|
2018 11 27 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 301/1 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2018/1832
2018 m. lapkričio 5 d.
kuriuo, siekiant patobulinti tipo patvirtinimo atsižvelgiant į lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį bandymus ir procedūras, įskaitant skirtus eksploatuojamų transporto priemonių atitikčiai patikrinti ir realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekiui nustatyti, ir nustatyti degalų ir elektros energijos sąnaudų stebėsenos įtaisus, iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, Komisijos reglamentas (EB) Nr. 692/2008 ir Komisijos reglamentas (ES) 2017/1151
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 5 ir euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (1), ypač į jo 5 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnio 3 dalį,
atsižvelgdama į 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/46/EB, nustatančią motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva) (2), ypač į jos 39 straipsnio 2 dalį,
kadangi:
|
(1) |
Reglamentas (EB) Nr. 715/2007 yra atskiras aktas, susijęs su tipo patvirtinimo procedūra, nustatyta Direktyva 2007/46/EB. Jame reikalaujama, kad naujos lengvosios keleivinės ir komercinės transporto priemonės atitiktų tam tikras išmetamųjų teršalų ribas, ir nustatomi papildomi transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos reikalavimai. Tam reglamentui įgyvendinti būtinos konkrečios techninės nuostatos pateiktos Komisijos reglamente (ES) 2017/1151 (3), kuriuo pakeičiamas ir panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 692/2008 (4); |
|
(2) |
kai kurios Komisijos reglamento (EB) Nr. 692/2008 nuostatos lieka galioti iki šio reglamento panaikinimo nuo 2022 m. sausio 1 d. Tačiau reikėtų patikslinti, kad šios nuostatos apima galimybę prašyti išplėsti pagal šį reglamentą patvirtintus tipus; |
|
(3) |
Reglamentu (ES) 2017/1151 į Sąjungos teisės aktus įtraukta nauja norminė bandymo procedūra, kuria įgyvendinama pasaulinė suderinta lengvųjų transporto priemonių bandymų procedūra (WLTP). Pagal WLTP taikomos griežtesnės ir išsamesnės išmetamųjų teršalų kiekio bandymų, kurie atliekami siekiant patvirtinti tipą, sąlygos; |
|
(4) |
be to, Komisijos reglamentais (ES) 2016/427 (5), (ES) 2016/646 (6) ir (ES) 2017/1154 (7) nustatyta nauja realiomis važiavimo sąlygomis transporto priemonių išmetamų teršalų kiekio bandymo metodika – RDE bandymo procedūra; |
|
(5) |
kad būtų galima atlikti bandymą pagal WLTP, turi būti leidžiama tam tikra paklaida. Tačiau ši bandymų paklaida neturėtų būti taikoma norint gauti rezultatus, kurie skirtųsi nuo rezultatų, gautų bandymą atlikus tiksliai nustatytomis sąlygomis. Todėl, norint sudaryti vienodas sąlygas įvairiems transporto priemonių gamintojams ir užtikrinti, kad išmatuotosios CO2 ir degalų sąnaudų vertės labiau atitiktų realiomis važiavimo sąlygomis pasiekiamas vertes, turėtų būti nustatytas metodas, pagal kurį būtų normalizuojamas konkrečių bandymų paklaidų poveikis CO2 ir degalų sąnaudų bandymų rezultatams; |
|
(6) |
degalų ir (arba) elektros energijos sąnaudų vertės, gautos atlikus teisės aktais nustatytas laboratorinių bandymų procedūras, turėtų būti papildytos informacija apie vidutines transporto priemonių sąnaudas realiomis važiavimo keliu sąlygomis. Tokia informacija, kai ji nuasmeninama, surenkama ir agreguojama, yra labai svarbi norint įvertinti, ar pagal teisės aktais nustatytas bandymo procedūras tinkamai nustatomas vidutinis realiomis važiavimo sąlygomis išmetamas teršalų kiekis, taip pat degalų ir (arba) elektros energijos sąnaudos. Be to, transporto priemonėje turima informacija apie momentines degalų sąnaudas turėtų padėti atlikti bandymus kelyje; |
|
(7) |
siekiant užtikrinti, kad būtų laiku įvertintas naujų teisės aktais nustatytų bandymo procedūrų tinkamumas, pirmiausia – transporto priemonėms, kurios užima didelę rinkos dalį, naujųjų vidinės degalų sąnaudų stebėsenos reikalavimų taikymo sritis visų pirma turėtų būti apribota įprastinėmis ir hibridinėmis transporto priemonėmis, varomomis skystaisiais degalais, ir į lizdą jungiamais hibridiniais elektriniais automobiliais, nes kol kas tik šiose transporto priemonėse montuojamoms jėgos pavaroms yra nustatyti atitinkami techniniai standartai; |
|
(8) |
daugelyje transporto priemonių jau yra nustatomas ir įrašomas suvartotas degalų ir (arba) elektros energijos kiekis, tačiau nėra nustatyta standartinių reikalavimų, kurie būtų keliami šiai informacijai stebėti naudojamiems įtaisams. Norint užtikrinti, kad šiuo įtaisų teikiami duomenys būtų prieinami ir galėtų būti naudojami kaip bendras pagrindas skirtingų kategorijų ir gamintojų transporto priemonėms palyginti, turėtų būti nustatyti pagrindiniai tipo patvirtinimo reikalavimai, susiję su šiais įtaisais; |
|
(9) |
reglamentu (ES) 2016/646 nustatytas reikalavimas, kad gamintojai privalo skelbti papildomas išmetamųjų teršalų kontrolės strategijas. Be to, reglamentu (ES) 2017/1154 pagerinta tipo patvirtinimo institucijų vykdoma teršalų išmetimo strategijų priežiūra. Tačiau, taikant šiuos reikalavimus, pastebėta, kad būtina užtikrinti, jog skirtingos tipo patvirtinimo institucijos vienodai taikytų taisykles, susijusias su papildomomis išmetamųjų teršalų kontrolės strategijomis. Todėl reikėtų nustatyti bendrą išplėsto dokumentų rinkinio formatą ir bendrą papildomų išmetamųjų teršalų kontrolės strategijų vertinimo metodiką; |
|
(10) |
sprendimą dėl prašomos prieigos prie gamintojo išplėsto dokumentų rinkinio suteikimo ir toliau turėtų priimti nacionalinės institucijos, todėl iš Reglamento (ES) 2017/1151 turėtų būti išbraukta su šiuo dokumentu susijusi konfidencialumo sąlyga. Šis išbraukimas neturėtų prieštarauti vienodam šio teisės akto taikymui Sąjungoje, taip pat visų šalių galimybei gauti visą informaciją, kurios reikia RDE bandymams atlikti; |
|
(11) |
į tipo patvirtinimo procedūrą įtraukus RDE bandymus, būtina atnaujinti eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikrų taisykles, kad būtų užtikrinta, jog realiomis važiavimo sąlygomis išmetamas teršalų kiekis taip pat būtų veiksmingai ribojamas visą įprastą transporto priemonių eksploatavimo įprastomis sąlygomis laikotarpį; |
|
(12) |
kad atliekant eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikras būtų galima taikyti naująją RDE, reikės skirti daugiau išteklių eksploatuojamos transporto priemonės atitikčiai patikrinti ir tos patikros rezultatams įvertinti. Kad dėl poreikio atlikti veiksmingas eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikras nebūtų patiriama pernelyg didelė bandymų našta, turėtų būti suderintas didžiausias transporto priemonių skaičius statistinėje imtyje ir atitikties bei neatitikties nustatymo kriterijai, taikytini atliekant visas eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikras; |
|
(13) |
atliekant eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikras, dabar tikrinamas tik išmetamųjų teršalų kiekis, išmatuotas atlikus 1 tipo bandymą. Tačiau, norint užtikrinti, kad būtų laikomasi Reglamento (EB) Nr. 715/2007 reikalavimų, taip pat turėtų būti tikrinamas variklio išmetalų ir degalų garavimo išlakų kiekis. Todėl turėtų būti nustatyti 4 ir 6 tipo bandymai, skirti eksploatuojamų transporto priemonių atitikčiai patikrinti. Atsižvelgiant į tokių bandymų išlaidas ir sudėtingumą, jie turėtų būti neprivalomi; |
|
(14) |
gamintojams atlikus dabartinių eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikrų peržiūrą, nustatyta, kad tipo patvirtinimo institucijoms pranešta apie labai nedaug neatitikties atvejų, nors gamintojai rengė transporto priemonių grąžinimo kampanijas ir vykdė kitus savanoriškus veiksmus. Todėl būtina užtikrinti didesnį eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikrų skaidrumą ir griežtesnę jų kontrolę; |
|
(15) |
kad būtų veiksmingiau kontroliuojamas eksploatuojamų transporto priemonių atitikties užtikrinimo procesas, tipo patvirtinimo institucijos turėtų būti atsakingos už tai, kad kasmet būtų išbandoma ir patikrinama tam tikra procentinė patvirtintų transporto priemonės tipų dalis; |
|
(16) |
siekdama palengvinti per eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikras sukauptos informacijos perdavimą ir padėti tipo patvirtinimo institucijoms priimti sprendimus, Komisija turėtų sukurti tam tikrą elektroninę platformą; |
|
(17) |
norint pagerinti transporto priemonių, kurias turės patikrinti tipo patvirtinimo institucijos, atrankos procesą, reikia turėti informaciją, kuri padėtų nustatyti galimas problemas ir transporto priemonių tipus, kuriems būdingas gausus teršalų išmetimas. Tolimasis stebėjimas, supaprastintos vidinės išmetamųjų teršalų stebėsenos sistemos (SEMS) ir bandymai naudojant nešiojamąsias išmetamųjų teršalų matavimo sistemas (PEMS) turėtų būti pripažįstami kaip tinkamos priemonės informacijai, galinčiai padėti atrinkti bandytinas priemones, pateikti tipo patvirtinimo institucijoms; |
|
(18) |
labai svarbu užtikrinti eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikrų kokybę. Todėl būtina nustatyti bandymų laboratorijų akreditavimo taisykles; |
|
(19) |
kad būtų galima atlikti bandymus, turi būti viešai skelbiama visa susijusi informacija. Be to, dalis informacijos, reikalingos eksploatuojamų transporto priemonių atitikčiai patikrinti, turėtų būti lengvai prieinama ir todėl turėtų būti nurodyta atitikties sertifikate; |
|
(20) |
siekiant padidinti eksploatuojamų transporto priemonių atitikties užtikrinimo proceso skaidrumą, tipo patvirtinimo institucijų turėtų būti reikalaujama skelbti metines ataskaitas su jų atliktų eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikrų rezultatais; |
|
(21) |
pagal metodikas, nustatytas siekiant užtikrinti, kad reikalavimus atitinkančiais RDE bandymais būtų laikomi tik tokie bandymai, kai maršrutas įveikiamas įprastinėmis važiavimo sąlygomis, buvo atlikta labai daug bandymų, kurie neatitiko reikalavimų, todėl tos metodikos turėtų būti peržiūrėtos ir supaprastintos; |
|
(22) |
peržiūrėjus važiuojant reikalavimus atitinkančiu maršrutu išmestų teršalų vertinimo metodikas, nustatyta, kad dabar leidžiamų taikyti dviejų metodų rezultatai nėra nuoseklūs. Todėl turėtų būti nustatyta nauja paprasta ir skaidri metodika. Siekdama atsižvelgti į naujausius technikos laimėjimus, Komisija turėtų nuolat vertinti pagal naująją metodiką taikomus vertinimo faktorius; |
|
(23) |
atliekant RDE bandymus, turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į būdą, kuriuo naudojami į lizdą jungiami hibridiniai elektriniai automobiliai, t. y. į tai, kad šie automobiliai važiuoja iš dalies elektros režimu ir iš dalies naudodami vidaus degimo variklį, todėl, skaičiuojant RDE, turėtų būti atsižvelgiama į šį privalumą; |
|
(24) |
Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) lygmeniu buvo parengta nauja degalų garavimo išlakų kiekio bandymo procedūra, pagal kurią atsižvelgiama į benzinu varomų transporto priemonių degalų garavimo išlakų kontrolės technologijų pažangą, ta procedūra pritaikyta prie WLTP ir nustatytos naujos nuostatos dėl sandarių degalų bakų. Todėl, siekiant atsižvelgti į pasikeitimus JT EEK lygmeniu, reikėtų atnaujinti dabartines Sąjungos degalų garavimo išlakų kiekio bandymų taisykles; |
|
(25) |
be to, remiant JT EEK, WLTP patobulinta ir papildyta naujais elementais, įskaitant alternatyvius transporto priemonės kelio apkrovos parametrų matavimo būdus, aiškesnes nuostatas dėl dvejopų degalų transporto priemonių, patobulintą CO2 interpoliacijos metodą, atnaujintus dviašiams dinamometrams keliamus reikalavimus ir padangų riedėjimo varžas. Dabar šie nauji pasikeitimai turėtų būti įtraukti į Sąjungos teisės aktus; |
|
(26) |
praktinė WLTP taikymo patirtis, sukaupta nuo 2017 m. rugsėjo 1 d., kai Sąjungoje šią procedūrą tapo privaloma taikyti naujų tipų transporto priemonėms, parodė, kad WLTP turėtų būti labiau pritaikyta prie Sąjungos tipo patvirtinimo sistemos, pirmiausia – kiek tai susiję su informacija, pateiktina atitinkamuose dokumentuose; |
|
(27) |
be to, atsižvelgiant į tipo patvirtinimo dokumentų pasikeitimus dėl šio reglamento pakeitimų, turi būti padaryti atitinkami atitikties sertifikato ir visos transporto priemonės tipo patvirtinimo dokumentų, nustatytų Direktyvoje 2007/46/EB, pakeitimai; |
|
(28) |
todėl reikėtų padaryti atitinkamus Reglamento (ES) 2017/1151, Reglamento (EB) Nr. 692/2008 ir Direktyvos 2007/46/EB pakeitimus; |
|
(29) |
šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Motorinių transporto priemonių techninio komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (ES) 2017/1151 pakeitimai
Reglamentas (ES) 2017/1151 iš dalies keičiamas taip:
|
1) |
2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
2) |
3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
3) |
įterpiamas 4a straipsnis: „4a straipsnis Tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į degalų ir (arba) elektros energijos sąnaudų stebėsenos įtaisus, reikalavimai Gamintojas užtikrina, kad toliau nurodytose M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėse būtų įrengtas įtaisas, nustatantis, įrašantis ir pateikiantis duomenis apie degalų ir (arba) elektros energijos kiekį, sunaudotą eksploatuojant transporto priemonę:
Degalų ir (arba) elektros energijos sąnaudų stebėsenos įtaisas turi atitikti XXII priede nustatytus reikalavimus.“; |
|
4) |
5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
5) |
9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
6) |
15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
7) |
18bis straipsnis išbraukiamas; |
|
8) |
I priedas iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta šio reglamento I priede; |
|
9) |
II priedas iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta šio reglamento II priede; |
|
10) |
IIIA priedas iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta šio reglamento III priede; |
|
11) |
V priedo 2.3 punktas pakeičiamas taip:
|
|
12) |
VI priedo tekstas pakeičiamas šio reglamento IV priedo tekstu; |
|
13) |
VII priedas iš dalies keičiamas taip:
|
|
14) |
VIII priedo 3.3 punktas pakeičiamas taip:
|
|
15) |
IX priedas iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta šio reglamento V priede; |
|
16) |
XI priedo tekstas pakeičiamas šio reglamento VI priedo tekstu; |
|
17) |
XII priedas iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta šio reglamento VII priede; |
|
18) |
XIV priedo 1 priedėlyje žodžiai „Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/1151 I priedo 2.3.1 ir 2.3.5 punktų“ pakeičiami žodžiais „Reglamento (ES) 2017/1151 I priedo 2.3.1 ir 2.3.4 punktų“; |
|
19) |
XVI priedo tekstas pakeičiamas šio reglamento VIII priedo tekstu; |
|
20) |
XXI priedas iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta šio reglamento IX priede; |
|
21) |
pridedamas šio reglamento X priede pateiktas XXII priedas. |
2 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 692/2008 daliniai pakeitimai
Reglamentas (EB) Nr. 692/2008 iš dalies keičiamas taip:
|
1) |
Reglamento (EB) Nr. 692/2008 16a straipsnio pirma pastraipa papildoma d punktu:
|
|
2) |
I priedo 3 priedėlis papildomas 3.2.12.2.5.7 punktu:
|
|
3) |
XII priedo 4.4 punktas išbraukiamas. |
3 straipsnis
Direktyvos 2007/46/EB pakeitimai
Direktyvos 2007/46/EB I, III, VIII, IX ir XI priedai iš dalies keičiami, kaip nurodyta šios direktyvos XI priede.
4 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2019 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2018 m. lapkričio 5 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
(1) OL L 171, 2007 6 29, p. 1.
(2) OL L 263, 2007 10 9, p. 1.
(3) 2017 m. birželio 1 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/1151, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 5 ir euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos, iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, Komisijos reglamentas (EB) Nr. 692/2008 bei Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1230/2012 ir kuriuo panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 692/2008 (OL L 175, 2017 7 7, p. 1).
(4) 2008 m. liepos 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 692/2008, įgyvendinantis ir iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 5 ir euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos (OL L 199, 2008 7 28, p. 1).
(5) 2016 m. kovo 10 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/427, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 692/2008 dėl išmetamųjų teršalų kiekio iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 6) (OL L 82, 2016 3 31, p. 1).
(6) 2016 m. balandžio 20 d. Komisijos reglamentas (ES) 2016/646, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 692/2008 dėl išmetamųjų teršalų kiekio iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 6) (OL L 109, 2016 4 26, p. 1).
(7) 2017 m. birželio 7 d. Komisijos reglamento (ES) 2017/1154, kuriuo iš dalies keičiami Komisijos reglamentas (ES) 2017/1151, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2007 dėl variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį iš lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių (euro 5 ir euro 6) ir dėl transporto priemonių remonto ir priežiūros informacijos prieigos, iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, Komisijos reglamentas (EB) Nr. 692/2008 bei Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1230/2012 ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 692/2008, ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB dėl lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekio (euro 6) (OL L 175, 2017 7 7, p. 708).
(*1) 2018 m. lapkričio 5 d. Komisijos reglamentas (ES) 2018/1832, kuriuo, siekiant patobulinti tipo patvirtinimo atsižvelgiant į lengvųjų keleivinių ir komercinių transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį bandymus ir procedūras, įskaitant skirtus eksploatuojamų transporto priemonių atitikčiai patikrinti ir realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekiui nustatyti, ir nustatyti degalų ir elektros energijos sąnaudų stebėsenos įtaisus, iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, Komisijos reglamentas (EB) Nr. 692/2008 ir Komisijos reglamentas (ES) 2017/1151 (OL L 301, 2018 11 27, p. 1).“;
I PRIEDAS
Reglamento (ES) 2017/1151 I priedas iš dalies keičiamas taip:
|
1) |
įterpiamas 1.1.3 punktas:
|
|
2) |
2.3.1, 2.3.2 ir 2.3.3 punktai pakeičiami taip: 2.3.1. Kiekvienoje išmetamųjų teršalų kontrolės kompiuterį turinčioje transporto priemonėje turi būti numatytos funkcijos, neleidžiančios atlikti pakeitimų, išskyrus gamintojo nustatytus atvejus. Gamintojas leidžia atlikti patobulinimus, jei jie būtini transporto priemonės diagnostikos, techninės priežiūros, apžiūros, modernizavimo arba remonto darbams atlikti. Visi kompiuterių kodai ar darbiniai parametrai, kuriuos galima perprogramuoti, turi būti apsaugoti nuo neteisėto keitimo, o jų apsaugos lygis turi būti ne mažesnis už nustatytąjį standartu ISO 15031-7:2013. Visi keičiamieji kalibravimo atmintinės lustai turi būti įdėti į sandarią talpyklą ar korpusą arba apsaugoti elektroniniais algoritmais, ir turi būti neįmanoma jų pakeisti be specialių įrankių ar procedūrų. Leidžiama taip apsaugoti tik tas priemones, kurios yra tiesiogiai susijusios su išmetamųjų teršalų kiekio kalibravimu arba transporto priemonės apsauga nuo vagystės. 2.3.2. Kompiuterio kodais nustatytų variklio veikimo parametrų turi būti neįmanoma pakeisti be specialių įrankių ir procedūrų (pvz., sudedamosios kompiuterio dalys užlydomos arba užsandarinamos, o korpusai užplombuojami arba užlydomi). 2.3.3. Gamintojo prašymu tipo patvirtinimo institucijos gali leisti netaikyti 2.3.1 ir 2.3.2 punktuose nustatytų reikalavimų transporto priemonėms, kurioms veikiausiai neprireiks apsaugos Svarstydama, ar taikyti išlygą, patvirtinimo institucija atsižvelgia į šiuos kriterijus (jų gali būti ir daugiau): esamą darbinių lustų pasiūlą, transporto priemonės tinkamumą veikti didelio našumo sąlygomis ir numatomą parduoti transporto priemonių kiekį.“; |
|
3) |
įterpiami 2.3.4, 2.3.5 ir 2.3.6 punktai: 2.3.4. Programuojamas kompiuterinių kodų sistemas naudojantys gamintojai turi imtis reikiamų priemonių, kad tų sistemų nebūtų galima neteisėtai perprogramuoti. Šios priemonės turi apimti patobulintas apsaugos nuo neteisėto keitimo strategijas ir rašymo apsaugos priemones, kurias taikant reikalinga elektroninė prieiga prie kitoje vietoje esančio gamintojo prižiūrimo kompiuterio, kuriuo taip pat galėtų naudotis nepriklausomi operatoriai, taikydami apsaugos priemones, pateiktas XIV priedo 2.2 ir 2.3.1 punktuose. Tinkamą apsaugos nuo neteisėto keitimo lygį užtikrinančius metodus patvirtina patvirtinimo institucija. 2.3.5. Jei slėginio uždegimo varikliuose yra įrengti mechaniniai degalų įpurškimo siurbliai, gamintojai turi imtis tinkamų veiksmų, kad būtų užtikrinta, jog eksploatuojant transporto priemonę nebūtų įmanoma neteisėtai pakeisti maksimalaus degalų pripildymo nustatymų. 2.3.6. Gamintojai turi veiksmingai atgrasyti nuo odometro rodmenų perprogramavimo borto tinkle, bet kuriame galios pavaros valdiklyje ir nuotolinio keitimosi duomenimis siųstuve, jei taikoma. Gamintojai turi taikyti patobulintas apsaugos nuo sisteminio neteisėto keitimo strategijas ir nuo perrašymo apsaugančias funkcijas siekdami apsaugoti odometro rodmenų vientisumą. Tinkamą apsaugos nuo neteisėto keitimo lygį užtikrinančius metodus patvirtina patvirtinimo institucija.“; |
|
4) |
2.4.1 punktas pakeičiamas taip:
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
5) |
3.1.1 punktas pakeičiamas taip:
|
|
6) |
įterpiamas 3.1.1.1 punktas:
|
|
7) |
3.1.2 punkte po pavadinimu pirma pastraipa pakeičiama taip: „Jei Ki bandymai atlikti pagal XXI priedo 6 papildomo priedo 1 priedėlį (WLTP), patvirtinto tipo išplėtimas suteikiamas transporto priemonėms, jei jos atitinka XXI priedo 5.9 punkte nustatytus kriterijus.“; |
|
8) |
3.2 punktas, įskaitant visus jo papunkčius, pakeičiamas taip: „3.2. Patvirtinto tipo išplėtimas atsižvelgiant į degalų garavimo išlakas (4 tipo bandymas) 3.2.1. Kai bandymai atliekami pagal JT EEK taisyklės Nr. 83 6 priedą [1 dienos naujasis Europos važiavimo ciklas (NEDC)] arba Reglamento (EB) Nr. 2017/1221 priedą [2 dienų NEDC], patvirtinto tipo išplėtimas suteikiamas transporto priemonėms su įrengta degalų garavimo išlakų kontrolės sistema, jei jos atitinka šias sąlygas:
3.2.2. Kai bandymai atliekami pagal VI priedą [dviejų dienų WLTP], patvirtinto tipo išplėtimas suteikiamas transporto priemonėms su įrengta degalų garavimo išlakų kontrolės sistema, jei jos atitinka VI priedo 5.5.1 punkte nustatytus reikalavimus: 3.2.3. Patvirtinto tipo išplėtimas suteikiamas šioms transporto priemonėms:
|
|
9) |
4.1.2 punktas pakeičiamas taip:
|
|
10) |
4.1.3 punktas pakeičiamas taip:
|
|
11) |
įterpiami 4.1.3.1, 4.1.3.1.1 ir 4.1.3.1.2 punktai: „4.1.3.1. Gamybos atitikties šeimos kriterijai 4.1.3.1.1. M kategorijos transporto priemonių ir N1 kategorijos I ir II klasių transporto priemonių atveju gamybos atitikties šeima atitinka interpoliacijos šeimą, kaip aprašyta XXI priedo 5.6 punkte. 4.1.3.1.2. N1 kategorijos III klasės ir N2 kategorijos transporto priemonių atveju tai pačiai gamybos atitikties šeimai gali priklausyti tik transporto priemonės su šiomis identiškomis transporto priemonės, galios pavaros ir (arba) pavarų dėžės savybėmis:
|
|
12) |
4.1.4 punktas pakeičiamas taip:
|
|
13) |
4.1.5 punkto trečia pastraipa pakeičiama taip: „Jei tipo patvirtinimo institucijos netenkina gamintojo audito tvarka, kaip aprašyta 4.2–4.7 punktuose, turi būti atliekamas tiesioginis pagamintų transporto priemonių fizinis bandymas.“; |
|
14) |
4.1.6 punkto pirmos pastraipos antras sakinys pakeičiamas taip: „Tipo patvirtinimo institucija atlieka šiuos fizinius išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo ir OBD bandymus su serijinės gamybos transporto priemonėmis, kaip aprašyta 4.2–4.7 punktuose.“; |
|
15) |
4.2.1 ir 4.2.2 punktai pakeičiami taip: 4.2.1. 1 tipo bandymas atliekamas su serijinės gamybos transporto priemone, pagrįstai priklausančia gamybos atitikties šeimai, kaip aprašyta 4.1.3.1 punkte. Bandymo rezultatai yra vertės, gautos atlikus visas pataisas pagal šį reglamentą. Ribinės vertės, pagal kurias tikrinama atitiktis teršalų normoms, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 2 lentelėje. Išmetamo CO2 kiekio ribinė vertė turi būti pagal interpoliacijos metodiką, nustatytą XXI priedo 7 papildomame priede, gamintojo nustatyta pasirinktos transporto priemonės vertė. Interpoliacijos apskaičiavimus turi patikrinti patvirtinimo institucija. 4.2.2. Iš gamybos atitikties šeimos atsitiktine tvarka atrenkama trijų transporto priemonių imtis. Patvirtinimo institucijai pasirinkus transporto priemones, gamintojui draudžiama jas reguliuoti.“; |
|
16) |
4.2.2.1 punktas išbraukiamas; |
|
17) |
4.2.3 punkto antra ir trečia pastraipos pakeičiamos taip:
|
|
18) |
4.2.4 punktas pakeičiamas taip:
|
|
19) |
4.2.4.1 punkto c papunkčio įžanginė dalis pakeičiama taip:
|
|
20) |
4.4.3.3 punktas pakeičiamas taip:
|
|
21) |
1 priedėlis iš dalies keičiamas taip:
|
|
23) |
2 priedėlis iš dalies keičiamas taip:
|
|
24) |
3 priedėlis iš dalies keičiamas taip:
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
23) |
3a priedėlis iš dalies keičiamas taip:
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
24) |
įterpiamas 3b priedėlis: „3b priedėlis AECS vertinimo metodika Tipo patvirtinimo institucijos atliekamas AECS vertinimas turi apimti bent šias patikras:
|
|
25) |
4 priedėlis iš dalies keičiamas taip:
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
26) |
6 priedėlis iš dalies keičiamas taip:
|
|
27) |
8a–8c priedėliai pakeičiami taip: „8a priedėlis Bandymų ataskaitos Bandymų ataskaita – už bandymų atlikimą pagal šį reglamentą atsakingos techninės tarnybos parengta ataskaita. I DALIS Toliau nurodyta informacija, jei taikytina, yra būtiniausi duomenys, kurie turi būti įtraukti į 1 tipo bandymą. ATASKAITOS NUMERIS
Bendrosios pastabos Jei yra kelios galimybės (nuorodos), pasirinktoji bandymams turėtų būti aprašyta bandymų ataskaitoje. Jei yra tik viena galimybė, gali užtekti tik nuorodos į informacijos dokumentą bandymų ataskaitos pradžioje. Kiekviena techninė tarnyba gali įtraukti tam tikrą papildomą informaciją:
1. TRANSPORTO PRIEMONĖS APRAŠYMAS: IŠMETANTI DAUG CO2, MAŽAI CO2 IR M (JEI TAIKOMA) 1.1. Bendrieji duomenys
1.1.1. Galios pavaros architektūra
1.1.2. VIDAUS DEGIMO VARIKLIS (jei taikoma) Jei yra daugiau nei vienas vidaus degimo variklis, punktą pakartokite
1.1.3. BANDOMIEJI DEGALAI 1 tipo bandymams (jei taikoma) Jei yra daugiau nei vieni bandomieji degalai, punktą pakartokite
1.1.4. DEGALŲ TIEKIMO SISTEMA (jei taikoma) Jei yra daugiau nei viena degalų tiekimo sistema, punktą pakartokite
1.1.5. ĮSIURBIMO SISTEMA (jei taikoma) Jei yra daugiau nei viena įsiurbimo sistema, punktą pakartokite
1.1.6. IŠMETIMO SISTEMA IR APSAUGOS NUO DEGALŲ GARAVIMO IŠLAKŲ SISTEMA (jei taikoma) Jei yra daugiau nei viena, punktą pakartokite
1.1.7. ŠILUMOS KAUPIMO ĮTAISAS (jei taikoma) Jei yra daugiau nei viena šilumos kaupimo sistema, punktą pakartokite
1.1.8. TRANSMISIJA (jei taikoma) Jei yra daugiau nei viena transmisija, punktą pakartokite
Pavarų perdavimo skaičiai (R.T.), pirminiai santykiai (R.P.) ir transporto priemonės greitis (km/h)) / (variklio sūkių skaičius (1 000 (min– 1)) (V1000) kiekvienam pavaros perdavimo skaičiui (R.B.).
1.1.9. ELEKTROS MAŠINA (jei taikoma) Jei yra daugiau nei viena elektros mašina, punktą pakartokite
1.1.10. TRAUKOS ĮEKS (jei taikoma) Jei yra daugiau nei viena traukos ĮEKS, punktą pakartokite
1.1.11. KURO ELEMENTAS (jei taikoma) Jei yra daugiau nei vienas kuro elementas, punktą pakartokite
1.1.12. GALIOS ELEKTRONIKA (jei taikoma) Gali būti daugiau nei viena elektroninė galios sistema (žemos įtampos sistema, varymo keitiklis arba įkroviklis)
1.2. Daug CO2 išmetančios transporto priemonės aprašymas 1.2.1. MASĖ
1.2.2. KELIO APKROVOS PARAMETRAI
1.2.3. CIKLO ATRANKOS PARAMETRAI
1.2.4. PAVARŲ PERJUNGIMO MOMENTAS (JEI TAIKOMA)
1.3. Mažai CO2 išmetančios transporto priemonės aprašymas (jei taikoma) 1.3.1. MASĖ
1.3.2. KELIO APKROVOS PARAMETRAI
1.3.3. CIKLO ATRANKOS PARAMETRAI
1.3.4. PAVARŲ PERJUNGIMO MOMENTAS (JEI TAIKOMA)
1.4. Vidutinį CO2 kiekį išmetančios transporto priemonės aprašymas (jei taikoma) 1.4.1. MASĖ
1.4.2. KELIO APKROVOS PARAMETRAI
1.4.3. CIKLO ATRANKOS PARAMETRAI
1.4.4. PAVARŲ PERJUNGIMO MOMENTAS (JEI TAIKOMA)
2. BANDYMŲ REZULTATAI 2.1. 1 tipo bandymas
2.1.1. Daug CO2 išmetanti transporto priemonė
2.1.1.1. Išmetamųjų teršalų kiekis (jei taikoma) 2.1.1.1.1. NOVC-HEV IR OVC-HEV transporto priemonių su bent vienu vidaus degimo varikliu įkrovos palaikymo režimo sąlygomis išmetamas teršalų kiekis atliekant 1 tipo bandymą Kiekvienam bandomam vairuotojo pasirenkamam režimui turi būti pakartojami toliau nurodyti punktai (taikant pagrindinį režimą arba, jei taikoma, geriausiojo atvejo ir blogiausiojo atvejo režimus) 1 bandymas
2 bandymas (jei taikoma): dėl CO2 (CO2 1) / dėl teršalų (90 % ribinių verčių) / dėl abiejų Bandymo rezultatus užregistruokite naudodami 1-ajam bandymui skirtą lentelę. 3 bandymas (jei taikoma): dėl CO2 (dCO2 2) Bandymo rezultatus užregistruokite naudodami 1-ajam bandymui skirtą lentelę. 2.1.1.1.2. OCV-HEV transporto priemonių įkrovos naudojimo režimo sąlygomis išmetamas teršalų kiekis atliekant 1 tipo bandymus 1 bandymas Kiekvieno važiavimo bandymo ciklo atveju turi būti pakartotos išmetamųjų teršalų ribinės vertės, kurių turi būti laikomasi, ir toliau nurodytas punktas.
2 bandymas (jei taikoma): dėl CO2 (CO2 1) / dėl teršalų (90 % ribinių verčių) / dėl abiejų Bandymo rezultatus užregistruokite naudodami 1-ajam bandymui skirtą lentelę. 3 bandymas (jei taikoma): dėl CO2 (dCO2 2) Bandymo rezultatus užregistruokite naudodami 1-ajam bandymui skirtą lentelę. 2.1.1.1.3. PAGAL NAUDOJIMO KOEFICIENTĄ APSKAIČIUOTAS SVERTINIS OCV-HEV IŠMETAMAS TERŠALŲ KIEKIS
2.1.1.2. Išmetamas CO2 kiekis (jei taikoma) 2.1.1.2.1. NOVC-HEV ir OVC-HEV transporto priemonių su bent vienu vidaus degimo varikliu įkrovos palaikymo režimo sąlygomis išmetamas CO2 kiekis atliekant 1 tipo bandymą Kiekvienam bandomam vairuotojo pasirenkamam režimui turi būti pakartojami toliau nurodyti punktai (taikant pagrindinį režimą arba, jei taikoma, geriausiojo atvejo ir blogiausiojo atvejo režimą) 1 bandymas
2 bandymas (jei taikoma) Bandymo rezultatus užregistruokite naudodami 1-ajam bandymui skirtą lentelę. 3 bandymas (jei taikoma) Bandymo rezultatus užregistruokite naudodami 1-ajam bandymui skirtą lentelę. Išvada
Informacija apie OVC-HEV gamybos atitiktį
2.1.1.2.2. OVC-HEV TRANSPORTO PRIEMONIŲ ĮKROVOS NAUDOJIMO REŽIMO SĄLYGOMIS IŠMETAMO CO2 masė atliekant 1 tipo bandymą 1 bandymas
2 bandymas (jei taikoma) Bandymo rezultatus užregistruokite naudodami 1-ajam bandymui skirtą lentelę. 3 bandymas (jei taikoma) Bandymo rezultatus užregistruokite naudodami 1-ajam bandymui skirtą lentelę. Išvada
2.1.1.2.4. PAGAL NAUDOJIMO KOEFICIENTĄ APSKAIČIUOTA SVERTINĖ OVC-HEV IŠMETAMO CO2 masė
2.1.1.3. DEGALŲ SĄNAUDOS (JEI TAIKOMA) 2.1.1.3.1. NOVC-HEV ir OVC-HEV transporto priemonių su bent vienu vidaus degimo varikliu degalų sąnaudos įkrovos palaikymo režimo sąlygomis atliekant 1 tipo bandymą Kiekvienam bandomam vairuotojo pasirenkamam režimui turi būti pakartoti toliau nurodyti punktai (taikant pagrindinį režimą arba, jei taikoma, geriausiojo atvejo ir blogiausiojo atvejo režimą)
A- 4a straipsnyje nurodytų transporto priemonių vidinė degalų ir (arba) energijos sąnaudų stebėsena a. Duomenų prieinamumas Prieinami XXII priedo 3 punkte nurodyti parametrai: taip / netaikoma b. Tikslumas (jei taikoma)
2.1.1.3.2. OCV-HEV degalų sąnaudos įkrovos naudojimo režimo sąlygomis atliekant 1 tipo bandymą 1 bandymas
2 bandymas (jei taikoma) Bandymo rezultatus užregistruokite naudodami 1-ajam bandymui skirtą lentelę. 3 bandymas (jei taikoma) Bandymo rezultatus užregistruokite naudodami 1-ajam bandymui skirtą lentelę. Išvada
2.1.1.3.3. PAGAL NAUDOJIMO KOEFICIENTĄ apskaičiuotos OVC-HEV degalų sąnaudos
2.1.1.3.4. NOCV-FCHV transporto priemonių degalų sąnaudos įkrovos palaikymo režimo sąlygomis atliekant 1 tipo bandymą Kiekvienam bandomam vairuotojo pasirenkamam režimui turi būti pakartoti toliau nurodyti punktai (taikant pagrindinį režimą arba, jei taikoma, geriausiojo atvejo ir blogiausiojo atvejo režimą)
2.1.1.4. RIDOS (JEI TAIKOMA) 2.1.1.4.1. OVC–HEV ridos (jei taikoma) 2.1.1.4.1.1. Visa elektrinė rida 1 bandymas
2 bandymas (jei taikoma) Bandymo rezultatus užregistruokite naudodami 1-ajam bandymui skirtą lentelę. 3 bandymas (jei taikoma) Bandymo rezultatus užregistruokite naudodami 1-ajam bandymui skirtą lentelę. Išvada
2.1.1.4.1.2. Ekvivalentinė visa elektrinė rida
2.1.1.4.1.3. Faktinė įkrovos naudojimo rida
2.1.1.4.1.4. Įkrovos naudojimo ciklo rida 1 bandymas
2 bandymas (jei taikoma) Bandymo rezultatus užregistruokite naudodami 1-ajam bandymui skirtą lentelę. 3 bandymas (jei taikoma) Bandymo rezultatus užregistruokite naudodami 1-ajam bandymui skirtą lentelę. 2.1.1.4.2. PEV ridos. Grynoji elektrinė rida (jei taikoma) 1 bandymas
2 bandymas (jei taikoma) Bandymo rezultatus užregistruokite naudodami 1-ajam bandymui skirtą lentelę. 3 bandymas (jei taikoma) Bandymo rezultatus užregistruokite naudodami 1-ajam bandymui skirtą lentelę. Išvada
2.1.1.5. ELEKTROS ENERGIJOS SĄNAUDOS (JEI TAIKOMA) 2.1.1.5.1. OVC-HEV elektros energijos sąnaudos (jei taikoma) 2.1.1.5.1.1. Elektros energijos sąnaudos (EC)
2.1.1.5.1.2. Pagal naudojimo koeficientą apskaičiuotos svertinės elektros energijos sąnaudos įkrovos naudojimo režimo sąlygomis 1 bandymas
2 bandymas (jei taikoma) Bandymo rezultatus užregistruokite naudodami 1-ajam bandymui skirtą lentelę. 3 bandymas (jei taikoma) Bandymo rezultatus užregistruokite naudodami 1-ajam bandymui skirtą lentelę. Išvada (jei taikoma)
2.1.1.5.1.3. Pagal naudojimo koeficientą apskaičiuotos svertinės elektros energijos sąnaudos 1 bandymas
2 bandymas (jei taikoma) Bandymo rezultatus užregistruokite naudodami 1-ajam bandymui skirtą lentelę. 3 bandymas (jei taikoma) Bandymo rezultatus užregistruokite naudodami 1-ajam bandymui skirtą lentelę. Išvada (jei taikoma)
2.1.1.5.1.4. Informacija dėl gamybos atitikties
2.1.1.5.2. PEV elektros energijos sąnaudos (jei taikoma) 1 bandymas
2 bandymas (jei taikoma) Bandymo rezultatus užregistruokite naudodami 1-ajam bandymui skirtą lentelę. 3 bandymas (jei taikoma) Bandymo rezultatus užregistruokite naudodami 1-ajam bandymui skirtą lentelę.
Informacija dėl gamybos atitikties
2.1.2. MAŽAI CO2 IŠMETANTI TRANSPORTO PRIEMONĖ (JEI TAIKOMA) Kartojamas 2.1.1 punktas. 2.1.3. VIDUTINĮ CO2 KIEKĮ IŠMETANTI TRANSPORTO PRIEMONĖ (JEI TAIKOMA) Kartojamas 2.1.1 punktas. 2.1.4. GALUTINĖS IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKIO KRITERIJŲ VERTĖS (JEI TAIKOMA)
2.2. 2 (a) tipo bandymas Įtraukti transporto priemonės tinkamumo eksploatuoti keliuose bandymams atlikti reikalingi išmetamųjų teršalų kiekio duomenys.
2.3. 3 (a) tipo bandymas Karterio dujų išmetimas į atmosferą: nėra 2.4. 4 (a) tipo bandymas
2.5. 5 tipo bandymas
2.6. RDE bandymas
2.7. 6 (a) tipo bandymas
2.8. Vidinė diagnostikos sistema
2.9. Dūmų neskaidrumo (b) bandymas 2.9.1. PASTOVAUS GREIČIO BANDYMAS
2.9.2. LAISVO GREITĖJIMO BANDYMAS
2.10. Variklio galia
2.11. Temperatūros duomenys, susiję su daug CO2 išmetančia transporto priemone (VH)
Bandymų ataskaitos priedas (netaikoma ATCT bandymui ir PEV) 1. Visi koreliacijos priemonei skirti įvesties duomenys, nurodyti Įgyvendinimo reglamentų (ES) 2017/1152 ir (ES) 2017/1153 (koreliacijos reglamentų) 1 priedo 2.4 punkte, ir įvesties duomenų rinkmenos nuoroda: … 2. Užpildykite Įgyvendinimo reglamentų (ES) 2017/1152 ir (ES) 2017/1153 I priedo 3.1.1.2 punkte nurodytą koreliacijos failą: 3. Tik vidaus degimo varikliu (-iais) varomos (ICE) transporto priemonės ir NOVC-HEV
4. OVC-HEV bandymo rezultatai 4.1. Daug CO2 išmetanti transporto priemonė 4.1.1. OVC-HEV išmetamo CO2 masė
4.1.2. OVC-HEV elektros energijos sąnaudos
4.1.3. Degalų sąnaudos (l/100 km)
4.2. Mažai CO2 išmetanti transporto priemonė (jei taikoma) 4.2.1. OVC-HEV išmetamo CO2 masė
4.2.2. OVC-HEV elektros energijos sąnaudos
4.2.3. Degalų sąnaudos (l/100 km)
II DALIS Toliau nurodyta informacija, jei taikytina, yra būtiniausi duomenys, kurie turi būti įtraukti į ATCT bandymą. Ataskaitos numeris
Bendrosios pastabos Jei yra kelios galimybės (nuorodos), pasirinktoji bandymams turėtų būti aprašyta bandymų ataskaitoje. Jei yra tik viena galimybė, gali užtekti tik nuorodos į informacijos dokumentą bandymų ataskaitos pradžioje. Kiekviena techninė tarnyba gali įtraukti tam tikrą papildomą informaciją:
1. BANDYTOS TRANSPORTO PRIEMONĖS APRAŠYMAS 1.1. BENDRIEJI DUOMENYS
1.1.1. Galios pavaros architektūra
1.1.2. VIDAUS DEGIMO VARIKLIS (jei taikoma) Jei yra daugiau nei vienas vidaus degimo variklis, punktą pakartokite
1.1.3. BANDOMIEJI DEGALAI, naudojami atliekant 1 tipo bandymus (jei taikytina) Jei yra daugiau nei vieni bandomieji degalai, punktą pakartokite
1.1.4. DEGALŲ TIEKIMO SISTEMA (jei taikoma) Jei yra daugiau nei viena degalų tiekimo sistema, punktą pakartokite
1.1.5. ĮSIURBIMO SISTEMA (jei taikoma) Jei yra daugiau nei viena įsiurbimo sistema, punktą pakartokite
1.1.6. IŠMETIMO SISTEMA IR APSAUGOS NUO DEGALŲ GARAVIMO IŠLAKŲ SISTEMA (jei taikoma) Jei yra daugiau nei viena, punktą pakartokite
1.1.7. ŠILUMOS KAUPIMO ĮTAISAS (jei taikoma) Jei yra daugiau nei viena šilumos kaupimo sistema, punktą pakartokite
1.1.8. TRANSMISIJA (jei taikoma) Jei yra daugiau nei viena transmisija, punktą pakartokite
Pavarų perdavimo skaičiai (R.T.), pirminiai santykiai (R.P.) ir transporto priemonės greitis (km/h)) / (variklio sūkių skaičius (1 000 (min–1)) (V1000) kiekvienam pavaros perdavimo skaičiui (R.B.).
1.1.9. ELEKTROS MAŠINA (jei taikoma) Jei yra daugiau nei viena elektros mašina, punktą pakartokite
1.1.10. TRAUKOS ĮEKS (jei taikoma) Jei yra daugiau nei viena traukos ĮEKS, punktą pakartokite
1.1.11. GALIOS ELEKTRONIKA (jei taikoma) Gali būti daugiau nei viena elektroninė galios sistema (žemos įtampos sistema, varymo keitiklis arba įkroviklis)
1.2. TRANSPORTO PRIEMONĖS APRAŠYMAS 1.2.1. MASĖ
1.2.2. KELIO APKROVOS PARAMETRAI
1.2.3. CIKLO ATRANKOS PARAMETRAI
1.2.4. PAVARŲ PERJUNGIMO MOMENTAS (JEI TAIKOMA)
2. BANDYMŲ REZULTATAI
2.1. BANDYMAS ESANT 14 °C TEMPERATŪRAI
2.1.1. NOVC-HEV IR OVC-HEV transporto priemonių su bent vienu vidaus degimo varikliu įkrovos palaikymo režimo sąlygomis išmetamas teršalų kiekis
2.1.2. NOVC-HEV ir OVC-HEV transporto priemonių su bent vienu vidaus degimo varikliu įkrovos palaikymo režimo sąlygomis išmetamas CO2 kiekis
2.2. BANDYMAS ESANT 23 °C TEMPERATŪRAI Pateikti informaciją arba nuorodą į 1 tipo bandymo ataskaitą
2.2.1. NOVC-HEV IR OVC-HEV transporto priemonių su bent vienu vidaus degimo varikliu įkrovos palaikymo režimo sąlygomis išmetamas teršalų kiekis
2.2.2. NOVC-HEV ir OVC-HEV transporto priemonių su bent vienu vidaus degimo varikliu įkrovos palaikymo režimo sąlygomis išmetamas CO2 kiekis
2.3 IŠVADA
2.4. TEMPERATŪROS DUOMENYS, SUSIJĘ SU ETALONINE TRANSPORTO PRIEMONE, ATLIKUS BANDYMĄ ESANT 23 °C TEMPERATŪRAI
8b priedėlis Kelio apkrovos bandymų ataskaita Toliau nurodyta informacija, jei taikytina, yra būtiniausi duomenys, kurie turi būti įtraukti į kelio apkrovos nustatymo bandymą. Ataskaitos numeris
1. ATITINKAMA TRANSPORTO PRIEMONĖ(-S)
2. BANDYTOS TRANSPORTO PRIEMONĖS (-IŲ) APRAŠYMAS Jei interpoliacija netaikyta: aprašoma blogiausia transporto priemonė (energijos poreikio požiūriu) 2.1. Vėjo tunelio metodas
2.1.1. Bendroji informacija
Arba (kelio apkrovos matricos šeimos atveju):
2.1.2. Masės vertės
Arba (kelio apkrovos matricos šeimos atveju):
2.1.3. Padangos
Arba (kelio apkrovos matricos šeimos atveju):
2.1.4. Kėbulas
Arba (kelio apkrovos matricos šeimos atveju):
2.2. BANDYMAS KELYJE 2.2.1. Bendroji informacija
Arba (kelio apkrovos matricos šeimos atveju):
2.2.2. Masės vertės
Arba (kelio apkrovos matricos šeimos atveju):
2.2.3. Padangos
Arba (kelio apkrovos matricos šeimos atveju):
2.2.4. Kėbulas
Arba (kelio apkrovos matricos šeimos atveju):
2.3. GALIOS PAVARA 2.3.1. Daug CO2 išmetanti transporto priemonė
2.3.2. Mažai CO2 išmetanti transporto priemonė Pakartoti 2.3.1 punktą su VL duomenimis 2.4. BANDYMŲ REZULTATAI 2.4.1. Daug CO2 išmetanti transporto priemonė
BANDYMAS KELYJE
Arba: VĖJO TUNELIO METODAS
Arba: KELIO APKROVOS MATRICOS ŠEIMOS BANDYMAS KELYJE
Arba: KELIO APKROVOS MATRICOS ŠEIMOS BANDYMAS TAIKANT TUNELIO METODĄ
2.4.2. Mažai CO2 išmetanti transporto priemonė Pakartoti 2.4.1 punktą su VL duomenimis 8c priedėlis Bandymų lapo šablonas Bandymų lape turi būti įrašyti bandymų duomenys, kurie yra registruojami, tačiau neįtraukiami į bandymų ataskaitą. Bandymo lapą (-us) gamintojas arba techninė tarnyba saugo mažiausiai 10 metų. Toliau nurodyta informacija, jei taikytina, yra būtiniausi duomenys, kurie turi būti įtraukti į bandymų lapus.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
28) |
pridedamas 8d priedėlis: „8d priedėlis Degalų garavimo išlakų kiekio bandymų ataskaita Toliau nurodyta informacija, jei taikytina, yra būtiniausi duomenys, kurie turi būti įtraukti į degalų garavimo išlakų kiekio bandymą. ATASKAITOS numeris
Kiekviena techninė tarnyba gali įtraukti tam tikrą papildomą informaciją. 1. BANDOMOSIOS DAUG CO2 IŠMETANČIOS TRANSPORTO PRIEMONĖS APRAŠYMAS
1.1. Galios pavaros architektūra
1.2. Vidaus degimo variklis Jei yra daugiau nei vienas vidaus degimo variklis, punktą pakartokite
1.4. Degalų sistema
2. BANDYMŲ REZULTATAI 2.1. Stendinis filtro sendinimas
2.2. Pralaidumo faktoriaus (PF) nustatymas
Jei bakas yra daugiasluoksnis arba metalinis
2.3. Degalų garavimo išlakų kiekio bandymas
2.3.1. Masė
2.3.2. Kelio apkrovos parametrai
2.3.3. Ciklas ir pavarų perjungimo momentas (jei taikoma)
2.3.4. Transporto priemonė
2.3.5. Bandymo procedūra ir rezultatai
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
(1) Specialios vandeniliu ir mišriais degalais, kurių sudėtyje yra biodyzelino, varomų transporto priemonių bandymo procedūros bus nustatytos vėliau.
(2) Kietųjų dalelių masės ir kietųjų dalelių kiekio ribinės vertės ir atitinkamos matavimo procedūros taikomos tik transporto priemonėms su tiesioginio įpurškimo varikliais.
(3) Jei dvejopų degalų transporto priemonė yra pateikta kartu su mišrių degalų transporto priemone, taikomi abiejų bandymų reikalavimai.
(4) Kai transporto priemonė varoma vandeniliu, nustatomas tik išmetamas NOx kiekis.
(5) Kietųjų dalelių skaičiaus RDE bandymas taikomas tik toms transporto priemonėms, kurių „Euro 6“ išmetamųjų teršalų ribinės vertės nustatytos Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 2 lentelėje.“;
(*1) Bandoma tipinė kelio apkrovos matricos šeimos transporto priemonė
(6) Dokumentas ECE/TRANS/WP.19/1121 skelbiamas šiame tinklalapyje: https://ec.europa.eu/docsroom/documents/31821
(7) Jei taikoma.
(8) Apvalinama iki dviejų skaičių po kablelio.
(*2) Jei tai OVC-HEV – įkrovos palaikymo režimo ir įkrovos naudojimo režimo sąlygomis.
(2) Nurodyti, kas taikytina.
(6) Apskaičiuota pagal išlygintas CO2 vertes
(8) Pagal XXII priedą
(3) Kiekvieno teršalo visų VH, VL (jei taikoma) ir VM (jei taikoma) bandymų rezultatų ribose.
(x) Išbraukti, kas netaikoma (tam tikrais atvejais, kai taikomas daugiau kaip vienas punktas, nereikia nieko išbraukti).
(3) Nurodyti, kas taikytina.
(7) Jei „taip“, paskutinės šešios eilutės netaikomos.
(2) HEV taikoma pataisa, kaip nurodyta šio reglamento XXI priedo 6 papildomo priedo 2 priedėlyje dėl ICE transporto priemonių, KCO2
(2) ICE transporto priemonėms taikoma pataisa, kaip nurodyta šio reglamento XXI priedo 6 papildomo priedo 2 priedėlyje, HEV transporto priemonėms – pataisa, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2017/1151 XXI priedo 8 papildomo priedo 2 priedėlyje (KCO2)
(3) Jei „taip“, paskutinės šešios eilutės netaikomos.
II PRIEDAS
Reglamento (ES) 2017/1151 II priedas iš dalies keičiamas taip:
|
1) |
po pavadinimu įterpiamas toks tekstas: „A DALIS“ |
|
2) |
1.1 punktas pakeičiamas taip:
|
|
3) |
2.10 punktas pakeičiamas taip:
|
|
4) |
pridedama: „B DALIS NAUJA EKSPLOATUOJAMŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ ATITIKTIES PATIKROS METODIKA 1. Įvadas Ši dalis taikoma nuo 2019 m. sausio 1 d. patvirtintų tipų M ir N1 kategorijų I klasės transporto priemonėms ir visoms nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. užregistruotoms transporto priemonėms, taip pat nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. patvirtintų ir nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. užregistruotų tipų N1 kategorijos II ir III klasių bei N2 kategorijos transporto priemonėms. Joje nustatomi eksploatuojamų transporto priemonių atitikties reikalavimai, taikytini tikrinant atitiktį per įprastą transporto priemonės eksploatavimo laikotarpį – iki penkerių metų laikotarpį arba kol nuvažiuojama 100 000 km (nelygu, kas įvyksta greičiau) – variklio išmetalų (taip pat esant žemai temperatūrai) ir degalų garavimo išlakų kiekio ribinėms vertėms. 2. Proceso aprašymas B.1 pav. Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikros proceso iliustracija (GTAA – patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija, OEM – gamintojas) Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymai (5 skirsnis) Eksploatuojamų transpo-rto priemonių atitikties patikros etapai GTAA GTAA, OEM GTAA + OEM GTAA + OEM GTAA Taisomosios priemonės (jei reikia – 7 skirsnis) Ataskaitos (8 skirsnis) Pagrindinė atsakomybė Atitikties vertinimas (6 skirsnis) Informacijos rinkimas ir rizikos vertinimas (4 skirsnis) 3. Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimos nustatymas Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimą sudaro šios transporto priemonės:
4. Informacijos rinkimas ir pradinis rizikos vertinimas Patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija surenka visą svarbią informaciją apie galimus teršalų išmetimo reikalavimų nesilaikymo atvejus, kuria remiantis būtų galima priimti sprendimą, kokias eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimas patikrinti tam tikrais metais. Patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija pirmiausia atsižvelgia į informaciją, rodančią, kokių tipų transporto priemonės realiomis važiavimo sąlygomis išmeta daug teršalų. Ši informacija turi būti gaunama taikant tinkamus metodus, galinčius apimti tolimąjį stebėjimą, supaprastintas vidines išmetamųjų teršalų stebėsenos sistemas (SEMS) ir bandymus, atliekamus naudojant nešiojamąsias išmetamųjų teršalų matavimo sistemas (PEMS). Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymų prioritetai gali būti nustatomi remiantis per tokius bandymus nustatytų viršijimo atvejų skaičiumi ir svarba. Teikdamas informaciją, reikalingą eksploatuojamų transporto priemonių atitikčiai patikrinti, kiekvienas gamintojas tipo patvirtinimo procedūros metu patvirtinimą suteikusiosios tipo patvirtinimo institucijos ir gamintojo sutartu formatu pateikia patvirtinimą suteikusiajai tipo patvirtinimo informaciją apie pretenzijas dėl garantijos, susijusios su teršalų išmetimu, ir remonto, susijusio su teršalų išmetimu, atlikto arba užregistruoto atliekant techninės priežiūros darbus. Pateikiant šią informaciją, pagal kiekvieną eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimą išsamiai nurodomas su teršalų išmetimu susijusių sudedamųjų dalių ir sistemų trikčių dažnumas ir pobūdis. Ataskaitos dėl kiekvienos transporto priemonės eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimos teikiamos ne rečiau kaip kartą per metus, per visą laikotarpį, kuriuo pagal 9 straipsnio 3 dalį turi būti atliekamos eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikros. Remdamasi pirmoje ir antroje pastraipose nurodyta informacija, patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija atlieka pradinį eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimos neatitikties eksploatuojamų transporto priemonių atitikties taisyklėms rizikos vertinimą ir, remdamasi tuo vertinimu, priima sprendimą, kokias šeimas patikrinti ir kokių tipų bandymus atlikti pagal eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikros nuostatas. Be to, patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija gali atsitiktine tvarka pasirinkti išbandytinas eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimas. 5. Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymai Gamintojas atlieka visoms eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimoms priklausančių eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymus, bent 1 tipo bandymu patikrindamas variklio išmetalų kiekį. Gamintojas taip pat gali atlikti visų arba kai kurių eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimų RDE, 4 ir 6 tipo bandymus. Gamintojas, naudodamasis 5.9 punkte aprašyta eksploatuojamų transporto priemonių atitikties informacijos elektronine platforma, patvirtinimą suteikusiajai tipo patvirtinimo institucijai pateikia visus eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymų rezultatus. Patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija kasmet patikrina tinkamą eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimų kiekį, kaip nustatyta 5.4 punkte. Patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija visus eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymų rezultatus pateikia 5.9 punkte aprašytoje eksploatuojamų transporto priemonių atitikties informacijos elektroninėje platformoje. Akredituotosios laboratorijos arba techninės tarnybos kasmet gali atlikti bet kiek eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimų patikrų. Akredituotosios laboratorijos arba techninės tarnybos, naudodamosi 5.9 punkte aprašyta eksploatuojamų transporto priemonių atitikties informacijos elektronine platforma, patvirtinimą suteikusiajai tipo patvirtinimo institucijai pateikia visus eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymų rezultatus. 5.1. Bandymų kokybės užtikrinimas Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikras atliekančios tikrinimo įstaigos ir laboratorijos, kurios nėra paskirtosios techninės tarnybos, pagal standartą EN ISO/IEC 17020:2012 turi būti akredituotos tikrinti eksploatuojamų transporto priemonių atitiktį. Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymus atliekančios laboratorijos, kurios nėra paskirtosios techninės tarnybos, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/46 41 straipsnyje, eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymus gali atlikti tik tuo atveju, jei jos yra akredituotos pagal standartą EN ISO/IEC 17025:2017. Patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija kasmet atlieka gamintojo atliktų eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikrų auditą. Patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija taip pat gali atlikti akredituotųjų laboratorijų ir techninių tarnybų atliktų eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikrų auditą. Šis auditas atliekamas remiantis gamintojų, akredituotųjų laboratorijų ir techninių tarnybų pateikta informacija, apimančią bent išsamią eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikros ataskaitą, parengtą pagal 3 priedėlį. Patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija gali reikalauti, kad gamintojai, akredituotosios laboratorijos ir techninės tarnybos pateiktų papildomą informaciją. 5.2. Akredituotų laboratorijų ir techninių tarnybų bandymų rezultatų atskleidimas Patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija, gavusi atitikties vertinimo ir taisomųjų priemonių, susijusių su tam tikra eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeima, rezultatus, juos iškart perduoda su ta šeima susijusioms akredituotosioms laboratorijoms arba techninėms tarnyboms. Bandymų rezultatai, įskaitant išsamius duomenis apie visas bandytas transporto priemones, visuomenei gali būti atskleidžiami tik tuomet, kai patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija paskelbia metinę ataskaitą ar atskiros eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikros procedūros rezultatus arba kai statistinė procedūra baigiama (žr. 5.10 punktą) be rezultatų. Jei skelbiami eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymų rezultatai, pateikiama nuoroda į patvirtinimą suteikusiosios tipo patvirtinimo institucijos, kuri tuos rezultatų įtraukė, metinę ataskaitą. 5.3. Bandymų tipai Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymai atliekami tik su transporto priemonėmis, atrinktomis pagal I priedėlį. Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymai, grindžiami 1 tipo bandymu, atliekami pagal XXI priedą. Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymai, grindžiami RDE bandymais, atliekami pagal IIIA priedą, 4 tipo bandymai atliekami pagal šio priedo 2 priedėlį, 6 tipo bandymai – pagal VIII priedą. 5.4. Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymų dažnumas ir apimtis Laikotarpis tarp gamintojo atliekamų dviejų tam tikrai eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimai priklausančių eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikrų pradžios turi būti ne ilgesnis kaip 24 mėnesiai. Patvirtinimą suteikusiosios tipo patvirtinimo institucijos atliekamų eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymų dažnumas nustatomas pagal rizikos vertinimo metodiką, atitinkančią tarptautinį standartą ISO 31000:2018 „Rizikos valdymas. Principai ir gairės“, naudojant pagal 4 punktą atlikto pradinio vertinimo rezultatus. Nuo 2020 m. sausio 1 d. patvirtinimą suteikusiosios tipo patvirtinimo institucijos kasmet atlieka ne mažiau kaip 5 % arba ne mažiau kaip dviejų kiekvieno gamintojo eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimų, jei jų tiek yra, 1 tipo ir RDE bandymus. Reikalavimas per metus atlikti ne mažiau kaip 5 % arba ne mažiau kaip dviejų kiekvieno gamintojo eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimų bandymus netaikomas smulkiesiems gamintojams. Patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija, siekdama užtikrinti atitiktį pagal 8 straipsnio 3 dalį, užtikrina kuo platesnę eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimų ir konkrečiai eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimai priklausančių transporto priemonių eksploatavimo trukmės aprėptį. Patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija dėl kiekvienos eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimos pradėtą statistinę procedūrą baigia per 12 mėnesių. 4 ir 6 tipo bandymams reikalavimų dėl mažiausiojo dažnumo nenustatoma. 5.5. Patvirtinimą suteikusiųjų tipo patvirtinimo institucijų atliekamų eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymų finansavimas Patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija užtikrina, kad būtų skiriama pakankamai išteklių eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymų išlaidoms padengti. Nepažeidžiant nacionalinės teisės aktų, šios išlaidos padengiamos mokesčiais, kuriuos patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija gali rinkti iš gamintojo. Šiais mokesčiais padengiamos kasmet atliekamų iki 5 % arba ne mažiau kaip dviejų kiekvieno gamintojo eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimų bandymų išlaidos. 5.6. Bandymų planas Atlikdama eksploatuojamų transporto priemonių atitikties RDE bandymus, patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija parengia bandymų planą. Į šį planą įtraukiami pagal IIIA priedą labai įvairiomis sąlygomis atliekami eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymai. 5.7. Transporto priemonių parinkimas eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymams Surinkta informacija turi būti pakankamai išsami, kad būtų užtikrinta galimybė įvertinti tinkamai prižiūrimų ir eksploatuojamų transporto priemonių eksploatacines savybes. Sprendimui, ar transporto priemonė gali būti pasirinkta eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymams, priimti naudojamos I priedėlyje pateiktos lentelės. Atliekant patikrą pagal I priede pateiktas lenteles ir esant įrodymų, kad išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos dalys buvo sugedusios, kai kurios transporto priemonės gali būti pripažįstamos turinčiomis trūkumų ir per eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikrą nebandytinomis. Ta pati transporto priemonė gali būti naudojama daugiau kaip vieno tipo (1 tipo, RDE, 4 tipo, 6 tipo) bandymams atlikti ir jų ataskaitoms parengti, tačiau atliekant statistinę procedūrą remiamasi tik pirmuoju galiojančiu kiekvieno tipo bandymu. 5.7.1. Bendrieji reikalavimai Transporto priemonė turi priklausyti eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimai, kaip aprašyta 3 punkte, tos transporto priemonės patikrų, nustatytų 1 priedėlyje pateiktoje lentelėje, rezultatai turi būti teigiami. Ji turi būti registruota Sąjungoje ir Sąjungoje ja turi būti važinėta ne mažiau kaip 90 % visos važiavimo ta transporto priemone trukmės. Išmetamųjų teršalų kiekio bandymai gali būti atliekami ne ta pačiame geografiniame regione, iš kurio buvo atrinktos transporto priemonės. Prie atrinktų transporto priemonių pridedamas techninės priežiūros informacijos dokumentas, iš kurio būtų matyti, kad transporto priemonė buvo tinkamai prižiūrima ir kad jos techninės priežiūros darbai buvo atliekami pagal gamintojo rekomendacijas, su teršalų išmetimu susijusias dalis keičiant tik originaliomis dalimis. Jei yra požymių, kad transporto priemonės atžvilgiu buvo atlikta neteisėtų veiksmų arba kad ji buvo netinkamai eksploatuojama ir dėl to galėjo būti padarytas poveikis jos išmetamam teršalų kiekiui, arba jei yra neteisėto keitimo arba naudojimo sąlygomis, dėl kurių eksploatavimas gali tapti nesaugus, požymių, tokia transporto priemonė nenaudojama eksploatuojamų transporto priemonių atitikčiai tikrinti. Neturi būti padaryta transporto priemonių aerodinaminių pakeitimų, kurių nebūtų galima pašalinti prieš bandymus. Transporto priemonė nenaudojama eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymams, jei iš informacijos, saugomos transporto priemonės kompiuteryje, matyti, kad po to, kai buvo parodytas trikties kodas, transporto priemonė buvo eksploatuojama toliau, neatlikus remonto darbų, nurodytų gamintojo pateiktose specifikacijose. Transporto priemonė nenaudojama eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymams, jei iš tos transporto priemonės degalų bako paimti degalai neatitinka taikomų standartų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/70/EB (1) arba jei yra įrodymų arba įrašų, kad buvo įpilta netinkamos rūšies degalų. 5.7.2. Transporto priemonės tikrinimas ir techninė priežiūra Prieš pradedant eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymus ir po jų atliekami transporto priemonių, pripažintų tinkamomis naudoti bandymų tikslais, trikčių nustatymo ir kiti įprasti techninės priežiūros darbai, kurie yra būtini pagal 1 priedėlį. Atliekamos šios patikros: OBD sistemos patikros (prieš bandymą arba po jo), vizualiniai patikrinimai, ar nėra šviečiančių trikčių indikatorių lempučių, ar gera oro filtro, visų varomųjų diržų, visų skysčių lygių, radiatoriaus ir degalų bako dangtelio, visų vakuuminės ir degalų sistemos žarnelių ir elektros laidų, susijusių su išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistema, būklė; patikrinamas uždegimas, degalų dozavimo ir taršos kontrolės įtaisų sudedamosios dalys, ar šie įtaisai tinkamai sureguliuoti ir ar neteisėtai nepakeistos jų veikimo charakteristikos. Jei iki numatytų transporto priemonės techninės priežiūros darbų liko nuvažiuoti 800 km arba mažiau, tie techninės priežiūros darbai turi būti atlikti. Prieš 4 tipo bandymą pašalinamas langų valymo skystis ir pripilama karšto vandens. Pagal IIIA priedo reikalavimus paimamas ir saugojamas degalų ėminys, kurį būtų galima ištirti, jei bandymo rezultatai būtų neigiami. Visos triktys registruojamos. Jei triktis yra susijusi su taršos kontrolės įtaisais, transporto priemonė nurodoma kaip turinti trūkumų ir tolesniems bandymams nenaudojama, tačiau į tą triktį atsižvelgiama atliekant atitikties vertinimą pagal 6.1 punktą. 5.8. Imties dydis Gamintojai, taikydami 5.10 punkte 1 tipo bandymui nustatytą statistinę procedūrą, ėminių partijų skaičių nustato remdamiesi per metus Sąjungoje parduodamu eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimai priklausančių transporto priemonių skaičiumi, kaip aprašyta toliau pateiktoje lentelėje. B.1 lentelė Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties 1 tipo bandymams skirtų ėminių partijų skaičius
Kiekvienoje ėminių partijoje turi būti pakankamai transporto priemonių, kad būtų užtikrinta, jog į imtį patektų ne mažiau kaip 20 % viso parduoto tos šeimos transporto priemonių kiekio. Jei, atsižvelgiant į šeimą, turi būti išbandyta daugiau kaip viena ėminių partija, antrosios ir trečiosios ėminių partijų transporto priemonės turi būti eksploatuotos kitokiomis sąlygomis nei pirmosios imties transporto priemonės. 5.9. Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties informacijos elektroninės platformos naudojimas ir prieiga prie bandymams reikalingų duomenų Komisija sukuria elektroninę platformą, kuri gamintojams, akredituotosioms laboratorijoms arba techninėms tarnybos padėtų keistis duomenimis su patvirtinimą suteikusia tipo patvirtinimo institucija ir priimti teigiamą arba neigiamą sprendimą dėl imties atitikties. Gamintojas 5 priedėlyje pateiktose 1 ir 2 lentelėse ir šiame punkte pateiktoje lentelėje nustatytu formatu užpildo 5 straipsnio 12 dalyje nurodytą skaidrumo patikrinimo dokumentų rinkinį ir jį perduoda tipo patvirtinimą suteikiančiai tipo patvirtinimo institucijai. 5 priedėlyje pateikta 2 lentelė naudojama siekiant suteikti galimybę iš tos pačios šeimos parinkti transporto priemones, su kuriomis bus atliekami bandymai, ir kartu su 1 lentele suteikti pakankamai informacijos apie bandytinas transporto priemones. Kai bus parengta naudoti pirmoje pastraipoje nurodyta elektroninė platforma, tipo patvirtinimą atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį suteikianti tipo patvirtinimo institucija per penkias darbo dienas nuo gavimo įkelia 5 priedėlyje pateiktose 1 ir 2 lentelėse nurodytą informaciją. Visa 5 priedėlyje pateiktose 1 ir 2 lentelėse nurodyta informacija turi būti viešai ir nemokamai prieinama elektronine forma. Į skaidrumo patikrinimo dokumentų rinkinį taip pat įtraukiama toliau nurodyta informacija, ją gamintojas nemokamai pateikia per penkias darbo dienas nuo akredituotosios laboratorijos arba techninės tarnybos prašymo pateikimo.
5.10. Statistinė procedūra 5.10.1. Bendrosios nuostatos Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikra atliekama pagal statistinį metodą, grindžiamą bendraisiais nuosekliosios atrankos, taikomos siekiant atlikti patikrą pagal tam tikrus požymius, principais. Kad būtų galima priimti teigiamą sprendimą dėl atitikties, imtis turi būti ne mažesnė kaip trys transporto priemonės, o didžiausiasis suminis imties dydis atliekant 1 tipo ir RDE bandymus yra dešimt transporto priemonių. Atliekant 4 ir 6 tipo bandymus, gali būti taikomas supaprastintas metodas, pagal kurį imtis turi būti ne mažesnė kaip trys transporto priemonės, neigiamas sprendimas dėl imties atitikties priimamas, kai visų trijų transporto priemonių bandymo rezultatas yra neigiamas, teigiamas – kai visų trijų transporto priemonių bandymo rezultatas yra teigiamas. Tais atvejais, kai teigiami arba neigiami rezultatai gaunami dėl dviejų iš trijų transporto priemonių, tipo patvirtinimo institucija gali nuspręsti atlikti papildomus bandymus arba atlikti atitikties vertinimą pagal 6.1 punktą. Bandymų rezultatai iš nusidėvėjimo koeficientų nedauginami. Transporto priemonių, kurių atitikties sertifikato, aprašyto Direktyvos 2007/46/EB IX priede, 48.2 punkte deklaruotos didžiausiosios RDE vertės yra mažesnės už išmetamųjų teršalų ribines vertes, nustatytas Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priede, atitiktis tikrinama ir pagal deklaruotąją didžiausiąją RDE vertę, padidintą IIIA priedo 2.1.1 punkte nustatyta paklaida, ir pagal neviršytiną ribinę vertę, nustatytą to paties priedo 2.1 skirsnyje. Jei nustatoma, kad imtis neatitinka deklaruotųjų didžiausiųjų RDE verčių, padidintų taikoma matavimo neapibrėžties paklaida, tačiau atitinka neviršytiną ribinę vertę, patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija pareikalauja, kad gamintojas imtųsi taisomųjų veiksmų. Prieš atlikdamas pirmąjį eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymą, gamintojas, akredituotoji laboratorija arba techninė tarnyba (toliau – šalis) praneša patvirtinimą suteikusiajai tipo patvirtinimo institucijai apie ketinimą atlikti tam tikros transporto priemonių šeimos eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymus. Gavusi tokį pranešimą, patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija rezultatams, susijusiems su kiekvienu atitinkamu toliau nurodytų parametrų deriniu, priskiriamu tai konkrečiai šaliai ir (arba) šalių grupei, tvarkyti sukuria naują statistinių duomenų aplanką; minėtieji parametrai yra šie: transporto priemonių šeima, išmetamųjų teršalų kiekio bandymų tipas ir teršalas. Dėl kiekvieno atitinkamo šių parametrų derinio vykdomos atskiros statistinės procedūros. Patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija į kiekvieną statistinių duomenų aplanką įtraukia tik atitinkamos šalies pateiktus rezultatus. Patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija saugo duomenis apie atliktų bandymų skaičių, bandymų, kurių rezultatai buvo neigiami, ir bandymų, kurių rezultatai buvo teigiami, skaičių ir kitus statistinei procedūrai atlikti reikalingus duomenis. Kadangi dėl tam tikro bandymų tipo ir transporto priemonių šeimos derinio vienu metu gali būti vykdoma daugiau kaip viena statistinė procedūra, pagal tam tikrą bandymų tipo ir transporto priemonių šeimos derinį šaliai leidžiama pateikti bandymų rezultatus tik dėl vienos vykdomos statistinės procedūros. Apie kiekvieną bandymą pranešama tik kartą ir pranešama apie visus bandymus (galiojančius, negaliojančius, bandymus, kurių rezultatai neigiami, bandymus, kurių rezultatai teigiami, ir t. t.) Kiekviena statistinė procedūra vykdoma tol, kol padaroma kokia nors išvada ir, taikant statistinę procedūrą, pagal 5.10.5 punktą dėl imties priimamas teigimas arba neigiamas sprendimas. Tačiau, jei išvados nepadaroma per 12 mėnesių nuo statistinių duomenų aplanko sukūrimo, patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija uždaro statistinių duomenų aplanką, išskyrus atvejus, kai nusprendžia per kitus 6 mėnesius pabaigti su tuo statistinių duomenų aplanku susijusius bandymus. 5.10.2. Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymų rezultatų jungimas Iš dviejų ar daugiau akredituotųjų laboratorijų arba techninių tarnybų gauti bandymų rezultatai gali būti jungiami, kad būtų galima atlikti bendrą statistinę procedūrą. Norint jungti rezultatus, reikia gauti rašytinį visų suinteresuotųjų šalių, kurios teikia jungiamus bandymų rezultatus, sutikimą, ir, prieš pradedant bandymus, apie tai pranešti patvirtinimą suteikusiajai tipo patvirtinimo institucijai. Viena iš rezultatus jungiančių šalių paskiriama grupės vadove ir yra atsakinga už duomenų teikimą patvirtinimą suteikusiajai tipo patvirtinimo institucijai ir ryšio ja palaikymą. 5.10.3. Teigiama išvada dėl atskiro bandymo / neigiama išvada dėl atskiro bandymo / atskiro bandymo pripažinimas negaliojančiu Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties išmetamųjų teršalų kiekio reikalavimams bandymo rezultatas vieno ar daugiau teršalų atžvilgiu laikomas teigiamu, jeigu išmestas teršalų kiekis neviršija išmetamųjų teršalų ribinės vertės, to tipo bandymui nustatytos Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priede. Išmetamųjų teršalų kiekio bandymo rezultatas vieno ar daugiau teršalų atžvilgiu laikomas neigiamu, jeigu išmestas teršalų kiekis viršija atitinkamą to tipo bandymui nustatytą išmetamųjų teršalų ribinę vertę. Kiekvienas bandymas, kurio rezultatas neigiamas, su tuo statistiniu atveju susijusį neigiamų rezultatų skaičių f (žr. 5.10.5 punktą) padidina vienetu. Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties išmetamųjų teršalų kiekio reikalavimams bandymų rezultatas laikomas negaliojančiu, jei bandymas atliekamas nesilaikant 5.3 punkte nustatytų bandymo reikalavimų. Negaliojantys bandymų rezultatai neįtraukiami į statistinę procedūrą. Visų eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymų rezultatai per dešimt darbo dienų nuo kiekvieno bandymo atlikimo dienos pateikiami patvirtinimą suteikusiajai tipo patvirtinimo institucijai. Baigus bandymus, prie bandymų rezultatų pridedama išsami bandymų ataskaita. Su imtimi susiję rezultatai įtraukiami chronologine bandymų atlikimo tvarka. Patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija visus galiojančius išmetamųjų teršalų kiekio bandymų rezultatus įtraukia į atitinkamą vykdomą statistinę procedūrą, kol pagal 5.10.5 punktą dėl imties priimamas neigiamas arba teigiamas sprendimas. 5.10.4. Išskirtinių rezultatų tvarkymas Dėl išskirtinių rezultatų įtraukimo į imčiai taikomą statistinę procedūrą, pagal toliau aprašytas procedūras gali būti gautas neigiamas rezultatas: išskirtiniai rezultatai skirstomi į tarpinio lygio ir kraštutinius. Išskirtinis išmetamųjų teršalų kiekio bandymų rezultatas laikomas tarpinio lygio, jei jis taikomą išmetamųjų teršalų ribinę vertę viršija 1,3 karto arba daugiau. Jei imtyje bus du tokie išskirtiniai rezultatai, imties bandymų rezultatas bus neigiamas. Išskirtinis išmetamųjų teršalų kiekio bandymo rezultatas laikomas kraštutiniu, jei jis taikomą išmetamųjų teršalų ribinę vertę viršija 2,5 karto arba daugiau. Jei imtyje bus vienas toks išskirtinis rezultatas, imties bandymų rezultatas bus neigiamas. Tokiu atveju gamintojui arba patvirtinimą suteikusiajai tipo patvirtinimo institucijai perduodamas transporto priemonės registracijos numeris. Prieš pradedant bandymus, transporto priemonių savininkams pranešama apie tokią galimybę. 5.10.5. Teigiamas / neigiamas sprendimas dėl imties Siekiant priimti sprendimą, ar imties bandymo rezultatas yra teigiamas, ar neigiamas, registruojamas teigiamų rezultatų skaičius p ir neigiamų rezultatų skaičius f. Kiekvienas bandymas, kurio rezultatas teigiamas, vienetu padidina skaičių p, o kiekvienas bandymas, kurio rezultatas neigiamas, vienetu padidina skaičių f. Į statistinės procedūros metu nagrinėjamą atvejį įtraukus galiojančius išmetamųjų teršalų kiekio bandymų rezultatus, tipo patvirtinimo institucija atlieka šiuos veiksmus:
Sprendimas priklauso nuo suminio imties dydžio n, teigiamų ir neigiamų rezultatų skaičių p ir f, taip pat nuo tarpinio lygio ir (arba) kraštutinių išskirtinių rezultatų skaičiaus imtyje. Teigiamam arba neigiamam sprendimui dėl eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikros tikslais atrinktos imties priimti tipo patvirtinimo institucija taiko: nuo 2020 m. sausio 1 d. patvirtintų tipų transporto priemonėms – B.2 paveiksle pateiktą sprendimų priėmimo schemą; iki 2019 m. gruodžio 31 d. patvirtintų tipų transporto priemonėms – B.2.a paveiksle pateiktą sprendimų priėmimo schemą. Šiose schemose rodomas sprendimas, priimtinas atsižvelgiant į tam tikrą suminį imties dydį n ir neigiamų rezultatų skaičių f. Atsižvelgiant į tam tikrą transporto priemonių šeimos derinį, išmetamųjų teršalų kiekio bandymo tipą ir teršalą, taikant statistinę procedūrą gali būti priimti du sprendimai. Teigiamas sprendimas dėl imties priimamas, kai pagal taikomą – B.2 arba B.2.a paveiksle parodytą – sprendimų priėmimo schemą, atsižvelgiant į suminį imties dydį n ir neigiamų rezultatų skaičių f, padaroma teigiama išvada. Neigiamas sprendimas dėl imties, susijęs su tam tikru suminiu imties dydžiu n, priimamas tada, kai įvykdoma bent viena iš toliau nurodytų sąlygų:
Jei nepriimama jokio sprendimo, statistinė procedūra vykdoma toliau, kol, įtraukus papildomus rezultatus, priimamas koks nors sprendimas arba procedūra baigiama pagal 5.10.1 punktą. B.2 pav Sprendimų priėmimo schema, pagal statistinę procedūrą taikoma nuo 2020 m. sausio 1 d. patvirtintų tipų transporto priemonėms („NEPR.“ reiškia, kad sprendimas nepriimtas)
B.2.a pav Sprendimų priėmimo schema, pagal statistinę procedūrą taikoma iki 2019 m. gruodžio 31 d. patvirtintų tipų transporto priemonėms („NEPR.“ reiškia, kad sprendimas nepriimtas)
5.10.6. Sukomplektuotų ir specialios paskirties eksploatuojamų transporto priemonių atitiktis Bazinės transporto priemonės gamintojas nustato leidžiamas B.3 lentelėje nurodytų parametrų vertes. Kiekvienos šeimos leidžiamos parametrų vertės įrašomos į tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį, informacinį dokumentą (žr. I priedo 3 priedėlį) ir 5 priedėlyje nustatytą 1 skaidrumo aprašą (45–48 eilutės). Antrojo etapo gamintojui bazines transporto priemonės išmetamųjų teršalų kiekio vertes leidžiama taikyti tik tokiu atveju, jei sukomplektuota transporto priemonė ir toliau atitinka leidžiamas parametrų vertes. Kiekvienos sukomplektuotos transporto priemonės parametrų vertės įrašomos į jos atitikties sertifikatą. B.3 lentelė Leidžiamos parametrų vertės, taikomos pagal pakopinę tipo patvirtinimo procedūrą patvirtintoms transporto priemonėms ir specialios paskirties transporto priemonėms, norint naudoti bazinei transporto priemonei suteiktą tipo patvirtinimą atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį.
Jei atliekamas sukomplektuotos arba specialios paskirties transporto priemonės bandymas ir bandymo rezultatas nesiekia taikomos išmetamųjų teršalų ribinės vertės, taikant 5.10.3 punktą, transporto priemonė laikoma atitinkančia eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimai keliamus reikalavimus. Jei sukomplektuotos arba specialios paskirties transporto priemonės bandymo rezultatas viršija taikomas išmetamųjų teršalų ribines vertes, bet ne daugiau kaip 1,3 karto, bandytojas patikrina, ar transporto priemonė atitinka B.3 lentelėje nustatytas vertes. Apie bet kokią neatitiktį šioms vertėms pranešama patvirtinimą suteikusiajai tipo patvirtinimo institucijai. Jei transporto priemonė neatitinka tų verčių, patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija išnagrinėja neatitikties priežastis ir sukomplektuotos arba specialios paskirties transporto priemonės gamintojo atžvilgiu imasi tinkamų atitikties atkūrimo priemonių, įskaitant tipo patvirtinimo panaikinimą. Jei transporto priemonė atitinka B.3 lentelėje nustatytas vertes, ji, taikant 6.1 punktą, laikoma eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimai keliamus reikalavimus atitinkančia transporto priemone. Jei bandymo rezultatas 1,3 karto viršija taikomas išmetamųjų teršalų ribines vertes, jis, taikant 6.1 punktą, laikomas neatitinkančiu eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimai keliamų reikalavimų, o ne išskirtiniu atitinkamos eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimos rezultatu. Jei sukomplektuota arba specialios paskirties transporto priemonė neatitinka B.3 lentelėje nustatytų verčių, apie tai pranešama patvirtinimą suteikusiajai tipo patvirtinimo institucijai, ši išnagrinėja neatitikties priežastis ir sukomplektuotos arba specialios paskirties transporto priemonės gamintojo atžvilgiu imasi tinkamų atitikties atkūrimo priemonių, įskaitant tipo patvirtinimo panaikinimą. 6. Atitikties vertinimas 6.1. Per 10 dienų nuo 5.10.5 punkte nurodytos imties eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymų pabaigos patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija kartu su gamintoju pradeda išsamius tyrimus, kad priimtų sprendimą, ar eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeima (arba jos dalis) atitinka eksploatuojamų transporto priemonių atitikties nuostatas ir ar jos atžvilgiu reikia imtis taisomųjų priemonių. Jei tai pagal pakopinę tipo patvirtinimo procedūrą patvirtintos transporto priemonės arba specialios paskirties transporto priemonės, patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija taip pat atlieka išsamius tyrimus, kai yra bent trys tokį pat trūkumą turinčios transporto priemonės arba penkios reikalavimus atitinkančios tai pačiai eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimai priklausančios transporto priemonės, kaip nustatyta 5.10.6 punkte. 6.2. Patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija užtikrina, kad būtų skirta pakankamai išteklių atitikties vertinimo išlaidoms padengti. Nepažeidžiant nacionalinės teisės aktų, šios išlaidos padengiamos mokesčiais, kuriuos patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija gali rinkti iš gamintojo. Šiais mokesčiais padengiami visi bandymai ar auditai, reikalingi atitikčiai įvertinti. 6.3. Gamintojui paprašius, patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija į tyrimus gali įtraukti eksploatuojamas to paties gamintojo transporto priemones, priklausančias kitoms eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimoms, kurios, tikėtina, turi tokių pat trūkumų. 6.4. Išsamus tyrimas turi trukti ne ilgiau kaip 60 darbų dienų nuo patvirtinimą suteikusiosios tipo patvirtinimo institucijos pradėto tyrimo pradžios. Patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija gali atlikti papildomus eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymus, kad nustatytų, kodėl, atliekant pirminius eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymus, buvo gauti neigiami transporto priemonių bandymų rezultatai. Papildomo bandymai atliekami panašiomis sąlygomis kaip ir pirminiai eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymai, kurių rezultatai buvo neigiami. Patvirtinimą suteikusiosios tipo patvirtinimo institucijos prašymu gamintojas pateikia papildomą informaciją, pirmiausia tokią, iš kurios būtų matyti galima trikčių priežastis, kokiose šeimos dalyse šių trikčių gali pasitaikyti, ar šios triktys galimos ir kitose šeimose arba, jei taikytina, kodėl problema, dėl kurios, atliekant pirminius eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymus, įvyko triktis, nėra susijusi su eksploatuojamų transporto priemonių atitiktimi. Gamintojui suteikiama galimybė įrodyti, kad buvo laikomasi nuostatų dėl eksploatuojamų transporto priemonių atitikties. 6.5. Patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija per 6.3 punkte nustatytą terminą priima sprendimą dėl atitikties ir poreikio išsamiai tirtos eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimos atžvilgiu taikyti taisomąsias priemones ir apie tai praneša gamintojui. 7. Taisomosios priemonės 7.1. Gamintojas per 45 darbo dienas nuo 6.4 punkte nurodyto pranešimo gavimo parengia taisomųjų priemonių planą ir jį pateikia patvirtinimą suteikusiajai tipo patvirtinimo institucijai. Jei gamintojas patvirtinimą suteikusiajai tipo patvirtinimo institucijai įrodo, kad neatitikčiai ištirti reikia daugiau laiko, šis laikotarpis gali būti pratęstas dar 30 darbo dienų. 7.2. Patvirtinimą suteikusiosios tipo patvirtinimo institucijos reikalaujamos taisomosios priemonės turi apimti tinkamai suplanuotus būtinus sudedamųjų dalių ir transporto priemonių bandymus, kuriais būtų įrodytas taisomųjų priemonių veiksmingumas ir ilgaamžiškumas. 7.3. Gamintojas taisomųjų veiksmų planui suteikia unikalų identifikavimo pavadinimą arba numerį. Taisomųjų priemonių plane pateikiama bent tokia informacija:
Taikydamas d punktą, gamintojas gali nenustatyti techninės priežiūros arba eksploatavimo sąlygų, jei jos nėra akivaizdžiai susijusios su neatitiktimi ir taisomosiomis priemonėmis. 7.4. Remonto darbai atliekami tikslingai, per pagrįstą laikotarpį nuo to momento, kai gamintojas gauna suremontuotiną transporto priemonę. Per 15 darbo dienų nuo siūlomo taisomųjų priemonių plano gavimo patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija jį patvirtina arba pagal 7.5 punktą pareikalauja parengti naują planą. 7.5. Jei patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija nepatvirtina taisomųjų priemonių plano, gamintojas per 20 darbo dienų nuo pranešimo apie patvirtinimą suteikusiosios tipo patvirtinimo institucijos sprendimą gavimo parengia naują planą ir jį pateikia patvirtinimą suteikusiajai tipo patvirtinimo institucijai. 7.6. Jei patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija nepatvirtina gamintojo pateikto antrojo plano, ji pagal Direktyvos 2007/46/EB 30 straipsnį imasi visų būtinų atitikties atkūrimo priemonių, įskaitant, jei reikia, tipo patvirtinimo panaikinimą. 7.7. Patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija per penkias darbo dienas apie savo sprendimą praneša visoms valstybėms narėms ir Komisijai. 7.8. Taisomosios priemonės taikomos visoms eksploatuojamų transporto priemonių atitikties šeimai (arba kitoms atitinkamoms šeimoms, kurias gamintojas nustato pagal 6.2 punktą) priklausančioms transporto priemonėms, kurios gali turėti tokių pat trūkumų. Patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija priima sprendimą, ar būtina iš dalies pakeisti tipo patvirtinimą. 7.9. Gamintojas yra atsakingas už patvirtinto taisomųjų priemonių plano įgyvendinimą visose valstybėse narėse ir įrašų apie kiekvieną iš rinkos pašalintą arba susigrąžintą ir suremontuotą transporto priemonę bei dirbtuves, kurios atliko remonto darbus, apskaitą. 7.10. Gamintojas išsaugo pranešimo, kuris buvo perduotas trūkumų turinčių transporto priemonių, kurioms taikomas taisomųjų priemonių planas, pirkėjams, kopiją. Be to, gamintojas registruoja susigrąžinimo kampanijos duomenis, įskaitant bendrą trūkumų turinčių transporto priemonių skaičių kiekvienoje valstybėje narėje ir bendrą jau susigrąžintų transporto priemonių skaičių pagal kiekvieną valstybę narę, taip pat, jei taikytina, pateikdamas paaiškinimą, kodėl vėluota taikyti taisomąsias priemones. Gamintojas šiuos užregistruotus susigrąžinimo kampanijos duomenis kas du mėnesius pateikia patvirtinimą suteikusiajai tipo patvirtinimo institucijai, kiekvienos valstybės narės tipo patvirtinimo institucijoms ir Komisijai. 7.11. Valstybės narės imasi priemonių, kad užtikrintų, jog patvirtintas taisomųjų priemonių planas per dvejus metus būtų įgyvendintas bent 90-ies proc. jų teritorijoje užregistruotų trūkumų turinčių transporto priemonių atžvilgiu. 7.12. Informacija apie remontą ir modifikavimą arba naujos įrangos įrengimą įrašoma sertifikate, kuris pateikiamas transporto priemonės savininkui, nurodant taisomosios kampanijos numerį. 8. Patvirtinimą suteikusiosios tipo patvirtinimo institucijos metinė ataskaita Patvirtinimą suteikusioji tipo patvirtinimo institucija iki kiekvienų metų kovo 31 d. viešai prieinamoje svetainėje paskelbia nemokamai ir naudotojui neatskleidžiant savo tapatybės ar be registracijos gaunamą ataskaitą su visų baigtų eksploatuojamų transporto priemonių atitikties tyrimų, kurie buvo atliekami praėjusiais metais, rezultatais. Jei kokie nors praėjusiais metais vykdyti eksploatuojamų transporto priemonių atitikties tyrimai iki minėtos dienos nebaigiami, apie juos pranešama, kai jie baigiami. Ataskaitoje pateikiama bent 4 priedėlyje nurodyta informacija. 1 priedėlis Transporto priemonių atrankos ir neigiamo sprendimo dėl transporto priemonių priėmimo kriterijai Transporto priemonių atranka eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymams atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekio reikalavimus
2 priedėlis Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties 4 tipo bandymų taisyklės Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties 4 tipo bandymai atliekami pagal VI priedą (arba, jei taikoma, pagal Reglamento (EB) Nr. 692/2008 VI priedą), išskyrus tai, kad:
3 priedėlis Išsami eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikros ataskaita Išsamioje eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikros ataskaitoje pateikiama tokia informacija:
4 priedėlis Patvirtinimą suteikusiosios tipo patvirtinimo institucijos metinės eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikros ataskaitos forma PAVADINIMAS
5 priedėlis Skaidrumas 1 lentelė 1 skaidrumo aprašas
2 lentelė 2 skaidrumo aprašas 2 skaidrumo aprašą sudaro du duomenų rinkiniai, apimantys 3 ir 4 lentelėse nurodytus laukus. 3 lentelė 2 skaidrumo aprašo 1 duomenų rinkinys
4 lentelė 2 skaidrumo aprašo 2 duomenų rinkinys
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
(1) 1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 93/12/EEB (OL L 350, p. 58).
III PRIEDAS
Reglamento (ES) 2017/1151 IIIA priedas iš dalies keičiamas taip:
|
1) |
1.2.16 punktas pakeičiamas taip: „1.2.16. Triukšmas – du kartus padaugintas dešimties standartinių leidžiamųjų nuokrypių, iš kurių kiekvienas apskaičiuotas pradedant nuliniu atsaku ir per 30 sekundžių tarpsnį išmatuotas pastoviu dažniu, kuris yra 1,0 Hz kartotinis, kvadratinis vidurkis.“; |
|
2) |
2.1 punkte lygtis pakeičiama taip: „NTEpollutant = CFpollutant × EURO-6“; |
|
3) |
2.1.1 punkte pateiktoje lentelės antrojoje skiltyje žodžiai „1 + paklaida, čia paklaida = 0,5“ pakeičiami žodžiais „1 + Nox paklaida, čia NOx paklaida = 0,43“; |
|
4) |
2.1.2 punktas papildomas šiuo sakiniu: „Jei tipo patvirtinimas suteikiamas taikant šią išimtį, didžiausioji RDE vertė nedeklaruojama.“; |
|
5) |
2.1.3 punktas pakeičiamas taip:
|
|
6) |
3.1.0 punktas pakeičiamas taip:
|
|
7) |
3.1.0.1, 3.1.0.2 ir 3.1.0.3 punktai išbraukiami; |
|
8) |
3.1.2 punktas pakeičiamas taip:
|
|
9) |
3.1.3 punktas pakeičiamas taip:
|
|
10) |
3.1.3.2.1 punktas pakeičiamas taip:
|
|
11) |
4.2 punktas pakeičiamas taip:
|
|
12) |
4.5 punktas pakeičiamas taip:
|
|
13) |
pridedami 4.6 ir 4.7 punktai: 4.6. Dėl tipo patvirtinimo RDE bandymų tipo patvirtinimo institucija tiesioginės patikros arba patvirtinamųjų įrodymų (pvz., nuotraukų, įrašų) analizės būdu gali patikrinti, ar taikoma bandymo konfigūracija ir naudojama bandymo įranga atitinka 1 ir 2 priedėlių reikalavimus. 4.7. Programinės priemonės tiekėjas arba tipo patvirtinimo institucija patikrina maršruto tinkamumui patikrinti ir išmetamųjų teršalų kiekiams apskaičiuoti pagal 4, 5, 6, 7a ir 7b priedėlių nuostatas naudojamos programinės priemonės atitiktį reikalavimams. Jei tokia programinė priemonė yra PEMS priemonės sudedamoji dalis, tinkamumo įrodymas pateikiamas kartu su pastarąja priemone.“; |
|
14) |
5.4.1 ir 5.4.2 punktai pakeičiami taip: 5.4.1. Važiavimo dinamikos perteklius arba nepakankamumas įveikiant maršrutą tikrinamas taikant 7a priedėlyje aprašytus metodus. 5.4.2. Jeigu patikrinus pagal 5.4.1 punktą maršrutas pripažįstamas tinkamu, turi būti taikomi 5, 7a ir 7b priedėliuose nustatyti bandymo sąlygų tinkamumo patikros metodai.“; |
|
15) |
5.5.1 punktas pakeičiamas taip:
|
|
16) |
5.5.2.2, 5.5.2.3 ir 5.5.2.4 punktai pakeičiami taip: 5.5.2.2. Visi rezultatai pakoreguojami taikant Ki koeficientus arba Ki užskaitas, nustatytus pagal XXI priedo 6 papildomo priedo 1 priedėlyje nustatytas transporto priemonių, kuriose yra įrengtos periodiškai regeneruojamos sistemos, tipo patvirtinimo procedūras. Ki koeficientas arba Ki užskaita taikoma galutiniams rezultatams, gautiems atlikus įvertinimą pagal 6 priedėlį. 5.5.2.3. Jeigu išmetamųjų teršalų kiekiai neatitinka 3.1.0 punkto reikalavimų, turi būti patikrinta, ar įvyko regeneravimas. Tikrinant, ar įvyko regeneravimas, gali būti remiamasi ekspertų vertinimu, pagrįstu kryžmine kelių iš paskesnių šių signalų, – o tai gali būti išmetamųjų dujų temperatūros, KDK, CO2, O2 matavimų, vertinamų kartu su transporto priemonės greičiu ir pagreičiu, – koreliacija. Jei transporto priemonėje yra įdiegta II priedo 5 priedėlyje pateiktoje 1 lentelėje nustatytame 1 skaidrumo apraše deklaruota regeneravimo atpažinimo funkcija, ji turi būti naudojama regeneravimo faktui nustatyti. Be to, II priedo 5 priedėlyje pateiktoje 1 lentelėje nustatytame 1 skaidrumo apraše gamintojas turi deklaruoti procedūrą, reikalingą regeneravimui užbaigti. Gamintojas gali patarti, kaip atpažinti, ar įvyko regeneravimas, kai nėra signalo. Jeigu atliekant bandymą įvyko regeneravimas, turi būti patikrinta, ar bandymo rezultatas, kuriam netaikomas nei Ki koeficientas, nei Ki užskaita, atitinka 3.1.0 punkto reikalavimus. Jeigu nustatomas išmetamųjų teršalų kiekis neatitinka reikalavimų, bandymas turi būti paskelbtas negaliojančiu ir vieną kartą atliktas pakartotinai. Prieš pradedant antrąjį bandymą, užbaigiamas regeneravimas ir stabilizavimas ne trumpesniu kaip 1 val. važiavimo laikotarpiu. Antrasis bandymas laikomas galiojančiu, net jei jo metu įvyksta regeneravimas. 5.5.2.4. Net jei transporto priemonė atitinka 3.1.0 punkto reikalavimus, pagal 5.5.2.3 punktą gali būti patikrinama, ar įvyko regeneravimas. Jeigu regeneravimo faktą galima įrodyti, tipo patvirtinimo institucijai sutikus, galutiniai rezultatai gali būti apskaičiuojami netaikant nei Ki koeficiento, nei Ki užskaitos.“; |
|
17) |
5.5.2.5 ir 5.5.2.6 punktai išbraukiami; |
|
18) |
įterpiamas naujas 5.5.3 punktas:
|
|
19) |
įterpiami 5.5.4, 5.5.5 ir 5.5.6 punktai: 5.5.4. Transporto priemonės aerodinaminėms savybėms įtakos turintys pakeitimai, išskyrus PEMS įrengimą, neleidžiami. 5.5.5. Siekiant neigiamų arba teigiamų bandymo rezultatų, bandomosiomis transporto priemonėmis neturi būti važiuojama ekstremaliu režimu, kuris neatitinka įprastų eksploatavimo sąlygų. Prireikus atitiktis įprastam važiavimui gali būti tikrinama remiantis ekspertų vertinimu, atliekamu tipo patvirtinimo institucijos arba jos vardu ir pagrįstu kryžmine kelių matavimų, kurie gali turėti įtakos išmetamųjų dujų srautui, temperatūrai, CO2, O2 kiekiui ir t. t., vertinamų kartu su transporto priemonės greičiu, greitėjimu ir GPS duomenimis, taip pat galbūt su kitais transporto priemonės duomenų parametrais, pvz., variklio sūkių skaičiumi, pavara, akceleratoriaus pedalo padėtimi ir t. t., koreliacija. 5.5.6. Transporto priemonės mechaninė būklė turi būti gera, prieš bandymą transporto priemonė turi būti įvažinėta ir ja turi būti nuvažiuota bent 3 000 km. Turi būti užregistruojama RDE bandymams naudojamos transporto priemonės rida ir eksploatavimo trukmė.“; |
|
20) |
6.2 punktas pakeičiamas taip:
|
|
21) |
7.6 punktas pakeičiamas taip:
|
|
22) |
8.2 punktas pakeičiamas taip:
|
|
23) |
9.2 punktas pakeičiamas taip:
|
|
24) |
9.4 punktas pakeičiamas taip:
|
|
25) |
9.6 punktas pakeičiamas taip:
|
|
26) |
1 priedėlis iš dalies keičiamas taip:
|
|
27) |
2 priedėlis iš dalies keičiamas taip:
|
|
28) |
3 priedėlis iš dalies keičiamas taip:
|
|
29) |
4 priedėlis iš dalies keičiamas taip:
|
|
30) |
5 priedėlis pakeičiamas taip: „5 priedėlis Bendrosios važiavimo dinamikos patikra taikant slankiojo vidurkinimo intervalo metodą 1. Įvadas Slankiojo vidurkinimo intervalo metodas taikomas bendrajai važiavimo dinamikai patikrinti. Bandymas suskirstomas į poskirsnius (intervalus), ir, atliekant tolesnę analizę, siekiama nustatyti, ar maršrutas yra tinkamas RDE bandymams. Intervalų atitiktis reikalavimams nustatoma jiems būdingą su nuvažiuotu atstumu susijusį išmetamą CO2 kiekį lyginant su standartine kreive, nubrėžta remiantis transporto priemonės išmetamu CO2 kiekiu, išmatuotu pagal WLTP procedūrą. 2. Ženklai, parametrai ir vienetai Žymuo i rodo laiko tarpsnį. Žymuo j rodo intervalą. Žymuo k rodo kategoriją (t – bendras, u – važiuojant mieste, r – važiuojant užmiestyje, m – važiuojant greitkeliu) arba būdingąją CO2 kreivę cc).
3. Slankiojo vidurkinimo intervalai 3.1. Vidurkinimo intervalų nustatymas Pagal 4 priedėlio nuostatas apskaičiuotas akimirkinis išmetamųjų teršalų kiekis integruojamas naudojant etalonine CO2 mase pagrįstą slankiojo vidurkinimo intervalą. Apskaičiuojama pagal šį principą: su atstumu, nuvažiuotu atliekant RDE bandymą, susijusi išmetamo CO2 masė apskaičiuojama ne dėl viso duomenų rinkinio, o pagal viso duomenų rinkinio poskirsnius, jų ilgį nustatant taip, kad visada būtų užtikrinama atitiktis tokiai pat per WLTP ciklą transporto priemonės išmesto CO2 masės daliai. Slankieji intervalai apskaičiuojami naudojant laiko poslinkį Δt, atitinkantį duomenų ėmimo dažnumą. Šie poskirsniai, naudojami transporto priemonės kelyje išmetamiems CO2 kiekiams ir transporto priemonės vidutiniam greičiui apskaičiuoti, tolesniuose skirsniuose vadinami vidurkinimo intervalais. Šiame punkte aprašytas apskaičiavimas atliekamas pradedant nuo pirmojo duomenų taško (važiuojant į priekį). Apskaičiuojant su vidurkinimo intervalais susijusią CO2 masę, atstumą ir transporto priemonės vidutinį greitį, neatsižvelgiama į šiuos duomenis:
Skaičiavimai pradedami, kai transporto priemonė pasiekia 1 km/h ar didesnį antžeminį greitį, ir apima važiavimo tarpsnius, kuriais yra išmetamas CO2, o transporto priemonės antžeminis greitis yra 1 km/h arba didesnis. Išmetamųjų teršalų masės 1 pav Transporto priemonės greičio kitimas laiko atžvilgiu. Vidutinio transporto priemonės išmetamo teršalų kiekio kitimas laiko atžvilgiu, pradedant skaičiuoti nuo pirmojo vidurkinimo intervalo Pirmojo intervalo trukmė Pirmasis intervalas t[s] v[km/h] 2 pav CO2 masės nustatymas remiantis vidurkinimo intervalais
j vidurkinimo intervalo trukmė (t 2 ,j – t 1 ,j ) nustatoma taip:
Čia:
Tipo patvirtinimo metu kaip CO2 atskaitos vertė naudojama vertė, gauta pagal WLTP, atliktą per atskiros transporto priemonės tipo patvirtinimo bandymus. Atliekant eksploatuojamų transporto priemonių atitikties bandymus, etaloninė CO2 masė paimama II priedo 5 priedėlyje nustatyto 1 skaidrumo aprašo 12 punkto, taikant interpoliaciją tarp transporto priemonių H ir L (jei reikia), kaip nustatyta XXI priedo 7 papildomame priede, naudojant bandomosios masės ir kelio apkrovos koeficientus (f0, f1 ir f2), paimtus iš atskiros transporto priemonės atitikties sertifikato, kaip apibrėžta IX priede. OVC-HEV transporto priemonėms turi būti naudojama vertė, gauta atlikus WLTP bandymą įkrovos palaikymo režimo sąlygomis. t 2, j pasirenkama kaip:
Čia Δt yra duomenų ėmimo laikotarpis. Per intervalus išmetamo CO2 masės 3.2. Intervalų parametrų apskaičiavimas Pagal 3.1 punkto nuostatas kiekvieno intervalo atveju apskaičiuojama:
4. Intervalų vertinimas 4.1. Įvadas Bandomosios transporto priemonės pamatinės kintančios sąlygos nustatomos remiantis transporto priemonės išmetamais CO2 kiekiais atsižvelgiant į vidutinį greitį, išmatuotais atliekant tipo patvirtinimo 1 tipo bandymą, ir yra vadinamos būdingąja transporto priemonės išmetamo CO2 kiekio kreive. Siekiant nustatyti su nuvažiuotu atstumu susijusį išmetamą CO2 kiekį, transporto priemonė pagal šio reglamento XXI priedą išbandoma taikant WLTP ciklą. 4.2. Būdingosios CO2 kreivės atskaitos taškai Su atstumu susijęs išmetamas CO2 kiekis, kuriuo turi būti remiamasi pagal šį punktą brėžiant standartinę kreivę, paimamas iš II priedo 5 priedėlyje nustatyto 1 skaidrumo aprašo 12 punkto, taikant interpoliaciją tarp transporto priemonių H ir L (jei reikia), kaip nustatyta XXI priedo 7 papildomame priede, naudojant bandomosios masės ir kelio apkrovos koeficientus (f0, f1 ir f2), paimtus iš atskiros transporto priemonės atitikties sertifikato, kaip apibrėžta IX priede. OVC-HEV transporto priemonėms turi būti naudojama vertė, gauta atlikus WLTP bandymą įkrovos palaikymo režimo sąlygomis. Tipo patvirtinimo metu turi būti naudojamos vertės, gautos pagal WLTP, atliktą per atskiros transporto priemonės tipo patvirtinimo bandymus. Atskaitos taškai P 1, P 2 ir P 3, reikalingi transporto priemonės būdingajai CO2 kreivei nubrėžti, nustatomi taip: 4.2.1. Taškas P 1
4.2.2. Taškas P 2
4.2.3. Taškas P 3
4.3. Būdingosios CO2 kreivės brėžimas Naudojant 4.2 punkte nustatytus atskaitos taškus, būdingoji išmetamo CO2 kiekio kreivė apskaičiuojama kaip vidutinio greičio funkcija, taikant dvi tiesines atkarpas (P 1, P 2) ir (P 2, P 3). Atkarpos (P 2, P 3) vertė neviršija 145 km/h transporto priemonės greičio ašyje. Būdingoji kreivė apibrėžiama šiomis lygtimis: atkarpos (P 1, P 2):
kai:
ir:
atkarpos (P 2, P 3):
kai:
ir:
3 pav ICE ir NOVC-HEV transporto priemonių būdingoji CO2 kreivė ir leidžiamieji nuokrypiai Intervalas 4 pav OVC-HEV transporto priemonių būdingoji CO2 kreivė ir leidžiamieji nuokrypiai Intervalas 4.4. Važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkeliu intervalai 4.4.1. Važiavimo mieste intervalai Miesto intervalams būdingas mažesnis nei 45 km/h vidutinis transporto priemonės greitis 4.4.2. Važiavimo užmiestyje intervalai Užmiesčio intervalams būdingas ne mažesnis kaip 45 km/h, bet mažesnis kaip 80 km/h vidutinis transporto priemonės greitis N2 kategorijos transporto priemonių, kuriose pagal Direktyvą 92/6/EEB įrengtas transporto priemonės greitį iki 90 km/h ribojantis įtaisas, užmiesčio intervalams būdingas mažesnis kaip 70 km/h vidutinis transporto priemonės greitis 4.4.3. Važiavimo greitkeliu intervalai Greitkelio intervalams būdingas ne mažesnis kaip 80 km/h, bet mažesnis kaip 145 km/h vidutinis transporto priemonės greitis N2 kategorijos transporto priemonių, kuriose pagal Direktyvą 92/6/EEB įrengtas transporto priemonės greitį iki 90 km/h ribojantis įtaisas, greitkelio intervalams būdingas ne mažesnis kaip 70 km/h, bet mažesnis kaip 90 km/h vidutinis transporto priemonės greitis 5 pav Transporto priemonės būdingoji CO2 kreivė: kreivių, susijusių su važiavimu mieste, užmiestyje ir greitkeliu, brėžimas (pavyzdyje pateikta ICE ir NOVC-HEV transporto priemonėms būdinga kreivė), išskyrus kreives, susijusias su N2 kategorijos transporto priemonėmis, kuriose pagal Direktyvą 92/6/EEB įrengtas transporto priemonės greitį iki 90 km/h ribojantis įtaisas Intervalas UŽMIESTYJE GREITKELYJE MIESTE 6 pav Transporto priemonės būdingoji CO2 kreivė: kreivių, susijusių su važiavimu mieste, užmiestyje ir greitkeliu, brėžimas (pavyzdyje pateikta OVC-HEV transporto priemonėms būdinga kreivė), išskyrus kreives, susijusias su N2 kategorijos transporto priemonėmis, kuriose pagal Direktyvą 92/6/EEB įrengtas transporto priemonės greitį iki 90 km/h ribojantis įtaisas Intervalas UŽMIESTYJE GREITKELYJE MIESTE 4.5. Maršruto tinkamumo patikra 4.5.1. Transporto priemonės būdingosios CO2 kreivės leidžiamieji nuokrypiai Transporto priemonės būdingosios CO2 kreivės viršutinis leidžiamasis nuokrypis, kai važiuojama mieste, yra tol 1H = 45 %, o kai važiuojama užmiestyje ar greitkeliu, – tol 1H = 40 %. ICE ir NOVC-HEV transporto priemonių būdingosios CO2 kreivės apatinis leidžiamasis nuokrypis yra tol 1L = 25 %, OVC-HEV transporto priemonių – tol 1L = 100 %. 4.5.2. Bandymo atitikties reikalavimams patikra Bandymas atitinka reikalavimus, jei ne mažiau kaip 50 % jį sudarančių važiavimo mieste, užmiestyje ir greitkeliu intervalų yra nustatytųjų būdingosios CO2 kreivės leidžiamųjų nuokrypių ribose. Jei NOVC-HEV ir OVC-HEV transporto priemonėms nustatytas mažiausiasis reikalavimas dėl 50 % intervalų buvimo ribose nuo tol1H iki tol1L neįvykdomas, viršutinę teigiamojo leidžiamojo nuokrypio tol1H vertę galima didinti po 1 proc. punktą, kol pasiekiama 50 % tikslinė vertė. Jei taikomas šis metodas, tol1H vertė jokiais atvejais neturi viršyti 50 %. |
|
31) |
6 priedėlis pakeičiamas taip: „6 priedėlis GALUTINIO REALIOMIS VAŽIAVIMO SĄLYGOMIS IŠMETAMO TERŠALŲ KIEKIO APSKAIČIAVIMAS 1. Ženklai, parametrai ir vienetai Žymuo k rodo kategoriją (t = bendras, u = važiuojant mieste, 1–2 = pirmosios dvi WLTP ciklo fazės)
2. Galutinio realiomis važiavimo sąlygomis išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimas 2.1. Įvadas Maršruto tinkamumas tikrinamas pagal IIIA priedo 9.2 punktą. Reikalavimus atitinkančiuose maršrutuose gauti galutiniai ICE, NOVC-HEV ir OVC-HEV transporto priemonių RDE bandymų rezultatai apskaičiuojami toliau nustatyta tvarka. Visas RDE maršrutas ir RDE maršruto dalis, nuvažiuojama miesto sąlygomis (k = t = bendras, k = u = važiuojant mieste): MRDE,k = mRDE,k · RFk Rezultatų vertinimo faktoriaus apskaičiavimo funkcijos parametro RFL 1 ir RFL 2 funkcijos vertės yra šios:
2.2. RDE bandymų rezultatų vertinimo faktorius, taikomas ICE ir NOVC-HEV transporto priemonėms RDE bandymų rezultatų vertinimo faktorius priklauso nuo su atstumu susijusio išmetamo CO2 kiekio, išmatuoto atliekant RDE bandymą, ir su atstumu susijusio išmesto CO2 kiekio, transporto priemonės išmesto per WLTP bandymą, atliktą pagal šio reglamento XXI priedo 6 papildomą priedą, paimto iš II priedo 5 priedėlyje nustatyto 1 skaidrumo aprašo 12 punkto, santykio rk , taikant interpoliaciją tarp transporto priemonių H ir L (jei reikia), kaip nustatyta XXI priedo 7 papildomame priede, naudojant bandomosios masės ir kelio apkrovos koeficientus (F0, F1 ir F2), paimtus iš atskiros transporto priemonės atitikties sertifikato, kaip apibrėžta IX priede. Skaičiuojant mieste išmetamą teršalų kiekį, remiamasi šiomis WLTP važiavimo ciklo fazėmis:
2.3. RDE bandymų rezultatų vertinimo faktorius, taikomas OVC-HEV transporto priemonėms RDE bandymų rezultatų vertinimo faktorius priklauso nuo su atstumu susijusio išmetamo CO2 kiekio, išmatuoto atliekant RDE bandymą, ir su atstumu susijusio išmesto CO2 kiekio, transporto priemonės išmesto per WLTP bandymą, įkrovos palaikymo režimo sąlygomis atliktą pagal šio reglamento XXI priedo 6 papildomą priedą, paimto iš II priedo 5 priedėlyje nustatyto 1 skaidrumo aprašo 12 punkto, santykio rk , taikant interpoliaciją tarp transporto priemonių H ir L (jei reikia), kaip nustatyta XXI priedo 7 papildomame priede, naudojant bandomosios masės ir kelio apkrovos koeficientus (F0, F1 ir F2), paimtus iš atskiros transporto priemonės atitikties sertifikato, kaip apibrėžta IX priede. Šis santykis rk pakoreguojamas santykiu, rodančiu atitinkamą vidaus degimo variklio naudojimą važiuojant RDE maršrutu ir atliekant WLTP bandymą įkrovos palaikymo režimo sąlygomis. Komisija peržiūri toliau pateiktą formulę ir, atsižvelgdama į technikos pažangą, ją atnaujina. Važiuojant mieste arba visu maršrutu:
Čia ICk yra naudojant vidaus degimo variklį mieste arba visu maršrutu nuvažiuotas atstumas, padalytas iš mieste nuvažiuoto atstumo arba viso maršruto ilgio:
Vidaus degimo variklio veikimas nustatomas pagal 4 priedėlio 5 punktą. |
|
32) |
7 priedėlis iš dalies keičiamas taip:
|
|
33) |
7a priedėlis iš dalies keičiamas taip:
|
|
34) |
7b priedėlis iš dalies keičiamas taip:
|
|
35) |
7c priedėlis išbraukiamas. |
|
36) |
8 priedėlis iš dalies keičiamas taip:
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
37) |
9 priedėlis pakeičiamas taip: „9 priedėlis Gamintojo parengtas atitikties sertifikatas Gamintojo parengtas atitikties sertifikatas su įprastomis važiavimo sąlygomis išmetamo teršalų kiekio reikalavimais (Gamintojas): … (Gamintojo adresas): … patvirtina, kad: šio sertifikato priede nurodyti transporto priemonės tipai atitinka Reglamento (EB) Nr. 2017/1151 IIIA priedo 2.1 punkte nustatytus reikalavimus, susijusius su visais galimais RDE bandymais realiomis važiavimo sąlygomis, kurie dera su šio priedo reikalavimais. Parengta […(Vieta)] [… (Data)] … (Gamintojo atstovo antspaudas ir parašas) Priedas
|
(1) Transporto priemonės masė atliekant važiavimo keliu bandymą, įskaitant vairuotojo ir visų PEMS komponentų masę bei bet kokią dirbtinę naudingąją apkrovą.
(3) Privaloma, jeigu išmetamųjų dujų masės srautas nustatomas naudojant EFM.
(4) Jeigu reikia, galima įtraukti papildomos informacijos.
(5) Siekiant apibūdinti ir pažymėti bandymą, leidžiama įterpti papildomų parametrų.
(2) Turi būti nustatoma naudojant bent vieną metodą.
(3) Galima įtraukti transporto priemonę ir bandymo sąlygas apibūdinančių papildomų parametrų.
(4) Galima įtraukti ir kitus parametrus, apibūdinančius papildomus maršruto elementus.
(5) Siekiant apibūdinti papildomus apskaičiavimo parametrus, iki 95 eilutės leidžiama įterpti papildomų parametrų.
(6) Iki 195 eilutės leidžiama įterpti papildomų parametrų
(7) Leidžiama įterpti papildomų parametrų;
(8) Galima įtraukti ir kitų parametrų, apibūdinančių intervalo charakteristikas.“;
IV PRIEDAS
„VI PRIEDAS
DEGALŲ GARAVIMO IŠLAKŲ KIEKIO NUSTATYMAS
(4 TIPO BANDYMAS)
1. Įvadas
Šiame priede nustatomas degalų garavimo išlakų iš lengvųjų transporto priemonių lygių nustatymo pakartojamu ir atkuriamu būdu, atitinkančiu transporto priemonių eksploatavimą realiomis sąlygomis, metodas.
2. Rezervuota
3. Apibrėžtys
Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:
3.1. Bandymų įranga
3.1.1. Tikslumas – išmatuotos ir nacionaliniame standarte nustatytos atskaitos vertės skirtumas, kuriuo apibūdinamas rezultato teisingumas.
3.1.2. Kalibravimas – matavimo sistemos atsako nustatymas, kuriuo siekiama, kad išvesties signalas patektų į atskaitos signalų intervalą.
3.2. Hibridinės elektra varomos transporto priemonės
3.2.1. Darbinis įkrovos naudojimo režimas – darbinis režimas, kai įkraunamosios energijos kaupimo sistemoje (ĮEKS) sukauptos energijos kiekis gali svyruoti, bet transporto priemonei važiuojant vidutiniškai mažėja, kol pereinama į įkrovos palaikymo režimą.
3.2.2. Darbinis įkrovos palaikymo režimas – darbinis režimas, kai ĮEKS sukauptos energijos kiekis gali svyruoti, bet transporto priemonei važiuojant apskritai išlaikomas neutralus įkrovos balanso lygis.
3.2.3. Iš vidaus įkraunama hibridinė elektra varoma transporto priemonė (NOVC-HEV)– hibridinė elektra varoma transporto priemonė, kurios negalima įkrauti iš išorinio šaltinio.
3.2.4. Iš išorės įkraunama hibridinė elektra varoma transporto priemonė (OVC-HEV)– hibridinė elektra varoma transporto priemonė, kurią galima įkrauti iš išorinio šaltinio.
3.2.5. Hibridinė elektra varoma transporto priemonė (HEV)– hibridinė transporto priemonė, kurioje vienas iš varomosios energijos keitiklių yra elektros mašina.
3.2.6. Hibridinė transporto priemonė (HV)– transporto priemonė, kurioje sumontuota galios pavara, apimanti bent du skirtingų kategorijų varomosios energijos keitiklius ir bent dvi skirtingų kategorijų varomosios energijos kaupimo sistemas.
3.3. Degalų garavimo išlakos
3.3.1. Degalų bako sistema – degalams laikyti naudojama įranga, sudaryta iš degalų bako, degalų pripildymo angos, šios angos dangtelio ir degalų siurblio, įrengto degalų bake arba ant jo.
3.3.2. Degalų sistema – komponentai, kuriais transporto priemonėje laikomi arba perduodami degalai, apimantys degalų bako sistemą, visas degalų tiekimo ir garavimo linijas, ne bake įrengtus degalų siurblius ir aktyvintosios anglies filtrą.
3.3.3. Butano sugerties geba (BSG)– butano masė, kurią gali sugerti filtras.
3.3.4. BSG300 – butano sugerties geba po 300 degalų sendinimo ciklų.
3.3.5. Pralaidumo faktorius (PF)– faktorius, nustatomas pagal angliavandenilių nuostolius per tam tikrą laikotarpį ir naudojamas galutiniam garavimo išlakų kiekiui nustatyti.
3.3.6. Vienasluoksnis nemetalinis bakas – degalų bakas, pagamintas iš vieno nemetalinės medžiagos, įskaitant fluorintas ir (arba) sulfonintas medžiagas, sluoksnio.
3.3.7. Daugiasluoksnis bakas – degalų bakas, pagamintas iš ne mažiau kaip dviejų skirtingų medžiagų sluoksnių, iš kurių vienas yra nepralaidus angliavandeniliams.
3.3.8. Sandari degalų bako sistema – degalų bako sistema, iš kurios, transporto priemonei stovint, per 24 val. paros ciklą, nustatytą JT EEK taisyklės Nr. 83 7 priedo 2 priedėlyje ir atliekamą naudojant šio reglamento IX priedo A.1 skirsnyje nustatytus etaloninius degalus, neišgaruoja degalų.
3.3.9. Degalų garavimo išlakos – šiame reglamente tai transporto priemonei stovint ir prieš pat degalų pylimą į sandarią bako sistemą iš jos išgaruojantys angliavandeniliai.
3.3.10. Vieneriopų degalų dujinė transporto priemonė – vienos rūšies degalus naudojanti transporto priemonė, pirmiausia varoma suskystintomis naftos dujomis, gamtinėmis dujomis ar biometanu arba vandeniliu, bet galinti turėti ir benzino sistemą, skirtą naudoti tik avariniais atvejais arba transporto priemonės, kurios benzino bake telpa ne daugiau kaip 15 litrų benzino, varikliui paleisti.
3.3.11. Degalų garavimo nuostoliai mažinant slėgį – mažinant slėgį iš sandarios bako sistemos per apsauginį vožtuvą ir tik per sistemos leidžiamą per garų talpyklą išgaruojantis angliavandenilių kiekis.
3.3.12. Degalų garų nuotėkis mažinant slėgį – mažinant slėgį per garų talpyklą išgaruojantys angliavandeniliai.
3.3.13. Degalų bako apsauginio vožtuvo atidarymo slėgis – mažiausioji slėgio vertė, kurią pasiekus sandari bako sistema, reaguodama tik į bake susidariusį slėgį, pradeda išleisti garus.
3.3.14. Papildomas filtras – filtras, skirtas degalų garų nuotėkiui mažinant slėgį matuoti.
3.3.15. Dviejų gramų proveržio taškas – reiškinys, kai bendras iš iš aktyvintosios anglies filtro išmestas angliavandenilių kiekis pasiekia 2 gramus.
4. Santrumpos
Bendrosios santrumpos
|
BSG |
Butano sugerties geba |
|
PF |
Pralaidumo faktorius |
|
PPF |
Priskirtasis pralaidumo faktorius |
|
OVC-HEV |
Iš išorės įkraunama hibridinė elektra varoma transporto priemonė |
|
NOVC-HEV |
Iš vidaus įkraunama hibridinė elektra varoma transporto priemonė |
|
WLTC |
Pasaulinis suderintas lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklas |
|
ĮEKS |
Įkraunamoji elektros energijos kaupimo sistema |
5. Bendrieji reikalavimai
5.1. Transporto priemonė ir jos komponentai, galintys daryti poveikį degalų garavimo išlakų kiekiui, turi būti taip suprojektuoti, pagaminti ir surinkti, kad įprastai naudojama transporto priemonė įprastomis sąlygomis, tokiomis kaip drėgnis, lietus, sniegas, karštis, šaltis, smėlis, purvas, vibracija, nusidėvėjimas ir pan., viso jos naudingo eksploatavimo metu atitiktų šio reglamento nuostatas.
5.1.1. Tai taip pat taikoma visų degalų garavimo išlakų kontrolės sistemose naudojamų žarnelių, jungčių ir sujungimų saugumui.
5.1.2. Jei transporto priemonėje įrengiama sandari bako sistema, taip pat turi būti įrengta sistema, kuri tik per garų talpyklą, skirtą tik degalų garams kaupti, prieš pat degalų pylimą sumažintų slėgį bake. Tai turi būti vienintelis garų išleidimo būdas, taikomas slėgiui bake viršijus saugų darbinį slėgį.
5.2. Bandomoji transporto priemonė parenkama pagal 5.5.2 punktą.
5.3. Transporto priemonės bandymo sąlygos
5.3.1. Išmetamųjų teršalų bandymui naudojamų tepalų ir aušinamojo skysčio tipas ir kiekis turi atitikti gamintojo nustatytą tipą ir kiekį, įprastai naudojamus transporto priemonei.
5.3.2. Bandymams naudojamų degalų tipas turi būti toks, kaip nurodyta IX priedo A.1 skirsnyje.
5.3.3. Visos degalų garavimo išlakų kontrolės sistemos turi būti parengtos eksploatacijai.
5.3.4. Pagal Reglamento (EB) Nr. 715/2007 5 straipsnio 2 dalies nuostatas draudžiama naudoti bet kokį išderinimo įtaisą.
5.4. Elektroninės sistemos saugos nuostatos
5.4.1. Taikomos I priedo 2.3 punkte nustatytos elektroninių sistemų saugumo nuostatos.
5.5. Degalų garavimo išlakų šeima
5.5.1. Tai pačiai degalų garavimo išlakų šeimai gali priklausyti tik tokios transporto priemonės, kurios yra identiškos a, c ir d punktuose nurodytų savybių atžvilgiu, techniškai lygiavertės b punkte nurodytų savybių atžvilgiu ir panašios e ir f punktuose nurodytų savybių atžvilgiu arba, jei taikoma, neviršijančios tų savybių atžvilgiu nustatytų leidžiamųjų nuokrypių:
|
a) |
degalų bako sistemos medžiaga ir konstrukcija; |
|
b) |
degalų garams skirtos žarnelės medžiaga, degalų tiekimo linijos medžiaga ir sujungimo būdas; |
|
c) |
sandari ar nesandari bako sistema; |
|
d) |
degalų bako apsauginio vožtuvo reguliavimas (oro įleidimas ir išleidimas); |
|
e) |
filtro butano sugerties geba (BSG300) nuo didžiausiosios vertės skiriasi ne daugiau kaip 10 proc. (jei filtruose naudojama tokios pat rūšies anglis, anglies tūris turi nesiskirti daugiau kaip 10 proc. nuo tūrio, pagal kurį buvo nustatyta BSG300; |
|
f) |
prapūtimo kontrolės sistema (pvz., vožtuvo tipas, prapūtimo kontrolės strategija). |
5.5.2. Transporto priemonė laikoma išmetančia daugiausia degalų garavimo išlakų ir naudojama bandymams, jei jos degalų bako talpos ir filtro butano sugerties gebos santykis yra didžiausias šeimoje. Su tipo patvirtinimo institucija turi būti iš anksto susitariama dėl transporto priemonių parinkimo.
5.5.3. Jei transporto priemonėje taikoma novatoriškas sistemos kalibravimas, konfigūravimas arba aparatinė įranga, susijusi su degalų garavimo išlakų kontrole, transporto priemonė priskiriama kitai šeimai.
5.5.4. Degalų garavimo išlakų šeimos identifikatorius
Kiekvienai 5.5.1 punkte apibrėžtai degalų garavimo išlakų šeimai turi būti priskirtas tokio formato unikalus identifikatorius:
EV-nnnnnnnnnnnnnnn-WMI-x
Čia:
nnnnnnnnnnnnnnn yra ne ilgesnė kaip 15-os ženklų eilutė, kuri gali būti sudaroma naudojant tik skaitmenis nuo 0–9, raides nuo A iki Z ir pabraukimo simbolį (_).
WMI (pasaulinis gamintojo identifikatorius) yra kodas, pagal ISO 3780:2009 išskirtinai identifikuojantis gamintoją.
x – 1 arba 0, atsižvelgiant į šias nuostatas:
|
a) |
tipo patvirtinimo institucijai ir WMI savininkui sutikus, vienetas (1) rašomas, jei transporto priemonių šeima apibrėžta siekiant įtraukti tokias transporto priemones:
i, ii ir iii atvejais šeimos identifikavimo kodą sudaro viena unikali n ženklų eilutė ir vienas unikalus WMI kodas bei vienetas (1). |
|
b) |
Tipo patvirtinimo institucijai sutikus, nulis (0) rašomas, jei transporto priemonių šeima apibrėžta pagal tokius pat kriterijus kaip ir atitinkama transporto priemonių šeima, apibrėžta pagal a punktą, tačiau gamintojas nusprendžia naudoti kitokį WMI. Tokiu atveju šeimos identifikavimo kodą sudaro tokia pat n ženklų eilutė kaip ir nustatyta pagal a punktą apibrėžtai transporto priemonių šeimai, ir unikalus WMI kodas, kuris turi skirtis nuo kitų WMI kodų, susijusių su a punkte aprašytu atveju, bei nulis (0). |
5.6. Patvirtinimo institucija nesuteikia tipo patvirtinimo, jei pateiktos informacijos nepakanka įrodyti, kad įprastomis transporto priemonės eksploatavimo sąlygomis veiksmingai ribojamas degalų garavimo išlakų kiekis.
6. Veiksmingumo reikalavimai
6.1. Ribinės vertės
Taikoma Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 3 lentelėje nurodyta ribinė vertė.
1 priedėlis
4 tipo bandymo procedūros ir sąlygos
1. Įvadas
Šiame priede pateikiama 4 tipo bandymo procedūra, kurią taikant nustatomas transporto priemonių degalų garavimo išlakų kiekis.
2. Techniniai reikalavimai
2.1. Ši procedūra apima degalų garavimo išlakų kiekio bandymą ir du papildomus bandymus – šio priedėlio 5.1 punkte aprašytą anglies filtrų sendinimą ir šio priedėlio 5.2 punkte aprašytą degalų bako sistemos pralaidumo bandymą. Degalų garavimo bandymu (VI.4 pav.), nustatomas angliavandenilių garų, išleidžiamų dėl temperatūros svyravimų per parą ir dėl kaitrinio degalų garavimo transporto priemonei stovint, kiekis.
2.2. Jei sistemoje yra daugiau kaip vienas anglies filtras, visais atvejais, kai šiame priede vartojamas terminas „filtras“, jis taikomas kiekvienam filtrui.
3. Transporto priemonė
Transporto priemonės mechaninė būklė turi būti gera, prieš bandymą transporto priemonė turi būti įvažinėta ir ja turi būti nuvažiuota bent 3 000 km. Siekiant nustatyti degalų garavimo išlakų kiekį, visose atitinkamose bandymų ataskaitose nurodoma sertifikavimo bandymams naudojamos transporto priemonės rida ir eksploatavimo trukmė. Įvažinėjimo laikotarpiu degalų garavimo išlakų kontrolės sistema turi būti prijungta ir tinkamai veikti. Turi būti naudojamas pagal šio priedėlio 5.1 punkte aprašytą procedūrą pasendintas anglies filtras.
4. Bandymų įranga
4.1. Važiuoklės dinamometras
Važiuoklės dinamometras turi atitikti XXI priedo 5 papildomo priedo 2 punkto reikalavimus.
4.2. Degalų garavimo išlakų matuoklių gaubtas
Degalų garavimo išlakų matuoklių gaubtas turi atitikti JT EEK taisyklės Nr. 83 7 priedo 4.2 punkto reikalavimus.
4.3. Analizės sistemos
Analizės sistemos turi atitikti JT EEK taisyklės Nr. 83 7 priedo 4.3 punkto reikalavimus. Nuolat matuoti angliavandenilių kiekio neprivaloma, išskyrus atvejus, kai naudojamas nustatyto tūrio gaubtas.
4.4. Temperatūros registravimo sistema
Temperatūros registravimas turi atitikti JT EEK taisyklės Nr. 83 7 priedo 4.5 punkto reikalavimus.
4.5. Slėgio registravimo sistema
Slėgio registravimas turi atitikti JT EEK taisyklės Nr. 83 7 priedo 4.6 punkto reikalavimus, išskyrus tai, kad JT EEK taisyklės Nr. 83 7 priedo 4.6 punkte nustatytas slėgio registravimo sistemos tikslumas ir skyra turi būti tokie:
|
a) |
tikslumas: ± 0,3 kPa; |
|
b) |
skyra: 0,025 kPa. |
4.6. Ventiliatoriai
Ventiliatoriai turi atitikti JT EEK taisyklės Nr. 83 7 priedo 4.7 punkto reikalavimus, išskyrus tai, kad pūstuvų galia turi būti 0,1–0,5 m3/sek., o ne 0,1–0,5 m3/min.
4.7. Kalibravimo dujos
Dujos turi atitikti JT EEK taisyklės Nr. 83 7 priedo 4.8 punkto reikalavimus.
4.8. Papildoma įranga
Papildoma įranga turi atitikti JT EEK taisyklės Nr. 83 7 priedo 4.9 punkto reikalavimus.
4.9. Papildomas filtras
Papildomas filtras turėtų būti toks pats kaip pagrindinis filtras, bet nebūtinai sendintas. Transporto priemonės filtro jungiamasis vamzdis turi būti kuo trumpesnis. Prieš pildymą pagalbinis filtras labai gerai prapučiamas sausu oru.
4.10. Filtro matavimo skalė
Filtro matavimo skalės tikslumas turi būti ± 0,02 g.
5. Stendinio filtro sendinimo ir PF nustatymo procedūra
5.1. Stendinis filtro sendinimas
Prieš nustatant kaitrinio degalų garavimo nuostolius ir paros nuostolius, filtras turi būti sendinamas pagal VI.1 paveiksle parodytą procedūrą.
VI.1 pav
Stendinio filtro sendinimo procedūra
50 kartų
5.1.3. Sendinimas degalų garais ir BSG300 vertės nustatymas
5.1.2. Sendinimas vibracija
5.1.1. Sendinimas temperatūros ciklais
Pasirenkamas naujas filtro pavyzdys.
Bandymo pradžia
5.1.1. Sendinimas temperatūros ciklais
Specialioje temperatūros kameroje filtras kondicionuojamas temperatūros nuo – 15 °C iki 60 °C ciklais, taikant 30 min. trukmės stabilizavimą, esant – 15 °C temperatūrai ir 60 °C temperatūrai. Kiekvienas ciklas trunka 210 minučių (žr. VI.2 pav.).
Temperatūros skirtumas turi būti kuo artimesnis 1 °C/min. Filtre neturėtų būti priverstinės oro traukos.
Ciklas kartojamas 50 kartų iš eilės. Iš viso ši procedūra trunka 175 valandas.
VI.2 pav
Kondicionavimo nustatytos temperatūros sąlygomis ciklas
Temperatūros (°C) kitimas laiko (min.) atžvilgiu
5.1.2. Sendinimas vibracija
Atlikus temperatūrinio sendinimo procedūrą, filtras įrengiamas tokia pat kryptimi kaip transporto priemonėje ir vertikaliai kratomas 30 ± 10 Hz dažniu, užtikrinant didesnę kaip 1,5 m/sek.2 bendrąją Grms vertę. Bandymas turi tęstis 12 valandų.
5.1.3. Sendinimas degalų garais ir BSG300 vertės nustatymas
5.1.3.1. Sendinimas atliekamas filtrą pakartotinai užpildant degalų garais ir prapučiant laboratorijos oru.
5.1.3.1.1. Baigus sendinimą temperatūra ir vibracija, filtras toliau sendinamas rinkoje parduodamų šio priedėlio 5.1.3.1.1.1 punkte nurodytų degalų ir azoto arba oro mišiniu, kuriame degalų garų tūris yra 50 ± 15 proc. Degalų garavimo sparta turi būti 60 ± 20 g/h.
Filtras užpildomas iki 2 gramų proveržio taško. Filtras taip pat gali būti laikomas užpildytu, kai angliavandenilių koncentracija vožtuvo išleidžiamojoje angoje pasieka 3 000 ppm.
5.1.3.1.1.1. Šiam bandymui atlikti naudojami rinkoje parduodami degalai turi atitikti etaloniniams degalams keliamus reikalavimus dėl:
|
a) |
tankio esant 15 °C temperatūrai; |
|
b) |
garų slėgio; |
|
c) |
distiliacijos (70 °C, 100 °C, 150 °C); |
|
d) |
angliavandenilių analizės (tik alkenų, aromatinių medžiagų, benzeno); |
|
e) |
deguonies kiekio; |
|
f) |
etanolio kiekio. |
5.1.3.1.2. Nuo 5 iki 60 minutės po užpildymo filtras 25 ± 5 litrų per minutę sparta prapučiamas išmetamųjų teršalų kiekį nustatančios laboratorijos oru, kol jo tūris 300 kartų viršija filtruojančiojo sluoksnio tūrį.
5.1.3.1.3. Šio priedėlio 5.1.3.1.1 ir 5.1.3.1.2. punktuose nustatytos procedūros pakartojamos 300 kartų, tai atlikus filtras laikomas stabilizuotu.
5.1.3.1.4. Butano sugerties gebos (BSG), susijusios su 5.5 punkte nustatyta degalų garavimo išlakų šeima, matavimo procedūrą sudaro toliau nurodyti veiksmai.
|
a) |
Stabilizuotas filtras užpildomas iki 2 gramų proveržio taško ir paskui ne mažiau kaip 5 kartus prapučiamas. Pildoma 40 g butano per valandą sparta, naudojant mišinį, kurio 50 proc. tūrio sudaro butanas ir 50 proc. – azotas. |
|
b) |
Prapūtimas atliekamas pagal šio priedėlio 5.1.3.1.2 punktą. |
|
c) |
Po kiekvieno užpildymo BSG įtraukiama į visas atitinkamas bandymų ataskaitas. |
|
d) |
BSG300 vertė apskaičiuojama kaip paskutiniųjų penkių BSG verčių vidurkis. |
5.1.3.2. Jeigu sendintą filtrą pateikia tiekėjas, gamintojas tipo patvirtinimo institucijai iš anksto praneša apie sendinimo procedūrą, kad ji galėtų dalyvauti bet kuriame tos sendinimo procedūros etape tiekėjo patalpose.
5.1.3.3. Gamintojas pateikia tipo patvirtinimo institucijai bandymų ataskaitą, į kurią turi būti įtraukta bent ši informacija:
|
a) |
aktyvintosios anglies rūšis; |
|
b) |
užpildymo norma; |
|
c) |
degalų specifikacijos. |
5.2. Degalų bako sistemos PF nustatymas (žr. VI.3 pav.)
VI.3 pav
PF nustatymas
5.2.5. Pralaidumo faktorius = HC20w - HC3w
5.2.4. Tokiomis pat sąlygomis kaip pirmąją paros išlakų kiekio bandymo dieną išmatuojamas angliavandenilių kiekis: HC20w
5.2.4. Bakas ištuštinamas ir 40 proc. jo vardinės talpos pripildoma etaloninių degalų
5.2.3. Likusias 17 savaičių kondicionuojama 40 °C ± 2 °C temperatūroje
5.2.2. Tokiomis pat sąlygomis kaip pirmąją paros išlakų kiekio bandymo dieną išmatuojamas angliavandenilių kiekis:HC3w
5.2.1. 3 savaites kondicionuojama 40 °C ± 2 °C temperatūroje
5.2.2. Bakas ištuštinamas ir 40 proc. jo vardinės talpos pripildoma etaloninių degalų
5.2.1. 40 ± 2 proc. vardinės bako talpos pripildoma etaloninių degalų
Bandymo pradžia
5.2.1. Atrenkama ir prie įrenginio panašioje padėtyje kaip ir transporto priemonėje pritvirtinama tipinė tam tikros šeimos degalų bako sistema. 40 ± 2 proc. bako vardinės talpos pripildoma etaloninių degalų, kurių temperatūra yra 18 °C ± 2 °C. Tada įrenginys su degalų bako sistema 3 savaites laikomi patalpoje, kurioje temperatūra siekia 40 ± 2 °C ir yra kontroliuojama.
5.2.2. Pasibaigus trečiajai savaitei, bakas ištuštinamas ir 40 ± 2 proc. vardinės jos talpos vėl pripildoma etaloninių degalų, kurių temperatūra yra 18 ± 2 °C.
6–36 valandomis įrenginys su degalų sistema įdedami į gaubtą. Paskutinėmis šešiomis šio laikotarpio valandomis palaikoma 20 °C ± 2 °C aplinkos temperatūra. Gaubte atliekama paros procedūra, atitinkanti šio priedėlio 6.5.9 punkte aprašytą pirmuoju 24 valandų laikotarpiu taikomą procedūrą. Bake susikaupę degalų garai išleidžiami iš gaubto, kad išlakos iš bako nebūtų priskaičiuotos prie prasiskverbusių išlakų. Išmatuojamas angliavandenilių kiekis, išmatuota vertė įrašoma į visas atitinkamas bandymų ataskaitas kaip HC3W.
5.2.3. Įrenginys su degalų bako sistema likusias 17 savaičių vėl laikomas patalpoje, kurioje temperatūra siekia 40 ± 2 °C ir yra kontroliuojama.
5.2.4. Pasibaigus 17 savaitei, bakas ištuštinamas ir 40 ± 2 proc. jo vardinės talpos vėl pripildoma etaloninių degalų, kurių temperatūra yra 18 ± 2 °C.
6–36 valandomis įrenginys su degalų sistema įdedami į gaubtą. Paskutinėmis šešiomis šio laikotarpio valandomis palaikoma 20 °C ± 2 °C aplinkos temperatūra. Gaubte atliekama paros procedūra, atitinkanti šio priedėlio 6.5.9 punkte aprašytą pirmuoju 24 valandų laikotarpiu taikomą procedūrą. Degalų bako sistema sujungiama su išleidimo iš gaubto į išorę anga, kad išlakos iš bako nebūtų priskaičiuotos prie prasiskverbusių išlakų. Išmatuojamas angliavandenilių kiekis, išmatuota vertė šiuo atveju įrašoma į visas atitinkamas bandymų ataskaitas kaip HC20W.
5.2.5. PF yra HC20W ir HC3W skirtumas (g/24 val.), trijų reikšminių skaitmenų tikslumu apskaičiuotas pagal šią formulę:
PF = HC20w – HC3W
5.2.6. Jeigu PF nurodo tiekėjas, transporto priemonės gamintojas tipo patvirtinimo institucijai iš anksto praneša apie jo nustatymą, kad ji galėtų dalyvauti bandymuose tiekėjo patalpose.
5.2.7. Gamintojas pateikia tipo patvirtinimo institucijoms bandymų ataskaitą, į kurią turi būti įtraukta bent ši informacija:
|
a) |
išsamus išbandytos degalų bako sistemos aprašas, įskaitant informaciją apie išbandyto bako rūšį, ar bakas yra metalinis, vienasluoksnis nemetalinis, ar daugiasluoksnis, iš kokių medžiagų pagamintas bakas ir kitos degalų bako sistemos sudedamosios dalys; |
|
b) |
vidutinė savaitė temperatūra, kuriai esant vyko sendinimo procedūros; |
|
c) |
angliavandenilių kiekis, išmatuotas trečiąją savaitę (HC3W); |
|
d) |
angliavandenilių kiekis, išmatuotas dvidešimtąją savaitę (HC20W); |
|
e) |
nustatytasis pralaidumo faktorius (PF). |
5.2.8. Užuot taikęs šio priedėlio 5.2.1–5.2.7 punktus, daugiasluoksnius arba metalinius bakus naudojantis gamintojas gali nuspręsti taikyti priskirtąjį pralaidumo faktorių (PPF), o ne atlikti visą pirmiau nurodytą matavimo procedūrą:
daugiasluoksnio / metalinio bako PPF = 120 mg/24 val.
Jei gamintojas nusprendžia taikyti PPF, jis tipo patvirtinimo institucijai aiškiai nurodo bako rūšį ir naudotas medžiagas.
6. Kaitrinio degalų garavimo nuostolių ir paros nuostolių matavimo bandymų procedūra
6.1. Transporto priemonės parengimas
Transporto priemonė parengiama pagal JT EEK taisyklės Nr. 83 7 priedo 5.1.1 ir 5.1.2 punktus. Gamintojui paprašius ir gavus tipo patvirtinimo institucijos pritarimą, prieš bandymą galima sumažinti foninių teršalų (nedegalų) šaltinių (pvz., dažų, klijų, plastiko, degalų tiekimo / garavimo linijų, padangų ir kitų guminių arba polimerinių komponentų) poveikį (pvz., atitinkamą laikotarpį 50 °C arba aukštesnėje temperatūroje kaitinant padangas, transporto priemonę, pašalinant plovimo skystį).
Jei degalų bako sistema yra sandari, transporto priemonės filtrai turi būti įrengiami taip, kad juos būtų galima pasiekti ir lengvai prijungti arba atjungti.
6.2. Režimo pasirinkimas ir pavarų perjungimo nuostatos
6.2.1. Transporto priemonėms su mechaninėmis pavarų dėžėmis taikoma XXI priedo 2 papildomame priede nustatyta pavarų perjungimo tvarka.
6.2.2. ICE transporto priemonėms taikytinas režimas parenkamas pagal XXI priedo 6 papildomą priedą.
6.2.3. NOVC-HEV ar OVC-HEV transporto priemonėms taikytinas režimas parenkamas pagal XXI priedo 8 papildomo priedo 6 priedėlį.
6.2.4. Tipo patvirtinimo institucijai paprašius, gali būti parenkamas ne šio priedo 6.2.2 ir 6.2.3 punktuose nustatytas režimas.
6.3. Bandymo sąlygos
Šiame priede nurodyti bandymai atliekami bandymo sąlygomis, nustatytomis interpoliacijos šeimos transporto priemonei H, kurios ciklo energijos poreikis yra didžiausias iš visų interpoliacijos šeimų, įtrauktų į nagrinėjamą degalų garavimo išlakų šeimą.
Užuot laikiusis šio reikalavimo, tipo patvirtinimo institucijos prašymu bandymas gali būti atliekamas su bet kuria ciklo energijos požiūriu tipine šeimai priklausančia transporto priemone.
6.4. Bandymų procedūros eiga
Turi būti taikoma nesandarioms ir sandarioms bako sistemoms nustatyta bandymo procedūra, kaip nurodyta VI.4 paveiksle pateiktoje struktūrinėje schemoje.
Sandari bako sistema bandoma vienu iš 2 galimų būdų. Vienas būdas – bandyti transporto priemonę atliekant vieną nepertraukiamą procedūrą. Kitas būdas, vadinamas atskira procedūra, yra bandyti transporto priemonę atliekant dvi atskiras procedūras, suteikiančias galimybę pakartoti dinamometro bandymą ir paros bandymus, nekartojant degalų garavimo nuostolių nuotėkio mažinant slėgį bake bandymo ir degalų garavimo nuostolių mažinant slėgį bandymo.
VI.4 pav
Bandymo procedūrų struktūrinės schemos
6.6.1.3. 6–36 valandas laikymas 20 °C temp.
6.6.1.9. 6–36 valandas laikymas 23 °C temp.
Atskiro degalų garavimo nuostolių bandymo pabaiga
6.7.2.1.3. užpildymas modeliuojama degalų garavimo nuostolių mase
6.6.1.7.2. Užpildy-mas degalų garavimo nuostoliais
Per 15 minučių pradedamas užpil-dymas degalų gara-vimo nuostoliais
Per 5 minutes pradedamas kitas garavimo bandymas
6.6.1.2. Degalų išleidimas ir 15 % bako talpos pripildymas
6.5.7. Kaitrinio degalų garavimo bandymas: MHS
6.5.5. 12–36 valandas laikymas 23 °C temp.
Per 5 minutes pradedamas kitas garavimo bandymas
6.5.4. Degalų išleidimas ir 40 % bako talpos pripildymas
Ar tai sandari degalų bako sistema?
6.5.3. Važiavimas kondicionavimo prieš bandymą etapu
6.5.2. Soak for 6 .2. 6–36 valandas laikymas 23 °C temp.
Per 5 minutes pradedamas kitas garavimo bandymas
6.5.1. Degalų išleidimas ir 40 % bako talpos pripildymas
6.5.3. Važiavimas kondicionavimo prieš bandymą etapu
Per 5 minutes pradedamas kitas garavimo bandymas
6.5.1. Degalų išleidimas ir 40 % bako talpos pripildymas
Pradžia: nesandarių degalų bakų bandymas, nepertraukiamas sandarių degalų bakų bandy-mas ir atskiras sandarių degalų bakų degalų garavimo nuostolių matavimo bandymas
Per 7 minutes nuo dinamometro bandymo ir 2 minutes nuo variklio išjungimo pradedamas kaitrinio degalų garavimo bandymas
.6.1.9.1. OVC-HEV ĮEKS įkrovimas
Pradžia: sandarių degalų bakų, atskiras kaitrinio degalų garavimo ir paros nuostolių matavimo bandymas
6.6.1.9. 6–36 valandas laikymas 23 °C temp.
6.6.1.5. Filtro prapūtimas taikant 85 % degalų sąnaudų ekvivalentą
6.6.1.5. Sendinto filtro užpildymas iki 2 g proveržio taško
6.6.1.4. Degalų bako apsauginis vožtuvas
Ne
Taip
6.6.1.5. Filtro prapūtimas taikant 85 % degalų sąnaudų ekvivalentą
6.6.1.5. Sendinto filtro užpildymas iki 2 g proveržio taško
6.6.1.12. Slėgio degalų bake sumažinimas atjungus filtrą
6.6.1.11. 6–36 valandas laikymas 20 °C temp.
6.6.1.10. Degalų išleidimas ir 40 % bako talpos pripildymas
6.6.1.9.1. OVC-HEV ĮEKS įkrovimas
6.6.1.8. Degalų garavimo nuostolių nuotėkio matavimas
6.6.1.6. Pasirengimas filtro užpildymui degalų garavimo nuostoliais mažinant slėgį (11 val. trukmės temperatūros ciklas)
Per 1 valandą pradedamas kitas degalų išleidimas ir įpylimas
Pabaiga
7. Skaičiavimai
6.5.9. 2-osios dienos paros bandymas: MD2
6.5.9. 1-osios dienos paros bandymas: MD1
6.5.8. 6–36 valandas laikymas 20 °C temp.
6.5.6. Dinamometro bandymas
6.5.5.2. Sendinto filtro užpildymas iki 2 g proveržio taško
6.5.5.1. OVC-HEV ĮEKS įkrovimas
Per 1 valandą pradedamas kitas degalų išleidimas ir įpylimas
6.5.2. 6–36 valandas laikymas 23 °C temp.
6.5. Nuolatinė nesandarių degalų bako sistemų bandymo procedūra
6.5.1. Degalų išleidimas ir įpylimas
Transporto priemonės degalų bakas ištuštinamas. Degalai išpilami taip, kad transporto priemonėje įrengti sistemos degalų garų kontrolės įtaisai neįprastu būdu nebūtų prapūsti oru arba apkrauti. Kad to reikalavimo būtų laikomasi, paprastai pakanka atsukti degalų bako dangtelį. 40 ± 2 proc. vardinės bako talpos vėl pripildoma etaloninių degalų, kurių temperatūra yra 18 ± 2 °C.
6.5.2. Kondicionavimas
Per 5 minutes nuo degalų išleidimo ir pakartotinio įpylimo transporto priemonė ne trumpiau kaip šešioms, bet ne ilgiau kaip 36-ioms valandoms paliekama stovėti 23 °C ± 3 °C temperatūroje.
6.5.3. Važiavimas kondicionavimo prieš bandymą (pirminio kondicionavimo) etapu
Transporto priemonė pastatoma ant važiuoklės dinamometro ir važiuoja tokiomis XXI priedo 1 papildomame priede nustatytomis ciklo fazėmis:
|
a) |
1 klasės transporto priemonės: mažo, vidutinio, mažo, mažo, vidutinio ir mažo greičio; |
|
b) |
2 ir 3 klasių transporto priemonės: mažo, vidutinio, didelio ir vidutinio greičio. |
OVC-HEV transporto priemonės važiavimo kondicionavimo prieš bandymą etapu važiuoja įkrovos palaikymo režimu, kaip nustatyta XXI priedo 3.3.6 punkte. Tipo patvirtinimo institucijos prašymu gali būti taikomas bet kuris kitas režimas.
6.5.4. Degalų išleidimas ir įpylimas
Per vieną valandą nuo važiavimo kondicionavimo prieš bandymą etapu pabaigos transporto priemonės degalų bakas ištuštinamas. Degalai išpilami taip, kad transporto priemonėje įrengti sistemos degalų garų kontrolės įtaisai neįprastu būdu nebūtų prapūsti oru arba apkrauti. Kad to reikalavimo būtų laikomasi, paprastai pakanka atsukti degalų bako dangtelį. 40 ± 2 proc. vardinės bako talpos vėl pripildoma bandomųjų degalų, kurių temperatūra yra 18 ± 2 °C.
6.5.5. Kondicionavimas
Per penkias minutes nuo degalų išleidimo ir pakartotinio įpylimo transporto priemonė ne trumpiau kaip 12-ai, bet ne ilgiau kaip 36-ioms valandoms paliekama stovėti 23 °C ± 3 °C temperatūroje.
Kondicionavimo laikotarpiu gali būti atliekamos 6.5.5.1 ir 6.5.5.2 punktuose nustatytos procedūros, pirma atliekant 6.5.5.1 punkte aprašytą procedūrą, o paskui – 6.5.5.2 punkte aprašytą procedūrą, arba atvirkščiai. 6.5.5.1 ir 6.5.5.2 punktuose aprašytos procedūros gali būti atliekamos ir vienu metu.
6.5.5.1. ĮEKS įkrovimas
OVC-HEV transporto priemonių ĮEKS visiškai įkraunama pagal XXI priedo 8 papildomo priedo 4 priedėlio 2.2.3 punkte aprašytus įkrovos reikalavimus.
6.5.5.2. Filtro užpildymas
Šio priedėlio 5.1 punkte aprašyta tvarka pasendintas filtras pagal JT EEK taisyklės Nr. 83 7 priedo 5.1.4 punkte nustatytą procedūrą užpildomas iki 2 gramų proveržio taško.
6.5.6. Dinamometro bandymas
Bandomoji transporto priemonė užstumiama ant dinamometro ir važiuoja šio priedėlio 6.5.3 punkto a arba b papunkčiuose aprašytais ciklais. OVC-HEV transporto priemonės važiuoja įkrovos naudojimo režimu. Paskui išjungiamas variklis. Šio proceso metu imami išmetamųjų teršalų ėminiai, o rezultatai gali būti naudojami tipui patvirtinti atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį arba degalų sąnaudas, jei šis procesas atitinka XXI priedo 6 arba 8 papildomo priede aprašytą reikalavimą.
6.5.7. Kaitrinio degalų garavimo bandymas
Per 7 minutes nuo dinamometro bandymo ir per 2 minutes nuo variklio išjungimo pradedamas kaitrinio degalų garavimo bandymas pagal JT EEK taisyklės Nr. 83 7 priedo 5.5 punktą. Kaitrinio degalų garavimo nuostoliai apskaičiuojami pagal šio priedėlio 7.1 punktą ir įrašomi į visas atitinkamas bandymų ataskaitas kaip MHS.
6.5.8. Kondicionavimas
Baigus kaitrinio degalų garavimo bandymą, laikotarpiu nuo kaitrinio degalų garavimo bandymo pabaigos iki paros išlakų kiekio bandymo pradžios bandomoji transporto priemonė kondicionuojama ne trumpiau kaip šešias, bet ne ilgiau kaip 36 valandas. Ne trumpiau kaip šešias paskutiniąsias šio laikotarpio valandas transporto priemonė kondicionuojama 20 ± 2 °C temperatūroje.
6.5.9. Paros bandymai
6.5.9.1. Bandomajai transporto priemonei taikomi du aplinkos temperatūros ciklai, laikantis JT EEK taisyklės Nr. 83 7 priedo 3 priedėlyje paros išlakų kiekio bandymui nustatyto intervalo, bet kuriuo metu užtikrinant ne didesnį kaip ± 2 °C nuokrypį. Vidutinis temperatūros nuokrypis nuo minėto intervalo, apskaičiuotas taikant absoliučiąsias kiekvieno išmatuoto nuokrypio vertes, neturi viršyti ± 1 °C. Aplinkos temperatūra matuojama ne rečiau kaip kas minutę ir nurodoma visuose atitinkamuose bandymų lapuose. Temperatūros ciklas prasideda, kai laikas Tstart = 0, kaip nurodyta šio priedėlio 6.5.9.6 punkte.
6.5.9.2. Prieš pat bandymo pradžią gaubtas keletą minučių prapučiamas oru, kol jame nusistovės pastovi foninė aplinka. Tuo pat metu taip pat įjungiamas (-i) kameros oro maišymo ventiliatorius (-iai).
6.5.9.3. Išjungus bandomosios transporto priemonės variklį, atidarius jos langus ir bagažinę (-es), transporto priemonė perkeliama į matavimo kamerą. Oro maišymo ventiliatorius (-iai) sureguliuojamas (-i) taip, kad po bandomosios transporto priemonės degalų baku būtų sukurtas ne silpnesnis kaip 8 km/h oro srautas.
6.5.9.4. Prieš pat bandymo pradžią nustatoma angliavandenilių analizatoriaus nulinė vertė ir matavimo aprėptis.
6.5.9.5. Gaubto durys uždaromos ir patikimai užsandarinamos.
6.5.9.6. Per 10 minučių nuo durų uždarymo ir užsandarinimo išmatuojama angliavandenilių koncentracija, temperatūra ir barometrinis slėgis, kad būtų nustatyti pirminiai angliavandenilių koncentracijos gaubte CHCi, barometrinio slėgio Pi ir aplinkos temperatūros kameroje Ti rodmenys paros bandymams. Tai yra momentas, kai laikas Tstart = 0.
6.5.9.7. Prieš pat kiekvieno ėminių ėmimo laikotarpio pabaigą nustatoma angliavandenilių analizatoriaus nulinė vertė ir matavimo aprėptis.
6.5.9.8. Pirmojo ir antrojo išmetamųjų teršalų ėminių ėmimo laikotarpiai atitinkamai baigiasi po 24 valandų ± 6 min. ir po 48 valandų ± 6 min. nuo šio priedėlio 6.5.9.6 punkte nurodytos ėminių ėmimo pradžios. Sugaištas laikas įtraukiamas į visas atitinkamas bandymų ataskaitas.
Kiekvieno išmetamųjų teršalų ėminių ėmimo laikotarpio pabaigoje išmatuojama angliavandenilių koncentracija, temperatūra ir barometrinis slėgis ir šios išmatuotosios vertės naudojamos paros bandymo rezultatams apskaičiuoti pagal šio priedėlio 7.1 punkte nurodytą lygtį. Per pirmąsias 24 valandas gautas rezultatas įrašomas į visas atitinkamas bandymų ataskaitas kaip MD1. Per antrąsias 24 valandas gautas rezultatas įrašomas į visas atitinkamas bandymų ataskaitas kaip MD2.
6.6. Nuolatinė sandarių degalų bako sistemų bandymo procedūra
6.6.1. Kai degalų bako apsauginio vožtuvo atidarymo slėgis yra 30 kPa arba didesnis.
6.6.1.1. Bandymas atliekamas šio priedėlio 6.5.1–6.5.3 punktuose aprašyta tvarka.
6.6.1.2. Degalų išleidimas ir įpylimas
Per vieną valandą nuo važiavimo kondicionavimo prieš bandymą etapu pabaigos transporto priemonės degalų bakas ištuštinamas. Degalai išpilami taip, kad transporto priemonėje įrengti sistemos degalų garų kontrolės įtaisai neįprastu būdu nebūtų prapūsti oru arba apkrauti. Kad to reikalavimo būtų laikomasi, paprastai pakanka atsukti degalų bako dangtelį; jei to nepakanka, atjungiamas filtras. 15 ± 2 proc. vardinės bako talpos vėl pripildoma etaloninių degalų, kurių temperatūra yra 18 ± 2 °C.
6.6.1.3. Kondicionavimas
Per 5 minutes nuo degalų išleidimo ir pakartotinio įpylimo transporto priemonė pradedama 6–36 valandas kondicionuoti 20 °C ± 2 °C aplinkos temperatūroje.
6.6.1.4. Slėgio sumažinimas degalų bake
Paskui sumažinamas slėgis degalų bake, kad jis nepakiltų iki neįprasto lygio. Tai gali būti atliekama atidarant transporto priemonės degalų bako dangtelį. Nepaisant slėgio sumažinimo būdo, per 1 minutę turi būti atkuriama pradinė transporto priemonės būsena.
6.6.1.5. Filtro užpildymas ir prapūtimas
Šio priedėlio 5.1 punkte aprašyta tvarka pasendintas filtras pagal JT EEK taisyklės Nr. 83 7 priedo 5.1.6 punkte nustatytą procedūrą užpildomas iki 2 gramų proveržio taško ir paskui 25 ± 5 litrų per minutę sparta prapučiamas išmetamųjų teršalų kiekį nustatančios laboratorijos oru. Prapučiamojo oro tūris neturi viršyti 6.6.1.5.1 punkte nustatyto tūrio. Pildymas ir prapūtimas gali būti atliekami a) naudojant transporto priemonėje įrengtą filtrą, kurio temperatūra 20 °C arba (pasirinktinai) 23 °C, arba b) atjungiant filtrą. Abiem atvejais neleidžiama daugiau mažinti slėgio bake.
6.6.1.5.1. Didžiausiojo prapučiamojo oro tūrio nustatymas
Didžiausiasis prapučiamojo oro kiekis Volmax nustatomas pagal toliau nurodytą lygtį. OVC-HEV transporto priemonės turi važiuoti įkrovos palaikymo režimu. Kiekis taip pat gali nustatomas atskiru bandymu arba važiavimo kondicionavimo prieš bandymą etapu.
Čia:
|
VolPcycle |
yra suminis prapučiamojo oro tūris, suapvalintas 0,1 litro tikslumu, šaltojo paleidimo sąlygomis atlikto šio priedėlio 6.5.3 punkte aprašyto važiavimo kondicionavimo prieš bandymą etapu išmatuotas naudojant tinkamą prietaisą (pvz., prie anglies filtro išleidžiamosios angos prijungtą srautmatį arba lygiavertį prietaisą), l; |
|
Voltank |
yra gamintojo nurodyta vardinė degalų bako talpa, l; |
|
FCPcycle |
yra degalų sąnaudos vieno prapūtimo ciklo, aprašyto šio priedėlio 6.5.3 punkte, metu; jos gali būti matuojamos įšilusio variklio arba šaltojo paleidimo sąlygomis; l/100 km. OVC-HEV ir NOVC-HEV transporto priemonių degalų sąnaudos apskaičiuojamos pagal XXI priedo 8 papildomo priedo 4.2.1 punktą; |
|
DistPcycle |
yra teorinis atstumas iki šio priedėlio 6.5.3 punkte aprašyto pavienio prapūtimo ciklo artimiausiųjų 0,1 km, km. |
6.6.1.6. Pasirengimas filtro užpildymui degalų garavimo nuostoliais mažinant slėgį
Baigus filtro užpildymo ir prapūtimo procedūrą, bandomoji transporto priemonė perkeliama į gaubtą – SHED arba atitinkamą klimato kamerą. Įrodoma, kad sistema yra sandari ir slėgio sumažinimas atliekamas įprastu būdu bandymo metu arba atskiru bandymu (pvz., naudojant transporto priemonėje įrengtą slėgio jutiklį). Paskui bandomajai transporto priemonei taikomas JT EEK taisyklės Nr. 83 7 priedo 2 priedėlyje nustatyto paros išlakų kiekio bandymo pirmųjų 11-os valandų aplinkos temperatūros intervalas, bet kuriuo metu užtikrinant ne didesnį kaip ± 2 °C nuokrypį. Vidutinis temperatūros nuokrypis nuo minėto intervalo, apskaičiuotas taikant absoliučiąsias kiekvieno išmatuoto nuokrypio vertes, neturi būti didesnis kaip ± 1 °C. Aplinkos temperatūra matuojama ne rečiau kaip kas kas 10 minučių ir nurodoma visuose atitinkamuose bandymų lapuose.
6.6.1.7. Filtro užpildymas degalų garavimo nuostoliais
6.6.1.7.1. Slėgio sumažinimas degalų bake prieš pripilant degalų
Gamintojas užtikrina, kad degalų nebūtų pradedama pilti, kol slėgis sandarioje bako sistemoje nebus baigtas mažinti iki slėgio, mažiau kaip 2,5 kPa už didesnio aplinkos slėgį, susidarantį įprastomis transporto priemonės eksploatavimo ir naudojimo sąlygomis. Tipo patvirtinimo institucijos prašymu gamintojas pateikia išsamią informaciją apie šią operaciją arba įrodo, kad ši operacija buvo atlikta (pvz., remdamasis transporto priemonėje įrengtu slėgio jutikliu). Gali būti leidžiama taikyti bet kokį kitą techninį sprendimą, jei juo užtikrinamas saugus degalų pylimas ir tai, kad prieš prijungiant degalų pildymo įtaisą prie transporto priemonės į atmosferą nepatektų pernelyg daug teršalų.
6.6.1.7.2. Per 15 minučių nuo momento, kai aplinkos temperatūra pasiekia 35 °C, atidaromas bako apsauginis vožtuvas, kad būtų užpildytas filtras. Užpildymo procedūra gali būti atliekama gaubte arba jo išorėje. Pagal šį punktą užpildytas filtras atjungiamas ir laikomas kondicionavimo zonoje. Atliekant šio priedėlio 6.6.1.9–6.6.1.12 punktuose nustatytą procedūrą, transporto priemonėje įrengiamas netikras filtras.
6.6.1.8. Degalų garavimo nuostolių nuotėkio mažinant slėgį matavimas
6.6.1.8.1. Bet koks mažinant slėgį susidarantis degalų garavimo nuostolių nuotėkis iš transporto priemonės filtro matuojamas naudojant papildomą anglies filtrą, tiesiogiai prijungtą prie transporto priemonės garų talpyklos išleidžiamosios angos. Prieš šio priedėlio 6.6.1.7 punkte aprašytą procedūrą ir po jos papildomas anglies filtras pasveriamas.
6.6.1.8.2. Mažinant slėgį susidarantis degalų garavimo nuostolių nuotėkis iš transporto priemonės filtro taip pat gali būti matuojamas naudojant SHED.
Per 15 minučių nuo momento, kai aplinkos temperatūra pasiekia 35 °C, kaip aprašyta šio priedėlio 6.6.1.6 punkte, kamera užsandarinama ir pradedama matavimo procedūra.
Nustačius angliavandenilių analizatoriaus nulinę vertę ir matavimo aprėptį, matuojama angliavandenilių koncentracija, temperatūra ir barometrinis slėgis, siekiant gauti pradinius CHCi, Pi ir Ti rodmenis, pagal kuriuos bus nustatomas degalų garavimo nuostolių nuotėkis mažinant slėgį sandariame bake.
Matavimo procedūros metu aplinkos temperatūra T gaubte turi būti ne žemesnė kaip 25 °C.
Baigus šio priedėlio 6.6.1.7.2 punkte aprašytą procedūrą, po 60 ± 5 sekundžių išmatuojama angliavandenilių koncentracija kameroje. Taip pat išmatuojama temperatūra ir barometrinis slėgis. Tai galutiniai CHCf, Pf ir Tf rodmenys, pagal kuriuos bus nustatomas degalų garavimo nuostolių nuotėkis mažinant slėgį sandariame bake.
Degalų garavimo nuostolių nuotėkis mažinant slėgį sandariame bake apskaičiuojamas pagal šio priedėlio 7.1 punktą ir įrašomas į visas atitinkamas bandymų ataskaitas.
6.6.1.8.3. Papildomo filtro svoris arba SHED matavimo rezultatas neturi pasikeisti daugiau kaip ± 0,5 gramo.
6.6.1.9. Kondicionavimas
Baigus užpildymą degalų garavimo nuostoliais, transporto priemonė 6–36 valandas kondicionuojama 23 ± 2 °C temperatūroje, siekiant stabilizuoti transporto priemonės temperatūrą.
6.6.1.9.1. ĮEKS įkrovimas
Šio priedėlio 6.6.1.9 punkte aprašyto kondicionavimo metu OVC-HEV transporto priemonių ĮEKS visiškai įkraunama pagal XXI priedo 8 papildomo priedo 4 priedėlio 2.2.3 punkte aprašytus įkrovos reikalavimus.
6.6.1.10. Degalų išleidimas ir įpylimas
Transporto priemonės degalų bakas ištuštinamas ir 40 ± 2 proc. vardinės bako talpos vėl pripildoma bandomųjų degalų, kurių temperatūra yra 18 ± 2 °C.
6.6.1.11. Kondicionavimas
Paskui transporto priemonė ne trumpiau kaip šešias, bet ne ilgiau kaip 36 valandas kondicionavimo vietoje laikoma 23 °C ± 3 °C temperatūroje, kad stabilizuotųsi degalų temperatūra.
6.6.1.12. Slėgio sumažinimas degalų bake
Paskui sumažinamas slėgis degalų bake, kad jis nepakiltų iki neįprasto lygio. Tai gali būti atliekama atidarant transporto priemonės degalų bako dangtelį. Nepaisant slėgio sumažinimo būdo, per 1 minutę turi būti atkuriama pradinė transporto priemonės būsena. Atlikus šį veiksmą, garų talpykla vėl prijungiama.
6.6.1.13. Atliekamos šio priedėlio 6.5.6–6.5.9.8 punktuose nustatytos procedūros.
6.6.2. Kai degalų bako apsauginio vožtuvo atidarymo slėgis yra mažesnis kaip 30 kPa
Bandymas atliekamas šio priedėlio 6.6.1.1–6.6.1.13 punktuose aprašyta tvarka. Tačiau šio priedėlio 6.5.9.1 punkte aprašyta aplinkos temperatūra šiuo atveju pakeičiama intervalu, šiame priedėlyje pateiktoje VI.1 lentelėje nustatytu paros išlakų kiekio bandymui.
VI.1 lentelė
Alternatyvi aplinkos temperatūrų seka, taikoma sandariai bako sistemai
|
Laikas (val.) |
Temperatūra (°C) |
|
0/24 |
20,0 |
|
1 |
20,4 |
|
2 |
20,8 |
|
3 |
21,7 |
|
4 |
23,9 |
|
5 |
26,1 |
|
6 |
28,5 |
|
7 |
31,4 |
|
8 |
33,8 |
|
9 |
35,6 |
|
10 |
37,1 |
|
11 |
38,0 |
|
12 |
37,7 |
|
13 |
36,4 |
|
14 |
34,2 |
|
15 |
31,9 |
|
16 |
29,9 |
|
17 |
28,2 |
|
18 |
26,2 |
|
19 |
24,7 |
|
20 |
23,5 |
|
21 |
22,3 |
|
22 |
21,0 |
|
23 |
20,2 |
6.7. Atskira sandarių degalų bako sistemų bandymo procedūra
6.7.1 Degalų garavimo nuostolių užpildo masės mažinant slėgį matavimas
6.7.1.1. Atliekamos šio priedėlio 6.6.1.1–6.6.1.7.2 punktuose nustatytos procedūros. Degalų garavimo nuostolių užpildo masė mažinant slėgį apibrėžiama kaip transporto priemonės filtro svorio prieš taikant šio priedėlio 6.6.1.6 punktą ir transporto priemonės filtro svorio pritaikius šio priedėlio 6.6.1.7.2 punktą skirtumas.
6.7.1.2. Mažinant slėgį susidarantis degalų garavimo nuostolių nuotėkis iš transporto priemonės filtro matuojamas pagal šio priedėlio 6.6.1.8.1–6.6.1.8.2 punktus ir turi atitikti šio priedėlio 6.6.1.8.3 punkto reikalavimus.
6.7.2. Kaitrinio degalų garavimo ir paros degalų garavimo išlakų kiekio bandymas
6.7.2.1. Kai degalų bako apsauginio vožtuvo atidarymo slėgis yra 30 kPa arba didesnis
6.7.2.1.1. Bandymas atliekamas šio priedėlio 6.5.1–6.5.3 ir 6.6.1.9–6.6.1.9.1 punktuose aprašyta tvarka.
6.7.2.1.2. Filtras pasendinamas šio priedėlio 5.1 punkte aprašyta tvarka ir užpildomas bei prapučiamas šio priedėlio 6.6.1.5 punkte aprašyta tvarka.
6.7.2.1.3. Paskui pasendintas filtras užpildomas JT EEK taisyklės Nr. 83 7 priedo 5.1.6 punkte aprašyta tvarka, išskyrus nuostatą dėl užpildo masės. Bendra užpildo masė nustatoma pagal šio priedėlio 6.7.1.1 punktą. Gamintojo prašymu gali būti naudojamas ne butanas, o etaloniniai degalai. Filtras atjungiamas.
6.7.2.1.4. Atliekamos šio priedėlio 6.6.1.10–6.6.1.13 punktuose nustatytos procedūros.
6.7.2.2. Kai degalų bako apsauginio vožtuvo atidarymo slėgis yra mažesnis kaip 30 kPa
Bandymas atliekamas šio priedėlio 6.7.2.1.1–6.7.2.1.4 punktuose aprašyta tvarka. Tačiau šio priedėlio 6.5.9.1 punkte aprašyta aplinkos temperatūra šiuo atveju pakeičiama atsižvelgiant į intervalą, šiame priedėlyje pateiktoje VI.1 lentelėje nustatytą paros išlakų kiekio bandymui.
7. Degalų garavimo išlakų kiekio bandymo rezultatų skaičiavimas
7.1. Atliekant šiame priede aprašytus degalų garavimo išlakų kiekio bandymus galima apskaičiuoti angliavandenilių kiekį, išmetamą per degalų garavimo nuostolių nuotėkio, paros ir kaitrinio degalų garavimo bandymus. Per kiekvieną iš šių bandymų degalų garavimo nuostoliai apskaičiuojami naudojant gaubte išmatuotą pradinę ir galutinę angliavandenilių koncentraciją, temperatūrą ir slėgį bei gryną gaubto tūrį.
Apskaičiuojama pagal šią lygtį:
Čia:
|
MHC |
angliavandenilių masė (gramais); |
||||
|
MHC,out |
iš gaubto išgaruojančių angliavandenilių masė (gramais), jei atliekant paros išlakų kiekio bandymą naudojami nustatyto tūrio gaubtai; |
||||
|
MHC,in |
į gaubtą patenkančių angliavandenilių masė (gramais), jei atliekant paros išlakų kiekio bandymą naudojami nustatyto tūrio gaubtai; |
||||
|
CHC |
gaubte išmatuota angliavandenilių koncentracija (milijoninės dalys C1 ekvivalento); |
||||
|
V |
grynasis gaubto tūris, patikslintas atsižvelgiant į transporto priemonės tūrį, kai jos langai ir bagažinė yra atidaryti (m3). Jeigu transporto priemonės tūris nežinomas, atimamas 1,42 m3 tūris; |
||||
|
T |
aplinkos temperatūra kameroje (K); |
||||
|
P |
absoliutusis slėgis (kPa); |
||||
|
H/C |
vandenilio ir anglies santykis; Čia:
|
||||
|
k |
yra 1,2 × 10– 4 × (12 + H/C), išreiškiama (g × K/(m3 × kPa)); |
||||
|
i |
pradinis rodmuo; |
||||
|
f |
galutinis rodmuo; |
7.2. (MHS + MD1 + MD2 + (2 × PF)) rezultatas turi būti mažesnis už 6.1 punkte nustatytą ribinę vertę.
8. Bandymų ataskaita
Bandymų ataskaitoje pateikiama bent:
|
a) |
stabilizavimo laikotarpių apibūdinimas, nurodant laiką ir vidutines temperatūras; |
|
b) |
naudojamo sendinto filtro aprašas ir tiksli sendinimo procedūros ataskaitos nuoroda; |
|
c) |
vidutinė temperatūra atliekant kaitrinio degalų garavimo bandymą; |
|
d) |
atliekant kaitrinio degalų garavimo bandymą išmatuota vertė, HSL; |
|
e) |
išmatuota pirmoji paros vertė, DL1 diena; |
|
f) |
išmatuota antroji paros vertė, DL2 diena; |
|
g) |
galutinis degalų garavimo išlakų kiekio bandymo rezultatas, apskaičiuotas pagal šio priedėlio 7 punktą; |
|
h) |
dėl sistemos deklaruotas degalų bako apsauginio vožtuvo atidarymo slėgis (sandarių bako sistemų); |
|
i) |
užpildymo degalų garavimo nuostoliais vertė (kai atliekamas atskiras bandymas, aprašytas šio priedėlio 6.7 punkte). |
V PRIEDAS
Reglamento (ES) 2017/1151 IX priedas iš dalies keičiamas taip:
|
1) |
A skirsnio 3 punktas pakeičiamas taip: „3. Vandeniliu varomų transporto priemonių bandymams skirtų degalų techniniai duomenys Tipas: kuro elementu varomoms transporto priemonėms skirtas vandenilis
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
(1) Vandenilio degalų indeksas nustatomas iš 100 molio procentų atimant lentelėje nurodytą bendrą nevandenilinių dujų kiekį, išreikštą molio procentais.
(2) Į bendrą angliavandenilių kiekį įtraukiamos oksiduotos organinės rūšys. Bendras angliavandenilių kiekis matuojamas anglies pagrindu (μmolC/mol). Bendras angliavandenilių kiekis gali viršyti 2 μmol/mol tik dėl metano buvimo, tokiu atveju bendras metano, azoto ir argono kiekis neturi viršyti 100 μmol/mol.
(3) Į bendrą sieros junginių kiekį įtraukiama bent H2S, COS, CS2 ir merkaptanai, paprastai randami gamtinėse dujose.
(4) Į bendrą halogenintų junginių kiekį įtraukiamas, pvz., vandenilio bromidas (HBr), vandenilio chloridas (HCl), chloras (Cl2) ir organiniai halogenidai (R-X).
(5) Bandymo metodas patvirtinamas dokumentais.“
VI PRIEDAS
„XI PRIEDAS
MOTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ VIDINĖS DIAGNOSTIKOS (OBD) SISTEMOS
1. ĮVADAS
1.1. Šiame priede nustatytos motorinių transporto priemonių išmetamam teršalų kiekiui kontroliuoti skirtų vidinės diagnostikos (toliau – OBD) sistemų veikimo savybės.
2. APIBRĖŽTYS, REIKALAVIMAI IR BANDYMAI
2.1. Išskyrus šiame priede nustatytas išimtis, šiame priede taikomos JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 2 ir 3 skirsniuose pateiktos OBD sistemų apibrėžtys, reikalavimai ir bandymai.
2.1.1. JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 2 punkto įžanginė dalis turi būti suprantama taip:
„Tik taikant šį priedą:“
2.1.2. JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 2.10 punktas turi būti suprantamas taip:
„ Važiavimo ciklas yra sudarytas iš variklio paleidimo, važiavimo režimo, kai nustatoma triktis, jeigu tokia būtų, ir variklio išjungimo“.
2.1.3. Be JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 3.2.2 punkte nustatytų reikalavimų, nusidėvėjimas ar triktys gali būti nustatomos ir ne važiavimo ciklo metu (pvz., po variklio išjungimo).
2.1.4. JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 3.3.3.1 punktas turi būti suprantamas taip:
|
„3.3.3.1. |
katalizinio konverterio veiksmingumo sumažėjimą, atsižvelgiant tik į išmetamą NMHC ir NOx kiekį. Gamintojai gali stebėti priekinį katalizatorių atskirai arba kartu su toliau esančiu (-iais) katalizatoriumi (-iais). Laikoma, kad kiekvienas stebimas katalizatorius arba katalizatorių derinys yra sugedęs, jei išmetamųjų teršalų kiekis viršija šio priedo 3.3.2 punkte nustatytas NMHC arba NOx ribines vertes.“ |
2.1.5. JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 3.3.3.1 punkto nuoroda į ribines vertes turi būti suprantama kaip šio priedo 2.3 punkto nuoroda į ribines vertes.
2.1.6. Rezervuota.
2.1.7. JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 3.3.4.9 ir 3.3.4.10 punktai netaikomi.
2.1.8. JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 3.3.5–3.3.5.2 punktai turi būti suprantami taip:
3.3.5. Gamintojai tipo patvirtinimo institucijai gali įrodyti, kad tam tikrų sudedamųjų dalių arba sistemų nebūtina stebėti, jeigu joms visiškai sugedus arba jas pašalinus išmetamųjų teršalų kiekis neviršytų šio priedo 3.3.2 punkte nurodytų OBD sistemos ribinių verčių.
3.3.5.1. Tačiau turėtų būti stebima, ar visiškai nesutriko ir nebuvo pašalinti šie prietaisai (jeigu juos pašalinus būtų viršytos taikomos išmetamųjų teršalų ribinės vertės, nustatytos šios taisyklės 5.3.1.4 punkte):
|
a) |
kietųjų dalelių gaudyklė, įrengta slėginio uždegimo varikliuose kaip atskiras įtaisas arba integruota į sujungtą išmetamųjų teršalų kontrolės prietaisą; |
|
b) |
NOx papildomo apdorojimo sistema, įrengta slėginio uždegimo varikliuose kaip atskiras įtaisas arba integruota į sujungtą išmetamųjų teršalų kontrolės prietaisą; |
|
c) |
dyzelino oksidacijos katalizatorius, įrengtas slėginio uždegimo varikliuose kaip atskiras įtaisas arba integruotas į sujungtą išmetamųjų teršalų kontrolės prietaisą. |
3.3.5.2. Taip pat stebima, ar šio priedo 3.3.5.1 punkte minėti prietaisai nesugedo taip, kad būtų viršytos taikomos OBD sistemos ribinės vertės“.
2.1.9. JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 3.8.1 punktas turi būti suprantamas taip:
„gedimo kodą, nuvažiuotą atstumą ir gedimo metu užregistruotą variklio veikimo informaciją BDS gali ištrinti, jeigu tas pats kodas vėl neužregistruojamas bent per 40 variklio įšildymo ciklų arba per 40 važiavimo ciklų, kai transporto priemonė veikia atitikdama 11 priedo 1 priedėlio 7.5.1 punkto a–c papunkčių kriterijus.“
2.1.10. JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 3.9.3.1 punkto nuoroda į standartą ISO DIS 15031 5 turi būti suprantama taip:
„[…] šios taisyklės 11 priedo 1 priedėlio 6.5.3.2 punkto a papunktyje nurodytame standarte.“
2.1.11. Be JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 3 punkto reikalavimų, taikomos šios nuostatos:
„Papildomos nuostatos dėl transporto priemonių, kuriose naudojama variklio išsijungimo technologija
Važiavimo ciklas
Savarankiškas pakartotinis variklio užvedimas, gavus variklio valdymo sistemos nurodymą po variklio užgesimo, gali būti laikomas nauju važiavimo ciklu arba esamo važiavimo ciklo tęsiniu.“
2.2. JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 3.1 ir 3.3.1 punktuose nurodytas V tipo patvarumo bandymo atstumas ir V tipo patvarumo bandymas atitinkamai turi būti suprantami kaip nuoroda į šio reglamento VII priedo reikalavimus.
2.3. JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 3.3.2 punkte nurodytos OBD sistemos ribinės vertės turi būti suprantamos kaip nuoroda į šiuose 2.3.1 ir 2.3.2 punktuose pateiktus reikalavimus:
|
2.3.1. |
OBD sistemos ribinės vertės, taikomos transporto priemonėms, kurių tipas patvirtintas atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 2 lentelėje nustatytas „Euro 6“ išmetamųjų teršalų kiekio ribines vertes po trejų metų nuo to Reglamento 10 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų datų, pateikiamos šioje lentelėje:
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
2.3.2. |
Gamintojo nuožiūra, kol nepraeis treji metai nuo Reglamento (EB) Nr. 715/2007 10 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų datų, taikomų atitinkamai naujiems patvirtintiems tipams ir naujoms transporto priemonėms, transporto priemonėms, kurių tipas yra patvirtintas atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 2 lentelėje nustatytas Euro 6 išmetamųjų teršalų kiekio ribines vertes, taikomos šios OBD sistemos ribinės vertės:
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
2.4.
2.5. Rezervuota.
2.6. JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 3.3.3.2 punkte nurodytas į I tipo bandymo ciklas turi būti suprantamas kaip 1 tipo ciklas, taikytas bent dviejų iš eilės ciklų metu, nustačius uždegimo pertrūkių gedimus pagal JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlio 6.3.1.2 punktą.
2.7. JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 3.3.3.7 punkte nuoroda į kietųjų dalelių ribines vertes, nustatytas šio priedo 3.3.2 punkte, turi būti suprantama kaip nuoroda į šio priedo 2.3 punkte nustatytas kietųjų dalelių ribines vertes.
2.8. JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 3.3.3.4 punktas turi būti suprantamas taip:
|
„3.3.3.4. |
Kitas išmetamų teršalų kiekio kontrolės sistemos sudedamąsias dalis ar sistemas arba su išmetamųjų teršalų kiekiu susijusias jėgos pavaros sudedamąsias dalis ar sistemas, kurios yra sujungtos su kompiuteriu, veikia su pasirinktais degalais ir kurioms sugedus variklio išmetalų kiekis galėtų viršyti šio priedo 3.3.2 punkte nustatytas OBD sistemos ribines vertes.“ |
2.9. JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 3.3.4.4 punktas turi būti suprantamas taip:
|
„3.3.4.4. |
Kitas išmetamų teršalų kiekio kontrolės sistemos sudedamąsias dalis ar sistemas arba su išmetamųjų teršalų kiekiu susijusias jėgos pavaros sudedamąsias dalis ar sistemas, kurios yra sujungtos su kompiuteriu ir kurioms sugedus išmetamųjų teršalų kiekis galėtų viršyti šio priedo 3.3.2 punkte nustatytas OBD sistemos ribines vertes. Tokių sistemų arba sudedamųjų dalių pavyzdžiai – oro masės ir tūriniams srautams (ir temperatūrai), pripūtimo ir įleidimo kolektoriaus slėgiams kontroliuoti ir valdyti taikomos sistemos arba sudedamosios dalys (ir atitinkami jutikliai, leidžiantys tas funkcijas vykdyti).“ |
3. ADMINISTRACINĖS NUOSTATOS DĖL OBD SISTEMŲ TRŪKUMŲ
3.1. 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos administracinės nuostatos dėl OBD sistemų trūkumų yra pateiktos JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 4 punkte, išskyrus toliau nurodytas išimtis.
3.2. JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 4.2.2 punkto nuoroda į OBD sistemos ribines vertes turi būti suprantama kaip šio priedo 2.3 punkto nuoroda į OBD sistemos ribines vertes.
3.3. JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 4.6 punktas turi būti suprantamas taip:
„Patvirtinimo institucija apie savo sprendimą patenkinti prašymą dėl trūkumo praneša pagal 6 straipsnio 2 dalį.“
4. PRIEIGA PRIE OBD SISTEMOS INFORMACIJOS
4.1. Reikalavimai dėl prieigos prie OBD sistemos informacijos yra nustatyti JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 5 punkte. Šių reikalavimų išimtys aprašytos tolesniuose punktuose.
4.2. Nuorodos į JT EEK taisyklės Nr. 83 2 priedo 1 priedėlį turi būti suprantamos kaip nuorodos į šio reglamento I priedo 5 priedėlį.
4.3. Nuorodos į JT EEK taisyklės Nr. 83 1 priedo 3.2.12.2.7.6 punktą turi būti suprantamos kaip nuorodos į šio reglamento I priedo 3 priedėlio 3.2.12.2.7.6 punktą.
4.4. Nuorodos į „susitariančiąsias šalis“ turi būti suprantamos kaip nuorodos į „valstybes nares“.
4.5. Nuorodos į patvirtinimą, suteiktą pagal Taisyklę Nr. 83, turi būti suprantamos kaip nuorodos į tipo patvirtinimą, suteiktą pagal šį reglamentą ir Reglamentą (EB) Nr. 715/2007.
4.6. JT EEK tipo patvirtinimas turi būti suprantamas kaip EB tipo patvirtinimas.
1 priedėlis
VIDINĖS DIAGNOSTIKOS (OBD) SISTEMŲ VEIKIMO ASPEKTAI
1. ĮVADAS
1.1. Šiame priede aprašoma šio priedo 2 skirsnyje nustatyto bandymo procedūra.
2. TECHNINIAI REIKALAVIMAI
2.1. Techniniai reikalavimai ir specifikacijos yra nustatyti JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlyje, o jų išimtys ir papildomi reikalavimai aprašyti tolesniuose punktuose.
2.2. JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlio nuorodos į JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 3.3.2 punkte nustatytas ribines vertes turi būti suprantamos kaip nuorodos į šio priedo 2.3 punkte nustatytas OBD sistemos ribines vertes.
2.3. Gamintojo nuožiūra kiekvieno demonstruojamo atskiro gedimo atveju JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlio 2.1.3 punkto nuoroda į I tipo bandymo ciklą turi būti suprantama kaip nuoroda į 1 tipo bandymą pagal Reglamentą (EB) Nr. 692/2008 arba šio reglamento XXI priedą.
2.4. JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlio 3.2 punkte nurodyti etaloniniai degalai turi būti suprantami kaip nuoroda į atitinkamas etaloninių degalų specifikacijas, pateiktas šio reglamento IX priede.
2.5. JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlio 6.4.1.1 punktas turi būti suprantamas taip:
|
„6.4.1.1. |
Užbaigus pagal šio priedėlio 6.2 punktą atliekamą transporto priemonės kondicionavimą prieš bandymą, su bandomąja transporto priemone atliekamas I tipo bandymas (pirma ir antra dalys).
Vėliausiai iki šio bandymo pabaigos veikimo sutrikimo indikatorius turi įsijungti visomis šio priedėlio 6.4.1.2–6.4.1.5 punktuose nurodytomis sąlygomis. Kondicionavimo prieš bandymą metu taip pat gali įsijungti veikimo sutrikimo indikatorius. Techninė tarnyba gali pakeisti šias sąlygas kitomis pagal šio priedėlio 6.4.1.6 punktą. Tačiau siekiant, kad būtų suteiktas tipo patvirtinimas, neturi būti imituoti daugiau kaip keturi (4) gedimai. Atliekant dvejopų degalų transporto priemonių bandymą, tipo patvirtinimo institucijos nuožiūra abiejų rūšių degalai naudojami sumodeliuojant daugiausia keturis (4) gedimus.“ |
2.6. JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlio 6.5.1.4 punkto nuoroda į 11 priedą turi būti suprantama kaip nuoroda į šio reglamento XI priedą.
2.7. Be JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlio 1 skirsnio antros pastraipos reikalavimų, taikomos šios nuostatos:
„Elektros trikčių (trumpojo sujungimo / atvirosios grandinės) atveju išmetamųjų teršalų kiekis 3.3.2 punkte nurodytas ribines vertes gali viršyti daugiau kaip dvidešimt procentų.“
2.8. JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlio 6.5.3 punktas turi būti suprantamas taip:
6.5.3. Išmetamųjų teršalų kontrolės diagnostikos sistema garantuoja standartizuotą ir neribojamą prieigą ir atitinka toliau nurodytus ISO standartus ir (arba) SAE specifikacijas. Jei atitinkama standartizavimo organizacija panaikintų ir pakeistų kuriuos nors iš toliau nurodytų standartų, gali būti naudojamos paskesnės versijos.
6.5.3.1. Transporto priemonėje įrengtai arba išorinei ryšio jungčiai taikomi šie standartai:
|
a) |
ISO 15765-4:2011 „Kelių transporto priemonės. Vietinių tinklų valdiklio diagnostika. 4 dalis. Su išmetamaisiais teršalais susijusių sistemų reikalavimai“ (2016 m. balandžio mėn.); |
6.5.3.2. OBD požiūriu svarbios informacijos perdavimo standartai:
|
a) |
ISO 15031-5 „Kelių transporto priemonės. Transporto priemonės ir išmetamųjų teršalų diagnostikos išorinės įrangos ryšys. 5 dalis. Išmetamųjų teršalų diagnostikos paslaugos“ (2015 m. rugpjūčio mėn.) arba SAE J1979 (2017 m. vasario mėn.); |
|
b) |
ISO 15031-4 „Kelių transporto priemonės. Transporto priemonės ir išmetamųjų teršalų diagnostikos išorinės įrangos ryšys. 4 dalis. Išmetamųjų teršalų diagnostikos paslaugos“ (2014 m. vasario mėn.) arba SAE J1979 (2002 m. balandžio 30 d.); |
|
c) |
ISO 15031-3 „Kelių transporto priemonės. Transporto priemonės ir išmetamųjų teršalų diagnostikos išorinės įrangos ryšys. 3 dalis. Diagnostinė jungtis ir susijusios elektros grandinės, specifikacija ir naudojimas“ (2016 m. balandžio mėn.) arba SAE J1962 (2012 m. liepos 26 d.); |
|
d) |
ISO 15031-6 „Kelių transporto priemonės. Transporto priemonės ir išmetamųjų teršalų diagnostikos išorinės įrangos ryšys. 6 dalis. Diagnozuojamų trikčių kodų apibrėžtys“ (2015 m. rugpjūčio mėn.) arba SAE J2012 (2013 m. kovo 7 d.); |
|
e) |
ISO 27145 „Kelių transporto priemonės. Pasaulinės suderintos vidinės diagnostikos (WWH–OBD) sistemos ryšio reikalavimų įgyvendinimas“ (2012 m. rugpjūčio 15 d.), su sąlyga, kad gali būti naudojamas tik 6.5.3.1 punkto a papunktyje apibrėžtas duomenų ryšys; |
|
f) |
ISO 14229:2013 „Kelių transporto priemonės. Jungtinės diagnostikos paslaugos (JDS)“, su sąlyga, kad gali būti naudojamas tik 6.5.3.1 punkto a papunktyje apibrėžtas duomenų ryšys. |
Standartai, nurodyti e ir f papunkčiuose, gali būti naudojami vietoj a papunktyje nurodyto standarto ne anksčiau kaip nuo 2019 m. sausio 1 d.
6.5.3.3. Ryšiui su OBD sistemomis užtikrinti reikalinga bandymų įranga ir diagnostikos įrankiai turi atitikti šio priedėlio 6.5.3.2 punkto b papunktyje nurodyto standarto veikimo specifikaciją.
6.5.3.4. Pagrindiniai diagnostikos duomenys (nurodyti 6.5.1 punkte) ir dvikryptė valdymo informacija pateikiami naudojant šio priedėlio 6.5.3.2 punkto a papunktyje nurodytame standarte aprašytą formatą ir vienetus, o prieiga prie jų turi būti užtikrinama naudojantis šio priedėlio 6.5.3.2 punkto b papunktyje nurodyto standarto reikalavimus atitinkančiu diagnostikos prietaisu.
Transporto priemonės gamintojas nacionalinei standartizacijos įstaigai pateikia informaciją apie visus su teršalų išmetimu susijusius diagnostikos duomenis, pvz., 6.5.3.2 punkto a papunktyje nurodytame standarte nenurodytus, bet su šia taisykle susijusius PID, OBD stebėjimo įtaiso ir bandymų identifikavimo numerius.
6.5.3.5. Kai užregistruojama triktis, gamintojas turi ją nustatyti naudodamasis pagal ISO ir (arba) SAE kontroliuojamu tinkamu trikčių kodu, nurodytu viename iš šio priedėlio 6.5.3.2 punkto d papunktyje išvardytų standartų, reglamentuojančiu „su teršalų išmetimu susijusios sistemos diagnozuojamų trikčių kodus“. Jeigu tokiu būdu jų nustatyti neįmanoma, gamintojas gali naudoti pagal tą patį standartą gamintojo kontroliuojamus diagnozuojamų trikčių kodus. Prieiga prie trikčių kodų turi būti visiškai užtikrinama šio priedėlio 6.5.3.3 punkto reikalavimus atitinkančia standartine diagnostikos įranga.
Transporto priemonės gamintojas nacionalinei standartizacijos įstaigai pateikia informaciją apie visus su teršalų išmetimu susijusius diagnostikos duomenis, pvz., šio priedėlio 6.5.3.2 punkto a papunktyje nurodytuose standartuose nenurodytus, bet su šia taisykle susijusius PID, OBD stebėjimo įtaiso ir bandymų identifikavimo numerius.
6.5.3.6. Transporto priemonės ir diagnostikos tikrintuvo jungties sąsaja turi būti standartizuota ir atitikti visus šio priedėlio 6.5.3.2 punkto c papunktyje nurodyto standarto reikalavimus. Su administracijos padaliniu susitariama dėl įrengimo vietos, kuri įprastomis naudojimo sąlygomis turi būti lengvai prieinama aptarnaujantiems darbuotojams, tačiau apsaugota nuo nekvalifikuotų darbuotojų neteisėto keitimo veiksmų.
6.5.3.7. Gamintojas taip pat privalo pateikti (prireikus už tam tikrą mokestį) techninės informacijos, kuri reikalinga atliekant motorinių transporto priemonių remonto ar techninės priežiūros darbus, nebent ši informacija saugoma intelektinės nuosavybės teisėmis arba ji yra laikoma nustatyta forma identifikuotomis esminėmis slaptosiomis techninėmis žiniomis; šiuo atveju reikalingos techninės informacijos neturi būti be reikalo draudžiama skelbti.
Šia informacija leidžiama naudotis visiems asmenims, komerciškai atliekantiems einamąjį transporto priemonių remontą ar techninę priežiūrą, teikiantiems avarinę pagalbą, jas tikrinantiems ar bandantiems arba gaminantiems ar parduodantiems atsargines ar modifikuotas atsargines sudedamąsias dalis, diagnostikos prietaisus ir bandymų įrangą.“
2.9. Be JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlio 6.1 punkto reikalavimų, taikomos šios nuostatos:
„Demonstruojant elektros triktis (trumpojo sujungimo / atvirosios grandinės) I tipo bandymo atlikti nereikia. Gamintojas gali pademonstruoti šiuos trikčių režimus pasirinkdamas vairavimo sąlygas, kuriomis yra naudojama sudedamoji dalis ir susidaro stebėsenos sąlygos. Šios sąlygos turi būti nurodytos tipo patvirtinimo dokumentuose.“
2.10. JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlio 6.2.2 punktas turi būti suprantamas taip:
„Gamintojo prašymu gali būti taikomi alternatyvūs ir (arba) papildomi transporto priemonės kondicionavimo prieš bandymą metodai.“
2.11. Be JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlio 6.2 punkto reikalavimų, taikomos šios nuostatos:
„Taikomi papildomi kondicionavimo prieš bandymą ciklai arba alternatyvūs parengiamieji metodai turi būti nurodyti tipo patvirtinimo dokumentuose.“
2.12. JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlio 6.3.1.5 punktas turi būti suprantamas taip:
„Garavimo iš degalų sistemos elektroninio prapūtimo kontrolės įtaiso (jei yra sumontuotas ir veikia naudojant pasirinktos rūšies degalus) atjungimas nuo elektros grandinės.“
2.13. Rezervuota.
2.14. JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlio 6.4.2.1 punktas turi būti suprantamas taip:
„Užbaigus pagal šio priedėlio 6.2 punktą atliekamą transporto priemonės kondicionavimą prieš bandymą, su bandomąja transporto priemone atliekamas I tipo bandymas (pirma ir antra dalys).
Vėliausiai iki šio bandymo pabaigos veikimo sutrikimo indikatorius turi įsijungti visomis 6.4.2.2–6.4.2.5 punktuose pateiktomis sąlygomis. Kondicionavimo prieš bandymą metu taip pat gali įsijungti veikimo sutrikimo indikatorius. Techninė tarnyba gali pakeisti šias sąlygas kitomis pagal šio priedėlio 6.4.2.5 punktą. Tačiau siekiant, kad būtų suteiktas tipo patvirtinimas, neturi būti sumodeliuota daugiau kaip keturi (4) gedimai.“
2.15. XXII priedo 3 punkte nurodyta informacija turi būti pateikiama signalais, perduodamais per nuosekliąją jungtį, nurodytą JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlio 6.5.3.2 punkto c papunktyje ir suprantamą, kaip nustatyta šio priedo 1 priedėlio 2.8 punkte.
3. EKSPLOATACINĖS SAVYBĖS
3.1. Bendrieji reikalavimai
Techniniai reikalavimai ir specifikacijos yra nustatyti JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlyje, o jų išimtys ir papildomi reikalavimai aprašyti tolesniuose punktuose.
3.1.1. JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlio 7.1.5 punkto reikalavimai turi būti suprantami taip, kaip nurodyta toliau.
Kol nepraeis treji metai nuo datų, atitinkamai nurodytų Reglamento (EB) Nr. 715/2007 10 straipsnio 4 ir 5 dalyse, JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 3.3.4.7 punkte nustatyto naujų tipų patvirtinimo ir naujų transporto priemonių ESK turi būti ne mažesnis kaip 0,1.
3.1.2. JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlio 7.1.7 punkto reikalavimai turi būti suprantami taip, kaip nurodyta toliau.
Ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo pirmosios nustatyto tipo transporto priemonės su ESK, priskiriamos OBD sistemai priklausančių transporto priemonių šeimai, pateikimo rinkai dienos ir vėliau kas 18 mėnesių gamintojas turi įrodyti patvirtinimo institucijai ir, pateikus prašymą, Komisijai, kad visi rodmenys, kuriuos turi nurodyti OBD sistema, pagal Taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlio 7.6 punktą atitinka minėtus statistinius kriterijus. Nepažeidžiant Taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlio 7.1.9 punkto nuostatų, šiuo tikslu OBD sistemai priklausančių transporto priemonių, kurių Sąjungoje užregistruojama daugiau nei 1 000, šeimoms, kurioms atrankos laikotarpiu turi būti taikoma atranka, taikoma II priede aprašyta tvarka.
Be II priede nustatytų reikalavimų ir nepriklausomai nuo to, kokie yra II priedo 2 skirsnyje aprašyto audito rezultatai, patvirtinimą suteikusi institucija atlieka eksploatuojamų transporto priemonių ESK atitikties patikrą, kaip aprašyta II priedo 1 priedėlyje, atsitiktine tvarka atrenkant atitinkamą skaičių atvejų. „Atsitiktine tvarka atrinkdama atitinkamą skaičių atvejų“ reiškia, kad šia priemone siekiama atgrasomojo poveikio, jeigu nesilaikoma šio priedo 3 punkto reikalavimų arba manipuliuojama auditui pateikiamais duomenimis, jie yra suklastoti arba nereprezentatyvūs. Jeigu nėra jokių specialių aplinkybių ir tipo patvirtinimo institucijos gali tai įrodyti, laikoma, kad užtenka atlikti atitikties patikrą atsitiktinės atrankos būdu ir patikrinti, ar šį reikalavimą atitinka 5 % OBD sistemos šeimai priklausančių transporto priemonių, kurių tipas yra patvirtintas. Šiuo tikslu tipo patvirtinimo institucijos gali susitarti su gamintoju, kaip išvengti tam tikros OBD sistemos šeimos bandymų dubliavimo, jeigu tik šiuo susitarimu nesumažinamas pačios tipo patvirtinimo institucijos taikomos eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikros atgrasomasis poveikis, tikrinant atitiktį šio priedo 3 skirsnio reikalavimams. Eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikroms galima naudoti duomenis, surinktus valstybių narių priežiūros bandymų programų metu. Gavusios prašymą, tipo patvirtinimo institucijos Komisijai ir kitoms tipo patvirtinimo institucijoms praneša informaciją apie auditą ir atsitiktine tvarka atliktas eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikras, įskaitant tiems atvejams, kuriems turi būti taikoma atsitiktine tvarka atliekama eksploatuojamų transporto priemonių atitikties patikra, nustatyti taikomą metodologiją.
3.1.3. Taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlio 7.1.6 punkto reikalavimų, nustatytų atlikus šio priedėlio 3.1.2 punkte arba Taisyklės Nr. 83 priedėlio 11 priedo 1 priedėlio 7.1.9 punkte aprašytus tyrimus, nesilaikymas laikomas pažeidimu, kurį padarius taikomos Reglamento (EB) Nr. 715/2007 13 straipsnyje nustatytos sankcijos. Šia nuostata nepažeidžiama teisė taikyti minėtas sankcijas už kitų Reglamento (EB) Nr. 715/2007 ar šios taisyklės nuostatų, kurios aiškiai nenurodo Reglamento (EB) Nr. 715/2007 13 straipsnio, pažeidimus.
3.1.4. JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlio 7.6.1 punktas pakeičiamas taip:
|
„7.6.1. |
Pagal šio priedėlio 6.5.3.2 punkto a papunktyje nurodyto standarto specifikacijas OBD sistema turi pateikti uždegimo ciklo matuoklio rodmenis ir bendrąjį vardiklį, taip pat atskirus toliau nurodytų stebėjimo įtaisų skaitiklius ir vardiklius, jei šiame priede reikalaujama, kad jie būtų įrengti transporto priemonėje: |
|
a) |
katalizatorių (atskirai pateikiama informacija apie kiekvieną bloką); |
|
b) |
deguonies ir (arba) išmetamųjų dujų jutiklių, įskaitant papildomus deguonies jutiklius (atskirai pateikiama informacija apie kiekvieną jutiklį); |
|
c) |
garavimo sistemos; |
|
d) |
EGR sistemos; |
|
e) |
VVT sistemos; |
|
f) |
pagalbinės oro sistemos; |
|
g) |
kietųjų dalelių gaudyklės / filtro; |
|
h) |
NOx papildomo apdorojimo sistemos (pvz., NOx sugėriklio, NOx reagentų / katalizatorių sistemos); |
|
i) |
slėgio didinimo kontrolės sistemos.“ |
3.1.5. JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlio 7.6.2 punktas turi būti suprantamas taip:
|
„7.6.2. |
Jei tai yra konkrečios sudedamosios dalys arba sistemos, kuriose yra keletas kontrolinių rodmenų, kuriuos pagal šį punktą reikalaujama pateikti (pvz., 1 deguonies jutiklių blokas gali turėti keletą stebėjimo įtaisų, rodančių jutiklių atsaką ir kitas jutiklių charakteristikas), OBD sistema turėtų atskirai registruoti konkrečių stebėjimo įtaisų skaitiklius ir vardiklius ir pateikti tik tą konkretaus stebėjimo įtaiso skaitiklio ir vardiklio derinį, kurio skaitinis santykis yra mažiausias. Jeigu ne mažiau kaip dviejų specialių rodmenų santykiai yra vienodi, pateikiamas su specialiu komponentu susijusio specialaus rodmens skaitiklio ir vardiklio derinys, kurio vardiklis yra didžiausias.“ |
3.1.6. Be JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlio 7.6.2 punkto reikalavimų, taikomos šios nuostatos:
„Nereikalaujama pateikti konkrečių komponentų ar sistemų stebėjimo įtaisų, nuolat stebinčių, ar nėra trumpo sujungimo ar atvirosios grandinės gedimų, skaitiklio ir vardiklio derinio.
Jeigu vartojama „nuolat“, šiame kontekste tai reiškia, kad stebėsena vyksta nuolatos ir stebėsenos tikslais naudojamo signalų diskretizavimo dažnis yra ne mažesnis kaip dvi imtys per sekundę, o su tuo stebėjimo įtaisu susijusios trikties buvimo arba nebuvimo faktas turi būti nustatytas per 15 sekundžių.
Jeigu kontrolės tikslais kompiuterio įvesties duomenų imties diskretizavimo dažnis yra mažesnis, sudedamosios dalies signalas gali būti vertinamas kiekvieną kartą, kai įvyksta diskretizavimas.
Nereikalaujama aktyvinti išvesties sudedamosios dalies ir (arba) sistemos tik tam, kad būtų vykdoma šios sudedamosios dalies ir (arba) sistemos stebėsena.“
2 priedėlis
TRANSPORTO PRIEMONIŲ ŠEIMOS PAGRINDINĖS CHARAKTERISTIKOS
Pagrindinės transporto priemonių šeimos charakteristikos yra nustatytos JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 2 priedėlyje.
(1) Kibirkštinio uždegimo sistemos išmetamų kietųjų dalelių masės standartai taikomi tik transporto priemonėms su tiesioginio įpurškimo varikliais.
(2) Kietųjų dalelių kiekio ribinės vertės gali būti nustatytos vėliau.
(3) Kibirkštinio uždegimo sistemos dalelių masės ribinės vertės taikomos tik transporto priemonėms su tiesioginio įpurškimo varikliais.
VII PRIEDAS
Reglamento (ES) 2017/1151 XII priedas iš dalies keičiamas taip:
|
1) |
pavadinimas pakeičiamas taip: „ TRANSPORTO PRIEMONIŲ, KURIOSE ĮDIEGTOS EKOLOGINĖS NAUJOVĖS, TIPO PATVIRTINIMAS IR TRANSPORTO PRIEMONIŲ, PATEIKTŲ PATVIRTINTI PAGAL PAKOPINĘ ARBA INDIVIDUALAUS TRANSPORTO PRIEMONĖS TIPO PATVIRTINIMO PROCEDŪRĄ, IŠMETAMO CO2 KIEKIO IR DEGALŲ SĄNAUDŲ NUSTATYMAS “; |
|
2) |
1.4 punktas išbraukiamas; |
|
3) |
2 punktas pakeičiamas taip: „2. TRANSPORTO PRIEMONIŲ, PATEIKTŲ PATVIRTINTI PAGAL PAKOPINĘ ARBA INDIVIDUALAUS TRANSPORTO PRIEMONĖS TIPO PATVIRTINIMO PROCEDŪRĄ, IŠMETAMO CO2 KIEKIO IR DEGALŲ SĄNAUDŲ NUSTATYMAS 2.1. Siekiant nustatyti transporto priemonės, kuriai taikoma Direktyvos 2007/46/EB 3 straipsnio 7 dalyje nustatyta pakopinė tipo patvirtinimo procedūra, išmetamo CO2 kiekį ir degalų sąnaudas, taikomos XXI priede nustatytos procedūros. Tačiau, nepaisant didžiausiosios techniškai leidžiamos pakrautos transporto priemonės masės, jei bazinė transporto priemonė nėra sukomplektuota, gamintojo nuožiūra gali būti taikoma 2.2–2.6 punktuose aprašyta alternatyva. 2.2. Kelio apkrovos matricos šeima, kaip apibrėžta XXI priedo 5.8 punkte, nustatoma naudojant pagal pakopinę tipo patvirtinimo procedūrą patvirtintos tipinės transporto priemonės parametrus, nurodytus XXI priedo 4 papildomo priedo 4.2.1.4 punkte. 2.3. Bazinės transporto priemonės gamintojas apskaičiuoja kelio apkrovos matricos šeimos transporto priemonių HM ir LM kelio apkrovos koeficientus, kaip nustatyta XXI priedo 4 papildomo priedo 5 punkte, ir 1 tipo bandymu nustato abiejų transporto priemonių išmetamą CO2 kiekį ir degalų sąnaudas. Bazinės transporto priemonės gamintojas pateikia skaičiuoklę, skirtą nustatyti, remiantis sukomplektuotų transporto priemonių parametrais, galutines degalų sąnaudų ir išmetamo CO2 kiekio vertes, kaip nurodyta XXI priedo 7 papildomame priede. 2.4. Atskiros pagal pakopinę tipo patvirtinimo procedūrą patvirtintos transporto priemonės kelio apkrova ir judėjimo varža apskaičiuojami pagal XXI priedo 4 papildomo priedo 5.1 punktą. 2.5. Galutines degalų sąnaudas ir išmetamą CO2 kiekį apskaičiuoja galutinės pakopos gamintojas, remdamasis sukomplektuotos transporto priemonės parametrais, kaip nurodyta XXI priedo 7 papildomo priedo 3.2.4 punkte, ir naudodamas bazinės transporto priemonės gamintojo suteiktą priemonę. 2.6. Pagal Direktyvos 2007/46/EB IX priedą sukomplektuotos transporto priemonės gamintojas atitikties sertifikate pateikia informaciją apie sukomplektuotas transporto priemones ir įtraukia informaciją apie bazines transporto priemones. 2.7. Jeigu pagal pakopinę tipo patvirtinimo procedūrą patvirtintos transporto priemonės pateikiamos patvirtinti pagal individualaus transporto priemonės patvirtinimo procedūrą, individualaus patvirtinimo sertifikate pateikiama ši informacija:
2.8. Kai suteikiami pakopiniai tipo patvirtinimai arba individualus transporto priemonės patvirtinimas ir bazinė transporto priemonė yra komplektinė transporto priemonė, turinti galiojantį atitikties sertifikatą, galutinės pakopos gamintojas pasitaria su bazinės transporto priemonės gamintoju, ar nustatyti naują CO2 vertę taikant CO2 interpoliaciją ir naudojant atitinkamus sukomplektuotos transporto priemonės duomenis, ar apskaičiuoti naują CO2 vertę, remiantis sukomplektuotos transporto priemonės parametrais, nurodytais XXI priedo 7 papildomo priedo 3.2.4 punkte, ir naudojant bazinės transporto priemonės gamintojo suteiktą priemonę, kaip minėta 2.3 punkte. Jei tokios priemonės nėra arba jei CO2 interpoliacijos taikyti negalima, tipo patvirtinimo institucijai sutikus, naudojama bazinės daug CO2 išmetančios transporto priemonės CO2 vertė.“; |
VIII PRIEDAS
„XVI PRIEDAS
TRANSPORTO PRIEMONIŲ, KURIŲ IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ PAPILDOMO APDOROJIMO SISTEMOSE NAUDOJAMAS REAGENTAS, REIKALAVIMAI
1. Įvadas
Šiame priede nustatomi transporto priemonių, kurių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimas pagrįstas reagento naudojimu papildomo apdorojimo sistemose, reikalavimai. Šiame priede vartojamas terminas „reagento bakelis“ taip pat apima kitas talpyklas, kuriose laikomas reagentas.
1.1. Reagento bakelio talpa turi būti tokia, kad pripildžius reagento bakelį, jo nereikėtų papildyti tol, kol nebus nuvažiuotas vidutinis atstumas, kuris nuvažiuojamas sunaudojus 5 pilnus degalų bakus; reagento bakelį turi būti galima lengvai papildyti (pvz., nenaudojant įrankių ir nenuimant transporto priemonės vidaus apdailos detalių. Vidinio atvarto atidarymas, kad būtų galima papildyti reagento, nelaikomas vidaus apdailos detalių nuėmimu). Jei reagento negalima lengvai papildyti, kaip aprašyta pirmiau, reagento bakelio talpa turi būti tokia, kad reagento užtektų nuvažiuoti vidutiniam atstumui, kuris nuvažiuojamas sunaudojus penkiolika pilnų degalų bakų. Tačiau, jei iš 3.5 punkte numatytų galimybių gamintojas pasirenka įjungti perspėjimo sistemą iki reagento bakelio ištuštėjimo likus ne mažesniam kaip 2 400 km atstumui, taikomi pirmiau nustatyti mažiausios reagento bakelio talpos apribojimai.
1.2. Šiame priede vidutinis pilnu degalų baku arba reagento bakeliu nuvažiuojamas atstumas atitinkamai apskaičiuojamas pagal degalų arba reagento sąnaudas, nustatytas per 1 tipo bandymą.
2. Reagento lygio rodytuvas
2.1. Transporto priemonės prietaisų skydelyje turi būti specialus rodytuvas, pranešantis vairuotojui, kad reagento lygis yra žemesnis už 3.5 punkte nustatytas ribines vertes.
3. Vairuotojo perspėjimo sistema
3.1. Transporto priemonėje turi būti įrengta perspėjimo sistema, susidedanti iš regimųjų perspėjimo signalų, pranešančių vairuotojui apie nustatytą netinkamą reagento dozavimą, pvz., kai išmetama per daug teršalų, kai reagento lygis yra žemas arba reagentas neatitinka gamintojo nurodytos kokybės. Perspėjimo sistema gali turėti ir garsinį vairuotojo perspėjimo signalą.
3.2. Kai reagento beveik nelieka, perspėjimo sistemos signalų dažnumas turi padidėti. Galiausiai vairuotojui pranešama taip, kad šis negalėtų lengvai panaikinti arba ignoruoti signalų. Turi būti neįmanoma išjungti sistemos, kol nebus pripilta reagento.
3.3. Perspėjant regimuoju signalu, rodomas pranešimas, kad reagento lygis yra žemas. Perspėjimo signalas turi būti ne toks pat, kaip OBD arba kitos variklio priežiūros sistemos. Perspėjimo signalas turi būti pakankamai aiškus, kad vairuotojas suprastų, jog reagento liko nedaug (pvz., „žemas karbamido tirpalo lygis“, „žemas AdBlue lygis“ arba „žemas reagento lygis“).
3.4. Perspėjimo sistema iš pradžių neturi būti nuolat įjungta, tačiau perspėjimo signalas turi dažnėti ir galiausiai tapti nenutrūkstamas, kai reagento lieka tiek, kad pradeda veikti 8 punkte nurodyta vairuotojo raginimo imtis priemonių sistema. Turi būti rodomas aiškus perspėjimo signalas (pvz., „pripilkite karbamido tirpalo“, „pripilkite AdBlue“ arba „pripilkite reagento“). Nenutrūkstamus perspėjimo sistemos signalus laikinai gali pertraukti kiti perspėjimo signalai, jei jais perduodami svarbūs saugos pranešimai.
3.5. Perspėjimo sistema turi įsijungti iki reagento bakelio ištuštėjimo likus nuvažiuoti ne mažiau kaip 2 400 km arba gamintojo pasirinktu metu, bet ne vėliau kaip tuomet, kai reagento lygis bakelyje pasiekia vieną iš šių lygių:
|
a) |
lygį, kurio, tikėtina, turėtų užtekti nuvažiuoti 150 % vidutinio atstumo, kurį transporto priemonė nuvažiuoja pilnu degalų baku arba |
|
b) |
10 % reagento bakelio talpos |
(taikoma ta sąlyga, kuri įvykdoma pirmoji).
4. Netinkamo reagento atpažinimas
4.1. Transporto priemonėje turi būti priemonių, leidžiančių nustatyti, ar transporto priemonėje yra gamintojo deklaruotas ir I priedo 3 priedėlyje įrašytas charakteristikas atitinkantis reagentas.
4.2. Jei bakelyje esantis reagentas neatitinka būtinųjų gamintojo deklaruotų reikalavimų, 3 dalyje nurodyta vairuotojo perspėjimo sistema įsijungia ir rodo pranešimą su atitinkamu perspėjimu (pvz., „nustatytas netinkamas karbamido tirpalas“, „nustatytas netinkamas AdBlue“ arba „nustatytas netinkamas reagentas“). Jei reagento kokybė nesureguliuojama po perspėjimo sistemos įsijungimo nuvažiavus 50 km, taikomi 8 punkte nustatyti vairuotojo raginimo imtis priemonių reikalavimai.
5. Reagento sąnaudų stebėjimas
5.1. Transporto priemonėje turi būti priemonių, leidžiančių nustatyti reagento sąnaudas ir gauti apie jas informaciją, naudojant išorines priemones.
5.2. Turi būti sudaryta galimybė per nuoseklųjį standartizuotos diagnostinės jungties prievadą gauti vidutinių reagento sąnaudų ir variklio sistemai būtinų vidutinių reagento sąnaudų duomenis. Duomenys teikiami apie visą paskutinį 2 400 km ridos laikotarpį
5.3. Kad būtų galima stebėti reagento sąnaudas, stebimi bent šie transporto priemonės parametrai:
|
a) |
reagento lygis transporto priemonėje įrengtoje talpykloje ir |
|
b) |
įtekantis arba įpurškiamas reagento kiekis, matuojamas kuo arčiau įpurškimo į išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą vietos, kai tai techniškai įmanoma. |
5.4. Jei vidutinės reagento sąnaudos ir vidutinės variklio sistemos pareikalautos reagento sąnaudos per 30 minučių transporto priemonės eksploatavimo laikotarpį skiriasi daugiau kaip 50 %, turi įsijungti 3 punkte nurodyta vairuotojo perspėjimo sistema ir pateikti pranešimą su atitinkamu perspėjimu (pvz., „karbamido tirpalo dozavimo triktis“, „AdBlue dozavimo triktis“, „reagento dozavimo triktis“). Jei reagento kokybė nesureguliuojama po perspėjimo sistemos įsijungimo nuvažiavus 50 km, taikomi 8 punkte nustatyti vairuotojo raginimo imtis priemonių reikalavimai.
5.5. Nutrūkus reagento dozavimui, įsijungia 3 punkte nurodyta vairuotojo perspėjimo sistema ir pateikia pranešimą su atitinkamu perspėjimu. Jei reagento dozavimą variklio sistema nutraukia dėl to, kad esamomis transporto priemonės eksploatavimo sąlygomis transporto priemonės išmetamų teršalų kiekiui reguliuoti reagento dozuoti nereikia, ir jei gamintojas tipo patvirtinimo institucijai yra aiškiai nurodęs, kuomet susidaro tokios eksploatavimo sąlygos, įjungti vairuotojo perspėjimo sistemos, kaip nurodyta 3 punkte, nebūtina. Jei reagento kokybė nesureguliuojama po perspėjimo sistemos įsijungimo nuvažiavus 50 km, taikomi 8 punkte nustatyti vairuotojo raginimo imtis priemonių reikalavimai.
6. Išmetamo NOx kiekio stebėsena
6.1. Užuot taikę 4 ir 5 punktuose nurodytus stebėjimo reikalavimus, gamintojai gali naudoti išmetamųjų dujų jutiklius, tiesiogiai matuojančius NOx kiekį išmetamuosiuose teršaluose.
6.2. Gamintojas įrodo, kad transporto priemonėje naudojant 6.1 punkte nurodytus arba kitokius jutiklius, 4.2, 5.4 arba 5.5 punktuose nustatytais atvejais įsijungia 3 dalyje nurodyta vairuotojo perspėjimo sistema, atsiranda pranešimas su atitinkamu perspėjimu (pvz., „per didelis išmetamųjų teršalų kiekis – patikrinkite karbamido tirpalą“, „per didelis išmetamųjų teršalų kiekis – patikrinkite AdBlue“, „per didelis išmetamųjų teršalų kiekis – patikrinkite reagentą“) ir suveikia 8.3 punkte nurodyta vairuotojo raginimo imtis priemonių sistema.
Taikant šį punktą laikoma, kad tokios situacijos susidaro, kai viršijama XI priedo 2.3 punkte pateiktose lentelėse nurodyta taikoma OBD sistemos NOx ribinė vertė.
Atitikties šiems reikalavimams įrodymo bandymo metu išmetamas NOx kiekis neturi būti daugiau kaip 20 % didesnis už OBD sistemos ribines vertes.
7. Informacijos apie gedimus saugojimas
7.1. Kai pateikiama nuoroda į šį punktą, tai reiškia, kad turi būti saugomas neištrinamas parametrų identifikatorius (toliau – PID), rodantis raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimo priežastį ir transporto priemonės ridą, nuvažiuotą, kol ji yra įsijungusi. Transporto priemonėje PID įrašai saugomi ne mažiau kaip 800 dienų arba tol, kol transporto priemonė nuvažiuoja 30 000 km. PID duomenis turi būti galima gauti per nuoseklųjį standartizuotos diagnostinės jungties prievadą, pateikiant įprastą skaitytuvo užklausą pagal XI priedo 1 priedėlio 2.3 punkto nuostatas. PID duomenys susiejami su bendra transporto priemonės eksploatavimo, kai nutiko minėtas įvykis, trukme, taikant ne mažesnę kaip 300 dienų arba 10 000 km paklaidą.
7.2. Be to, su techniniais gedimais susijusioms reagento dozavimo sistemos veikimo triktims (pvz., mechaniniams arba elektros sistemos gedimams) taikomi XI priede nustatyti OBD sistemos reikalavimai.
8. Vairuotojo raginimo imtis priemonių sistema
8.1. Transporto priemonėje įrengiama vairuotojo raginimo imtis priemonių sistema, užtikrinanti, kad eksploatuojamoje transporto priemonėje nuolat veiktų taršos kontrolės sistema. Raginimo imtis priemonių sistema projektuojama taip, jog užtikrintų, kad transporto priemonė negalėtų veikti, kai reagento bakelis yra tuščias.
8.2. Raginimo imtis priemonių sistema įsijungia vėliausiai tuomet, kai reagento lygis bakelyje pasiekia:
|
a) |
jei perspėjimo sistema buvo įjungta iki numatomo reagento bakelio ištuštėjimo likus ne mažiau kaip 2 400 km: lygį, kurio, tikėtina, turėtų užtekti vidutiniam atstumui, kurį transporto priemonė nuvažiuoja pilnu degalų baku, nuvažiuoti; |
|
b) |
jei perspėjimo sistema buvo įjungta pasiekus 3.5 punkto a papunktyje apibūdintą lygį: lygį, kurio, tikėtina, turėtų užtekti nuvažiuoti 75 % vidutinio atstumo, kurį transporto priemonė nuvažiuoja pilnu degalų baku; arba |
|
c) |
jei perspėjimo sistema buvo įjungta pasiekus 3.5 punkto b papunktyje apibūdintą lygį: 5 % reagento bakelio talpos; |
|
d) |
jei perspėjimo sistema buvo įjungta dar nepasiekus 3.5 punkto a ir b papunkčiuose apibūdintų lygių, bet likus mažiau nei 2 400 km iki reagento bakelio ištuštėjimo, atsižvelgiant į tai, kuris iš šio punkto b ar c papunkčiuose apibūdintų lygių pasiekiamas anksčiau. |
Jei pasinaudojama 6.1 punkte aprašyta alternatyva, sistema turi įsijungti tuomet, kai atsiranda 4 arba 5 punkte apibūdinti nukrypimai arba pasiekiami 6.2 punkte apibūdinti NOx lygiai.
Nustačius, kad reagento bakelis yra tuščias, taip pat 4, 5 arba 6 dalyje nurodytų nukrypimų atveju, pradedami vykdyti 7 dalyje nustatyti informacijos apie gedimus saugojimo reikalavimai.
8.3. Gamintojas pasirenka, kokio tipo raginimo imtis priemonių sistemą įrengti. Sistemos variantai aprašyti 8.3.1, 8.3.2, 8.3.3 ir 8.3.4 punktuose.
8.3.1. Taikant „variklio pakartotinio užvedimo blokavimo po tam tikro užvedimų skaičiaus“ būdą, po to, kai įsijungia raginimo imtis priemonių sistema, leidžiama užvesti variklį tam tikrą skaičių kartų arba nuvažiuoti tam tikrą atstumą. Į šį skaičių neįskaitomi variklio kontrolės sistemos, pvz., „start–stop“ sistemų, variklio užvedimo atvejai.
8.3.1.1. Jei perspėjimo sistema buvo įjungta iki numatomo reagento bakelio ištuštėjimo likus ne mažiau kaip 2 400 km arba jei atsirado 4 arba 5 punkte apibūdintų nukrypimų, arba buvo pasiekti 6.2 punkte apibūdinti NOx lygiai, kai tik transporto priemonė nuo vairuotojo raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimo nuvažiuoja tikėtiną vidutinį pilnu degalų baku transporto priemonės nuvažiuojamą atstumą, neleidžiama vėl užvesti variklio.
8.3.1.2. Jei vairuotojo raginimo imtis priemonių sistema buvo įjungta pasiekus 8.2 punkto b papunktyje apibūdintą lygį, kai tik transporto priemonė nuo vairuotojo raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimo nuvažiuoja 75 % tikėtino vidutinio pilnu degalų baku transporto priemonės nuvažiuojamo atstumo, neleidžiama vėl užvesti variklio.
8.3.1.3. Jei vairuotojo raginimo imtis priemonių sistema buvo įjungta pasiekus 8.2 punkto c papunktyje apibūdintą lygį, kai tik transporto priemonė nuo vairuotojo raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimo nuvažiuoja tikėtiną vidutinį transporto priemonės nuvažiuojamą atstumą reagento lygiui bakelyje pasiekus 5 % reagento bakelio talpos, neleidžiama vėl užvesti variklio.
8.3.1.4. Be to, vėl užvesti variklio neleidžiama iškart po to, kai reagento bakelis ištuštėja, jei tai įvyksta anksčiau nei susidaro 8.3.1.1, 8.3.1.2 arba 8.3.1.3 punkte nurodytos situacijos.
8.3.2. „Variklio užvedimo blokavimo papildžius degalų“ sistema užtikrina, kad, įpylus degalų ir įsijungus raginimo imtis priemonių sistemai, transporto priemonės nebebus įmanoma užvesti.
8.3.3. Taikant „degalų blokavimo“ būdą, įsijungus raginimo imtis priemonių sistemai, nebeleidžiama papildyti transporto priemonės degalų bako, užblokuojant degalų pildymo sistemą. Blokavimo sistemoje turi būti priemonių, neleidžiančių atlikti neteisėtų jos pakeitimų.
8.3.4. Pagal „veikimo savybių ribojimo“ būdą, įsijungus raginimo imtis priemonių sistemai, apribojamas transporto priemonės greitis. Greičio ribojimo lygis vairuotojui turi būti aiškiai pastebimas ir toks, kad gerokai sumažėtų didžiausias transporto priemonės greitis. Šis ribojimas pradedamas taikyti pamažu arba užvedus variklį. Prieš pat variklio pakartotinio užvedimo blokavimą transporto priemonės greitis neturi viršyti 50 km/h.
8.3.4.1. Jei perspėjimo sistema buvo įjungta iki numatomo reagento bakelio ištuštėjimo likus ne mažiau kaip 2 400 km arba jei atsirado 4 arba 5 punkte apibūdintų nukrypimų, arba buvo pasiekti 6.2 punkte apibūdinti NOx lygiai, kai tik transporto priemonė nuo vairuotojo raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimo nuvažiuoja tikėtiną vidutinį pilnu degalų baku transporto priemonės nuvažiuojamą atstumą, neleidžiama vėl užvesti variklio.
8.3.4.2. Jei vairuotojo raginimo imtis priemonių sistema buvo įjungta pasiekus 8.2 punkto b papunktyje apibūdintą lygį, kai tik transporto priemonė nuo vairuotojo raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimo nuvažiuoja 75 % tikėtino vidutinio pilnu degalų baku transporto priemonės nuvažiuojamo atstumo, neleidžiama vėl užvesti variklio.
8.3.4.3. Jei vairuotojo raginimo imtis priemonių sistema buvo įjungta pasiekus 8.2 punkto c papunktyje apibūdintą lygį, kai tik transporto priemonė nuo vairuotojo raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimo nuvažiuoja tikėtiną vidutinį transporto priemonės nuvažiuojamą atstumą reagento lygiui bakelyje pasiekus 5 % reagento bakelio talpos, neleidžiama vėl užvesti variklio.
8.3.4.4. Be to, vėl užvesti variklio neleidžiama iškart po to, kai reagento bakelis ištuštėja, jei tai įvyksta anksčiau nei susidaro 8.3.4.1, 8.3.4.2 arba 8.3.4.3 punkte nurodytos situacijos.
8.4. Vairuotojo raginimo imtis priemonių sistemai neleidus vėl užvesti variklio, vairuotojo raginimo imtis priemonių sistema turi būti išjungiama tik tuomet, kai pašalinami 4, 5 arba 6 punktuose nurodyti nukrypimai arba jei į transporto priemonę įpilto reagento kiekis atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
|
a) |
reagento kiekio, tikėtina, turėtų užtekti nuvažiuoti 150 % vidutinio atstumo, kurį transporto priemonė nuvažiuoja pilnu degalų baku, arba |
|
b) |
reagento kiekis sudaro ne mažiau kaip 10 % reagento bakelio talpos. |
Atlikus remontą ir pašalinus su OBD sistema susijusį gedimą, kaip nurodyta 7.2 dalyje, raginimo imtis priemonių sistema gali būti paleista per OBD sistemos nuoseklųjį prievadą (pvz., naudojant įprastą skaitytuvą), kad transporto priemonę būtų galima užvesti pakartotinai autodiagnostikos tikslais. Norint patikrinti, ar remontas buvo sėkmingas, transporto priemone galima nuvažiuoti ne daugiau kaip 50 km. Raginimo imtis priemonių sistema vėl visiškai įsijungia, jei atlikus šį patikrinimą gedimas išlieka.
8.5. 3 dalyje nurodyta vairuotojo perspėjimo sistema pateikia aiškų pranešimą apie:
|
a) |
likusį pakartotinių užvedimų skaičių ir (arba) likusį atstumą ir |
|
b) |
sąlygas, kurias įvykdžius transporto priemonę vėl bus galima užvesti. |
8.6. Pašalinus vairuotojo raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimo priežastis, sistema išsijungia. Nepašalinus vairuotojo raginimo imtis priemonių sistemos įsijungimo priežasčių, sistema automatiškai neišsijungia.
8.7. Patvirtinimo metu tipo patvirtinimo institucijai pateikiama išsami rašytinė informacija, apibūdinanti visas vairuotojo raginimo imtis priemonių sistemos veikimo charakteristikas.
8.8. Gamintojas, pateikdamas paraišką suteikti tipo patvirtinimą pagal šią taisyklę, parodo, kaip veikia vairuotojo perspėjimo ir raginimo imtis priemonių sistemos.
9. Informavimo reikalavimai
9.1. Gamintojas visiems naujų transporto priemonių savininkams pateikia aiškią rašytinę informaciją apie išmetamųjų teršalų kontrolės sistemą. Šitaip informuojama, kad, jei transporto priemonės išmetamųjų teršalų kontrolės sistema veikia netinkamai, vairuotojo perspėjimo sistema praneša vairuotojui apie problemą ir kad, suveikus vairuotojo raginimo imtis priemonių sistemai, galiausiai transporto priemonės nebus galima užvesti.
9.2. Instrukcijose nurodomi reikalavimai, kaip tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti transporto priemones, įskaitant ir tai, kaip tinkamai naudoti suvartojamuosius reagentus.
9.3. Instrukcijose nurodoma, ar transporto priemonės vairuotojas turi papildyti suvartojamųjų reagentų prieš įprastą techninę priežiūrą arba po jos. Instrukcijose nurodoma, kaip transporto priemonės vairuotojas turėtų papildyti reagento bakelį. Be to, pateikiama informacija apie galimas tokio tipo transporto priemonės reagento sąnaudas ir reagento papildymo dažnumą.
9.4. Instrukcijose nurodoma, jog tam, kad transporto priemonė atitiktų tam transporto priemonių tipui suteikto atitikties sertifikato reikalavimus, privaloma naudoti reikiamą tinkamų specifikacijų reagentą ir jo papildyti.
9.5. Instrukcijose nurodoma, kad transporto priemonės naudojimas be reagento, reikalingo išmetamųjų teršalų kiekiui sumažinti, gali būti laikomas nusikalstama veika.
9.6. Instrukcijose paaiškinama, kaip veikia vairuotojo perspėjimo ir raginimo imtis priemonių sistemos. Be to, paaiškinami perspėjimo sistemos nepaisymo ir reagento nepapildymo padariniai.
10. Papildomo apdorojimo sistemos veikimo sąlygos
Gamintojai užtikrina, kad išmetamųjų teršalų kontrolės sistema visada atliktų išmetamųjų teršalų kontrolės funkciją visomis aplinkos sąlygomis, ypač esant žemai aplinkos temperatūrai. Tai apima priemonių, neleidžiančių reagentui visiškai užšalti, transporto priemonei stovint nenaudojamai iki septynių parų, kai lauko temperatūra 258 K (– 15 °C), o reagento bakelis pripildytas 50 %, taikymą. Jei reagentas užšąla, gamintojas užtikrina, kad reagentas būtų suskystintas ir parengtas naudoti per 20 minučių nuo transporto priemonės užvedimo, esant 258 K (– 15 °C) temperatūrai, matuojamai reagento bakelyje.
IX PRIEDAS
Reglamento (ES) 2017/1151 XXI priedas iš dalies keičiamas taip:
|
1) |
prieš 1 paveikslą įterpiami 3.1.16, 3.1.17 ir 3.1.18 punktai: „3.1.16. Atsako trukmė – tai laiko skirtumas tarp atskaitos taške išmatuotinos sudedamosios dalies pokyčio ir sistemos atsako, sudarančio 90 proc. galutinio rodmens (t90), kai ėminių ėmimo zondas apibrėžiamas kaip atskaitos taškas, jeigu išmatuotos sudedamosios dalies pokytis sudaro bent 60 proc. visos skalės vertės ir trunka ne ilgiau nei 0,1 s. Sistemos atsako trukmė susideda iš sistemos delsos trukmės ir sistemos signalo kilimo trukmės. 3.1.17. Delsos trukmė – tai laiko skirtumas tarp atskaitos taške išmatuotino komponento pokyčio ir sistemos atsako, sudarančio 10 proc. galutinio rodmens (t10), kai ėminių ėmimo zondas apibrėžiamas kaip atskaitos taškas. Jei tai dujiniai komponentai, delsos trukmė yra išmatuotos sudedamosios dalies tekėjimo iš ėminių ėmimo zondo į detektorių trukmė. 3.1.18. Signalo kilimo trukmė – laikas, per kurį išmatuota vertė pasiekia nuo 10 iki 90 proc. galutinio rodmens vertės (t90 – t10).“; |
|
2) |
3.2.21 punktas pakeičiamas taip: „3.2.21. „Transporto priemonės saviriedos režimas“– tai veikimo sistema, suteikianti galimybę tiksliai ir pakartotinai nustatyti kelio apkrovą ir tiksliai sureguliuoti dinamometrą.“; |
|
3) |
įterpiami 3.2.28–3.2.35 punktai: „3.2.28. n/v santykis – tai variklio sūkių skaičius, padalytas iš transporto priemonės greičio važiuojant tam tikra pavara. 3.2.29. Vieno būgno dinamometras – tai dinamometras, kuriame kiekvienas ant transporto priemonės ašies sumontuotas ratas liečiasi su vienu būgnu. 3.2.30. Dviejų būgnų dinamometras – tai dinamometras, kuriame kiekvienas ant transporto priemonės ašies sumontuotas ratas liečiasi su dviem būgnais. 3.2.31. Varomoji ašis – tai transporto priemonės ašis, galinti perduoti varomąją energiją ir (arba) rekuperuoti energiją, nepaisant to, ar tai galima daryti laikinai, ar visą laiką, ir (arba) ar tai gali pasirinkti vairuotojas. 3.2.32. Dviejų ratų pavaros dinamometras – tai dinamometras, kuriame su būgnu (-ais) liečiasi tik ant vienos transporto priemonės ašies sumontuoti ratai. 3.2.33. Keturių ratų pavaros dinamometras – tai dinamometras, kuriame su būgnu (-ais) liečiasi visi ant abiejų transporto priemonės ašių sumontuoti ratai. 3.2.34. Dviejų ratų pavaros režimu veikiantis dinamometras – dviejų arba keturių ratų pavaros dinamometras, kuris inercijos jėgą ir kelio apkrovą imituoja tik bandomosios transporto priemonės varomosios ašies atžvilgiu, o ant nevaromos ašies sumontuoti ratai nedaro poveikio matavimo rezultatui, nepaisant to, ar jie sukasi, ar ne. 3.2.35. Keturių ratų pavaros režimu veikiantis dinamometras – tai keturių ratų pavaros dinamometras, kuris inercijos jėgą ir kelio apkrovą imituoja abiejų transporto priemonės ašių atžvilgiu.“; |
|
4) |
3.3 punktas pakeičiamas taip:
|
|
5) |
įterpiami šie punktai: „3.3.21. „Dvejopų degalų transporto priemonė– transporto priemonė, turinti dvi atskiras degalų laikymo sistemas, suprojektuota taip, kad pirmiausia vienu metu būtų naudojami tik vienos rūšies degalai; tačiau vienu metu gali būti naudojami abiejų rūšių degalai, ribojant jų kiekį ir naudojimo laiką. 3.3.22. Dvejopų degalų dujinė transporto priemonė – dvejopų degalų transporto priemonė, varoma benzinu (benzino režimas) ir vienais iš šių degalų: SND, GD / biometanu arba vandeniliu.“; |
|
6) |
3.5.9 punktas pakeičiamas taip: „3.5.9. Pagrindinis režimas (šiame priede)– tai vienas vairuotojo pasirenkamas režimas, kuris visada pasirenkamas įjungus transporto priemonės variklį, nepaisant to, kuris vairuotojo pasirenkamas režimas buvo aktyvus prieš išjungiant transporto priemonės variklį, ir kurio negalima nustatyti į kitą režimą. Išjungus transporto priemonę, pagrindinis režimas į kitą vairuotojo pasirenkamą režimą gali būti perjungiamas tik tyčiniu vairuotoju veiksmu.“; |
|
7) |
3.5.11 punktas pakeičiamas taip: „3.5.11. Išmetamieji teršalai – pro išmetimo vamzdį išmetami dujiniai, kieti ir skysti junginiai.“; |
|
8) |
3.7.1 punktas pakeičiamas taip: „3.7.1. Vardinė variklio galia (Prated)– didžiausioji naudingoji variklio galia (kW), kaip reikalaujama pagal XX priedo nuostatas.“; |
|
9) |
3.8.1 punktas pakeičiamas taip: „3.8.1. Periodiškai regeneruojama sistema – išmetamųjų teršalų kontrolės įtaisas (pvz., katalizinis keitiklis, kietųjų dalelių gaudyklė), kuriam būtinas periodinio regeneravimo procesas.“; |
|
10) |
4.1 punktas iš dalies keičiamas taip:
|
|
11) |
5.0 punktas pakeičiamas taip:
|
|
12) |
5.1 punktas papildomas šia pastraipa: „Tai taip pat taikoma visų išmetamųjų teršalų kontrolės sistemose naudojamų žarnelių, jungčių ir sujungimų saugumui.“; |
|
13) |
5.1.1 punktas išbraukiamas; |
|
14) |
5.3.6 punktas pakeičiamas taip:
|
|
15) |
5.5 punktas pakeičiamas taip: „5.5. Elektroninės sistemos saugumo nuostatos Taikomos I priedo 2.3 punkte nustatytos elektroninių sistemų saugumo nuostatos.“; |
|
16) |
5.5.1, 5.5.2, 5.5.3 ir 5.5.4 punktai išbraukiami; |
|
17) |
5.6.1 punktas pakeičiamas taip:
|
|
18) |
įterpiami 5.6.1.1, 5.6.1.2 ir 5.6.1.3 punktai: 5.6.1.1. Transporto priemonės tai pačiai interpoliacijos šeimai gali būti priskiriamos bet kuriuo vienu ar keliais iš šių atvejų:
5.6.1.2. Tai pačiai interpoliacijos šeimai gali priklausyti tik transporto priemonės su šiomis identiškomis transporto priemonės, galios pavaros ir (arba) pavarų dėžės savybėmis:
5.6.1.3. Jei naudojamas alternatyvus parametras, pvz., didesnis nmin_drive, kaip nurodyta 2 papildomo priedo 2 punkto k papunktyje, arba ASM, kaip apibrėžta 2 papildomo priedo 3.4 punkte, tas parametras visoje interpoliacijos šeimoje turi būti toks pats.“; |
|
19) |
5.6.2 punkto c papunktis pakeičiamas taip:
|
|
20) |
5.6.3 punkto e papunktis pakeičiamas taip:
|
|
21) |
5.6.3 punkto g papunktis pakeičiamas taip:
|
|
22) |
5.7 punkto d ir visi tolesni papunkčiai pakeičiami taip:
jei bent vienos elektros mašinos pavarų dėžė yra neutralioje padėtyje ir transporto priemonė neturi saviriedos režimo (4 papildomo priedo 4.2.1.8.5 punktas), taigi ši elektros mašina nedaro poveikio kelio apkrovai, taikomi 5.6.2 punkto a papunkčio ir 5.6.3 punkto a papunkčio kriterijai. Jei be transporto priemonės masės, riedėjimo varžos ir aerodinaminių savybių, pasireiškia skirtumas, turintis reikšmingo poveikio kelio apkrovai, tokia transporto priemonė nelaikoma šeimos dalimi, jei to nepatvirtina patvirtinimo institucija.“; |
|
23) |
5.8 punktas pakeičiamas taip: „5.8. Kelio apkrovos matricos šeima Kelio apkrovos matricos šeimą galima taikyti transporto priemonėms, kurių didžiausioji techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė ≥ 3 000 kg. Patvirtinti pagal pakopinę tipo patvirtinimo procedūrą pateiktoms transporto priemonėms arba patvirtinti pagal individualaus transporto priemonės tipo patvirtinimo procedūrą pateiktoms transporto priemonėms, patvirtintoms pagal pakopinę tipo patvirtinimo procedūrą, taip pat gali būti taikoma kelio apkrovos matricos šeima. Tokiais atvejais taikomos XII priedo 2 punkto nuostatos. Tai pačiai kelio apkrovos matricos šeimai gali priklausyti tik transporto priemonės su šiomis identiškomis savybėmis:
|
|
24) |
5.9 punktas pakeičiamas taip: „5.9. Periodiškai regeneruojamų sistemų (Ki) šeima Tai pačiai periodiškai regeneruojamų sistemų šeimai gali priklausyti tik transporto priemonės su šiomis identiškomis savybėmis:
|
|
25) |
5.9.1 ir 5.9.2 punktai išbraukiami; |
|
26) |
6.1 punktas pakeičiamas taip: „6.1. Ribinės vertės Išmetamųjų teršalų kiekio ribinės vertės atitinka Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 2 lentelėje nurodytas vertes.“; |
|
27) |
1 papildomas priedas iš dalies keičiamas taip:
|
|
28) |
2 papildomas priedas pakeičiamas taip: „2 papildomas priedas Transporto priemonių su mechanine pavarų dėže pavaros pasirinkimas ir perjungimo momento nustatymas 1. Bendrasis metodas 1.1. Šiame papildomame priede aprašyti pavarų perjungimo būdai taikomi transporto priemonėms su mechanine pavarų dėže. 1.2. Nurodytos pavaros ir perjungimo momentai grindžiami pusiausvyra tarp važiavimo varžos įveikimui ir greitėjimui reikalingos galios bei variklio galios visomis galimomis pavaromis specifinės ciklo fazės metu. 1.3. Apskaičiavimai, kokias nustatyti naudotinas pavaras, grindžiami variklio sūkių skaičiumi ir visos apkrovos galios kreivėmis, palyginti su variklio sūkių skaičiumi. 1.4. Transporto priemonėms su dvipakope pavarų (žemų ir aukštų) dėže nustatant pavarų naudojimą bus atsižvelgiama tik į įprastai važiuojant keliu naudojamą pakopą. 1.5. Nurodymai dėl sankabos naudojimo netaikomi, jei sankaba veikia automatiškai ir vairuotojui nereikia jos įjungti arba išjungti. 1.6. Šis papildomas priedas netaikomas transporto priemonėms, su kuriomis buvo atlikti bandymai pagal 8 papildomą priedą. 2. Reikiami duomenys ir parengtiniai skaičiavimai Toliau nurodyti duomenys yra reikalingi, kai skaičiavimai atliekami siekiant nustatyti pavaras, kurios bus naudojamos važiuojant ciklą ant važiuoklės dinamometro:
3. Reikalaujamos galios, variklio sūkių skaičiaus, turimosios galios ir galimos naudotinos pavaros apskaičiavimas 3.1. Reikalaujamos galios apskaičiavimas Kiekvienai ciklo trasos sekundei j galia, reikalinga važiavimo varžai įveikti ir greitinti, apskaičiuojama pagal šią lygtį:
Čia:
3.2. Variklio sūkių skaičiaus nustatymas Kai bet kuris vj < 1 km/h, laikoma, kad transporto priemonė stovi vietoje, ir nustatomas nidle variklio sūkių skaičius. Pavarų perjungimo svirtis nustatoma neutralioje padėtyje su įjungta sankaba, išskyrus 1 sekundę prieš pradedant greitėjimą iš stovėjimo padėties, kai pasirenkama pirma pavara su išjungta sankaba. Kai ciklo trasoje kiekvienas vj ≥ 1 km/h ir kiekviena pavara i, kai i = 1 – ngmax, variklio sūkių skaičius ni,j apskaičiuojamas pagal šią lygtį: ni,j = (n/v)i × vj Skaičiavimas atliekamas naudojant slankiojo kablelio skaičius, rezultatai neapvalinami. 3.3. Galimų pavarų pasirinkimas atsižvelgiant į variklio sūkių skaičių Šias pavaras galima rinktis važiuojant greičio grafiku vj:
Jei aj < 0 ir ni,j ≤ nidle, ni,j nustatoma kaip lygi nidle, o sankaba išjungiama. Jei aj ≥ 0 ir ni,j < max(1,15 × nidle; mažiausiasis variklio sūkių skaičius Pwot(n) kreivėje), ni,j nustatomas kaip didžiausioji iš verčių 1,15 × nidle arba (n/v)i × vj, sankabos būsena nurodoma kaip „neapibrėžta“. „Neapibrėžta“ būsena reiškia išjungtą arba įjungtą sankabą, atsižvelgiant į atskiro variklio ir pavarų dėžės konstrukciją. Tokiu atveju tikrasis variklio sūkių skaičius gali skirtis nuo apskaičiuotojo sūkių skaičiaus. 3.4. Turimosios galios apskaičiavimas Kiekvienai galimai pavarai i ir kiekvienai transporto priemonės greičio vertei ciklo trasoje vi skirta turimoji galia apskaičiuojama pagal šią lygtį: Pavailable_i,j = Pwot (ni,j) × (1 – (SM + ASM)) Čia:
Pareikalavus gamintojas pateikia ASM vertes (visos apkrovos galios sumažėjimo procentine išraiška) ir Pwot(n) duomenų rinkinius, kaip parodyta A2/1 lentelėje pateiktame pavyzdyje. Taikoma tiesinė gretimų duomenų taškų interpoliacija. ASM apribojama iki 50 proc. Norint taikyti ASM, reikia gauti tipo patvirtinimo institucijos pritarimą. A2/1 lentelė
3.5. Galimų naudotinų pavarų nustatymas Galimos naudotinos pavaros nustatomos pagal šias sąlygas:
Pradinė pavara, naudotina kiekvieną ciklo trasos sekundę j, yra aukščiausia galima galutinė pavara imax. Pradedant iš stovėjimo padėties, naudojama tik pirma pavara. Žemiausia galima galutinė pavara yra imin. 4. Papildomi reikalavimai dėl pavarų naudojimo koregavimo ir (arba) modifikavimo Turi būti tikrinamas ir modifikuojamas pradinis pavarų pasirinkimas, kad būtų išvengta per dažno pavarų perjungimo ir būtų užtikrintos geros važiavimo sąlygos bei praktiškumas. Greitinimo fazė yra daugiau nei 2 sekundžių laikotarpis, kai transporto priemonės greitis yra ≥ 1 km/h ir greičio didėjimas yra monotoninis. Lėtinimo fazė yra daugiau nei 2 sekundžių laikotarpis, kai transporto priemonės greitis yra ≥ 1 km/h ir greičio mažėjimas yra monotoninis. Koreguojama ir (arba) modifikuojama pagal šiuos reikalavimus:
5. 4 punkto a–f papunkčiai taikomi nuosekliai, kiekvienu atveju apimant visą ciklo trasą. Kadangi pakeitus 4 punkto a–f papunkčius gali atsirasti naujų pavarų naudojimo sekų, šios naujos pavarų sekos tikrinamos tris kartus ir, jei reikia, keičiamos. Siekiant įvertinti skaičiavimo teisingumą, apskaičiuojama ir į visas atitinkamas bandymų ataskaitas įtraukiama vidutinė pavara, kai v ≥ 1 km/h, suapvalinta iki keturių skaičių po kablelio. |
|
29) |
4 papildomas priedas iš dalies keičiamas taip:
|
|
30) |
5 papildomas priedas iš dalies keičiamas taip:
|
|
31) |
6 papildomas priedas pakeičiamas taip: „6 papildomas priedas 1 tipo bandymo procedūros ir sąlygos 1. Bandymų aprašas 1.1. 1 tipo bandymas naudojamas išmetamųjų dujinių junginių, kietųjų dalelių ir jų kiekio, išmetamo CO2 masės, degalų sąnaudų, elektros energijos sąnaudų ir elektrinės ridos verčių patikrai per taikomą WLTP bandymo ciklą. 1.1.1. Bandymai atliekami pagal metodą, aprašytą šio papildomo priedo 2 punkte arba 8 papildomo priedo 3 dalyje tik elektra varomoms, hibridinėms elektrinėms ir suslėgto vandenilio kuro elementu varomoms transporto priemonėms. Išmetamųjų dujų, kietųjų dalelių ir kietųjų dalelių skaičiaus ėminiai imami ir analizuojami pagal nustatytus metodus. 1.2. Bandymų skaičius nustatomas pagal A6/1 paveiksle pateiktą struktūrinę schemą. Ribinė vertė yra didžiausioji atitinkamo teršalo kriterijaus leidžiamoji vertė, nurodyta Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 2 lentelėje. 1.2.1. A6/1 paveikslo struktūrinė schema taikoma tik visam taikytinam WLTP bandymo ciklui, o ne atskiroms fazėms. 1.2.2. Bandymo rezultatai turi būti ĮEKS energijos pokyčiu pagrįstos vertės pasiekus tikslinį greitį; atliekama pataisa taikant Ki, ACTC ir nusidėvėjimo koeficientus. 1.2.3. Viso ciklo verčių nustatymas 1.2.3.1. Jei kurio nors bandymo metu viršijama išmetamųjų teršalų kiekio kriterijaus ribinė vertė, transporto priemonė pripažįstama netinkama. 1.2.3.2. Atsižvelgdamas į transporto priemonės tipą, gamintojas gali deklaruoti išmetamo CO2 masės, elektros energijos sąnaudų, degalų sąnaudų vertę kaip NOVC-FCHV, PER ir AER transporto priemonėms taikytiną viso ciklo vertę pagal A6/1 lentelę. 1.2.3.3. Deklaruota elektros energijos sąnaudų vertė OVC-HEV transporto priemonėms, veikiančioms įkrovos naudojimo režimu, negali būti nustatyta pagal A6/1 paveikslą. Ji turi būti naudojama kaip tipo patvirtinimo vertė, jei deklaruota CO2 vertė pripažįstama patvirtinimo verte. Jei to nėra, kaip tipo patvirtinimo vertė naudojama išmatuotoji elektros energijos sąnaudų vertė. 1.2.3.4. Jie po pirmo bandymo įvykdomi visi taikytinos A6/2 lentelės 1 eilutės kriterijai, visos gamintojo deklaruotos vertės pripažįstamos tipo patvirtinimo vertėmis. Neįvykdžius bent vieno taikytinos A6/2 lentelės 1 eilutės kriterijaus, su ta pačia transporto priemone atliekamas antras bandymas. 1.2.3.5. Po antro bandymo apskaičiuojami vidutiniai aritmetiniai dviejų bandymų rezultatai. Jei šie vidutiniai aritmetiniai rezultatai atitinka visus taikytinos A6/2 lentelės 2 eilutėje pateiktus kriterijus, visos gamintojo deklaruotos vertės pripažįstamos tipo patvirtinimo verte. Neįvykdžius bent vieno taikytinos A6/2 lentelės 2 eilutės kriterijaus, su ta pačia transporto priemone atliekamas trečias bandymas. 1.2.3.6. Po trečio bandymo apskaičiuojami vidutiniai aritmetiniai trijų bandymų rezultatai. Visų parametrų, kurie atitinka taikytinos A6/2 lentelės 3 eilutės atitinkamą kriterijų, deklaruota vertė laikoma tipo patvirtinimo verte. Bet kurio parametro, kuris neatitinka taikytinos A6/2 lentelės 3 eilutės atitinkamo kriterijaus, vidutinis aritmetinis rezultatas laikomas tipo patvirtinimo verte. 1.2.3.7. Jei po pirmo arba antro bandymo neįvykdomas nė vienas taikytinos A6/2 lentelės kriterijus, gamintojo prašymu ir gavus tipo patvirtinimo institucijos pritarimą, gali būti iš naujo deklaruojamos didesnės išmetamųjų teršalų ar sąnaudų vertės arba mažesnės elektrinės ridos vertės, kad būtų sumažintas tipo patvirtinimui reikalingų bandymų skaičius. 1.2.3.8. Priėmimo verčių dCO21, dCO22 ir dCO23 nustatymas 1.2.3.8.1. Be 1.2.3.8.2 punkto reikalavimo, bandymų skaičiaus kriterijams nustatyti pagal A6/2 lentelę naudojamos šios dCO21, dCO22 ir dCO23 vertės:
1.2.3.8.2. Jei OVC-HEV 1 tipo bandymą įkrovos naudojimo režimo sąlygomis sudaro du ar daugiau taikytinų WLTP bandymo ciklų ir dCO2x vertė mažesnė už 1,0, dCO2x vertė pakeičiama į 1,0. 1.2.3.9. Jei bandymo rezultatas arba rezultatų vidurkis buvo priimtas ir patvirtintas kaip tipo patvirtinimo vertė, šis rezultatas tolesniuose skaičiavimuose vadinamas „deklaruota verte“. A6/1 lentelė Gamintojo deklaruotoms vertėms taikomos taisyklės (viso ciklo vertės) (1)
A6/1 pav 1 tipo bandymų skaičiaus nustatymo struktūrinė schema Bet kuris išmetamųjų teršalų kriterijų kiekio didesnis už ribinę vertę Trečiasis bandymas Bet kuris išmetamųjų teršalų kriterijų kiekio didesnis už ribinę vertę Antrasis bandymas Bet kuris išmetamųjų teršalų kriterijų kiekio didesnis už ribinę vertę Pirmasis bandymas Atmesta Įvykdyti visi A6/2 lentelės antrojo bandymo eilutėje nustatyti kriterijai Įvykdyti visi A6/2 lentelės pirmojo bandymo eilutės kriterijai Ne Ne Ne Ne Ne Taip Taip Taip Taip Taip Patvirtinta deklaruota vertė arba trijų verčių vidurkis, priklausomai nuo kiekvienos vertės įvertinimo rezultato Patvirtintos visos deklaruotos vertės ir išmetamųjų teršalų kiekiai A6/2 lentelė Bandymų skaičiaus kriterijai Tik vidaus degimo varikliu (-iais) varomoms (ICE) transporto priemonėms, NOVC-HEV ir OVC-HEV transporto priemonių 1 tipo bandymas įkrovos palaikymo režimu
OVC-HEV transporto priemonių 1 tipo bandymas įkrovos naudojimo režimu
PEV transporto priemonėms
Skirta NOVC-FCHV
1.2.4. Fazės savitųjų verčių nustatymas 1.2.4.1. Fazės savitoji CO2 kiekio vertė 1.2.4.1.1. Kai patvirtinama viso ciklo deklaruota išmetamo CO2 kiekio vertė, bandymo rezultatų fazės savitųjų verčių aritmetinis vidurkis, išreikštas g/km, padauginamas iš CO2_AF koregavimo koeficiento, taip išlyginant skirtumą tarp deklaruotos vertės ir bandymo rezultatų. Ši pakoreguotoji vertė turi būti CO2 tipo patvirtinimo vertė.
Čia:
Čia:
1.2.4.1.2. Jei viso ciklo deklaruota išmetamo CO2 masės vertė nepriimama, fazės savitosios išmetamo CO2 masės tipo patvirtinimo vertė apskaičiuojama išvedus aritmetinį visų atitinkamos fazės bandymų rezultatų vidurkį. 1.2.4.2. Fazės savitosios degalų sąnaudų vertės Degalų sąnaudų vertė apskaičiuojama pagal fazės savitąją išmetamo CO2 masę, naudojant šio papildomo priedo 1.2.4.1 punkto lygtis ir išmetamųjų teršalų kiekio aritmetinį vidurkį. 1.2.4.3. Fazės savitosios elektros energijos sąnaudų PER ir AER vertės Fazės savitosios elektros energijos sąnaudos ir fazės savitosios elektrinės ridos vertės skaičiuojamos išvedant bandymų rezultato (-ų) fazės savitųjų verčių aritmetinį vidurkį netaikant koregavimo koeficiento. 2. 1 tipo bandymo sąlygos 2.1. Apžvalga 2.1.1. 1 tipo bandymą sudaro nurodytos dinamometro parengimo, degalų pripylimo, stabilizavimo ir veikimo sąlygų sekos. 2.1.2. 1 tipo bandymą sudaro transporto priemonės veikimas ant važiuoklės dinamometro interpoliacijos šeimai taikomo WLTC metu. Pastoviojo tūrio ėminių ėmikliu nepertraukiamai imama proporcinga praskiestų išmetamųjų dujų dalis, kad vėliau būtų galima atlikti jos analizę. 2.1.3. Matuojama visų junginių, kurių praskiestos išmetamos masės matavimai atliekami, foninė koncentracija. Todėl atliekant išmetamųjų teršalų kiekio bandymus turi būti imami ir analizuojami skiedimo oro ėminiai. 2.1.3.1. Foninių kietųjų dalelių matavimas 2.1.3.1.1. Jei gamintojas reikalauja atimti skiedimo oro arba skiedimo tunelio foninių kietųjų dalelių masę iš išmetamųjų teršalų išmatuotųjų verčių, šios foninės vertės nustatomos pagal šio papildomo priedo 2.1.3.1.1.1–2.1.3.1.1.3 punktuose nurodytas procedūras. 2.1.3.1.1.1. Didžiausioji leidžiama foninių verčių korekcija yra masė filtre, atitinkanti 1 mg/km bandymo srauto. 2.1.3.1.1.2. Jei foninė vertė viršija šią ribą, atimama numatytoji 1 mg/km vertė. 2.1.3.1.1.3. Jeigu atėmus foninių kietųjų dalelių lygio vertę gaunamas neigiamas rezultatas, foninė vertė laikoma lygia nuliui. 2.1.3.1.2. Skiedimo oro foninių kietųjų dalelių masės lygis nustatomas leidžiant filtruotą skiedimo orą per foninį kietųjų dalelių filtrą. Jis imamas iš vietos, esančios iškart už skiedimo oro filtrų. Foninio lygio vertės, išreikštos μg/m3, nustatomos kaip bent 14 matavimų, per savaitę atliekant bent vieną matavimą, slankusis aritmetinis vidurkis. 2.1.3.1.3. Skiedimo tunelio foninių kietųjų dalelių masės lygis nustatomas leidžiant filtruotą skiedimo orą per foninį kietųjų dalelių filtrą. Jis imamas toje pačioje vietoje, kur imamas kietųjų dalelių ėminys. Jei bandymui naudojamas antrinis skiedimas, antrinio skiedimo sistema turi būti aktyvi atliekant foninį matavimą. Vieną matavimą galima atlikti bandymo dieną, prieš bandymą arba po jo. 2.1.3.2. Foninių kietųjų dalelių kiekio nustatymas 2.1.3.2.1. Jei gamintojas reikalauja foninių verčių koregavimo, foninio lygio vertės nustatomos toliau nurodytu būdu.
2.1.3.2.2. Skiedimo oro foninių kietųjų dalelių kiekio lygis nustatomas imant filtruoto skiedimo oro ėminius. Jie imami iš vietos, esančios iškart už skiedimo oro filtrų į KDK matavimo sistemą. Foninio lygio vertės, išreikštos dalelėmis kubiniame centimetre, nustatomos kaip bent 14 matavimų, per savaitę atliekant bent vieną matavimą, slankusis aritmetinis vidurkis. 2.1.3.2.3. Skiedimo tunelio foninių kietųjų dalelių kiekio lygis nustatomas imant filtruoto skiedimo oro ėminius. Jie imami toje pačioje vietoje, kur imamas KDK ėminys. Jei bandymui naudojamas antrinis skiedimas, antrinio skiedimo sistema turi būti aktyvi atliekant foninį matavimą. Vieną matavimą galima atlikti bandymo dieną, prieš bandymą arba po jo, naudojant faktinį PCRF ir bandymo metu naudotą CVS srauto spartą. 2.2. Bendra bandymų kameros įranga 2.2.1. Matuotini parametrai 2.2.1.1. Toliau nurodyta temperatūra matuojama ± 1,5 °C tikslumu:
2.2.1.2. Atmosferos slėgis turi būti išmatuotinas taikant ± 1 kPa glaudumą. 2.2.1.3. Specifinis drėgnis H turi būti išmatuotinas taikant ± 1 g H2O/kg sauso oro glaudumą. 2.2.2. Bandymų kamera ir stabilizavimo zona 2.2.2.1. Bandymų kamera 2.2.2.1.1. Bandymo kameros temperatūros nuostatis turi būti 23 °C. Faktinės vertės leidžiamasis nuokrypis turi būti ± 5 °C ribose. Oro temperatūra ir drėgnis bandymo kameros aušinimo pūstuvo išleidimo angoje matuojami bent 0,1 Hz dažniu. Dėl temperatūros bandymo pradžioje žiūrėkite šio papildomo priedo 2.8.1 punktą. 2.2.2.1.2. Bandymo kameros oro arba variklio įsiurbiamo oro specifinis drėgnis H turi būti toks: 5,5 ≤ H ≤ 12,2 (g H2O/kg sauso oro) 2.2.2.1.3. Drėgnis matuojamas nepertraukiamai, ne mažesniu nei 0,1 Hz dažniu. 2.2.2.2. Stabilizavimo zona Stabilizavimo zonos temperatūros nuostatis turi būti 23 °C, o faktinės vertės leidžiamasis nuokrypis turi būti ± 3 °C, vertinant pagal 5 minučių slankųjį aritmetinį vidurkį, ir negali būti sistemingo nuokrypio nuo nuostačio. Temperatūra matuojama nepertraukiamai ne mažesniu nei 0,033 Hz dažniu (kas 30 s). 2.3. Bandomoji transporto priemonė 2.3.1. Bendroji informacija Visi bandomosios transporto priemonės komponentai turi atitikti serijinę gamybą arba, jei transporto priemonė išsiskiria iš serijinės gamybos, išsamus aprašas įtraukiamas į visas atitinkamas bandymų ataskaitas. Parinkdami bandomąją transporto priemonę, gamintojas ir patvirtinimo institucija turi sutarti, koks transporto priemonės modelis yra tipinis interpoliacijos šeimai. Išmetamųjų teršalų matavimui taikoma su bandomąja transporto priemone H nustatyta kelio apkrova. Kelio apkrovos matricos šeimos atveju išmetamųjų teršalų matavimui taikoma transporto priemonei HM pagal 4 papildomo priedo 5.1 punktą apskaičiuota kelio apkrova. Jei gamintojo prašymu naudojamas interpoliacijos metodas (žr. 7 papildomo priedo 3.2.3.2 punktą), atliekamas papildomas išmetamųjų teršalų matavimas esant kelio apkrovai, nustatytai su bandomąja transporto priemone L. Transporto priemonių H ir L bandymai turėtų būti atliekami su ta pačia bandomąja transporto priemone ir esant interpoliacijos šeimoje mažiausiam santykiui n/v (taikant ± 1,5 proc. leidžiamąjį nuokrypį). Kelio apkrovos matricos šeimos atveju papildomas išmetamųjų teršalų matavimas atliekamas taikant kelio apkrovą, apskaičiuotą transporto priemonei LM pagal 4 papildomo priedo 5.1 punktą. Kelio apkrovos koeficientai ir bandomųjų transporto priemonių L ir H bandomoji masė gali būti gaunami remiantis skirtingomis kelio apkrovos šeimomis, jei šių kelio apkrovos šeimų rezultatų skirtumas susidaro dėl 4 papildomo priedo 6.8 punkto taikymo ir jei laikomasi šio papildomo priedo 2.3.2 punkte nustatytų reikalavimų. 2.3.2. CO2 interpoliacijos intervalas 2.3.2.1. Interpoliacijos metodas taikomas tik tuo atveju, jei:
Jei šie reikalavimai neįvykdomi, bandymai gali būti paskelbiami negaliojančiais ir, tipo patvirtinimo institucijai pritarus, kartojami. 2.3.2.2. Didžiausiasis leidžiamasis transporto priemonių L ir H CO2 kiekio skirtumas per taikomą ciklą, susidaręs taikant 7 papildomo priedo A7/1 lentelėje nustatytą 9 etapą, yra 20 proc. plius 5 g/km transporto priemonės H išmetamųjų teršalų, bet ne mažesnis kaip 15 g/km ir ne didesnis kaip 30 g/km. Šis apribojimas netaikomas, kai naudojama kelio apkrovos matricos šeima. 2.3.2.3. Gamintojo prašymu ir gavus tipo patvirtinimo institucijos pritarimą, interpoliacijos linija gali būti ekstrapoliuojama iki CO2 kiekio, ne daugiau kaip 3 g/km didesnio už išmetamo iš transporto priemonės H CO2 kiekį ir (arba) mažesnio už išmetamo iš transporto priemonės L CO2 kiekį. Šis plėtinys galioja tik absoliučiose 2.3.2.2 punkte nustatyto interpoliacijos intervalo ribose. Naudojant kelio apkrovos matricos šeimą, ekstrapoliacijos taikyti negalima. Jei dvi arba daugiau interpoliacijos šeimų yra vienodos šio priedo 5.6 punkto reikalavimų atžvilgiu, tačiau skiriasi tuo, kad jų bendras CO2 kiekio intervalas viršytų didžiausiąją delta vertę, nustatytą 2.3.2.2 punkte, visos atskiros transporto priemonės, kurių specifikacijos (pvz., markė, modelis, pasirenkamoji įranga) yra vienodos, priskiriamos tik vienai iš interpoliacijos šeimų. 2.3.3. Parengimas Transporto priemonės techninė būklė turi būti gera. Ji turi būti įvažinėta ir iki bandymo nuvažiavusi 3 000–15 000 km. Variklis, pavarų dėžė ir transporto priemonė turi būti įvažinėti pagal gamintojo rekomendacijas. 2.4. Nustatymai 2.4.1. Dinamometro nustatymai ir patikra atliekami pagal 4 papildomą priedą. 2.4.2. Dinamometro veikimas 2.4.2.1. Veikiant dinamometrui, pagalbiniai prietaisai išjungiami arba padaromi neaktyvūs, jei jų veikimas nėra privalomas pagal teisės aktus. 2.4.2.2. Transporto priemonės dinamometro veikimo režimas, jei toks yra, aktyvinamas pagal gamintojo instrukciją (pvz., tam tikra seka naudojant ant vairo esančius mygtukus, naudojant gamintojo darbinį bandiklį, išimant saugiklį). Gamintojas patvirtinimo institucijai pateikia neaktyvių prietaisų sąrašą ir išjungimo pagrindimą. Dinamometro veikimo režimą turi patvirtinti patvirtinimo institucija, o jo naudojimas įtraukiamas į visas atitinkamas bandymų ataskaitas. 2.4.2.3. Transporto priemonės dinamometro veikimo režimas negali aktyvinti, moduliuoti, užlaikyti ar išjungti jokios dalies, veikiančios išmetamuosius teršalus ir degalų sąnaudas bandymo sąlygomis. Bet koks įtaisas, veikiantis darbą ant važiuoklės dinamometro, nustatomas taip, kad užtikrintų tinkamą veikimą. 2.4.2.4. Dinamometro tipo parinkimas bandomajai transporto priemonei 2.4.2.4.1. Jei bandomoji transporto priemonė turi dvi varomąsias ašis ir WLTP sąlygomis per taikomą ciklą dalį laiko arba nuolat yra varomos arba energiją rekuperuoja dvi ašys, ji bandoma ant dinamometro, veikiančio keturių ratų pavaros režimu, atitinkančiu 5 papildomo priedo 2.2 ir 2.3 punktų reikalavimus. 2.4.2.4.2. Jei bandomoji transporto priemonė bandoma naudojant tik vieną varomąją ašį, ji bandoma ant dinamometro, veikiančio dviejų ratų pavaros režimu, atitinkančiu 5 papildomo priedo 2.2 punkto reikalavimus. Gamintojo prašymu ir gavus tipo patvirtinimo institucijos pritarimą, transporto priemonė su viena varomąja ašimi gali būti bandoma ant keturių rato pavaros dinamometro, veikiančio keturių ratų pavaros režimu. 2.4.2.4.3. Jei, važiuojant specialiais vairuotojo pasirenkamais režimais, skirtais naudoti ne įprasto kasdienio eksploatavimo sąlygomis, o tik specialiais ribotais tikslais, pvz., važiuojant kalnų režimu arba palaikomuoju režimu, arba jei dviejų varomųjų ašių režimas įjungiamas tik važiuojant bekele, yra varomos dvi bandomosios transporto priemonės varomosios ašys, transporto priemonė bandoma ant dinamometro, veikiančio dviejų ratų pavaros režimu, atitinkančiu 5 papildomo priedo 2.2 punkte nurodytas specifikacijas. 2.4.2.4.4. Jei bandomoji transporto priemonė bandoma ant keturių ratų pavaros dinamometro, veikiančio dviejų ratų pavaros režimu, nevaromos ašies ratai bandymo metu gali suktis, jei, atsižvelgiant į transporto priemonės dinamometro veikimo režimą ir transporto priemonės saviriedos režimą, toks veikimo būdas yra įmanomas. A6/1a pav Galimos bandymų ant dviejų ir keturių ratų pavaros dinamometrų konfigūracijos
2.4.2.5. Dviejų ratų pavaros režimu veikiančio dinamometro ir keturių ratų pavaros režimu veikiančio dinamometro lygiavertiškumo įrodymas 2.4.2.5.1. Gamintojo prašymu ir gavus tipo patvirtinimo institucijos pritarimą, transporto priemonė, kuri turi būti bandoma ant keturių ratų pavaros režimu veikiančio dinamometro, gali būti bandoma ir ant dviejų ratų pavaros režimu veikiančio dinamometro, jei įvykdomos šios sąlygos:
2.4.2.5.2. Šis lygiavertiškumo įrodymas taikomas visoms tos pačios kelio apkrovos šeimos transporto priemonėms. Gamintojo prašymu ir gavus tipo patvirtinimo institucijos pritarimą, šis lygiavertiškumo įrodymas gali būti išplečiamas įtraukiant kitas kelio apkrovos šeimas, jei turima įrodymų, kad bandomąja priemone buvo pasirinkta blogiausiojo atvejo kelio apkrovos šeimai priklausanti transporto priemonė. 2.4.2.6. Informacija, ar transporto priemonė buvo bandoma ant dviejų ratų pavaros, ar ant keturių ratų pavaros dinamometro, ir ar ji buvo bandoma dviejų ratų pavaros, ar keturių ratų pavaros režimu, įtraukiama į visas atitinkamas bandymų ataskaitas. Jei transporto priemonė buvo bandoma ant keturių ratų pavaros dinamometro, veikiančio dviejų ratų pavaros režimu, pateikiant šią informaciją taip pat nurodoma, ar sukosi nevaromos ašies ratai. 2.4.3. Transporto priemonės išmetimo sistemoje neturi būti jokio nuotėkio, galinčio sumažinti surenkamų dujų kiekį. 2.4.4. Galios pavaros ir transporto priemonės valdiklių parametrai turi būti tokie, kokius gamintojas nustatė gamyklinei serijai. 2.4.5. Padangos turi būti transporto priemonės gamintojo nurodyto originalios įrangos tipo. Slėgį padangose galima padidinti iki slėgio, viršijančio 4 papildomo priedo 4.2.2.3 punkte nustatytą slėgį ne daugiau nei 50 proc. Toks pats padangų slėgis naudojamas dinamometro nustatymui ir visiems tolesniems bandymams. Slėgis padangose įtraukiamas į visas atitinkamas bandymų ataskaitas. 2.4.6. Etaloniniai degalai Bandymams naudojami IX priede nurodyti atitinkami etaloniniai degalai. 2.4.7. Bandomosios transporto priemonės parengimas 2.4.7.1. Per bandymą transporto priemonė turi būti daugmaž horizontalioje padėtyje, kad būtų išvengta bet kokio neįprasto degalų pasiskirstymo. 2.4.7.2. Prireikus gamintojas turi parūpinti papildomų detalių ir adapterių, reikalingų degalų išpylimo įtaisui įrengti kuo žemesniame transporto priemonėje sumontuoto degalų bako (-ų) taške, ir užtikrinti galimybę imti išmetamųjų teršalų ėminius. 2.4.7.3. Bandymo metu imant kietųjų dalelių ėminius, kai regeneruojamas įtaisas stabilizuojamas apkrovos sąlygomis (t. y., transporto priemonėje nevykstant regeneravimui), rekomenduojama, kad tarp suplanuotų regeneravimo ciklų transporto priemonė būtų nuvažiavusi atstumą, didesnį už 1/3 ridos, arba periodiškai regeneruojamas įtaisas būtų veikiamas lygiavertės apkrovos ne transporto priemonėje. 2.5. Pirminio bandymo ciklai Gamintojui paprašius gali būti atlikti pirminio bandymo ciklai greičio grafikui įvykdyti nustatytose ribose. 2.6. Bandomosios transporto priemonės kondicionavimas prieš bandymą 2.6.1. Transporto priemonės parengimas 2.6.1.1. Degalų bako pripildymas Į degalų baką (arba bakus) pripilama nurodytų bandomųjų degalų. Jeigu degalų bake (arba bakuose) esantys degalai neatitinka šio papildomo priedo 2.4.6 punkto specifikacijų, prieš pilant degalus tie degalai išpilami. Degalų garavimo kontrolės sistema neturi būti nei neįprastu būdu prapučiama oru, nei neįprastai apkraunama. 2.6.1.2. ĮEKS įkrovimas Prieš atliekant kondicionavimo prieš bandymą ciklą ĮEKS turi būti visiškai įkrautos. Gamintojo prašymu įkrovimas prieš tokį kondicionavimą prieš bandymą gali būti neatliekamas. Prieš oficialų bandymą ĮEKS negalima įkrauti iš naujo. 2.6.1.3. Padangų slėgis Varomųjų ratų padangų slėgis nustatomas pagal šio papildomo šio papildomo priedo 2.4.5 punktą. 2.6.1.4. Dujiniais degalais varomos transporto priemonės Jei transporto priemonės yra su kibirkštinio uždegimo varikliais ir varomos SND arba GD / biometanu, arba įrengtos taip, kad galėtų būti varomos arba benzinu, arba SND ar GD / biometanu, tarp bandymų su pirmaisiais ir antraisiais etaloniniais dujiniais degalais iš naujo atliekamas kondicionavimas prieš darant bandymą su antraisiais etaloniniais degalais. 2.6.2. Bandymų kamera 2.6.2.1. Temperatūra Kondicionavimo prieš bandymą metu bandymų kameros temperatūra turi būti tokia pati, kaip nustatyta 1 tipo bandymui (šio papildomo priedo 2.2.2.1.1 punktas). 2.6.2.2. Foninis matavimas Bandymų laboratorijoje, kurioje atliekant mažą kietųjų dalelių kiekį išmetančios transporto priemonės bandymą gali būti nustatytas taršos atvejis dėl to, kad prieš tai čia buvo bandoma didelį kietųjų dalelių kiekį išmetanti transporto priemonė, ėminių ėmimo įrangos kondicionavimo prieš bandymą tikslais rekomenduojama, kad mažą kietųjų dalelių kiekį išmetančia transporto priemone būtų 20 minučių važiuojama 120 km/h greičiu taikant stacionariojo važiavimo ciklą. Ėminių ėmimo prietaisų kondicionavimui prieš bandymą leidžiamas ilgesnis veikimas ir (arba) didesnis greitis, jei reikia. Skiedimo tunelio foniniai matavimai, jei taikoma, atliekami po tunelio kondicionavimo prieš bandymą ir prieš visus tolesnius transporto priemonės bandymus. 2.6.3. Procedūra 2.6.3.1. Bandomoji transporto priemonė užvažiuoja arba užstumiama ant dinamometro ir veikia per visus taikomus WLTC. Transporto priemonė neturi būti šalta ir gali būti naudojama dinamometro apkrovai nustatyti. 2.6.3.2. Dinamometro apkrova nustatoma pagal 4 papildomo priedo 7 ir 8 punktus. Jei bandymams naudojamas dviejų ratų pavaros režimu veikiantis dinamometras, kelio apkrova nustatoma ant dviejų ratų pavaros režimu veikiančio dinamometro, o jei bandymams naudojamas keturių ratų pavaros režimu veikiantis dinamometras, kelio apkrova nustatoma ant keturių ratų pavaros režimu veikiančio dinamometro. 2.6.4. Transporto priemonės valdymas 2.6.4.1. Galios pavaros įjungimo procedūra pradedama šiam tikslui skirtais įtaisais pagal gamintojo instrukcijas. Jei nenurodyta kitaip, bandymo metu neleidžiama atlikti transporto priemonės neinicijuoto veikimo režimo keitimo. 2.6.4.1.1. Jei galios pavaros įjungimo procedūra pradedama nesėkmingai, pvz., variklis neužsiveda kaip numatyta arba transporto priemonė rodo užvedimo klaidą, bandymas anuliuojamas, reikia kartoti kondicionavimo prieš bandymą bandymus ir važiuoti atliekant naują bandymą. 2.6.4.1.2. Jei kaip degalai naudojamos SND arba GD / biometanas, leidžiama užvesti variklį benzinu ir po iš anksto nustatyto tarpsnio, kurio vairuotojas negali keisti, pradėti automatiškai naudoti SND arba GD / biometaną. Šis tarpsnis neturi viršyti 60 sekundžių. Taip pat gali būti naudojamas tik benzinas arba vienu metu naudojamas benzinas ir dujos, jei dujų energijos sąnaudos sudaro daugiau kaip 80 proc. viso per 1 tipo bandymą suvartoto energijos kiekio. Ši procentinė dalis apskaičiuojama pagal šio papildomo priedo 3 priedėlyje nustatytą metodą. 2.6.4.2. Ciklas pradedamas nuo galios pavaros įjungimo procedūros. 2.6.4.3. Kondicionavimui prieš bandymą taikomas WLTC. Gamintojo arba tipo patvirtinimo institucijos prašymu gali būti atliekami papildomi WLTC, kad transporto priemonė ir jos valdymo sistemos pasiektų stabilią būklę. Šio papildomo kondicionavimo prieš bandymą apimtis įtraukiama į visas atitinkamas bandymų ataskaitas. 2.6.4.4. Greitėjimas Transporto priemonė valdoma atitinkamai judinant akceleratoriaus valdiklį, kad būtų tiksliai laikomasi greičio grafiko. Transporto priemonė turi būti valdoma sklandžiai, laikantis tipinių perjungimo greičio verčių ir procedūrų. Mechaninės pavarų dėžės atveju akceleratoriaus valdiklis atleidžiamas per kiekvieną perjungimą ir perjungimas atliekamas kiek įmanoma greičiau. Jei transporto priemonė negali laikytis greičio grafiko, ji turi naudoti didžiausiąją turimąją galią, kol bus vėl pasiektas atitinkamas tikslinis greitis. 2.6.4.5. Lėtėjimas Ciklo lėtėjimo metu vairuotojas išjungia akceleratoriaus valdiklį, bet iki 2 papildomo priedo 4 punkto d, e arba f papunkčiuose nurodyto momento neišjungia sankabos rankiniu būdu. Jei transporto priemone lėtėja greičiau, nei nurodyta greičio grafike, akceleratoriaus valdiklis naudojamas tokiu būdu, kad transporto priemonė tiksliai laikytųsi greičio grafiko. Jei transporto priemonė lėtėja per lėtai, kad atitiktų numatytą lėtėjimą, stabdžiai naudojami tokiu būdu, kad būtų galima tiksliai laikytis greičio grafiko. 2.6.4.6. Stabdymas Transporto priemonės stovėjimo / veikimo tuščiąja eiga fazių metu stabdžiai spaudžiami atitinkamu stiprumu, kad varomieji ratai nesisuktų. 2.6.5. Pavarų dėžės naudojimas 2.6.5.1. Mechaninė pavarų dėžė 2.6.5.1.1. Laikomasi 2 papildomame priede nustatytų pavarų perjungimo nuostatų. Pagal 8 papildomą priedą bandomos transporto priemonės turi važiuoti pagal šio papildomo priedo 1.5 punktą. 2.6.5.1.2. Pavarų keitimas pradedamas ir užbaigiamas ± 1,0 sekundės tikslumu nuo nustatyto pavaros perjungimo momento. 2.6.5.1.3. Sankaba nuspaudžiama ± 1,0 sekundės tikslumu nuo nustatyto sankabos naudojimo momento. 2.6.5.2. Automatinė pavarų dėžė 2.6.5.2.1. Po pradinio įjungimo per bandymą selektoriaus svirtis nenaudojama. Pradinis įjungimas atliekamas 1 sekundę prieš pradedant pirmąjį greitėjimą. 2.6.5.2.2. Transporto priemonės su automatine pavarų dėže, turinčia rankinį režimą, nebandomos rankiniu režimu. 2.6.6. Vairuotojo pasirenkami režimai 2.6.6.1. Transporto priemonės, kuriose yra numatytas pagrindinis režimas, bandomos tuo režimu. Gamintojo prašymu transporto priemonė gali būti bandoma ir vairuotojo pasirenkamu režimu, kuriuo išmetama daugiausia CO2. 2.6.6.2. Gamintojas tipo patvirtinimo institucijai pateikia vairuotojo pasirenkamo režimo, kuris atitinka šio priedo 3.5.9 punkto reikalavimus, buvimo įrodymus. Tipo patvirtinimo institucijai pritarus, pagrindinis režimas gali būti naudojamas kaip vienintelis vairuotojo pasirenkamas režimas, taikytinas atitinkamai sistemai ar įtaisui, nustatant išmetamųjų teršalų kiekio kriterijus, išmetamą CO2 kiekį ir degalų sąnaudas. 2.6.6.3. Jei transporto priemonė neturi pagrindinio režimo arba jei tipo patvirtinimo institucija nepritarė, kad pageidautas pagrindinis režimas būtų laikomas pagrindiniu, transporto priemonė dėl išmetamųjų teršalų kiekio kriterijų, išmetamo CO2 kiekio ir degalų sąnaudų bandoma geriausiojo ir blogiausiojo atvejo vairuotojo pasirenkamais režimais. Geriausiojo ir blogiausiojo atvejo režimai nustatomi pagal išmetamo CO2 ir degalų sąnaudų įrodomuosius duomenis visų režimų atvejais. Išmetamas CO2 kiekis ir degalų sąnaudos yra bandymų abiem režimais rezultatų aritmetinis vidurkis. Bandymų abiem režimais rezultatai užregistruojami. Gamintojo prašymu transporto priemonė gali būti bandoma ir vairuotojo pasirenkamu režimu, kuriuo išmetama daugiausia CO2. 2.6.6.4. Remiantis gamintojo pateiktais techniniais įrodymais ir pritarus patvirtinimo institucijai, labai specifinės ribotos paskirties vairuotojo pasirenkamieji režimai nenagrinėjami (pvz., palaikomasis režimas, „šliaužimo“ režimas). Turi būti atsižvelgiama į visus likusius vairuotojo pasirenkamus režimus, naudojamus važiuojant priekine eiga, ir neturi būti viršytos išmetamųjų teršalų kiekio kriterijų ribinės vertės. 2.6.6.5. Šio papildomo priedo 2.6.6.1–2.6.6.4 punktai taikomi visoms transporto priemonių sistemoms su vairuotojo pasirenkamais režimais, įskaitant susijusius ne tik su transmisija. 2.6.7. 1 tipo bandymo anuliavimas ir ciklo baigimas Jei variklis netikėtai išsijungia, kondicionavimas prieš bandymą arba 1 tipo bandymas anuliuojamas. Užbaigus ciklą, variklis išjungiamas. Transporto priemonės negalima iš naujo užvesti iki bandymo, kuriam transporto priemonė buvo iš anksto kondicionuojama, pradžios. 2.6.8. Reikalingi duomenys, kokybės kontrolė 2.6.8.1. Greičio matavimas Kondicionavimo prieš bandymą metu matuojamas greičio ir faktinio laiko santykis arba duomenys kaupiami duomenų rinkimo sistema ne mažesniu nei 1 Hz dažniu, kad būtų įvertintas faktinis važiavimo greitis. 2.6.8.2. Nuplauktas atstumas Faktinis transporto priemonės nuvažiuotas atstumas įtraukiamas į visus atitinkamus bandymo dokumentus dėl kiekvienos WLTC fazės. 2.6.8.3. Greičio grafiko leistinieji nuokrypiai Per taikomą WLTC ciklą reikalaujamų pagreičio ir didžiausiojo greičio verčių nepasiekiančios transporto priemonės turi važiuoti su iki galo nuspaustu akceleratoriaus valdikliu, kol vėl pasieks reikiamą greičio grafiką. Dėl greičio grafiko pažeidimų šiomis aplinkybėmis bandymas nėra anuliuojamas. Nukrypimai nuo važiavimo ciklo įtraukiami į visas atitinkamas bandymų ataskaitas. 2.6.8.3.1. Leidžiami toliau nurodyti faktinio transporto priemonės greičio ir nustatyto taikomų bandymo ciklų greičio skirtumo nuokrypiai. Leidžiamieji nuokrypiai vairuotojui nerodomi.
Žr. A6/2 paveikslą. Už šiuos nustatytus leidžiamuosius greičio nuokrypius didesni nuokrypiai yra pripažįstami su sąlyga, kad leidžiamieji nuokrypiai nė vienu atveju nebus viršyti daugiau nei 1 sekunde. Per bandymų ciklą turi būti ne daugiau nei dešimt tokių nuokrypių. 2.6.8.3.2. IWR ir RMSSE važiavimo trasos indeksai apskaičiuojami pagal 7 papildomo priedo 7 punkto reikalavimus. Jei IWR arba RMSSE viršija atitinkamą tinkamumo intervalą, važiavimo bandymas laikomas negaliojančiu. A6/2 pav Greičio grafiko leistinieji nuokrypiai
2.7. Stabilizavimas 2.7.1. Po kondicionavimo prieš bandymą ir prieš atliekant bandymą bandomoji transporto priemonė stabilizuojama zonoje su tokiomis aplinkos sąlygomis, kaip nustatyta šio papildomo priedo 2.2.2.2 punkte. 2.7.2. Transporto priemonė stabilizuojama ne trumpiau nei 6 ir ne ilgiau nei 36 valandas su atidarytu arba uždarytu variklio dangčiu. Jei specifinės nuostatos konkrečiai transporto priemonei to nedraudžia, aušinimas iki temperatūros nuostačio gali būti atliekamas priverstinio aušinimo būdu. Jei aušinimas pagreitinamas naudojant ventiliatorius, ventiliatoriai išdėstomi taip, kad transmisijos, variklio ir išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo įtaisų stipriausias aušinimas vyktų tolygiai. 2.8. Išmetamųjų teršalų ir degalų sąnaudų bandymas (1 tipo bandymas) 2.8.1. Bandymų kameros temperatūra bandymo pradžioje turi būti 23 ± 3 °C. Variklio tepalų temperatūra ir aušinamojo skysčio, jei toks yra, temperatūra turi ± 2 °C tikslumu atitikti 23 °C nuostatį. 2.8.2. Bandomoji transporto priemonė užstumiama ant dinamometro. 2.8.2.1. Transporto priemonės varomieji ratai uždedami ant dinamometro nejungiant variklio. 2.8.2.2. Varomųjų ratų padangų slėgis nustatomas pagal šio papildomo priedo 2.4.5 punkto nuostatas. 2.8.2.3. Variklio dangtis turi būti uždarytas. 2.8.2.4. Jungiamasis vamzdis prie transporto priemonės išmetimo vamzdžio (-ių) prijungiamas iškart prieš variklio užvedimą. 2.8.3. Galios pavaros įjungimas ir važiavimas 2.8.3.1. Galios pavaros įjungimo procedūra pradedama šiam tikslui skirtais įtaisais pagal gamintojo instrukcijas. 2.8.3.2. Transporto priemone važiuojama, kaip aprašyta šio papildomo priedo 2.6.4–2.6.7 punktuose, per taikomą WLTC, aprašytą 1 papildomame priede. 2.8.4. RCB duomenys matuojami kiekvienoje WLTC fazėje, kaip nustatyta šio papildomo priedo 2 priedėlyje. 2.8.5. Tikrojo transporto priemonės greičio imtys imamos 10 Hz matavimo dažniu, o 7 papildomo priedo 7 dalyje aprašyti važiavimo trasos indeksai turi būti apskaičiuojami ir įforminami dokumentais. 2.8.6. Naudojant faktinio transporto priemonės greičio duomenis, išmatuotus 10 Hz dažniu, ir faktinio laiko duomenis, CO2 rezultatai koreguojami atsižvelgiant į tikslinį greitį ir atstumą, kaip nustatyta 6b papildomame priede. 2.9. Dujų ėminių ėmimas Dujų ėminiai renkami į maišus ir junginiai analizuojami bandymo arba bandymo fazės pabaigoje arba junginius galima analizuoti nepertraukiamai ir integruotai viso ciklo metu. 2.9.1. Prieš kiekvieną bandymą atliekami toliau nurodyti veiksmai.
2.10. Ėminių ėmimas KD nustatymui 2.10.1. Prieš kiekvieną bandymą atliekami šio papildomo priedo 2.10.1.1–2.10.1.2.2 punktuose apibūdinti veiksmai. 2.10.1.1. Filtro pasirinkimas Visam WLTC naudojamas vienas kietųjų dalelių filtras be atsarginio filtro. Siekiant prisitaikyti prie regioninių ciklo variacijų, vieną filtrą galima naudoti pirmoms trims fazėms ir atskirą filtrą ketvirtai fazei. 2.10.1.2. Filtro paruošimas 2.10.1.2.1. Likus bent 1 valandai iki bandymo pradžios, filtras įdedamas į nuo dulkių apsaugotą Petri lėkštelę, kurioje leidžiama cirkuliuoti orui, o lėkštelė įdedama į svėrimo kamerą (ar patalpą), kad stabilizuotųsi. Stabilizavimo laikotarpio pabaigoje filtras pasveriamas ir jo svoris įtraukiamas į visus atitinkamus bandymų lapus. Tada filtras laikomas uždarytoje Petri lėkštelėje arba sandariame filtro laikiklyje, kol jo prireiks bandymui. Filtras turi būti panaudotas per 8 valandas po išėmimo iš svėrimo kameros (arba patalpos). Filtras turi būti grąžintas į stabilizavimo patalpą per 1 valandą po bandymo ir kondicionuojamas bent 1 valandą iki svėrimo. 2.10.1.2.2. Kietųjų dalelių ėminių filtras rūpestingai įstatomas į filtro laikiklį. Filtrą galima imti tik žnyplėmis arba replytėmis. Grubus elgesys su filtru arba jo subraižymas gali sukelti svorio nustatymo paklaidas. Filtro laikiklio komplektas dedamas į ėminių liniją, per kurią neteka srautas. 2.10.1.2.3. Mikrosvarstykles rekomenduojama tikrinti prieš kiekvieną svėrimą, per 24 valandas nuo ėminio svėrimo, pasveriant vieną maždaug 100 mg etaloninį svarelį. Šis svarelis pasveriamas tris kartus ir vidutinė aritmetinė vertė įtraukiama į visus atitinkamus bandymų lapus. Jeigu vidutinė aritmetinė svėrimo vertė nuo ankstesnio svėrimo vertės skiriasi ± 5 μg, svėrimas užskaitomas ir svarstyklės laikomos tinkamomis naudoti. 2.11. KDK ėminių ėmimas 2.11.1. Prieš kiekvieną bandymą atliekami šio papildomo priedo 2.11.1.1–2.11.1.2 punktuose apibūdinti veiksmai. 2.11.1.1. Įjungiama ir ėminių ėmimui parengiama kietųjų dalelių specifinio skiedimo sistema ir matavimo įranga. 2.11.1.2. Taikant šio papildomo priedo 2.11.1.2.1–2.11.1.2.4 punktuose nurodytas procedūras patvirtinama, kad PNC ir VPR kietųjų dalelių ėminių ėmimo sistemos elementai veikia tinkamai. 2.11.1.2.1. Nuotėkio patikra, naudojant prie visos KDK matavimo sistemos, VPR ir PNC įleidimo angos prijungtą atitinkamų savybių filtrą, turi parodyti mažesnę nei 0,5 kietųjų dalelių kubiniame centimetre išmatuotąją koncentracijos vertę. 2.11.1.2.2. Kiekvieną dieną PNC nulinė patikra, naudojant atitinkamų savybių filtrą PNC įleidimo angoje, turi parodyti ≤ 0,2 kietųjų dalelių kubiniame centimetre koncentraciją. Pašalinus šį filtrą, PNC turi rodyti, kad imant aplinkos oro ėminius išmatuota koncentracija padidėjo bent iki 100 kietųjų dalelių kubiniame centimetre, o sugrąžinus filtrą, jis vėl turi rodyti ≤ 0,2 kietųjų dalelių kubiniame centimetre koncentraciją. 2.11.1.2.3. Patvirtinama, kad matavimo sistema rodo, jog garinimo vamzdyje, jeigu jis naudojamas sistemoje, pasiekta tinkama darbinė temperatūra. 2.11.1.2.4. Patvirtinama, kad matavimo sistema rodo, jog skiedimo įtaise PND1 pasiekta tinkama darbinė temperatūra. 2.12. Ėminių ėmimas bandymo metu 2.12.1. Įjungiama skiedimo sistema, ėminių siurbliai ir duomenų rinkimo sistema. 2.12.2. Įjungiamos KD ir KDK ėminių ėmimo sistemos. 2.12.3. Kietųjų dalelių kiekis matuojamas nepertraukiamai. Vidutinė aritmetinė koncentracija nustatoma integruojant kiekvienos fazės analizatoriaus signalus. 2.12.4. Ėminių ėmimas pradedamas prieš galios pavaros įjungimo procedūrą arba jos metu ir baigiamas užbaigiant ciklą. 2.12.5. Ėminio sukeitimas 2.12.5.1. Dujiniai išmetamieji teršalai Važiuojamo taikytino WLTC kiekvienos fazės pabaigoje praskiestų išmetamųjų dujų ir skiedimo oro ėminių ėmimas prireikus iš vienos maišų poros nukreipiamas į kitą maišų porą. 2.12.5.2. Kietosios dalelės Taikomi šio papildomo priedo 2.10.1.1 punkto reikalavimai. 2.12.6. Dinamometro atstumas, nustatytas kiekvienai fazei, įtraukiamas į visus atitinkamus bandymo dokumentus. 2.13. Bandymo užbaigimas 2.13.1. Paskutinės bandymo dalies pabaigoje variklis iš karto išjungiamas. 2.13.2. Išjungiamas pastoviojo tūrio ėminių ėmiklis (CVS) ar kitas siurbimo įtaisas arba nuo transporto priemonės išmetimo vamzdžio arba vamzdžių atjungiamas išmetamųjų teršalų vamzdis. 2.13.3. Transporto priemonę galima pašalinti nuo dinamometro. 2.14. Po bandymo atliekamos procedūros 2.14.1. Dujų analizatoriaus patikra Patikrinami nepertraukiamam skiedimo matavimui naudotų analizatorių nulio nustatymo ir kalibravimo dujų rodmenys. Bandymas laikomas priimtinu, jei rezultatų prieš bandymą ir po bandymo skirtumas yra mažesnis nei 2 proc. kalibravimo dujų vertės. 2.14.2. Maišo analizė 2.14.2.1. Maišuose esančios išmetamosios dujos ir skiedimo oras analizuojami kiek įmanoma greičiau. Išmetamosios dujos bet kuriuo atveju analizuojamos ne vėliau nei po 30 minučių po kiekvienos ciklo fazės pabaigos. Reikia atsižvelgti į dujų junginių maišuose reaktyvumo laiką. 2.14.2.2. Kai tik prieš analizę atsiranda praktinė galimybė, kiekvienam junginiui naudotinas analizatoriaus intervalas nustatomas į nulinę padėtį naudojant atitinkamas nulio nustatymo dujas. 2.14.2.3. Analizatorių kalibravimo kreivės nustatomos naudojant vardinės koncentracijos, 70–100 proc. intervalo kalibravimo dujas. 2.14.2.4. Tada vėl patikrinamas analizatoriaus nulinės vertės nustatymas: jeigu kokie nors rodmenys nuo šio papildomo priedo 2.14.2.2 punkte nustatyto intervalo skiriasi daugiau nei 2 proc., procedūra kartojama. 2.14.2.5. Vėliau analizuojami ėminiai. 2.14.2.6. Po analizės, naudojant tas pačias dujas, vėl patikrinami nulio ir kalibravimo taškai. Bandymas laikomas priimtinu, jei skirtumas yra mažesnis nei 2 proc. kalibravimo dujų vertės. 2.14.2.7. Įvairių dujų srautų per analizatorius sparta ir slėgis turi būti tokie patys kaip analizatoriaus kalibravimui naudotų dujų. 2.14.2.8. Kiekvieno išmatuoto junginio kiekis įtraukiamas į visus atitinkamus bandymo dokumentus po matavimo įtaiso stabilizavimo. 2.14.2.9. Visų išmetamųjų teršalų masė ir kiekis, jei taikoma, skaičiuojami pagal 7 papildomą priedą. 2.14.2.10. Kalibravimas ir patikrinimai atliekami:
b atveju kalibravimas ir patikrinimai atliekami visiems analizatoriams visais bandymo metu naudotais intervalais. Abiem atvejais (a ir b) tas pats analizatoriaus intervalas naudojamas atitinkamiems aplinkos oro ir išmetamųjų dujų maišams. 2.14.3. Kietųjų dalelių ėminių filtro svėrimas 2.14.3.1. Kietųjų dalelių ėminių filtras į svėrimo kamerą (arba patalpą) sugrąžinamas ne vėliau nei po 1 valandos nuo bandymo užbaigimo. Jis bent 1 valandą kondicionuojamas nuo dulkių apsaugotoje Petri lėkštelėje, kurioje leidžiama cirkuliuoti orui, ir pasveriamas. Filtro bruto svoris įtraukiamas į visus atitinkamus bandymų dokumentus. 2.14.3.2. Bent du nenaudoti etaloniniai filtrai pasveriami per 8 valandas po ėminių filtrų svėrimo, bet geriau tai atlikti tuo pačiu metu. Etaloniniai filtrai turi būti tokio pat dydžio ir pagaminti iš tokios pat medžiagos, kaip ir ėminių filtras. 2.14.3.3. Jeigu bet kurio etaloninio filtro savitasis svoris tarp ėminių filtro svėrimo etapų pakinta daugiau kaip ± 5 μg, ėminių filtras ir etaloniniai filtrai pakartotinai kondicionuojami svėrimo kameroje (ar patalpoje) ir vėl sveriami. 2.14.3.4. Atliekant etaloninio filtro svėrimo verčių palyginimą, lyginamos etaloninio filtro savitosios svorio vertės ir savitųjų svorio verčių slankusis aritmetinis vidurkis. Slankusis aritmetinis vidurkis apskaičiuojamas pagal savitąsias svorio vertes, surinktas laikotarpiu, po kurio etaloniniai filtrai buvo sudėti į svėrimo kamerą (ar patalpą). Vidurkinimo trukmė – bent viena diena, bet ne ilgiau kaip 15 dienų. 2.14.3.5. Leidžiama kelis kartus pakartotinai kondicionuoti ir sverti ėminį ir etaloninius filtrus, kol nepasibaigs 80 val. laikotarpis po dujų matavimo per išmetamųjų teršalų kiekio bandymą. Jeigu nepraėjus 80 val. laikotarpiui arba jam besibaigiant daugiau kaip pusė etaloninių filtrų atitinka ± 5 μg kriterijų, ėminių filtro svėrimas laikomas galiojančiu. Jeigu besibaigiant 80 val. laikotarpiui naudojami du etaloniniai filtrai ir vienas iš jų neatitinka ± 5 μg kriterijaus, ėminių filtro svėrimas gali būti įskaitomas su ta sąlyga, kad dviejų etaloninių filtrų nustatytųjų ir slankiųjų vidutinių verčių absoliučiųjų skirtumų suma yra 10 μg arba mažesnė. 2.14.3.6. Jeigu mažiau kaip pusė etaloninių filtrų neatitinka ± 5 μg kriterijaus, ėminių filtras atmetamas, o išmetamųjų teršalų bandymas kartojamas. Visi etaloniniai filtrai atmetami ir pakeičiami per 48 val. Visais kitais atvejais etaloniniai filtrai pakeičiami bent kas 30 dienų taip, kad nė vienas ėminių filtras nebūtų sveriamas nepalyginus jo su etaloniniu filtru, kuris svėrimo kameroje (arba patalpoje) buvo laikomas bent vieną dieną. 2.14.3.7. Jei svėrimo kamera (arba patalpa) neatitinka stabilumo kriterijų, apibrėžtų 5 papildomo priedo 4.2.2.1 punkte, bet etaloninio filtro svėrimas atitinka pirmiau nurodytus kriterijus, variklio gamintojas gali pasirinkti, ar patvirtinti ėminių filtro masės vertes, ar anuliuoti bandymus, sutvarkyti svėrimo patalpos kontrolės sistemą ir vėl pakartoti bandymą. 6 papildomo priedo 1 priedėlis Išmetamųjų teršalų bandymo procedūra, taikoma visoms transporto priemonėms su periodiškai regeneruojama sistema 1. Bendroji informacija 1.1. Šiame priede apibūdinamos transporto priemonės su periodiškai regeneruojama sistema bandymo konkrečios nuostatos, kaip nustatyta šio priedo 3.8.1 punkte. 1.2. Per ciklus, kurių metu vyksta regeneravimas, išmetamųjų teršalų standartų taikyti nereikia. Jei periodinis regeneravimas įvyksta bent kartą per 1 tipo bandymą ir jau bent kartą įvyko transporto priemonės ruošimo metu arba jei per kartojamus 1 tipo bandymus tarp dviejų paeiliui einančių periodinių regeneravimų nuvažiuojamas atstumas yra didesnis kaip 4 000 km, speciali bandymo procedūra nėra reikalinga. Tokiu atveju šis priedėlis netaikomas, naudojamas Ki koeficientas, lygus 1,0. 1.3. Šio priedo nuostatos taikomos tik KD matavimams, bet netaikomos KDK matavimams. 1.4. Gamintojo prašymu ir gavus tipo patvirtinimo institucijos pritarimą, periodiškai regeneruojamoms sistemoms būdingos bandymo procedūros nereikia taikyti regeneravimo įtaisui, jei gamintojas pateikia duomenis, įrodančius kad per ciklus, kai vyksta regeneravimas, išmetamųjų teršalų kiekis neviršija atitinkamos kategorijos transporto priemonės išmetamųjų teršalų kiekio ribinių verčių. Tokiu atveju CO2 kiekiui ir degalų sąnaudoms nustatyti taikoma fiksuota Ki vertė, lygi 1,05. 1.5. Gamintojo prašymu ir gavus tipo patvirtinimo institucijos pritarimą, 2 ir 3 klasės transporto priemonėms nustatant regeneravimo koeficiento Ki galima neįtraukti labai didelio greičio fazės. 2. Bandymo procedūra Bandomoji transporto priemonė turi gebėti slopinti arba skatinti regeneravimo procesą su sąlyga, kad šis veikimas neturės poveikio pirminiam variklio kalibravimui. Regeneravimo sustabdymas leidžiamas tik regeneravimo sistemos įkrovos metu ir kondicionavimo prieš bandymą ciklų metu. Tai draudžiama atliekant išmetamųjų teršalų matavimą regeneravimo fazės metu. Išmetamųjų teršalų bandymas turi būti atliekamas su nepakeistu, originalios įrangos gamintojo (OEM) kontrolės įtaisu. Gamintojo prašymu ir gavus tipo patvirtinimo institucijos pritarimą, „inžinerinės kontrolės įrenginys“, kuris neturi poveikio pirminiam transporto priemonės kalibravimui, gali būti naudojamas nustatant Ki. 2.1. Išmetamųjų teršalų kiekio matavimas tarp dviejų WLTC su regeneravimo procedūromis 2.1.1. Vidutinis aritmetinis išmetamųjų teršalų kiekis tarp regeneravimo etapų ir regeneravimo įtaiso įkrovimo nustatomas atlikus kelis maždaug vienodai pasiskirsčiusius (jei daugiau nei du) 1 tipo bandymus. Kita galimybė – gamintojas gali pateikti duomenis, įrodančius, kad per pasaulinius suderintus lengvųjų transporto priemonių bandymo ciklus išmetamųjų teršalų kiekis tarp regeneravimo etapų išlieka stabilus (± 15 proc.). Šiuo atveju galima naudoti išmetamųjų teršalų kiekio vertes, išmatuotas atliekant 1 tipo bandymą. Visais kitais atvejais atliekami bent dviejų 1 tipo bandymo ciklų išmetamųjų teršalų kiekio matavimai: vienas iškart po regeneravimo (prieš naują įkrovą) ir kitas kiek įmanoma arčiau regeneravimo fazės. Visi išmetamųjų teršalų matavimai atliekami pagal šį papildomą priedą, o visi skaičiavimai – pagal šio priedėlio 3 dalį. 2.1.2. Įkrovos procesas ir Ki nustatymas atliekami per 1 tipo važiavimo ciklą ant važiuoklės dinamometro arba variklio bandymų stende, taikant lygiavertį bandymo ciklą. Šie ciklai gali būti atliekami nepertraukiamai (t. y., tarp ciklų nebūtina išjungti variklio). Užbaigus bet kokį skaičių ciklų, transporto priemonė gali būti pašalinama nuo važiuoklės dinamometro ir bandymas tęsiamas vėliau. Gamintojo prašymu ir gavus tipo patvirtinimo institucijos pritarimą, gamintojas gali sukurti alternatyvią procedūrą ir įrodyti jos lygiavertiškumą įrodyti, įskaitant filtro temperatūrą, krovimo kiekybę ir nuvažiuotą atstumą. Tai galima atlikti variklio stende arba ant važiuoklės dinamometro. 2.1.3. Į visus atitinkamus bandymo dokumentus įtraukiamas ciklų skaičius D tarp dviejų WLTC, kurių metu vyko regeneravimas, ciklų, per kuriuos buvo matuojamas išmetamųjų teršalų kiekis, skaičius n ir kiekvieno išmetamo junginio i masės M′sij matavimas per kiekvieną ciklą j. 2.2. Išmetamųjų teršalų kiekio matavimas regeneravimo metu 2.2.1. Transporto priemonės parengimas prireikus išmetamųjų teršalų bandymui regeneravimo fazės metu gali būti atliktas taikant šio papildomo priedo 2.6 punkte aprašytus kondicionavimo prieš bandymą ciklus arba lygiaverčius variklio bandymų stendo ciklus priklausomai nuo šio priedėlio 2.1.2 punkte pasirinktos apkrovos metodikos. 2.2.2. Su šiame priede aprašytu 1 tipo bandymu susijusios bandymo ir transporto priemonės sąlygos taikomos prieš atliekant pirmą galiojantį išmetamųjų teršalų kiekio bandymą. 2.2.3. Regeneravimas neturi prasidėti rengiant transporto priemonę. Tai gali būti užtikrinama vienu iš toliau nurodytų metodų.
2.2.4. Šaltojo paleidimo išmetamų teršalų kiekio bandymas, įskaitant regeneravimo procesą, atliekamas pagal taikytiną WLTC. 2.2.5. Jei regeneravimo procesui reikia daugiau nei vieno WLTC, kiekvienas WLTC atliekamas iki galo. Leidžiama naudoti vieną kietųjų dalelių ėminių filtrą keliems ciklams, kurie reikalingi regeneravimui užbaigti. Jei reikia daugiau nei vieno WLTC, pagal paskesnį (-ius) WLTC važiuojama iš karto, neišjungus variklio, kol visiškai pabaigiamas regeneravimas. Jei didesniam ciklų skaičiui reikalingas dujinių teršalų maišų kiekis viršija turimų maišų kiekį, naujam bandymas pasiruošiama kiek įmanoma greičiau. Tuo laikotarpiu variklis neišjungiamas. 2.2.6. Išmetamųjų teršalų vertės regeneravimo metu Mri kiekvienam junginiui i skaičiuojamos pagal šio priedėlio 3 dalį. Visiškam regeneravimui nustatytas taikytinų bandymo ciklų skaičius d įtraukiamas į visus atitinkamus bandymo dokumentus. 3. Skaičiavimai 3.1. Atskiros regeneravimo sistemos išmetamųjų teršalų ir išmetamo CO2 kiekio bei degalų sąnaudų apskaičiavimas
čia kiekvienam aptartam junginiui i:
Mpi skaičiavimas grafiškai parodytas A6.App1/1 paveiksle. A6.App1/1 pav Per išmetamųjų teršalų bandymų ciklus, kuriais vyksta regeneravimas, ir tarp tokių ciklų matuojami parametrai (pavyzdinė schema – išmetamųjų teršalų kiekis per D gali padidėti arba sumažėti) Išmetamųjų teršalų kiekis [g/km] Ciklų skaičius 3.1.1. Regeneravimo koeficiento Ki apskaičiavimas kiekvieno junginio i atveju Gamintojas gali nuspręsti kiekvienam junginiui savarankiškai nustatyti papildomos poslinkius arba dauginamuosius koeficientus.
Msi, Mpi ir Ki rezultatai ir gamintojo pasirinktas koeficiento tipas turi būti užregistruojami. Ki rezultatas įtraukiamas į visas atitinkamas bandymų ataskaitas. Msi, Mpi ir Ki rezultatai įtraukiami į visus atitinkamus bandymo dokumentus. Ki gali būti nustatomas po atskirą regeneravimo seką sudarančių matavimų prieš regeneravimo procedūrą, jos metu ir po jos, kaip parodyta A6.App1/1 paveiksle. 3.2. Kelių periodiškai regeneruojamų sistemų išmetamų teršalų ir išmetamo CO2 kiekio bei degalų sąnaudų apskaičiavimas Vienam 1 tipo darbiniam ciklui dėl išmetamųjų teršalų kiekio kriterijų ir išmetamo CO2 kiekio atliekamas toliau nurodytas skaičiavimas. Šiam skaičiavimui naudojamas išmetamas CO2 kiekis turi būti 7 papildomo priedo A7/1 lentelėje nustatyto 3 etapo rezultatas.
Čia:
Mpi skaičiavimas grafiškai parodytas A6.App1/2 paveiksle. A6.App1/2 pav Per išmetamųjų teršalų nustatymo bandymą matuojami parametrai per ciklus ir tarp ciklų, kai vyksta regeneravimas (pavyzdinė schema) Daugybinių periodiškai regeneruojamų sistemų atveju Ki įmanoma apskaičiuoti tik po tam tikro kiekvienos sistemos regeneravimo operacijų skaičiaus. Užbaigus visą procedūrą (nuo A iki B, žr. A6.App1/2 pav.), vėl turėtų būti pasiektos pradinės A sąlygos. 3.3. Ki koeficientai (dauginamieji arba pridedamieji) suapvalinami iki keturių skaičių po kablelio, atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekio standarto vertės fizinį vienetą. 6 papildomo priedo 2 priedėlis Įkraunamosios elektros energijos kaupimo sistemos stebėsenos bandymo procedūra 1. Bendroji informacija Jei bandomos NOVC-HEV ir OVC-HEV transporto priemonės, taikomi 8 papildomo priedo 2 ir 3 priedėliai. Šiame priedėlyje nustatytos konkrečios nuostatos dėl išmetamo CO2 masės bandymo rezultatų koregavimo kaip energijos balanso ΔEREESS funkcijos visoms ĮEKS. Pakoreguotosios išmetamo CO2 masės vertės turi atitikti nulinį energijos balansą (ΔEREESS = 0) ir skaičiuojamos naudojant toliau nustatytą pataisos koeficientą. 2. Matavimo įranga ir prietaisai 2.1. Dabartinis matavimas ĮEKS iškrovimas apibrėžiamas kaip neigiama srovė. 2.1.1. ĮEKS srovė(s) bandymų metu matuojama naudojant gnybtinio arba uždarojo tipo srovės keitiklį. Srovės matavimo sistema turi atitikti A8/1 lentelėje pateiktus reikalavimus. Srovės keitiklis (-iai) turi sugebėti valdyti didžiausią srovės padidėjimą variklio užvedimo metu ir temperatūros sąlygas matavimo taške. Kad matavimas būtų tikslus, prieš bandymą pagal prietaiso gamintojo instrukcijas atliekamas nulinės vertės sureguliavimas ir išmagnetinimas. 2.1.2. Srovės keitiklis montuojamas bet kurioje ĮEKS, ant vieno iš laidų, tiesiogiai sujungtų su ĮEKS ir turi apimti visą ĮEKS srovę. Ekranuotiems laidams tinkami metodai taikomi pagal patvirtinimo institucijos nurodymus. Kad būtų lengva pamatuoti ĮEKS srovę naudojant išorinę matavimo įrangą, pageidautina, kad gamintojai transporto priemonėje įrengtų atitinkamus saugius ir prieinamus prijungimo taškus. Jeigu to neįmanoma atlikti, gamintojas privalo padėti patvirtinimo institucijai, pateikdamas priemones, kuriomis srovės keitiklis prie ĮEKS prijungiamas pirmiau apibūdintu būdu. 2.1.3. Išmatuota srovė integruojama pagal laiką ne mažesniu nei 20 Hz dažniu ir gaunama išmatuotoji Q vertė, išreikšta ampervalandėmis (Ah). Išmatuota srovė integruojama pagal laiką ir gaunama išmatuotoji Q vertė, išreikšta ampervalandėmis (Ah). Integravimą galima atlikti srovės matavimo sistemoje. 2.2. Transporto priemonės duomenys 2.2.1. ĮEKS srovę galima kitaip nustatyti naudojant transporto priemonės duomenis. Norint naudoti šį matavimo metodą, reikalinga galimybė iš bandomosios transporto priemonės gauti tokią informaciją:
2.2.2. Gamintojas patvirtinimo institucijai turi įrodyti transporto priemonės prietaisų rodmenų apie ĮEKS įkrovimą ir iškrovimą tikslumą. Gamintojas gali sukurti ĮEKS stebėsenos transporto priemonių šeimą, kad įrodytų transporto priemonės prietaisų rodmenų apie ĮEKS įkrovimą ir iškrovimą teisingumą. Duomenų tikslumas įrodomas naudojant tipinę transporto priemonę. Galioja tokie šeimos kriterijai:
2.2.3. Visos ĮEKS, neturinčios įtakos išmetamo CO2 masei, nestebimos. 3. IEKS energijos pokyčiu grindžiama koregavimo procedūra 3.1. ĮEKS srovė pradedama matuoti prasidedant bandymui, o baigiama iškart po to, kai transporto priemonė pabaigia visą važiavimo ciklą. 3.2. Elektros tiekimo sistemoje išmatuotas elektros energijos balansas Q naudojamas matuojant ĮEKS energijos kiekio skirtumą ciklo pabaigoje, palyginus su ciklo pradžia. Elektros energijos balansas nustatomas visam važiavimui per WLTC. 3.3. Važiavimo ciklo fazėmis registruojamos atskiros Qphase vertės. 3.4. Per visą ciklą išmetamo CO2 masės koregavimas kaip koregavimo kriterijaus c funkcija 3.4.1. Koregavimo kriterijaus c apskaičiavimas Koregavimo kriterijus c yra elektros energijos pokyčio ΔEREESS,j absoliučios vertės ir degalų energijos santykis, apskaičiuojamas pagal šias lygtis:
Čia:
3.4.2. Koregavimas atliekamas, jei ΔEREESS yra neigiamas (atitinka ĮEKS iškrovimą) ir pagal šio priedėlio 3.4.1 punktą apskaičiuotas koregavimo kriterijus c yra didesnis už taikytiną ribinę vertę pagal A6.App2/2 lentelę. 3.4.3. Koregavimas neatliekamas ir naudojamos nekoreguotos vertės, jei koregavimo kriterijus c, apskaičiuotas pagal šio priedėlio 3.4.1 punktą, yra mažesnis už taikytiną ribinę vertę pagal A6.App2/2 lentelę. 3.4.4. Koregavimo galima netaikyti ir naudoti nekoreguotas vertes, jei:
A6.App2/1 lentelė Degalų energinė vertė
A6.App2/2 lentelė RCB koregavimo kriterijų ribinės vertės
4. Koregavimo funkcijos taikymas 4.1. Norint taikyti koregavimo funkciją, visų ĮEKS elektros energijos pokytis ΔTREESS,j laikotarpiu j skaičiuojamas pagal išmatuotą srovę ir vardinę įtampą:
Čia:
taip pat:
Čia:
4.2. Išmetamo CO2 masės (g/km) koregavimui naudojami degimo proceso savitieji Willans koeficientai iš A6.App2/3 lentelės. 4.3. Koregavimas atliekamas ir taikomas visam ciklui ir atskirai kiekvienai ciklo fazei bei įtraukiamas į visas atitinkamas bandymų ataskaitas. 4.4. Šiam specialiam skaičiavimui naudojamas fiksuotas elektros tiekimo sistemos alternatoriaus veiksmingumas: ηalternator= 0,67 (elektros tiekimo sistemos ĮEKS alternatorių) 4.5. Gaunamas išmetamo CO2 masės skirtumas nagrinėjamu laikotarpiu j dėl IEKS krovimo alternatoriaus apkrovos savybių skaičiuojamas pagal šią lygtį:
Čia:
4.5.1. Kiekvienos fazės ir viso ciklo CO2 vertės koreguojamos tokiu būdu: MCO2,p,3 = MCO2,p,1 – ΔMCO2,j MCO2,c,3 = MCO2,c,2 – ΔMCO2,j Čia:
4.6. Išmetamo CO2 kiekio (g/km) koregavimui naudojami Willans koeficientai iš A6.App2/3 lentelės. A6.App2/3 lentelė Willans koeficientai
6 papildomo priedo 3 priedėlis Iš dujinių degalų (SND ir GD / biometano) gautos energijos dalies apskaičiavimas 1. Per 1 tipo bandymo ciklą sunaudotų dujinių degalų masės matavimas Per I tipo bandymo ciklą sunaudotų dujų masė matuojama naudojant degalų svėrimo įrangą, kuria bandymo metu galima išmatuoti talpyklos masę, laikantis šių reikalavimų:
2. Iš dujų gautos energijos dalies apskaičiavimas Degalų sąnaudų vertė apskaičiuojama pagal išmetamą angliavandenilių, anglies monoksido ir anglies dioksido kiekį, nustatomą pagal matavimo rezultatus, darant prielaidą, kad atliekant bandymą deginami tik dujiniai degalai. Per ciklą suvartotos energijos dalis, gauta iš dujų, nustatoma pagal šią lygtį:
Čia:
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
32) |
6a papildomas priedas pakeičiamas taip: „6a papildomas priedas Aplinkos temperatūros koregavimo bandymas išmetamo CO2 kiekiui nustatyti tipinėmis regioninės temperatūros sąlygomis 1. Įvadas Šiame papildomame priede aprašoma papildoma aplinkos temperatūros koregavimo bandymo (ATCT) procedūra išmetamo CO2 kiekiui nustatyti tipinėmis regioninėmis temperatūros sąlygomis. 1.1. ICE ir NOVC-HEV transporto priemonių išmetamas CO2 kiekis ir OVC-HEV įkrovos palaikymo vertė koreguojama pagal šio papildomo priedo reikalavimus. Įkrovos naudojimo režimo sąlygomis nustatytos CO2 vertės koreguoti nereikia. Elektrinei ridai joks koregavimas nereikalingas. 2. Aplinkos temperatūros koregavimo bandymo (ATCT) šeima 2.1. Tai pačiai ATCT šeimai gali priklausyti tik pagal visas šias savybes identiškos transporto priemonės:
Be to, transporto priemonės turi būti panašios pagal šias savybes:
Transporto priemonės, kurių izoliacinės medžiagos ir jų išdėstymas skiriasi, taip pat gali būti pripažįstamos priklausančiomis atskirai ATCT šeimai, jei galima įrodyti, kad bandomoji transporto priemonė yra blogiausia variklio skyriaus izoliavimo atžvilgiu. 2.1.1. Jei sumontuoti aktyvūs šilumos kaupikliai, tik šiuos reikalavimus atitinkančias transporto priemones galima laikyti priklausančiomis tai pačiai ATCT šeimai:
2.1.2. Tik šio 6a papildomo priedo 3.9.4 punkte nustatytus kriterijus atitinkančias transporto priemones galima laikyti priklausančiomis tai pačiai ATCT šeimai. 3. ATCT procedūra Atliekamas 6 papildomame priede nustatytas 1 tipo bandymas, išskyrus šio 6a papildomo priedo 3.1–3.9 punktuose nustatytus reikalavimus. Tam taip pat reikia pagal 2 papildomą priedą apskaičiuoti ir taikyti pavarų perjungimo momentus, atsižvelgiant į skirtingą kelio apkrovą, kaip nustatyta šio 6a papildomo priedo 3.4 punkte. 3.1. ATCT aplinkos sąlygos 3.1.1. Temperatūra (Treg), kurioje transporto priemonė stabilizuojama ir bandoma pagal ATCT, turi siekti 14 °C. 3.1.2. Trumpiausia ATCT stabilizavimo trukmė (tsoak_ATCT) yra 9 valandos. 3.2. Bandymų kamera ir stabilizavimo zona 3.2.1. Bandymų kamera 3.2.1.1. Bandymo kameros temperatūros nuostatis turi atitikti Treg. Faktinė temperatūra turi būti ± 3 °C ribose bandymo pradžioje ir ± 5 °C ribose bandymo metu. 3.2.1.2. Bandymo kameros oro arba variklio įsiurbiamo oro specifinis drėgnis (H) turi būti toks:
3.2.1.3. Oro temperatūra ir drėgnumas matuojami prie aušinimo ventiliatoriaus išleidimo angos 0,1 Hz dažniu. 3.2.2. Stabilizavimo zona 3.2.2.1. Stabilizavimo zonos temperatūros nuostatis turi būti Treg, o faktinė temperatūros vertė turi būti ± 3 °C ribose per 5 minučių slankųjį aritmetinį vidurkį ir neturi būti sistemingo nuokrypio nuo nuostačio. Temperatūra matuojama nepertraukiamai, ne mažesniu nei 0,033 Hz dažniu. 3.2.2.2. Temperatūros jutiklio vieta stabilizavimo zonoje turi būti reprezentatyvi matuojant aplinkos temperatūrą aplink transporto priemonę, o patikrą atlieka techninė tarnyba. Jutiklis turi būti bent 10 cm atstumu nuo stabilizavimo zonos sienos ir apsaugotas nuo tiesioginio oro srauto. Stabilizavimo zonos oro srauto prie transporto priemonės sąlygos turi atitikti pagal patalpos dydį tipinį natūralios konvekcijos srautą (nenaudoti priverstinės konvekcijos). 3.3. Bandomoji transporto priemonė 3.3.1. Bandomoji transporto priemonė turi priklausyti šeimai, kuriai nustatomi ATCT duomenys (kaip aprašyta šio 6a papildomo priedo 2.1 punkte). 3.3.2. Iš ATCT šeimos parenkama interpoliacijos šeima su mažiausia variklio galia (žr. šio 6a papildomo priedo 2 dalį) ir bandomoji transporto priemonė turi atitikti šios šeimos „transporto priemonės H“ konfigūraciją. 3.3.3. Kai taikoma, iš ATCT šeimos atrenkama transporto priemonė su mažiausia aktyvaus šilumos kaupiklio entalpija ir lėčiausiu šilumos atidavimu iš aktyvaus šilumos kaupiklio. 3.3.4. Bandomoji transporto priemonė turi atitikti 6 papildomo priedo 2.3 punkte ir 6a papildomo priedo 2.1 punkte išsamiai apibūdintus reikalavimus. 3.4. Nustatymai 3.4.1. Kelio apkrovos ir dinamometro nustatymai turi būti tokie, kaip nurodyta 4 papildomame priede, įskaitant reikalavimą, kad patalpos temperatūra turi būti 23 °C. Siekiant atsižvelgti į oro tankio esant 14 °C temperatūrai skirtumą, palyginti su oro tankiu esant 20 °C temperatūrai, važiuoklės dinamometras nustatomas taip, kaip nurodyta 4 papildomo priedo 7 ir 8 punktuose, išskyrus tai, kad f2_TReg iš šios lygties naudojamas kaip tikslinis koeficientas Ct. f2_TReg = f2 × (Tref + 273)/(Treg + 273) Čia:
Jei yra galiojantis 23 °C bandymo važiuoklės dinamometro parametras, antros eilės važiuoklės dinamometro koeficientas Cd pritaikomas pagal šią lygtį: Cd_Treg = Cd + (f2_TReg – f2) 3.4.2. ACTC bandymas ir jo kelio apkrovos nustatymas turi būti atliekami ant dviejų ratų pavaros dinamometro, jei atitinkamas 1 tipo bandymas buvo atliktas ant dviejų ratų pavaros dinamometro, ir ant keturių ratų pavaros dinamometro, jei atitinkamas 1 tipo bandymas buvo atliktas ant keturių ratų pavaros dinamometro. 3.5. Kondicionavimas prieš bandymą Gamintojo prašymu kondicionavimas prieš bandymą gali būti atliekamas esant Treg. Variklio temperatūra nuo kondicionavimo prieš bandymą temperatūros nuostačio, lygaus 23 °C arba Treg, kad ir kuris iš jų būti pasirinktas, turi skirtis ne daugiau kaip ± 2 °C. 3.5.1. Tik vidaus degimo varikliu (-iais) varomų (ICE) transporto priemonių kondicionavimas prieš bandymą atliekamas taip, kaip aprašyta 6 papildomo priedo 2.6 punkte. 3.5.2. NOVC-HEV transporto priemonių kondicionavimas prieš bandymą atliekamas taip, kaip aprašyta 8 papildomo priedo 3.3.1.1 punkte. 3.5.3. OVC-HEV transporto priemonių kondicionavimas prieš bandymą atliekamas taip, kaip aprašyta 8 papildomo priedo 4 priedėlio 2.1.1 arba 2.1.2 punkte. 3.6. Stabilizavimo procedūra 3.6.1. Po kondicionavimo prieš bandymą ir prieš bandymus transporto priemonės laikomos stabilizavimo zonoje šio 6a papildomo priedo 3.2.2 punkte aprašytomis aplinkos sąlygomis. 3.6.2. Laikotarpiu nuo kondicionavimą prieš bandymą pabaigos iki stabilizavimo Treg temperatūroje, transporto priemonė kitokioje nei Treg temperatūroje nelaikoma ilgiau kaip 10 minučių. 3.6.3. Paskui transporto priemonė stabilizavimo zonoje stabilizuojama tiek, kad laikas nuo kondicionavimo prieš bandymą bandymo pabaigos iki ATCT bandymo pradžios būtų lygus tsoak_ATCT su papildomu 15 minučių leidžiamuoju nuokrypiu. Gamintojo prašymu ir gavus tipo patvirtinimo institucijos pritarimą, tsoak_ATCT gali būti pratęsiamas ne daugiau kaip 120 minučių. Tokiu atveju šis pratęstas laikas naudojamas šio 6a papildomo priedo 3.9 punkte nustatytam aušinimui. 3.6.4. Stabilizavimas atliekamas nenaudojant aušinimo ventiliatoriaus ir visos kėbulo dalys išdėstytos taip, kaip įprasto stovėjimo metu. Turi būti užregistruotas laikas nuo kondicionavimo prieš bandymą pabaigos iki ATCT bandymo pradžios. 3.6.5. Perkėlimas iš stabilizavimo zonos į bandymų kamerą turi vykti kiek įmanoma greičiau. Transporto priemonės negalima ilgiau nei 10 minučių laikyti kitokioje nei Treg temperatūroje. 3.7. ATCT bandymas 3.7.1. Bandymo ciklas turi būti šiai transporto priemonių klasei taikomas WLTC, nustatytas 1 papildomame priede. 3.7.2. Turi būti atliekamos 6 papildomame priede tik vidaus degimo varikliu (-iais) varomoms (ICE) transporto priemonėms nustatytos išmetamųjų teršalų kiekio bandymų procedūros ir 8 papildomame priede NOVC-HEV transporto priemonėms nustatytos išmetamųjų teršalų kiekio bandymų procedūros bei OVC-HEV transporto priemonėms nustatytos įkrovos palaikymo režimo sąlygomis atliekamo 1 tipo bandymo procedūros, išskyrus tai, kad bandymo kameros aplinkos sąlygos turi būti tokios, kaip apibūdinta šio 6a papildomo priedo 3.2.1 punkte. 3.7.3. Visų pirma per ATCT bandymą variklio išmetalų kiekis, tik vidaus degimo varikliu (-iais) varomoms (ICE) transporto priemonėms nustatytas A7/1 lentelės 1 etapo eilutėje, o HEV transporto priemonėms – A8/5 lentelės 2 etapo eilutėje, turi neviršyti bandomajai transporto priemonei taikomų „Euro 6“ išmetamųjų teršalų kiekio ribų, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priedo 2 lentelėje. 3.8. Skaičiavimas ir įforminimas dokumentais 3.8.1. Šeimos pataisos koeficientas FCF apskaičiuojamas tokiu būdu: FCF = MCO2,Treg / MCO2,23° Čia:
MCO2,23° ir MCO2,Treg matuojamos naudojant tą pačią bandomąją transporto priemonę. FCF įtraukiamas į visas atitinkamas bandymų ataskaitas. FCF suapvalinamas iki keturių skaičių po kablelio. 3.8.2. Kiekvienos tik vidaus degimo varikliu (-iais) varomos (ICE) transporto priemonės, priklausančios ATCT šeimai (kaip apibrėžta šio 6a papildomo priedo 2.3 punkte), CO2 vertės apskaičiuojamos pagal šias lygtis: MCO2,c,5 = MCO2,c,4 × FCF MCO2,p,5 = MCO2,p,4 × FCF Čia:
3.8.3. Kiekvienos OVC-HEV ir NOVC-HEV transporto priemonės, priklausančios ATCT šeimai (kaip apibrėžta šio 6a papildomo priedo 2.3 punkte), CO2 vertės apskaičiuojamos pagal šias lygtis: MCO2,CS,c,5 = MCO2,CS,c,4 × FCF MCO2,CS,p,5 = MCO2,CS,p,4 × FCF Čia:
3.8.4. Jei FCF yra mažesnis už vienetą, taikant blogiausiąjį atvejį, kaip nustatyta šio papildomo priedo 4.1 punkte, laikoma, kad jis lygus vienetui. 3.9. Aušinimo nuostatos 3.9.1. Bandomosios transporto priemonės, kuri naudojama kaip etaloninė ATCT šeimos transporto priemonė, ir visų ATCT šeimoje esančių interpoliacijos šeimų transporto priemonių H variklio aušinamojo skysčio galutinė temperatūra matuojama atlikus atitinkamą 1 tipo važiavimo bandymą 23 °C temperatūroje ir tsoak_ATCT trukmės, kuriai taikomas papildomų 15 minučių leidžiamasis nuokrypis, stabilizavimą 23 °C temperatūroje. Trukmė matuojama nuo atitinkamo 1 tipo bandymo pabaigos. 3.9.1.1. Jei per atitinkamą ATCT bandymą buvo pratęsta tsoak_ATCT, taikoma tokia pat stabilizavimo trukmė su papildomu 15 minučių leidžiamuoju nuokrypiu. 3.9.2. Aušinimo procedūra atliekama kuo greičiau po 1 tipo bandymo pabaigos su ne ilgesniu nei 20 minučių atidėjimu. Išmatuota stabilizavimo trukmė yra laikas tarp galutinės temperatūros matavimo ir 1 tipo bandymo 23 °C temperatūroje pabaigos ir ji įtraukiama į visus atitinkamus bandymo dokumentus. 3.9.3. Vidutinė 3 paskutinių stabilizavimo valandų temperatūra stabilizavimo zonoje atimama iš išmatuotos variklio aušinamojo skysčio temperatūros 3.9.1 punkte nustatytos stabilizavimo trukmės pabaigoje. Tai įvardijama kaip ΔTT_ATCT, apvalinama iki artimiausio sveikojo skaičiaus. 3.9.4. Jei ΔT_ATCT ir bandomosios transporto priemonės ΔT_ATCT skirtumas yra – 2 °C arba didesnis, ši interpoliacijos šeima nelaikoma tos pačios ATCT šeimos dalimi. 3.9.5. Visų ATCT šeimos transporto priemonių aušinamasis skystis matuojamas toje pačioje aušinimo sistemos vietoje. Ta vieta turi būti kuo arčiau variklio, kad aušinamojo skysčio temperatūra kuo geriau atitiktų variklio temperatūrą. 3.9.6. Stabilizavimo zonų temperatūros matavimas atliekamas taip, kaip nustatyta šio papildomo priedo 3.2.2.2 punkte. 4. Matavimo proceso alternatyvos 4.1. Blogiausiojo atvejo metodu pagrįstas transporto priemonės aušinimas Gamintojo prašymu ir gavus tipo patvirtinimo institucijos pritarimą, vietoj šio 6a papildomo priedo 3.6 punkto nuostatų gali būti taikoma 1 tipo bandymui nustatyta aušinimo procedūra. Šiuo tikslu:
Šios alternatyvos taikyti negalima, jei transporto priemonėje yra įrengtas aktyvus šilumos kaupimo įtaisas. Šio metodo taikymas nurodomas visose atitinkamose bandymų ataskaitose. 4.2. ATCT šeimą sudaro tik viena interpoliacijos šeima Jei ATCT šeimą sudaro tik viena interpoliacijos šeima, šio 6a papildomo priedo 3.9 punkto nuostata dėl aušinimo gali būti netaikoma. Tai nurodoma visose atitinkamose bandymų ataskaitose. 4.3. Alternatyvus variklio temperatūros matavimas Jei aušinamojo skysčio temperatūros išmatuoti neįmanoma, gamintojo prašymu ir gavus tipo patvirtinimo institucijos pritarimą, taikant šio 6a papildomo priedo 3.9 punkto nuostatą, vietoj aušinamojo skysčio temperatūros gali būti naudojama variklio alyvos temperatūra. Tokiu atveju visoms šeimai priklausančioms transporto priemonėms gali būti naudojama variklio alyvos temperatūra. Tokios procedūros taikymas nurodomas visose atitinkamose bandymų ataskaitose. |
|
33) |
įterpiamas 6b papildomas priedas: „6b papildomas priedas CO2 kiekio rezultatų koregavimas atsižvelgiant į tikslinį greitį ir atstumą 1. Bendroji informacija Šiame 6b papildomame priede nustatomos specialiosios CO2 kiekio bandymų rezultatų koregavimo atsižvelgiant į leidžiamuosius tikslinio greičio ir atstumo nuokrypius nuostatos. Šis 6b papildomas priedas taikomas tik vidaus degimo varikliu (-iais) varomoms (ICE) transporto priemonėms. 2. Transporto priemonės greičio matavimas 2.1. Faktinis / išmatuotasis transporto priemonės greitis (vmi; km/h), nustatytas pagal važiuoklės dinamometro būgno greitį, matuojamas 10 Hz dažniu, kartu registruojant faktinį laiką, kuriuo buvo išmatuotas faktinis greitis. 2.2. Tikslinis greitis (vi; km/h) tarp 1 papildomo priedo A1/1–A1/12 lentelėse nurodytų laiko momentų nustatomas tiesinės interpoliacijos metodu ir 10 Hz dažniu. 3. Koregavimo procedūra 3.1. Faktinės / išmatuotosios ir tikslinės galios ties ratais apskaičiavimas Galia ir jėgos ties ratais, susidarančios esant tiksliniam ir faktiniam / išmatuotajam greičiui, apskaičiuojamos pagal šias lygtis:
Čia:
3.2. Kitame etape pagal toliau nurodytą lygtį apskaičiuojama pradinė POVERRUN,1: POVERRUN,1 = – 0,02 × PRATED Čia:
3.3. Visos apskaičiuotosios Pi ir Pmi vertės, nesiekiančios POVERRUN,1, prilyginamos POVERRUN,1, kad nebūtų įtrauktos neigiamos vertės, kurios nėra svarbios vertinant išmetamą CO2 kiekį. 3.4. Su kiekviena atskira WLTC faze susijusios Pm,j vertės apskaičiuojamos pagal šią lygtį:
Čia:
3.5. Vidutinė RCB koeficientu pakoreguota išmetamo CO2 masė (g/km), susijusi su kiekviena taikomo WLTC faze, išreiškiama g/s ir apskaičiuojama pagal šią lygtį:
Čia:
3.6. Kitame etape šios išmetamo CO2 masės (g/s), susijusios su kiekviena WLTC faze, susiejamos su vidutinėmis Pm,j1 vertėmis, apskaičiuotomis pagal 6b papildomo priedo 3.4 punktą. Geriausioji duomenų sutaptis apskaičiuojama mažiausiųjų kvadratų regresijos metodu. Šios regresijos tiesės (Veline tiesė) pavyzdys pateiktas A6b/1 paveiksle. A6b/1 pav Veline regresijos tiesės pavyzdys. Galia Pm,j (kW) VELINE TIESĖ CO2 (g/s) 3.7. Konkrečiai transporto priemonei būdinga Veline 1-oji lygtis, apskaičiuojama pagal šio 6b papildomo priedo 3.6 punktą, apibrėžiama per nagrinėjamą fazę j išmetamo CO2 kiekio (g/s) ir vidutinės išmatuotosios galios ties ratu, susijusios su ta pačia faze j, koreliacija, išreiškiama šia lygtimi: MCO2,j = (kv,1 × Pm,j1 ) + Dv,1 Čia:
3.8. Kitame etape pagal toliau nurodytą lygtį apskaičiuojama antroji POVERRUN,2: POVERRUN,2 = – Dv,1/ kv,1 Čia:
3.9. Visos pagal šio 6b papildomo priedo 3.1 punktą apskaičiuotosios Pi ir Pmi vertės, nesiekiančios POVERRUN,2, prilyginamos POVERRUN,2, kad nebūtų įtrauktos neigiamos vertės, kurios nėra svarbios vertinant išmetamą CO2 kiekį. 3.10. Naudojant šio 6b papildomo priedo 3.4 punkte nurodytas lygtis, vėl apskaičiuojamos Pm,j2 vertės, susijusios su kiekviena atskira WLTC faze. 3.11. Naujai transporto priemonei būdinga Veline 2-oji lygtis apskaičiuojama taikant mažiausiųjų kvadratų regresijos metodą, aprašytą šio 6b papildomo priedo 3.6 punkte. Veline 2-oji lygtis išreiškiama šia lygtimi: MCO2,j = (kv,2 × Pm,j2 ) + Dv,2 Čia:
3.12. Kitame etape, naudojant toliau nurodytą lygtį ir remiantis tikslinio greičio profiliu, apskaičiuojamos su kiekviena atskira WLTC faze susijusios Pi,j vertės:
Čia:
3.13. Paskui pagal toliau nurodytą lygtį apskaičiuojami laikotarpiu j išmetamo CO2 kiekio skirtumas, g/s: ΔCO2,j = kv,2 × (Pi,j2 – Pm,j2 ) Čia:
3.14. Naudojant toliau nurodytą lygtį, apskaičiuojama atsižvelgiant į galutinį atstumą ir greitį pakoreguota laikotarpiu j išmesto CO2 masė:
Čia:
|
|
34) |
7 papildomas priedas iš dalies keičiamas taip:
|
|
35) |
8 papildomas priedas iš dalies keičiamas taip:
|
(1) Deklaruota vertė yra vertė, kuriai taikomos atitinkamos pataisos (t. y., korekcijos taikant Ki, ATCT ir nusidėvėjimo koeficientus).
(2) Apvalinimas xxx,xx
(3) Apvalinimas xxx,x
(4) Kiekvieno bandymo rezultatas turi atitikti reglamentuotą ribinę vertę.
(5) OVC-HEV transporto priemonių 1 tipo bandymui įkrovos naudojimo režimo sąlygomis nustatyta vertė 0,9 keičiama į 1,0 tik tada, kai bandymą įkrovos naudojimo režimo sąlygomis sudaro du ar daugiau taikytinų WLTC ciklų.
(6) Kiekvieno bandymo rezultatas turi atitikti reglamentuotą ribinę vertę.
(7) Įranga: statinis aktyviosios energijos skaitiklis.
(8) Kintamosios srovės vatvalandžių skaitiklis, 1 klasės pagal standartą IEC 62053-21 arba lygiavertis.
(9) Nelygu, kuri vertė yra didesnė.
(10) Srovės integravimo dažnis: 20 Hz arba didesnis.
(11) Nėra transporto priemonės atskiro parametro.
(12) (p) reiškia nagrinėjamą laikotarpį, kuris gali būti fazė, fazių junginys arba visas ciklas.“;
(13) Degalų sąnaudos (ĮEKS įkrovos balansas = 0) bandymo metu, masė, standartinis nuokrypis
X PRIEDAS
„XXII PRIEDAS
Transporto priemonėje įrengti degalų ir (arba) elektros energijos sąnaudų stebėsenos įtaisai
1. Įvadas
Šiame priede pateikiamos apibrėžtys ir reikalavimai, taikomi transporto priemonėje įrengtiems degalų ir (arba) elektros energijos sąnaudų stebėsenos įtaisams.
2. Apibrėžtys
|
2.1 |
Vidinės degalų ir (arba) energijos sąnaudų stebėsenos įtaisas (OBFCM įtaisas) – bet koks programinis arba aparatinis konstrukcijos elementas, registruojantis ir naudojantis transporto priemonės, variklio, degalų ir (arba) elektros energijos parametrus, kuriais remiantis būtų nustatyta ir pateikta bent 3 punkte nurodyta informacija, ir transporto priemonėje saugantis per visą transporto priemonės eksploatavimo laiką sukauptas vertes. |
|
2.2 |
Per visą transporto priemonės eksploatavimo laiką sukaupta tam tikro kiekio vertė, nustatyta ir išsaugota laiku t, yra šio kiekio vertės, sukauptos nuo transporto priemonės pagaminimo iki laiko t. |
|
2.3. |
Variklio degalų srautas – per tam tikrą laiko vienetą į variklį įpurškiamas degalų kiekis. Į šį kiekį neįtraukiami degalai, tiesiogiai įpurškiami į taršos kontrolės įtaisą. |
|
2.4 |
Transporto priemonės degalų srautas – per tam tikrą laiko vienetą į variklį ir tiesiogiai į taršos kontrolės įtaisą įpurškiamas degalų kiekis. Į šį kiekį neįtraukiamos degalus naudojančio šildytuvo degalų sąnaudos. |
|
2.5 |
Visos degalų sąnaudos (per visą transporto priemonės eksploatavimo laiką) – apskaičiuoto į variklį įpurkšto degalų kiekio ir apskaičiuoto tiesiogiai į taršos kontrolės įtaisą įpurkšto degalų kiekio suma. Į šį kiekį neįtraukiamos degalus naudojančio šildytuvo degalų sąnaudos. |
|
2.6 |
Visas nuvažiuotas atstumas (per visą transporto priemonės eksploatavimo laiką) – visas nuvažiuotas atstumas, nustatytas naudojant tą patį duomenų šaltinį, kurį naudoja transporto priemonės odometras. |
|
2.7 |
Tinklo energija OVC-HEV transporto priemonių atveju yra elektros energija, tekanti į bateriją, kai transporto priemonė yra prijungta prie išorinio maitinimo šaltinio ir variklis yra išjungtas. Neįtraukiami elektros energijos nuostoliai tarp išorinio maitinimo šaltinio ir baterijos. |
|
2.8 |
Įkrovos palaikymo režimas OVC-HEV transporto priemonių atveju yra transporto priemonės veiksena, kai ĮEKS įkrovos būsena gali svyruoti, tačiau transporto priemonės kontrolės sistema iš esmės siekia palaikyti dabartinę įkrovos būseną. |
|
2.9 |
Įkrovos naudojimo režimas OVC-HEV transporto priemonių atveju yra transporto priemonės darbinė būsena, kai esama ĮEKS įkrovos būsena yra aukštesnė už tikslinę įkrovos palaikymo režimo įkrovos būsenos vertę ir, nors ji gali svyruoti, transporto priemonės kontrolės sistema siekia naudoti aukštesnio lygio įkrovos būseną, kol bus pasiekta tikslinė įkrovos palaikymo režimo įkrovos būsena. |
|
2.10 |
Vairuotojo pasirenkamas įkrovos didinimo režimas OVC-HEV transporto priemonių atveju yra darbinė būsena, kai vairuotojas yra pasirinkęs tam tikrą veikimo režimą, kad padidintų ĮEKS įkrovos būseną. |
3. Informacija, kuri turi būti nustatoma, saugoma ir teikiama
OBFCM įtaisas turi nustatyti bent toliau nurodytus parametrus ir transporto priemonėje saugoti per visą transporto priemonės eksploatavimo laiką sukauptas vertes. Parametrai apskaičiuojami ir koreguojami pagal JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlio 6.5.3.2 punkto a papunktyje, suprantamame kaip šio reglamento XI priedo 1 priedėlio 2.8 punktas, nurodytus standartus.
3.1. Visos 4a straipsnyje nurodytos transporto priemonės, išskyrus OVC-HEV:
|
a) |
visas sunaudotas degalų kiekis (per visą transporto priemonės eksploatavimo laiką) (litrais); |
|
b) |
visas nuvažiuotas atstumas (per visą transporto priemonės eksploatavimo laiką) (kilometrais); |
|
c) |
variklio degalų srautas (gramais per sekundę); |
|
d) |
variklio degalų srautas (litrais per valandą); |
|
e) |
transporto priemonės degalų srautas (gramais per sekundę); |
|
f) |
transporto priemonės greitis (kilometrais per valandą). |
3.2. OVC-HEV transporto priemonės:
|
a) |
visas sunaudotas degalų kiekis (per visą transporto priemonės eksploatavimo laiką) (litrais); |
|
b) |
visas įkrovos naudojimo režimo sąlygomis sunaudotas degalų kiekis (per visą transporto priemonės eksploatavimo laiką) (litrais); |
|
c) |
visas vairuotojo pasirenkamo įkrovos didinimo režimo sąlygomis sunaudotas degalų kiekis (per visą transporto priemonės eksploatavimo laiką) (litrais); |
|
d) |
visas nuvažiuotas atstumas (per visą transporto priemonės eksploatavimo laiką) (kilometrais); |
|
e) |
visas įkrovos naudojimo režimo sąlygomis išjungus variklį nuvažiuotas atstumas (per visą transporto priemonės eksploatavimo laiką) (litrais); |
|
f) |
visas įkrovos naudojimo režimo sąlygomis įjungus variklį nuvažiuotas atstumas (per visą transporto priemonės eksploatavimo laiką) (litrais); |
|
g) |
visas vairuotojo pasirenkamo įkrovos didinimo režimo sąlygomis nuvažiuotas atstumas (per visą transporto priemonės eksploatavimo laiką) (litrais); |
|
h) |
variklio degalų srautas (gramais per sekundę); |
|
i) |
variklio degalų srautas (litrais per valandą); |
|
j) |
transporto priemonės degalų srautas (gramais per sekundę); |
|
k) |
transporto priemonės greitis (kilometrais per valandą); |
|
l) |
visa iš tinklo į bateriją perduota energija (per visą transporto priemonės eksploatavimo laiką) (kWh). |
4. Tikslumas
4.1 Dėl 3 punkte nurodytos informacijos gamintojas užtikrina, kad OBFCM įtaisas teiktų tiksliausias vertes, kokias gali pasiekti variklio valdymo įtaiso matavimo ir skaičiavimo sistema.
4.2 Nepaisydamas 4.1 punkto, gamintojas užtikrina, kad tikslumas būtų didesnis kaip – 0,05 ir mažesnis kaip 0,05, skaičiuojant trijų skaičių po kablelio tikslumu pagal šią formulę:
Čia:
|
Degalų_sąnaudosWLTP (litrais) |
yra degalų sąnaudos, nustatytos per pirmąjį bandymą, atliktą pagal XXI priedo 6 papildomo priedo 1.2 punktą, apskaičiuotos pagal to priedo 7 papildomo priedo 6 punktą, naudojant visą ciklą apimančius išmetamųjų teršalų kiekio rezultatus prieš pataisas (7 papildomo priedo A7/1 lentelėje nustatyto 2 etapo išvesties duomenys), padaugintos iš faktiškai nuvažiuoto atstumo ir padalintos iš 100. |
|
Degalų_sąnaudosOBFCM (litrais) |
yra per tą patį bandymą, naudojant parametro „Visos degalų sąnaudos (per visą transporto priemonės eksploatavimo laiką)“ diferencialus, nustatytos degalų sąnaudos, kurias pateikia OBFCM įtaisas. |
OVC-HEV transporto priemonėms taikomas 1 tipo bandymas įkrovos palaikymo režimo sąlygomis.
4.2.1 Jei 4.2 punkte nustatyti tikslumo reikalavimai neįvykdomi, tikslumas perskaičiuojamas remiantis paskesniais 1 tipo bandymais, atliktais pagal 6 papildomo priedo 1.2 punktą, naudojant 4.2 punkte nurodytas formules ir per visus atliktus bandymus nustatytas ir susumuotas degalų sąnaudas. Tikslumo reikalavimas laikomas įvykdytu, jei tikslumas didesnis kaip – 0,05 ir mažesnis kaip 0,05.
4.2.2 Jei pagal šį punktą atlikus paskesnius bandymus 4.2.1 punkte nustatyti tikslumo reikalavimai neįvykdomi, siekiant nustatyti tikslumą, gali būti atliekami papildomi bandymai, tačiau iš viso turi būti atliekami ne daugiau kaip trys transporto priemonės, kuri bandoma netaikant interpoliacijos metodo (transporto priemonės H), bandymai ir šeši transporto priemonių, kurios bandomos taikant interpoliacijos metodą (po tris transporto priemonių H ir L bandymus), bandymai. Tikslumas perskaičiuojamas remiantis papildomais paskesniais 1 tipo bandymais, naudojant 4.2 punkte nurodytas formules ir per visus atliktus bandymus nustatytas ir susumuotas degalų sąnaudas. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei tikslumas didesnis kaip – 0,05 ir mažesnis kaip 0,05. Jei bandymai buvo atlikti tik siekiant nustatyti OBFCM įtaiso tikslumą, papildomų bandymų rezultatai nenaudojami jokiais kitais tikslais.
5. Prieiga prie OBFCM įtaiso teikiamos informacijos
5.1 OBFCM įtaisas suteikia standartizuotą ir neribotą prieigą prie 3 punkte nurodytos informacijos ir turi atitikti JT EEK taisyklės Nr. 83 11 priedo 1 priedėlio 6.5.3.1 punkto a papunktyje ir 6.5.3.2 punkto a papunktyje, suprantamuose kaip šio reglamento XI priedo 1 priedėlio 2.8 punktas, nurodytus standartus.
5.2. Nukrypstant nuo 5.1 nurodytuose standartuose nustatytų sąlygų, kuriomis gali būti grąžinamos nulinės vertės, ir nepaisant 5.3 ir 5.4 punktų, transporto priemonę pradėjus eksploatuoti, turi būti saugomos per visą transporto priemonės eksploatavimo laiką sukauptos skaitiklių vertės.
5.3 Per visą transporto priemonės eksploatavimo laiką sukauptos skaitiklių vertės gali būti grąžinamos į nulines tik tose transporto priemonėse, kurių variklio valdymo įtaiso atmintinės tipas yra toks, kad atmintinė negali saugoti duomenų, kai jai nėra tiekiama elektros energija. Tokių transporto priemonių vertės gali būti vienu metu grąžinamos į nulines, kai atjungiama transporto priemonės baterija. Tokiu atveju įpareigojimas saugoti per visą transporto priemonės eksploatavimo laiką skaitiklių sukauptas vertes iki 2022 m. sausio 1 d. taikomas naujiems tipo patvirtinimams, o nuo 2023 m. sausio 1 d. – naujoms transporto priemonėms.
5.4. Įvykus gedimui, turinčiam įtakos per visą transporto priemonės eksploatavimo laiką skaitiklių sukauptoms vertėms, arba pakeitus variklio valdymo įtaisą, siekiant užtikrinti, kad vertės būtų tiksliai sinchronizuotos, gali būti vienu metu grąžintos skaitiklių nulinės vertės.
XI PRIEDAS
Direktyvos 2007/46/EB I, III, VIII ir IX priedai pakeičiami taip:
|
1) |
I priedas iš dalies keičiamas taip:
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
2) |
III priedas iš dalies keičiamas taip:
|
|
3) |
VIII priedas iš dalies keičiamas taip:
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
4) |
IX priedas iš dalies keičiamas taip:
|
|
5) |
XI priedas iš dalies keičiamas taip: pastabų reikšmėse (1) pastaba pakeičiama taip:
|
(*1) Bandoma tipinė kelio apkrovos matricos šeimos transporto priemonė