21.11.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 295/1 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2018/1724
2018 m. spalio 2 d.
kuriuo sukuriami bendrieji skaitmeniniai vartai, skirti suteikti prieigą prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 21 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),
kadangi:
(1) |
vidaus rinka yra vienas didžiausių Sąjungos laimėjimų. Leidžiant asmenims, prekėms, paslaugoms ir kapitalui joje laisvai judėti, ja piliečiams ir verslininkams suteikiamos naujos galimybės. Šis reglamentas yra svarbus bendrosios rinkos strategijos, kuri buvo nustatyta 2015 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatu „Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms“, elementas. Ta strategija siekiama padėti piliečiams ir verslininkams lengviau judėti Sąjungoje, prekiauti, steigtis ir plėsti savo verslą kitose valstybėse ir taip atskleisti visas vidaus rinkos teikiamas galimybes; |
(2) |
2015 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikate „Europos bendrosios skaitmeninės rinkos strategija“ buvo pripažintas interneto ir skaitmeninių technologijų vaidmuo keičiant mūsų gyvenimą ir būdus, kuriais piliečiai ir verslininkai gauna prieigą prie informacijos, įgyja žinių, perka prekes ir paslaugas, dalyvauja rinkoje ir dirba, taip sukuriant labai didelių inovacijų, augimo ir darbo vietų kūrimo galimybių. Tame komunikate ir keliose Europos Parlamento priimtose rezoliucijose buvo pripažinta, kad piliečių ir verslininkų poreikiai savo valstybėje ir tarpvalstybinės veiklos poreikiai galėtų būti geriau tenkinami išplečiant ir integruojant esamus Europos lygmens portalus, interneto svetaines, tinklus, paslaugas ir sistemas ir susiejant juos su įvairiais nacionaliniais sprendimais, tokiu būdu sukuriant bendruosius skaitmeninius vartus, kurie atlieka Europos vienos bendros prieigos funkcijas (toliau – vartai). 2016 m. balandžio 19 d. Komisijos komunikate „2016–2020 m. ES e. valdžios veiksmų planas. Valdžios skaitmeninių permainų spartinimas“ vartai buvo įtraukti į sąrašą kaip vienas jos 2017 m. veiksmų. 2017 m. sausio 24 d. Komisijos ataskaitoje „Piliečių teisių stiprinimas demokratinių pokyčių Sąjungoje. 2017 m. ES pilietybės ataskaita“ vartai buvo laikomi prioritetu Sąjungos piliečių teisių atžvilgiu; |
(3) |
Europos Parlamentas ir Taryba ne kartą ragino parengti išsamesnį ir naudotojams lengvai naudojamą informacijos ir pagalbos priemonių rinkinį, kad piliečiai ir verslininkai galėtų lengviau orientuotis vidaus rinkoje, taip pat ragino stiprinti ir racionalizuoti vidaus rinkos priemones siekiant geriau patenkinti piliečių ir verslininkų poreikius, susijusius su jų tarpvalstybine veikla; |
(4) |
šiuo reglamentu reaguojama į tuos raginimus ir piliečiams bei verslininkams suteikiama lengva prieiga prie informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, kurių jiems reikia, kad jie galėtų naudotis savo teisėmis vidaus rinkoje. Vartai gali padėti užtikrinti didesnį su skirtingais verslo ir gyvenimo įvykiais susijusių taisyklių ir nuostatų skaidrumą tokiose srityse, kaip antai kelionės, pensija, švietimas, užimtumas, sveikatos priežiūra, vartotojų teisės ir šeimos teisės. Be to, jie galėtų padėti didinti vartotojų pasitikėjimą, spręsti žinių trūkumo apie vartotojų apsaugą ir vidaus rinkos taisykles problemą ir mažinti verslininkų reikalavimų laikymosi išlaidas. Šiuo reglamentu sukuriami lengvai naudojami ir interaktyvūs vartai, kurie, atsižvelgiant į naudotojų poreikius, turėtų juos nukreipti link tinkamiausių paslaugų. Tokiomis aplinkybėmis, Komisija ir valstybės narės turėtų atlikti svarbų vaidmenį siekiant tų tikslų; |
(5) |
vartai turėtų palengvinti piliečių ir verslininkų ryšius su kompetentingomis institucijomis, suteikiant prieigą prie internetinių priemonių, palengvindami kasdienę piliečių ir verslininkų veiklą ir mažinant kliūtis, su kuriomis susiduriama vidaus rinkoje. Bendrųjų skaitmeninių vartų, suteikiančių internete prieigą prie tikslios ir atnaujintos informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, buvimas galėtų padėti didinti naudotojų informuotumą apie įvairias esamas internetines paslaugas ir taupyti jų laiką bei išlaidas; |
(6) |
šiuo reglamentu tikslingai siekiama trijų tikslų, t. y. sumažinti bet kokią papildomą administracinę naštą, tenkančią piliečiams ir verslininkams, kurie naudojasi arba nori naudotis vidaus rinkos teikiamomis teisėmis, įskaitant laisvą piliečių judėjimą, visiškai laikantis nacionalinių taisyklių ir procedūrų, panaikinti diskriminaciją ir užtikrinti vidaus rinkos veikimą, kiek tai susiję su informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų teikimu. Kadangi jis apima laisvą piliečių judėjimą, o tai negali būti laikoma vien papildomu aspektu, šis reglamentas turėtų būti grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 21 straipsnio 2 dalimi ir 114 straipsnio 1 dalimi; |
(7) |
kad Sąjungos piliečiai ir verslininkai galėtų naudotis laisvo judėjimo teise vidaus rinkoje, Sąjunga turėtų priimti specialias nediskriminacines priemones, kurios leistų piliečiams ir verslininkams gauti lengvą prieigą prie pakankamai išsamios ir patikimos informacijos apie jų teises pagal Sąjungos teisę ir informacijos apie taikytinas nacionalines taisykles ir procedūras, kurių jie turi laikytis, kai jie juda, gyvena ar studijuoja, arba kai jie steigia ar vykdo verslą ne savo valstybėje, bet kitoje valstybėje narėje. Informacija turėtų būti laikoma pakankamai išsamia, jeigu ji apima visą informaciją, kuri yra naudotojams būtina, kad jie suprastų, kokios yra jų teisės ir pareigos ir nurodo taisykles, kurios jiems taikomos veiklos, kurią jie nori vykdyti kaip tarpvalstybiniai naudotojai, atžvilgiu. Informacija turėtų būti pateikiama aiškiai, glaustai ir suprantamai ir būti susijusi su veikla ir deramai pritaikyta tikslinių naudotojų grupei. Informacija apie procedūras turėtų apimti visus numatomus naudotojui aktualius procedūrų etapus. Piliečiams ir verslininkams, susiduriantiems su sudėtinga reguliavimo aplinka, kaip antai veikiantiems e. prekybos ir dalijimosi ekonomikos srityje, yra svarbu, kad jie galėtų lengvai rasti taikytinas taisykles ir tai, kaip jos taikomos jų veiklai. Lengva ir naudotojams patogi prieiga prie informacijos suprantama kaip galimybė naudotojams lengvai rasti informaciją, lengvai nustatyti, kuri tos informacijos dalis yra aktuali jo konkrečiu atveju, ir tą aktualią informaciją lengvai suprasti. Nacionaliniu lygmeniu teiktina informacija turėtų būti susijusi ne tik su nacionalinėmis taisyklėmis, kuriomis įgyvendinama Sąjungos teisė, bet ir su bet kokiomis kitomis nacionalinėmis taisyklėmis, kurios taikomos tiek netarpvalstybiniams, tiek ir tarpvalstybiniams naudotojams; |
(8) |
šio reglamento taisyklės dėl informacijos teikimo neturėtų būti taikomos nacionalinių teismų sistemoms, nes tarpvalstybiniams naudotojams aktuali tos srities informacija jau yra įtraukta į e. teisingumo portalą. Kai kuriais atvejais, kuriems taikomas šis reglamentas, teismai turėtų būti laikomi kompetentingomis institucijomis, pavyzdžiui, tais atvejais, kai teismai tvarko verslo registrus. Be to, nediskriminavimo principas turėtų būti taikomas ir internetinėms procedūroms, suteikiančioms prieigą į teismo procedūrą; |
(9) |
aišku tai, kad kitų valstybių narių piliečiai ir verslininkai gali atsidurti mažiau palankioje padėtyje dėl to, kad nėra susipažinę su nacionalinėmis taisyklėmis ir administracinėmis sistemomis, kad naudojamos skirtingos kalbos ir kad jie yra geografiniu požiūriu toli nuo kitoje nei jų valstybėje narėje esančių kompetentingų institucijų. Efektyviausiai sumažinti susijusias kliūtis, trukdančias naudotis vidaus rinkos teikiamomis galimybėmis, – suteikti tarpvalstybiniams ir netarpvalstybiniams naudotojams prieigą prie internetinės informacijos ta kalba, kuri jiems yra suprantama, kad jie galėtų atlikti procedūras, kuriomis užtikrinamas nacionalinių taisyklių laikymasis, visa apimtimi internete ir suteikti pagalbą, jei taisyklės ir procedūros nėra pakankamai aiškios arba jei kyla naudojimosi savo teisėmis kliūčių; |
(10) |
keletu Sąjungos teisės aktų jau bandyta pateikti sprendimų sukuriant sektoriams skirtus vieno langelio principu veikiančius centrus, įskaitant kontaktinius centrus, sukurtus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB (3), kurie teikia internete informaciją ir pagalbos paslaugas bei suteikia prieigą prie procedūrų, kurios aktualios teikiant paslaugas; gaminių kontaktinius centrus, įsteigtus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 764/2008 (4) ir statybos gaminių kontaktinius centrus, įsteigtus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 305/2011 (5), kurie užtikrina prieigą prie konkretiems produktams skirtų techninių taisyklių; ir nacionalinius profesinių kvalifikacijų pripažinimo pagalbos centrus, įsteigtus Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB (6), kurie siekia palengvinti specialistų tarpvalstybinį judėjimą. Be to, sukurta tinklų, kaip antai Europos vartotojų centrų, siekiant skatinti žinias apie teises, kuriomis naudojasi Sąjungos vartotojai, ir suteikti pagalbą nagrinėjant skundus dėl kitose valstybėse narėse keliaujant arba internetu atliktų pirkimų. Be to, SOLVIT, kaip nurodyta Komisijos rekomendacijoje 2013/461/ES (7), stengiasi pateikti asmenims ir verslininkams greitų, veiksmingų ir neformalių sprendimų, jei valdžios institucijos nepripažįsta jų teisių vidaus rinkoje. Galiausiai, siekiant informuoti naudotojus apie Sąjungos ir nacionalines taisykles, sukurta keletas informacijos portalų, kaip antai „Jūsų Europa“ (vidaus rinkos klausimai) ir e. teisingumo portalas (teisingumo srities klausimai); |
(11) |
kadangi tie Sąjungos teisės aktai yra sektorinio pobūdžio, šiuo metu internetinės informacijos ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugos piliečiams ir verslininkams tebeteikiamos labai padrikai, o internetinės procedūros taip pat yra nenuoseklios. Kartais pateikiama informacija ir esamos procedūros nesutampa, paslaugų kokybė yra nepakankamai gera, o visuomenė yra menkai informuota apie tos informacijos ir tų pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų teikimą. Tarpvalstybiniai naudotojai taip pat patiria keblumų bandydami rasti paslaugas ir jomis naudotis; |
(12) |
šiuo reglamentu turėtų būti sukurti bendrieji skaitmeniniai vartai veikiantys kaip viena bendra prieiga, per kurią piliečiai ir verslininkai galėtų gauti informaciją apie taisykles ir reikalavimus, kurių jie privalo laikytis pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę. Vartai turėtų supaprastinti piliečių ir verslininkų kontaktą su Sąjungos arba nacionaliniu lygmeniu sukurtų pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų teikėjais ir turėtų būti užtikrintas didesnis to kontakto veiksmingumas. Vartais turėtų būti suteikta patogesnė prieiga prie internetinių procedūrų ir galimybė jas atlikti. Šiuo reglamentu neturėtų būti daromas joks poveikis esamoms teisėms ir pareigoms pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę, nustatytoms tose politikos srityse. Atliekant procedūras, išvardytas šio reglamento II priede, ir procedūras, numatytas direktyvose 2005/36/EB ir 2006/123/EB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2014/24/ES (8) ir 2014/25/ES (9), šiuo reglamentu turėtų būti remiamas vienkartinio duomenų pateikimo principo taikymas ir visapusiškai gerbiama pagrindinė teisė į asmens duomenų apsaugą, įvairių valstybių narių kompetentingoms institucijoms keičiantis įrodymais; |
(13) |
vartai ir jų turinys turėtų būti orientuoti į naudotojus ir turėtų būti jiems patogūs naudotis. Vartai turėtų siekti išvengti sutapimo ir turėtų nurodyti ryšius su esamomis paslaugomis. Juose turėtų būti užtikrinta galimybė piliečiams ir verslininkams palaikyti ryšį su valdžios įstaigomis nacionaliniu ir Sąjungos lygmeniu – piliečiams ir verslininkams turėtų būti suteikta galimybė pateikti grįžtamąją informaciją apie paslaugas, suteiktas per vartus, ir apie savo patirtį, susijusią su vidaus rinkos veikimu. Grįžtamosios informacijos rinkimo priemonės turėtų naudotojui leisti nurodyti pastebėtas problemas, trūkumus ir poreikius, kad būtų skatinama nuolat tobulinti paslaugų kokybę, tokiu būdu, kad būtų išlaikomas naudotojo anonimiškumas; |
(14) |
vartų sėkmę lems bendros Komisijos ir valstybių narių pastangos. Vartuose turėtų veikti bendroji naudotojų sąsaja, kuri integruota į esamą portalą „Jūsų Europa“, ir ją turės administruoti Komisija. Bendrojoje naudotojų sąsajoje turėtų būti pateiktos nuorodos į informaciją, procedūras ir į pagalbos bei problemų sprendimo paslaugas, kurios teikiamos per valstybių narių kompetentingų institucijų ir Komisijos administruojamus portalus. Kad būtų lengviau naudotis vartais, bendroji naudotojų sąsaja turėtų būti prieinama visomis Sąjungos institucijų oficialiosiomis kalbomis (toliau — Sąjungos oficialiosios kalbos). Esamas portalas „Jūsų Europa“ ir jo pagrindinis prieigos tinklalapis, pritaikytas prie vartų reikalavimų, turėtų išlaikyti šios teikiamos informacijos daugiakalbį pobūdį. Vartų veikimas turėtų būti palaikomas techninėmis priemonėmis, kurias sukuria Komisija glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis; |
(15) |
chartijoje dėl elektroninių kontaktinių centrų pagal Direktyvą 2006/123/EB, kurią 2013 m. patvirtino Taryba, valstybės narės savanoriškai įsipareigojo teikdamos informaciją per kontaktinius centrus laikytis į naudotoją orientuoto požiūrio, kad būtų teikiama verslininkams ypač svarbių sričių informacija, įskaitant su PVM, pajamų mokesčiais, socialine apsauga arba darbo teisės reikalavimais susijusią informaciją. Remiantis chartija ir atsižvelgiant į patirtį, įgytą naudojantis portalu „Jūsų Europa“, ta informacija taip pat turėtų įtraukti pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų aprašymą. Piliečiai ir verslininkai turėtų turėti galimybę kreiptis dėl tokių paslaugų, kai jiems kyla neaiškumų dėl pateiktos informacijos, dėl tos informacijos taikymo savo padėčiai arba procedūrų atlikimo; |
(16) |
šiame reglamente turėtų būti išvardijamos informacijos sritys, kurios yra aktualios piliečiams ir verslininkams, besinaudojantiems savo teisėmis ir vykdantiems savo pareigas vidaus rinkoje. Tų sričių pakankamai išsami informacija turėtų būti teikiama nacionaliniu lygmeniu, įskaitant regioninį ir vietos lygmenis, ir Sąjungos lygmeniu, paaiškinant taikytinas taisykles ir pareigas, procedūras, kurias piliečiai ir verslininkai turi atlikti, kad laikytųsi tų taisyklių ir vykdytų tas pareigas. Siekiant užtikrinti siūlomų paslaugų kokybę, per vartus teikiama informacija turėtų būti aiški, tiksli ir atnaujinta, turėtų būti kuo labiau mažinamas sudėtingų terminų naudojimas, o akronimai turėtų atspindėti supaprastintus ir lengvai suprantamus terminus, kurių supratimui nereikia iš anksto išmanyti klausimo ar teisės srities. Ta informacija turėtų būti pateikta taip, kad naudotojai galėtų lengvai suprasti pagrindines taisykles ir reikalavimus, taikytinus jų atvejui tokiose srityse. Taip pat naudotojai turėtų būtį informuoti apie tai, kad kai kuriose valstybėse narėse nėra nacionalinių taisyklių I priede išvardytose informacijos srityse, ypač kai toms sritims taikomos kitų valstybių narių taisyklės. Tokia informacija apie nacionalinių taisyklių netaikymą galėtų būti įtraukta į portalą „Jūsų Europa“; |
(17) |
kai tai įmanoma, informacija, kurią Komisija jau surinko iš valstybių narių pagal esamą Sąjungos teisę arba savanoriškus susitarimus, kaip antai informacija, surinkta EURES portalui, sukurtam Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/589 (10), e. teisingumo portalui, sukurtam Tarybos sprendimu 2001/470/EB (11), arba reglamentuojamųjų profesijų duomenų bazei, sukurtai Direktyva 2005/36/EB, turėtų būti naudojama padengti dalį informacijos, kuri Sąjungos ir nacionaliniu lygmeniu turi būti prieinama piliečiams ir verslininkams pagal šį reglamentą. Valstybės narės neprivalo savo nacionalinėse interneto svetainėse teikti informacijos, kuri jau pateikta atitinkamose Komisijos tvarkomose duomenų bazėse. Kai valstybės narės pagal Sąjungos aktus, kaip antai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/67/ES (12), jau turi teikti informaciją internetu, turėtų pakakti to, kad valstybės narės pateikia nuorodas į esamą informaciją internete. Tais atvejais, kai tam tikros politikos sritys jau yra visiškai suderintos pagal Sąjungos teisę, pavyzdžiui, vartotojų teisės, Sąjungos lygmeniu teikiamos informacijos paprastai turėtų naudotojams pakakti, kad jie suprastų savo atitinkamas teises ir pareigas. Tokiais atvejais valstybės narės turėtų privalėti pateikti tik papildomą informaciją apie savo nacionalines administracines procedūras ir pagalbos paslaugas ar bet kurias kitas nacionalines administracines taisykles, jei tai aktualu naudotojams. Informacija, pavyzdžiui, apie vartotojų teises, neturėtų daryti poveikio sutarčių teisei, o veikiau ja naudotojai turėtų būti informuojami apie savo teises pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę komercinių sandorių kontekste; |
(18) |
šis reglamentas turėtų sustiprinti su vidaus rinka susijusį internetinių procedūrų aspektą ir taip prisidėti prie vidaus rinkos skaitmeninimo, taikant bendrąjį nediskriminavimo principą, inter alia, piliečių arba verslininkų prieigos prie internetinių procedūrų, kurios jau yra įsteigtos nacionaliniu lygmeniu remiantis Sąjungos arba nacionaline teise, ir procedūrų, kurias turi būti galima visa apimtimi atlikti internete pagal šį reglamentą, atžvilgiu. Kai naudotojas, kurio situacija yra išimtinai susijusi su viena valstybe nare, toje valstybėje narėje turi prieigą prie procedūros internete ir ją atlieka srityje, kuriai taikomas šis reglamentas, tarpvalstybinis naudotojas taip pat turėtų be jokių diskriminuojamojo pobūdžio kliūčių turėti prieigą internete prie procedūros ir ją atlikti taikant arba tą patį techninį sprendimą, arba alternatyvų, techniškai skirtingą sprendimą, kurio rezultatas būtų toks pats. Tokios kliūtys galėtų būti nacionaliniu lygmeniu sukurti sprendimai, kaip antai reikalavimas formų laukeliuose nurodyti nacionalinius telefono numerius, nacionalinius telefono kodus arba nacionalinius pašto kodus, reikalavimas sumokėti mokesčius suteikiant galimybę tai padaryti tik per sistemas, per kurias negali būti atliekami tarpvalstybiniai mokėjimai, išsamių paaiškinimų nepateikimas tarpvalstybiniams naudotojams suprantama kalba, galimybių pateikti elektroninius įrodymus iš kitose valstybėse narėse esančių institucijų nebuvimas ir kitų valstybių narių išduotų elektroninių atpažinties priemonių nepripažinimas. Valstybės narės turėtų rasti tų kliūčių sprendimus; |
(19) |
kai naudotojai internetu atlieka procedūras už valstybės ribų, jie turėtų turėti galimybę gauti visus reikiamus paaiškinimus Sąjungos oficialiąja kalba, kurią plačiai supranta kuo daugiau tarpvalstybinių naudotojų. Tai nereiškia, kad valstybės narės privalo išversti savo administracines formas, susijusias su procedūra, ar tos procedūros rezultatus į tą kalbą. Tačiau valstybės narės skatinamos naudoti techninius sprendimus, kurie leistų naudotojams, tiek atvejų, kiek tai įmanoma, atlikti procedūras ta kalba, kartu laikantis valstybių narių taisyklių dėl kalbų naudojimo; |
(20) |
nacionalinės procedūros internete, kurios yra aktualios tarpvalstybiniams naudotojams, kad jie galėtų naudotis vidaus rinkos jiems teikiamomis teisėmis, priklauso nuo to, ar jie gyvena arba yra įsisteigę atitinkamoje valstybėje narėje, ar jie nori naudotis prieiga prie tos valstybės narės procedūrų gyvendami arba būdami įsisteigę kitoje valstybėje narėje. Šiuo reglamentu valstybėms narėms neturėtų būti draudžiama reikalauti, kad jų teritorijoje gyvenantys arba įsisteigę tarpvalstybiniai naudotojai, norėdami gauti prieigą prie nacionalinių procedūrų internete, gautų nacionalinį identifikavimo numerį, su sąlyga, kad dėl to tiems naudotojams nesukuria nepagrįstos papildomos naštos ar išlaidų. Tarpvalstybinių naudotojų, kurie negyvena arba nėra įsisteigę atitinkamoje valstybėje narėje, atveju nacionalinės procedūros internete, kurios nėra aktualios naudojantis vidaus rinkos jiems teikiamomis teisėmis, pavyzdžiui, registracija norint gauti vietos paslaugas, kaip antai atliekų surinkimas ir leidimas statyti automobilius, neprivalo būti visa apimtimi prieinamos internete; |
(21) |
šis reglamentas turėtų būti grindžiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 910/2014 (13), kuriame yra nustatytos sąlygos, kuriomis valstybės narės pripažįsta tam tikras elektronines fizinių ir juridinių asmenų, kuriems taikoma kitos valstybės narės elektroninės atpažinties sistemą, apie kurią pranešta, atpažinties priemones. Reglamente (ES) Nr. 910/2014 yra nustatytos sąlygos, kuriomis naudotojams leidžiama naudotis savo elektroninėmis atpažinties ir tapatumo nustatymo priemonėmis, kai jie nori tarpvalstybinėse situacijose turėti prieigą prie viešųjų paslaugų internete. Sąjungos institucijos, organai, tarnybos ir agentūros skatinami priimti procedūrų, už kurias jie yra atsakingi, elektronines atpažinties ir tapatumo nustatymo priemones; |
(22) |
keliuose atskiriems sektoriams skirtuose Sąjungos teisės aktuose, kaip antai direktyvose 2005/36/EB, 2006/123/EB, 2014/24/ES ir 2014/25/ES, reikalaujama, kad būtų užtikrinta galimybė procedūras visa apimtimi atlikti internete. Šiuo reglamentu turėtų būti reikalaujama užtikrinti galimybę internete visa apimtimi atlikti keletą kitų procedūrų, kurios itin svarbios daugumai piliečių ir verslininkų, besinaudojančių savo teisėmis ir vykdančių savo pareigas už savo valstybės ribų; |
(23) |
kad piliečiai ir verslininkai galėtų, nepatirdami papildomos administracinės naštos, tiesiogiai naudotis vidaus rinkos teikiamais pranašumais, šiuo reglamentu turėtų būti reikalaujama visiškai suskaitmeninti tam tikrų šio reglamento II priede išvardytų pagrindinių procedūrų, skirtų tarpvalstybiniams naudotojams, naudotojų sąsają. Taip pat šis reglamentas turėtų nustatyti kriterijus, kuriais remiantis nustatoma, ar tos procedūros laikomos visiškai internetinėmis. Pareiga tokią procedūrą padaryti visiškai prieinama internete turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai tokia procedūra buvo įsteigta atitinkamoje valstybėje narėje. Šis reglamentas neturėtų apimti pirminio verslo veiklos registravimo, procedūrų, kurias būtina atlikti steigiant bendroves arba įmones kaip juridinius asmenis arba tokioms bendrovėms ar įmonėms vėliau atliekant registravimą, nes tokioms procedūroms turi būti taikomas visapusiškas požiūris, kuriuo siekiama palengvinti skaitmeninių sprendimų diegimą per visą bendrovės gyvavimo ciklą. Kitoje valstybėje narėje įsisteigę verslininkai privalo registruotis socialinės apsaugos sistemoje ir draudimo sistemoje, kad galėtų užregistruoti savo darbuotojus ir mokėti įmokas į abi sistemas. Jie gali turėti pranešti apie savo verslo veiklą, gauti leidimus ar registruoti savo verslo veiklos pokyčius. Tos procedūros yra vienodos daugelyje ekonomikos sektorių veiklą vykdantiems verslininkams, todėl tikslinga reikalauti, kad būtų užtikrinta galimybė internete atlikti tas registravimo procedūras; |
(24) |
šiame reglamente turėtų būti paaiškinta, ką reiškia galimybė procedūrą visa apimtimi atlikti internete. Procedūra turėtų būti laikoma visa apimtimi atliekama internete, jei naudotojas gali elektroniniu būdu, per atstumą ir naudodamasis internetine paslauga, atlikti visus veiksmus, t. y. nuo prieigos prie tos procedūros iki jos atlikimo, bendradarbiaudamas su kompetentinga institucija („tiesioginio aptarnavimo padalinio“). Teikiant šią paslaugą internete, naudotojas turėtų būti nukreipiamas į reikalavimų, kurie turi būti įvykdyti, ir pagrindžiančių įrodymų, kurie turi būti pateikti, sąrašą, ir naudotojui turėtų būti suteikta galimybė pateikti visą informaciją bei atitikties visiems tokiems reikalavimams įrodymus ir naudotojui turėtų būti automatiškai patvirtinta, kad informacija buvo gauta, nebent procedūros rezultatai būtų pateikiami iškart. Tai neturėtų trukdyti kompetentingoms institucijoms tiesiogiai susisiekti su naudotojais, kai tai būtina siekiant gauti tolesnių paaiškinimų dėl procedūros. Procedūros rezultatus, kaip nustatyta šiame reglamente, taip pat turėtų pateikti kompetentingos institucijos naudotojui elektroniniu būdu, jei tai įmanoma pagal taikomą Sąjungos ir nacionalinę teisę; |
(25) |
šis reglamentas neturėtų daryti poveikio II priede išvardytų procedūrų, nustatytų nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu, esmei ir jame nenustatomos materialinės ar procesinės teisės normos II priede nurodytose srityse, įskaitant apmokestinimo sritį. Šio reglamento tikslas – nustatyti techninius reikalavimus siekiant užtikrinti, kad tokias procedūras, jei jos yra nustatytos atitinkamoje valstybėje narėje, būtų galima visa apimtimi atlikti internetu; |
(26) |
šis reglamentas neturėtų daryti poveikio nacionalinių institucijų kompetencijai bet kokios procedūros metu, įskaitant pateiktos informacijos ar įrodymo tikslumo ir pagrįstumo tikrinimą, taip pat autentiškumo tikrinimą, jei įrodymas pateiktas kitomis priemonėmis nei vienkartinio duomenų pateikimo principu pagrįsta technine sistema. Šis reglamentas taip pat neturėtų daryti poveikio procedūriniams darbo srautams jų kompetentingose institucijose („netiesioginio aptarnavimo padalinyje“), nesvarbu ar jie yra skaitmeninti, ar ne. Kai būtina, vykdant kai kurias verslo veiklos pokyčių registravimo procedūras, valstybės narės turėtų ir toliau galėti reikalauti, kad dalyvautų notarai arba teisininkai, kurie galėtų pageidauti naudotis tikrinimo priemonėmis, įskaitant vaizdo konferencijas ar kitas internetines priemones, kuriomis užtikrinamas garso ir vaizdo ryšys tikruoju laiku. Vis dėlto toks dalyvavimas neturėtų trukdyti visa apimtimi atlikti tokių pokyčių registravimo procedūrų internetu; |
(27) |
kai kuriais atvejais gali būti reikalaujama, kad naudotojai pateiktų įrodymus, įrodančius faktus, kurių negalima nustatyti internetinėmis priemonėmis. Tokiais įrodymais gali būti medicininės pažymos, įrodymas, kad asmuo yra gyvas, motorinių transporto priemonių techninės apžiūros pažyma ar važiuoklės numerio patvirtinimas. Jei tokie įrodymai gali būti pateikiami elektroniniu formatu, tuo nebūtų nukrypstama nuo principo suteikti galimybę procedūrą visa apimtimi atlikti internete. Kitais atvejais vis dar gali prireikti, atliekant procedūrą internete, patiems nuvykti į kompetentingą instituciją. Bet kokios tokios išimtys, išskyrus nustatytąsias Sąjungos teisėje, turėtų būti taikomos tik tada, kai tai pagrįsta privalomomis viešojo intereso priežastimis tokiose srityse kaip visuomenės saugumas, visuomenės sveikata arba kova su sukčiavimu. Kad būtų užtikrintas skaidrumas, valstybės narės turėtų su Komisija ir kitomis valstybėmis narėmis dalintis informacija apie tokias išimtis ir priežastis bei aplinkybes, kuriomis jos gali būti taikomos. Valstybėms narėms neturėtų būti taikomas reikalavimas pranešti apie kiekvieną atskirą atvejį, kuriuo išimties tvarka buvo reikalaujamas fizinis dalyvavimas, tačiau jos turėtų pranešti apie savo nacionalines nuostatas, kurios numato tokius atvejus. Vartų koordinavimo grupėje turėtų būti reguliariai aptariama geriausia nacionalinė patirtis ir techniniai pokyčiai, suteikiantys tolesnio skaitmeninimo galimybių; |
(28) |
tarpvalstybinių situacijų atveju, pasikeitusio adreso registracijos procedūrą gali sudaryti dvi atskiros procedūros: viena – kilmės valstybėje narėje, skirta paprašyti išsiregistruoti iš senojo adreso, o kita – paskirties valstybėje narėje, skirta paprašyti užregistruoti naujuoju adresu. Šis reglamentas turėtų būti taikomas abiem procedūroms; |
(29) |
kadangi reikalavimų, procedūrų ir formalumų, susijusių su profesinių kvalifikacijų pripažinimu, skaitmeninimui jau taikoma Direktyva 2005/36/EB, šis reglamentas turėtų būti taikomas tik procedūros, pagal kurią prašoma akademiškai pripažinti pradėti ar tęsti studijas pageidaujančio asmens diplomus, pažymėjimus ar kitus baigtų kursų įrodymus arba prašoma leisti naudoti akademinį laipsnį, skaitmeninimui, kiek jo neapima su profesinių kvalifikacijų pripažinimu susiję formalumai; |
(30) |
šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis socialinės apsaugos koordinavimo taisyklėms, nustatytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 883/2004 (14) ir (EB) Nr. 987/2009 (15), kuriomis yra nustatytos apdraustųjų asmenų ir socialinės apsaugos institucijų teisės ir pareigos, taip pat socialinės apsaugos koordinavimo srityje taikytinos procedūros; |
(31) |
siekiant padėti piliečiams ir verslininkams vykdyti tarpvalstybinę veiklą, Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis yra sukurta keletas tinklų ir paslaugų. Svarbu, kad tos paslaugos, įskaitant visas esamas pagalbos ar problemų sprendimo tarnybas, nustatytas Sąjungos lygmeniu, kaip antai, Europos vartotojų centrus, „Jūsų Europos patarėją“, SOLVIT, intelektinės nuosavybės teisių pagalbos tarnybą, „Europe Direct“ ir Europos įmonių tinklą, būtų įtrauktos į vartus, kad visi galimi naudotojai galėtų jas rasti. III priede išvardytos paslaugos buvo įsteigtos privalomais Sąjungos aktais, o kitos paslaugos teikiamos savanorišku pagrindu. Privalomais Sąjungos aktais nustatytoms paslaugoms turėtų būti taikomi šiame reglamente nustatyti kokybės reikalavimai. Savanoriškumo pagrindu teikiamos paslaugos turėtų atitikti kokybės reikalavimus, jei siekiama, kad jos būtų prieinamos per vartus. Šiuo reglamentu neturėtų būti keičiama tų paslaugų apimtis ir pobūdis, jų valdymo tvarka, esami laiko terminai ir savanoriškas, sutartinis ar kitoks pagrindas, kuriuo remiantis jie veikia. Pavyzdžiui, jei jų teikiama pagalba yra neformalaus pobūdžio, šiuo reglamentu tokia pagalba neturėtų būti paversta į privalomojo pobūdžio teisines konsultacijas; |
(32) |
be to, valstybės narės ir Komisija turėtų galėti šiame reglamente nustatytomis sąlygomis į vartus įtraukti ir kitas kompetentingų institucijų arba privačių ar pusiau privačių subjektų arba valdžios įstaigų, kaip antai, prekybos ir pramonės rūmų ar nevyriausybinių pagalbos piliečiams tarnybų, teikiamas nacionalines pagalbos bei problemų sprendimo paslaugas. Iš esmės kompetentingos institucijos turėtų būti atsakingos už pagalbos teikimą piliečiams ir verslininkams visais jiems rūpimais su taikomomis taisyklėmis ir procedūromis susijusiais klausimais, kurie negali būti visiškai išspręsti naudojantis internetinėmis paslaugomis. Tačiau jei paslaugos yra teikiamos labai specializuotose srityse ir jei privačių arba pusiau privačių subjektų teikiamomis paslaugomis yra patenkinami naudotojų poreikiai, valstybės narės gali siūlyti Komisijai, kad ji įtrauktų šias paslaugas į vartus, su sąlyga, kad tos paslaugos atitinka visas šiame reglamente nustatytas sąlygas ir jei jomis nebūtų dubliuojamos jau įtrauktos pagalbos arba problemų sprendimo paslaugos; |
(33) |
kad naudotojai galėtų lengviau rasti tinkamą paslaugą, šiame reglamente turėtų būti nustatyta pagalbos paslaugų radimo priemonė, kuri automatiškai nukreiptų naudotojus į tinkamą paslaugą; |
(34) |
būtiniausių kokybės reikalavimų laikymasis yra labai svarbus sėkmingam vartų veikimui, siekiant užtikrinti, kad teikiama informacija arba paslaugos būtų patikimos, nes priešingu atveju būtų padaryta didelė žala šių vartų, kaip sistemos, patikimumui. Bendresnis tikslas, kurio siekiama laikantis reikalavimų – užtikrinti, kad informacija arba paslauga būtų pateikiama aiškiai ir naudotojui patogiu būdu. Valstybėms narėms tenka atsakomybė nustatyti, kaip pateikti informaciją visame naudotojo maršrute, kad būtų pasiektas šis tikslas. Pavyzdžiui, nors prieš pradedant vykdyti procedūrą naudinga informuoti naudotojus apie bendrai prieinamas teisių gynimo priemones, kuriomis galima naudotis esant neigiamam procedūros rezultatui, naudotojams būtų paprasčiau, jei būtų teikiama konkreti informacija apie veiksmus, kurių tokiais atvejais galima imtis procedūros pabaigoje; |
(35) |
būtų galima gerokai padidinti tarpvalstybinių naudotojų galimybes gauti informaciją, jei informacija būtų teikiama Sąjungos oficialiąja kalba, kurią plačiai supranta kuo daugiau tarpvalstybinių naudotojų. Daugeliu atvejų tai turėtų būti užsienio kalba, kurią Sąjungoje plačiausiai mokosi naudotojai, tačiau tam tikrais ypatingais atvejais, visų pirma, kai informaciją vietos lygmeniu turi teikti nedidelės savivaldybės, esančios netoli valstybės narės sienos, tinkamiausia kalba gali būti kalba, kurią kaip pirmąją kalbą naudoja tarpvalstybiniai naudotojai kaimyninėje valstybėje narėje. Vertime iš atitinkamos valstybės narės oficialiosios kalbos arba kalbų į kitą Sąjungos oficialiąją kalbą turėtų būti tiksliai perteikiamas originalia kalba arba kalbomis pateiktos informacijos turinys. Į kitą kalbą gali būti verčiama tik informacija, kurios reikia, kad naudotojai galėtų suprasti pagrindines jų atveju taikomas taisykles ir reikalavimus. Nors valstybės narės turėtų būti skatinamos kiek galima daugiau informacijos išversti į Sąjungos oficialiąją kalbą, kurią plačiai supranta kuo daugiau tarpvalstybinių naudotojų, informacijos, kuri turi būti išversta pagal šį reglamentą, kiekis priklausys nuo šiam tikslui skirtų, visų pirma iš Sąjungos biudžeto, finansinių išteklių. Komisija turėtų imtis atitinkamų priemonių, kad užtikrintų veiksmingą išverstos informacijos pateikimą valstybėms narėms, joms paprašius. Vartų koordinavimo grupė turėtų aptarti ir teikti gaires Sąjungos oficialiąja (-iosiomis) kalba (-omis), į kurią (-ias) tokia informacija turėtų būti išversta; |
(36) |
pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2102 (16) valstybės narės privalo užtikrinti, kad jų valdžios įstaigų interneto svetainės būtų prieinamos vadovaujantis suvokimo, galimybės naudotis, suprantamumo ir tvarumo principais ir kad jos atitiktų toje direktyvoje nustatytus reikalavimus. Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos, visų pirma, jos 9 ir 21 straipsnių, laikymąsi, ir, siekiant užtikrinti geresnę prieigą prie informacijos protinę negalią turintiems asmenims, turėtų būti kuo didesniu mastu užtikrintos lengvai skaitomos kalbos alternatyvos, laikantis proporcingumo principo. Valstybės narės ratifikuodamos, o Sąjunga sudarydama tą konvenciją (17) prisiėmė įsipareigojimus, imantis tinkamų priemonių, užtikrinti asmenims su negalia, kaip ir kitiems asmenims, prieigą prie naujų informacinių ir ryšių technologijų ir sistemų, įskaitant internetą, sudarant palankias sąlygas geresnei prieigai prie informacijos protinę negalią turintiems asmenims ir kuo didesniu mastu ir proporcingai teikiant alternatyvas lengvai skaitoma kalba; |
(37) |
Direktyva (ES) 2016/2102 netaikoma Sąjungos institucijų, organų, tarnybų ir agentūrų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms, tačiau Komisija turėtų užtikrinti, kad bendroji naudotojų sąsaja ir tinklalapiai, už kuriuos ji yra atsakinga ir kurie turi būti įtrauktos į vartus, būtų prieinamos asmenims su negalia, t. y. būtų suvokiamos, suteikiant galimybę jomis naudotis, suprantamos ir tvarios. Suvokimas reiškia, kad informacija ir bendrosios naudotojo sąsajos komponentai turi būti pateikiami vartotojams jiems suvokiamais būdais; galimybė naudoti reiškia, kad bendrojo naudotojo sąsajos komponentus ir naršymo priemones turi būti įmanoma naudoti; suprantamumas reiškia, kad informacija ir bendrosios naudotojo sąsajos naudojimas turi būti suprantam, o tvarumas reiškia, kad turinys turi būti pakankamai tvarus, kad jį būtų galima patikimai aiškinti naudojant įvairias naudotojo programas, įskaitant pagalbines technologijas. Dėl terminų „suvokimas“, „galimybė“, „suprantamumas“ ir „tvarumas“, Komisija skatinama laikytis atitinkamų suderintų standartų; |
(38) |
kad būtų lengviau sumokėti mokesčius, kurių reikalaujama atliekant procedūras internete arba už pagalbos ar problemų sprendimo paslaugų teikimą, tarpvalstybiniai naudotojai turėtų turėti galimybę naudoti kredito pervedimus arba tiesioginį debetą, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 260/2012 (18), arba kitas paprastai naudojamas tarpvalstybines mokėjimo priemones, įskaitant debeto ar kredito korteles; |
(39) |
naudinga naudotojus informuoti apie numatomą laiką, kurį procedūra gali užtrukti. Todėl naudotojai turėtų būti informuojami apie taikomus terminus arba savaiminio patvirtinimo arba administracinės tylos tvarką, arba, jei jie netaikomi, bent jau apie vidutinį, numatomą ar apytikslį laiką, kurio paprastai prireikia aptariamai procedūrai. Toks numatomas laikas ar apytikslis įvertinimas turėtų tik padėti naudotojams planuoti savo veiklą ar tolesnius administracinius veiksmus ir neturėtų sukelti jokių teisinių pasekmių; |
(40) |
šiuo reglamentu taip pat turėtų būti leidžiama patikrinti naudotojų elektroniniu formatu pateiktus įrodymus, jei jie pateikti be juos išdavusios kompetentingos institucijos elektroninio spaudo arba patvirtinimo, arba jei nėra galimybės naudotis pagal šį reglamentą nustatyta technine priemone ar kita sistema, suteikiančiomis galimybę skirtingų valstybių narių kompetentingoms institucijoms tiesiogiai keistis įrodymais arba juos patikrinti. Šiame reglamente turėtų būti numatytas veiksmingas tokiais atvejais taikytinas valstybių narių kompetentingų institucijų administracinio bendradarbiavimo mechanizmas, grindžiamas Vidaus rinkos informacine sistema (toliau – IMI), sukurta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2012 (19). Tokiais atvejais kompetentingos institucijos sprendimas naudotis IMI turėtų būti savanoriškas, tačiau kai ta institucija per IMI jau yra pateikusi prašymą suteikti informaciją arba bendradarbiauti, kompetentinga institucija, į kurią kreiptasi, turėtų privalėti bendradarbiauti ir pateikti atsakymą. Prašymas per IMI gali būti siunčiamas kompetentingai institucijai, išduodančiai įrodymą, arba centrinei institucijai, paskirtai valstybės narės, remiantis jos pačios administracinėmis taisyklėmis. Siekiant išvengti nereikalingo dubliavimosi ir atsižvelgiant į tai, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1191 (20) taikomas daliai įrodymų, kurie aktualūs procedūroms, kurioms taikomas šis reglamentas, su IMI susijusios bendradarbiavimo priemonės, nustatytos Reglamente (ES) 2016/1191, taip pat gali būti naudojamos kitiems įrodymams, kurių reikia procedūroms, kurioms taikomas šis reglamentas. Kad Sąjungos organai, tarnybos arba agentūros galėtų naudotis IMI, Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 turėtų būti iš dalies pakeistas; |
(41) |
kompetentingų institucijų teikiamos internetinės paslaugos nepaprastai svarbios didinant piliečiams ir verslininkams teikiamų paslaugų kokybę ir saugumą. Valstybių narių viešosios administravimo įstaigos vis dažniau ieško galimybių pakartotinai naudotis duomenimis nebereikalaudamos, kad piliečiai ir verslininkai kelis kartus pateiktų tą pačią informaciją. Siekiant sumažinti papildomą naštą, turėtų būti sudaromos sąlygos tarpvalstybiniams naudotojams pakartotinai naudotis duomenimis; |
(42) |
siekiant sudaryti sąlygas teisėtam tarpvalstybiniam keitimuisi įrodymais ir informacija taikant visos Sąjungos vienkartinio duomenų pateikimo principą, šis reglamentas ir šis principas turėtų atitikti taikytinas duomenų apsaugos taisykles įskaitant duomenų kiekio mažinimo, tikslumo, saugojimo ribojimo, vientisumo ir konfidencialumo, būtinumo, proporcingumo ir tikslo ribojimo principus. Jį įgyvendinant taip pat turėtų būti visapusiškai laikomasi pritaikyto integruotojo saugumo ir integruotosios privatumo apsaugos principų ir gerbiamos pagrindinės asmenų teisės, įskaitant tas teises, kurios susijusios su sąžiningumu ir skaidrumu; |
(43) |
valstybės narės turėtų užtikrinti, kad naudotojams būtų pateikta aiški informacija apie tai, kaip su jais susiję asmens duomenys bus tvarkomi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (21) 13 ir 14 straipsnius bei Reglamento (ES) 2018/1725 (22) 15 ir 16 straipsnius; |
(44) |
kad būtų lengviau atlikti internetines procedūras, šiame reglamente, laikantis vienkartinio duomenų pateikimo principo, turėtų būti nustatytas pagrindas, kad būtų galima parengti ir naudoti visapusiškai veikiančias ir saugias technines sistemas, skirtas tarpvalstybiniam keitimuisi įrodymais automatizuotu būdu tarp procedūroje dalyvaujančių subjektų, kai to aiškiai reikalauja piliečiai ir verslininkai. Kai keitimasis įrodymais apima asmens duomenis, prašymas turėtų būti laikomas aiškiu, jei jame laisva valia ir turint visą informaciją pateikiama nurodyta, konkreti ir nedviprasmiška nuoroda apie asmens pageidavimus keistis atitinkamais asmens duomenimis, išreiškiant valią pareiškimu arba tvirtinamaisiais veiksmais. Jei naudotojas nėra asmuo, susijęs su tais duomenimis, internetinė procedūra neturėtų daryti poveikio jo teisėms pagal Reglamentą (ES) 2016/679. Taikant vienkartinio duomenų pateikimo principą tarpvalstybiniu lygmeniu piliečiai ir verslininkai neturėtų valdžios institucijoms pateikti tų pačių duomenų daugiau nei vieną kartą ir tuos duomenis naudotojo prašymu turėtų būti galima naudoti ir tarpvalstybinių internetinių procedūrų, kuriose dalyvauja tarpvalstybiniai naudotojai, atlikimo tikslais. Pareiga naudoti techninę sistemą, per kurią įvairios valstybės narės galėtų automatizuotu būdu keistis įrodymais, išduodančiajai kompetentingai institucijai taikomas, tik jei institucijos teisėtai savo valstybėje narėje išduoda įrodymus elektroniniu formatu, kurį taikant galima vykdyti tokį keitimąsi įrodymais automatizuotu būdu; |
(45) |
bet kuris tarpvalstybinis keitimasis įrodymais turėtų būti grindžiamas tinkamu teisiniu pagrindu, kaip antai, direktyvomis 2005/36/EB, 2006/123/EB, 2014/24/ES arba 2014/25/ES, o II priede išvardytų procedūrų atveju – kitais taikytinais Sąjungos ar nacionalinės teisės aktais; |
(46) |
tinkama, kad šis reglamentu nustato bendrąją taisyklę, kad tarpvalstybinis keitimasis įrodymais automatizuotu būdu atliekamas gavus aiškų naudotojo prašymą. Tačiau šis reikalavimas neturėtų būti taikomas tais atvejais, kai atitinkamuose Sąjungos ar nacionalinės teisės aktuose yra numatyta galimybė keistis duomenimis automatizuotu būdu tarpvalstybiniu lygmeniu negavus aiškaus naudotojo prašymo; |
(47) |
naudotis pagal šį reglamentą įsteigta technine sistema ir toliau turėtų būti leidžiama savanoriškai, o naudotojas turėtų turėti galimybę įrodymus pateikti kitais būdais nei naudojantis technine sistema. Naudotojas turėtų turėti galimybę peržiūrėti įrodymą ir teisę nuspręsti nesikeisti įrodymais tais atvejais, kai naudotojas, peržiūrėjęs įrodymus, kuriais turi būti keičiamasi, nustato, kad informacija yra netiksli, pasenusi arba viršija tai, kas būtina siekiant atitinkamos procedūros tikslų. Į peržiūrimą medžiagą įtraukti duomenys neturėtų būti saugomi ilgiau nei tai būtina techniniu požiūriu; |
(48) |
be to, saugi techninė sistema, kuri turėtų būti sukurta, kad būtų galima pagal šį reglamentą keistis įrodymais, turėtų suteikti prašančiosioms kompetentingoms institucijoms tikrumo, kad įrodymus pateikė tinkama išduodančioji institucija. Prieš priimdama informaciją, kurią naudotojas pateikė vykdant procedūrą, kompetentinga institucija turėtų galėti patikrinti informaciją, jei dėl jos kyla abejonių, ir padaryti išvadą, kad ji tiksli; |
(49) |
egzistuoja kai kurie sudedamieji elementai, kurie suteikia pagrindinių pajėgumų ir kurie gali būti panaudoti techninei sistemai kurti, kaip antai Europos infrastruktūros tinklų priemonė, nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1316/2013 (23), ir sudedamieji e. pristatymo ir e. tapatybės atpažinties elementai, kurie sudaro tų priemonių dalį. Tuos sudedamuosius elementus sudaro techninės specifikacijos, programinės įrangos šablonai ir pagalbinės paslaugos, ir jais siekiama užtikrinti skirtingose valstybėse narėse esamų informacijos ir ryšių technologijų (IRT) sistemų sąveikumą, kad piliečiai, verslininkai ir administravimo įstaigos galėtų sklandžiai naudotis skaitmeninėmis viešosiomis paslaugomis, nesvarbu, kurioje Sąjungos vietoje jie bebūtų; |
(50) |
šiuo reglamentu įsteigta techninė sistema turėtų būti taikoma kartu su kitomis sistemomis, kuriomis nustatomi institucijų bendradarbiavimo mechanizmai, kaip antai IMI, ir ji neturėtų daryti poveikio kitoms sistemoms, įskaitant sistemą, numatytą Reglamente (EB) Nr. 987/2009, Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumentą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES, elektroninius socialinės apsaugos informacijos mainus pagal Reglamentą (EB) Nr. 987/2009, Europos profesinę kortelę pagal Direktyvą 2005/36/EB, nacionalinių registrų sujungimą, centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sujungimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2017/1132 (24) ir nemokumo registrų sujungimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/848 (25); |
(51) |
siekiant užtikrinti vienodas techninės sistemos, kuria suteikiama galimybė keistis įrodymais automatizuotu būdu, įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, kad ji galėtų nustatyti, visų pirma, išsamias naudotojo prašymo apsikeisti įrodymais tvarkymo sistemos technines ir veikimo specifikacijas ir tų įrodymų persiuntimo tvarką, taip pat nustatyti taisykles, būtinas užtikrinti perduodamų duomenų vientisumą ir konfidencialumą. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (26); |
(52) |
siekiant užtikrinti, kad techninės sistemos užtikrintų aukšto lygio saugumą tarpvalstybiniu mastu taikant vienkartinio duomenų pateikimo principą, Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos tos techninės sistemos specifikacijos, turėtų deramai atsižvelgti į standartus ir technines specifikacijas, kurias parengė Europos ir tarptautinės standartizacijos organizacijos ir įstaigos, visų pirma Europos standartizacijos komitetas (CEN), Europos telekomunikacijų standartų institutas (ETSI), Tarptautinė standartizacijos organizacija (ISO) ir Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga (ITU), bei į saugos standartus, nurodytus Reglamento (ES) 2016/679 32 straipsnyje ir Reglamento (ES) 2018/1725 22 straipsnyje; |
(53) |
jei reikia, siekiant užtikrinti techninės sistemos, už kurią atsakinga Komisija, komponentų kūrimą, naudojimą, techninę priežiūrą, priežiūrą, stebėseną ir saugumo valdymą, Komisija turėtų prašyti Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno konsultacijos; |
(54) |
kompetentingos institucijos ir Komisija turėtų užtikrinti, kad informacija, procedūros ir paslaugos, už kurias ji yra atsakinga, atitiktų kokybės kriterijus. Pagal šį reglamentą paskirti nacionaliniai koordinatoriai ir Komisija turėtų reguliariai prižiūrėti, kaip atitinkamai nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis yra užtikrinama atitiktis kokybės ir saugumo kriterijams, ir spręsti kylančias problemas. Be to, nacionaliniai koordinatoriai turėtų padėti Komisijai stebėti, kaip veikia techninė sistema, sudaranti sąlygas keistis įrodymais tarpvalstybiniu mastu. Šiuo reglamentu Komisijai turėtų būti suteikiama priemonių, kurių ji galėtų imtis blogėjant per vartus teikiamų paslaugų kokybei, atsižvelgdama į tokio blogėjimo problemos rimtumą ir trukmę, prireikus, įtraukiant vartų koordinavimo grupę. Tai neturėtų daryti įtakos bendrai Komisijos atsakomybei, susijusiai su šio reglamento laikymosi stebėsena; |
(55) |
šiame reglamente turėtų būti nustatytos pagrindinės techninių priemonių, kuriomis palaikomas vartų veikimas, funkcijos; visų pirma turėtų būti nustatytos bendrosios naudotojų sąsajos, nuorodų saugyklos ir bendros pagalbos paslaugų radimo priemonės funkcijos. Bendroji naudotojų sąsaja turėtų užtikrinti, kad naudotojai galėtų lengvai rasti informaciją, procedūras, pagalbą ir problemų sprendimo paslaugas nacionalinėse ir Sąjungos lygmens interneto svetainėse. Valstybės narės ir Komisija turėtų siekti teikti nuorodas į vieną bendrą vartams reikalingos informacijos šaltinį, kad naudotojams nekiltų painiavos dėl skirtingų, visiškai arba iš dalies besidubliuojančių tos pačios informacijos šaltinių. Tai neturėtų atimti galimybės pateikti nuorodas į tą pačią informaciją, kurią teikia vietos arba regioninės kompetentingos institucijos, ir kuri susijusi su skirtingomis geografinėmis vietovėmis. Dėl to taip pat neturėtų būti neleidžiama tam tikru mastu dubliuoti informacijos, kai tai neišvengiama ar pageidautina, pavyzdžiui, kai tam tikros Sąjungos teisės, pareigos ir taisyklės yra pakartojamos arba aprašomos nacionalinėse interneto svetainėse siekiant didesnio patogumo naudotojui. Siekiant kuo labiau sumažinti žmogaus įsikišimą atnaujinant nuorodas, skirtas naudoti bendrojoje naudotojų sąsajoje, turėtų būti nustatytas, jeigu tai techniškai įmanoma, tiesioginis ryšys tarp valstybių narių atitinkamų techninių sistemų ir nuorodų saugyklos. Siekiant palengvinti sąveikumą su nacionalinių paslaugų katalogais ir semantika, bendrose IRT pagalbinėse priemonėse gali būti naudojamas pagrindinių viešųjų paslaugų žodynas (CPSV). Valstybės narės turėtų būti skatinamos naudoti CPSV, tačiau jos turėtų galėti nuspręsti naudoti nacionalinius sprendimus. Nuorodų saugykloje laikoma informacija turėtų būti viešai skelbiama atviru, bendrai naudojamu ir kompiuterio skaitomu formatu, pavyzdžiui, programų sąsaja (API), kad ją būtų galima naudoti pakartotinai; |
(56) |
bendrosios naudotojų sąsajos paieškos priemonė turėtų naudotojus nukreipti į informaciją, kurios jiems reikia, kad ir kur ji būtų – Sąjungos ar nacionalinio lygmens interneto svetainėse. Be to, kaip alternatyvus būdas nukreipti naudotojus į naudingą informaciją, ji toliau bus naudinga kuriant esamų ir papildomų interneto svetainių arba tinklalapių sąsajas, kurios juos kuo labiau racionalizuos ir sugrupuos, ir kuriant Sąjungos ir nacionalinio lygmens tinklalapių ir interneto svetainių, kuriomis teikiama prieiga prie internetinių paslaugų ir informacijos, sąsajas; |
(57) |
šiame reglamente taip pat turėtų būti tiksliai apibrėžti bendrosios naudotojų sąsajos kokybės reikalavimai. Komisija turėtų užtikrinti, kad bendroji naudotojų sąsaja atitiktų tuos reikalavimus ir kad sąsaja visų pirma būtų prieinama internete įvairiais kanalais ir ją būtų lengva naudoti; |
(58) |
siekiant užtikrinti vienodas techninių sprendimų, kuriais palaikomas vartų veikimas, įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti, prireikus, taikytinus standartus ir sąveikumo reikalavimus, kad būtų lengviau galima rasti informaciją apie taisykles ir pareigas, apie procedūras ir apie pagalbą ir problemų sprendimo paslaugas, už kurias atsako valstybės narės ir Komisija. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011; |
(59) |
be to, šiame reglamente turėtų būti aiškiai paskirstytos Komisijos ir valstybių narių pareigos, susijusios su IRT taikomųjų programų, kuriomis palaikomas vartų veikimas, kūrimu, prieinamumu, priežiūra ir saugumu. Vykdydamos priežiūros užduotis, Komisija ir valstybės narės turėtų reguliariai stebėti, ar tos IRT taikomosios programos veikia tinkamai; |
(60) |
kad būtų galima išnaudoti visas galimybes, kurių atsiranda teikiant įvairių sričių informaciją, atliekant procedūras ir teikiant pagalbos bei problemų sprendimo paslaugas, kurios turėtų būti įtrauktos į vartus, būtina iš esmės padidinti tikslinės auditorijos informuotumą apie šios informacijos, procedūrų ir paslaugų teikimą ir taikymą. Jei ši informacija, procedūros ir paslaugos būtų įtrauktos į vartus, naudotojams turėtų būti daug lengviau rasti jiems reikalingą informaciją, procedūras ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugas, net jei jie apie jas nieko nežino. Be to, siekiant užtikrinti, kad visos Sąjungos piliečiai ir verslininkai būtų informuoti apie galimybę naudotis vartais ir apie šių vartų teikiamus pranašumus, reikės bendromis pastangomis koordinuotai juos propaguoti. Tokia propagavimo veikla turėtų apimti paieškos sistemų optimizavimą ir kitus informuotumo didinimo internete veiksmus, nes jie yra ekonomiškai efektyviausi ir turi potencialą pasiekti didžiausią įmanomą tikslinę auditoriją. Kad būtų pasiektas didžiausias efektyvumas, tie propagavimo veiksmai turėtų būti koordinuojami vartų koordinavimo grupėje, o valstybės narės turėtų priderinti savo vykdomus propagavimo veiksmus, kad visais atitinkamais atvejais būtų daroma nuoroda į tą patį ženklą, taip pat turėtų būti numatyta galimybė su bendrųjų skaitmeninių vartų ženklu naudoti nacionalinių iniciatyvų ženklus; |
(61) |
visos Sąjungos institucijos, organai ir agentūros turėtų būti skatinamos propaguoti vartus, įtraukiant į visus atitinkamus tinklalapius, už kuriuos jie yra atsakingi, nuorodas į vartus ir jų logotipą; |
(62) |
pavadinimas, iš kurio atpažįstami vartai ir kuriuo jie propaguojami plačiajai visuomenei, turėtų būti „Your Europe“. Bendroji naudotojų sąsaja turėtų būti aiškiai ir lengvai randama, ypač atitinkamuose Sąjungos ir nacionaliniuose tinklalapiuose. Vartų logotipas turėtų būti matomas atitinkamose Sąjungos ir nacionalinėse interneto svetainėse; |
(63) |
siekiant gauti tinkamos informacijos, kuria remiantis būtų galima įvertinti ir gerinti bendrųjų skaitmeninių vartų taikymo rezultatus, šiame reglamente turėtų būti reikalaujama, kad kompetentingos institucijos ir Komisija rinktų ir analizuotų duomenis, susijusius su per vartus teikiama įvairių sričių informacija, procedūromis ir paslaugomis. Renkant statistinius duomenis apie naudotojus, kaip antai duomenis, susijusius su apsilankymų konkrečiuose tinklalapiuose skaičiumi, naudotojų iš tos pačios valstybės narės skaičiumi, palyginti su naudotojų iš kitų valstybių narių skaičiumi, naudotais paieškos žodžiais, daugiausiai kartų aplankytais tinklalapiais, svetainėmis, per kurių nuorodas apsilankyta, arba pagalbos prašymų skaičiumi, kilme ir tematika, turėtų būti pagerintas vartų veikimas, padedant nustatyti auditoriją, plėtoti propagavimo veiklą ir gerinti siūlomų paslaugų kokybę. Renkant tokius duomenis turėtų būti atsižvelgiama į Komisijos atliekamą kasmetinį e. valdžios lyginamąjį tyrimą, kad būtų išvengta bet kokio dubliavimo; |
(64) |
siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlyga, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, siekiant nustatyti vienodas statistinių duomenų apie naudotojus rinkimo ir keitimosi jais taisykles. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011; |
(65) |
vartų kokybė priklauso nuo Sąjungos ir nacionalinių paslaugų, teikiamų per vartus, kokybės. Todėl informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, kurias galima gauti per vartus, kokybė taip pat turėtų būti reguliariai stebima, be kita ko, per naudotojų grįžtamosios informacijos rinkimo priemonę, kurią taikant naudotojų bus prašoma įvertinti informacijos, procedūros arba pagalbos bei problemų sprendimo paslaugos, kuria jie naudojosi, aprėptį ir kokybę ir teikti grįžtamąją informaciją. Ši grįžtamoji informacija turėtų būti laikoma bendroje priemonėje, o prieiga prie šios priemonės turėtų būti užtikrinta Komisijai, kompetentingoms institucijoms ir nacionaliniams koordinatoriams. Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento taikymo sąlygas, kiek tai susiję su bendromis naudotojų grįžtamosios informacijos rinkimo priemonių funkcijomis ir su išsamia naudotojų grįžtamosios informacijos rinkimo ir dalijimosi šia informacija tvarka, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011. Komisija turėtų skelbti anonimines internetines suvestines problemų, nustatytų remiantis informacija, pagrindine statistika apie naudotojus ir pagrindinių naudotojų grįžtamąja informacija, surinktas laikantis šio reglamento, apžvalgas; |
(66) |
be to, į vartus turėtų būti įtraukta grįžtamosios informacijos priemonė, kad naudotojai galėtų savanoriškai ir anonimiškai pranešti apie problemas ir sunkumus, kurių jiems kyla naudojantis vidaus rinkos teikiamomis teisėmis. Ši priemonė turėtų būti laikoma tik skundų nagrinėjimo mechanizmą papildančia priemone, nes, ją taikant, nėra galimybės pateikti individualiems naudotojams pritaikytų atsakymų. Gauta informacija turėtų būti sujungta su suvestine pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų teikėjų pateikta informacija apie jų nagrinėtus atvejus, kad būtų galima parengti naudotojų patirtimi pagrįstą vidaus rinkos apžvalgą ir nustatyti problemines sritis, kad būtų galima ateityje imtis veiksmų siekiant pagerinti vidaus rinkos veikimą. Ta apžvalga turėtų būti susieta su esamomis ataskaitų teikimo priemonėmis, pavyzdžiui, Vidaus rinkos rezultatų suvestine; |
(67) |
šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių teisei nuspręsti, kas turėtų atlikti nacionalinio koordinatoriaus vaidmenį. Valstybės narės turėtų turėti galimybę su vartais susijusias nacionalinių koordinatorių funkcijas ir pareigas pritaikyti prie savo vidaus administracinių struktūrų. Valstybės narės turėtų turėti galimybę skirti papildomus nacionalinius koordinatorius, kurie vykdytų užduotis pagal šį reglamentą pavieniui arba kartu su kitais, atsakingais už administracijos padalinį ar geografinį regioną arba atitinkančiais kitus kriterijus. Valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie vieną bendrą nacionalinį koordinatorių, kurį jos paskyrė ryšiams su Komisija palaikyti; |
(68) |
kad būtų lengviau taikyti šį reglamentą, turėtų būti sukurta iš nacionalinių koordinatorių sudaryta vartų koordinavimo grupė, kuriai pirmininkautų Komisija; visų pirma, šioje grupėje turėtų būti keičiamasi geriausia patirtimi ir bendradarbiaujama siekiant užtikrinti, kad informacija būtų pateikiama nuosekliau, kaip reikalaujama šiuo reglamentu. Vartų koordinavimo grupės darbe turėtų būti atsižvelgiama į metinėje darbo programoje, kurią Komisija turėtų pateikti jai apsvarstyti, nustatytus tikslus. Metinė darbo programa turėtų būti parengta kaip gairės arba rekomendacijos, kurios neturi privalomojo poveikio valstybėms narėms. Komisija, Europos Parlamentui paprašius, gali nuspręsti paprašyti Parlamento atsiųsti ekspertus dalyvauti vartų koordinavimo grupės posėdžiuose; |
(69) |
šiame reglamente turėtų būti paaiškinta, kurios vartų dalys turi būti finansuojamos iš Sąjungos biudžeto, o už kurias turi būti atsakingos valstybės narės. Komisija turėtų padėti valstybėms narėms nustatyti pakartotinai panaudojamus IRT sudedamuosius elementus ir finansavimą, kurį galima gauti iš įvairių Sąjungos lygmens fondų bei programų, galinčių prisidėti padengiant IRT pritaikymo ir plėtojimo, reikalingo nacionaliniu lygmeniu siekiant laikytis šio reglamento, išlaidas. Šio reglamento įgyvendinimui reikalingas biudžetas turėtų būti suderinamas su taikytina daugiamete finansine programa; |
(70) |
valstybės narės raginamos koordinuoti veiksmus, keistis informacija ir glaudžiau bendradarbiauti viena su kita, siekiant padidinti savo strateginius, veiklos, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros pajėgumus kibernetinio saugumo srityje, visų pirma įgyvendinant Tinklų ir informacijos saugumo sistemą direktyvą, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/1148 (27) jų viešojo administravimo ir paslaugų saugumui ir atsparumui sustiprinti. Valstybės narės raginamos padidinti operacijų saugumą ir užtikrinti pakankamą pasikliovimo elektroninėmis priemonėmis lygmenį pasitelkiant Elektroninės atpažinties reglamento (EAR) sistemą, nustatytą Reglamentu (ES) Nr. 910/2014 ir užtikrinant visų pirma tinkamo lygio patikimumą. Valstybės narės gali imtis priemonių pagal Sąjungos teisę, kad užtikrintų kibernetinį saugumą ir užkirstų kelią tapatybės klastojimui ar kitų formų sukčiavimui; |
(71) |
kai taikant šį reglamentą atliekamas asmens duomenų tvarkymas, jis turėtų būti vykdomos laikantis Sąjungos teisės aktų dėl asmens duomenų apsaugos, visų pirma Reglamento (ES) 2016/679 ir Reglamento (ES) 2018/1725 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 (28) taip pat turėtų būti taikoma įgyvendinant šį reglamentą. Kaip numatyta Reglamente (ES) 2016/679, valstybės narės gali palikti galioti arba nustatyti papildomas sąlygas, įskaitant apribojimus, taikomas sveikatos duomenų tvarkymui, ir jos taip pat gali nustatyti konkretesnes taisykles dėl darbuotojų asmens duomenų tvarkymo su darbo santykiais susijusiame kontekste; |
(72) |
šiuo reglamentu turėtų būti skatinamas ir palengvinamas paslaugų, kurias apima vartai, valdymo tvarkos racionalizavimas. Šiuo tikslu Komisija turėtų, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, peržiūrėti esamą valdymo tvarką ir prireikus ją pritaikyti, kad būtų išvengta dubliavimosi ir neefektyvumo; |
(73) |
šio reglamento tikslas – užtikrinti, kad kitose valstybėse narėse veiklą vykdantiems naudotojams būtų suteikta internetinė prieiga prie išsamios, patikimos, prieinamos ir suprantamos Sąjungos lygmens ir nacionalinės informacijos apie teises, taisykles ir pareigas, prieiga prie internetinių procedūrų, kurias galima visa apimtimi atlikti tarpvalstybiniu lygmeniu, taip pat prieiga prie pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų. Kadangi valstybės narės to tikslo negali tinkamai pasiekti, o dėl šio reglamento masto ir poveikio, to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu nereikalaujama daugiau, nei būtina nurodytam tikslui pasiekti; |
(74) |
kad valstybės narės ir Komisija galėtų sukurti ir įgyvendinti priemones, kurios reikalingos šiam reglamentui įgyvendinti, tam tikros jo nuostatos turėtų būti taikomos praėjus dvejiems metams po jo įsigaliojimo dienos. Savivaldos institucijoms turėtų būti suteikta galimybė per ketverius metus po šio reglamento įsigaliojimo dienos pateikti informaciją apie į jų atsakomybės sritį patenkančias taisykles, procedūras ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugas. Šio reglamento nuostatos dėl procedūrų, kurias galima visa apimtimi atlikti internete, tarpvalstybinės prieigos prie internetinių procedūrų ir techninės sistemos, skirtos tarpvalstybiniam keitimuisi įrodymais automatizuotu būdu, laikantis vienkartinio duomenų pateikimo principo, turėtų būti įgyvendintos ne vėliau kaip per penkerius metus po šio reglamento įsigaliojimo dienos; |
(75) |
šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir principai, visų pirma nustatyti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ir šis reglamentas turėtų būti įgyvendinamas atsižvelgiant į tas teises ir principus; |
(76) |
pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 (29) 28 straipsnio 2 dalį buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir jis 2017 m. rugpjūčio 1 d. pateikė nuomonę (30), |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Dalykas
1. Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės dėl:
a) |
bendrųjų skaitmeninių vartų, kuriais piliečiams ir verslininkams suteikiama lengva prieiga prie aukštos kokybės informacijos, veiksmingų procedūrų ir veiksmingos pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, susijusių su Sąjungos ir nacionalinėmis taisyklėmis, kurios taikomos piliečiams ir verslininkams, besinaudojantiems arba ketinantiems naudotis iš Sąjungos teisės vidaus rinkos srityje SESV 26 straipsnio 2 dalies prasme išplaukiančiomis savo teisėmis, įsteigimo ir veiklos; |
b) |
tarpvalstybinių naudotojų naudojimosi procedūromis ir vienkartinio duomenų pateikimo principo įgyvendinimo, susijusio su šio reglamento II priede išvardytomis procedūromis ir procedūromis, numatytomis direktyvose 2005/36/EB, 2006/123/EB, 2014/24/ES ir 2014/25/ES; |
c) |
dėl pranešimų apie vidaus rinkoje kylančias kliūtis, remiantis naudotojų grįžtamąja informacija ir statistika, surinkta teikiant paslaugas, kurias apima vartai. |
2. Jeigu šis reglamentas prieštarauja kuriai nors kito Sąjungos teisės akto, kuriuo reglamentuojami konkretūs aspektai, kuriems taikomas šis reglamentas, nuostatai, viršenybė teikiama to kito Sąjungos akto nuostatai.
3. Šiuo reglamentu nedaroma poveikio nė vienos procedūros, nustatytos Sąjungos arba nacionaliniu lygmeniu bet kurioje srityje, kuriai taikomas šis reglamentas, esmei arba teisėms, kurios suteikiamos taikant bet kurią iš tų procedūrų. Be to, šiuo reglamentu nedaroma poveikio priemonėms, kurių imtasi pagal Sąjungos teisę siekiant užtikrinti kibernetinį saugumą ir užkirsti kelią sukčiavimui.
2 straipsnis
Bendrųjų skaitmeninių vartų sukūrimas
1. Bendruosius skaitmeninius vartus (toliau – vartai) sukuria Komisija ir valstybės narės laikantis šio reglamento. Vartus sudaro Komisijos valdoma bendroji naudotojų sąsaja (toliau – bendroji naudotojų sąsaja), kuri integruojama į portalą „Jūsų Europa“, ir kuri suteikia prieigą prie atitinkamų Sąjungos ir nacionalinių tinklalapių.
2. Vartais suteikiama prieiga prie:
a) |
informacijos apie pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę nustatytas teises, pareigas ir taisykles, kurios taikomos naudotojams, besinaudojantiems arba ketinantiems naudotis iš Sąjungos teisės vidaus rinkos srityje išplaukiančiomis teisėmis I priede išvardytose srityse; |
b) |
informacijos apie Sąjungos arba nacionaliniu lygmeniu nustatytas internetines ir ne internetines procedūras ir nuorodų į internetines procedūras, įskaitant procedūras, kurioms taikomas II priedas, kuriomis naudotojams užtikrinama galimybė naudotis savo teisėmis ir vykdyti pareigas bei laikytis taisyklių I priede išvardytose vidaus rinkos srityse; |
c) |
informacijos apie pagalbos bei problemų sprendimo paslaugas, išvardytas III priede arba nurodytas 7 straipsnyje, kuriomis piliečiai ir verslininkai gali remtis iškilus klausimams arba problemoms, susijusiems su jų teisėmis, pareigomis, taisyklėmis arba procedūromis, nurodytomis šios dalies a ir b punktuose, ir nuorodų į tas paslaugas. |
3. Bendroji naudotojų sąsaja prieinama visomis Sąjungos oficialiosiomis kalbomis.
3 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
1. |
naudotojas – Sąjungos pilietis, valstybėje narėje gyvenantis fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kurio registruotoji būstinė yra valstybėje narėje, ir kuris per vartus turi prieigą prie 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos, procedūrų arba pagalbos ar problemų sprendimo paslaugų; |
2. |
tarpvalstybinis naudotojas – naudotojas, kurio padėtis nėra visais aspektais susijusi tik su viena valstybe nare; |
3. |
procedūra – veiksmai, kuriuos paeiliui turi atlikti naudotojai, kad atitiktų reikalavimus arba kad gautų atitinkamą kompetentingos institucijos sprendimą tam, kad galėtų naudotis savo teisėmis, nurodytomis 2 straipsnio 2 dalies a punkte; |
4. |
kompetentinga institucija – nacionaliniu, regionų arba vietos lygmeniu įsteigta valstybės narės institucija arba įstaiga, kuriai pavestos konkrečios pareigos, susijusios su informacija, procedūromis ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugomis, kurioms taikomas šis reglamentas; |
5. |
įrodymai – dokumentas arba duomenys, įskaitant tekstą arba garsą, vaizdo arba garso ir vaizdo įrašą, neatsižvelgiant į tai, kokia laikmena naudojama, kurią naudoti reikalauja kompetentinga institucija tam, kad būtų įrodyti faktai arba tai, kad laikomasi 2 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytų procedūrų reikalavimų. |
II SKYRIUS
VARTŲ PASLAUGOS
4 straipsnis
Prieiga prie informacijos
1. Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionaliniuose tinklalapiuose naudotojams būtų suteikta lengva internetinė prieiga prie:
a) |
informacijos apie 2 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas teises, pareigas ir taisykles, kurios išplaukia iš nacionalinės teisės; |
b) |
informacijos apie 2 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas procedūras, kurios yra nustatytos pagal nacionalinę teisę; |
c) |
informacijos apie 2 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytas pagalbos bei problemų sprendimo paslaugas, kurios yra teikiamos nacionaliniu lygmeniu. |
2. Komisija užtikrina, kad portale „Jūsų Europa“ naudotojams būtų suteikta paprasta internetinė prieiga prie 1 dalyje nurodytos informacijos:
a) |
informacijos apie 2 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas teises, pareigas ir taisykles, kurios išplaukia iš nacionalinės teisės; |
b) |
informacijos apie 2 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas procedūras, kurios yra nustatytos pagal nacionalinę teisę; |
c) |
informacijos apie 2 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytas pagalbos bei problemų sprendimo paslaugas, kurios yra teikiamos nacionaliniu lygmeniu. |
5 straipsnis
Prieiga prie informacijos, neįtrauktos į I priedą
1. Valstybės narės ir Komisija gali pateikti nuorodas į kompetentingų institucijų, Komisijos ar Sąjungos organų, tarnybų ir agentūrų teikiamą informaciją, susijusią su į I priedą neįtrauktomis sritimis, su sąlyga, kad ši informacija patenka į vartų, kaip apibrėžta 1 straipsnio 1 dalies a punkte, apimtį ir ji atitinka 9 straipsnyje nustatytus kokybės reikalavimus.
2. Nuorodos į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją pateikiamos vadovaujantis 19 straipsnio 2 ir 3 dalimis.
3. Prieš suaktyvindama bet kurią nuorodą, Komisija patikrina, kad būtų įvykdytos 1 dalyje nustatytos sąlygos ir konsultuojasi su vartų koordinavimo grupe.
6 straipsnis
Procedūros, kurios visa apimtimi turi būti siūlomos internete
1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad naudotojai turėtų prieigą ir galėtų internete visa apimtimi atlikti II priede išvardytas procedūras su sąlyga, kad atitinkama procedūra yra nustatyta atitinkamoje valstybėje narėje.
2. 1 dalyje nurodytos procedūros laikomos visiškai internetinėmis, kai:
a) |
nustatyti naudotojų tapatumą, pateikti informaciją ir patvirtinančiuosius įrodymus, pasirašyti ir atlikti galutinį veiksmą galima elektroniniu nuotoliniu būdu per paslaugų kanalą, kuriame naudotojams sudaroma galimybė paprastai ir struktūruotai įgyvendinti su procedūra susijusius reikalavimus; |
b) |
naudotojams suteikiamas automatinis gavimo patvirtinimas, nebent procedūros rezultatas būtų pateikiamas iš karto; |
c) |
procedūros rezultatas pateikiamas elektroniniu būdu arba, jei to reikia pagal taikytiną Sąjungos ar nacionalinę teisę, pateikiamas fizinėmis priemonėmis; ir |
d) |
naudotojams pateikiamas elektroninis pranešimas apie procedūros atlikimą. |
3. Jei išimtiniais privalomomis viešojo intereso priežastimis visuomenės saugumo, visuomenės sveikatos ar kovos su sukčiavimu srityse grindžiamais atvejais siekiamas tikslas negali būti visapusiškai pasiektas internetu, valstybės narės gali reikalauti, kad atliekant tam tikrą procedūros veiksmą naudotojas pats atvyktų į kompetentingą instituciją. Tokiais išimtiniais atvejais valstybės narės tokį fizinio dalyvavimo reikalavimą taiko tik tada, kai tai yra iš esmės būtina ir objektyviai pagrįsta, ir užtikrina, kad kiti procedūros veiksmai visa apimtimi gali būti atlikti internete. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad taikant fizinio dalyvavimo reikalavimus nebūtų diskriminuojami tarpvalstybiniai naudotojai.
4. Valstybės narės bendroje saugykloje, kuri prieinama Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, nurodo ir paaiškina priežastis ir aplinkybes, kurioms esant galėtų būti reikalaujama fizinio dalyvavimo 3 dalyje nurodytų procedūrinių veiksmų atveju, taip pat pagrindus ir aplinkybes, kuriais remiantis ir kurioms esant būtinas fizinis pateikimas, kaip nurodyta 2 dalies c punkte.
5. Šis straipsnis nedraudžia valstybėms narėms suteikti naudotojams papildomą galimybę gauti prieigą prie 2 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytų procedūrų ir jas atlikti kitomis priemonėmis nei internetu arba tiesiogiai susisiekti su naudotojais.
7 straipsnis
Prieiga prie pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų
1. Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad naudotojai, įskaitant tarpvalstybinius naudotojus, turėtų paprastą internetinę prieigą įvairiais kanalais prie 2 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytų pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų.
2. 28 straipsnyje nurodyti nacionaliniai koordinatoriai ir Komisija gali pagal 19 straipsnio 2 ir 3 dalis pateikti nuorodas į kompetentingų institucijų, Komisijos arba Sąjungos organų, tarnybų ir agentūrų, teikiamas pagalbos bei problemų sprendimo paslaugas, kurios neįtrauktos į III priedo sąrašą, su sąlyga, kad jos atitinka 11 ir 16 straipsniuose nustatytus kokybės reikalavimus.
3. Jei tai būtina siekiant patenkinti naudotojų poreikius, nacionalinis koordinatorius gali pasiūlyti Komisijai įtraukti į vartus privačių arba pusiau privačių subjektų teikiamas pagalbos arba problemų sprendimo paslaugas, jei tos paslaugos atitinka šias sąlygas:
a) |
jomis teikiama į šio reglamento taikymo sritį įeinančių sričių informacija arba šio reglamento tikslus atitinkanti pagalba ir ta paslauga papildomos į vartus jau įtrauktos paslaugos; |
b) |
jos yra teikiamos nemokamai arba tokia kaina, kuri yra prieinama labai mažoms įmonėms, ne pelno organizacijoms arba piliečiams, ir |
c) |
jos atitinka 8, 11 ir 16 straipsniuose nustatytus reikalavimus. |
4. Nacionaliniam koordinatoriui pagal šio straipsnio 3 dalį pasiūlius įtraukti nuorodą ir suteikus tą nuorodą pagal 19 straipsnio 3 dalį, Komisija įvertina, ar paslaugos, kuri turi būti įtraukiama suteikus nuorodą, atžvilgiu laikomasi šio straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, ir, jei jų laikomasi, suaktyvina nuorodą.
Jei Komisija nustato, kad paslaugos, kuri turi būti įtraukta, atžvilgiu nesilaikoma 3 dalyje nustatytų sąlygų, ji informuoja nacionalinį koordinatorių apie nuorodos neaktyvavimo priežastis.
8 straipsnis
Kokybės reikalavimai, susiję su žiniatinklio prieinamumu
Komisija užtikrina, kad tos interneto svetainės ir tinklalapiai, per kuriuos ji suteikia prieigą prie 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos ir 7 straipsnyje nurodytų pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, būtų lengviau prieinami, užtikrindama, kad jie būtų suvokiami, galimi naudotis, suprantami ir tvarūs.
III SKYRIUS
KOKYBĖS REIKALAVIMAI
1 SKIRSNIS
Kokybės reikalavimai, susiję su informacija apie teises, pareigas ir taisykles, procedūras ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugas
9 straipsnis
Informacijos apie teises, pareigas ir taisykles kokybė
1. Kai valstybės narės ir Komisija pagal 4 straipsnį atsako už prieigos prie 2 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos informacijos užtikrinimą, jos užtikrina, kad tokia informacija atitiktų šiuos reikalavimus:
a) |
ji yra naudotojams patogi, sudaro galimybę lengvai rasti ir suprasti informaciją ir lengvai nustatyti, kurios tos informacijos dalys yra aktualios jų konkrečiu atveju; |
b) |
ji turi būti tiksli ir pakankamai išsami, kad apimtų informaciją, kurią naudotojams reikia žinoti, kad jie galėtų naudotis savo teisėmis visiškai laikydamiesi taikytinų taisyklių ir pareigų; |
c) |
kai tinkama, turi būti pateiktos nuorodos į šaltinius ir (arba) teisės aktus, technines specifikacijas bei gaires; |
d) |
turi būti nurodytas už informacijos turinį atsakingos kompetentingos institucijos ar subjekto pavadinimas; |
e) |
turi būti pateikti bet kurių atitinkamų pagalbos ar problemų sprendimo paslaugų subjektų kontaktiniai duomenys, kaip antai telefono numeris, e. pašto adresas, elektroninė užklausos forma arba bet kokia kita paprastai naudojama elektroninės komunikacijos priemonė, labiausiai tinkama teikiamai paslaugai ir tos paslaugos tikslinei auditorijai; |
f) |
turi būti nurodyta informacijos paskutinio atnaujinimo, jei toks atliktas, data arba, jei informacija nebuvo atnaujinta, jos paskelbimo data; |
g) |
ji turi būti geros struktūros ir gerai pateikta, kad naudotojai galėtų greitai rasti jiems reikalingą informaciją; |
h) |
ji turi būti nuolat atnaujinama ir |
i) |
ji turi būti parašyta aiškia ir paprasta kalba, pritaikyta prie naudotojų, kuriems informacija skirta, poreikių. |
2. Valstybės narės pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją Sąjungos oficialiąja kalba, kurią plačiai supranta kuo daugiau tarpvalstybinių naudotojų, laikantis 12 straipsnio.
10 straipsnis
Informacijos apie procedūras kokybė
1. Valstybės narės ir Komisija, siekdamos laikytis 4 straipsnio, užtikrina, kad prieš naudotojams atliekant tapatybės nustatymo veiksmus, dar nepradėjus procedūros jiems būtų suteikta prieiga prie pakankamai išsamaus, aiškaus ir paprasto paaiškinimo dėl šių su 2 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytomis procedūromis susijusių dalykų, jei taikytina:
a) |
atitinkamų procedūros veiksmų, kuriuos naudotojas turi atlikti, įskaitant bet kokią išimtį dėl valstybių narių pareigos pagal 6 straipsnio 3 dalį suteikti galimybę procedūras visa apimtimi atlikti internetu; |
b) |
už procedūrą atsakingos kompetentingos institucijos ar subjekto pavadinimo, įskaitant jo kontaktinius duomenis; |
c) |
patvirtintų tapatumo nustatymo, atpažinties ir pasirašymo priemonių, taikomų atliekant procedūrą; |
d) |
įrodymų, kurie turi būti pateikti, tipo ir formato; |
e) |
teisių gynimo arba apskundimo priemonių, kurios paprastai gali būti taikomos kilus ginčų su kompetentingomis institucijomis; |
f) |
taikytinų mokesčių ir internetinio apmokėjimo būdo; |
g) |
visų terminų, kurių turi laikytis naudotojas arba kompetentinga institucija; o kai terminai nenustatyti – vidutinio, numatomo ar apytikslio laiko, kuris reikalingas kompetentingai institucijai procedūrai atlikti; |
h) |
taisyklių, kai kompetentinga institucija nepateikia atsakymo, ir tokio nepateikimo teisinių pasekmių naudotojams, įskaitant savaiminio patvirtinimo arba administracinės tylos tvarką; |
i) |
papildomos kalbos, kurią galima pasirinkti procedūrai atlikti. |
2. Jei netaikoma savaiminio patvirtinimo, administracinės tylos ar panaši tvarka, kompetentingos institucijos atitinkamais atvejais informuoja naudotojus apie bet kokius vėlavimus ir bet kokį terminų pratęsimą arba jų pasekmes.
3. Jei 1 dalyje nurodytas paaiškinimas jau yra pateiktas netarpvalstybiniams naudotojams, jis gali būti naudojamas arba dar kartą naudojamas šio reglamento tikslais su sąlyga, kad jis, kai taikytina, apima tarpvalstybinių naudotojų atvejį.
4. Valstybės narės šio straipsnio 1 dalyje nurodytą paaiškinimą pateikia Sąjungos oficialiąja kalba, kurią plačiai supranta kuo daugiau tarpvalstybinių naudotojų, laikantis 12 straipsnio.
11 straipsnis
Informacijos apie pagalbos bei problemų sprendimo paslaugas kokybė
1. Valstybės narės ir Komisija, siekdamos laikytis 4 straipsnio, užtikrina, kad naudotojams būtų suteikta prieiga, prieš pateikiant prašymą suteikti 2 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytą paslaugą, susipažinti su aiškiu ir paprastu paaiškinimu apie toliau išvardytus elementus:
a) |
teikiamos paslaugos tipą, tikslą ir numatomus rezultatus; |
b) |
už paslaugą atsakingų subjektų kontaktinius duomenis, kaip antai telefono numeris, e. pašto adresas, elektroninė užklausos forma arba bet kokia kita paprastai naudojama elektroninės komunikacijos priemonė, labiausiai tinkama teikiamai paslaugai ir tos paslaugos tikslinei auditorijai; |
c) |
atitinkamais atvejais – apie taikytinus mokesčius ir internetinio apmokėjimo būdą; |
d) |
visus taikytinus terminus, kurių riekia laikytis, ir, jei terminų nėra, apytikrį procedūros atlikimo laiką; |
e) |
papildomas kalbas, kuriomis gali būti teikiamas prašymas ir kuri gali būti vartojama palaikant tolesnius ryšius. |
2. Valstybės narės šio straipsnio 1 dalyje nurodytą paaiškinimą pateikia Sąjungos oficialiąja kalba, kurią plačiai supranta kuo daugiau tarpvalstybinių naudotojų, laikantis 12 straipsnio.
12 straipsnis
Informacijos vertimas
1. Kai valstybės narės nepateikia 9, 10 ir 11 straipsniuose bei 13 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytos informacijos, paaiškinimų ir nurodymų Sąjungos oficialiąja kalba, kurią plačiai supranta kuo daugiau tarpvalstybinių naudotojų, ta valstybė narė paprašo Komisijos pateikti vertimus į tą kalbą, neviršijant turimo Sąjungos biudžeto, kaip nurodyta 32 straipsnio 1 dalies c punkte.
2. Valstybės narės užtikrina, kad pagal šio straipsnio 1 dalį vertimui pateikti tekstai apimtų bent pagrindinę informaciją, susijusią su visomis I priede išvardytomis sritimis, ir kad, kai turimas Sąjungos biudžetas yra pakankamas – jie apimtų bet kurią kitą 9, 10 ir 11 straipsniuose bei 13 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytą informaciją, paaiškinimus ir nurodymus, atsižvelgiant į svarbiausius tarpvalstybinių naudotojų poreikius. Valstybės narės pateikia nuorodas į tokią išverstą informaciją 19 straipsnyje nurodytai nuorodų saugyklai.
3. 1 dalyje nurodyta kalba turi būti Sąjungos oficialioji kalba, kurią naudotojai mokosi Sąjungoje plačiausiai kaip užsienio kalbą. Išimties tvarka, kai tikimasi, kad informacija, paaiškinimai ar nurodymai, kurie turi būti išversti, labiausiai domina tarpvalstybinius naudotojus, kilusius iš vienos kitos valstybės narės, 1 dalyje nurodyta kalba gali būti Sąjungos oficialioji kalba, kurią tie tarpvalstybiniai naudotojai naudoja kaip pirmąją kalbą.
4. Jei valstybė narė prašo vertimo į Sąjungos oficialiąją kalbą, kuri nėra užsienio kalba, kurią Sąjungoje plačiausiai mokosi naudotojai, ji turi nurodyti savo prašymo priežastis. Jei Komisija nustato, kad renkantis tokią kitą kalbą nesilaikoma 3 dalyje nustatytų sąlygų, ji gali atmesti prašymą ir informuoja valstybę narę nurodydama atmetimo priežastis.
2 SKIRSNIS
Reikalavimai, susiję su internetinėmis procedūromis
13 straipsnis
Tarpvalstybinė prieiga prie internetinių procedūrų
1. Valstybės narės užtikrina, kad, jei nacionaliniu lygmeniu nustatyta 2 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta procedūra yra internete prieinama netarpvalstybiniams naudotojams ir jie gali ją atlikti internete, ta procedūra, laikantis nediskriminavimo principo, taip pat būtų prieinama ir tarpvalstybiniams naudotojams ir jie galėtų ją atlikti internete, naudojantis tuo pačiu arba alternatyviu techniniu sprendimu.
2. Valstybės narės užtikrina, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų procedūrų atvejais būtų laikomasi bent šių reikalavimų:
a) |
naudotojai turi galėti gauti prieigą prie nurodymų dėl procedūros atlikimo Sąjungos oficialiąja kalba, kurią plačiai supranta kuo daugiau tarpvalstybinių naudotojų, laikantis 12 straipsnio; |
b) |
tarpvalstybiniai naudotojai turi galėti pateikti reikalingą informaciją, įskaitant tuos atvejus, kai tokios informacijos struktūra skiriasi nuo panašios informacijos atitinkamoje valstybėje narėje; |
c) |
tarpvalstybiniai naudotojai turi turėti galimybę patvirtinti savo tapatybę ir autentiškumą, elektroniniu būdu pasirašyti arba pažymėti spaudu dokumentus, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 910/2014, visais atvejais, kai tai taip pat gali atlikti netarpvalstybiniai naudotojai; |
d) |
tarpvalstybiniai naudotojai turi galėti pateikti taikomų reikalavimų laikymosi įrodymus ir elektroniniu formatu gauti procedūrų rezultatus visais atvejais, kai tai taip pat gali atlikti netarpvalstybiniai naudotojai; |
e) |
jei tam, kad būtų galima atlikti procedūrą, būtina atlikti mokėjimą, tarpvalstybiniams naudotojams suteikiama plačiai prieinama galimybė mokesčius sumokėti internetu, naudojantis tarpvalstybinėmis mokėjimo paslaugomis, nepatiriant diskriminacijos dėl mokėjimo paslaugų teikėjo įsisteigimo vietos, mokėjimo priemonės išdavimo vietos ar mokėjimo sąskaitos buvimo vietos Sąjungoje. |
3. Jei pagal procedūrą nereikalaujama patvirtinti savo tapatybę ar autentiškumą, kaip nurodyta 2 dalies c punkte, ir jei kompetentingoms institucijoms leidžiama pagal taikytiną nacionalinę teisę arba administravimo praktiką priimti suskaitmenintas netarpvalstybinių naudotojų neelektroninių tapatybės įrodymų, kaip antai tapatybės kortelių arba pasų, kopijas, tos institucijos turi taip pat priimti tarpvalstybinių naudotojų pateiktas tokių dokumentų suskaitmenintas kopijas.
14 straipsnis
Techninė sistema, skirta tarpvalstybiniam keitimuisi įrodymais automatizuotu būdu ir vienkartinio duomenų pateikimo principo taikymas
1. Kad būtų galima keistis įrodymais, kuriuos reikia pateikti atliekant internetines procedūras, išvardytas šio reglamento II priede, ir atliekant procedūras, nustatytas direktyvose 2005/36/EB, 2006/123/EB, 2014/24/ES ir 2014/25/ES, Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, sukuria techninę sistemą, per kurią įvairių valstybių narių kompetentingos institucijos galėtų automatizuotu būdu keistis įrodymais (toliau – techninė sistema).
2. Jei kompetentingos institucijos savo valstybėje narėje teisėtai ir elektroniniu formatu, kurį naudojant galima vykdyti keitimąsi automatizuotu būdu, išduoda įrodymus, kurie reikalingi atliekant 1 dalyje nurodytas internetines procedūras, jos taip pat užtikrina kitų valstybių narių prašančiosioms institucijoms galimybę gauti tokius įrodymus elektroniniu formatu, kurį naudojant galima vykdyti keitimąsi įrodymais automatizuotu būdu.
3. Techninė sistema visų pirma:
a) |
sudaro galimybę tvarkyti keitimosi įrodymais prašymus, gavus aiškų naudotojo prašymą; |
b) |
sudaro galimybę tvarkyti prašymus dėl įrodymų, kurie turi būti įvertinti arba kuriais norima apsikeisti; |
c) |
suteikia galimybę kompetentingoms institucijoms viena kitai perduoti įrodymus; |
d) |
suteikia galimybę prašančiajai kompetentingai institucijai tvarkyti įrodymus; |
e) |
užtikrina įrodymų konfidencialumą ir vientisumą; |
f) |
sudaro galimybę naudotojui peržiūrėti įrodymus, kuriais turi naudotis kompetentinga institucija, ir pasirinkti, ar keistis įrodymais; |
g) |
užtikrina tinkamo lygio sąveikumą su kitomis susijusiomis sistemomis; |
h) |
užtikrina aukšto lygio apsaugą perduodant ir tvarkant įrodymus; |
i) |
netvarko jokių įrodymų viršydama tai, kas techniniu požiūriu būtina keitimuisi įrodymais, ir tik tiek laiko, kiek būtina tuo tikslu. |
4. Naudotojams nėra privaloma naudoti 1 dalyje nurodytos techninės sistemos ir ją leidžiama naudoti tik gavus aiškų jų prašymą, nebent pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę būtų nustatyta kitaip. Naudotojams leidžiama pateikti įrodymus kitomis priemonėmis nei naudojantis technine sistema tiesiogiai prašančiajai kompetentingai institucijai.
5. Neturi būti prašoma suteikti galimybę peržiūrėti įrodymus, nurodytus šio straipsnio 3 dalies f punkte, atliekant procedūras, kurių atveju pagal taikytinus Sąjungos arba nacionalinės teisės aktus leidžiama vykdyti tarpvalstybinį keitimąsi duomenimis automatizuotu būdu nesuteikiant tokios peržiūros galimybės. Tokia įrodymų peržiūros galimybe nedaromas poveikis pareigai pateikti informaciją pagal Reglamento (ES) 2016/679 13 ir 14 straipsnius.
6. Valstybės narės integruoja visiškai veikiančią techninę sistemą į 1 dalyje nurodytas procedūras.
7. Gavusios aiškų, laisva valia ir turint visą informaciją pateiktą, konkretų ir nedviprasmišką atitinkamo naudotojo prašymą, kompetentingos institucijos, atsakingos už 1 dalyje nurodytas internetines procedūras, per techninę sistemą tiesiogiai paprašo kitų valstybių narių kompetentingų institucijų, išduodančių įrodymus, pateikti įrodymus. 2 dalyje nurodytos išduodančiosios kompetentingos institucijos pagal 3 dalies e punktą tokius įrodymus pateikia per tą pačią sistemą.
8. Prašančiajai kompetentingai institucijai suteikiama galimybė susipažinti tik su tais įrodymais, kurių prašyta, ir ta institucija tuos įrodymus naudoja tik procedūros, dėl kurios apsikeista įrodymais, tikslu. Įrodymai, kuriais keičiamasi per techninę sistemą prašančiosios kompetentingos institucijos reikmėms, laikomi autentiškais.
9. Ne vėliau kaip 2021 m. birželio 12 d. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato šiam straipsniui įgyvendinti reikalingas technines ir operacines techninės sistemos specifikacijas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 37 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.
10. 1–8 dalys netaikomos Sąjungos lygmeniu nustatytoms procedūroms, kurias atliekant turi būti taikomi kiti keitimosi įrodymais mechanizmai, nebent šio straipsnio įgyvendinimo tikslais būtina techninė sistema yra integruota į tas procedūras laikantis Sąjungos teisės aktuose, kuriais tos procedūros yra sukurtos, nustatytų taisyklių.
11. Komisija ir kiekviena valstybė narė atsako už atitinkamų savo techninės sistemos komponentų sukūrimą, prieinamumo užtikrinimą, techninę priežiūrą, priežiūrą, stebėseną ir saugumo valdymą.
15 straipsnis
Valstybių narių vykdomas įrodymų patikrinimas
Jeigu techninės sistemos arba kitų sistemų, skirtų valstybėms narėms keistis įrodymais arba juos patikrinti, nėra arba jos netaikomos, arba jei naudotojas nepateikia prašymo leisti naudotis technine sistema, kompetentingos institucijos bendradarbiauja per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI), kai tai yra būtina, siekiant patikrinti įrodymų, kuriuos naudotojas elektroniniu formatu pateikė vienai iš jų, kad galėtų atlikti internetinę procedūrą, autentiškumą.
3 SKIRSNIS
Kokybės reikalavimai, susiję su pagalbos bei problemų sprendimo paslaugomis
16 straipsnis
Kokybės reikalavimai, susiję su pagalbos ir problemų sprendimo paslaugomis
Kompetentingos institucijos ir Komisija pagal savo atitinkamas kompetencijos sritis užtikrina, kad III priede išvardytos pagalbos ir problemų sprendimo paslaugos ir tos, kurios buvo įtrauktos į vartus pagal 7 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, atitiktų šiuos kokybės reikalavimus:
a) |
jos turi būti teikiamos per pagrįstą laikotarpį, atsižvelgiant į prašymo sudėtingumą; |
b) |
kai terminai pratęsiami, naudotojai turi būti iš anksto informuojami apie priežastis ir apie naują nustatytą terminą; |
c) |
jei tam, kad būtų galima teikti paslaugą, būtina atlikti mokėjimą, naudotojams suteikiama plačiai prieinama galimybė mokesčius sumokėti internetu, naudojantis tarpvalstybinėmis mokėjimo paslaugomis, nepatiriant diskriminacijos dėl mokėjimo paslaugų teikėjo įsisteigimo vietos, mokėjimo priemonės išdavimo vietos ar mokėjimo sąskaitos buvimo vietos Sąjungoje. |
4 SKIRSNIS
Kokybės stebėsena
17 straipsnis
Kokybės stebėsena
1. 28 straipsnyje nurodyti nacionaliniai koordinatoriai ir Komisija pagal savo atitinkamas kompetencijos sritis reguliariai stebi per vartus teikiamos informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų atitiktį 8–13 ir 16 straipsniuose nustatytiems kokybės reikalavimams. Stebėsena vykdoma remiantis pagal 24 ir 25 straipsnius surinktais duomenimis.
2. Jei kompetentingų institucijų teikiamų 1 dalyje nurodytos informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų kokybė blogėja, Komisija, atsižvelgdama į blogėjimo problemos rimtumą ir tęstinumą, imasi vienos ar daugiau iš toliau nurodytų priemonių:
a) |
informuoja atitinkamą nacionalinį koordinatorių ir prašo imtis taisomųjų veiksmų; |
b) |
pateikia rekomenduojamus kokybės reikalavimų laikymosi gerinimo veiksmus svarstyti vartų koordinavimo grupėje; |
c) |
išsiunčia valstybei narei raštą su rekomendacijomis; |
d) |
laikinai atjungia informaciją, procedūrą ar pagalbos arba problemų sprendimo paslaugą nuo vartų. |
3. Jei pagalbos arba problemų sprendimo paslauga, į kurią pagal 7 straipsnio 3 dalį yra pateiktos nuorodos, nuolatos neatitinka 11 ir 16 straipsniuose nustatytų reikalavimų arba, kaip matyti iš duomenų, surinktų pagal 24 ir 25 straipsnius, paslauga nebeatitinka naudotojų poreikių, Komisija gali ją, pasikonsultavusi su atitinkamu nacionaliniu koordinatoriumi ir, prireikus, su vartų koordinavimo grupe, atjungti nuo vartų.
IV SKYRIUS
TECHNINIAI SPRENDIMAI
18 straipsnis
Bendroji naudotojų sąsaja
1. Kad užtikrintų tinkamą vartų veikimą, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, sukuria į portalą „Jūsų Europa“ integruotą bendrąją naudotojų sąsają.
2. Per bendrąją naudotojų sąsają suteikiama prieiga prie informacijos, procedūrų ir pagalbos arba problemų sprendimo paslaugų pateikiant nuorodas į atitinkamas Sąjungos ir nacionalinio lygmens interneto svetaines arba tinklalapius, įtrauktus į 19 straipsnyje nurodytą nuorodų saugyklą.
3. Valstybės narės ir Komisija, veikdamos pagal savo atitinkamas funkcijas ir atsakomybę, kaip numatyta 4 straipsnyje, užtikrina, kad informacija apie taisykles ir pareigas, apie procedūras ir apie pagalbos bei problemų sprendimo paslaugas būtų organizuojama ir žymima taip, kad ją būtų galima lengviau rasti per bendrąją naudotojų sąsają.
4. Komisija užtikrina, kad bendroji naudotojų sąsaja atitiktų šiuos kokybės reikalavimus:
a) |
ją turi būti lengva naudoti; |
b) |
ji turi būti prieinama internete įvairiais elektroniniais įtaisais; |
c) |
ji turi būti sukurta ir pritaikyta įvairioms interneto naršyklėms; |
d) |
ji turi atitikti šiuos žiniatinklio prieinamumo reikalavimus: suvokimo, galimybės naudotis, suprantamumo ir tvarumo reikalavimus. |
5. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi sąveikumo reikalavimai, siekiant, kad per bendrąją naudotojų sąsają būtų lengviau rasti informaciją apie taisykles ir pareigas, apie procedūras ir apie pagalbos bei problemų sprendimo paslaugas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 37 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
19 straipsnis
Nuorodų saugykla
1. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, sukuria ir prižiūri elektroninę nuorodų į 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją, procedūras ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugas saugyklą, kurioje užtikrinamas tokių paslaugų ir bendrosios naudotojų sąsajos ryšys.
2. Komisija nuorodų saugykloje pateikia nuorodas į informaciją, procedūras ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugas, kurios gali būti prieinamos Sąjungos lygmeniu valdomuose tinklalapiuose, ir užtikrina, kad tos nuorodos būtų tikslios ir atnaujintos.
3. Nacionaliniai koordinatoriai nuorodų saugykloje pateikia nuorodas į informaciją, procedūras ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugas, kurios gali būti prieinamos kompetentingų institucijų arba 7 straipsnio 3 dalyje nurodytų privačių arba pusiau privačių subjektų valdomuose tinklalapiuose, ir užtikrina, kad tos nuorodos būtų tikslios ir atnaujintos.
4. Kai techniškai įmanoma, 3 dalyje nurodytas nuorodų teikimas gali būti automatiškai vykdomas tarp atitinkamų valstybių narių techninių sistemų nuorodų saugyklos ir nuorodų saugyklos.
5. Komisija užtikrina, kad į saugyklą įtraukta informacija būtų viešai prieinama atviru ir kompiuterio skaitomu formatu.
6. Komisija ir nacionaliniai koordinatoriai užtikrina, kad per vartus teikiamos nuorodos į informaciją, procedūras ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugas nebūtų visiškai arba iš dalies dubliuojamos ir nesutaptų, dėl ko naudotojams galėtų kilti painiavos.
7. Jei kitomis Sąjungos teisės aktų nuostatomis yra nustatyta, kad turi būti užtikrintas 4 straipsnyje nurodytos informacijos prieinamumas, Komisija ir nacionaliniai koordinatoriai, siekdami laikytis to straipsnio reikalavimų, gali pateikti nuorodas į tą informaciją.
20 straipsnis
Bendra pagalbos paslaugų radimo priemonė
1. Siekdamos supaprastinti prieigą prie III priede išvardytų ar 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų, kompetentingos institucijos ir Komisija užtikrina, kad naudotojams jos būtų prieinamos per bendrą pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų radimo priemonę (toliau – bendra pagalbos paslaugų radimo priemonė), kuria jie gali naudotis per vartus.
2. Komisija sukuria ir valdo bendrą pagalbos paslaugų radimo priemonę ir priima sprendimus dėl pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų aprašų ir kontaktinių duomenų pateikimo struktūros ir formato, kurių reikia laikytis, kad būtų galima užtikrinti tinkamą bendros pagalbos paslaugų radimo priemonės veikimą.
3. Nacionaliniai koordinatoriai pateikia Komisijai 2 dalyje nurodytus aprašus ir kontaktinius duomenis.
21 straipsnis
Atsakomybė už IRT taikomąsias programas, kuriomis palaikomas vartų veikimas
1. Komisija atsako už toliau išvardytų IRT taikomųjų programų ir tinklalapių sukūrimą, prieinamumo užtikrinimą, stebėseną, atnaujinimą, priežiūrą, saugumą ir prieglobą:
a) |
2 straipsnio 1 dalyje nurodyto portalo „Jūsų Europa“; |
b) |
18 straipsnio 1 dalyje nurodytos bendrosios naudotojų sąsajos, įskaitant paieškos sistemą ar bet kokią kitą IRT priemonę, kurią taikant internete galima ieškoti informacijos ir paslaugų; |
c) |
19 straipsnio 1 dalyje nurodytos nuorodų saugyklos; |
d) |
20 straipsnio 1 dalyje nurodytos bendros pagalbos paslaugų radimo priemonės; |
e) |
25 straipsnio 1 dalyje ir 26 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų naudotojų grįžtamosios informacijos rinkimo priemonių. |
Komisija glaudžiai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, siekdama sukurti IRT taikomąsias programas.
2. Valstybės narės atsako už IRT taikomųjų programų, susijusių su jų valdomomis nacionalinėmis interneto svetainėmis ir tinklalapiais ir kurie yra susieti su bendrąja naudotojų sąsaja, sukūrimą, prieinamumo užtikrinimą, stebėseną, atnaujinimą, priežiūrą ir saugumą.
V SKYRIUS
PROPAGAVIMAS
22 straipsnis
Pavadinimas, logotipas ir kokybės ženklas
1. Pavadinimas, iš kurio atpažįstami vartai ir kuriuo jie propaguojami plačiajai visuomenei, yra „Your Europe“.
Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su vartų koordinavimo grupe, ne vėliau kaip 2019 m. birželio 12 d. priima sprendimą dėl logotipo, iš kurio atpažįstami vartai ir kuriuo jie propaguojami plačiajai visuomenei.
Užtikrinama, kad vartų logotipas ir nuoroda į vartus būtų matomi ir pateikiami atitinkamose Sąjungos lygmens ir nacionalinio lygmens interneto svetainėse, kurios yra sujungtos su vartais.
2. Kaip įrodymas, kad įsipareigojama laikytis 9, 10 ir 11 straipsniuose nurodytų kokybės reikalavimų, vartų pavadinimas ir logotipas taip pat laikomi kokybės ženklu. Tačiau vartų logotipas turi būti naudojamas kaip kokybės ženklas tik į 19 straipsnyje nurodytą nuorodų saugyklą įtrauktuose tinklalapiuose ir interneto svetainėse.
23 straipsnis
Propagavimas
1. Valstybės narės ir Komisija didina piliečių ir verslininkų informuotumą apie vartus ir propaguoja jų naudojimą, taip pat užtikrina galimybę rasti vartus ir per juos teikiamą informaciją, procedūras ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugas ir jų matomumą per visuomenei prieinamas paieškos priemones.
2. Valstybės narės ir Komisija koordinuoja savo vykdomą 1 dalyje nurodytą propagavimo veiklą ir, vykdydamos tokią veiklą, teikia nurodą į vartus ir naudoja jų logotipą, prireikus kartu su kitais prekių ženklais.
3. Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad vartai būtų lengvai randami per susijusias interneto svetaines, už kurias jos yra atsakingos, ir kad visose susijusiose Sąjungos ir nacionalinio lygmens interneto svetainėse būtų pateiktos aiškios nuorodos į bendrąją naudotojų sąsają.
4. Nacionaliniai koordinatoriai propaguoja naudojimąsi vartais nacionalinėse institucijose.
VI SKYRIUS
NAUDOTOJŲ GRĮŽTAMOSIOS INFORMACIJOS IR STATISTIKOS RINKIMAS
24 straipsnis
Statistika apie naudotojus
1. Kompetentingos institucijos ir Komisija užtikrina, kad, siekiant pagerinti vartų funkcijas, užtikrinant naudotojų anonimiškumą būtų renkama statistika apie naudotojų apsilankymų vartuose ir tinklalapiuose, su kuriais vartai yra susieti, skaičių.
2. Kompetentingos institucijos, pagalbos paslaugų teikėjai, kaip nurodyta 7 straipsnio 3 dalyje, ir Komisija renka apibendrintus duomenis apie prašymų suteikti pagalbos bei problemų sprendimo paslaugas skaičių, kilmę ir dalyką, taip pat apie atsakymo į prašymus laiką ir keičiasi tais duomenimis.
3. Pagal 1 ir 2 dalis surinkti statistiniai duomenys, susiję su informacija, procedūromis ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugomis, su kuriomis vartai yra susieti, apima toliau nurodytų kategorijų duomenis:
a) |
duomenis, susijusius su vartų naudotojų skaičiumi, kilme ir tipu; |
b) |
duomenis, susijusius su naudotojų parinktimis ir naudotojų maršrutais; |
c) |
duomenis, susijusius su informacijos, procedūrų ir pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų tinkamumu, randamumu ir kokybe. |
Tie duomenys viešai skelbiami atviru, bendrai naudojamu ir kompiuterio skaitomu formatu.
4. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų statistinių duomenų apie naudotojus rinkimo ir keitimosi jais metodas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 37 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
25 straipsnis
Naudotojų grįžtamoji informacija apie per vartus teikiamas paslaugas
1. Siekdama surinkti iš naudotojų tiesioginę informaciją apie jų pasitenkinimą vartuose teikiamomis paslaugomis ir pateikiama informacija, Komisija per vartus suteikia naudotojams patogią priemonę, kuri sudaro galimybę pateikti grįžtamąją informaciją ir per kurią jie, pasinaudoję bet kuria 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta paslauga, gali iš karto anonimiškai pateikti pastabas apie per vartus teikiamų paslaugų bei pateiktos informacijos ir bendrosios naudotojų sąsajos kokybę ir prieinamumą.
2. Kompetentingos institucijos ir Komisija visuose į vartus įtrauktuose tinklalapiuose suteikia naudotojams prieigą prie 1 dalyje nurodytos priemonės.
3. Kad būtų galima išspręsti kilusias problemas, Komisijai, kompetentingoms institucijoms ir nacionaliniams koordinatoriams suteikiama tiesioginė prieiga prie naudotojų grįžtamosios informacijos, surinktos taikant tą priemonę.
4. Nereikalaujama, kad kompetentingos institucijos savo tinklalapiuose, kurie yra vartų dalis, suteiktų naudotojams prieigą prie 1 dalyje nurodytos naudotojų grįžtamosios informacijos rinkimo priemonės, jei, siekiant vykdyti paslaugų kokybės stebėseną, jų tinklalapiuose jau suteikiama galimybė naudotis naudotojų grįžtamosios informacijos rinkimo priemone, kurios funkcijos yra panašios. Kompetentingos institucijos renka naudotojų grįžtamąją informaciją, gautą taikant jų pačių naudotojų grįžtamosios informacijos rinkimo priemonę, ir ta informacija dalijasi su Komisija ir kitų valstybių narių nacionaliniais koordinatoriais.
5. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose nustatomos naudotojų grįžtamosios informacijos rinkimo ir dalijimosi ja taisyklės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 37 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
26 straipsnis
Vidaus rinkos veikimo ataskaitų teikimas
1. Komisija:
a) |
suteikia vartų naudotojams patogią priemonę, kuria naudodamiesi jie galėtų anonimiškai pranešti ir teikti grįžtamąją informaciją apie visas kliūtis, kurių jiems kyla naudojantis vidaus rinkos teikiamomis teisėmis; |
b) |
renka suvestinę informaciją, pateiktą naudojantis pagalbos ir problemų sprendimo paslaugomis, kurios yra vartų dalis, apie prašymų ir atsakymų turinį. |
2. Komisija, kompetentingos institucijos ir nacionaliniai koordinatoriai turi tiesioginę prieigą prie grįžtamosios informacijos, surinktos pagal 1 dalies a punktą.
3. Valstybės narės ir Komisija išnagrinėja naudotojų pagal šį straipsnį iškeltas problemas ir, jei įmanoma, jas išsprendžia tinkamomis priemonėmis.
27 straipsnis
Internetinės suvestinės apžvalgos
Komisija skelbia anonimines internetines problemų, nustatytų remiantis pagal 26 straipsnio 1 dalį surinkta informacija, 24 straipsnyje nurodyta pagrindine statistika apie naudotojus ir 25 straipsnyje nurodyta pagrindinių naudotojų grįžtamąja informacija, suvestines apžvalgas.
VII SKYRIUS
VARTŲ VALDYMAS
28 straipsnis
Nacionaliniai koordinatoriai
1. Kiekviena valstybė narė paskiria nacionalinį koordinatorių. Nacionaliniai koordinatoriai ne tik vykdo pareigas pagal 7, 17, 19, 20, 23 ir 25 straipsnius, bet ir:
a) |
atlieka kontaktinio centro funkcijas savo atitinkamose administravimo įstaigose visais su vartais susijusiais klausimais; |
b) |
skatina savo atitinkamas kompetentingas institucijas vienodai taikyti 9–16 straipsnius; |
c) |
užtikrina, kad būtų tinkamai įgyvendintos 17 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytos rekomendacijos. |
2. Kiekviena valstybė narė gali, atsižvelgdama į savo vidaus administracinę struktūrą, papildomai paskirti vieną ar daugiau koordinatorių bet kuriai iš 1 dalyje išvardytų užduočių atlikti. Kiekvienos valstybės narės vienas bendras nacionalinis koordinatorius yra atsakingas už ryšių su Komisija palaikymą visais su vartais susijusiais klausimais.
3. Kiekviena valstybė narė praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai savo nacionalinio koordinatoriaus vardą, pavardę ir kontaktinius duomenis.
29 straipsnis
Koordinavimo grupė
Įsteigiama koordinavimo grupė (toliau – vartų koordinavimo grupė). Šią grupę sudaro po vieną nacionalinį koordinatorių iš kiekvienos valstybės narės, o jai pirmininkauja Komisijos atstovas. Ji priima savo darbo tvarkos taisykles. Komisija teikia sekretoriato paslaugas.
30 straipsnis
Vartų koordinavimo grupės užduotys
1. Vartų koordinavimo grupė padeda įgyvendinti šį reglamentą. Visų pirma ji:
a) |
padeda keistis geriausia praktika ir ją nuolat atnaujinti; |
b) |
skatina, be į šio reglamento II priedą įtrauktų procedūrų, naudoti visiškai internetines procedūras ir internetines autentiškumo nustatymo, atpažinties ir pasirašymo priemones, visų pirma tas, kurios nustatytos Reglamente (ES) Nr. 910/2014; |
c) |
svarsto, kaip būtų galima geriau naudotojui patogiai teikti I priede išvardytų sričių informaciją, visų pirma remiantis duomenimis, surinktais pagal 24 ir 25 straipsnius; |
d) |
padeda Komisijai plėtoti bendrus IRT sprendimus, kuriais palaikomi vartai; |
e) |
svarsto metinės darbo programos projektą; |
f) |
padeda Komisijai vykdyti metinės darbo programos įgyvendinimo stebėseną; |
g) |
svarsto papildomą informaciją, pateiktą pagal 5 straipsnį, siekdama paskatinti kitas valstybes nares teikti naudotojams panašią informaciją, kai tai naudinga vartotojams; |
h) |
padeda Komisijai vykdyti 8–16 straipsniuose nustatytų reikalavimų laikymosi stebėseną pagal 17 straipsnį; |
i) |
informuoja apie 6 straipsnio 1 dalies įgyvendinimą; |
j) |
svarsto ir rekomenduoja kompetentingoms institucijoms ir Komisijai veiksmus siekiant išvengti papildomo paslaugų, kurias galima gauti per vartus, dubliavimo arba jį panaikinti; |
k) |
teikia nuomones dėl procedūrų arba priemonių, kad būtų veiksmingai išspręstos naudotojų nurodytos problemos, susijusios su paslaugų kokybe, arba teikia pasiūlymus dėl kokybės gerinimo; |
l) |
svarsto integruotojo saugumo ir integruotosios privatumo apsaugos principų taikymo įgyvendinant šį reglamentą klausimus; |
m) |
svarsto 24 ir 25 straipsniuose nurodytų naudotojų grįžtamosios informacijos ir statistikos rinkimo klausimus, kad Sąjungos ir nacionaliniu lygmeniu teikiamos paslaugos būtų nuolat tobulinamos; |
n) |
svarsto klausimus, susijusius su paslaugų, teikiamų per vartus, kokybės reikalavimais; |
o) |
keičiasi geriausia praktika ir padeda Komisijai organizuoti 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, parengti jų struktūrą ir jas pateikti, kad būtų užtikrintas tinkamas bendrosios naudotojų sąsajos veikimas; |
p) |
padeda kurti ir įgyvendinti koordinuoto propagavimo priemones; |
q) |
bendradarbiauja su informacijos paslaugų ir pagalbos arba problemų sprendimo paslaugų arba tinklų valdymo organais ar tinklais; |
r) |
teikia rekomendacijas dėl papildomos Sąjungos oficialiosios (-ųjų) kalbos (-ų), kurią (-ias) kompetentingos institucijos turi naudoti pagal 9 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 4 dalį, 11 straipsnio 2 dalį ir 13 straipsnio 2 dalies a punktą. |
2. Komisija gali konsultuotis su vartų koordinavimo grupe bet kuriuo su šio reglamento taikymu susijusiu klausimu.
31 straipsnis
Metinė darbo programa
1. Komisija priima metinę darbo programą; joje visų pirma nurodoma:
a) |
I priede išvardytų sričių informacijos pateikimo veiksmai ir veiksmai, kuriais sudaromos palankios sąlygos kompetentingoms institucijoms visais lygmenimis, įskaitant savivaldybių lygmenį, laiku įgyvendinti reikalavimą dėl informacijos pateikimo; |
b) |
veiksmai, kuriais sudaromos palankios sąlygos laikytis 6 ir 13 straipsnių; |
c) |
veiksmai, kuriuos reikia atlikti, kad būtų užtikrintas nuoseklus 9–12 straipsniuose nustatytų reikalavimų laikymasis; |
d) |
veikla, susijusi su vartų propagavimu pagal 23 straipsnį. |
2. Rengdama metinės darbo programos projektą Komisija atsižvelgia į statistiką apie naudotojus ir grįžtamąją informaciją, surinktą pagal 24 ir 25 straipsnius, ir į visus valstybių narių pateiktus pasiūlymus. Prieš priimdama programą Komisija teikia metinės darbo programos projektą svarstyti vartų koordinavimo grupei.
VIII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
32 straipsnis
Sąnaudos
1. Europos Sąjungos bendrasis biudžetas apima sąnaudas, susijusias su:
a) |
IRT priemonių, kuriomis remiamas šio reglamento įgyvendinimas Sąjungos lygmeniu, kūrimu ir priežiūra; |
b) |
vartų propagavimu Sąjungos lygmeniu; |
c) |
informacijos, paaiškinimų ir nurodymų pagal 12 straipsnį vertimu neviršijant didžiausio galimo metinio kiekio kiekvienai valstybei narei, nedarant poveikio galimam perskirstymui, jei tai būtina, kad būtų visapusiškai panaudotas turimas biudžetas. |
2. Jei Sąjungos teisės aktuose nenustatyta kitaip, sąnaudos, susijusios su valstybių narių lygmeniu sukurtais nacionaliniais interneto portalais, informacijos platformomis, pagalbos paslaugomis ir procedūromis, dengiamos valstybių narių atitinkamų biudžetų lėšomis.
33 straipsnis
Asmens duomenų apsauga
Tvarkydamos asmens duomenis šio reglamento įgyvendinimo tikslu, kompetentingos institucijos laikosi Reglamento (ES) 2016/679. Tvarkydama asmens duomenis šio reglamento įgyvendinimo tikslu, Komisija laikosi Reglamento (ES) 2018/1725.
34 straipsnis
Bendradarbiavimas su kitais informacijos ir pagalbos tinklais
1. Pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis, Komisija nusprendžia, kokia esama neoficiali valdymo struktūra, skirta bet kuriai III priede išvardytai pagalbai arba problemų sprendimo paslaugai arba bet kuriai iš į I priedą įtrauktos srities informacijai, turi būti priskirta vartų koordinavimo grupės atsakomybei.
2. Jei informacijos ir pagalbos paslaugos arba tinklai yra sukurti teisiškai privalomu Sąjungos aktu dėl bet kurios į I priedą įtrauktos srities informacijos, siekiant užtikrinti sąsają ir išvengti dubliavimo, Komisija koordinuoja vartų koordinavimo grupės ir tokių paslaugų arba tinklų valdymo organų darbą.
35 straipsnis
Vidaus rinkos informacinė sistema
1. 6 straipsnio 4 dalies bei 15 straipsnio tikslais ir jų laikantis naudojamasi Vidaus rinkos informacine sistema (toliau – IMI), sukurta Reglamentu (ES) Nr. 1024/2012.
2. Komisija gali nuspręsti naudoti IMI kaip elektroninę 19 straipsnio 1 dalyje nurodytų nuorodų saugyklą.
36 straipsnis
Ataskaitų teikimas ir peržiūra
Ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 12 d., o vėliau – kas dvejus metus Komisija atlieka šio reglamento taikymo peržiūrą ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai vartų veikimo ir vidaus rinkos veikimo vertinimo ataskaitą, parengtą remiantis pagal 24, 25 ir 26 straipsnius surinkta statistika ir grįžtamąja informacija. Atliekant peržiūrą, visų pirma vertinama 14 straipsnio taikymo sritis, atsižvelgiant į technologinius, rinkos ir teisinius pokyčius, susijusius su kompetentingų institucijų keitimusi įrodymais.
37 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
38 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 1024/2012 daliniai pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 iš dalies keičiamas taip:
1. |
1 straipsnis pakeičiamas taip: „1 straipsnis Dalykas Šiame reglamente nustatomos Vidaus rinkos informacinės sistemos (toliau – IMI) naudojimo taisyklės, taikytinos IMI subjektų, administraciniam bendradarbiavimui, įskaitant asmens duomenų tvarkymą:“ |
2. |
3 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. IMI naudojama IMI subjektams keistis informacija, įskaitant asmens duomenis, ir tai informacijai tvarkyti bet kuriuo iš šių tikslų:
|
3. |
5 straipsnio antra pastraipa iš dalies keičiama taip:
|
4. |
8 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:
|
5. |
9 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip: „4. Valstybės narės, Komisija ir Sąjungos organai, įstaigos bei agentūros įdiegia tinkamas priemones, kuriomis užtikrinama, kad IMI naudotojams būtų suteikta teisė susipažinti tik su tais IMI tvarkomais asmens duomenimis, su kuriais jiems susipažinti būtina, ir tik toje vidaus rinkos srityje ar srityse, kuriose jiems suteiktos prieigos teisės pagal 3 dalį.“ |
6. |
21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
7. |
29 straipsnio 1 dalis išbraukiama; |
8. |
priedas papildomas šiais punktais:
|
39 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
2 straipsnis, 4 straipsnis, 7–12 straipsniai, 16 ir 17 straipsniai, 18 straipsnio 1–4 dalys, 19 straipsnis, 20 straipsnis, 24 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys, 25 straipsnio 1–4 dalys, 26 straipsnis ir 27 straipsnis taikomi nuo 2020 m. gruodžio 12 d.
6 straipsnis, 13 straipsnis, 14 straipsnio 1–8 ir 10 dalys bei 15 straipsnis taikomi nuo 2023 m. gruodžio 12 d.
Nepaisant 2, 9, 10 ir 11 straipsnių taikymo datos, vietos institucijos užtikrina, kad tuose straipsniuose nurodyta informacija, paaiškinimai ir nurodymai būtų pateikti ne vėliau kaip 2022 m. gruodžio 12 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Strasbūre 2018 m. spalio 2 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
A. TAJANI
Tarybos vardu
Pirmininkė
J. BOGNER-STRAUSS
(2) 2018 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2018 m. rugsėjo 27 d. Tarybos sprendimas.
(3) 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006 12 27, p. 36).
(4) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 764/2008, nustatantis procedūras, susijusias su tam tikrų nacionalinių techninių taisyklių taikymu kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamiems gaminiams, ir panaikinantis Sprendimą Nr. 3052/95/EB (OL L 218, 2008 8 13, p. 21).
(5) 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL L 88, 2011 4 4, p. 5).
(6) 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL L 255, 2005 9 30, p. 22).
(7) 2013 m. rugsėjo 17 d. Komisijos rekomendacija 2013/461/ES dėl SOLVIT principų (OL L 249, 2013 9 19, p. 10).
(8) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).
(9) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 243).
(10) 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/589 dėl Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES) darbuotojų galimybių naudotis judumo skatinimo paslaugomis ir geresnės darbo rinkų integracijos ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 492/2011 ir (ES) Nr. 1296/2013 (OL L 107, 2016 4 22, p. 1).
(11) 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimas 2001/470/EB, sukuriantis Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose (OL L 174, 2001 6 27, p. 25).
(12) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (VRI reglamentas) (OL L 159, 2014 5 28, p. 11).
(13) 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73).
(14) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL L 166, 2004 4 30, p. 1).
(15) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (OL L 284, 2009 10 30, p. 1).
(16) 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2102 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo (OL L 327, 2016 12 2, p. 1).
(17) 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimas 2010/48/EB dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 23, 2010 1 27, p. 35).
(18) 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 260/2012, kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 924/2009 (OL L 94, 2012 3 30, p. 22).
(19) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2008/49/EB (IMI reglamentas) (OL L 316, 2012 11 14, p. 1).
(20) 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1191, kuriuo skatinamas laisvas piliečių judėjimas supaprastinant tam tikrų viešųjų dokumentų pateikimo Europos Sąjungoje reikalavimus ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (OL L 200, 2016 7 26, p. 1).
(21) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(22) 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 39).
(23) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1316/2013, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 913/2010 bei panaikinami reglamentai (EB) Nr. 680/2007 ir (EB) Nr. 67/2010 (OL L 348, 2013 12 20, p. 129).
(24) 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (OL L 169, 2017 6 30, p. 46).
(25) 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (OL L 141, 2015 6 5, p. 19).
(26) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(27) 2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1148 dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (OL L 194, 2016 7 19, p. 1).
(28) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).
(29) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).
I PRIEDAS
2 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų informacijos sričių, kurios svarbios vidaus rinkos teikiamomis teisėmis besinaudojantiems piliečiams ir verslininkams, sąrašas
Informacijos, susijusios su piliečiais, sritys:
Sritis |
INFORMACIJA APIE TEISES, PAREIGAS IR TAISYKLES, KYLANČIAS IŠ SĄJUNGOS IR NACIONALINĖS TEISĖS |
||||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||||
|
|
Informacijos, susijusios su verslininkais, sritys:
Sritis |
INFORMACIJA APIE TEISES, PAREIGAS IR TAISYKLES |
||||||||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||||||||
|
|
||||||||||||||||||||||||
|
|
II PRIEDAS
6 straipsnio 1 dalyje nurodytos procedūros
Gyvenimo įvykiai |
Procedūros |
Numatomas rezultatas, kompetentingai institucijai įvertinus prašymą pagal nacionalinę teisę, kai tinkama |
Gimimas |
Prašymas pateikti gimimo registravimo įrodymą |
Gimimo registravimo įrodymas arba gimimo liudijimas |
Gyvenamoji vieta |
Prašymas pateikti gyvenamosios vietos įrodymą |
Dabartinio adreso įregistravimo patvirtinimas |
Studijos |
Prašymas gauti valdžios įstaigos ar institucijos finansavimą studijoms tretinio mokslo studijoms, kaip antai subsidijas ir paskolas |
Sprendimas dėl prašymo gauti finansavimą arba gavimo patvirtinimas |
Pirminės paraiškos dėl priėmimo į valstybinę tretinio mokslo įstaigą pateikimas |
Paraiškos gavimo patvirtinimas |
|
Prašymas dėl akademinio diplomų, pažymėjimų ar kitų studijų ar kursų įrodymų pripažinimo |
Sprendimas dėl prašymo pripažinti diplomą |
|
Darbas |
Prašymas nustatyti taikytinus teisės aktus pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 (1) II antraštinę dalį |
Sprendimas dėl taikytinų teisės aktų |
Pranešimas apie socialinėms išmokoms aktualius socialines išmokas gaunančio asmens asmeninių ar profesinių aplinkybių pasikeitimus |
Pranešimo apie tokius pasikeitimus gavimo patvirtinimas |
|
Prašymas išduoti Europos sveikatos draudimo kortelę |
Europos sveikatos draudimo kortelė |
|
Pajamų mokesčių deklaracijos pateikimas |
Deklaracijos gavimo patvirtinimas |
|
Persikėlimas |
Pasikeitusio adreso registravimas |
Patvirtinimas, kad asmuo išregistruotas ankstesniu adresu ir įregistruotas nauju adresu |
Motorinės transporto priemonės, kuri kilusi iš valstybės narės arba joje jau registruota, registravimas taikant standartines procedūras (2) |
Motorinės transporto priemonės registravimo įrodymas |
|
Lipdukų, suteikiančių teisę naudotis nacionaline kelių infrastruktūra: pagal laiką skaičiuojami mokesčiai (vinjetė), atstumu grindžiami mokesčiai (kelių mokesčiai), išmetamųjų teršalų lipdukai, kuriuos išduoda valdžios įstaigos ar institucijos |
Kelių mokesčių lipduko arba vinjetės kvitas ar kitas mokėjimą patvirtinantis dokumentas |
|
Valdžios įstaigos ar institucijos išduodamų išmetamųjų teršalų lipdukų įgijimas |
Išmetamųjų teršalų lipduko kvitas ar kitas mokėjimą patvirtinantis dokumentas |
|
Pensija |
Prašymas skirti pensijos arba priešpensinę išmoką pagal privalomą sistemą |
Prašymo gavimo patvirtinimas arba sprendimas dėl prašymo skirti pensijos arba priešpensinę išmoką |
Prašymas pateikti informaciją, susijusią su pensija pagal privalomą sistemą |
Asmens pensijos duomenų suvestinė |
|
Verslo pradėjimas, valdymas ir veiklos nutraukimas |
Pranešimas apie verslo veiklą, verslo veiklos leidimai, verslo veiklos pasikeitimai ir verslo veiklos nutraukimas netaikant bankroto ar likvidavimo procedūrų, neįskaitant verslo veiklos pirminio registravimo verslo registre ir neįskaitant procedūrų, susijusių su bendrovių arba firmų, apibrėžtų SESV 54 straipsnio antroje pastraipoje, steigimu ar vėlesniu registravimu |
Pranešimo arba pasikeitimų, arba prašymo suteikti leidimą verslo veiklai gavimo patvirtinimas |
Darbdavio (fizinio asmens) registravimas privalomose pensijų ir draudimo sistemose |
Registravimo patvirtinimas arba registracijos socialinės apsaugos sistemoje numeris |
|
Darbuotojų registravimas privalomose pensijų ir draudimo sistemose |
Registravimo patvirtinimas arba registracijos socialinės apsaugos sistemoje numeris |
|
Pelno mokesčių deklaracijos pateikimas |
Deklaracijos gavimo patvirtinimas |
|
Pranešimas socialinės apsaugos sistemoms apie sutarties su darbuotoju termino pabaigą, išskyrus kolektyvinio sutarčių su darbuotojais nutraukimo procedūras |
Pranešimo gavimo patvirtinimas |
|
Socialinių įmokų už darbuotojus mokėjimas |
Kvitas arba kitoks patvirtinimas, kad socialinės įmokos už darbuotojus yra sumokėtos |
(1) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL L 166, 2004 4 30, p. 1).
(2) Tai apima toliau nurodytas transporto priemones: a) motorines transporto priemones arba priekabas, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/46/EB (OL L 263, 2007 10 9, p. 1) 3 straipsnyje, ir b) dvirates arba trirates motorines transporto priemones sudvejintais arba kitokiais ratais, skirtas važiuoti keliu, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 168/2013 (OL L 60, 2013 3 2, p. 52) 1 straipsnyje.
III PRIEDAS
2 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytų pagalbos bei problemų sprendimo paslaugų sąrašas
1. |
Kontaktiniai centrai (1) |
2. |
Gaminių kontaktiniai centrai (2) |
3. |
Statybos produktų kontaktiniai centrai (3) |
4. |
Nacionaliniai profesinių kvalifikacijų pripažinimo pagalbos centrai (4) |
5. |
Tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų nacionaliniai kontaktiniai centrai (5) |
6. |
Europos užimtumo tarnybų tinklas (EURES) (6) |
7. |
Elektroninis ginčų sprendimas (EGS) (7) |
(1) 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006 12 27, p. 36).
(2) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 764/2008, nustatantis procedūras, susijusias su tam tikrų nacionalinių techninių taisyklių taikymu kitoje valstybėje narėje teisėtai parduodamiems gaminiams, ir panaikinantis Sprendimą Nr. 3052/95/EB (OL L 218, 2008 8 13, p. 21).
(3) 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL L 88, 2011 4 4, p. 5).
(4) 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL L 255, 2005 9 30, p. 22).
(5) 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (OL L 88, 2011 4 4, p. 45).
(6) 2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/589 dėl Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES) darbuotojų galimybių naudotis judumo skatinimo paslaugomis ir geresnės darbo rinkų integracijos ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 492/2011 ir (ES) Nr. 1296/2013 (OL L 107, 2016 4 22, p. 1).
(7) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 524/2013 dėl elektroninio vartotojų ginčų sprendimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (Reglamentas dėl vartotojų EGS) (OL L 165, 2013 6 18, p. 1).