriems jau taikomas Direktyvos 2006/112/EB 199a straipsnis, bet ir standiesiems diskams, Lietuva prašo leisti taikyti specialią priemonę;

(8)

atsižvelgiant į galimą teigiamą specialios priemonės poveikį kovojant su Lietuvos nustatytu sukčiavimu PVM, nukrypti leidžiančią nuostatą reikėtų leisti taikyti ribotą laikotarpį – nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d.;

(9)

nukrypti leidžiančios nuostatos paprastai leidžiamos taikyti ribotą laiką, kad būtų galima įvertinti, ar specialios priemonės yra tinkamos ir veiksmingos. Nukrypti leidžiančios nuostatos suteikia valstybėms narėms laiko iki specialių priemonių galiojimo pabaigos nustatyti kitas įprastas atitinkamos problemos sprendimo priemones, ir tuomet nebereikia pratęsti nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimo. Nukrypti leidžiančios nuostatos, kurios sudaro sąlygas taikyti atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą, yra leidžiamos taikyti išskirtinai konkrečioms sritims, kuriose sukčiaujama, ir tik kraštutiniu atveju. Todėl Lietuva turėtų iki specialios priemonės galiojimo pabaigos įgyvendinti kitas įprastas kovos su sukčiavimu PVM ir jo prevencijos priemones standžiųjų diskų prekybos sektoriuje, taigi nebereikėtų nukrypti nuo Direktyvos 2006/112/EB 193 straipsnio, kiek tai susiję su tokia prekyba;

(10)

speciali priemonė neturės neigiamo poveikio Sąjungos nuosaviems ištekliams, gaunamiems iš PVM,