(1)

Pastaraisiais metais Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) ir kai kurios nacionalinės kompetentingos institucijos (NKI) pastebėjo, kad Sąjungoje sparčiai suaktyvėjo dvinarių pasirinkimo sandorių reklama, jų platinimas ir pardavimas neprofesionaliesiems klientams. Dvinariai pasirinkimo sandoriai iš esmės yra rizikingi ir sudėtingi produktai, kuriais dažnai prekiaujama spekuliatyviai. ESMA ir NKI taip pat pastebėjo, kad juos siūlant neprofesionaliesiems klientams vis dažniau taikomi agresyvūs rinkodaros metodai, taip pat suteikiama nepakankamai skaidri informacija, todėl neprofesionalieji klientai negali suprasti su tais produktais susijusios rizikos. ESMA ir NKI išreiškia didelį susirūpinimą dėl didėjančio neprofesionaliųjų klientų, kurie prekiauja šiais produktais ir praranda savo pinigus, skaičiaus. Šių problemų egzistavimą taip pat daugybė skundų, gautų visoje ES iš neprofesionaliųjų klientų, patyrusių reikšmingus nuostolius prekiaujant dvinariais pasirinkimo sandoriais.

(2)

Šios reikšmingos su investuotojų apsauga susijusios problemos leido ESMA imtis keleto neprivalomų veiksmų. Nuo 2015 m. birželio mėn. ESMA koordinuoja Jungtinę grupę, įsteigtą siekiant išspręsti klausimus, susijusius su daugybe Kipre įsikūrusių paslaugų teikėjų, siūlančių dvinarius pasirinkimo sandorius, susitarimus dėl skirtumų (SDS) ir kitus spekuliacinius produktus neprofesionaliesiems klientams kitose valstybėse (angl. cross-border basis) visoje Sąjungoje (4). Be to, nuo 2015 m. liepos mėn. ESMA koordinuoja Darbo grupę, kurią sudaro ESMA ir NKI atstovai ir kurios darbo tikslas – stebėti dvinarių pasirinkimo sandorių ir SDS siūlymą masinėje mažmeninėje rinkoje ir skatinti vienodų šios srities priežiūros metodų taikymą visoje Sąjungoje. ESMA, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 29 straipsniu ir skatindama Sąjungoje priežiūros konvergenciją, susijusią su dvinarių pasirinkimo sandorių siūlymu neprofesionaliesiems klientams, paskelbė Nuomonę (5) ir keletą Klausimų ir atsakymų (6). Galiausiai ESMA paskelbė Įspėjimus (7), kuriuose akcentavo savo susirūpinimą rizikomis, kurias sukelia nekontroliuojamas inter alia dvinarių pasirinkimo sandorių siūlymas neprofesionaliesiems klientams.

(3)

Nors tie veiksmai padarė tam tikrą teigiamą poveikį (8), ESMA mano, kad reikšmingi investuotojų apsaugos klausimai išlieka.

(4)

2018 m. sausio 18 d. ESMA paskelbė Kvietimą teikti informaciją dėl galimų produktų intervencijos priemonių, taikomų reklamuojant, platinant ir parduodant neprofesionaliesiems klientams dvinarius pasirinkimo sandorius ir SDS (toliau – Kvietimas teikti informaciją) (9). Informaciją buvo galima teikti iki 2018 m. vasario 5 d. ESMA sulaukė beveik 18 500 (10) atsakymų. Iš jų 82 atsakymus pateikė paslaugų teikėjai, prekybos organizacijos, vertybinių popierių biržos ir brokeriai, susiję su prekyba dvinariais pasirinkimo sandoriais ir (arba) SDS, 10 – vartotojų atstovai, o likusius – individualūs asmenys. Daugumą individualių asmenų atsakymų parengti ir pateikti padėjo dvinarių pasirinkimo sandorių ir (arba) SDS teikėjai. Paskelbus Kvietimą teikti informaciją išaiškėjo didelis pirmosios kategorijos respondentų, visų pirma, produktų teikėjų, susirūpinimas, kad siūloma priemonė padarys neigiamą poveikį jų verslui. Kai kurie individualūs asmenys taip pat skundėsi dėl siūlomos priemonės ir išreiškė norą ir toliau prekiauti dvinariais pasirinkimo sandoriais.

(5)

ESMA tinkamai atsižvelgė į tuos nuogąstavimus. Tačiau palyginusi juos su nustatytomis reikšmingomis problemomis, susijusiomis su investuotojų apsauga, kurių egzistavimą taip pat patvirtino beveik iš visų vartotojų atstovų ir kai kurių individualių asmenų gauti atsakymai, kuriais aktyviai pritariama siūlomoms priemonėms, ESMA mano, kad vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 600/2014 40 straipsniu būtina nustatyti laikiną draudimą reklamuoti dvinarius pasirinkimo sandorius, juos platinti ar parduoti neprofesionaliesiems klientams.

(6)

Pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 40 straipsnį taikoma priemonė turi būti peržiūrėta tinkamu periodiškumu ne rečiau kaip kas tris mėnesius. Peržiūrėdama šią priemonę ESMA kovos su bet kokia galinčia pasireikšti nepriimtina, rinką iškreipiančia praktika. Jeigu praėjus trims mėnesiams priemonė nepratęsiama, ji baigia galioti.

(7)

Siekiant išvengti abejonių šiame sprendime terminai vartojami ta pačia prasme, kaip Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/65/ES (11) ir Reglamente (ES) Nr. 600/2014, įskaitant išvestinių finansinių priemonių apibrėžimą.

(8)

ESMA nustatytas laikinas draudimas atitinka Reglamento (ES) Nr. 600/2014 40 straipsnyje įtvirtintas sąlygas dėl toliau nurodytų priežasčių.

(9)

Dvinaris pasirinkimo sandoris – tai bet kokia išvestinė finansinė priemonė, už kurią atsiskaitoma grynaisiais pinigais, kai fiksuotos pinigų sumos mokėjimą lemia tai, ar išvestinės priemonės galiojimo pabaigoje arba iki jos įvyks vienas ar keli nurodyti įvykiai, susiję su pagrindinės priemonės kaina, lygiu ar verte (12) (pavyzdžiui, išvestinės priemonės galiojimo pabaigoje pagrindinės priemonės kaina pasiekė nustatytą kainą („vykdymo kaina“)).

(10)

Prekiaujant dvinariais pasirinkimo sandoriais investuotojas gali lažintis, ar įvyks nurodytas įvykis, susijęs su vienos ar kelių pagrindinių finansinių priemonių (pavyzdžiui, akcijos, valiutos, biržos prekės arba indekso) kaina, lygiu ar verte. Jeigu tas įvykis neįvyksta, investuotojas netenka savo pinigų (t. y. įvykdymo metu pasirinkimo sandoris yra „be pinigų“). Jeigu įvykis įvyksta, pagal pasirinkimo sandorį daroma išmoka arba sandoris lieka galioti ir išmoką galima gauti, jeigu įvyks tam tikras kitas įvykis (įvykdymo metu pasirinkimo sandoris yra „su pinigais“). Šiuo požiūriu dvinariai pasirinkimo sandoriai gali būti laikomi „taip / ne pasiūlymais“. Neretai „taip / ne pasiūlymas“ susijęs su tuo, ar pagrindinės priemonės kaina baigiantis dvinario pasirinkimo sandorio galiojimui yra didesnė arba mažesnė nei nustatytoji kaina (vadinamoji „vykdymo kaina“). Kai kuriais atvejais „vykdymo kaina“ atitinka pagrindinės priemonės rinkos kainą, galiojančią tuo metu, kai sudaromas dvinaris pasirinkimo sandoris, arba nurodytą dieną ateityje. Tačiau dvinarių pasirinkimo sandorių teikėjai siūlo investuotojams lažintis dėl įvairių galimų rinkos rezultatų (13).

(11)

Tikslinga paaiškinti, kad šis sprendimas taikomas visiems dvinariams pasirinkimo sandoriams, net jeigu jie reklamuojami, platinami ar parduodami įvairiais kitais pavadinimais. Pavyzdžiui, gali būti pateikiama informacija apie pasirinkimo sandorį „viskas arba nieko“, „didėjimo ar mažėjimo“ pasirinkimo sandorį, tendencijos pasirinkimo sandorį, skaitmeninį pasirinkimo sandorį ir „vieno prisilietimo“ pasirinkimo sandorį.

(12)

Taip pat reikėtų užtikrinti, kad į šio sprendimo taikymo sritį būtų įtraukti dvinariai pasirinkimo sandoriai, kuriems iš anksto nustatytos kelios skirtingos sąlygos, kurios turi būti įvykdytos (arba neįvykdytos) prieš vykdant mokėjimą. Kai kurie į Kvietimą teikti informaciją atsiliepę respondentai paminėjo, pavyzdžiui, dvinario pasirinkimo sandorio atvejį, kai mokama: i) iš anksto nustatyta suma, jeigu pagrindinė priemonė atitinka tam tikrą iš anksto nustatytą sąlygą (pavyzdžiui, tam tikrą dieną padidėja pagrindinės priemonės vertė), ir ii) papildoma iš anksto nustatyta suma („premija“), jeigu pagrindinė priemonė atitinka kitą iš anksto nustatytą sąlygą (pavyzdžiui, pagrindinės priemonės vertė viršija tam tikrą procentinį lygį). Tokiu ir panašiais atvejais i ir ii punktuose paminėtų dviejų iš anksto nustatytų sumų mokėjimas būtų iš anksto nustatytos fiksuotos sumos mokėjimas, kaip numatyta šio sprendimo 1 straipsnio 2 dalies c punkte.

(13)

Kelios NKI išreiškė susirūpinimą dėl to, kad dvinariai pasirinkimo sandoriai neatitinka jokių tikrųjų neprofesionaliųjų klientų investavimo poreikių (priešingai nei kitų tipų pasirinkimo sandoriai, kurie gali turėti svarbią reikšmę apsidraudžiant nuo su tam tikru turtu susijusios rizikos) (14). Be to, kai kurios NKI išreiškė susirūpinimą dėl rizikos, susijusios su dvinariams pasirinkimo sandoriams būdingų savybių, taip pat neišvengiamų ir nesuvaldomų interesų konfliktų, susijusių su šių produktų siūlymu neprofesionaliesiems klientams. Šią riziką neretai padidina agresyvūs reklamos metodai, kuriuos naudoja dvinarių pasirinkimo sandorių teikėjai. Kelios NKI taip pat pažymėjo, kad šie produktai skatina impulsyvų lošimą. UK-FCA atliktas tyrimas parodė, kad kai kurie investuotojai lažinasi daug kartų per kelias dienas ar savaites nepaisydami didėjančios prarastų pinigų sumos. Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad dvinarių pasirinkimo sandorių ir lošimo produktų išmokų struktūra ir laikotarpiai labai panašūs (15). Šios problemos kilo keliose jurisdikcijose, kuriose, kaip nurodyta šiame sprendime (16), labai daug neprofesionaliųjų klientų paprastai praranda pinigus.

(14)

Kaip matyti iš IOSCO ataskaitos dėl IOSCO tyrimo dėl mažmeninių turinčių svertą produktų, prekiaujamų už biržos ribų (17) (toliau – IOSCO ataskaita), dėl sudėtingo ir rizikingo, inter alia, dvinarių pasirinkimo sandorių pobūdžio ir užsienio valstybėse įsteigtų paslaugų teikėjų teikiamų paslaugų, veiklą vykdant dažniausiai internetu, mąsto, šiame rinkos sektoriuje vykdoma reikšminga reguliacinė priežiūra ir daugelyje kitų ne ES jurisdikcijų (18). Remiantis IOSCO ataskaita, „iš neseniai atliktų tyrimų matyti, kad didžioji dauguma investuotojų į [dvinarius pasirinkimo sandorius ir kitus spekuliacinius produktus] labai dažnai praranda pinigus“ (19).

(15)

Reglamento (ES) Nr. 600/2014 40 straipsnio 2 dalies a punkte paminėta sąlyga yra tai, kad, inter alia, egzistuoja reikšminga su investuotojų apsauga susijusi problema. Nustatydama, ar egzistuoja reikšminga su investuotojų apsauga susijusi problema, ESMA įvertino Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2017/567 19 straipsnio 2 dalyje išvardytų kriterijų ir veiksnių svarbą. Atsižvelgusi į svarbius kriterijus ir veiksnius, ESMA padarė išvadą, kad dėl toliau nurodytų priežasčių egzistuoja su investuotojų apsauga susijusi problema.

(16)

Dvinariai pasirinkimo sandoriai yra sudėtingos finansinės priemonės (20). Kainų nustatymo struktūros sudėtingumas kelia riziką, kad teikėjų ir neprofesionaliųjų klientų turima informacija bus labai nesimetriška, tad problemos dėl investuotojų apsaugos dar labiau išaugs. Be to, keletas dvinariams pasirinkimo sandoriams būdingų savybių yra sudėtingos ir sunkiai suprantamos neprofesionaliesiems klientams.

(17)

Dvinarių pasirinkimo sandorių teikėjai paprastai nustato jų kainas remdamiesi rinkos sąlygomis arba kitaip sumodeliuodami tam tikro įvykio, įvykstančio iki vertės skirtumo arba kitokio sandorio mokesčio taikymo kiekvienam pasirinkimo sandoriui taip, kad tikėtina kliento grąža būtų neigiama, tikimybę (21).

(18)

Dažniausiai siūloma dvinarių pasirinkimo sandorių grąža palyginti didelė, kuri statistiškai yra mažiau tikėtinas įvykis, ir atvirkščiai (22).

(19)

Dėl tokios dvinarių pasirinkimo sandorių kainų nustatymo struktūros neprofesionaliesiems klientams kyla įvairių sunkumų. Visų pirma, dėl kainų nustatymo struktūros neprofesionaliesiems klientams reikia tiksliai įvertinti pasirinkimo sandorio vertę, atsižvelgiant į tikėtiną atitinkamo įvykio tikimybę. Nors neprofesionalieji klientai gali naudoti įprastas analizės ir kainų nustatymo priemones, kaip antai Black-Scholes formulę, kad nustatytų dvinarių pasirinkimo sandorių kainą, palyginti su teikėjais jie susiduria su reikšminga informacijos asimetrija. Teikėjai turi galimybę susipažinti su daug didesniu informacijos kiekiu ir naudoti daug daugiau sistemų, kad tinkamai nustatytų tokių produktų kainą ir vertę. Visų pirma, dvinarių pasirinkimo sandorių teikėjai turi galimybę susipažinti su istoriniais kainų duomenimis, pavyzdžiui, konkrečių pagrindinių priemonių kainų duomenų bazių įrašais, gaunamais iš biržos arba komercinių duomenų teikėjo, kurie neprofesionaliesiems klientams paprastai nėra prieinami. Dvinarių pasirinkimo sandorių teikėjai taip pat turi daug daugiau patirties nei daugelis neprofesionaliųjų klientų nustatant sandorių kainą ir yra labiau linkę sukurti sudėtingas kainų nustatymo metodikas. Be to, neprofesionalieji klientai gali nesuprasti, kad, jeigu prekybos terminas yra labai trumpas arba jeigu pozicija uždaroma prieš pat pasibaigiant terminui, veiksniai, kuriais remiantis nustatyta pasirinkimo sandorių kaina, kaip antai ankstesnis kintamumas, beveik nedaro poveikio pasirinkimo sandorio vertei. Tai apriboja neprofesionaliųjų klientų galimybę tinkamai įvertinti pasirinkimo sandorį, net jeigu jie naudoja turimas kainų nustatymo priemones. Be to, kadangi taikomas vertės skirtumas ir kiti sandorio mokesčiai, neprofesionalieji klientai turėtų reguliariai pasiekti daug geresnius rezultatus nei tikėtina investicijų grąža („atsitiktinai laimėti“), kad iš prekybos gautų pelno. Taigi, ESMA nuomone, neprofesionaliesiems klientams sunku pagrįstai įvertinti produkto rizikos ir grąžos profilį.

(20)

Dėl kainų nustatymo struktūros ir dėl sandorio mokesčių taikymo kiekvienam sandoriui daugumoje neprofesionaliųjų klientų sąskaitų galiausiai nelieka pinigų (net jeigu pavyksta uždirbti trumpalaikį pelną), o teikėjai, kurie paprastai yra tiesioginės sandorio šalys, gauna iš klientų pelną, nes prekiaujant klientai ilgainiui netenka pinigų dėl prekybos ir mokamų sandorio mokesčių.

(21)

Kai kurie teikėjai siūlo nuolatinį dvejopą kainos nustatymą ir galimybę klientams sudaryti ar nutraukti sandorį dvinario pasirinkimo sandorio galiojimo laikotarpiu. Tokiu atveju klientas gali uždaryti savo poziciją iki dvinario pasirinkimo sandorio galiojimo pabaigos parduodamas jį atgal teikėjui arba kitaip atsisakydamas nustatytos išmokos sandorio galiojimo pabaigoje. Mainais klientas gauna iš teikėjo tam tikrą mokėjimą teikėjo siūloma nuolatine kaina, kurią lemia dabartinės pagrindinės priemonės rinkos kainos ir jos nustatytos vykdymo kainos skirtumas ir likusios sandorio galiojimo laiko trukmės.

(22)

Nuolatinis dvejopos kainos nustatymas yra papildoma sąlyga, kurią gali siūlyti dvinarių pasirinkimo sandorių teikėjai. Dėl tos sąlygos produktas tampa dar sudėtingesnis ir neprofesionaliesiems klientams sunku tiksliai įvertinti tokį produktą arba gauti teigiamą investicijų grąžą. Taip yra todėl, kad neprofesionaliesiems klientams tektų nuolat stebėti kainų nustatymą ir vertinti tikėtiną rezultatą. Be to, nutraukdamas sandorį ir sudarydamas kitą klientas patiria papildomų išlaidų dėl vertės skirtumo taikymo nustatytai kainai arba dėl sandorio mokesčių (23).

(23)

Be to, ES neprofesionalieji klientai paprastai investuoja į dvinarius pasirinkimo sandorius už biržos ribų. Dėl šios priežasties, dvinarių pasirinkimo sandorių kainų nustatymas, vykdymas ir atsiskaitymas nėra standartizuoti. Tai sumažina neprofesionaliųjų klientų galimybes suprasti produkto sąlygas. Dėl to, kaip ir dėl „taip / ne pasiūlymų“, kurie yra dvinario pasirinkimo sandorio pagrindas, skirtumų, sudėtingos kainų nustatymo struktūros (kartais įskaitant dvejopą kainos nustatymą) ir dar sudėtingesnių pasiūlymų (kaip antai pasirinkimo sandorių, kuriais kartu siūlomas dvinarių pasirinkimo sandorių rinkinys), tie produktai tampa dar sudėtingesni ir neprofesionaliesiems klientams dar sunkiau suprasti, kad konkrečios vieno tipo dvinario pasirinkimo sandorio savybės nebūtinai būdingos kito tipo dvinariams pasirinkimo sandoriams.

(24)

Be to, dvinarių pasirinkimo sandorių teikėjai paprastai yra savo neprofesionaliųjų klientų sandorių šalys ir nustato vykdymo kainą ir išmokos dydį pasibaigus sandorio galiojimui. Be to, teikėjai dažnai reikalauja, kad klientai patvirtintų, jog supranta, kad kainos, pagal kurias nustatoma dvinario pasirinkimo sandorio vertė, gali skirtis nuo atitinkamoje pagrindinės priemonės rinkoje galiojančios kainos. Tai reiškia, kad neprofesionalieji klientai ne visada turi galimybę patikrinti iš teikėjo gaunamų kainų tikslumą. Dėl šių veiksnių neprofesionaliesiems klientams itin sunku objektyviai įvertinti dvinarius pasirinkimo sandorius. Taigi aukštas dvinarių pasirinkimo sandorių sudėtingumo lygis ir žemas skaidrumo lygis patvirtina, kad egzistuoja reikšmingos problemos, susijusios su investuotojų apsauga.

(25)

Daug į Kvietimą teikti informaciją atsiliepusių įmonių ir prekybos organizacijų abejojo, ar ESMA turėtų atskirti dvinarius pasirinkimo sandorius, kuriais prekiaujama už biržos ribų, nuo tų, kuriais prekiaujama prekybos vietose. Kai kurios prekybos organizacijos prašė aiškiai neįtraukti vertybiniais popieriais pakeistų išvestinių finansinių priemonių, ribos pasiekimo pasirinkimo sandorių ir skaitmeninių pasirinkimo sandorių, nes tie produktai naudojami kaip alternatyva nuostolio stabdymo pavedimams arba galėtų būti naudojami apsidraudimui.

(26)

ESMA tinkamai atsižvelgė į tuos atsakymus. Tačiau dvinarių pasirinkimo sandorių ypatumai ir charakteristikos, kurie yra pagrindinė identifikuotos žalos neprofesionaliesiems klientams priežastis, lieka tie patys, neatsižvelgiant į tai, ar šiais produktais prekiaujama prekybos vietoje arba ar jie pakeisti vertybiniais popieriais. Kitaip tariant, sudarydami dvinarius pasirinkimo sandorius prekybos vietoje investuotojai vis tiek gautų neigiamą tikėtiną grąžą, o išmokų struktūra būtų netinkama siekiant apsidrausti nuo rizikos arba turėti kitą ekonominę paskirtį, dėl kurios galėtų atsirasti kompensuojamoji nauda. Visų pirma, tokie ypatumai galioja visą laiką, kol pasirinkimo sandoris nebaigia galioti. Todėl antrinės rinkos egzistavimas nepakeičia pagrindinių savybių, kurios sąlygoja neprofesionaliųjų klientų patiriamą žalą.

(27)

Dvinariai pasirinkimo sandoriai paprastai yra labai trumpalaikės investicijos, tam tikrais atvejais baigiančios galioti praėjus vos kelioms minutėms po sandorio sudarymo, todėl jų pobūdis itin spekuliacinis.

(28)

Dvinarių pasirinkimo sandorių dvejopo rezultato naudojimas reiškia, kad jie pirmiausia naudojami spekuliaciniais tikslais. Dėl fiksuotos arba nulinės pinigų sumos mokėjimo dvinariai pasirinkimo sandoriai nelaikytini apsidraudimo priemone, priešingai nei tradiciniai pasirinkimo sandoriai, kurie leidžia klientui valdyti riziką, nustatant tam tikro turto, kurio atžvilgiu jis gali turėti tiesioginę poziciją, „lubas“ ar „grindis“. Padėtį taip pat apsunkina įprastai trumpas dvinarių pasirinkimo sandorių terminas.

(29)

Be to, dvinarių pasirinkimo sandorių kaina nustatoma remiantis įvykio tikimybe, o išmokos nurodomos panašiai, kaip pastovaus santykio lažybose (pavyzdžiui, lažinantis dėl sporto varžybų arba rinkimų rezultatų). Prekybos sandoriai yra dažniausiai labai trumpalaikiai ir investuotojai gali gauti labai didelę grąžą arba prarasti visą investuotą sumą. Tokie pat pagrindiniai ypatumai būdingi lošimo produktams, siejamiems su priklausomybe ir prastais rezultatais vartotojams.

(30)

Kaip jau minėta, klientams prekiaujant dvinariais pasirinkimo sandoriais teikėjai paprastai veikia kaip tiesioginės kliento sandorio šalys, tad įtraukia kliento sandorį į savo prekybos knygą. Taikant tokį verslo modelį kyla tiesioginis teikėjo ir jo klientų interesų konfliktas, dėl kurio dar labiau padidėja rizika, kad dvinario pasirinkimo sandorio galiojimo laiko pabaigoje teikėjas gali manipuliuoti pagrindinės finansinės priemonės kaina arba pratęsti dvinario pasirinkimo sandorio terminą keliomis sekundėmis ar milisekundėmis, siekdamas išvengti išmokos pagal pasirinkimo sandorio sutartį. Interesų konflikto rizika ypač didelė dvinarių pasirinkimo sandorių atveju, nes šių produktų išmokų struktūrą lemia tai, ar pasibaigus galiojimo laikui pagrindinė priemonė yra pasiekusi nustatytąją vykdymo kainą. NKI taip pat nustatė praktiką, kai dvinarių pasirinkimo sandorių teikėjai taiko nesimetrišką arba kintamą antkainį pagrindinės finansinės priemonės vertės skirtumams padengti ir galutinė pasirinkimo sandorio vertė būna „be pinigų“, nors priešingu atveju pasibaigus terminui būtų „su pinigais“. Be to, kaip pastebėjo ESMA, šiame rinkos sektoriuje taikomiems platinimo modeliams būdingi tam tikri ir kartais neišvengiami interesų konfliktai (24) ir poreikis nuolat rasti naujų klientų sąlygoja interesų konfliktų atsiradimą.

(31)

Atsižvelgiant į tai, kad struktūriniu požiūriu tikėtina dvinarių pasirinkimo sandorių grąža yra neigiama, kuo daugiau pozicijų įgyja investuotojas, tuo didesnė tikimybė, kad padidės prarastų pinigų suma (25).

(32)

Didelė rizika, kad dvinariais pasirinkimo sandoriais bus prekiaujama spekuliatyviai ir kad tarp teikėjų ir jų klientų kils interesų konfliktas, patvirtina egzistuojančias su investuotojų apsauga susijusias problemas.

(33)

Su šiais produktais susijusių klientų skaičius kinta dėl palyginti greito dvinarių pasirinkimo sandorių klientų sąskaitų uždarymo ir kitose valstybėse įsteigtų paslaugų teikėjų vykdomos veiklos. Remdamasi iš daugelio NKI surinktais duomenimis (26) ESMA nustatė, kad neprofesionaliųjų klientų prekybinių sąskaitų skaičius EEE įsisteigusių SDS ir dvinarių pasirinkimo sandorių teikėjų apskaitoje padidėjo nuo 1,5 mln. 2015 m. (27) iki maždaug 2,2 mln. 2017 m. (28)

(34)

Visų pirma, iš žemiau išdėstytos informacijos, kurią ESMA pateikė NKI, matyti, kad dvinarių pasirinkimo sandorių rinka Sąjungoje padidėjo:

(35)

Remiantis IOSCO ataskaita, įvairiose jurisdikcijose dažniausiai pasitaikantys skundai dėl licencijuotų teikėjų yra susiję su produktų pajamingumu (investuotojų patirtais nuostoliais), su tuo, kad klientai nesupranta siūlomo produkto ar teikiamos paslaugos (ir su jais susijusios rizikos), sunkumais atsiimant lėšas, agresyvia ir (arba) klaidinančia reklama ir manipuliavimu kaina ar prekyba (35).

(36)

Prieš tai minėta ESMA analizė dėl tikėtinos neigiamos neprofesionaliųjų klientų grąžos (36) taip pat paremta duomenimis apie neprofesionaliųjų klientų patirtus nuostolius, kuriuos ESMA pateikė kai kurios NKI:

(37)

Dvinariai pasirinkimo sandoriai aktyviai masiškai reklamuojami, platinami ir parduodami mažmeninėje rinkoje. Tačiau dėl dvinarių pasirinkimo sandorių sudėtingumo, kaip aprašyta šiame sprendime, daugumai neprofesionaliųjų klientų (skirtingai, negu profesionaliesiems) sunku tinkamai suprasti ir įvertinti faktinę jiems kylančią riziką prekiaujant tokiais produktais. Iš šiame sprendime pateiktų ESMA nustatytų įrodymų dėl neprofesionaliųjų klientų patirtų nuostolių parodo, kad dvinariai pasirinkimo sandoriai yra netinkami neprofesionaliesiems klientams.

(38)

Nors dvinariai pasirinkimo sandoriai yra sudėtingi produktai, neprofesionaliesiems klientams jie dažniausiai siūlomi per elektroninės prekybos platformas neteikiant investavimo rekomendacijų arba portfelio valdymo paslaugų. Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 3 dalyje (37) tokiais atvejais reikalaujama atlikti tinkamumo vertinimą. Tačiau šis vertinimas neužkerta kelio dvinarių pasirinkimo sandorių teikėjams arba jų klientams ar potencialiems klientams sudaryti sandorį; tiesiog yra pateikiamas paprastas įspėjimas klientui. Taip gali atsitikti tais atvejais, kai klientas teikėjui nepateikė arba pateikė nepakankamai informacijos apie savo žinias ir patirtį investicijų į tam tikro tipo produktus srityje ir kai teikėjas padarė išvadą, kad produktas klientui netinka. Tai padaro neprofesionaliesiems klientams prieinamus produktus, kaip antai dvinarius pasirinkimo sandorius, kurie dėl savo savybių neturėtų būti jiems platinami (38).

(39)

Be to, atsižvelgdamos į ESMA Klausimus ir atsakymus (39) NKI šiame rinkos sektoriuje taip pat pastebėjo agresyvios reklamos praktiką ir klaidinančius rinkodaros pranešimus (40). Jie apima, pavyzdžiui, atvejus, kai naudojamasi svarbių sporto komandų rėmimu ar ryšiais su jomis, dėl ko pasiremiant žinomų prekių ženklų reklama susidaro klaidingas įspūdis, kad sudėtingi ir spekuliaciniai produktai, kaip antai dvinariai pasirinkimo sandoriai, tinka masinei mažmeninei rinkai.

(40)

Be to, kai kurios NKI akcentavo ne tik pastovų klaidinančios rinkodarinės medžiagos naudojimą, bet ir vykdomos rinkodarinės veiklos masiškumą ir intensyvumą:

(41)

Šie pokyčiai kelia ypač didelį susirūpinimą dėl šiame rinkos sektoriuje didėjančio neprofesionaliųjų klientų skaičiaus.

(42)

Be to, kai kurios NKI taip pat yra susirūpinusios dėl naudojamų verslo modelių „sukrėtimo“ pobūdžio (angl. churning) (44). Kadangi vidutiniškai kliento sąskaita uždaroma palyginus greitai, teikėjams gali būti daromas tam tikras spaudimas, kad jie nuolat susirastų naujų klientų, ir tai gali paskatinti teikėjus taikyti agresyvius rinkodaros ir pardavimo metodus, kurie negali būti taikomi siekiant geriausių neprofesionaliųjų klientų interesų.

(43)

Yra plačiai paplitęs rinkodaros ir pardavimo būdas, naudojamas dvinarių pasirinkimo sandorių sektoriuje, kai siekiant pritraukti ir paskatinti neprofesionaliuosius klientus investuoti į dvinarius pasirinkimo sandorius siūloma (piniginė ir nepiniginė) su prekyba susijusi nauda, dovanos (pavyzdžiui, atostogos, automobiliai, elektronikos prekės), prekybos mokymai arba sumažintos sąnaudos (pavyzdžiui, kainos skirtumas ar mokesčiai) (45).

(44)

Premijos ir kitokia su prekyba susijusi nauda gali nukreipti dėmesį nuo produkto didelio rizikingumo. Paprastai jie yra skirti pritraukti neprofesionaliuosius klientus ir paskatinti juos prekiauti. Neprofesionalieji investuotojai gali manyti, kad šios rinkodarinės priemonės yra svarbiausia produkto savybė, ir gali nesugebėti tinkamai įvertinti su produktu susijusios rizikos.

(45)

Premijų sistemos taikomos sekant lažybų internetu sektoriaus pavyzdžiu. Kai kurie teikėjai reklamuoja šiuos produktus, siūlydami „sutikimo premijas“ (už bet kokios sąskaitos atidarymą), premijas, siejamas su investuojamomis sumomis (apimties premijos), arba tam tikromis sąlygomis skirdami papildomas „virtualiųjų pinigų“ sumas.

(46)

Kelios NKI, vykdydamos priežiūrinę veiklą, nustatė, kad reklaminių pasiūlymų terminai ir sąlygos neretai yra klaidinančios, o daug klientų pranešė, kad susidūrė su kliūtimis norėdami pasinaudoti šiomis premijomis ir jas išsigryninti, arba nežinojo, kad galimybę pasinaudoti siūloma premija arba lėšomis lemia nustatyta prekybos apimtis. Atsižvelgiant į tikėtiną neigiamą grąžą, susijusią su prekyba dvinariais pasirinkimo sandoriais, tai dažnai reiškia, kad klientai dažniau prekiaudami praranda daugiau pinigų nei būtų praradę, jeigu nebūtų gavę premijos pasiūlymo.

(47)

Toliau pateikiami esminiai pastebėjimai (46):

(48)

Be to, NKI išreiškė susirūpinimą dėl dvinarių pasirinkimo sandorių teikėjų atitikimo reikalavimams teikti klientams sąžiningą, aiškią ir neklaidinančią informaciją arba veikti geriausiais klientų interesais (47). NKI taip pat nerimauja dėl neprofesionaliesiems klientams pateiktos informacijos (pavyzdžiui, teikėjų interneto svetainėse) apie dvinarius pasirinkimo sandorius, ypatingai suteiktos informacijos apie susijusias rizikas, kokybės (48). Toliau pateikiami keli pavyzdžiai, neatitinkantys prievolės teikti sąžiningą, aiškią ir neklaidinančią informaciją, kai taikomi metodai, kuriais siekiama pritraukti klientų dėmesį, bet kurie nebūtinai atspindi finansinės priemonės ar praktikos tinkamumą arba bendrą kokybę, susiję su:

(49)

Prieš tai aprašyta su dvinariais pasirinkimo sandoriais susijusi rinkodaros ir platinimo praktika sustiprina didelį susirūpinimą investuotojų apsauga.

(50)

Dėl dvinarių pasirinkimo sandorių sudėtingumo ir nepakankamo skaidrumo, tikėtinos neigiamos produkto grąžos investuotojams, pagrįstų investavimo tikslų nebuvimo, klaidinančio ir agresyvaus įvairių rūšių rinkodaros ir platinimo pobūdžio, teikėjų interesų konfliktų ir galimų žalingų pasekmių masto neprofesionalieji investuotojai gali prarasti pasitikėjimą finansų sistema.

(51)

Atsižvelgiant į didelę klientų patiriamų nuostolių tikimybę, kaip matyti iš šio sprendimo, investuotojai, neturėję patirties investuojant į finansines priemones, kuriuos dvinarių pasirinkimo sandorių teikėjai pritraukė taikydami agresyvius rinkodaros metodus, gali prieiti prie išvados, kad šie produktai yra tokie patys, kaip ir kitos finansinės priemonės. Tas nerimas dar labiau padidėja atsižvelgiant į didelį dvinarių pasirinkimo sandorių teikėjų neprofesionaliųjų klientų skaičių ir skundų dėl šių produktų skaičių.

(52)

Kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 600/2014 40 straipsnio 2 dalies b punktą, ESMA išnagrinėjo, ar grėsmės negalima panaikinti taikant Sąjungoje galiojančius reglamentavimo reikalavimus, taikytinus atitinkamai finansinei priemonei ar veiklai. Taikytini galiojantys reglamentavimo reikalavimai nustatyti Direktyvoje 2014/65/ES, Reglamente (ES) Nr. 600/2014 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1286/2014 (50). Visų pirma, jie apima: i) reikalavimą teikti klientams tinkamą informaciją pagal Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 3 ir 4 dalis (51); ii) tinkamumo ir priimtinumo reikalavimus pagal Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 2 ir 3 dalis (52); iii) pareigos vykdyti kliento pavedimus geriausiomis klientui sąlygomis reikalavimus pagal Direktyvos 2014/65/ES 27 straipsnį (53); iv) produktų valdymo reikalavimai pagal Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 3 dalį ir 24 straipsnio 2 dalį ir v) informacijos atskleidimo reikalavimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1286/2014 5–14 straipsnius.

(53)

Kai kurie teikėjai, brokeriai ir prekybos organizacijos savo atsakymuose į Kvietimą teikti informaciją aiškiai pažymėjo, kad ESMA turi apsvarstyti naujų teisės aktų poveikį prieš taikydama kokias nors produktų intervencijos priemones, visų pirma, neseniai priimtos FPRD II (visų pirma, produktų valdymo taisyklių) ir MIPP ir DIP poveikį.

(54)

Derėtų pažymėti, kad kai kurių reglamentavimo reikalavimų, taikytinų pagal Direktyvą 2014/65/ES ir Reglamentą (ES) Nr. 600/2014, taikymo sritis ir turinys panašūs į reikalavimų pagal Direktyvą 2004/39/EB taikymo sritį ir turinį (54). Priimant Direktyvą 2014/65/ES ir Reglamentą (ES) Nr. 600/2014 buvo siekiama pagerinti kai kuriuos svarbiausius investicinių paslaugų ir veiklos aspektus, siekiant sustiprinti investuotojų apsaugą (be kita ko, suteikiant produktų intervencijos įgaliojimus), bet kai kurių taikytinų nuostatų patobulinimas neišsprendžia šiame sprendime įvardintų konkrečių problemų. Kalbant apie riziką ir investuotojų patiriamą žalą, kaip aprašyta šiame sprendime, kai kurios nuostatos iš esmės liko nepakitusios.

(55)

Reikalavimai teikti klientams tinkamą informaciją buvo labiau detalizuoti Direktyvoje 2014/65/ES, reikšmingai papildant informacijos apie sąnaudas ir mokesčius atskleidimo nuostatas, nustatant investicinėms įmonėms reikalavimą teikti klientams visą informaciją apie visas su investicinėmis paslaugomis ir finansinėmis priemonėmis susijusias sąnaudas ir mokesčius. Tačiau vien tik informacijos atskleidimo taisyklių, įskaitant išsamesnės informacijos apie sąnaudas pateikimo, akivaizdžiai nepakanka siekiant išspręsti su kompleksine rizika, kylančią reklamuojant dvinarius pasirinkimo sandorius, juos platinant ar parduodant neprofesionaliesiems klientams, susijusius klausimus.

(56)

Visų pirma, pagal Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 3 dalį, inter alia, investicinės įmonės privalo užtikrinti, kad visa informacija, įskaitant rinkodaros pranešimus, skirta esamiems ar potencialiems klientams, būtų teisinga, aiški ir neklaidinanti. Be to, pagal Direktyvos 2014/65/ES 24 straipsnio 4 dalį investicinės įmonės privalo esamiems arba potencialiems klientams laiku suteikti tinkamą informaciją apie įmonę ir jos paslaugas, finansines priemones ir siūlomas investavimo strategijas, pavedimų vykdymo vietas ir visas susijusias išlaidas ir mokesčius, įskaitant pastebimas gaires ir įspėjimus apie riziką, susijusią su investavimu į šias priemones, taip pat informaciją apie tai, ar finansinė priemonė skirta profesionaliesiems ar neprofesionaliesiems klientams. Atsižvelgiant į aprašytas investuotojų apsaugai kylančias grėsmes, susijusias su dvinariais pasirinkimo sandoriais (visų pirma, jų sudėtingumu, rizikingumu ir tikėtina neigiama grąža), aišku, kad šios investuotojų patiriamos žalos neįmanoma visiškai ir pakankamai kontroliuoti taikant minėtas taisykles. Toks informacijos atskleidimo būdas nepakankamai atkreipia klientų dėmesį į konkrečias investavimo į šiuos produktus aplinkybes (tikėtiną neigiamą grąžą) ir neišsprendžia su produkto savybėmis susijusių problemų.

(57)

ESMA taip pat atsižvelgė į informacijos atskleidimo taisyklių pagal Reglamentą (ES) Nr. 1286/2014 svarbą. Reglamente (ES) Nr. 1286/2014 nustatytos vienodos taisyklės dėl pagrindinės informacijos dokumento, kurį mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) kūrėjai turi pateikti neprofesionaliesiems investuotojams, siekiant padėti jiems suvokti ir palyginti svarbiausias MIPP ir DIP savybes ir riziką, formos ir turinio. Visų pirma, Reglamento (ES) Nr. 1286/2014, kurį įgyvendina Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 2017/653 (55), 5 straipsnyje, inter alia, nustatyta suminio rizikos rodiklio pristatymo metodika ir papildomai paaiškinama, be kita ko, ar neprofesionalusis investuotojas gali prarasti visą investuotą kapitalą arba jam tektų prisiimti papildomus finansinius įsipareigojimus. Tačiau toks informacijos atskleidimo būdas nepakankamai atkreipia neprofesionaliųjų investuotojų dėmesį į investavimo į dvinarius pasirinkimo sandorius konkrečias pasekmes. Pavyzdžiui, grąžos rodiklis susijęs tik su konkrečiu dvinario pasirinkimo sandoriu ir neatskleidžia klientui visos informacijos apie tai, kiek procentų neprofesionaliųjų klientų prarado pinigus.

(58)

Apskritai kalbant, informacijos atskleidimu grindžiamas reglamentavimo sprendimas yra netinkamas šiems produktams, kurie savaime netinka neprofesionaliesiems klientams.

(59)

Tinkamumo reikalavimai taip pat sugriežtinti Direktyva 2014/65/ES: numatytas reikalavimas pateikti klientui tinkamumo ataskaitą ir papildyti tinkamumo vertinimo reikalavimai. Visų pirma, Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 2 dalis numato, kad dvinarių pasirinkimo sandorių teikėjai privalo gauti visą būtiną informaciją apie esamo ar potencialaus kliento žinias ir patirtį investavimo srityje, inter alia, konkrečios rūšies produktų ar paslaugų, to kliento ar potencialaus kliento finansinę padėtį, įskaitant jo galimybes prisiimti nuostolius, ir investavimo tikslus, įskaitant priimtinos rizikos lygį, kuri leistų dvinarių pasirinkimo sandorių teikėjui rekomenduoti esamam ar potencialiam klientui finansines priemones, kurios yra jam tinkamos, atsižvelgiant į jam priimtinos rizikos lygį ir jo galimybes prisiimti nuostolius. Tačiau tinkamumo reikalavimai taikomi tik teikiant investavimo rekomendacijas ir portfelio valdymo paslaugas, tad jie iš esmės nesusiję su dvinarių pasirinkimo sandorių reklama, platinimu ar pardavimu, kurie paprastai vyksta elektroninėse platformose, neteikiant investavimo rekomendacijų ar portfelio valdymo paslaugų.

(60)

Be to, tinkamumo vertinimo tikslai (vertinant, ar produktai atitinka klientų žinias ir patirtį, finansinę padėtį ir investavimo tikslus) iš esmės nepasikeitė palyginti su Direktyvoje 2004/39/EB numatytu režimu ir, kaip matyti iš šio sprendimo, nėra pakankami, kad būtų galima išvengti nustatytos investuotojų patiriamos žalos.

(61)

Panašiai Direktyva 2014/65/ES buvo sustiprinti ir priimtinumo reikalavimai, iš esmės sutrumpinant nesudėtingų produktų sąrašą ir taip apribojant taikymo sritį, susijusią su produktais, dėl kurių gali būti teikiamos pavedimų vykdymo ir pavedimų priėmimo ir perdavimo paslaugos (angl. execution-only). Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 3 dalis numato prievolę dvinarių pasirinkimo sandorių teikėjams prašyti esamų ar potencialių klientų pateikti informaciją apie savo žinias ir patirtį investavimo srityje, inter alia, apie konkretaus siūlomo ar pageidaujamo produkto atžvilgiu, kuri leistų teikėjui įvertinti, ar esamam arba potencialiam klientui tas produktas yra priimtinas. Jeigu teikėjas nusprendžia, kad produktas esamam ar potencialiam klientui nepriimtinas, teikėjas privalo jį apie tai įspėti. Dvinariai pasirinkimo sandoriai laikomi sudėtingais finansiniais produktais, tad jiems taikytinas Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 3 dalyje numatytas priimtinumo testas.

(62)

Tačiau, šie reikalavimai jau buvo Direktyvoje 2004/39/EB, kurioje buvo numatytas iš esmės toks pat priimtinumo testas, kaip Direktyvoje 2014/65/ES. Kaip matyti iš šio spendimo ir NKI patirties vykdant priežiūrą (56), priimtinumo testas nepašalina šiame sprendime apibūdintų investuotojų apsaugai kylančių grėsmių.

(63)

Taigi net tinkamumo ir priimtinumo testų taikymas pagal galiojančius reglamentavimo reikalavimus neapsaugos neprofesionaliųjų klientų nuo prekybos dvinariais pasirinkimo sandoriais taip, kad išnyktų grėsmė investuotojų apsaugai.

(64)

Kalbant apie pareigą vykdyti kliento pavedimą geriausiomis klientui sąlygomis, dauguma šių taisyklių jau buvo įtvirtintos Direktyvoje 2004/39/EB. Tačiau Direktyva 2014/65/ES šias taisykles sugriežtino. Visų pirma, Direktyvos 2014/65/ES 27 straipsnyje numatyta, kad, vykdydamos pavedimus, investicinės įmonės privalo imtis „visų pakankamų veiksmų“ (ne „visų pagrįstų veiksmų“, kaip anksčiau) pasiekti geriausią įmanomą rezultatą klientui. Be to, rinkos dalyviai turi skelbti papildomą informaciją, o investicinės įmonės privalo atskleisti informaciją apie penkias pagrindines klientų pavedimų vykdymo vietas ir apie vykdant tuos pavedimus pasiektus rezultatus.

(65)

ESMA įvertino, ar taikant pakoreguotas pareigos vykdyti kliento pavedimą geriausiomis klientui sąlygomis taisykles būtų galima išspręsti bent vieną iš nustatytų problemų, susijusių su dvinarių pasirinkimo sandorių reklama, platinimu ar pardavimu neprofesionaliesiems klientams. Padidėjęs su pavedimų vykdymų susijęs skaidrumas gali padėti klientui geriau suprasti ir įvertinti įmonės pavedimų vykdymo praktikos kokybę ir atitinkamai geriau įvertinti bendrą jiems teikiamų paslaugų kokybę. Be to, išsamesnė informacija apie tai, kaip įmonės vykdo klientų pavedimus, naudinga klientams stebint, ar įmonė ėmėsi visų pakankamų veiksmų pasiekti geriausią įmanomą rezultatą klientui. Su pareiga vykdyti kliento pavedimą geriausiomis klientui sąlygomis susijusiais reikalavimais taip pat sugriežtinamas pareigos vykdyti kliento pavedimą geriausiomis klientui sąlygomis standartas dėl nebiržinių produktų, kuris numato pareigą įmonėms, vykdančioms pavedimus arba priimančioms sprendimus prekiauti nebiržiniais produktais, įskaitant pageidaujamus produktus, patikrinti klientui siūlomos kainos sąžiningumą. Direktyvos 2014/65/ES reikalavimai numato pareigą surinkti rinkos duomenis, kurie būtų naudojami vertinant šių produktų kainą ir, jei įmanoma, palyginant su panašiais arba palygintinais produktais. Tačiau vien pareigos vykdyti kliento pavedimą geriausiomis klientui sąlygomis taisyklėmis nepavyks pašalinti su produkto savybėmis susijusios rizikos, kitos negu su pavedimų vykdymu susijusios rizikos, ir rizikos, susijusios su šių produktų masine reklama, platinimu ar pardavimu neprofesionaliesiems klientams.

(66)

Atsižvelgdama į šiuos iš esmės panašius galiojančius reglamentavimo reikalavimus, ESMA ne vieną kartą yra atkreipusi dėmesį į prieš tai aprašytą riziką, įspėjimuose investuotojams (57), Klausimuose ir atsakymuose (58) ir savo Nuomonėje dėl FPRD praktikos įmonėms, parduodančioms sudėtingas finansines priemones (59). ESMA taip pat vykdė priežiūros konvergenciją, inter alia, Jungtinėje grupėje. Nepaisant to, kad siekdama užtikrinti nuoseklų ir veiksmingą taikytinų galiojančio reglamentavimo reikalavimų taikymą ESMA aktyviai taiko neprivalomas priemones, grėsmė investuotojų apsaugai išlieka. Tai rodo, kad dėl šiame skirsnyje išdėstytų priežasčių šių reikalavimų taikymas neišsprendžia nustatytų problemų.

(67)

ESMA iš tikrųjų įvertino galimą Direktyvos 2014/65/ES 16 straipsnio 3 dalyje ir 24 straipsnio 2 dalyje nustatytų produktų valdymo taisyklių galimą poveikį. Pagal tas taisykles klientams parduoti skirtas finansines priemones (įskaitant ir dvinarius pasirinkimo sandorius) kuriantys teikėjai turi užtikrinti, kad sukurti produktai atitiktų nustatytos tikslinės atitinkamos kategorijos klientų rinkos galutinių klientų poreikius, kad produktų platinimo strategija būtų suderinama su nustatyta tiksline rinka ir kad teikėjai imtųsi pagrįstų veiksmų siekdami užtikrinti, kad finansinės priemonės būtų platinamos nustatytoje tikslinėje rinkoje ir reguliariai būtų peržiūrėtas tikslinės rinkos nustatymas ir išleisti produktai. Dvinarių pasirinkimo sandorių teikėjai turi išmanyti jų siūlomas ar rekomenduojamas finansines priemones, vertinti priemonės suderinamumą su kliento, kuriam jie teikia investicines paslaugas, poreikiais, atsižvelgdami ir į nustatytą tikslinę galutinių klientų rinką ir užtikrinti, kad finansinės priemonės būtų siūlomos arba rekomenduojamos tik tuo atveju, jeigu tai atitinka kliento interesus. Be to, dvinarių pasirinkimo sandorių teikėjai, platinantys ne jų sukurtas finansines priemones, privalo taikyti tinkamas procedūras, kurios padėtų gauti ir suprasti su produkto patvirtinimo procesu susijusią svarbią informaciją, įskaitant informaciją apie nustatytą tikslinę rinką ir produkto savybes. Dvinarių pasirinkimo sandorių teikėjai, platinantys finansines priemones, kurias sukūrė teikėjai, kuriems nėra taikomi Direktyvoje 2014/65/ES nustatyti produktų valdymo reikalavimai, arba trečiųjų šalių (ne EEE) teikėjai, taip pat privalo taikyti tinkamas procedūras, kurios padėtų gauti pakankamai informacijos apie šias finansines priemones.

(68)

ESMA atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjungos teisėje produktų valdymo reikalavimai buvo pirmą kartą nustatyti Direktyvoje 2014/65/ES. 2017 m. birželio 2 d. ESMA paskelbė gaires dėl FPRD II produktų valdymo reikalavimų (60), kuriose pateikiamos gairės finansinių priemonių kūrėjams ir rengėjams dėl tikslinės rinkos vertinimo.

(69)

Produktų valdymo reikalavimų tikslas – kuo tiksliau nustatyti tam tikro tipo klientus (t. y. tikslinę rinką), kuriems finansinės priemonės būtų priimtinos ir kuriems dėl to jos galėtų būti platinamos. Atsižvelgdamos į dvinarių pasirinkimo sandorių savybes (didelius nuostolius, tikėtiną neigiamą grąžą, trumpą sandorių galiojimo laiką, kainos nustatymo struktūrų sudėtingumą ir apskritai pagrįstų investavimo tikslų nebuvimą) NKI ir ESMA mano, kad šiems produktams tikslinės rinkos neprofesionaliems investuotojams nustatyti neįmanoma. Įgyvendinus Direktyvą 2014/65/ES ir produktų valdymo reikalavimus, kelios įmonės vis dar reklamuoja dvinarius pasirinkimo sandorius masinėje rinkoje.

(70)

Nepaisant tokių reglamentavimo reikalavimų, turimi įrodymai rodo, jog neprofesionalieji klientai vis dar praranda ir toliau praras pinigus dėl dvinarių pasirinkimo sandorių. Taigi ši priemonė yra būtina tai grėsmei pašalinti.

(71)

Viena iš sąlygų, dėl kurios ESMA šiuo sprendimu nustato apribojimą, yra ta, kad kompetentinga institucija arba kompetentingos institucijos nesiėmė veiksmų grėsmei pašalinti arba įgyvendintais veiksmais nepavyksta tinkamai pašalinti grėsmės.

(72)

Šiame sprendime apibūdintos grėsmės investuotojų apsaugai paskatino kai kurias NKI konsultuotis dėl jų ar taikyti nacionalinius veiksmus, kuriais siekė apriboti dvinarių pasirinkimo sandorių reklamą, platinimą ar pardavimą neprofesionaliesiems klientams:

(73)

Be to, 2018 m. vasario 26 d. Norvegijos NKI Finanstilsynet (NO-Finanstilsynet) paskelbė konsultacinį dokumentą, kuriame, inter alia, siūlo uždrausti reklamuoti dvinarius pasirinkimo sandorius, juos platinti ar parduoti neprofesionaliesiems klientams, kaip siūlė ESMA Kvietime teikti informaciją. Konsultacijos vyko nuo 2018 m. vasario 26 d. iki 2018 m. kovo 26 d. (67)

(74)

Taikant šias nacionalines priemones galima išspręsti tam tikras pavienes problemas, bet norint tarpvalstybiniu lygmeniu išspręsti šiame sprendime aprašytas reikšmingas grėsmes investuotojų apsaugai jų nepakanka. Kaip matyti iš šio sprendimo, dvinariai pasirinkimo sandoriai paprastai reklamuojami, platinami arba parduodami naudojant internetines prekybines sąskaitas ir teikiant paslaugas užsienio valstybėse registruotiems paslaugų teikėjams (68). Todėl nacionalinis draudimas būtų nepakankamas norint apsaugoti neprofesionaliuosius klientus valstybėse narėse, kitose nei toje, kurioje įgyvendinama atitinkama priemonė, kai dvinarių pasirinkimo sandorių teikėjai vykdo veiklą tose kitose valstybėse narėse, kaip dažnai ir būna (69).

(75)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant, kad nacionalinės priemonės būtų veiksmingos neprofesionaliesiems klientams visoje Sąjungoje, visų valstybių narių NKI trumpam laikotarpiui turėtų imtis veiksmų, skirtų nustatyti bendrą minimalų investuotojų apsaugos lygį, kaip numatyta šiame sprendime. Kadangi tai dar neįvyko ir atsižvelgiant į skubų poreikį spręsti nustatytas su investuotojų apsauga susijusias problemas, ESMA mano, kad yra būtina pasinaudoti savo laikinųjų produktų intervencijos priemonių taikymo galiomis. Dabartinė suskaidyta sistema neprofesionaliesiems investuotojams neužtikrina visoje Sąjungoje jokios arba užtikrina nevienodą neprofesionaliųjų klientų apsaugą investuojant į tuos pačius, kartais tų pačių teikėjų teikiamus sudėtingus produktus.

(76)

Atsižvelgiant į investuotojų apsaugos problemų svarbą ir pastovumą ir tai, kad paslaugas teikia užsienio valstybėse įsteigti paslaugų teikėjai, kurie daro neigiamą poveikį daugiau nei su vienoje šalyje, ir įrodymus, susijusius su taikomais vertės skirtumais platinant dvinarius pasirinkimo sandorius naujose jurisdikcijose, ir dėl to didėjantį įvairių nacionalinių priemonių, kuriomis siekiama spręsti panašias su investuotojų apsauga susijusias problemas, skaičių, būtina visos ES mastu priimti priemones, kurios užtikrintų minimalų bendrą apsaugos lygį visoje ES.

(77)

Galiausiai, reikšmingų grėsmių investuotojų apsaugai nepašalins ir NKI priežiūros galių taikymas pagal Direktyvos 2014/65/ES 69 straipsnį, pavyzdžiui, pagal 2 dalies f punktą (laikinas draudimas vykdyti profesinę veiklą) ir t punktą (reklamos ir pardavimo pardavimo sustabdymas, jeigu nesilaikoma produkto patvirtinimo proceso reikalavimų). Produkto intervencijos priemonė taikoma produktui, su tuo produktu susijusiai veiklai ir atitinkamai taikoma visoms investicinėms įmonėms, kurios teikia šį produktą arba vykdo susijusią veiklą, o ne pavieniam atvejui, kai tam tikra investicinė įmonė nesilaiko reikalavimų.

(78)

Intervencijos priemonė taikoma visoje Sąjungoje siekiant pašalinti su dvinarių pasirinkimo sandorių siūlymu neprofesionaliesiems investuotojams susijusią riziką, tad tokia priemonė yra veiksmingesnė nei NKI bandymai imtis veiksmų dėl kiekvienos įmonės atskirai. Kaip jau buvo pažymėta, iš surinktų įrodymų matyti, kad tai visos rinkos problema, nes ji nėra susijusi tik su tam tikrų teikėjų ypatumais, ir kad pagrindinė rizika būdinga pačiam produktui ir teikėjų verslo modeliui. Kyla didelių nuogąstavimų, kad dvinarių pasirinkimo sandorių platinimas neprofesionaliesiems klientams nesudaro sąlygų teikėjams veikti geriausiais klientų interesais arba suteikti informaciją, kuri būtų sąžininga, aiški ir neklaidinanti. Todėl įvairūs pavieniai priežiūros veiksmai negali iš karto užtikrinti, kad neprofesionaliesiems klientams nebūtų daroma tolesnė žala, ir jie nėra tinkama ESMA intervencijos galių naudojimo alternatyva. Dėl to, kad dvinarius pasirinkimo sandorius platina užsienio valstybėse įsteigti paslaugų teikėjai, kurie daro neigiamą poveikį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, dėl taikomo vertės skirtumo platinant dvinarius pasirinkimo sandorius naujose jurisdikcijose ir padaugėjimo įvairių nacionalinių priemonių, skirtų spręsti panašias su investuotojų apsauga susijusias problemas (dėl kurių savo ruožtu gali padidėti reglamentavimo arbitražo rizika), darytina išvada, kad būtina visos Sąjungos mastu imtis priemonių, kuriomis būtų užtikrintas bendras apsaugos lygis visoje Sąjungoje.

(79)

Atsižvelgdama į reikšmingą investuotojų apsaugos problemos mastą ir pobūdį, ESMA mano, kad būtina ir proporcinga laikinai uždrausti reklamuoti dvinarius pasirinkimo sandorius, juos platinti ir parduoti neprofesionaliesiems klientams. Toks draudimas išsprendžia problemą, nes jį taikant užtikrinama tinkama vienodo lygio neprofesionaliųjų klientų, prekiaujančių dvinariais pasirinkimo sandoriais, apsauga visoje Sąjungoje. Jis nedaro neigiamo poveikio finansų rinkų efektyvumui ir investuotojams, kuris būtų neproporcingas, palyginti su jo nauda.

(80)

Siekdama įvertinti, kaip ir kokią riziką dvinariai pasirinkimo sandoriai kelia investuotojų apsaugai, ESMA išnagrinėjo investuotojų grąžos pasiskirstymą (70). Ši analizė atskleidė du svarbius aspektus (71). Pirmasis svarbus aspektas yra didelė su dvinariais pasirinkimo sandoriais susijusi rizika: bendra dvinarių pasirinkimo sandorių savybė yra ta, kad investuotojas gali prarasti visą investuotą sumą.

(81)

Antrasis aspektas - tikėtina neigiama produkto grąža, šiuo atveju yra svarbus žalos šaltinis, sietinas su visais dvinariais pasirinkimo sandoriais. Priešingai nei finansinių investicijų atveju, sandoris paprastai yra labai trumpo termino ir neatspindi pagrindinės finansinės priemonės vertė augimo. Priešingai nei tradicinių pasirinkimo sandorių, kurie neretai naudojami apsidraudimo nuo rizikos tikslais, dvinarių pasirinkimo sandorių atveju mokama fiksuota išmoka, jeigu įvyksta tam tikras nustatytas įvykis. Priešingai yra įprasto pasirinkimo sandorio atveju, kai išmoką lemia pagrindinės finansinės priemonės kainos pokytis ir pasirinkimo sandorio vertė yra susijusi su pinigais (t. y. išmokos suma yra kintama). Dėl tokio šių produktų ypatumo produkto vertė, kaip rizikos draudimo priemonės, yra ribota, o kitų rūšių pasirinkimo sandoriai naudojami siekiant subalansuoti arba apriboti turto, dėl kurio įmonė arba investuotojas turi tiesioginę poziciją, kainą.

(82)

Be to, paprastai esant trumpam dvinarių pasirinkimo sandorių terminui investuotojas gali sudaryti daug sandorių vieną po kito. Dėl to ir dėl tikėtinos neigiamos grąžos padidėja tikimybė, kad sudarydamas kuo daugiau sandorių investuotojas galiausiai praras pinigus. Tai statistinė pasikartojančių prekybos sandorių su tikėtina neigiama grąža charakteristika.

(83)

Svarbu tai, kad tikėtina neigiama grąža paprastai neatsiejama nuo teikėjo verslo modelio, nes paprastai būtent ji yra jo tikėtino pelno šaltinis. Sudarydamas dvinarį pasirinkimo sandorį jo teikėjas privalo išmokėti investuotojui fiksuotą sumą, jeigu įvyksta tam tikras nustatytas įvykis, todėl tam, kad teikėjas gautų tikėtiną pelną, investuotojas turi patirti tikėtiną nuostolį. Be to, teikėjai taip pat gali nustatyti papildomus mokesčius.

(84)

Ypatingai dėl dvinarių pasirinkimo sandorių siūlomų su nuolatiniu dvejopu kainos nustatymu, kadangi teikėjams reikia siūlyti tokį kainos nustatymą, kad galėtų gauti tikėtiną pelną, toks kainos nustatymas negali padidinti tikėtinos grąžos investuotojui. Iš tikrųjų, jeigu investuotojai uždaro poziciją prieš termino pabaigą, jų tikėtina grąža yra mažesnė nei tuo atveju, jeigu jie neuždarytų savo pozicijos iki termino pabaigos. Tokio augančio tikėtino nuostolio dydis skirsis priklausomai nuo konkretaus teikėjo ir kiekvieno konkretaus atvejo, bet tikėtina grąža investuotojui esant dvejopam kainos nustatymui paprastai būna neigiama, taip pat kaip ir jeigu pirminė produkto kaina lemtų tikėtiną neigiamą grąžą investuotojui.

(85)

Toks bendras poveikis yra esminis dvinarių pasirinkimo sandorių elementas, lemiantis jų tikėtiną neigiamą grąžą: jeigu neprofesionalusis klientas sudarys labai didelį skaičių sandorių arba jeigu daug investuotojų sudarys po vieną sandorį, apskritai pelno tikimybė yra labai nedidelė.

(86)

Dvinarių pasirinkimo sandorių grąžos pasiskirstymo analizė atitinka NKI duomenis: pabrėžiama didelė rizika neprofesionaliems klientams netekti didelės dalies (neretai ir visos) investuotos sumos ar gauti tikėtiną neigiamą grąžą. Be šių ypatumų, dvinariai pasirinkimo sandoriai iš esmės yra sudėtingi produktai, kuriems trūksta su produkto savybėmis susijusio skaidrumo, taikoma ydinga reklamos ir platinimo praktika, būdingas interesų konfliktas. Nėra jokios atitinkamos naudos, kuri tai kompensuotų. Visi kartu šie aspektai yra pagrindinė esamiems ir potencialiems neprofesionaliesiems klientams daromos žalos priežastis.

(87)

Pagrindinė priežastis, dėl kurios finansų sektorius yra griežtai reguliuojamas, yra ta, kad jis paliečia svarbius bendruosius interesus ir tikslus. Šiame kontekste ypatingas dėmesys yra skiriamas neprofesionaliųjų klientų apsaugai. Investicinio produkto reklama, platinimas ar pardavimas sudaro prielaidą manyti, kad bent jau potencialiai tas produktas atitinka tuos bendruosius interesus ir tikslus ir nekelia neproporcingos rizikos poreikiui užtikrinti būtiniausią investuotojų apsaugos lygį.

(88)

ESMA neprivalomos priemonės šioje srityje yra neveiksmingos. Šiame kontekste, ypatingai dėl produktų valdymo, ESMA taip pat pripažįsta, kad produktų valdymo principai jau yra Sąjungoje finansinių paslaugų priežiūros praktikos dalis. 2013 m. lapkričio mėn. Europos priežiūros institucija (EPI) paskelbė Bendrą poziciją dėl „išleistų produktų priežiūros ir valdymo procesų, kurioje nustatyti aukšto lygio principai, taikytini finansinių priemonių priežiūros ir valdymo procesams (72). 2014 m. vasario mėn. ESMA paskelbė Nuomonę dėl FPRD praktikos įmonėms, parduodančioms sudėtingas finansines priemones (73), o 2014 m. kovo mėn. – Nuomonę dėl struktūrinių mažmeninių produktų ir gerosios su produktų valdymo procedūromis susijusios praktikos (74). Be to, nuo 2007 m. kovo mėn. Jungtinėje Karalystėje galioja gairės, kuriomis nustatomi produktų valdymo principai (75).

(89)

Nepaisant šiame sprendime apibūdintų priežiūros principų ir reglamentavimo reikalavimų, pastaraisiais metais žala, susijusi su dvinarių pasirinkimo sandorių reklama, platinimu ir pardavimu, ir toliau didėja.

(90)

Todėl, ESMA nuomone, intervencijos priemonės, kuriomis siekiama uždrausti visų tipų dvinarių pasirinkimo sandorių (neatsižvelgiant į tai, ar jais prekiaujama prekybos vietoje arba ne) reklama, platinimas ir pardavimas neprofesionaliesiems klientams, yra tinkamos pašalinti su investuotojų apsauga susijusią riziką. Derėtų pažymėti, kad neprofesionalieji klientai galės įsigyti panašių produktų azartinių lošimų srityje, kai tokie produktai leidžiami pagal taikytinus teisės aktus.

(91)

Buvo svarstomos ir mažiau ribojančios priemonės, kaip antai prievolė parduoti ir platinti tokius produktus teikiant konsultacines paslaugas. Tačiau dėl savo savybių šie produktai netinka neprofesionaliesiems klientams. Taigi taikant tokią priemonę reikėtų atlikti vertinimą kiekvienu konkrečiu atveju, todėl būtų užkrauta didelė našta teikėjams ir NKI, o vertinimo rezultatas dėl šiems produktams būdingų savybių faktiškai neturėtų būti iš esmės kitoks nei pritaikius šiame sprendime siūlomas priemones. Buvo svarstoma dar viena priemonė – nustatyti mažiausią dvinarių pasirinkimo sandorių terminą. Tačiau taikant tokią priemonę pagrindinės su šiuo produktu susijusios problemos nebus išspręstos. Visų pirma, dėl produkto kainų nustatymo struktūros investuotojams vidutiniškai teks tikėtina neigiama grąža be akivaizdžios kompensuojamosios naudos (pavyzdžiui, rizikos draudimo funkcija, kurią suteikia tradiciniai pasirinkimo sandoriai).

(92)

ESMA taip pat apsvarstė griežtesnių priemonių privalumus, visų pirma galimybę išplėsti draudimą reklamuoti dvinarius pasirinkimo sandorius, juos platinti ir parduoti taip pat ir kitiems klientams, kurie nėra neprofesionalieji klientai. Šiame etape nėra jokių įrodymų, kad šiais produktais prekiaujančios investicinės įmonės siektų pritraukti kitus klientus, kurie nėra neprofesionalieji klientai. Todėl profesionaliaisiais laikomi klientai ir tinkamos sandorio šalys, kurios bet kuriuo atveju gali geriau įvertinti specifines finansinių produktų savybes, galės ir toliau prekiauti dvinariais pasirinkimo sandoriais. Į šią klientų grupę taip pat patenka neprofesionalieji klientai, turintys pakankamai žinių ir patirties ir dėl to galintys kreiptis su prašymu pripažinti juos profesionaliaisiais klientais.

(93)

ESMA supranta, kad teikėjai susidurs su galimomis finansinėmis pasekmėmis ir patirs sąnaudų, nes jiems teks sutelkti savo veiklą ir nukreipti klientus į kitas finansines priemones ir produktus.

(94)

Tačiau, ESMA nuomone, nauda, kurią sąlygos priemonių taikymas sprendžiant nustatytas su investuotojų apsauga susijusias problemas, yra didesnė nei jų galimas neigiamas poveikis:

(95)

ESMA priemonė bus taikoma praėjus vienam mėnesiui po šio sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (ESOL). Tai reiškia vieno mėnesio po oficialaus paskelbimo įspėjimo laikotarpį, kurio tikslas – subalansuoti neprofesionaliųjų klientų interesus atsižvelgiant į staigų žalos, susidarančios dėl prekybos dvinariais pasirinkimo sandoriais, sumažėjimą ir poreikį skirti pakankamai laiko atitinkamiems rinkos dalyviams tvarkingai organizuoti ir pakeisti savo verslo modelius.

(96)

Atsižvelgiant į nustatytos rizikos pobūdį, žalą patyrusių investuotojų skaičių ir tipą ir nacionalines priemones, kurias siūlo kai kurios valstybės narės, ESMA priemonė užtikrins būtiniausią bendrą požiūrį visoje Sąjungoje. ESMA taip pat apsvarstė riziką, kad teikėjai, šiuo metu siūlantys dvinarius pasirinkimo sandorius, gali bandyti siūlyti panašių savybių turinčius produktus. ESMA ir NKI taip pat atidžiai stebės, ar neatsiranda naujų platinimo tendencijų, dėl kurių neprofesionaliesiems klientams kyla panašių žalingų pasekmių, ir ar dvinarių pasirinkimo sandorių teikėjai nebando apeiti šias intervencijos priemones, ir imsis atitinkamų veiksmų.

(97)

Be to, laikinosios ESMA intervencijos priemonės taikomos visiems dvinarių pasirinkimo sandorių teikėjams ir visiems kitiems asmenims, kurie žinodami ir tyčia prisideda pažeidžiant priemones, kurioms taikomas Reglamentas (ES) Nr. 600/2014. Nors, siekiant padidinti teisinį aiškumą teisėkūros lygmeniu galiausiai reikia priimti sprendimą dėl šio Reglamento 40 straipsnyje nurodytų subjektų, susijusių su fondų valdymo bendrovėmis (76), ESMA apsvarstė reglamentavimo arbitražo taikymo sritį. ESMA nustatė, kad atsižvelgiant į prieš tai nurodytą investuotojų patirtą žalą siūlomų priemonių taikymo sritis pakankamai plati, tad taikant šias priemones galima išspręsti didelę investuotojų apsaugos problemą, susijusią su dvinarių pasirinkimo sandorių reklama, platinimu ir pardavimu.

(98)

Kadangi siūlomos priemonės tam tikrais atvejais gali būti susijusios su žemės ūkio prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, ESMA konsultavosi su valstybinėmis įstaigomis, atsakingomis už žemės ūkio sektoriaus priežiūrą, administravimą ir reguliavimą pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007 (77). ESMA sulaukė atsakymų iš Vokietijos Bundesministerium für Ernährung und Landwirtschaft (Vokietija), Latvijos Žemės ūkio ministerijos ir Suomijos Žemės ūkio ir miškininkystės ministerijos. Šie respondentai nepareiškė prieštaravimų dėl siūlomų priemonių patvirtinimo.

(99)

Apie šį siūlomą sprendimą ESMA pranešė NKI.